Tag: Demografija

  • Tyrimas: humanoidiniai robotai žmonių skaičių galėtų pasivyti jau 2083-iaisiais – su viena sąlyga

    Kito „gyventojų bumo“ gali lemti ne gimstamumas, o gamyklos: matematinis modelis rodo, kad humanoidiniai robotai šimtmečio pabaigoje galėtų tapti tokie pat gausūs kaip žmonės.

    Kaip rašoma portale „ZME Science“, naujame tyrime teigiama, kad lūžis įmanomas apie 2083 metus – tuo metu, kai Jungtinės Tautos prognozuoja, jog žmonija pasieks maždaug 10,3 mlrd. gyventojų ribą.

    Ši prognozė nėra paremta vien dabartiniu gamybos tempu. Tyrėjai pabrėžia, kad įprastos, vien žmonių valdomos gamyklos vargu ar pajėgtų pagaminti tiek humanoidų, kad jų skaičius prilygtų žmonėms.

    Esminė sąlyga – vadinamasis pramoninis „lūžio taškas“, kai jau įdiegti humanoidai pradeda padėti gaminti kitus robotus, taip didindami gamybos pajėgumus ir paspartindami augimą.

    Modelis remiasi „savaiminio augimo“ logika

    Tyrėjai pritaikė matematines lygtis, kurios anksčiau buvo naudotos aiškinti kitokiems procesams – pavyzdžiui, kaip „sensta“ stiklas arba kaip per tūkstančius metų didėjo žmonių populiacija. Šį kartą jos panaudotos žmogaus ir robotų „populiacijų“ dinamikai palyginti.

    Nagrinėti du scenarijai: pirmasis, kai robotus kuria, finansuoja ir surenka žmonės tradicinėse gamyklose, ir antrasis – kai humanoidai tampa darbo jėgos dalimi, prižiūri logistiką, surenka komponentus ir prisideda prie naujų humanoidų gamybos.

    Pagal antrąjį scenarijų svarbus momentas ateina tuomet, kai gamybos sistema ima „pakeisti“ robotus greičiau, nei jie nusidėvi ar yra išimami iš eksploatacijos. Tokiu atveju, didėjantis robotų skaičius pats didina gamybos našumą, o augimas gali pradėti spartėti.

    Tyrime minimas pavyzdys, kad jei robotų pagalba gamyboje reikšmingai įsijungtų nuo 2050 metų ir atsirastų teigiamas grįžtamasis ryšys, humanoidų skaičius apie 2083 metus galėtų perkopti 10 mlrd. ribą – maždaug tuo pačiu metu, kai prognozuojamas ir „žmonių pikas“.

    Nuo dešimčių tūkstančių iki milijardų – kas stabdo?

    Šiandien humanoidų parkas pasaulyje vis dar labai mažas – kalbama apie dešimtis tūkstančių vienetų. Vis dėlto robotai jau bandomi realiose darbo vietose: sandėliuose, logistikoje ir automobilių pramonės surinkimo linijose.

    Tyrime minimi pavyzdžiai iš skirtingų bendrovių ir gamintojų: humanoidai bandomi tiek technologijų, tiek automobilių sektoriuose, o dalis Kinijos gamintojų tiekia pigesnes platformas pramoniniams ir moksliniams darbams.

    Net ir pasiekus 1 mlrd. humanoidų ribą, jie vis tiek būtų mažuma, palyginti su prognozuojamais maždaug 9,7 mlrd. žmonių šimtmečio sandūroje. Todėl tyrėjai vertino, kokie veiksniai labiausiai lemia, ar „pasivijimas“ apskritai realus.

    Išbandžius 4 096 skirtingus prielaidų derinius, išryškėjo trys svarbiausi neapibrėžtumai: kiek ilgai robotai gali veikti, kada jie pradeda reikšmingai prisidėti prie kitų robotų gamybos ir kokio stiprumo yra jų kuriamas produktyvumo augimas.

