CP v2

Tag: Degalinės

  • Mechanikai įspėja: pildami iki viršaus po pirmo „atsimušimo“ rizikuojate brangiu remontu

    Mechanikai įspėja: pildami iki viršaus po pirmo „atsimušimo“ rizikuojate brangiu remontu

    Vairuotojams pažįstama situacija, kai degalų pistoletas automatiškai sustabdo pylimą, o baką vis tiek norisi pripildyti dar keliais litrais. Tokia praktika dažnai aiškinama paprastai: kuo pilnesnis bakas, tuo rečiau reikės sustoti degalinėje. Tačiau autoservisų meistrai perspėja, kad bandymas „užpilti iki kamščio“ gali turėti nepageidaujamų pasekmių.

    Degalų pistoletas sustoja ne atsitiktinai: jis suveikia, kai bake pasikeičia slėgis ir degalai pasiekia lygį, nuo kurio didėja išsiliejimo ar garų patekimo į sistemą tikimybė. Jei po pirmo sustojimo degalai pilami toliau, bakas ir garų surinkimo sistema gali būti apkraunama labiau, nei numatyta įprastam eksploatavimui. Dėl to didėja rizika, kad dalis degalų pateks ten, kur jų neturėtų būti.

    Kodėl „pylimas iki viršaus“ kenkia

    Daugelio automobilių degalų sistemoje veikia garų kontrolės mazgai, kurie surenka degalų garus ir nukreipia juos į variklį sudeginti. Kai bakas pripildomas per daug, į šiuos komponentus gali patekti skysti degalai, o ne vien garai. Toks scenarijus siejamas su gedimais, galinčiais įžiebti įspėjamąją lemputę prietaisų skydelyje ir pareikalauti diagnostikos.

    Praktikoje tai reiškia ir paprastą, bet nemalonų dalyką: perpildžius baką, degalai gali išsilieti per užpylimo angą ar ventiliacijos kanalus, ypač jei automobilis pastatomas su pakrypimu. Tai ne tik papildomos išlaidos, bet ir saugos bei aplinkosaugos problema, nes išsilieję degalai lengvai užsiliepsnoja, o jų garai kenksmingi.

    Kita klaida – važinėti „ant lemputės“

    Meistrai pabrėžia, kad žalingi gali būti ir kiti kraštutinumai: nuolatinis važiavimas beveik tuščiu baku. Kai degalų lieka mažai, bake gali intensyviau kauptis drėgmė dėl kondensacijos, ypač esant žemai temperatūrai ir dažnai keičiantis orams. Ilgainiui tai gali skatinti koroziją ir teršalų atsiradimą sistemoje.

    Be to, kai degalų lygis nuolat minimalus, didesnė tikimybė, kad į siurblį bus įtraukiamos nuosėdos nuo bako dugno. Tokie nešvarumai pirmiausia apkrauna filtrus, o kai kuriais atvejais gali prisidėti prie siurblio darbo sutrikimų. Dėl to vairuotojai dažniau susiduria su trūkčiojimu, galios stoka ar užvedimo problemomis.

    Ką daryti praktiškai

    Kasdienėje eksploatacijoje saugiausia laikytis paprastos taisyklės: pildyti degalus iki pirmo automatinio pistoleto sustojimo ir nebesistengti „įspausti“ papildomų litrų. Taip sumažinama perpildymo rizika ir tikimybė, kad skysti degalai pateks į garų kontrolės mazgus. Jei reikia didesnio nuvažiuojamo atstumo, patikimesnė strategija yra planuoti sustojimą degalinėje, o ne bandyti peržengti sistemos apsaugas.

    Tuo pačiu rekomenduojama nevažinėti nuolat „ant rezervo“ ir baką papildyti dar iki įsijungiant įspėjimui apie mažą degalų kiekį. Toks įprotis paprastai padeda išvengti tiek drėgmės, tiek nuosėdų keliamos rizikos ir ilgainiui mažina netikėtų gedimų tikimybę.

