CP v2

Tag: Deinstitucionalizacija

  • Didžiojoje Riešėje atidarytas Dienos užimtumo centras: 32 vietos žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje atidarytas Dienos užimtumo centras: 32 vietos žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje duris atvėrė naujas Paberžės socialinės globos namų Dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės, skirtos asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia. Čia sudarytos sąlygos 32 žmonėms kryptingai ugdyti socialinius, darbinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius.

    Naujasis centras įsikūrė Alyvų gatvėje ir veiks kaip bendruomenėje teikiama paslauga, orientuota į kasdienį užimtumą bei įtrauktį. Tokie sprendimai siejami su deinstitucionalizacijos kryptimi, kai daugiau paslaugų perkeliama iš didelių įstaigų į gyvenamąją aplinką.

    Atidaryme Vilniaus rajono savivaldybės vadovybės vardu kalbėjęs vicemeras Algis Vaitkevičius pabrėžė, kad bendruomeninių paslaugų tinklas rajone toliau plečiamas. Pasak jo, suplanuota statyti dar tris grupinio gyvenimo namus, kurie turėtų sustiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienybės.

    „Matome aiškius rezultatus, tačiau tai yra tęstinis procesas – planuojame pastatyti dar tris grupinio gyvenimo namus Vilniaus rajone, kurie dar labiau sustiprins bendruomeninių paslaugų tinklą“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Vicemerė Edita Tamošiūnaitė akcentavo, kad tokie projektai priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo komandos kasdienio darbo su paslaugų gavėjais. Ji dėkojo darbuotojams už profesionalumą, empatiją ir kantrybę, reikalingą dirbant su žmonėmis, patiriančiais kompleksinių sunkumų.

    „Darbas su paslaugų gavėjais reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir ypatingos empatijos bei kantrybės“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Maždaug 212 kvadratinių metrų ploto moderniame pastate įrengtos erdvės kasdienėms veikloms, individualiems ir grupiniams užsiėmimams. Centras aprūpintas baldais, įranga ir darbo priemonėmis, kad paslaugos būtų teikiamos saugiai ir kokybiškai.

    Numatyta, kad lankytojai galės užsiimti vaistažolių, prieskoninių žolelių, gėlių ir vaismedžių auginimu. Socialinėse dirbtuvėse planuojamos veiklos, orientuotos į praktinius įgūdžius ir darbo rutinos formavimą, pavyzdžiui, džiovintų žolelių pakavimą, gėlių puokščių komponavimą, verbų pynimą bei suvenyrų gamybą.

    Šis objektas yra projekto Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia plėtra Vilniaus rajone dalis. Projekto tikslas – tvariai pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų apgyvendinimo ir užimtumo paslaugų, stiprinant žmonių savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    Vilniaus rajone jau veikia du grupinio gyvenimo namai Didžiojoje Riešėje ir Pikeliškėse, o naujai atidarytas Dienos užimtumo centras papildo šių paslaugų grandį. Savivaldybė tikisi, kad tokia infrastruktūra padės šeimoms lengviau derinti kasdienius įsipareigojimus, o paslaugų gavėjams suteiks daugiau stabilumo, prasmingo užimtumo ir socialinių ryšių.

  • Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos stebėsenos susitikimas. Jame aptarta, kaip praktiškai spartinti perėjimą nuo institucinės globos prie pagalbos, teikiamos žmogui įprastoje aplinkoje.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas bendruomeninių paslaugų plėtrai, pasidalijant tuo, kas jau veikia, ir įvardijant kliūtis, kurios vis dar stabdo pokyčius.

    Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė akcentavo, kad pokyčių centre turi būti žmogaus teisė rinktis. Pasak jos, svarbiausia yra galimybė spręsti, kur gyventi, su kuo bendrauti ir kaip susikurti kasdienybę, o paslaugos turi būti pritaikomos prie individualių poreikių.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama ne tik su gyvenamosios vietos pakeitimu, bet ir su realia pagalba kasdienybėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau. Tam paprastai reikia paslaugų komplekso, kuriame derinami socialiniai, užimtumo, sveikatos ir psichikos sveikatos sprendimai.

    Susitikimo metu sutarta stiprinti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir aktyviau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Taip pat pabrėžta nuolatinio dialogo svarba, kad skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas ir kokybė augtų tolygiai, o pagalba pasiektų ir asmenis su sunkia negalia.

    Ministerija ir savivaldybių atstovai sutarė tęsti stebėseną ir dalijimąsi praktika, kad planuojami sprendimai būtų paremti realiais gyventojų poreikiais ir paslaugų teikėjų patirtimi. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas padės greičiau užtikrinti, jog daugiau žmonių su negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucinėje globoje.

