Tag: Debesija

  • Duomenų centrai plečiasi sparčiai: energetika mato naują verslo kryptį ir DI vaidmenį tinkle

    Duomenų centrų bumas Europoje ir Lietuvoje vis dažniau siejamas ne tik su skaitmenizacija, bet ir su energetikos ateitimi. Augantis skaičiavimo galios poreikis, ypač DI sprendimams, reiškia sparčiai didėjantį elektros vartojimą ir naujus reikalavimus tinklams. Energetikos sektorius tai mato kaip iššūkį, bet kartu ir kaip galimybę kurti naujas paslaugas.

    Energetikos įmonės diskusijose apie skaitmenizaciją dažniausiai pabrėžia vieną dalyką: prieš statant naujas linijas verta maksimaliai išnaudoti esamos infrastruktūros rezervus. Tai apima išmanesnį pralaidumo valdymą, tikslesnį apkrovų prognozavimą ir operatyvesnį gedimų nustatymą. Praktikoje tai gali leisti greičiau prijungti atsinaujinančią energetiką ir sumažinti prastovų riziką.

    Skaitmenizacija vietoj brangiausios plėtros

    Elektros tinklų plėtra daugelyje šalių brangsta, o projektų tempą riboja ne vien finansai, bet ir rangos pajėgumai bei realus įgyvendinimo greitis. Dėl to skaitmeniniai sprendimai tampa „pigiausiu“ būdu didinti sistemos efektyvumą: nuo dinamiškesnio galios paskirstymo iki tikslesnio tinklo „butelio kakliukų“ identifikavimo. Kuo daugiau duomenų apie realų vartojimą ir tinklo būklę, tuo mažiau sprendimų tenka priimti remiantis prielaidomis.

    Viena ryškiausių krypčių yra procesų skaitmeninimas, kai klientų prašymai ar prijungimo procedūros perkeliamos į savitarną. Tokie sprendimai mažina administracinę naštą ir sutrumpina aptarnavimo laiką, ypač kai įdiegiami automatiniai tikrinimai bei standartizuotos formos. Tai tampa svarbu ir dėl augančio prijungimų skaičiaus, kurį lemia saulės elektrinės, kaupikliai bei elektrifikacija.

    Dinaminiai tarifai dar neatskleidė potencialo

    Nors dinaminiai tarifai laikomi vienu svarbiausių instrumentų, padedančių perkelti vartojimą į pigesnes valandas, realus jų naudojimas daugelyje rinkų išlieka ribotas. Priežastys dažniausiai tos pačios: nepakankamas vartotojų informuotumas, sudėtingas tarifų palyginimas, menkas automatizavimas namuose ir ribota motyvacija, kai galutinei kainai įtaką daro reguliuojamos dedamosios. Vis dėlto energetikai tikisi, kad didėjant išmaniųjų skaitiklių aprėpčiai šis instrumentas taps suprantamesnis ir praktiškesnis.

    Čia vis dažniau minimi sprendimai, kai vartotojams padeda skaitmeniniai asistentai: jie analizuoja suvartojimą ir pasiūlo tinkamesnį planą ar primena apie didžiausio tarifo valandas. Tačiau vien konsultacijos ne visada pakanka, todėl daug dėmesio skiriama technologijoms, leidžiančioms automatizuoti vartojimo perkėlimą, pavyzdžiui, per išmanųjį elektromobilio įkrovimą ar šilumos siurblių valdymą. Kartu akcentuojama, kad reikalingi ir energijos kaupikliai, padedantys „perkelti“ vartojimą be komforto praradimo.

    DI energetikoje: nuo pilotų iki atsakomybės ribų

    Energetikos įmonės vis dažniau pripažįsta, kad DI sėkmę lemia ne madinga technologija, o aiškiai apibrėžtas verslo tikslas ir matuojamas rezultatas. Praktikoje tai reiškia, kad pirmiausia pasirenkamas pasikartojantis scenarijus, pavyzdžiui, gedimų prognozė ar vartotojų aptarnavimo automatizavimas, o tik tuomet sprendžiama, kokių duomenų ir procesų reikia. Be to, sektorius pabrėžia, kad dalis bandomųjų projektų natūraliai nepasiteisins, todėl būtina kontroliuoti kaštus ir turėti aiškias stabdymo taisykles.

    Ypatingas jautrumas išlieka ten, kur DI sprendimai galėtų daryti įtaką fizinei infrastruktūrai ir tiekimo patikimumui. Energetikai dažnai renkasi modelį, kai algoritmas pateikia scenarijus bei pasekmes, o galutinė atsakomybė išlieka žmogui. Vis dėlto pripažįstama, kad kai kuriuose procesuose sprendimai turi būti priimami per milisekundes, todėl didesnė automatizacija ilgainiui taps neišvengiama.

    „Žingsnis po žingsnio turime nusibrėžti ribas, kur automatizavimas gali perimti sprendimus, o kur atsakomybė privalo likti žmogui“, – sakė viena energetikos bendrovės atstovė.

    „Ne visi bandomieji projektai turi pavykti, tačiau turime leisti sau eksperimentuoti, kartu griežtai prižiūrėdami kaštus“, – pabrėžė skaitmenizacijos vadovė.

    Duomenų centrai keičia žaidimo taisykles

    Augantis duomenų centrų skaičius energetikai kelia dvi paralelines užduotis. Pirma, tokiems objektams reikalingas patikimas, didelės galios ir dažnai greitai įrengiamas prijungimas, todėl didėja spaudimas tinklų pralaidumui ir planavimui. Antra, duomenų centrai gali tapti lankstumo šaltiniu, jei jų apkrovos valdymas ir aušinimo sistemos gali reaguoti į kainos signalus ar sistemos poreikius.

    Kai kurie rinkos dalyviai svarsto ir platesnę viziją: energetikos grupės galėtų neapsiriboti vien elektros tiekimu, o investuoti į skaičiavimo infrastruktūrą ir pardavinėti skaičiavimo galią. Tokia kryptis ypač aktuali dėl DI plėtros, kuriai reikalingi galingi grafikos procesoriai ir didelės apimties duomenų apdorojimas. Tokiu atveju energetika būtų ne tik „vamzdis“ elektrai, bet ir aktyvus skaitmeninės ekonomikos dalyvis.