  • Miegas automobilyje kelionėje: viena smulkmena gali kainuoti baudą – kur tikrai galima

    Miegas automobilyje kelionėje: viena smulkmena gali kainuoti baudą – kur tikrai galima

    Trumpas poilsis automobilyje kelionės metu daugeliui atrodo patogus ir taupus sprendimas, ypač važiuojant ilgus atstumus. Tačiau svarbiausia ne pats miegas automobilyje, o vieta, kurioje sustojama: būtent ji dažniausiai lemia, ar problemų nekils.

    Daugelyje Europos šalių nėra taisyklės, kuri tiesiogiai draustų miegoti automobilyje, jei tai tik laikinas poilsis ir nepažeidžiamos kitos normos. Praktikoje teisėsaugai ir kelių priežiūros institucijoms svarbiausia, kad sustojimas netrukdytų eismui, nekeltų pavojaus ir nepažeistų teritorijos naudojimo taisyklių.

    Griežtai nerekomenduojama nakvoti ten, kur sustoti apskritai draudžiama: ant važiuojamosios dalies, pavojingose kelkraščio vietose, autobusų stotelėse, ant tiltų ar viadukų. Tokiose vietose rizikuojama ne tik bauda, bet ir realia avarijos grėsme, ypač naktį ar prasto matomumo sąlygomis.

    Saugiausias pasirinkimas dažniausiai yra tam pritaikytos vietos: degalinės, viešieji parkingai ir keliautojų aptarnavimo aikštelės prie magistralių. Jose paprastai yra apšvietimas, žmonių srautas, dažnai veikia vaizdo stebėjimas, o kartais galima rasti ir tualetus ar maisto vietas.

    Daugiausia nesusipratimų kyla privačiose aikštelėse prie prekybos centrų, verslo teritorijose ar mokamose miesto zonose. Ten galioja administratoriaus nustatytos taisyklės, todėl net jei sustojimas atrodė įprastas, nakvojimas automobilyje gali būti laikomas draudžiamu ir baigtis papildomu mokesčiu ar bauda.

    Dar viena jautri tema – miškai, draustiniai ir nacionaliniai parkai. Kai kuriose vietose įvažiavimas su automobiliu yra ribojamas, o nakvojimas gali būti traktuojamas kaip savavališkas stovyklavimas, todėl prieš pasirenkant atokesnę vietą verta įsitikinti, ar nėra draudžiamųjų ženklų ir ar teritorija nėra saugoma.

    Keliaujant po Europą taisyklės gali kardinaliai skirtis: vienur toleruojama viena naktis automobilyje tik poilsio tikslu, kitur reikalaujama naudotis tik kempingais ar specialiomis zonomis. Dėl to planuojant maršrutą verta iš anksto pasitikrinti konkrečios šalies ir savivaldybės nuostatas, nes vietiniai ribojimai dažnai būna griežtesni už bendrą praktiką.

    Saugumui svarbi ir elementari rutina prieš užmiegant: užrakintos durys, uždaryti langai, bet palikta minimali ventiliacija, kad nesikauptų drėgmė. Taip pat pravartu išjungti nereikalingus elektros vartotojus, kad per naktį neišsikrautų akumuliatorius, o poilsis nevirstų nenumatytu remontu ar pagalbos kelyje paieškomis.

  • Vokietijoje kas penkta degalinė galėjo pažeisti naują taisyklę: kainas kėlė ne tik vidurdienį

    Vokietijoje atlikta vartotojų platformos „Mehr-Tanken“ analizė rodo, kad dalis degalinių galėjo nesilaikyti nuo balandžio pradžios įvesto ribojimo degalų kainas didinti tik kartą per dieną. Vertinant laikotarpį nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 11 dienos, įtariamų pažeidimų mastas siekė beveik penktadalį visų stebėtų degalinių.

    Analizėje skaičiuojama, kad 2 995 iš 15 240 degalinių, tai yra apie 19,7 proc., kainas didino ne vidurdienį, kaip numatyta taisyklėje. Iš viso fiksuota apie 17 000 atvejų, kai kainų pakėlimai įvyko kitu metu, o tai, vartotojų požiūriu, mažina reguliavimo aiškumą ir prognozuojamumą.

