Birželio 2 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengta strateginė vadovų sesija, skirta 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimui. Daugiau kaip dvi valandas trukusioje diskusijoje savivaldybės vadovai, administracijos atstovai ir planavimo ekspertai ieškojo atsakymo, koks Vilkaviškio rajonas turėtų būti 2033 metais.
Susitikime įvardyta, kad naujasis plėtros planas turi tapti ne formaliu dokumentu, o aiškia kryptimi, kurią suprastų ir palaikytų bendruomenė. Pagrindinis tikslas – suformuoti viziją, kuri vienytų skirtingas rajono grupes ir padėtų priimti nuoseklius sprendimus dėl investicijų bei paslaugų.
Analizuojant dabartinę situaciją daugiausia dėmesio skirta demografijai, darbo rinkai ir paslaugų prieinamumui. Tarp svarbiausių iššūkių minėtas gyventojų senėjimas, jaunų žmonių mažėjimas ir poreikis kurti patrauklias sąlygas šeimoms bei specialistams, kad jie rinktųsi pasilikti ar grįžti.
Diskusijoje pabrėžta, kad demografinės tendencijos tiesiogiai veikia savivaldybės finansus ir paslaugų tinklą, todėl būtina stiprinti ekonominį patrauklumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Kalbėta apie darbo vietų kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimą, taip pat apie infrastruktūrą, kuri lemia kasdienį patogumą.
Kūrybinės dalies metu dalyviai generavo idėjas, kurios galėtų tapti būsimos vizijos pagrindu, o daugiausia palaikymo sulaukė kryptys, susijusios su patogiu gyvenimu visus metus. Dažnai kartotos formuluotės siejosi su noru kurti rajoną, kuriame gyventojai jaustųsi saugiai, gautų kokybiškas paslaugas ir matytų aiškią savo ateitį vietoje.
Vienas dažniausiai aptartų akcentų – teisė pasilikti, suprantama kaip reali galimybė vietoje rasti švietimo, sveikatos, kultūros ir socialines paslaugas, o kartu turėti pasirinkimų dirbti ar kurti verslą. Tai įvardyta kaip svarbi prielaida, kad rajonas išliktų gyvybingas ir patrauklus ne tik senbuviams, bet ir naujakuriams.
Atskirai diskutuota apie Vilkaviškio rajono išskirtinumą ir potencialias stiprybes, kurias būtų galima paversti ilgalaikiais pranašumais. Tarp aptartų temų buvo vandens telkiniai, gamtinis kraštovaizdis, kultūros paveldas, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybės, kurios galėtų prisidėti prie sveikatingumo ir rekreacijos paslaugų plėtros.
Sesijoje akcentuota, kad turizmo ir laisvalaikio plėtra būtų tvariausia tuomet, jei veiktų visus metus ir kurtų pridėtinę vertę vietos verslams. Todėl kalbėta apie aktyvaus poilsio infrastruktūrą, sveikatinimo paslaugas, žaliojo kurso kryptį, atsinaujinančią energetiką ir didesnį dėmesį ekologiškam ūkininkavimui.
Birželio 2 dienos sesija įvardyta kaip pirmasis etapas, po kurio darbą tęs tematinės darbo grupės. Jose planuojama detalizuoti prioritetus, strateginius tikslus ir priemones, o į procesą kviečiami įsitraukti savivaldybės tarybos nariai, įstaigų, verslo, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Galutinė 2027–2033 metų strateginio plėtros plano vizija turėtų tapti bendru susitarimu dėl to, kokį rajoną siekiama kurti per ateinantį dešimtmetį. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumento sėkmę lems ne tik gražios formuluotės, bet ir nuoseklus įgyvendinimas, matuojami rezultatai ir bendruomenės įsitraukimas.
