CP v2

Tag: Demencija

  • Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Didelio masto mokslinėje apžvalgoje vertinta, ar vadinamieji GLP-1 receptorių agonistai, plačiai naudojami 2 tipo diabetui ir svorio mažinimui, gali paveikti Alzheimerio ligai būdingus baltymų sankaupas smegenyse. Tyrėjai iš Anglia Ruskin universiteto analizavo 30 publikuotų darbų, daugiausia atliktų su ląstelių kultūromis ir laboratoriniais gyvūnais.

    Apžvalgoje daugiausia dėmesio skirta dviem Alzheimerio ligai siejamiems procesams: amiloido beta plokštelėms ir tau baltymo raizginiams. Iš nagrinėtų ikiklinikinių tyrimų 22 fiksavo mažesnį amiloido beta sankaupų susidarymą, o 19 – mažesnį tau baltymo patologinių darinių kiekį, tačiau rezultatų stiprumas priklausė nuo konkrečios veikliosios medžiagos ir tyrimo modelio.

    Kas yra GLP-1 vaistai

    GLP-1 receptorių agonistai veikia imituodami žarnyno hormoną, kuris padeda reguliuoti apetitą, sulėtina skrandžio išsituštinimą ir skatina insulino išsiskyrimą, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Dėl šio poveikio jie tapo vienais svarbiausių pastarųjų metų vaistų, gydant nutukimą ir 2 tipo diabetą, o kartu vis dažniau tiriami ir dėl galimos naudos kitoms būklėms.

    Apžvalgoje vertintos keturios veikliosios medžiagos: semagliutidas, liragliutidas, eksenatidas ir dulagliutidas, kuriomis paremti skirtingi rinkoje esantys preparatai. Tyrėjų vertinimu, nuosekliausi signalai dėl abiejų baltymų mažėjimo dažniau fiksuoti tiriant liragliutidą, o eksenatido poveikis daugelyje darbų buvo silpnesnis, nors kai kur taip pat matytas teigiamas ryšys.

    Ką rodo žmonių tyrimai

    Nors ikiklinikiniai rezultatai atrodo viltingi, įrodymai iš žmonių tyrimų kol kas riboti. Apžvalgoje paminėti du nedideli klinikiniai tyrimai, kuriuose rezultatai buvo nevienareikšmiai: viename stebėtas palankesnis smegenų ląstelių medžiagų apykaitos išsaugojimas, kitame – tam tikri pokyčiai su amiloido beta susijusiuose žymenyse.

    Vis dėlto abiejuose nedideliuose tyrimuose nebuvo aiškaus patvirtinimo, kad šios grupės vaistai reikšmingai mažina amiloido beta kaupimąsi pačiose smegenyse ar patikimai lėtina kognityvinį blogėjimą. Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad apie demencijos rizikos mažinimą ar Alzheimerio prevenciją kalbėti dar per anksti.

    Kodėl ryšys apskritai svarstomas

    Mokslininkai aiškina, kad galimi mechanizmai siejami su uždegimo mažinimu, geresniu insulino signalų perdavimu smegenyse ir fermentų, dalyvaujančių amiloido beta gamyboje, veiklos pokyčiais. Šie keliai domina todėl, kad lėtinis uždegimas ir metaboliniai sutrikimai yra dažnai minimi kaip veiksniai, galintys prisidėti prie neurodegeneracinių procesų.

    Be to, nutukimas ir 2 tipo diabetas patys siejami su didesne demencijos rizika, todėl dalis galimo teigiamo efekto, jei jis pasitvirtintų, galėtų būti netiesioginis. Kitaip tariant, geresnė medžiagų apykaitos kontrolė, mažesnis kūno svoris ir geresni širdies bei kraujagyslių rodikliai teoriškai gali mažinti ir ilgalaikę smegenų pažaidos tikimybę.

    „Ši apžvalga yra viena iš išsamiausių, nagrinėjančių, kaip GLP-1 vaistai gali veikti Alzheimerio ligos mechanizmus, įskaitant uždegimo mažinimą ir insulino signalų gerinimą smegenyse“, – sakė fiziologas Simonas Corkas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dabar labiausiai trūksta didesnių, ankstyvos stadijos klinikinių tyrimų, kurie leistų patikimai įvertinti, ar ikiklinikiniai signalai virsta realia nauda žmonėms. Iki tol GLP-1 vaistai išlieka perspektyvia kryptimi mokslui, tačiau ne pagrindu keisti Alzheimerio prevencijos ar gydymo praktiką.