    Didžiausias galimų pažeidimų rodiklis nustatytas Bavarijoje, kur jis siekė 25,6 proc. Mažiausiai tokių atvejų, remiantis analize, fiksuota Berlyne – 8,2 proc., todėl regioniniai skirtumai tapo vienu ryškiausių šios situacijos aspektų.

    Ką numato nauja kainų taisyklė?

    Nuo balandžio pradžios Vokietijos degalinėms taikoma tvarka, pagal kurią degalų kainas leidžiama padidinti tik kartą per dieną, vidurdienį. Tuo pat metu kainas mažinti galima bet kuriuo metu, siekiant išlaikyti konkurenciją ir greitesnį kainų prisitaikymą, kai didmeninės kainos krinta.

    Ši priemonė pristatyta kaip būdas sumažinti kainų šuolius dienos eigoje ir palengvinti vairuotojų galimybes planuoti išlaidas. Taisyklė įvesta tuo metu, kai tarptautinė įtampa ir svyravimai naftos rinkoje darė spaudimą degalų kainoms, o politinis tikslas buvo suvaldyti vartotojų patiriamą nepastovumą.

    Degalinės atmeta kaltinimus

    Degalinių operatoriai kaltinimus sąmoningai pažeidinėjant taisykles atmeta ir aiškina, kad dalis „ne laiku“ fiksuotų pakeitimų gali būti susiję su techniniais procesais. Jų teigimu, kainos pakeitimas nėra vienas mygtuko paspaudimas, nes jis pereina per kasų sistemas, mokėjimo terminalus ir kainų švieslentes.

    „Mūsų pirminės išvados rodo, kad tai yra prastai suprojektuoto įstatymo pasekmės, o ne tyčiniai pažeidimai“, – sakė Federalinės nepriklausomų degalinių asociacijos vadovas Danielis Kaddikas.

    Operatoriai taip pat pabrėžia, kad dėl ryšio vėlavimų, kainų atnaujinimo sinchronizacijos ir tuo metu vykstančių atsiskaitymų ar degalų pylimo procesų gali atsirasti kelių minučių ar ilgesni neatitikimai. Vis dėlto vartotojų pusėje išlieka klausimas, ar tokie paaiškinimai pagrindžia dešimtis tūkstančių fiksuotų nukrypimų.

    Kas toliau?

    Tokių tyrimų rezultatai dažnai tampa pagrindu detalesnei institucijų patikrai, ypač kai kalbama apie rinkos skaidrumą ir vartotojų interesų apsaugą. Praktikoje svarbiausia bus nustatyti, ar fiksuoti atvejai buvo realūs kainų kėlimo sprendimai, ar tik techniniai užfiksavimo ir perdavimo vėlavimai.

    Vairuotojams šis ginčas primena, kad net ir aiškiai suformuluotos kainodaros taisyklės realybėje priklauso nuo duomenų perdavimo, prekybos sistemų ir kontrolės mechanizmų. Jei bus įrodyta, kad dalis pažeidimų sisteminiai, gali būti svarstomi tikslinimai, kaip kainų atnaujinimai turi būti registruojami ir tikrinami.

  • Vokietijos degalinėse „12 valandos“ taisyklė: fiksuojami pažeidimai ir kyla klausimų dėl kainų skaidrumo

    Kas yra „12 valandos“ taisyklė?

    Nuo balandžio 1 dienos Vokietijoje įsigaliojo vadinamoji „12 valandos“ taisyklė, skirta riboti degalų kainų kilimą dienos eigoje. Pagal ją degalinės kainas didinti gali tik kartą per dieną, tiksliai vidurdienį, o po to leidžiami tik kainų mažinimai.

    Idėja paprasta: sumažinti staigius kainų šuolius ir palengvinti vairuotojams kainų palyginimą. Vis dėlto pirmosios savaitės parodė, kad praktikoje taisyklė ne visada veikia taip, kaip numatyta.

