CP v2

Tag: Decibelai

  • Kanberos miesto šauklys pagerino „Guinness World Records“ rekordą: jo šūksnis siekė 122,4 decibelo

    Kanberos miesto šauklys pagerino „Guinness World Records“ rekordą: jo šūksnis siekė 122,4 decibelo

    Rekordas, matuojamas decibelais

    Australijos sostinės Kanberos oficialus miesto šauklys Josephas McGrail-Bateupas įrašė savo pavardę į „Guinness World Records“ knygą – jis užfiksavo garsiausią žmogaus šūksnį. Rekordo metu jis ištarė vieną žodį dabar, o garsumas pasiekė 122,4 decibelo.

    Toks triukšmo lygis prilyginamas itin garsiems šaltiniams, pavyzdžiui, artimoje aplinkoje veikiančiam grandininiam pjūklui ar greta girdimai sirenai. Rekordas užfiksuotas profesionaliomis sąlygomis, o duomenys pateikti vertinimui pagal „Guinness World Records“ tvarką.

    Kaip pavyko ir kodėl to neįmanoma „ištreniruoti“

    Pats rekordininkas pasakojo, kad pasiruošti tokiam bandymui praktiškai neįmanoma, nes kartojant šūksnį rizikuojama greitai sugadinti balsą. Pasak jo, prireikė septynių bandymų, kol pavyko ištarti vieną žodį taip, kad jis atitiktų rekordo kriterijus.

    „Nėra būdo tai treniruoti – turi pasilikti balsą tai dienai, ypač kai sieki pasaulio rekordo“, – sakė Josephas McGrail-Bateupas.

    Po bandymo, kaip jis teigė, balsas kelioms dienoms tapo užkimęs, o savijauta priminė persitempimą po didelio krūvio. Dėl to tokie bandymai paprastai atliekami retai ir tiksliai suplanuotomis sąlygomis.

    Ankstesnis rekordas ir miesto šauklio kelias

    Ankstesnis pasaulio rekordas siekė 121,7 decibelo ir buvo pasiektas 1994 metais, kai Šiaurės Airijos mokytoja Annalisa Flanagan sušuko žodį tylu. Naujasis rezultatas ją pranoko 0,7 decibelo, todėl rekordų knygoje atsirado naujas įrašas.

    Josephas McGrail-Bateupas pabrėžė, kad jis save laiko garsiausiu vyru, o ankstesnė rekordininkė išlaiko garsiausios moters titulą. „Man smagu, kad ji išsaugo savo rekordą – ji vis dar garsiausia moteris pasaulyje, o aš esu garsiausias vyras“, – sakė jis.

    Miesto šauklio pareigas Kanberoje jis eina nuo 2017 metų – tai garbės ir ne visu etatu atliekamas vaidmuo, dažniausiai susijęs su bendruomenės renginiais, mokyklų šventėmis ir vietos iniciatyvomis. Ši veikla siejama su istorine tradicija, kai miesto šauklys skelbdavo svarbias žinias viešose erdvėse.

    Rekordas buvo įrašytas 2026 metų gegužės 2 dieną Kanberos radijo studijoje, dalyvaujant profesionaliam akustikos inžinieriui ir liudytojams. Įrašai ir matavimų dokumentai buvo perduoti „Guinness World Records“, o rezultatas oficialiai paskelbtas vėliau.

    Rekordininkas nėra naujokas rekordų pasaulyje: anksčiau jis buvo pasiekęs ir kitą rezultatą, susijusį su šaudymu iš lanko, nors tas rekordas vėliau buvo pagerintas. Šįkart jis teigė nesieksiantis bet kokia kaina išlaikyti titulą ir į galimus varžovus žiūri ramiai.

    „Jei kas nors mane pagerins, tai puiku. Rekordai tam ir yra, kad būtų mušami“, – sakė Josephas McGrail-Bateupas.

  • Krakatau išsiveržimas 1883 metais: 310 decibelų smūgio banga, garsas apskriejo Žemę tris kartus

    1883 metais Indonezijoje įvykęs Krakatau ugnikalnio išsiveržimas dažnai įvardijamas kaip garsiausias kada nors žmonių užfiksuotas įvykis. Tyrėjai nurodo, kad sprogimą lydėjo itin galinga smūgio banga, o jos sukeltas garsas atmosferoje pasklido taip toli, kad buvo „išgirstas“ net už kelių tūkstančių kilometrų.

    Įvairiuose šaltiniuose minimas maždaug 310 decibelų lygis, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tokie skaičiai labiau apibūdina smūgio bangą, o ne įprastą garsą. Decibelų skalė yra logaritminė, todėl didėjant skaičiui net ir nedidelis pokytis reiškia milžinišką energijos šuolį.

    Kasdienybėje decibelai dažniausiai siejami su triukšmu, kuris veikia klausą, tačiau ekstremalių sprogimų atveju ribą greitai peržengia pats fizikinis reiškinys. Esant labai dideliam slėgio pokyčiui ore, „garsą“ praktiškiau apibūdinti kaip smūgio bangą, kuri gali žaloti ne tik klausą, bet ir konstrukcijas.

    Istoriniuose liudijimuose teigiama, kad net už maždaug 160 kilometrų triukšmas buvo vertinamas kaip mirtinai pavojingas klausai, o daliai žmonių galėjo plyšti ausų būgneliai. Tokie pasakojimai atitinka tai, ką žinome apie labai stiprių smūgio bangų poveikį žmogaus organizmui.

    Išsiveržimas sukėlė katastrofiškas pasekmes regionui: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o pakrantėse didžiausią žalą darė cunamiai. Į atmosferą pakilę pelenai ir aerozoliai nulėmė ir platesnius padarinius, kurie buvo juntami ne vien Indonezijoje.

    Mokslinėje literatūroje Krakatau išsiveržimas siejamas su laikinu pasauliniu atvėsimu ir neįprastais optiniais reiškiniais danguje. Tuo metu skirtingose pasaulio vietose žmonės aprašė neįprastas saulėlydžių spalvas, kurios siejamos su atmosferoje išsisklaidžiusiomis dalelėmis.

    Garsiausio žmogaus sukelto sprogimo kontekste dažnai minima 1961 metais Sovietų Sąjungos detonuota vadinamoji Caro bomba. Jos galingumas buvo milžiniškas, o skaičiavimuose neretai minimi apie 224 decibelai, tačiau ir čia svarbu atskirti populiarius palyginimus nuo tikslaus matavimo sąlygų.

    Tarp gamtinių reiškinių neretai aptariamas ir 1908 metais virš Sibiro įvykęs Tunguskos sprogimas, kurio energija, manoma, prilygo dideliam kosminio kūno sprogimui atmosferoje. Tokie įvykiai primena, kad ekstremalūs „garsai“ dažnai reiškia ne triukšmą, o didžiulį slėgio smūgį, kuris sklinda per atmosferą.