Europos Komisija pristatė naujas taisykles, kuriomis siekiama aiškiau įvertinti ir palyginti duomenų centrų poveikį aplinkai. Pagrindinis pokytis – elektroninė tvarumo etiketė, kurioje bus matuojamas energijos ir vandens vartojimas, taip pat naudojamos elektros kilmė.
Naujoji sistema skirta duomenų centrams, kurių įrengtoji galia viršija 500 kilovatų ir kurie patenka į ES energijos vartojimo efektyvumo ataskaitų teikimo režimą. Komisija tikisi, kad vienodi rodikliai padės tiek viešiesiems pirkėjams, tiek verslui rinktis tvaresnes skaitmenines paslaugas.
Kam reikalinga tvarumo etiketė?
Komisija argumentuoja, kad duomenų centrai yra būtini debesijos paslaugoms, DI sprendimams ir skaitmeninei ekonomikai, tačiau spartus jų augimas didina spaudimą elektros tinklams ir vandens ištekliams. Tai ypač aktualu regionuose, kur infrastruktūra jau dabar susiduria su apkrovų šuoliais ar vietos bendruomenių priešinimusi.
Pagal ES institucijų pateikiamus skaičiavimus, 2024 metais Europos duomenų centrai sunaudojo 68 teravatvalandes elektros, o iki 2030 metų šis poreikis gali išaugti iki 114 teravatvalandžių. Tokia apimtis reikštų apie 3,2 proc. visos ES elektros paklausos, palyginti su maždaug 2,5 proc. šiuo metu.
Etiketėje numatoma apimti ne vien energijos vartojimo efektyvumą, bet ir vandens naudojimą bei elektros tiekimo tvarumą. Komisija pabrėžia, kad tikslas – didesnis skaidrumas ir duomenimis grįstas reguliavimas, kai skaitmeninės infrastruktūros poreikis auga sparčiau nei daugelio kitų sektorių.
Kodėl ribos atidedamos iki 2027 metų?
Kol kas Komisija nesiima nustatyti kietų energijos ar vandens vartojimo „lubų“. Pasak Komisijos, realią reguliavimo galią suteiksiantys minimalūs veiklos standartai bus paskelbti 2027 metais, kad nauji objektai nebūtų statomi žemiau apibrėžtų efektyvumo reikalavimų.
Šis pereinamasis laikotarpis kartu atveria erdvę intensyvioms diskusijoms su rinka, nes duomenų centrų operatoriai ir didžiosios technologijų bendrovės siekia daryti įtaką tam, kokie rodikliai bus laikomi svarbiausiais. Komisija pripažįsta, kad nors ataskaitų teikimas centrams, viršijantiems 500 kilovatų, yra privalomas nuo 2023 metų, laikymasis iki šiol nėra visuotinis.
„Pirmaisiais metais ataskaitas pateikė maždaug trečdalis duomenų centrų, antraisiais rezultatas pagerėjo, o trečiaisiais – preliminariai dar ūgtelėjo. Manome, kad 50 proc. ribą pasieksime gana užtikrintai“, – sakė anonimiškumo prašęs Europos Komisijos pareigūnas.
Komisija taip pat primena, kad praktinis vykdymo užtikrinimas didele dalimi priklausys nuo ES valstybių narių. Dėl to artimiausi mėnesiai gali tapti testu, ar naujoji etiketė taps plačiai naudojamu standartu, ar liks daugiau formaliu dokumentu.
Įtampa tarp plėtros ir kontrolės
ES planuoja reikšmingai didinti duomenų centrų pajėgumus iki 2035 metų, siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV technologijų milžinų ir stiprinti europines DI kompetencijas. Tačiau tuo pat metu būtent tos pačios didžiosios bendrovės dažnai yra pagrindinės infrastruktūros investuotojos ir partnerės, todėl jų vaidmuo reguliavimo diskusijose išlieka itin svarbus.
Komisija nurodo, kad etiketė galės pripažinti mažai emisijų sukeliančius energijos šaltinius, įskaitant branduolinę energiją, o ateityje minimalūs veiklos standartai galėtų tapti privalomi. Tuo pat metu svarstoma, kaip duomenų centrai galėtų aktyviau prisidėti prie elektros sistemos lankstumo ir panaudoti perteklinę šilumą, kuri, Komisijos vertinimu, teoriškai galėtų šildyti iki keturių milijonų Europos namų.
Nors etiketė pristatoma kaip skaidrumo priemonė, kritikai atkreipia dėmesį į riziką, kad dalis reikšmingos informacijos gali likti sunkiai patikrinama, jei taisyklėse bus palikta per daug konfidencialumo išimčių. Dėl to 2027 metais planuojami minimalūs standartai ir jų taikymo griežtumas gali tapti lemiamu momentu, kuris parodys, ar ES sugebės suderinti DI infrastruktūros augimą su realiai pamatuojamu tvarumu.
Leave a Reply