    Tam būtinos sąlygos apima aiškią nacionalinę strategiją, kiek duomenų centrų šalis nori pritraukti, kaip bus užtikrinti prijungimai, rezervai ir tinklo stabilumas, taip pat kaip bus valdomos investicijų rizikos. Ne mažiau svarbus ir kibernetinis saugumas, nes didėjant tiekėjų ir platformų skaičiui, rizika persikelia į visą tiekimo grandinę. Energetikos įmonės vis dažniau pabrėžia, kad debesijos sprendimai įmanomi, tačiau būtina kontrolė dėl duomenų vietos, prieigos teisių ir priklausomybės nuo tiekėjo.

  • Duomenų centrai auga sparčiai: energetikai atsiveria nauja rinka, bet DI diegimą stabdo kliūtys

    Skaitmenizacija keičia energetikos kasdienybę

    Duomenų centrų plėtra Europoje ir regione spartėja, o kartu auga ir elektros poreikis. Energetikos įmonės vis dažniau kalba ne tik apie būtinybę stiprinti tinklus, bet ir apie galimybę iš skaitmenizacijos uždirbti daugiau nei iki šiol.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad didžiausia greito efekto erdvė slypi ne naujose linijose, o geresniame esamo tinklo valdyme. Tam pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys tiksliau planuoti pralaidumus, mažinti nuostolius ir greičiau aptikti gedimus.

    Esamas tinklas turi daugiau potencialo

    Diskusijose apie tinklų plėtrą vis dažniau akcentuojamas praktinis barjeras: dideli infrastruktūros projektai brangsta, o rangos pajėgumai ir reali statybų sparta tampa ribojančiu veiksniu. Dėl to pigiausiu sprendimu laikomas išmanesnis pralaidumų ir apkrovų valdymas.

    Energetikos bendrovės jau diegia skaitmenines paslaugas klientams, pavyzdžiui, elektroninius prašymus ir automatizuotus procesus. Tikslas aiškus: sutrumpinti aptarnavimo laiką, sumažinti žmogiškų klaidų riziką ir išlaisvinti specialistų laiką sudėtingesnėms užduotims.

    Kitas akcentas yra prognozavimo modeliai, padedantys numatyti avarijas ir planuoti remonto darbus. Praktikoje tai reiškia mažiau netikėtų atjungimų ir tikslesnį resursų paskirstymą, ypač kai tinkluose daugėja nepastovių atsinaujinančių išteklių.

    Dinaminiai tarifai dar neatskleidė potencialo

    Nors dinaminiai elektros tarifai turėtų skatinti vartotojus perkelti suvartojimą į pigesnes valandas, rinkoje jie vis dar naudojami palyginti retai. Ekspertai pažymi, kad tam įtakos turi informacijos trūkumas, įpročiai ir tai, kaip suformuotos vartotojams suprantamos pasiūlos.

    „Turime apie 20 mln. vartotojų arba elektros energijos paėmimo taškų, o sutarčių su dinaminiais tarifais yra tik apie 40 tūkst. Tai labai nedaug visos rinkos mastu“, – sakė Tomasz Kurdelski.

    Pasak rinkos dalyvių, proveržiui reikalingas aiškesnis vartotojų švietimas, patogios skaitmeninės priemonės ir technologijos, leidžiančios perkelti vartojimą. Čia svarbų vaidmenį gali atlikti energijos kaupikliai, išmanus namų valdymas ir tikslesnės tinklo balansavimo paslaugos.

    DI diegimui reikia aiškaus tikslo

    Energetikos bendrovės vis aktyviau testuoja DI, tačiau nuo bandomųjų projektų iki plataus masto diegimo pereina nedaugelis. Pagrindinė išvada, kuri kartojama skirtingose organizacijose, yra paprasta: DI turi spręsti konkretų, pamatuojamą verslo ar tinklo valdymo uždavinį.

    „Ne visi bandomieji projektai turi pasisekti. Tai inovatyvi technologija, todėl turime suteikti sau teisę į nesėkmę, kartu kontroliuodami kaštus“, – sakė Beata Mycer.

    Energetikoje papildomą svorį turi rizikos valdymas, nes klaidos gali turėti realių pasekmių infrastruktūrai ir tiekimo patikimumui. Dėl to vis dažniau akcentuojamas principas, kad algoritmas gali siūlyti scenarijus ir jų pasekmes, tačiau galutinė atsakomybė lieka žmogui.

    „Žingsnis po žingsnio turime nustatyti, kur automatizacija ir sprendimų perdavimas mašinoms yra įmanomas, o kur ne. Mūsų tikslas nėra atiduoti joms visų sprendimų“, – sakė Agata Dorożalska.

    Duomenys tampa verte tik sujungti

    Vienas dažniausių iššūkių, apie kurį kalba energetikos įmonės, yra duomenų fragmentacija. Išmaniųjų skaitiklių informacija pati savaime ne visuomet sukuria pakankamą vertę, kol ji nesujungiama su tinklo būkle, turto valdymu, klientų aptarnavimo duomenimis ir aiškiomis duomenų apibrėžtimis.

    Praktinis tikslas yra vienodas duomenų supratimas visoje organizacijoje, aiškios atsakomybės ir galimybė tuos pačius duomenis naudoti keliuose procesuose, jų nedubliuojant. Tai ypač aktualu diegiant DI, kai modelių kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų tvarkos ir procesų disciplinos.

    Duomenų centrai gali tapti nauju verslu

    Augant duomenų centrų skaičiui, energetikos įmonės mato dvi puses: viena vertus, tai didesnis poreikis tinklams ir generacijai, kita vertus, nauja galimybė kurti paslaugas, susijusias su skaičiavimo pajėgumais. Diskusijose keliama idėja, kad energetikos grupės galėtų tapti duomenų centrų ir skaičiavimo infrastruktūros investuotojomis.