    Milžiniški resursai: medžiagos, energija ir skaičiavimai

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad net jei matematika leidžia tokį scenarijų, realybėje kelią gali pastoti fiziniai apribojimai. Milijardams humanoidų reikėtų didžiulių kiekių medžiagų, puslaidininkių, baterijų, infrastruktūros ir elektros energijos.

    Prie bendros naštos prisidėtų ir skaičiavimo resursai – ypač jei humanoidai remtųsi pažangiomis dirbtinio intelekto sistemomis. Tyrime atkreipiamas dėmesys, kad vien duomenų centrų elektros poreikis, Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, iki 2030 metų gali beveik padvigubėti – nuo maždaug 485 iki 950 teravatvalandžių per metus.

    Galiausiai keliama ir platesnė diskusija: jei technologinė „populiacija“ imtų augti, demografams, ekonomiką ir pramonę planuojančioms institucijoms tektų skaičiuoti ne tik žmones. Tyrėjai svarsto, kad ilgainiui tai galėtų turėti įtakos net žmogaus demografijai – pavyzdžiui, šeimų dydžiui ar gimstamumui.

  • Zarasų rajono sveikatos ataskaita: gyventojų mažėja, mirtingumas nuo širdies ligų šokiruoja

    Zarasų rajono sveikatos ataskaita: gyventojų mažėja, mirtingumas nuo širdies ligų šokiruoja

    Zarasų rajono savivaldybės vadovybei spalio 23 dieną pristatyta 2025 metais parengta visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita. Joje apžvelgiama demografinė situacija, svarbiausi gyventojų sveikatos rodikliai ir jų pokyčiai, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

    Dokumentą parengė Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Ataskaitoje išskiriamos trys pagrindinės problemos: gyventojų skaičiaus mažėjimas ir visuomenės senėjimas, didelis mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų bei mirtingumas nuo paskendimo.

    Demografija keičia paslaugų poreikį

    Ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metų pradžioje savivaldybėje gyveno 14 032 nuolatiniai gyventojai, tai yra 329 mažiau nei prieš metus. Per metus registruoti 59 gimimai ir 292 mirtys, todėl natūrali gyventojų kaita išliko neigiama.

    Mažėjantis gimstamumas ir auganti vyresnio amžiaus gyventojų dalis paprastai didina poreikį šeimos medicinos, slaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugoms. Kartu tai kelia iššūkių savivaldybės infrastruktūrai, socialinei paramai ir darbuotojų pritraukimui sveikatos sektoriuje.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas tikėtinos gyvenimo trukmės palyginimas: Zarasų rajone ji siekė 73,2 metų, kai Lietuvos vidurkis buvo 77,9 metų. Toks skirtumas dažniausiai siejamas su lėtinių ligų našta, sveikatos paslaugų pasiekiamumu ir gyvensenos veiksniais.

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindinės

    Didžiausia mirties priežasčių dalis, kaip ir daugelyje Lietuvos savivaldybių, tenka kraujotakos sistemos ligoms. Ataskaitoje rašoma, kad 2025 metais nuo šių ligų mirė 165 savivaldybės gyventojai.

    Pateikiamas ir palyginimas su šalies rodikliais: mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Zarasų rajone buvo apie 1,8 karto didesnis nei Lietuvos vidurkis. Tokia disproporcija rodo, kad prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo tęstinumo priemonės regione išlieka kritiškai svarbios.

    Prevencijos kontekste ataskaitoje įvardijamas dalyvavimas širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje: joje dalyvavo 32,4 proc. tikslinės grupės gyventojų. Akcentuojama, kad aktyvesnis informavimas ir individualūs kvietimai galėtų padidinti programų pasiekiamumą ir ankstyviau nustatyti rizikos veiksnius.

    Tragiški skaičiai prie vandens

    Dar viena ataskaitoje išskiriama problema yra mirtingumas nuo paskendimo. Nurodoma, kad 2025 metais Zarasų rajone paskendo 4 gyventojai, o šis rodiklis buvo didžiausias per analizuotą 2016–2025 metų laikotarpį.

