CP v2

Tag: Debesija

  • „Asbis Enterprises“ akcijos šiemet šoktelėjo daugiau nei 100 proc.: kas stumia augimą?

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro kilmės IT ir IoT produktų platintojos „Asbis Enterprises“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį kursto ne vien rinkos nuotaikos, bet ir sparčiai augantys bendrovės finansiniai rodikliai.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasiekė rekordinius rezultatus savo istorijoje. Augo ir pajamos, ir pelningumas, o vadovybė šį laikotarpį įvardija kaip geriausią ketvirtį per visą veiklą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    „Asbis Enterprises“ nurodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams, siekė apie 34 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė apie 7 mln. eurų, tad augimas buvo beveik penkiskart.

    EBITDA per metus taip pat šoktelėjo ir, bendrovės duomenimis, siekė apie 54 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 17 mln. eurų. Konsoliduotos pardavimo pajamos sudarė maždaug 1,16 mlrd. eurų, palyginti su apie 678 mln. eurų prieš metus.

    Įmonė praneša, kad bendrasis pelningumas pagerėjo iki 8,6 proc., kai 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo 7 proc. Bendrovė šį pokytį sieja su dideliu poreikiu produktams, skirtiems DI infrastruktūros plėtrai, kai kurių segmentų tiekimo ribojimais ir palankesne produktų struktūra.

    DI duomenų centrų infrastruktūra kelia paklausą

    Vienu svarbiausių augimo veiksnių tapo serverių ir serverių blokų pardavimai, kuriuos skatina DI duomenų centrų ir debesijos infrastruktūros plėtra. „Asbis Enterprises“ teigia, kad ši produktų kategorija dabar jau yra didžiausia pagal apimtį, aplenkusi išmaniuosius telefonus.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį serverių ir serverių blokų pardavimai, bendrovės skaičiavimu, pasiekė apie 375 mln. eurų ir per metus išaugo 233 proc. Tokia dinamika atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai įmonės ir valstybės didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus DI sprendimams.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą įrodėme gebėjimą prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad plataus masto investicijos į debesiją ir DI gali išlikti svarbiu augimo varikliu ir vėlesniais metais. Kartu minimos plėtros kryptys naujose rinkose, įskaitant dalį Afrikos šalių ir Saudo Arabiją.

    Kainos rekordai ir geografinis augimas

    „Asbis Enterprises“ praneša, kad pardavimų augimas buvo matomas daugelyje geografinių segmentų, o didžiausią dalį pajamų tradiciškai generuoja Nepriklausomų Valstybių Sandraugos regionas ir Vidurio bei Rytų Europa. Tarp sparčiausiai augusių šalių minimi Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina.

    Po rezultatų paskelbimo akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą – apie 16,6 euro už akciją. Visa grupės rinkos vertė priartėjo prie 936 mln. eurų, o vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, jau buvo pakilusi maždaug 108 proc.

  • „Asbis“ akcijos 2026 metais šovė daugiau nei 100 proc.: rekordinis ketvirtis ir DI serverių bumas

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro informacinių technologijų produktų ir sprendimų grupės „Asbis“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį pakurstė paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai, kuriuos bendrovė vadina geriausiais savo istorijoje.

    Įmonė pranešė apie ryškiai išaugusį pelningumą ir rekordinę apyvartą, o pagrindiniu augimo varikliu įvardijo sparčiai didėjančią paklausą duomenų centrams skirtai įrangai. Ši tendencija pastaraisiais metais ypač sustiprėjo dėl pasaulinių investicijų į debesiją ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams, siekė 36,5 mln. JAV dolerių, kai prieš metus buvo 7,4 mln. JAV dolerių. Perskaičiavus pagal apytikrį valiutos kursą, tai sudaro apie 34 mln. eurų ir apie 7 mln. eurų.