    „Kodėl tokios įmonės kaip Tauron ar PGE negalėtų tapti investuotojomis į DI gigafabrikus ir parduoti skaičiavimo pajėgumus verslui, kartu naudodamos juos savo reikmėms?“ – sakė Mikołaj Budzanowski.

    Tokiai krypčiai būtina strateginė valstybės ir rinkos diskusija: kiek duomenų centrų šalis nori pritraukti, kaip tam paruošti elektros sistemą ir kokią ekonominę grąžą tai gali sukurti. Kartu tai kelia ir praktinius klausimus dėl prisijungimo sąlygų, tinklo plėtros terminų, rezervų bei vartojimo šuolių valdymo.

    Debesija ir kibernetinis saugumas

    Skaitmenizacija neišvengiamai didina ir kibernetines rizikas, todėl energetikos sektoriuje pabrėžiama tiekimo grandinės atsakomybė. Praktikoje tai reiškia, kad saugumas apima ne tik pačią energetikos įmonę, bet ir jos tiekėjus, partnerius, naudojamas platformas bei duomenų centrus.

    Rinkos dalyviai dažnai pasisako už debesijos naudojimą ten, kur tai pagrįsta, pavyzdžiui, testavimams ir simuliacijoms, tačiau kritinių sistemų atveju reikalaujama griežtesnės kontrolės. Akcentuojama ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo rizika bei duomenų laikymo vietos svarba.

  • KPO skaitmenizavimo paskolos: pasirašyta 53 sutartys, beveik 700 mln eurų DI ir debesijai

    Beveik 700 mln eurų skaitmenizavimui

    Lenkijos plėtros bankas Bank Gospodarstwa Krajowego pranešė pasirašęs 53 sutartis pagal KPO priemonę Skaitmenizavimo paskola. Bendra sutarčių vertė viršija 670 mln eurų, o lėšos keliauja universitetams, ligoninėms, savivaldybėms, komunalinėms įmonėms ir energetikos bendrovėms.

    Priemonė finansuojama iš Nacionalinio atkūrimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir skirta skaitmeninei transformacijai paspartinti. BGK nurodo, kad investicijos turi didinti veiklos efektyvumą, gerinti duomenų panaudojimą, automatizuoti procesus ir kelti kibernetinio saugumo lygį.

    Kur daugiausia keliauja pinigai?

    Didžiausia dalis, apie 350 mln eurų, numatyta informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrai. Tai apima didelio masto kompiuterinę įrangą, duomenų centrus, duomenų apsaugos sprendimus ir telekomunikacijų infrastruktūros modernizavimą.

    Į šią kryptį taip pat patenka išmaniosios vandens apskaitos ir tinklų stebėsenos sistemos, energijos valdymo sprendimai bei technologijos, padedančios sveikatos priežiūros įstaigoms greičiau atlikti diagnostiką ir gerinti pacientų gydymą. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su kritinės infrastruktūros atsparumu ir paslaugų prieinamumu.

    Apie 170 mln eurų skiriama pažangioms skaitmeninėms technologijoms, įskaitant duomenų apdorojimą, administracinių ir operacinių procesų skaitmeninimą, kibernetinio saugumo stiprinimą ir debesijos diegimus. Šioje dalyje taip pat finansuojami sprendimai, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas, ir virtualios laboratorijos.

    Dar maždaug 155 mln eurų numatyta išmaniosioms energetikos sistemoms, įskaitant išmaniuosius tinklus ir su jais susijusias ICT platformas. Energetikos sektoriuje tokios investicijos laikomos vienu iš pagrindų efektyvesniam tinklų valdymui ir didesniam patikimumui.

    Paklausa kelis kartus viršijo biudžetą

    BGK teigimu, susidomėjimas skaitmenizavimo paskolomis gerokai viršijo programos finansavimo galimybes. Bendra pateiktų paraiškų vertė siekė apie 2 260 mln eurų, tai yra daugiau nei tris kartus viršijo lėšas, skirtas šiai priemonei.

    Toks paraiškų šuolis rodo, kad viešasis sektorius ir su juo susijusios įmonės skaitmeninimą vis dažniau traktuoja kaip būtinybę, o ne papildomą projektą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį duomenų valdymui, sistemų integralumui, kibernetinei rizikai ir paslaugų perkėlimui į debesiją.

    „Be skaitmeninės Lenkijos nesukursime ekonomikos atsparumo ir saugumo. Šis projektas parodė sinchronizacijos jėgą ir tai, kad kaip lenkai gebame bendradarbiauti ir nebijome iššūkių“, – sakė prof. Marta Postuła.

    Bank Gospodarstwa Krajowego yra Lenkijos plėtros bankas, dalyvaujantis strateginių investicijų finansavime ir priemonių, susijusių su ekonomikos transformacija, administravime. Bankas pabrėžia, kad skaitmenizavimo paskolos turėtų padėti greičiau modernizuoti paslaugas ir sustiprinti institucijų atsparumą.

  • Europos Komisija įveda duomenų centrų tvarumo etiketę: energijos ir vandens ribos – nuo 2027

    Europos Komisija įveda duomenų centrų tvarumo etiketę: energijos ir vandens ribos – nuo 2027

    Europos Komisija pristatė naujas taisykles, kuriomis siekiama aiškiau įvertinti ir palyginti duomenų centrų poveikį aplinkai. Pagrindinis pokytis – elektroninė tvarumo etiketė, kurioje bus matuojamas energijos ir vandens vartojimas, taip pat naudojamos elektros kilmė.

    Naujoji sistema skirta duomenų centrams, kurių įrengtoji galia viršija 500 kilovatų ir kurie patenka į ES energijos vartojimo efektyvumo ataskaitų teikimo režimą. Komisija tikisi, kad vienodi rodikliai padės tiek viešiesiems pirkėjams, tiek verslui rinktis tvaresnes skaitmenines paslaugas.

    Kam reikalinga tvarumo etiketė?

    Komisija argumentuoja, kad duomenų centrai yra būtini debesijos paslaugoms, DI sprendimams ir skaitmeninei ekonomikai, tačiau spartus jų augimas didina spaudimą elektros tinklams ir vandens ištekliams. Tai ypač aktualu regionuose, kur infrastruktūra jau dabar susiduria su apkrovų šuoliais ar vietos bendruomenių priešinimusi.