    Kartu pabrėžiama, kad mažesnėse savivaldybėse keli atvejai gali smarkiai pakeisti metinę statistiką, todėl vertinant tendencijas būtina žiūrėti į ilgesnį laikotarpį. Vis dėlto tokie įvykiai signalizuoja apie būtinybę stiprinti prevenciją prie vandens, ypač šiltuoju sezonu.

    Ataskaitoje rekomenduojama daugiau dėmesio skirti saugaus elgesio prie vandens ir vandenyje mokymui, pirmosios pagalbos įgūdžių stiprinimui bei informavimui apie alkoholio vartojimo riziką. Praktikoje tai dažnai reiškia nuoseklesnį bendradarbiavimą su mokyklomis, bendruomenėmis ir gelbėjimo tarnybomis.

    Dokumente įvardijami ir palankesni aspektai: kai kurie rodikliai, įskaitant sergamumą tuberkulioze ir kūdikių mirtingumą, priskirti geresnių rezultatų grupei. Stebėsenos duomenys savivaldybei padeda tiksliau planuoti prevenciją, sveikatos stiprinimą ir paslaugų prieinamumo priemones pagal realius poreikius.

  • Savivaldybėms – šeimai palankių sprendimų planas: ką siūlo projektas Šeima 2050?

    Lietuvos savivaldybėms pristatomas praktinių rekomendacijų planas, skirtas stiprinti šeimos politiką ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų jaunoms šeimoms kurti gyvenimą savo mieste ar rajone. Iniciatyva įgyvendinama projekte „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“, kviečiant įsitraukti ir nevyriausybines organizacijas.

    Plano rengėjai pabrėžia, kad savivaldybių vaidmuo sprendžiant demografinius iššūkius yra itin reikšmingas: būtent vietos lygmeniu žmonės kasdien susiduria su darželių prieinamumu, būsto įperkamumu, paslaugų kokybe ir darbo bei šeimos derinimo galimybėmis. Lietuvoje šios temos ypač jautrios dėl gyventojų senėjimo, migracijos ir dalyje regionų mažėjančio gimstamumo.

    Ne vienas modelis visiems

    Plane „Šeimai draugiška savivaldybė“ nesiūlomas vienas universalus receptas, nes skirtingose vietovėse situacija nevienoda. Vienur pagrindinė problema yra gyventojų mažėjimas ir jaunų žmonių išvykimas, kitur, ypač didmiesčių priemiesčiuose, infrastruktūra ir paslaugos nespėja augti kartu su naujakurių šeimų poreikiais.

    Dėl to dokumente pateikiamas priemonių rinkinys, kurį savivaldybės gali taikyti pagal savo realias galimybes: nuo paslaugų tinklo planavimo iki tikslinių lengvatų ar papildomos pagalbos šeimoms. Akcentuojama ir tai, kad šeimos politika neturėtų apsiriboti pavienėmis iniciatyvomis, o tapti nuoseklia strategine kryptimi su aiškiais tikslais ir vertinimo rodikliais.

    Pagalba nuo būsto iki pirmųjų 1 000 dienų

    Tarp siūlomų sprendimų minimos priemonės, kurios, ekspertų vertinimu, daro didžiausią praktinį poveikį šeimų kasdienybei. Tai pagalba jaunoms šeimoms įsikurti, peržiūrėtos savivaldybių lengvatos, taip pat paslaugų paketas pirmaisiais vaiko gyvenimo etapais, kai šeimos dažniausiai susiduria su didžiausiu emociniu ir finansiniu krūviu.

    Daug dėmesio skiriama ir darbo bei šeimos derinimui vietos lygmeniu: savivaldybės gali skatinti šeimai palankias darbovietes, plėsti vaikų priežiūros paslaugas, stiprinti ankstyvosios pagalbos ir prevencijos sistemas. Taip pat raginama šeimos politiką įtraukti į savivaldybių strateginius planus, numatant finansavimą ir aiškų atsakomybių pasidalijimą.

    „Norime, kad šis planas taptų praktiškai naudojamu idėjų banku, iš kurio kiekviena savivaldybė galėtų pasirinkti tai, kas jai aktualiausia ir vertingiausia. Mūsų siekis, kad šeimos politika taptų vienu iš savivaldybių strateginių prioritetų“, – sakė projekto vadovas Simonas Streikus.