    Pažeidimai ir techninės spragos

    Vokietijos žiniasklaida fiksavo atvejus, kai po vidurdienio kainos vis tiek būdavo pakeliamos, nors tai turėtų būti draudžiama. Kaip viena iš priežasčių įvardijamos techninės problemos, susijusios su kainų atnaujinimo sistemomis ir jų perdavimu į oficialias stebėsenos platformas.

    Vis dėlto dalis tinklų, anot publikacijų, taisyklės laikosi be didesnių trikdžių, todėl vien techniniais nesklandumais paaiškinti visų atvejų neįmanoma. Dėl to vartotojams išlieka klausimas, ar kontrolė ir sankcijos bus pakankamai veiksmingos.

    Kaip keitėsi kainos po mokesčių lengvatos?

    Situaciją rinkoje papildomai paveikė ir valstybės sprendimai dėl mokesčių. Berlynas nuo gegužės 1 dienos laikinai sumažino degalams taikomus mokesčius, o tai turėjo atpiginti litrą maždaug 0,17 euro.

    Vokietijos automobilių klubo ADAC duomenimis, gegužės 8 dieną litro benzino E10 vidutinė kaina siekė 1,984 euro, o dyzelino – 2,025 euro. Kai kuriose degalinėse benzinas buvo atpigęs net žemiau 1,90 euro, o tai rodė pastebimą kritimą, lyginant su ankstesnėmis savaitėmis.

    Kodėl vairuotojams skaidrumas vis dar problema?

    Nors „12 valandos“ taisyklės tikslas – aiškesnė kainodara, vartotojai ir toliau susiduria su informacijos stoka realiu laiku. Jei kainų pokyčiai fiksuojami netiksliai arba perduodami su vėlavimu, vairuotojams sunkiau suprasti, ar kaina pasikeitė teisėtai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės veikia tik tada, kai yra užtikrinamas patikimas duomenų surinkimas, greita priežiūros institucijų reakcija ir realiai taikomos sankcijos. Priešingu atveju taisyklė rizikuoja tapti labiau deklaracija nei kasdienę rinkos praktiką keičiančiu instrumentu.

  • JAV taikiklyje – su Iranu siejami įsilaužėliai: taikėsi į degalinių sistemas, skylė gąsdina

    JAV taikiklyje – su Iranu siejami įsilaužėliai: taikėsi į degalinių sistemas, skylė gąsdina

    JAV žvalgybos ir kibernetinio saugumo pareigūnai aiškinasi virtinę incidentų, kai buvo taikomasi į degalinių įrangą, skirtą stebėti kuro lygį talpyklose. Tyrimo kryptis, apie kurią pranešė JAV žiniasklaida, veda į su Iranu siejamus įsilaužėlius, nors galutinis priskyrimas dažnai būna sudėtingas.

    Pasak su tyrimu susipažinusių šaltinių, atakuoti bandyta automatines degalų talpyklų matavimo sistemas, kurios kai kuriose vietose buvo prijungtos prie interneto be bazinių apsaugos priemonių. Tokiu atveju užpuolikai gali pasiekti nuotolinę prieigą, perimti valdymą ar iškraipyti rodomus duomenis, sukeldami klaidingus signalus apie atsargas.

    Svarbi detalė ta, kad viešai aptartuose epizoduose nebuvo pranešta apie fizinę žalą ar realų kuro kiekio pakeitimą talpyklose. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien galimybė manipuliuoti stebėsenos duomenimis gali turėti rimtų pasekmių tiek logistikai, tiek reagavimui į incidentus, ypač jei tokios sistemos susietos su kitais procesais.

    Kas yra ATG ir kodėl tai rizika

    Automatinės talpyklų matavimo sistemos, dažnai vadinamos ATG, naudojamos degalinėse ir kuro bazėse kuro lygiui, nuotėkiams bei kitiems parametrams sekti. Problema kyla tada, kai tokia įranga paliekama pasiekiama iš išorės, naudojami silpni slaptažodžiai, neįjungiamas šifravimas arba neatnaujinama programinė įranga.