    Pagal ES institucijų pateikiamus skaičiavimus, 2024 metais Europos duomenų centrai sunaudojo 68 teravatvalandes elektros, o iki 2030 metų šis poreikis gali išaugti iki 114 teravatvalandžių. Tokia apimtis reikštų apie 3,2 proc. visos ES elektros paklausos, palyginti su maždaug 2,5 proc. šiuo metu.

    Etiketėje numatoma apimti ne vien energijos vartojimo efektyvumą, bet ir vandens naudojimą bei elektros tiekimo tvarumą. Komisija pabrėžia, kad tikslas – didesnis skaidrumas ir duomenimis grįstas reguliavimas, kai skaitmeninės infrastruktūros poreikis auga sparčiau nei daugelio kitų sektorių.

    Kodėl ribos atidedamos iki 2027 metų?

    Kol kas Komisija nesiima nustatyti kietų energijos ar vandens vartojimo „lubų“. Pasak Komisijos, realią reguliavimo galią suteiksiantys minimalūs veiklos standartai bus paskelbti 2027 metais, kad nauji objektai nebūtų statomi žemiau apibrėžtų efektyvumo reikalavimų.

    Šis pereinamasis laikotarpis kartu atveria erdvę intensyvioms diskusijoms su rinka, nes duomenų centrų operatoriai ir didžiosios technologijų bendrovės siekia daryti įtaką tam, kokie rodikliai bus laikomi svarbiausiais. Komisija pripažįsta, kad nors ataskaitų teikimas centrams, viršijantiems 500 kilovatų, yra privalomas nuo 2023 metų, laikymasis iki šiol nėra visuotinis.

    „Pirmaisiais metais ataskaitas pateikė maždaug trečdalis duomenų centrų, antraisiais rezultatas pagerėjo, o trečiaisiais – preliminariai dar ūgtelėjo. Manome, kad 50 proc. ribą pasieksime gana užtikrintai“, – sakė anonimiškumo prašęs Europos Komisijos pareigūnas.

    Komisija taip pat primena, kad praktinis vykdymo užtikrinimas didele dalimi priklausys nuo ES valstybių narių. Dėl to artimiausi mėnesiai gali tapti testu, ar naujoji etiketė taps plačiai naudojamu standartu, ar liks daugiau formaliu dokumentu.

    Įtampa tarp plėtros ir kontrolės

    ES planuoja reikšmingai didinti duomenų centrų pajėgumus iki 2035 metų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV technologijų milžinų ir stiprinti europines DI kompetencijas. Tačiau tuo pat metu būtent tos pačios didžiosios bendrovės dažnai yra pagrindinės infrastruktūros investuotojos ir partnerės, todėl jų vaidmuo reguliavimo diskusijose išlieka itin svarbus.

    Komisija nurodo, kad etiketė galės pripažinti mažai emisijų sukeliančius energijos šaltinius, įskaitant branduolinę energiją, o ateityje minimalūs veiklos standartai galėtų tapti privalomi. Tuo pat metu svarstoma, kaip duomenų centrai galėtų aktyviau prisidėti prie elektros sistemos lankstumo ir panaudoti perteklinę šilumą, kuri, Komisijos vertinimu, teoriškai galėtų šildyti iki keturių milijonų Europos namų.

    Nors etiketė pristatoma kaip skaidrumo priemonė, kritikai atkreipia dėmesį į riziką, kad dalis reikšmingos informacijos gali likti sunkiai patikrinama, jei taisyklėse bus palikta per daug konfidencialumo išimčių. Dėl to 2027 metais planuojami minimalūs standartai ir jų taikymo griežtumas gali tapti lemiamu momentu, kuris parodys, ar ES sugebės suderinti DI infrastruktūros augimą su realiai pamatuojamu tvarumu.

  • „Google“ įspėja: DI sutrumpina kibernetinių atakų laiką iki 6 valandų, taikinyje ir įmonių DI turtas

    „Google“ grėsmių žvalgybos komanda perspėja, kad dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia kibernetinių atakų tempą ir mastą. Naujausiose įžvalgose pabrėžiama, jog užpuolikai vis dažniau remiasi ne vien atskirais užklausų šablonais, o agentais ir automatizacija, leidžiančia greičiau pereiti visą atakos grandinę.

    Pasak „Google Threat Intelligence Group“, po infrastruktūros perėmimo nusikaltėliai gali sukurti ir įvykdyti masinę prisijungimo duomenų vagystės kampaniją per mažiau nei šešias valandas. Tai reiškia, kad organizacijų aptikimo ir reagavimo laikas traukiasi, o tradiciniai saugumo procesai vis dažniau nespėja paskui realų incidento greitį.

    Kaip DI trumpina atakos ciklą?

    „Google“ analitikai teigia stebintys aiškų poslinkį: užpuolikai automatizuoja ne tik turinio kūrimą ar socialinę inžineriją, bet ir veiksmų seką nuo žvalgybos iki išnaudojimo. DI agentai padeda greitai parengti scenarijus, keisti jų variacijas, testuoti masinio siuntimo šablonus, o kai kuriais atvejais ir vykdyti veiksmus su mažesniu žmogaus įsitraukimu.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – atvejis, kai per antrąjį metų ketvirtį po debesijos resursų perėmimo buvo suspėta suplanuoti, sukurti ir paleisti didelės apimties duomenų vagystės kampaniją per trumpiau nei šešias valandas. Ekspertai pabrėžia, kad tokia sparta mažina galimybes laiku sustabdyti plitimą ir apriboti žalą.

    „DI agentų pritaikymas sukuria priešininką, kuris veikia dideliu mastu ir greičiau nei iki šiol, todėl reakcija tampa dar sudėtingesnė“, – sakė Johnas Hultquistas, „Google Threat Intelligence Group“ vyriausiasis analitikas.