    EBITDA per metus taip pat reikšmingai šoktelėjo iki 58,2 mln. JAV dolerių, palyginti su 18,4 mln. JAV dolerių. Pardavimo pajamos pasiekė 1,26 mlrd. JAV dolerių, kai prieš metus sudarė 736,4 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,16 mlrd. eurų ir 680 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat fiksavo geresnę bendrojo pelno maržą: 8,6 proc., kai prieš metus ji siekė 7 proc. Pasak „Asbis“, maržą kėlė didelė paklausa infrastruktūros plėtrai, tam tikrų produktų segmentų tiekimo ribojimai ir optimizuotas produktų krepšelis.

    DI duomenų centrai kelia serverių paklausą

    Didžiausiu augimo katalizatoriumi tapo serveriai ir serverių blokai, kurių pardavimai pirmąjį ketvirtį išaugo 233 proc. iki beveik 408 mln. JAV dolerių, arba maždaug 375 mln. eurų. Ši produktų grupė tapo didžiausia pagal vertę, aplenkdama išmaniuosius telefonus.

    Rinka, į kurią orientuojasi šis segmentas, pastaruoju metu sparčiai plečiasi, nes įmonės ir valstybės investuoja į skaičiavimo pajėgumus, reikalingus DI modelių mokymui ir jų veikimui. Praktikoje tai reiškia, kad auga ne tik serverių, bet ir susijusios ekosistemos paklausa: spartesnių tinklų, duomenų saugyklų, energijos efektyvumo ir aušinimo sprendimų.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą parodėme, kad gebame prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei išnaudoti atsirandančias galimybes“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    „Tikime, kad plataus masto investicijos į debesijos ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą išliks pagrindiniu augimo varikliu 2026 metais ir vėliau“, – nurodoma bendrovės komentare.

    Kur augimas buvo sparčiausias?

    „Asbis“ pabrėžia, kad pardavimų augimas buvo platus ir apėmė daugumą geografinių segmentų, o didžiausią tradicinę dalį pajamose ir toliau sudarė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bei Vidurio ir Rytų Europos regionai. Tokia struktūra reiškia, kad bendrovės rezultatams svarbūs tiek atskirų rinkų investicijų ciklai, tiek tiekimo grandinės ir kainodaros pokyčiai.

    Tarp sparčiausiai augusių šalių įvardyti Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina. Šie šuoliai siejami su didesniais infrastruktūriniais užsakymais ir konkrečių produktų kategorijų paklausos banga, kuri dažnai pasižymi tuo, kad vienas stambesnis projektas gali reikšmingai išauginti ketvirčio statistiką.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą, o „Asbis“ rinkos vertė priartėjo prie 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 930 mln. eurų. Vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, buvo pakilusi apie 108 proc.

  • ES programa STEP: kaip kritinės technologijos gali sustiprinti Lenkijos verslą ir mokslą

    Europos Sąjunga vis aktyviau stiprina ekonominį ir technologinį savarankiškumą, reaguodama į geopolitinę įtampą, tiekimo grandinių sutrikimus ir augančią konkurenciją dėl strateginių išteklių. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra STEP programa, Lenkijoje įgyvendinama per Nacionalinį tyrimų ir plėtros centrą.

    Iniciatyva skirta įmonėms ir mokslo organizacijoms, kurios kuria didelės reikšmės sprendimus ir siekia mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių technologijų, komponentų ar žinių. Pagrindinis akcentas dedamas į vadinamąsias kritines technologijas, kurios gali turėti tiesioginį poveikį tiek ekonomikos augimui, tiek saugumui.

    Ką reiškia kritinės technologijos?

    STEP orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės sritis, kuriose Europai svarbu turėti savo kompetencijas ir gamybos pajėgumus. Tokios technologijos paprastai reikalauja didelių investicijų, stiprios tyrimų bazės ir aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau suteikia ilgalaikį konkurencinį pranašumą.

    Programoje išskiriamos trys pagrindinės kryptys. Pirmoji – skaitmeninės technologijos, apimančios DI sprendimus, kvantines technologijas, naujos kartos ryšį ir robotizaciją, kurios didina produktyvumą ir leidžia automatizuoti procesus pramonėje bei paslaugose.