    Diskusijos regionuose ir gyventojų įtraukimas

    Plano pristatymai jau vyko Kauno mieste ir Kauno rajone, o vėliau surengtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo susitikimas Šiaulių regione, kuriame dalyvavo kelių savivaldybių šeimų tarybų, komisijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Susitikimuose aptariama, kaip siūlomas priemones pritaikyti praktikoje ir kokių korekcijų reikėtų, kad jos veiktų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji susitikimai parodė, kad savivaldybės supranta demografinių pokyčių rizikas ir ieško sprendimų. Situaciją vertiname realistiškai, tačiau tai neatleidžia mūsų nuo pareigos daryti viską, kas nuo mūsų priklauso“, – teigė S. Streikus.

    Artimiausiu metu numatyti tarpinstituciniai susitikimai Kauno, Marijampolės, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose, taip pat viešos diskusijos, kuriose savo pasiūlymus galės pateikti gyventojai. Projekto rengėjai tikisi, kad planas taps įrankiu, padedančiu savivaldybėms kurti ilgalaikę, duomenimis ir šeimų poreikiais grįstą politiką.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o finansavimą skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Plane taip pat remiamasi Lietuvos demografinių tendencijų vertinimais, užsienio šalių praktikomis ir šeimų poreikių tyrimo įžvalgomis.

  • Seimo pirmininko vizitas Visagine: susitikimai su valdžia ir medikais atskleidė opiausias bėdas

    Seimo pirmininko vizitas Visagine: susitikimai su valdžia ir medikais atskleidė opiausias bėdas

    Spalio 21 dieną Visagine lankėsi Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Vizito metu jis susitiko su savivaldybės vadovais, tarybos nariais ir Aplinkos ministerijos kancleriu Vladislavu Kondratovič, aptarta miesto situacija ir gyventojams aktualūs klausimai.

    Darbinėje darbotvarkėje didelė dalis dėmesio skirta sveikatos apsaugai. Kartu su savivaldybės atstovais Seimo pirmininkas lankėsi VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Visagino ligoninėje, kur bendravo su įstaigų vadovais bei specialistais.

    Susitikimuose medikai kėlė kasdienėje veikloje išryškėjančius iššūkius ir diskutavo apie paslaugų prieinamumą. Daug dėmesio skirta žmogiškųjų išteklių klausimams, pacientų srautams ir tam, kaip užtikrinti stabilų paslaugų teikimą mažesnėse savivaldybėse.

    Demografija ir paslaugų prieinamumas

    Susitikimuose su savivaldos atstovais Juozas Olekas akcentavo demografinių pokyčių įtaką regionams. Pasak jo, mažėjantis gyventojų skaičius ir visuomenės senėjimas tiesiogiai veikia tiek darbo rinką, tiek viešųjų paslaugų tinklą, ypač sveikatos priežiūroje.

    Aptarta ir gimstamumo skatinimo tema bei šeimoms palankios aplinkos kūrimas. Tokios priemonės savivaldybėms svarbios ne tik dėl socialinės gerovės, bet ir dėl ilgalaikio paslaugų planavimo, kai reikia išlaikyti švietimo, sveikatos ir socialinės paramos infrastruktūrą.

    Gyvas dialogas su gyventojais

    Vizito pabaigoje Seimo pirmininkas susitiko su Visagino gyventojais. Žmonės turėjo galimybę tiesiogiai užduoti klausimus, išsakyti lūkesčius ir įvardyti problemas, kurios, jų teigimu, labiausiai jaučiamos kasdienybėje.

    Tokie susitikimai leidžia sprendimų priėmėjams geriau įvertinti vietos situaciją ir patikrinti, kaip nacionaliniu lygmeniu priimami sprendimai atsispindi konkrečiose savivaldybėse. Savivaldybė pabrėžė, kad vizitas buvo proga išryškinti Visaginui aktualiausias temas ir ieškoti praktinių sprendimų.