    Naujas taikinys – įmonių DI turtas

    Kartu su greitėjančiomis atakomis keičiasi ir taikiniai: „Google“ pastebi augantį susidomėjimą tuo, ką organizacijos kuria ir kaupia DI srityje. Tai apima nuosavus modelius, jų mokymo ar veikimo aplinką, šaltinio kodą, užklausų formuluotes, prieigas prie skaičiavimo resursų, taip pat tyrimų rezultatus.

    Tokie ištekliai tampa vertingi ne tik šnipinėjimui ar duomenų vagystėms, bet ir šantažui. „Google“ nurodo fiksavusi atvejus, kai išpirkos reikalauta mainais už pažadą neviešinti organizacijos DI projektų detalių, įskaitant kodą, užklausas ar vidinius scenarijus.

    Kai kuriais atvejais, pasak analitikų, skirtingų motyvų grupės – tiek finansinės, tiek ideologinės ar susijusios su valstybiniais interesais – gali taikytis į tuos pačius DI išteklius. Tai rodo, kad DI turtas organizacijose tampa savarankiška rizikos kategorija, kuriai nebeužtenka tradicinių IT apsaugos priemonių.

    Ką tai reiškia verslui ir viešajam sektoriui?

    „Google“ išskiria kelias kryptis, kurios formuoja šiandienos rizikos profilį: didėjantį pavojų programinės įrangos tiekimo grandinėse, atakas į su DI susijusią intelektinę nuosavybę ir DI naudojimą keliuose atakos etapuose. Praktikoje tai reiškia, kad vienas incidentas gali vienu metu apimti prieigų vagystę, kodo kompromitavimą ir bandymą pasinaudoti debesijos resursais neteisėtoms užduotims vykdyti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į neteisėtą paskyrų perėmimą bei bandymus užgrobti skaičiavimo resursus, kad būtų išvengta didelių modeliavimo kaštų. Toks scenarijus ypač pavojingas organizacijoms, kurios leidžia DI įrankiams jungtis prie vidinių sistemų, automatizuoti procesus ar vykdyti užduotis su plačiomis teisėmis.

    „Google“ vertinimu, DI naudojimas nusikaltėlių veikloje tampa praktiškai universaliu reiškiniu, o didžiausia grėsmė slypi ne pačiame turinio generavime, bet greityje ir automatizacijos mastelyje. Dėl to organizacijoms vis svarbiau inventorizuoti DI turtą, griežtinti prieigų valdymą ir stebėti ne tik tradicinius IT, bet ir DI modelių bei duomenų srautus.

    Ataskaitoje taip pat primenama, kad DI diegimo tempai skirtingose šalyse nevienodi. Nors technologijos prieinamumas auga, reali saugumo branda priklauso nuo valdymo kokybės, procesų ir to, ar organizacijos DI taiko strategiškai, o ne fragmentiškai.

  • „Microsoft“ ir „OpenAI“ ruošia superprogramėles: viena „Copilot“ ir „ChatGPT“ pakeis daugybę įrankių

    „Microsoft“ ir „OpenAI“ ruošia superprogramėles: viena „Copilot“ ir „ChatGPT“ pakeis daugybę įrankių

    „Microsoft“ ruošiasi iš esmės pertvarkyti savo DI asistento „Copilot“ patirtį ir sujungti iki šiol atskirai veikusias funkcijas į vieną superprogramėlę. Apie tai bendrovės vadovas Satya Nadella prakalbo pristatydamas ketvirčio finansinius rezultatus, pabrėždamas, kad tikslas yra vienoje vietoje sutelkti pokalbių, bendradarbiavimo, programavimo ir agentinių sistemų galimybes.

    Tokiu sprendimu „Microsoft“ siekia sumažinti vartotojams tenkančią įrankių fragmentaciją, kai skirtingoms užduotims reikia skirtingų programų ir aplinkų. Bendrovė kalba apie vieną nuoseklią patirtį, kurioje būtų lengva persijungti tarp asmeninės „Microsoft Copilot“ versijos ir darbo aplinkai skirtos „Microsoft 365 Copilot“.

    Vienas „Copilot“ asmeniniam ir darbui

    „Copilot“ plėtra pastaraisiais metais vyko keliais kanalais, todėl vartotojai dažnai susiduria su skirtingais režimais ir integracijomis. „Microsoft“ planas – suvienodinti patirtį ir sudėti svarbiausias funkcijas į vieną aplikaciją, kad nereikėtų atskirai ieškoti kodavimo, pokalbių, dokumentų ar agentų galimybių.

    „Copilot“ superprogramėlės idėja atliepia platesnę rinkos kryptį: DI asistentai vis dažniau tampa ne vien pokalbių langais, o darbo aplinkomis, kurios pačios inicijuoja veiksmus, vykdo užduočių grandines ir padeda automatizuoti procesus. Tokia kryptis ypač svarbi įmonėms, kurios ieško būdų sutrumpinti rutinines užduotis ir sumažinti darbuotojų laiką, praleidžiamą perjunginėjant sistemas.

    „Copilot“ greitai evoliucionuoja nuo pokalbių iki bendradarbiavimo ir autopiloto tipo funkcijų. Šį ketvirtį mes integruojame šias „Copilot“ patirtis, įskaitant kodavimo funkciją, į vieną superprogramėlę, skirtą tiek vartotojams, tiek verslui, – sakė Satya Nadella.

    DI bumo fone – auganti infrastruktūra

    Pranešimas apie suvienijimą pasirodė kartu su stipriu „Microsoft“ finansiniu laikotarpiu: bendrovė skelbė apie ryškų augimą debesijos ir DI srityse. Šis kontekstas svarbus, nes superprogramėlės ambicijos reikalauja didelės skaičiavimo galios, patikimų duomenų centrų ir sparčiai plečiamos infrastruktūros.

    „Microsoft“ pastaruoju metu intensyviai didina duomenų centrų pajėgumus, nes DI sprendimų paklausa auga tiek iš verslo klientų, tiek iš galutinių vartotojų pusės. Rinkoje tai laikoma vienu svarbiausių konkurencinių faktorių: kas sugeba užtikrinti daugiau galios ir mažesnę delsą, tas gali pasiūlyti stabilesnę DI paslaugų kokybę.