    Tokios spragos pavojingos ne vien dėl duomenų klastojimo. Jei pažeidžiamas ryšys su kitomis sistemomis, atsiranda prielaidos trikdyti tiekimo grandines, sukelti prastovas, klaidingai nukreipti degalų pristatymus ar apsunkinti avarijų prevenciją.

    Iranas ir kibernetinės kampanijos prieš infrastruktūrą

    JAV institucijos pastaraisiais metais ne kartą įspėjo, kad su Iranu siejamos grupės domisi kritine infrastruktūra, įskaitant energetikos, vandentvarkos ir pramonės valdymo sistemas. Po 2023 metais paaštrėjusių geopolitinių įtampų fiksuota daugiau bandymų pasinaudoti prastai apsaugota įranga ir viešai prieinamais valdymo skydais.

    Kibernetinių atakų priskyrimas konkrečiai valstybei ar grupei paprastai remiasi techniniais pėdsakais, infrastruktūros analize ir žvalgybine informacija, tačiau užpuolikai dažnai slepia kilmę, naudoja tarpinę infrastruktūrą ir klaidinančius elementus. Dėl to net ir esant stipriems įtarimams oficialūs vertinimai dažnai formuluojami atsargiai.

    Kodėl perspėjimai vėl sugrįžo į darbotvarkę

    Kritinės infrastruktūros pažeidžiamumų tema JAV kartojasi ne vienerius metus, o ATG sistemų rizikos buvo aptariamos dar ankstesnį dešimtmetį. Saugumo tyrėjai yra demonstravę, kad net paprastas, viešai matomas įrenginys gali pritraukti įsilaužėlių dėmesį, jei nėra tinkamai izoliuotas nuo interneto.

    Pastaruoju metu papildomu iššūkiu tampa ir tai, kad dirbtinis intelektas mažina techninį slenkstį atakoms planuoti, automatizuoja pažeidžiamų įrenginių paiešką ir pagreitina socialinės inžinerijos kampanijas. Tai nereiškia, kad DI sukuria naujas spragas, tačiau gali paspartinti jų išnaudojimą, jei bazinė higiena organizacijose neįgyvendinta.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia pamoka iš tokių incidentų paprasta: net ir be tiesioginių sugadinimų vien prieiga prie kritinių stebėsenos sistemų yra raudona vėliava. Tokių rizikų mažinimui būtini tinklo segmentavimas, nuotolinės prieigos ribojimas, atnaujinimai, auditas ir nuolatinis stebėjimas.

  • Kalvarijos savivaldybėje planuojamas degalinės operatorių pastatas su kavine: kviečia teikti pastabas

    Kalvarijos savivaldybė paskelbė visuomenės informavimą apie numatomą statinių projektavimą Kreivukės kaime. Rengiami degalinės operatorių pastato su prekybos sale ir kavine projektiniai pasiūlymai Turgaus gatvėje.

    Planuojamos statybos vieta nurodoma adresu Turgaus g. 4, Kreivukės k., Kalvarijos sen., Kalvarijos savivaldybė. Žemės sklypas įvardijamas kadastro numeriu 5138/0001:439.

    Kas planuojama sklype?

    Pagal paskelbtą informaciją, projektuojamas specialiųjų paslaugų paskirties pastatas – degalinės operatorių pastatas su prekybos sale ir kavine. Sklypo žemės naudojimo paskirtis ir būdas nurodomi kaip kita – komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Tokie projektai paprastai vertinami ne tik pagal architektūrinius sprendinius, bet ir pagal eismo organizavimo, įvažiavimų, automobilių stovėjimo bei pėsčiųjų saugos sprendinius. Gyventojams aktualu ir triukšmo, apšvietimo, darbo laiko bei papildomų srautų klausimai.

    Kur susipažinti ir teikti pasiūlymus?

    Projektinius pasiūlymus parengė UAB „Rusnė“, o statytojas nurodomas UAB „Stateta valda“. Pasiūlymus ir pastabas iki viešo susirinkimo galima teikti projektuotojui raštu ir elektroniniu paštu, taip pat susipažinti su medžiaga savivaldybės interneto svetainėje.