  • Vilniaus rajone – demografinis šuolis: per vasarą gimė 322 kūdikiai, susituokė 210 porų

    Vilniaus rajone – demografinis šuolis: per vasarą gimė 322 kūdikiai, susituokė 210 porų

    Vilniaus rajone šių metų vasara ir ankstyvas ruduo išsiskyrė ryškiu gyvybinių įvykių augimu. Liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais civilinės metrikacijos įrašuose fiksuoti 322 gimimai ir 210 santuokų – tai didžiausi ketvirčio skaičiai 2026 metais.

    Vilniaus rajono savivaldybės teigimu, tokie rodikliai atspindi ne tik statistiką, bet ir šimtus šeimų sprendimų, kurie keičia kasdienį bendruomenės gyvenimą. Didžiausias aktyvumas sutapo su tradiciškai intensyviausiu vestuvių sezonu ir vasaros pabaigos gimdymų piku.

    Naujagimių skaičiai augo

    Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius Vilniaus rajone iš viso užregistruoti 823 gimimai. Iš jų gimė 434 berniukai ir 389 mergaitės, o trečiasis ketvirtis sudarė reikšmingą visų metų dalį.

    Trečiąjį ketvirtį gimimų skaičius pastebimai pranoko ankstesnius laikotarpius: pirmąjį ketvirtį registruoti 248 gimimai, antrąjį ketvirtį – 253. Tai reiškia, kad liepos–rugsėjo mėnesiais gimimų buvo 69 daugiau nei balandžio–birželio laikotarpiu.

    Į apskaitą taip pat įtraukiami užsienyje gimę vaikai, kurių duomenys vėliau registruojami Lietuvoje. Trečiąjį ketvirtį tokių gimimų buvo 43, kai antrąjį ketvirtį – 38, o pirmąjį ketvirtį – 20.

    Vestuvių sezonas atnešė rekordą

    Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius Vilniaus rajone įregistruota 391 santuoka. Vien trečiąjį ketvirtį jų buvo 210, tad būtent vasaros pabaiga tapo aktyviausiu laikotarpiu poroms, nusprendusioms oficialiai įteisinti santykius.

    Gyventojai rinkosi skirtingas santuokos sudarymo formas: trečiąjį ketvirtį 42 santuokos įregistruotos bažnyčioje ar kitos konfesijos nustatyta tvarka, 37 – jaunavedžių pasirinktoje vietoje. Dar 39 santuokos buvo sudarytos užsienyje ir vėliau įtrauktos į apskaitą Lietuvoje.

    Šie skaičiai atitinka ir bendras tendencijas, kai šiltuoju metų laiku dažnėja ceremonijos ne tik civilinės metrikacijos patalpose, bet ir pasirinktose erdvėse. Toks pasirinkimas dažnai siejamas su patogesne švente, planavimu iš anksto ir didesniu paslaugų prieinamumu sezono metu.

    Mažėjo mirčių ir skyrybų

    Civilinės metrikacijos duomenys rodo ir kitus pokyčius: netekčių skaičius 2026 metais mažėjo kiekvieną ketvirtį. Pirmąjį ketvirtį registruotos 358 mirtys, antrąjį ketvirtį – 298, o trečiąjį ketvirtį – 286.

    Trečiąjį ketvirtį taip pat sumažėjo santuokos nutraukimų: jų fiksuota 34, kai antrąjį ketvirtį – 41. Per pirmuosius devynis mėnesius iš viso užregistruoti 942 mirties ir 97 santuokos nutraukimo įrašai.

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad civilinės metrikacijos skyrius vykdo ne tik gimimų, santuokų ar mirčių registravimą, bet ir konsultuoja dėl vardo bei pavardės keitimo, tėvystės pripažinimo, užsienyje įregistruotų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą. Dalis paslaugų teikiama nuotoliniu būdu, o kai kurie duomenys į apskaitą įtraukiami automatiškai, gavus informaciją iš atsakingų institucijų.