    Be to, „Microsoft“ akcentuoja, kad „Copilot“ naudojimas organizacijose spartėja, o įsitraukimo rodikliai kai kuriais aspektais artėja prie tokių kasdien naudojamų įrankių kaip „Outlook“ ar „Teams“. Tokie signalai leidžia suprasti, kodėl bendrovė nori vienos, aiškiai suprantamos programėlės, o ne kelių skirtingų įėjimų į tą patį asistentą.

    „OpenAI“ taip pat siekia sujungti produktus

    Panašią kryptį rodo ir „OpenAI“ planai. Bendrovė, valdanti „ChatGPT“, siekia mažinti produktų išsiskaidymą ir svarsto skirtingų sprendimų, įskaitant naršyklę „Atlas“ bei kodavimui skirtus įrankius, sujungimą į vieną darbalaukio superprogramėlę.

    Motyvas čia panašus kaip ir „Microsoft“ atveju: fragmentuotas produktų portfelis lėtina vystymą, apsunkina kokybės užtikrinimą ir klaidina vartotoją, kuriam ne visada aišku, kuo vienas įrankis skiriasi nuo kito. Tai ypač aktualu konkurencingoje aplinkoje, kur „Google“ ir „Anthropic“ taip pat spartina DI produktų ciklus.

    Mes supratome, kad išskaidėme pastangas per daug programėlių ir technologinių „stackų“, todėl turime supaprastinti veiklą. Ši fragmentacija mus lėtina ir apsunkina kokybės lygį, kurio siekiame, – darbuotojams perduotoje žinutėje nurodė Fidji Simo.

    Abi kryptys rodo tą pačią tendenciją: DI įrankiai juda nuo atskirų funkcijų rinkinio link vienos pagrindinės darbo erdvės. Vartotojui tai gali reikšti mažiau programėlių, paprastesnį naudojimą ir greitesnį kelią nuo užklausos iki konkretaus veiksmo, o rinkai – dar intensyvesnę kovą dėl to, kieno superprogramėlė taps kasdieniu standartu.

  • „Asbis Enterprises“ akcijos šiemet šoktelėjo daugiau nei 100 proc.: kas stumia augimą?

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro kilmės IT ir IoT produktų platintojos „Asbis Enterprises“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį kursto ne vien rinkos nuotaikos, bet ir sparčiai augantys bendrovės finansiniai rodikliai.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasiekė rekordinius rezultatus savo istorijoje. Augo ir pajamos, ir pelningumas, o vadovybė šį laikotarpį įvardija kaip geriausią ketvirtį per visą veiklą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    „Asbis Enterprises“ nurodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams, siekė apie 34 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jis sudarė apie 7 mln. eurų, tad augimas buvo beveik penkiskart.

    EBITDA per metus taip pat šoktelėjo ir, bendrovės duomenimis, siekė apie 54 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 17 mln. eurų. Konsoliduotos pardavimo pajamos sudarė maždaug 1,16 mlrd. eurų, palyginti su apie 678 mln. eurų prieš metus.

    Įmonė praneša, kad bendrasis pelningumas pagerėjo iki 8,6 proc., kai 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo 7 proc. Bendrovė šį pokytį sieja su dideliu poreikiu produktams, skirtiems DI infrastruktūros plėtrai, kai kurių segmentų tiekimo ribojimais ir palankesne produktų struktūra.

    DI duomenų centrų infrastruktūra kelia paklausą

    Vienu svarbiausių augimo veiksnių tapo serverių ir serverių blokų pardavimai, kuriuos skatina DI duomenų centrų ir debesijos infrastruktūros plėtra. „Asbis Enterprises“ teigia, kad ši produktų kategorija dabar jau yra didžiausia pagal apimtį, aplenkusi išmaniuosius telefonus.

    2026 metų pirmąjį ketvirtį serverių ir serverių blokų pardavimai, bendrovės skaičiavimu, pasiekė apie 375 mln. eurų ir per metus išaugo 233 proc. Tokia dinamika atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai įmonės ir valstybės didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus DI sprendimams.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą įrodėme gebėjimą prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad plataus masto investicijos į debesiją ir DI gali išlikti svarbiu augimo varikliu ir vėlesniais metais. Kartu minimos plėtros kryptys naujose rinkose, įskaitant dalį Afrikos šalių ir Saudo Arabiją.

    Kainos rekordai ir geografinis augimas

    „Asbis Enterprises“ praneša, kad pardavimų augimas buvo matomas daugelyje geografinių segmentų, o didžiausią dalį pajamų tradiciškai generuoja Nepriklausomų Valstybių Sandraugos regionas ir Vidurio bei Rytų Europa. Tarp sparčiausiai augusių šalių minimi Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina.

    Po rezultatų paskelbimo akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą – apie 16,6 euro už akciją. Visa grupės rinkos vertė priartėjo prie 936 mln. eurų, o vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, jau buvo pakilusi maždaug 108 proc.

  • „Asbis“ akcijos 2026 metais šovė daugiau nei 100 proc.: rekordinis ketvirtis ir DI serverių bumas

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro informacinių technologijų produktų ir sprendimų grupės „Asbis“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį pakurstė paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai, kuriuos bendrovė vadina geriausiais savo istorijoje.

    Įmonė pranešė apie ryškiai išaugusį pelningumą ir rekordinę apyvartą, o pagrindiniu augimo varikliu įvardijo sparčiai didėjančią paklausą duomenų centrams skirtai įrangai. Ši tendencija pastaraisiais metais ypač sustiprėjo dėl pasaulinių investicijų į debesiją ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams, siekė 36,5 mln. JAV dolerių, kai prieš metus buvo 7,4 mln. JAV dolerių. Perskaičiavus pagal apytikrį valiutos kursą, tai sudaro apie 34 mln. eurų ir apie 7 mln. eurų.