    Antroji kryptis – aplinkosauginės technologijos, dažnai siejamos su švarios energetikos ir klimato transformacija. Čia patenka sprendimai, padedantys efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą, diegti pažangius tinklus ir pramonės dekarbonizacijos technologijas.

    Trečiasis ramstis – biotechnologijos, kurios tampa ypač svarbios sveikatos apsaugai, farmacijos inovacijoms, diagnostikai ir atsparumui krizėms. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad gebėjimas kurti ir gaminti kritinius medicinos produktus Europoje tampa strateginiu klausimu.

    Kodėl mažesnė priklausomybė tampa prioritetu?

    Programos logika remiasi prielaida, kad priklausomybė nuo išorinių tiekėjų gali tapti ekonominiu ir saugumo pažeidžiamumu. Tai galioja ne tik žaliavoms ar komponentams, bet ir programinei įrangai, debesijos infrastruktūrai, kibernetinio saugumo sprendimams bei pačiai prieigai prie žinių.

    „Kiekviena priklausomybė nuo technologijų, žaliavų ar žinių tiekėjo iš išorės yra potenciali grėsmė ekonomikai. Nepriklausomybės stiprinimas nereiškia užsidarymo, tai – didesnis saugumas ir stabilumas“, – sakė Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro strateginio valdymo ekspertas dr. Piotr W. Zawadzki.

    Kaip pavyzdį ekspertai dažnai mini debesijos paslaugas. Debesija praktiškai reiškia, kad duomenys ir skaičiavimai vyksta konkrečiuose serveriuose, priklausančiuose tam tikram tiekėjui, todėl valstybės ir įmonės vis dažniau kelia duomenų suvereniteto ir patikimumo klausimus.

    Ne mažiau svarbios ir kriptografijos bei ryšių technologijos, kurios naudojamos tiek versle, tiek kritinėje infrastruktūroje. Augant kibernetinėms grėsmėms, investicijos į saugius komunikacijos sprendimus tampa ne atskira IT tema, o ekonomikos atsparumo dalimi.

    Technologijos su dviguba paskirtimi

    Nors STEP daugiausia remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais, diskusijose vis dažniau svarstomas ir su gynyba susijęs komponentas. Praktikoje nemaža dalis inovacijų turi dvigubą paskirtį ir gali būti pritaikoma tiek civilinėse srityse, tiek gynybos ar nacionalinio saugumo uždaviniams.

    Toks požiūris atitinka platesnę Europos kryptį stiprinti strateginį atsparumą, kai pažangiosios technologijos vertinamos ne tik pagal rinkos potencialą, bet ir pagal tai, ar jos užtikrina stabilumą krizių metu. STEP Lenkijoje finansuojama pagal Europos priemones, skirtas moderniai ekonomikai ir inovacijoms.

  • Duomenys – XXI amžiaus nafta? Ekspertai įspėja: kokybė, prieiga ir saugumas vis dar atsilieka

    Duomenys šiandien tapo vienu svarbiausių ekonomikos išteklių: nuo jų priklauso verslo sprendimai, klientų patirtis, tiekimo grandinės ir vis sparčiau diegiamų DI sprendimų patikimumas. Vis dėlto vertę kuria ne kiekis, o duomenų kokybė, aktualumas, prieinamumas ir gebėjimas juos saugiai panaudoti.

    Šios temos buvo aptartos Europos ekonomikos kongrese vykusioje diskusijoje apie duomenų ekonomiką ir saugumą. Ekspertai akcentavo, kad organizacijos dažnai renka milžiniškus informacijos kiekius, tačiau susiduria su praktiniais barjerais: skirtingais formatais, „duomenų salomis“, ribotomis teisinėmis galimybėmis ir didėjančiomis kibernetinėmis rizikomis.

    Kas iš tiesų kuria duomenų vertę?