  • Deinstitucionalizacija iki 2030-ųjų: Molėtų savivaldybė aptarė žmonių su negalia globos pažangą ir rizikas

    Deinstitucionalizacija iki 2030-ųjų: Molėtų savivaldybė aptarė žmonių su negalia globos pažangą ir rizikas

    Molėtų rajono savivaldybės atstovės gegužės 12 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dalyvavo susitikime, skirtame asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Aptarta, kaip savivaldybėms sekasi pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kokios priemonės veikia, o kur dar trūksta pajėgumų.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai, kurie pristatė esamą situaciją savo teritorijose ir bendruomeninių paslaugų plėtrą. Diskusijose daug dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, individualių poreikių įvertinimui ir tam, kaip užtikrinti, kad žmogus gautų realią pagalbą arčiau namų, o ne tik formalų sprendimą dokumentuose.

    Molėtų savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Vaida Saugūnienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Karūžaitė ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Jūratė Dilienė. Pasak savivaldybės atstovių, kertinis klausimas šiandien yra ne vien paslaugų skaičius, bet ir jų kokybė bei tęstinumas, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir stabiliai planuoti kasdienybę.

    Praktinėmis įžvalgomis dalijosi nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią, ir jų artimaisiais. Aptarta, kad bendruomeninių paslaugų plėtra dažnai remiasi keliomis esminėmis grandimis: kvalifikuotais specialistais, būsto ir užimtumo sprendimais bei aiškia paslaugų koordinavimo sistema, kuri padeda išvengti situacijų, kai žmogus „pametamas“ tarp skirtingų įstaigų.

    Susitikimo dalyviai taip pat nagrinėjo pagrindinius deinstitucionalizacijos stebėsenos rodiklius ir diskutavo apie pasirengimą paslaugas bendruomenėje teikti ir užtikrinti nuo 2030 metų. Akcentuota, kad sėkmingam pokyčiui būtinas nuoseklus finansavimas, paslaugų tinklo planavimas regionuose ir aiškūs sprendimai, kaip savivaldybės pritrauks bei išlaikys darbuotojus, kurių poreikis didės.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama su platesniu tikslu mažinti institucinę globą ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo įprastesnį gyvenimą bendruomenėje. Savivaldybių praktika rodo, kad vienas didžiausių iššūkių tampa ne tik infrastruktūra ar teisiniai sprendimai, bet ir reali, kasdien veikianti pagalbos sistema, kuri apima socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą, užimtumą ir pagalbą šeimoms.

  • Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kaip gerinti paslaugas ir prieinamumą žmonėms su negalia

    Raseiniuose susitiko savivaldybių koordinatoriai: kaip gerinti paslaugas ir prieinamumą žmonėms su negalia

    Susitikimas Raseinių savivaldybėje

    2026 metų gegužės 8 dieną Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius surengė asmenų su negalia reikalų koordinatoriams skirtą susitikimą. Jo tema buvo koordinatoriaus veikla savivaldybėse ir gerosios praktikos dalijimasis, siekiant vienodesnių sprendimų skirtinguose regionuose.

    Renginyje dalyvavo įvairių savivaldybių specialistai, tarp jų ir Pagėgių savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė. Diskusijose daug dėmesio skirta teisių užtikrinimui, paslaugų prieinamumui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui, kai sprendimai priklauso ne nuo vienos įstaigos.

    Prieinamumas ir STASIS reikšmė

    Susitikimo metu aptartos koordinatoriaus funkcijos ir praktiniai darbo metodai savivaldybėse, kai reikia suderinti socialinių paslaugų organizavimą, informavimą ir atvejo valdymą. Dalyviai akcentavo, kad gyventojams svarbiausia aiškus kelias, kur kreiptis ir kas atsakingas už sprendimų įgyvendinimą.

    Taip pat nagrinėti statinių prieinamumo klausimai ir statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinės sistemos STASIS vaidmuo. Pabrėžta, kad sisteminga stebėsena ir viešinami duomenys padeda tiksliau įvertinti visuomeninės paskirties pastatų pritaikymą ir greičiau identifikuoti problemines vietas.

    Pagalba krizėse ir pasirengimas pokyčiams

    Atskirai aptartas pagalbos organizavimas krizinėse situacijose, kai asmuo su negalia ar sunkios sveikatos būklės žmogus negali likti namuose be artimųjų ar globėjų priežiūros. Diskutuota apie veiksmų algoritmus, institucijų atsakomybių pasidalijimą ir greito reagavimo svarbą, kad pagalba būtų suteikta laiku.

    Susitikime paliestas ir deinstitucionalizacijos procesas bei su 2030 metais siejami pokyčiai, turintys įtakos savivaldybių paslaugų planavimui. Dalyviai aptarė, kaip stiprinti bendruomenines paslaugas, kad reikalinga pagalba būtų prieinama kuo arčiau žmogaus gyvenamosios aplinkos.

    Renginio pabaigoje specialistai dalijosi kasdienėje veikloje kylančiais iššūkiais ir sprendimais, kurie pasiteisino praktikoje. Sutarta, kad tokie susitikimai padeda vienodinti darbo standartus ir labiau orientuoti savivaldybių sprendimus į žmogaus savarankiškumą bei visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime.