    EBITDA per metus taip pat reikšmingai šoktelėjo iki 58,2 mln. JAV dolerių, palyginti su 18,4 mln. JAV dolerių. Pardavimo pajamos pasiekė 1,26 mlrd. JAV dolerių, kai prieš metus sudarė 736,4 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,16 mlrd. eurų ir 680 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat fiksavo geresnę bendrojo pelno maržą: 8,6 proc., kai prieš metus ji siekė 7 proc. Pasak „Asbis“, maržą kėlė didelė paklausa infrastruktūros plėtrai, tam tikrų produktų segmentų tiekimo ribojimai ir optimizuotas produktų krepšelis.

    DI duomenų centrai kelia serverių paklausą

    Didžiausiu augimo katalizatoriumi tapo serveriai ir serverių blokai, kurių pardavimai pirmąjį ketvirtį išaugo 233 proc. iki beveik 408 mln. JAV dolerių, arba maždaug 375 mln. eurų. Ši produktų grupė tapo didžiausia pagal vertę, aplenkdama išmaniuosius telefonus.

    Rinka, į kurią orientuojasi šis segmentas, pastaruoju metu sparčiai plečiasi, nes įmonės ir valstybės investuoja į skaičiavimo pajėgumus, reikalingus DI modelių mokymui ir jų veikimui. Praktikoje tai reiškia, kad auga ne tik serverių, bet ir susijusios ekosistemos paklausa: spartesnių tinklų, duomenų saugyklų, energijos efektyvumo ir aušinimo sprendimų.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą parodėme, kad gebame prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei išnaudoti atsirandančias galimybes“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    „Tikime, kad plataus masto investicijos į debesijos ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą išliks pagrindiniu augimo varikliu 2026 metais ir vėliau“, – nurodoma bendrovės komentare.

    Kur augimas buvo sparčiausias?

    „Asbis“ pabrėžia, kad pardavimų augimas buvo platus ir apėmė daugumą geografinių segmentų, o didžiausią tradicinę dalį pajamose ir toliau sudarė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bei Vidurio ir Rytų Europos regionai. Tokia struktūra reiškia, kad bendrovės rezultatams svarbūs tiek atskirų rinkų investicijų ciklai, tiek tiekimo grandinės ir kainodaros pokyčiai.

    Tarp sparčiausiai augusių šalių įvardyti Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina. Šie šuoliai siejami su didesniais infrastruktūriniais užsakymais ir konkrečių produktų kategorijų paklausos banga, kuri dažnai pasižymi tuo, kad vienas stambesnis projektas gali reikšmingai išauginti ketvirčio statistiką.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą, o „Asbis“ rinkos vertė priartėjo prie 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 930 mln. eurų. Vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, buvo pakilusi apie 108 proc.

  • ES programa STEP: kaip kritinės technologijos gali sustiprinti Lenkijos verslą ir mokslą

    Europos Sąjunga vis aktyviau stiprina ekonominį ir technologinį savarankiškumą, reaguodama į geopolitinę įtampą, tiekimo grandinių sutrikimus ir augančią konkurenciją dėl strateginių išteklių. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra STEP programa, Lenkijoje įgyvendinama per Nacionalinį tyrimų ir plėtros centrą.

    Iniciatyva skirta įmonėms ir mokslo organizacijoms, kurios kuria didelės reikšmės sprendimus ir siekia mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių technologijų, komponentų ar žinių. Pagrindinis akcentas dedamas į vadinamąsias kritines technologijas, kurios gali turėti tiesioginį poveikį tiek ekonomikos augimui, tiek saugumui.

    Ką reiškia kritinės technologijos?

    STEP orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės sritis, kuriose Europai svarbu turėti savo kompetencijas ir gamybos pajėgumus. Tokios technologijos paprastai reikalauja didelių investicijų, stiprios tyrimų bazės ir aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau suteikia ilgalaikį konkurencinį pranašumą.

    Programoje išskiriamos trys pagrindinės kryptys. Pirmoji – skaitmeninės technologijos, apimančios DI sprendimus, kvantines technologijas, naujos kartos ryšį ir robotizaciją, kurios didina produktyvumą ir leidžia automatizuoti procesus pramonėje bei paslaugose.

    Antroji kryptis – aplinkosauginės technologijos, dažnai siejamos su švarios energetikos ir klimato transformacija. Čia patenka sprendimai, padedantys efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą, diegti pažangius tinklus ir pramonės dekarbonizacijos technologijas.

    Trečiasis ramstis – biotechnologijos, kurios tampa ypač svarbios sveikatos apsaugai, farmacijos inovacijoms, diagnostikai ir atsparumui krizėms. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad gebėjimas kurti ir gaminti kritinius medicinos produktus Europoje tampa strateginiu klausimu.

    Kodėl mažesnė priklausomybė tampa prioritetu?

    Programos logika remiasi prielaida, kad priklausomybė nuo išorinių tiekėjų gali tapti ekonominiu ir saugumo pažeidžiamumu. Tai galioja ne tik žaliavoms ar komponentams, bet ir programinei įrangai, debesijos infrastruktūrai, kibernetinio saugumo sprendimams bei pačiai prieigai prie žinių.

    „Kiekviena priklausomybė nuo technologijų, žaliavų ar žinių tiekėjo iš išorės yra potenciali grėsmė ekonomikai. Nepriklausomybės stiprinimas nereiškia užsidarymo, tai – didesnis saugumas ir stabilumas“, – sakė Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro strateginio valdymo ekspertas dr. Piotr W. Zawadzki.

    Kaip pavyzdį ekspertai dažnai mini debesijos paslaugas. Debesija praktiškai reiškia, kad duomenys ir skaičiavimai vyksta konkrečiuose serveriuose, priklausančiuose tam tikram tiekėjui, todėl valstybės ir įmonės vis dažniau kelia duomenų suvereniteto ir patikimumo klausimus.

    Ne mažiau svarbios ir kriptografijos bei ryšių technologijos, kurios naudojamos tiek versle, tiek kritinėje infrastruktūroje. Augant kibernetinėms grėsmėms, investicijos į saugius komunikacijos sprendimus tampa ne atskira IT tema, o ekonomikos atsparumo dalimi.