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pagrindinis duomenų vertės matas yra jų kokybė ir galimybė juos sujungti tarp sistemų. Prastai sutvarkyti ar pasenę duomenys DI sistemose gali tapti klaidų, šališkumo ir net neteisingų sprendimų šaltiniu, o tai ypač jautru srityse, kur sprendimai daro tiesioginį poveikį žmonėms.

    Svarbi ir sąveika tarp registrų bei sistemų, kad skirtingos institucijos ir įmonės galėtų dirbti su suderintais duomenimis. Kartu akcentuota, jog duomenys turi būti tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos principų, o sistemas būtina kurti taip, kad privatumas būtų įtrauktas nuo pat projektavimo pradžios.

    „Duomenų kokybė šiandien yra esminė. Jei ji nepakankama, jų panaudojimas DI sprendimuose gali sukelti problemų ir tiems žmonėms, kurių duomenys tvarkomi. Pagrindas yra sąveikumas ir saugus duomenų tvarkymas“, – sakė Mirosławas Wróblewskis.

    Viešojo sektoriaus perspektyvoje išryškėjo kita problema: norint gerinti paslaugas gyventojams, neužtenka vien viešųjų registrų. Praktikoje trūksta standartizuotos prieigos prie komercinių ir privačių duomenų, o be aiškių taisyklių ir techninių sąsajų informacija lieka fragmentuota.

    Prieinamumas, teisė ir technologijos

    Ekspertai atkreipė dėmesį, kad duomenų prieinamumas kartais tampa net svarbesnis už jų kokybę, nes be prieigos neįmanoma nei greitai sukurti modelių, nei patikrinti hipotezių. Problema ta, kad prieinamumą riboja ir teisės aktai, ir praktiniai įsigijimo bei paruošimo kaštai, kurie sulėtina projektus.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra duomenų „gyvenamoji vieta“: kai informacija laikoma izoliuotose vietinėse sistemose, ją sunku panaudoti platesniems tikslams. Debatuose akcentuota, kad debesijos aplinkos dažnai padidina ir prieinamumą, ir saugumo kontrolę, o taip pat leidžia efektyviau atlikti analizę bei kurti papildomas paslaugas.

    Verslo pusėje pabrėžta, kad duomenys turi turėti aiškią paskirtį, kitaip jų rinkimas virsta vien sąnaudomis. Kaip pavyzdys minėtas dalijimasis informacija apie sukčiavimo operacijas, kai duomenų mainai, laikantis teisinių ribų, padeda greičiau apsaugoti klientus ir įmones.

    „Galime rinkti terabaitus duomenų, bet jei jie neturi aiškaus tikslo ar verslo prasmės, jų kaupimas tampa vien kaštu“, – sakė Maciejus Ogórkiewiczius.

    Duomenų suverenumas ir Europos konkurencingumas

    Augant geopolitinėms įtampoms ir technologinei konkurencijai, duomenys vis dažniau siejami su skaitmeniniu suverenumu. Diskusijoje išryškėjo kelios kryptys: dalis ekspertų ragino siekti atviros suverenumo sampratos, kad Europa neprarastų prieigos prie geriausių technologijų ir išvengtų priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    Kita nuomonė akcentavo, kad konkurencingumas turėtų remtis pasitikėjimu, saugumu ir aiškiomis taisyklėmis, o suverenumo tikslas – gebėjimas kurti ir valdyti kritines sistemas savo sąlygomis. Kaip praktiška kryptis minėti atviri kalbos modeliai, kuriuos galima diegti lokaliai ir adaptuoti konkrečioms užduotims, taip mažinant priklausomybę nuo išorinių platformų.

    „Paradoksas tas, kad kai duomenys pradėti vadinti XXI amžiaus nafta, metodologiškai ir teisiškai mes nebespėjame paskui pažangą. Dažnai pasirodo, kad net viešai atrodantys duomenys reikalauja papildomų veiksmų ir kaštų“, – sakė prof. Szymonas Łukasikas.