  • Medikai įspėja: ši popietinė miego rutina vyresniems gali signalizuoti rimtą ligą

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnių nei 55 metų žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai nustatė, kad tam tikri popietinio poilsio įpročiai gali būti ne tik nekalta rutina, bet ir signalas, jog organizme vyksta nepageidaujami pokyčiai.

    Specialistai primena, kad trumpas dienos miegas daugeliui žmonių gali būti naudingas: padeda atgauti energiją, gerina dėmesio sutelkimą ir reakcijos greitį. Kai kuriais atvejais jis laikinai kompensuoja naktinio miego trūkumą ir gali palaikyti atmintį bei kitas kognityvines funkcijas.

    Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali turėti kitą prasmę. Tyrime didesnė rizika buvo siejama su pasikartojančiais epizodais, kai žmogus reguliariai užmiega dieną, ypač ankstesnėmis valandomis, o toks įprotis ilgainiui tampa įprastas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog dienos miegas yra žalingas savaime. Dažniau keliama hipotezė, kad ryškėjantis poreikis miegoti dieną gali būti pasekmė, o ne priežastis, tai yra ankstyvas paslėptų sveikatos problemų požymis.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę, padedant anksčiau pastebėti sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Pasak ekspertų, tokie pokyčiai gali sutapti su įvairiais sutrikimais, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, neurologiniais pokyčiais ar kitomis lėtinėmis būklėmis. Ankstesni moksliniai darbai dienos miegą taip pat buvo sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežasties ir pasekmės ryšiai dar nėra galutinai įrodyti.

    Gydytojai pataria vertinti ne vien patį faktą, kad žmogus nusnūsta, o visą situacijos kontekstą: ar pastaruoju metu pasikeitė nakties miegas, ar dieną atsirado naujas, neįprastas nuovargis, ar juntamas dusulys, širdies permušimai, galvos svaigimas, atminties suprastėjimas. Jei mieguistumas dieną stiprėja, trukdo įprastai veiklai arba atsiranda staiga, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus.

  • Mokslininkai rado, kodėl dalis smegenų atsilaiko prieš Alzheimerį: lemia vienas baltymas

    Mokslininkai rado, kodėl dalis smegenų atsilaiko prieš Alzheimerį: lemia vienas baltymas

    Alzheimerio liga dažniausiai siejama su progresuojančiu atminties ir kitų pažintinių funkcijų silpnėjimu, tačiau daliai vyresnio amžiaus žmonių aptinkami būdingi ligos požymiai smegenyse nepasireiškia simptomais. Tyrėjai tokį reiškinį vadina besimptome Alzheimerio ligos forma, o jos priežastys iki šiol buvo neaiškios.

    Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkų komanda, pasitelkusi didelės apimties genetinių duomenų analizę ir eksperimentus su pelėmis, nustatė galimą molekulinį mechanizmą, kuris gali sieti Alzheimerio baltymų sankaupas su kognityviniu nuosmukiu. Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale Acta Neuropathologica Communications.

    Remiantis ankstesniais pomirtinių smegenų tyrimais, apie 20–30 proc. vyresnių suaugusiųjų gali turėti Alzheimerio ligai būdingas amiloido beta plokšteles ir tau baltymo sankaupas, bet gyvenime nepatirti ryškaus atminties ar mąstymo sutrikimo. Šis atsparumas laikomas vienu svarbiausių raktų ieškant prevencijos ir ankstyvos diagnostikos sprendimų.

    Komanda iš pradžių pritaikė DI paremtą analizę, kuri iš tūkstančių pomirtinių žmogaus smegenų mėginių genetinių ir molekulinių duomenų suformavo Alzheimerio ligai būdingą genų tinklo „piršto atspaudą“. Vėliau šis „piršto atspaudas“ buvo tikrinamas su laboratorinėmis pelėmis, įskaitant gyvūnus, kuriems išsivysto į Alzheimerį panaši patologija.

    Modeliavimas išskyrė baltymą chromograniną A kaip vieną svarbiausių šio tinklo „mazgų“. Kai tyrėjai išvedė peles, kurios neturėjo chromogranino A, gyvūnams vis tiek formavosi Alzheimerio ligai būdingos baltymų sankaupos, tačiau ryškių atminties ir mokymosi sutrikimų nebuvo arba jie buvo gerokai silpnesni.

    „Net kai smegenyse matomi aiškūs Alzheimerio ligos požymiai, dalis žmonių išlieka mintinai aštrūs“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkas Sushil Mahata.