    Technologijos su dviguba paskirtimi

    Nors STEP daugiausia remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais, diskusijose vis dažniau svarstomas ir su gynyba susijęs komponentas. Praktikoje nemaža dalis inovacijų turi dvigubą paskirtį ir gali būti pritaikoma tiek civilinėse srityse, tiek gynybos ar nacionalinio saugumo uždaviniams.

    Toks požiūris atitinka platesnę Europos kryptį stiprinti strateginį atsparumą, kai pažangiosios technologijos vertinamos ne tik pagal rinkos potencialą, bet ir pagal tai, ar jos užtikrina stabilumą krizių metu. STEP Lenkijoje finansuojama pagal Europos priemones, skirtas moderniai ekonomikai ir inovacijoms.

  • Duomenys – XXI amžiaus nafta? Ekspertai įspėja: kokybė, prieiga ir saugumas vis dar atsilieka

    Duomenys šiandien tapo vienu svarbiausių ekonomikos išteklių: nuo jų priklauso verslo sprendimai, klientų patirtis, tiekimo grandinės ir vis sparčiau diegiamų DI sprendimų patikimumas. Vis dėlto vertę kuria ne kiekis, o duomenų kokybė, aktualumas, prieinamumas ir gebėjimas juos saugiai panaudoti.

    Šios temos buvo aptartos Europos ekonomikos kongrese vykusioje diskusijoje apie duomenų ekonomiką ir saugumą. Ekspertai akcentavo, kad organizacijos dažnai renka milžiniškus informacijos kiekius, tačiau susiduria su praktiniais barjerais: skirtingais formatais, „duomenų salomis“, ribotomis teisinėmis galimybėmis ir didėjančiomis kibernetinėmis rizikomis.

    Kas iš tiesų kuria duomenų vertę?

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad pagrindinis duomenų vertės matas yra jų kokybė ir galimybė juos sujungti tarp sistemų. Prastai sutvarkyti ar pasenę duomenys DI sistemose gali tapti klaidų, šališkumo ir net neteisingų sprendimų šaltiniu, o tai ypač jautru srityse, kur sprendimai daro tiesioginį poveikį žmonėms.

    Svarbi ir sąveika tarp registrų bei sistemų, kad skirtingos institucijos ir įmonės galėtų dirbti su suderintais duomenimis. Kartu akcentuota, jog duomenys turi būti tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos principų, o sistemas būtina kurti taip, kad privatumas būtų įtrauktas nuo pat projektavimo pradžios.

    „Duomenų kokybė šiandien yra esminė. Jei ji nepakankama, jų panaudojimas DI sprendimuose gali sukelti problemų ir tiems žmonėms, kurių duomenys tvarkomi. Pagrindas yra sąveikumas ir saugus duomenų tvarkymas“, – sakė Mirosławas Wróblewskis.

    Viešojo sektoriaus perspektyvoje išryškėjo kita problema: norint gerinti paslaugas gyventojams, neužtenka vien viešųjų registrų. Praktikoje trūksta standartizuotos prieigos prie komercinių ir privačių duomenų, o be aiškių taisyklių ir techninių sąsajų informacija lieka fragmentuota.

    Prieinamumas, teisė ir technologijos

    Ekspertai atkreipė dėmesį, kad duomenų prieinamumas kartais tampa net svarbesnis už jų kokybę, nes be prieigos neįmanoma nei greitai sukurti modelių, nei patikrinti hipotezių. Problema ta, kad prieinamumą riboja ir teisės aktai, ir praktiniai įsigijimo bei paruošimo kaštai, kurie sulėtina projektus.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra duomenų „gyvenamoji vieta“: kai informacija laikoma izoliuotose vietinėse sistemose, ją sunku panaudoti platesniems tikslams. Debatuose akcentuota, kad debesijos aplinkos dažnai padidina ir prieinamumą, ir saugumo kontrolę, o taip pat leidžia efektyviau atlikti analizę bei kurti papildomas paslaugas.

    Verslo pusėje pabrėžta, kad duomenys turi turėti aiškią paskirtį, kitaip jų rinkimas virsta vien sąnaudomis. Kaip pavyzdys minėtas dalijimasis informacija apie sukčiavimo operacijas, kai duomenų mainai, laikantis teisinių ribų, padeda greičiau apsaugoti klientus ir įmones.

    „Galime rinkti terabaitus duomenų, bet jei jie neturi aiškaus tikslo ar verslo prasmės, jų kaupimas tampa vien kaštu“, – sakė Maciejus Ogórkiewiczius.

    Duomenų suverenumas ir Europos konkurencingumas

    Augant geopolitinėms įtampoms ir technologinei konkurencijai, duomenys vis dažniau siejami su skaitmeniniu suverenumu. Diskusijoje išryškėjo kelios kryptys: dalis ekspertų ragino siekti atviros suverenumo sampratos, kad Europa neprarastų prieigos prie geriausių technologijų ir išvengtų priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    Kita nuomonė akcentavo, kad konkurencingumas turėtų remtis pasitikėjimu, saugumu ir aiškiomis taisyklėmis, o suverenumo tikslas – gebėjimas kurti ir valdyti kritines sistemas savo sąlygomis. Kaip praktiška kryptis minėti atviri kalbos modeliai, kuriuos galima diegti lokaliai ir adaptuoti konkrečioms užduotims, taip mažinant priklausomybę nuo išorinių platformų.

    „Paradoksas tas, kad kai duomenys pradėti vadinti XXI amžiaus nafta, metodologiškai ir teisiškai mes nebespėjame paskui pažangą. Dažnai pasirodo, kad net viešai atrodantys duomenys reikalauja papildomų veiksmų ir kaštų“, – sakė prof. Szymonas Łukasikas.

    Bankų sektoriaus atstovai priminė, kad jiems duomenys jau seniai yra kasdienio darbo pagrindas: nuo rizikų vertinimo iki personalizuotų pasiūlymų ir klientų aptarnavimo skaitmeniniais kanalais. Pokytį spartina konversaciniai sprendimai ir DI agentai, tačiau jų veikimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo tvarkingų, prieinamų ir saugiai naudojamų duomenų.