    Visuomenės pasiūlymai priimami iki 2026 metų gegužės 28 dienos. Savivaldybė primena, kad susipažinimui su projektiniais pasiūlymais turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo.

    Kada vyks viešas susirinkimas?

    Viešas susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 28 dieną 16:00 valandą ir vyks nuotoliniu būdu per tiesioginę transliaciją. Susirinkimo metu planuojama pristatyti projektą ir aptarti gautas pastabas.

    Gyventojams, kurie planuoja teikti pasiūlymus, rekomenduojama juos suformuluoti kuo konkrečiau, nurodant, kuri projektinių pasiūlymų dalis kelia klausimų ir kokį sprendinį siūloma keisti. Tai padeda projektuotojams įvertinti pastabas ir pagrįstai į jas atsakyti.

  • Italijoje degalinėse tyko spąstai: pasirinkus servito galima permokėti net 10 eurų už baką

    Italijoje degalinėse tyko spąstai: pasirinkus servito galima permokėti net 10 eurų už baką

    Degalų pylimas Italijoje neretai nustebina net dažnai į užsienį keliaujančius vairuotojus. Prie kasos paaiškėja, kad suma didesnė, nei rodė iškaba prie kelio, nors degalai tie patys. Skirtumą dažniausiai lemia ne akcijos pabaiga, o pasirinktas aptarnavimo būdas.

    Daugelis Italijos degalinių vis dar siūlo du variantus: savitarną ir degalų pylimą su darbuotoju. Vairuotojai, skubėdami ar nesuprasdami užrašo, kartais sustoja prie netinkamo kolonėlės tipo ir automatiškai sumoka daugiau. Turistų sezono metu tai tampa viena dažniausių permokėjimo priežasčių.

    Brangesnis režimas dažniausiai žymimas servito, o savitarnos variantas vadinamas fai da te. Servito reiškia, kad degalus pila degalinės darbuotojas, o į kainą įskaičiuojamas aptarnavimo mokestis. Dėl to tas pats benzinas ar dyzelinas gali kainuoti pastebimai brangiau nei savitarnos kolonėlėje.

    Skirtumas kai kur siekia apie 0,20 euro už litrą, todėl pilant 50 litrų permoka gali sudaryti apie 10 eurų. Tokia suma vieno sustojimo metu atrodo nedidelė, tačiau ilgesnėse kelionėse, ypač važiuojant keliese ar su didesniu automobiliu, ji greitai išauga. Vairuotojai dažnai orientuojasi į žemiausią kainą švieslentėje, bet ji paprastai taikoma savitarnai.

    Svarbu žinoti, kad ne visada pakanka degalus pilti patiems. Jei vairuotojas pats įsipila degalų, bet tai daro prie kolonėlės, skirtos servito, sistema vis tiek pritaiko didesnį tarifą. Dėl to saugiausia taisyklė yra prieš pradedant pilti patikrinti kainą ir žymėjimą ant pačios kolonėlės, o ne vien tik bendrą iškabą.

    Norint išvengti permokų, verta ieškoti aiškaus užrašo fai da te ir įsitikinti, kad pasirinkta kolonėlė skirta savitarnai. Kai kur patogesnės būna visą parą veikiančios savitarnos degalinės su automatiniu apmokėjimu, dažnai pažymėtos aperto 24 ore. Jose pirmiausia atliekamas apmokėjimas kortele ar automatu, o tik tada atrakinta kolonėlė leidžia pradėti pylimą.

    Kelionėse taip pat praverčia bazinės itališkų degalų pavadinimų žinios, ypač renkantis dyzeliną. Dyzelinas dažniausiai žymimas gasolio, ir šis žodis ne visiems intuityviai siejasi su dyzelinu, todėl klaidos gali kainuoti brangiai. Jei kyla abejonių, saugiausia pasitikslinti degalinėje arba atidžiai perskaityti užrašus ant pistoleto ir kolonėlės.

