Turtingesnės Europos Sąjungos valstybės, į bendrą biudžetą sumokančios daugiau nei iš jo atgaunančios, stiprina pastangas sumažinti Europos Komisijos siūlomą 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą. Briuselyje formuojasi aiški takoskyra tarp vadinamųjų neto mokėtojų ir šalių, kurios siekia didesnių išlaidų tradicinėms ES programoms.
Komisijos gairėse minimas iki 1,8 trilijono eurų siekiantis bazinis biudžetas, o kartu su ankstesnių krizių laikotarpio skolų aptarnavimu bendra suma priartėtų prie 2 trilijonų eurų. Tai reikštų didesnę biudžeto dalį nuo bendrų ES šalių pajamų, todėl dalis sostinių jau dabar signalizuoja, kad tokio šuolio nepalaikys.
Dvi stovyklos ir skirtingos raudonos linijos
Neto mokėtojų grupėje aptariama strategija, kaip derybose spausti mažinti bendrą išlaidų lygį ir aiškiau susieti finansavimą su ES prioritetais, tokiais kaip gynyba, konkurencingumas ir strateginių pramonės šakų stiprinimas. Šios šalys argumentuoja, kad nacionaliniuose biudžetuose taip pat tenka taupyti, todėl Briuselis neturėtų automatiškai didinti bendrų įsipareigojimų.
Kita stovykla, vienijanti daugiau valstybių, pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai neturi mažinti paramos žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir žuvininkystei. Šios programos daugeliui valstybių išlieka esminės, ypač regionuose, kuriuose investicijos iš ES fondų sudaro reikšmingą viešųjų projektų dalį.
Nuolaidos įmokoms ir skolos grąžinimo klausimas
Įtampą kursto ir diskusijos dėl įmokų nuolaidų, kurias dalis valstybių taiko savo įnašams į ES biudžetą. Didesnio biudžeto šalininkai kritikuoja šias nuolaidas, teigdami, kad jos iškreipia sistemos teisingumą ir mažina bendrą finansinę erdvę bendriems tikslams.
Lygiagrečiai svarstoma, kaip tvarkytis su po pandemijos laikotarpio skolinimosi pasekmėmis, nes skolos aptarnavimas kitame biudžeto cikle būtų viena didesnių fiksuotų išlaidų eilučių. Kai kurios valstybės signalizuoja, kad būtų atviros lankstesniam grąžinimo grafiko modeliavimui, tačiau neto mokėtojai nuogąstauja, kad tai gali reikšti papildomą naštą vėlesniais metais.
Kas toliau: derybų grafikas ir sprendimo kaina
Artimiausiu metu laukiama detalesnio derybinio dokumento su konkretesniais skaičiais ir eilutėmis, kuris tradiciškai tampa pagrindu kompromisų paieškai. Vėliau pozicijos bus derinamos ambasadorių lygiu, o galiausiai klausimas persikels į Europos Vadovų Tarybą, kur sprendimams reikės plataus politinio sutarimo.
Nors neto mokėtojos akcentuoja norą finansuoti naujus saugumo ir konkurencingumo prioritetus, jos kartu siekia mažesnio bendro biudžeto dydžio. Dėl to derybos žada būti sudėtingos: reikės nuspręsti, ar didesni tikslai bus finansuojami didesnėmis įmokomis, ar perskirstant lėšas mažinant tradicinių programų apimtis.
Leave a Reply