CP v2

Tag: Daugiametis finansinis planas

  • ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    2 trilijonų eurų biudžetas

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas sukritikavo vadinamąsias taupiąsias ES valstybes, siekiančias mažinti būsimą daugiametį Sąjungos biudžetą. Pasak jo, papildomi karpymai ir menkesnės ambicijos dėl naujų ES pajamų šaltinių nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams.

    Europos Komisija dar 2025 metų liepą pasiūlė apie 2 000 000 000 000 eurų vertės 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą, o dabar vyksta intensyvios derybos tarp valstybių narių. Būtent šiame etape ryškėja skirtingos stovyklos dėl to, kiek ES turėtų investuoti į bendrus prioritetus ir iš kur tam paimti lėšų.

    Taupieji prieš sanglaudos šalininkus

    Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija ir Austrija laikosi kietos pozicijos dėl siūlomo išlaidų mažinimo ir skeptiškai vertina naujų ES masto pajamų šaltinių kūrimą. Šios šalys derybose dažnai pabrėžia fiskalinę drausmę ir siekį riboti įmokų augimą.

    Kitoje pusėje – grupė valstybių, dažniausiai siejamų su pietų ir rytų Europa, kurios reikalauja didesnio finansavimo žemės ūkiui ir regioninei politikai. Jos argumentuoja, kad sanglaudos ir žemės ūkio lėšos yra būtinos konkurencingumui, infrastruktūrai ir atotrūkiui tarp regionų mažinti.

    Įspėjimas dėl gynybos ir dubliavimo

    P. Serafinas perspėjo, kad mažesnis ES biudžetas nebūtinai taps modernesnis vien dėl karpymų. Jo teigimu, modernizacijai reikia tvarių investicijų, o per dideli apribojimai gali susilpninti bendrą ES gebėjimą įgyvendinti strateginius tikslus.

    „Turime aiškiai matyti ryšį tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto. Tiesa ta, kad taupesnis biudžetas nebūtinai yra modernesnis“, – sakė Piotras Serafinas.

    Komisaro vertinimu, jei tokios sritys kaip gynyba, saugumas ar strateginės technologijos nebus finansuojamos ES mastu, išlaidos persikels į nacionalinius biudžetus. Tai gali reikšti daugiau dubliuojamų projektų, mažesnį efektyvumą ir prarastas masto ekonomijos galimybes, todėl galutinė kaina mokesčių mokėtojams nebūtinai mažėtų.

    Derybose jau pasiektas tarpinis kompromisinis tekstas, kuriame numatomas 32 800 000 000 eurų mažinimas, palyginti su pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu. Vis dėlto derybininkai šį dokumentą laiko tik pirmu žingsniu, o galutiniai skaičiai, tikėtina, bus dėliojami dar kelis mėnesius.

    Valstybių narių tikslas – susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad diskusijos nenusikeltų į 2027 metus, kai kai kuriose didžiosiose ES šalyse numatomi politiškai jautrūs rinkimų ciklai. Kuo ilgiau užsitęs derybos, tuo didesnė rizika, kad biudžetas taps derybų įkaitu, o sprendimai bus priimami skubotai.

  • ES biudžetas bręsta iki 1,8 trln. eurų: neto mokėtojos telkia frontą prieš didesnes įmokas

    ES biudžetas bręsta iki 1,8 trln. eurų: neto mokėtojos telkia frontą prieš didesnes įmokas

    Turtingesnės Europos Sąjungos valstybės, į bendrą biudžetą sumokančios daugiau nei iš jo atgaunančios, stiprina pastangas sumažinti Europos Komisijos siūlomą 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą. Briuselyje formuojasi aiški takoskyra tarp vadinamųjų neto mokėtojų ir šalių, kurios siekia didesnių išlaidų tradicinėms ES programoms.

    Komisijos gairėse minimas iki 1,8 trilijono eurų siekiantis bazinis biudžetas, o kartu su ankstesnių krizių laikotarpio skolų aptarnavimu bendra suma priartėtų prie 2 trilijonų eurų. Tai reikštų didesnę biudžeto dalį nuo bendrų ES šalių pajamų, todėl dalis sostinių jau dabar signalizuoja, kad tokio šuolio nepalaikys.

    Dvi stovyklos ir skirtingos raudonos linijos

    Neto mokėtojų grupėje aptariama strategija, kaip derybose spausti mažinti bendrą išlaidų lygį ir aiškiau susieti finansavimą su ES prioritetais, tokiais kaip gynyba, konkurencingumas ir strateginių pramonės šakų stiprinimas. Šios šalys argumentuoja, kad nacionaliniuose biudžetuose taip pat tenka taupyti, todėl Briuselis neturėtų automatiškai didinti bendrų įsipareigojimų.

    Kita stovykla, vienijanti daugiau valstybių, pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai neturi mažinti paramos žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir žuvininkystei. Šios programos daugeliui valstybių išlieka esminės, ypač regionuose, kuriuose investicijos iš ES fondų sudaro reikšmingą viešųjų projektų dalį.

    Nuolaidos įmokoms ir skolos grąžinimo klausimas

    Įtampą kursto ir diskusijos dėl įmokų nuolaidų, kurias dalis valstybių taiko savo įnašams į ES biudžetą. Didesnio biudžeto šalininkai kritikuoja šias nuolaidas, teigdami, kad jos iškreipia sistemos teisingumą ir mažina bendrą finansinę erdvę bendriems tikslams.

    Lygiagrečiai svarstoma, kaip tvarkytis su po pandemijos laikotarpio skolinimosi pasekmėmis, nes skolos aptarnavimas kitame biudžeto cikle būtų viena didesnių fiksuotų išlaidų eilučių. Kai kurios valstybės signalizuoja, kad būtų atviros lankstesniam grąžinimo grafiko modeliavimui, tačiau neto mokėtojai nuogąstauja, kad tai gali reikšti papildomą naštą vėlesniais metais.

    Kas toliau: derybų grafikas ir sprendimo kaina

    Artimiausiu metu laukiama detalesnio derybinio dokumento su konkretesniais skaičiais ir eilutėmis, kuris tradiciškai tampa pagrindu kompromisų paieškai. Vėliau pozicijos bus derinamos ambasadorių lygiu, o galiausiai klausimas persikels į Europos Vadovų Tarybą, kur sprendimams reikės plataus politinio sutarimo.

    Nors neto mokėtojos akcentuoja norą finansuoti naujus saugumo ir konkurencingumo prioritetus, jos kartu siekia mažesnio bendro biudžeto dydžio. Dėl to derybos žada būti sudėtingos: reikės nuspręsti, ar didesni tikslai bus finansuojami didesnėmis įmokomis, ar perskirstant lėšas mažinant tradicinių programų apimtis.