    Bankų sektoriaus atstovai priminė, kad jiems duomenys jau seniai yra kasdienio darbo pagrindas: nuo rizikų vertinimo iki personalizuotų pasiūlymų ir klientų aptarnavimo skaitmeniniais kanalais. Pokytį spartina konversaciniai sprendimai ir DI agentai, tačiau jų veikimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo tvarkingų, prieinamų ir saugiai naudojamų duomenų.

  • „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ ruošia milžinišką šuolį: 2026 metais investicijos sieks 176 mlrd. eurų

    „Microsoft“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir kartu įspėjo investuotojus: 2026 finansiniais metais kapitalo išlaidos gali šoktelėti iki maždaug 176 mlrd. eurų. Bendrovė tai sieja su brangstančiais atminties komponentais ir spartėjančia duomenų centrų plėtra, kurią stumia DI paklausa.

    Įmonė nurodė, kad pajamos per metus augo, o pelnas taip pat didėjo. Rinkoms svarbus signalas buvo ne tik rezultatai, bet ir prognozė, kad didesnės infrastruktūros sąnaudos gali spausti pelningumą, nes duomenų centrų įranga bei jos nusidėvėjimas tampa vis didesne išlaidų eilute.

    Atminties kainos kelia įtampą

    „Microsoft“ finansų vadovė Amy Hood investuotojų skambutyje akcentavo, kad vien komponentų brangimas 2026 metais gali turėti apie 23 mlrd. eurų poveikį planuojamoms investicijoms. Tokį šuolį rinka sieja su pasauliniu aukštos klasės atminties ir su ja susijusių tiekimo grandinių įtempimu, kurį pastaraisiais metais sustiprino DI serverių paklausa.

    Technologijų sektoriuje duomenų centrų pajėgumai tapo strategine konkurencijos zona, todėl didžiosios platformų bendrovės lenktyniauja dėl įrangos ir ilgalaikių tiekimo sutarčių. Dėl to auga ne tik atminties, bet ir kitų kritinių komponentų, taip pat energijos bei statybos kaštų jautrumas.

    Azure augimas ir DI pajamos

    Ketvirtį „Microsoft“ debesijos platforma Azure ir kitos debesijos paslaugos demonstravo labai spartų augimą, o tai bendrovei leidžia išlaikyti optimistinę paklausos trajektoriją. Rinka šiuos skaičius vertina kaip vieną svarbiausių indikatorių, ar didžiulės investicijos į duomenų centrus atsiperka per realias klientų išlaidas.

    Bendrovė taip pat pateikė atnaujintą vaizdą apie DI pajamų mastą, į kurį įtraukia klientų naudojamas DI paslaugas Azure infrastruktūroje ir pačios įmonės DI įrankius. Pastaruoju metu vienas svarbiausių „Microsoft“ tikslų yra didinti DI sprendimų įsitraukimą ir paversti juos nuolatiniu prenumeratų priedu verslo klientams.

    Darbuotojų skaičius ir santykių su „OpenAI“ pokyčiai

    „Microsoft“ taip pat užsiminė, kad ateinančiu laikotarpiu darbuotojų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, gali mažėti. Tokie sprendimai dažnai aiškinami pastangomis didinti veiklos efektyvumą, ypač kai kapitalo investicijos auga greičiau nei pelno maržos.

    Įmonė pranešė ir apie pokyčius santykiuose su „OpenAI“: nutraukiamos ilgą laiką galiojusios pajamų dalijimosi schemos, o modelius pagal naujas sąlygas galės teikti ir kiti debesijos tiekėjai. Vis dėlto „Microsoft“ pabrėžia, kad išlaiko licencines teises naudotis „OpenAI“ intelektine nuosavybe nustatytą laikotarpį.

    „Mes ir toliau keičiame savo veiklos modelį, kad didintume tempą ir lankstumą“, – sakė Amy Hood.

    Investuotojams ši žinia reiškia dvigubą signalą: iš vienos pusės, DI ir debesijos paklausa išlieka labai stipri, iš kitos – infrastruktūros kaina tampa esminiu kintamuoju, galinčiu lemti maržų spaudimą ir didesnį rezultatų nepastovumą artimiausiais ketvirčiais.