    „Tokie susitikimai padeda suderinti praktinius sprendimus ir greičiau rasti veiksmingus būdus, kaip užtikrinti paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia“, – sakė Pagėgių savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daina Korženkienė.

  • Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Deinstitucionalizacijos stebėsena SADM: Kėdainiai įvardijo paslaugų plėtros iššūkius iki 2030 metų

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko susitikimas, skirtas globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Daugiausia dėmesio skirta tam, kaip savivaldybėms sekasi užtikrinti, kad asmenys su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucijose.

    Susitikime dalyvavo Kauno regiono savivaldybių atstovai, tarp jų ir Kėdainių rajono savivaldybės delegacija. Kėdainiams atstovavo vicemerė Danutė Mykolaitienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė, asmenų su negalia reikalų koordinatorė Daiva Čižinauskienė bei VšĮ „Gyvenimo namai sutrikusio intelekto asmenims“ vadovė Asta Rekštienė.

    Renginyje aptarta, kaip realiai veikia bendruomeninės paslaugos ir kokių sprendimų reikia, kad jos būtų prieinamos, saugios ir tęstinės. Taip pat analizuoti svarbiausi stebėsenos rodikliai, padedantys vertinti pažangą pereinant nuo institucinės globos prie individualių paslaugų bendruomenėje.

    Pristatydama situaciją Kėdainių rajone, Gintarė Vainauskienė apžvelgė paslaugų plėtros kryptis ir įvardijo praktinius iššūkius. Tarp jų akcentuojamas paslaugų prieinamumas skirtingose rajono teritorijose, kvalifikuotų specialistų pritraukimas ir poreikis užtikrinti nuoseklų pagalbos tęstinumą žmogui keičiantis jo gyvenimo situacijai.

    Diskusijose taip pat aptarti nevyriausybinių organizacijų veiklos sunkumai, nes būtent jos dažnai tampa pagrindiniais partneriais teikiant kasdienę pagalbą, atokvėpio paslaugas ar užimtumo sprendimus. Dalyviai sutarė, kad partnerystė tarp savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų turi būti stiprinama ne deklaratyviai, o per aiškius susitarimus ir stabilų paslaugų finansavimą.

    Ypatingas dėmesys skirtas strateginei socialinių paslaugų plėtrai Kauno regione iki 2030 metų. Tokie planai svarbūs tam, kad deinstitucionalizacija nebūtų vien trumpalaikis projektas, o ilgalaikis pokytis, kuriame kartu veiktų būsto sprendimai, socialinės paslaugos, sveikatos priežiūra, užimtumas ir žmogaus teisių užtikrinimas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toliau nuosekliai plėtos bendruomenines socialines paslaugas, orientuotas į savarankišką gyvenimą ir orumą. Ministerijoje vykęs susitikimas įvardijamas kaip svarbi praktinė platforma pasitikrinti pažangą, palyginti regionų patirtis ir sutarti dėl sprendimų, kurie leistų paslaugas priartinti prie žmogaus kasdienybės.

  • Deinstitucionalizacija Kauno regione: ką iki 2030 metų turi padaryti savivaldybės ir ministerija

    Deinstitucionalizacija Kauno regione: ką iki 2030 metų turi padaryti savivaldybės ir ministerija

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Kauno regiono savivaldybių pasitarimas, skirtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Susitikime dalyvavo savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys buvo skirtas tam, kaip Kauno regionas juda nuo institucinės globos link bendruomenėje teikiamų paslaugų ir ar savivaldybės pasirengusios numatytiems pokyčiams iki 2030 metų. Aptarta, kokių paslaugų trūksta labiausiai ir kuriose vietovėse prieinamumas išlieka ribotas.

    Diskusijose akcentuota, kad alternatyvos institucinei globai turi apimti ne tik apgyvendinimą, bet ir kasdienę pagalbą, socialinių įgūdžių ugdymą bei šeimų konsultavimą. Taip pat kalbėta apie augantį paslaugų poreikį ir praktinius iššūkius, kai savivaldybėms tenka vienu metu plėsti infrastruktūrą ir užtikrinti pakankamus specialistų išteklius.

    Jonavos rajono savivaldybės ir negalios srityje veikiančių organizacijų atstovai pristatė vietoje plėtojamas bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia. Jie taip pat aptarė suplanuotas investicijas į grupinio gyvenimo namų ir apsaugoto būsto infrastruktūrą bei tolesnes paslaugų plėtros kryptis.

    Pasitarimas ministerijoje savivaldybių atstovams tapo proga palyginti skirtingus sprendimus ir aptarti bendrus klausimus, susijusius su paslaugų kokybe bei tęstinumu. Sutarta, kad gerosios praktikos dalijimasis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra vieni svarbiausių veiksnių, siekiant, kad bendruomeninės paslaugos taptų realia ir prieinama alternatyva institucinei globai.