1883 metais Indonezijoje įvykęs Krakatau ugnikalnio išsiveržimas dažnai įvardijamas kaip garsiausias kada nors žmonių užfiksuotas įvykis. Tyrėjai nurodo, kad sprogimą lydėjo itin galinga smūgio banga, o jos sukeltas garsas atmosferoje pasklido taip toli, kad buvo „išgirstas“ net už kelių tūkstančių kilometrų.
Įvairiuose šaltiniuose minimas maždaug 310 decibelų lygis, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tokie skaičiai labiau apibūdina smūgio bangą, o ne įprastą garsą. Decibelų skalė yra logaritminė, todėl didėjant skaičiui net ir nedidelis pokytis reiškia milžinišką energijos šuolį.
Kas iš tiesų reiškia 310 decibelų?
Kasdienybėje decibelai dažniausiai siejami su triukšmu, kuris veikia klausą, tačiau ekstremalių sprogimų atveju ribą greitai peržengia pats fizikinis reiškinys. Esant labai dideliam slėgio pokyčiui ore, „garsą“ praktiškiau apibūdinti kaip smūgio bangą, kuri gali žaloti ne tik klausą, bet ir konstrukcijas.
Istoriniuose liudijimuose teigiama, kad net už maždaug 160 kilometrų triukšmas buvo vertinamas kaip mirtinai pavojingas klausai, o daliai žmonių galėjo plyšti ausų būgneliai. Tokie pasakojimai atitinka tai, ką žinome apie labai stiprių smūgio bangų poveikį žmogaus organizmui.
Poveikis žmonėms ir pasauliniam klimatui
Išsiveržimas sukėlė katastrofiškas pasekmes regionui: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o pakrantėse didžiausią žalą darė cunamiai. Į atmosferą pakilę pelenai ir aerozoliai nulėmė ir platesnius padarinius, kurie buvo juntami ne vien Indonezijoje.
Mokslinėje literatūroje Krakatau išsiveržimas siejamas su laikinu pasauliniu atvėsimu ir neįprastais optiniais reiškiniais danguje. Tuo metu skirtingose pasaulio vietose žmonės aprašė neįprastas saulėlydžių spalvas, kurios siejamos su atmosferoje išsisklaidžiusiomis dalelėmis.
Kaip Krakatau atrodo kitų rekordų fone?
Garsiausio žmogaus sukelto sprogimo kontekste dažnai minima 1961 metais Sovietų Sąjungos detonuota vadinamoji Caro bomba. Jos galingumas buvo milžiniškas, o skaičiavimuose neretai minimi apie 224 decibelai, tačiau ir čia svarbu atskirti populiarius palyginimus nuo tikslaus matavimo sąlygų.
Tarp gamtinių reiškinių neretai aptariamas ir 1908 metais virš Sibiro įvykęs Tunguskos sprogimas, kurio energija, manoma, prilygo dideliam kosminio kūno sprogimui atmosferoje. Tokie įvykiai primena, kad ekstremalūs „garsai“ dažnai reiškia ne triukšmą, o didžiulį slėgio smūgį, kuris sklinda per atmosferą.
Leave a Reply