    Dar vienas praktinis niuansas, galintis sugadinti planus, yra degalinių darbo laikas ne greitkeliuose. Prie autostradų degalinės dažniausiai dirba be pertraukų, tačiau mažesniuose keliuose dalis jų turi pertrauką dienos metu ir būna uždarytos. Planuojant maršrutą verta numatyti papildomą sustojimą arba rinktis didesnes degalines, kuriose dažniau veikia savitarnos automatai.

  • Vyriausybė siūlo riboti degalų kainų kilimą: degalinės branginti galėtų tik kartą per dieną

    Vyriausybė siūlo riboti degalų kainų kilimą: degalinės branginti galėtų tik kartą per dieną

    Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui įtvirtinti naują taisyklę degalinių tinklams: degalų kainas didinti būtų leidžiama tik kartą per dieną. Pagal projektą, branginimas galėtų vykti tik 10.00 valandą, o kainas mažinti būtų galima bet kuriuo metu.

    Siūlomos permainos siejamos su didesniu kainų skaidrumu ir galimybe vairuotojams lengviau palyginti pasiūlymus. Argumentuojama, kad dažni kainų pokyčiai dienos eigoje apsunkina realų palyginimą, nes atvykus į degalinę kaina gali nebesutapti su anksčiau matyta.

    Nuo balandžio 8 dienos Lietuvos energetikos agentūra kasdien skelbia visų degalinių kainas, galiojančias 10.00 valandą. Gyventojai gali lyginti kainas pagal pasirinktą degalinę, savivaldybę ar gyvenvietę, o valdžios vertinimu toks viešinimas kartu su planuojamu ribojimu turėtų sustiprinti konkurenciją.

    Energetikos ministerija nurodo, kad panašūs modeliai taikomi kai kuriose Europos šalyse, tarp jų Austrijoje ir Vokietijoje, kur ribojamas kainų didinimo dažnumas. Tokiose sistemose paprastai siekiama sumažinti dienos metu atsirandančius svyravimus ir suteikti vartotojams stabilesnį atskaitos tašką kainų palyginimui.

    „Dažni degalų kainų pokyčiai reiškia, kad gyventojai ne visada gali pasikliauti informacija, kurią mato – kainos degalinėje gali skirtis nuo to, ką jie matė prieš atvykdami“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

    Numatoma, kad reikalavimų laikymąsi prižiūrėtų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuri galėtų taikyti poveikio priemones už pažeidimus. Toliau iniciatyva bus teikiama Seimui, kuris spręs dėl galutinio reguliavimo įtvirtinimo.

  • Kas ketvirta Vokietijos degalinė pažeidė kainų keitimo taisyklę: nustatyta tūkstančiai atvejų

    Vokietijoje degalinėms taikoma taisyklė, pagal kurią kainas leidžiama pakelti tik kartą per dieną ir tik vidurdienį. Tačiau Vokietijos transliuotojo SWR išanalizuoti duomenys rodo, kad nuo balandžio 1 dienos užfiksuota dešimtys tūkstančių galimų šios tvarkos pažeidimų.

    Remiantis tyrimu, apie 3 800 degalinių, tai yra maždaug kas ketvirta šalyje, bent kartą pakeitė kainas ne pagal nustatytą laiką. Toks mastas sukėlė klausimų, ar nauja tvarka realiai veikia, ir ar priežiūra pajėgi užtikrinti jos laikymąsi.

    Federalinės kartelių tarnybos vadovas Andreasas Mundtas teigė, kad dalis nustatytų atvejų gali būti susiję su pradinėmis techninėmis klaidomis. Vis dėlto, pasak jo, pasitaiko ir rimtesnių nukrypimų, kurie kelia abejonių dėl rinkos dalyvių disciplinos.

    Kita problema yra sankcijų taikymas: praktikoje pažeidimų persekiojimas dažnai stringa, nes daugelyje federalinių žemių dar nėra paskirtos institucijos, galinčios skirti baudas. Tai reiškia, kad net ir nustačius neatitikimus, atsakomybė ne visada tampa reali.