    Tyrimas atkreipė dėmesį ir į lyčių skirtumus. Pasak autorių, patinams chromogranino A neturėjimas labiau siejosi su atsparumu simptomams, o patelėms fiksuota ir mažiau su liga susijusios smegenų pažaidos požymių, tačiau tiksli šio skirtumo priežastis kol kas neaiški.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai dar nėra tiesioginis pagrindas gydymui žmonėms, nes tyrimas remiasi modeliais ir biologinių žymenų analize. Vis dėlto atradimas stiprina hipotezę, jog kai kurie baltymai gali veikti kaip tarpinė grandis, sustiprinanti toksinį amiloido beta ir tau poveikį nervų ląstelėms, o jų reguliavimas ateityje galėtų tapti prevencinių strategijų kryptimi.

    Pastaraisiais metais Alzheimerio srityje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik ligą sukeliančioms grandims, bet ir natūraliems smegenų atsparumo mechanizmams. Lygiagrečiai sparčiai vystomi kraujo tyrimai, galintys aptikti su amiloidu ir tau susijusius žymenis dar prieš simptomus, o tai didina tikimybę, kad ateities prevencija bus paremta ankstyva rizikos įvertinimo ir individualizuotos intervencijos kombinacija.

    Tyrėjai taip pat nurodo interesų konfliktų svarbą: dalis autorių yra susiję su bendrove, kuri vysto chromogranino A krypties tyrimus. Dėl to, vertinant perspektyvas, ypač svarbūs nepriklausomi pakartotiniai tyrimai ir patvirtinimas žmonių klinikiniuose duomenyse.

  • Mokslininkai įspėja: kodėl po 55-erių dienos miegas gali signalizuoti rimtas bėdas

    Naujas JAV mokslininkų tyrimas atkreipė dėmesį į netikėtą ryšį tarp dienos miego ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos rodiklių. Tyrėjai pabrėžia, kad pats dienos miegas nebūtinai yra žalingas, tačiau jo pobūdis ir laikas gali būti svarbus signalas apie organizme vykstančius pokyčius.

    Įprastai trumpas pogulis laikomas naudingas: jis gali pagerinti budrumą, dėmesio koncentraciją, reakcijos greitį, taip pat padėti atkurti jėgas po prastesnio nakties miego. Kai kuriuose moksliniuose darbuose nurodoma, kad saikingas dienos poilsis gali turėti teigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms, įskaitant atmintį.

    Kada pogulis kelia klausimų?

    Vis dėlto naujesni duomenys rodo, kad vyresniems nei 55 metų žmonėms dažnas ar užsitęsęs mieguistumas dieną gali reikšti ne vien nuovargį. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tam tikri dienos miego modeliai, ypač kai miegas kartojasi reguliariai ir pasireiškia ankstyvomis dienos valandomis, siejami su didesne nepalankių sveikatos baigčių rizika.

    Specialistai pabrėžia, kad tokia sąsaja nebūtinai reiškia priežastį. Dažniau tai gali būti pasekmė, kai organizmas jau kovoja su nediagnozuotomis problemomis, o dienos miegas tampa ankstyvu įspėjamuoju ženklu.

    Kokios sveikatos problemos gali slėptis?

    Mokslininkai kelia prielaidą, kad padidėjęs poreikis miegoti dieną kai kuriais atvejais gali būti susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, neurologinėmis ligomis ar kitomis būklėmis, kurios ilgą laiką vystosi nepastebimai. Ankstesni tyrimai dienos miegą taip pat yra sieję su aukštu kraujospūdžiu ir insulto rizika, nors aiškūs priežastiniai ryšiai vis dar tiriami.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad objektyvus dienos miego modelių stebėjimas gali turėti reikšmingą klinikinę vertę anksti nustatant sveikatos problemas“, – sakė tyrimo autorė Chenlu Gao iš Mass General Brigham.

    Ką daryti, jei norisi miegoti dažniau?

    Gydytojai paprastai rekomenduoja vertinti ne vien patį pogulį, o jo pokyčius: ar mieguistumas atsirado staiga, ar trukdo kasdienai, ar naktį miegas tapo prastesnis. Jei dienos miegas ilgėja, tampa būtinybe arba atsiranda kartu su dusuliu, krūtinės spaudimu, galvos svaigimu, atminties problemomis ar nuotaikos pokyčiais, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Ekspertai taip pat primena, kad dienos miegui įtaką daro vaistai, miego apnėja, depresija, cukrinio diabeto kontrolė, mažakraujystė ir kiti veiksniai. Todėl svarbiausia yra ne demonizuoti pogulį, o įvertinti visą situaciją ir, jei reikia, atlikti tikslingus sveikatos patikrinimus.