    Kodėl degalai brangsta greitai?

    Diskusijas dar labiau kaitina ekonomistų vertinimai, kad naujieji reikalavimai nebūtinai sumažino kainas vartotojams. Kai kuriuose tyrimuose keliama prielaida, jog reguliavimas galėjo sudaryti sąlygas didėti naftos bendrovių maržoms, nors vien kainų grafikai neparodo, kiek vairuotojų pirko degalus ir kokiomis konkrečiomis kainomis.

    A. Mundtas pabrėžė, kad vairuotojams verta aktyviai lyginti degalų kainas programėlėse ir planuoti pirkimą, nes ankstesni rinkos įpročiai ne visada išlieka. Jo teigimu, pasirinktas laikas gali turėti įtakos galutinei sumai, ypač kai kainos dienos eigoje juda nevienodai.

  • Kuro kainų lubos Lenkijoje: po 4 230 patikrinimų rasta 271 pažeidimų, svarsto paramą LPG

    Kuro kainų lubos Lenkijoje: po 4 230 patikrinimų rasta 271 pažeidimų, svarsto paramą LPG

    Ką parodė patikrinimai degalinėse

    Lenkijos mokesčių administratorius Krajowa Administracja Skarbowa pranešė reguliariai tikrinantis, kaip degalinės laikosi kuro kainų ribojimo taisyklių. Per 4 230 patikrinimų nustatytas 271 pažeidimas, tad, viceministro teigimu, tai sudaro apie 6 proc. degalinių.

    Valdžia tikina, kad kainų kontrolė tęsiama, o energetikos institucijos palaiko nuolatinį ryšį su mokesčių inspektoriais ir operatyviai atsako į klausimus dėl kainų lubų taikymo. Tokie patikrinimai paprastai apima ir dokumentų, ir skelbiamų kainų palyginimą su nustatytomis taisyklėmis.

    Paketas pratęstas iki 2026 metų

    Pasak viceministro, situacija kuro rinkoje stebima nuolat, o sprendimai dėl tolesnių priemonių bus siejami su geopolitiniais veiksniais, naftos produktų kainų prognozėmis ir Lenkijos makroekonomine padėtimi. Jis priminė, kad kainų stabilizavimo priemonės buvo pratęstos iki 2026 metų gegužės 15 dienos.

    Priemonių esmė yra laikinas mokesčių mažinimas degalams, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio tarifo sumažinimą iki 8 proc. ir akcizo lengvatas. Akcizas, kaip nurodoma, sumažintas iki Europos Sąjungoje leidžiamo minimumo, o sumažinimas skaičiuojamas centais už litrą benzino ir dyzelino.

    Diskusijos dėl LPG ir „kuro turizmo“

    Viceministras taip pat kalbėjo apie vadinamąjį kuro turizmą, kai gyventojai pildo bakus pasienyje dėl kainų skirtumo. Jo teigimu, šiuo metu situacija yra suvaldyta ir gana stabili, nors ilgalaikis stabilumas siejamas su platesne saugumo padėtimi regione.

    Be to, neatmetama, kad artimiausiomis savaitėmis gali būti svarstomas atskiras mechanizmas suskystintoms naftos dujoms. Pasak pareigūno, jei tam bus poreikis, ministerija ketina grįžti prie sprendimų dėl LPG, nes tai reikšminga daliai vairuotojų ir komercinio transporto.

    „Situacija rinkoje nuolat stebima, o sprendimai dėl paramos bus priimami pagal realų poveikį šalies kuro rinkai“, – sakė viceministras.

    Viceministras priminė ir fiskalinę priemonių kainą: jo teigimu, vadinamojo paketo išlaidos biudžetui siekia apie 370 000 000 eurų per mėnesį. Ši suma rodo, kad kainų ribojimas ir mokesčių lengvatos yra brangus instrumentas, todėl valdžiai svarbu pagrįsti jo tęstinumą tiek rinkos duomenimis, tiek kontrolės rezultatais.