  • Nausėda Regionų forume: atsparumas prasideda savivaldybėse, o būstas gali sustabdyti specialistų trūkumą

    Prezidentas Gitanas Nausėda, atidarydamas Regionų forumą, pabrėžė, kad valstybės stiprybė priklauso nuo visų grandžių, o ypač nuo savivaldybių ir vietos bendruomenių pasirengimo veikti krizių metu. Jo teigimu, šiandieniniai saugumo, ekonomikos ir demografijos iššūkiai verčia ieškoti sprendimų ne tik nacionaliniu, bet ir regionų lygmeniu.

    Pasak šalies vadovo, atsparumas neturėtų būti suprantamas vien kaip pasirengimas ekstremalioms situacijoms ar karui. Jis siejamas ir su žmonių kasdieniu saugumo jausmu, pasitikėjimu institucijomis, galimybe dirbti bei kurti ateitį ten, kur gyvena, o ne migruoti į didmiesčius ar užsienį.

    „Valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvienos savivaldybės ir kiekvienos bendruomenės gebėjimo veikti“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Atsparumas neįmanomas be realių priemonių

    Prezidentas akcentavo, kad vien finansavimas ar infrastruktūros projektai neatsako į visus regionų poreikius. Jo vertinimu, svarbiausia yra aiškiai girdėti savivaldybių lūkesčius, šalinti biurokratines kliūtis ir užtikrinti, kad sprendimai būtų pritaikomi vietos situacijai, o ne vienodai taikomi visiems.

    Ši kryptis dera su pastaraisiais metais Europoje ryškėjančia tendencija daugiau dėmesio skirti vietos atsparumui: civilinei saugai, krizių valdymo planams, kritinės infrastruktūros apsaugai ir gyventojų informuotumui. Praktikoje tai reiškia glaudesnį savivaldybių, valstybės institucijų ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimą.

    Municipalinis būstas kaip atsakas į specialistų stygių

    Kalboje atskirai išskirta būsto tema, kuri, prezidento teigimu, tampa vienu iš svarbiausių instrumentų regionams konkuruojant dėl darbuotojų. Jis pabrėžė, kad daliai savivaldybių vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus bei kitus viešosioms paslaugoms kritiškai svarbius specialistus.

    Prezidento vertinimu, savivaldybės galimybė pasiūlyti prieinamą būstą gali turėti apčiuopiamą poveikį, nes būsto kaina ir nuomos pasiūla daugeliui šeimų yra lemiamas veiksnys renkantis, kur gyventi. Augant būsto įperkamumo problemoms, municipalinis būstas vis dažniau minimas kaip priemonė, padedanti stabilizuoti darbo jėgos pasiūlą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Forumas kviečiamas ieškoti sprendimų

    Baigdamas kalbą Gitanas Nausėda paragino Regionų forumo dalyvius neapsiriboti problemų įvardijimu ir siekti praktinių susitarimų. Jo teigimu, forumo tikslas yra sudaryti sąlygas atviram dialogui, kuriame savivaldybės, verslas ir akademinė bendruomenė galėtų sutarti dėl veiksmų, stiprinančių regionus.

    Prezidentas palinkėjo prasmingų diskusijų ir pabrėžė, kad į regionų stiprinimą reikia žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją į valstybės sanglaudą, saugumą ir žmonių pasitikėjimą savo ateitimi Lietuvoje.

  • Nausėda įspėjo dėl krizių ir karo: Regionų forume iškėlė būsto klausimą specialistams

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidento rūmuose atidarė aštuntąjį Regionų forumą, kuriame daugiausia dėmesio skirta nacionalinio atsparumo stiprinimui ir municipalinio būsto plėtros galimybėms. Diskusijose susitiko savivaldos, Vyriausybės, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, ieškoję sprendimų, kaip geriau pasirengti įvairioms krizėms.

    Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybės atsparumas prasideda regionuose, todėl savivaldybėms svarbu turėti aiškius planus ir realius pajėgumus veikti sutrikus įprastam gyvenimo ritmui. Jo teigimu, tam neužtenka vien infrastruktūros ar papildomų lėšų, būtina nuosekliai mažinti praktines kliūtis, su kuriomis savivalda susiduria planuodama pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    „Gyvename sudėtingais laikais. Susiduriame su saugumo, ekonominiais, demografiniais iššūkiais. Todėl šiandien ypač svarbu laikytis išvien ir didinti mūsų valstybės bei visuomenės atsparumą“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas akcentavo, kad atsparumas reiškia ne tik reagavimą į krizes, bet ir kasdienius sprendimus, padedančius regionams išlikti gyvybingiems. Pasak jo, kai žmonės savo mieste ar miestelyje nemato galimybių dirbti, gauti paslaugas ir kurti šeimą, ilgainiui silpnėja tiek vietos bendruomenės, tiek valstybės atsparumas platesne prasme.

    Didelė diskusijos dalis buvo skirta demografiniams iššūkiams ir būsto prieinamumui, kuris, anot šalies vadovo, vis dažniau tampa lemiamu veiksniu pritraukiant darbuotojus. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad municipalinis būstas galėtų tapti praktišku instrumentu savivaldybėms, siekiančioms pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus ir kitus regionams svarbius specialistus.

    „Galimybė savivaldybei pasiūlyti žmogui prieinamą būstą gali tapti labai konkrečiu instrumentu sprendžiant šią problemą“, – teigė Prezidentas.

    Forume aptarta, kad savivaldybių gebėjimas greitai mobilizuotis priklauso ir nuo vietos institucijų bendradarbiavimo su centrinės valdžios įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei verslu. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama civilinės saugos sistemų atnaujinimui, gyventojų perspėjimo priemonėms, kritinių paslaugų tęstinumui ir aiškioms atsakomybėms, kad krizės metu sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Pirmojoje renginio dalyje sveikinimo žodžius taip pat tarė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. Diskusijose dalyvavo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kiti svečiai.

    Prezidentas pabrėžė, kad Regionų forumo tikslas yra neapsiriboti problemų įvardijimu, o sutarti dėl konkrečių sprendimų, kurie ilgainiui didintų regionų patrauklumą ir visos šalies atsparumą. Anot jo, tik nuoseklus dialogas ir įsipareigojimai skirtinguose valdžios lygmenyse gali užtikrinti, kad regionų poreikiai būtų išgirsti ir paversti įgyvendinamais sprendimais.

  • Kaunui ruošiamas šeimoms palankus planas: pristatys tyrimą ir kvies spręsti, kas keisis mieste

    Rugsėjo 30 dieną 10 valandą Kauno švietimo inovacijų centro amfiteatro salėje numatytas susitikimas, kuriame Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija pristatys Lietuvos šeimų poreikių tyrimo rezultatus. Kartu bus aptartas planas „Šeimai draugiška savivaldybė“, parengtas įgyvendinant projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“.

    Nors demografiniai iššūkiai dažniausiai aptariami nacionaliniu lygmeniu, realybėje šeimų kasdienybę pirmiausia formuoja savivaldybės sprendimai. Tai apima darželių ir mokyklų prieinamumą, vaikų priežiūros paslaugas, viešąjį transportą, saugias erdves, laisvalaikio infrastruktūrą ir informacijos pasiekiamumą.

    Renginyje bus pristatyta Kaunui pritaikyta plano dalis, parengta remiantis Kauno miesto šeimų ir jaunimo įžvalgomis, pateiktomis tyrime. Idėja paprasta: šeimų įvardyti poreikiai siejami su priemonėmis, kurias savivaldybė realiai gali įgyvendinti savo lygmeniu.

    Kas šeimoms aktualiausia?

    Tyrime daug dėmesio skiriama klausimams, nuo kurių priklauso sprendimas kurti šeimą ar auginti daugiau vaikų: paslaugų prieinamumui, jų kainai ir kokybei. Praktikoje tai reiškia ne tik ugdymo įstaigų vietų klausimą, bet ir patogų susisiekimą, paslaugų artumą rajonuose bei galimybes gauti pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Taip pat aptariama, kas padėtų geriau derinti darbą ir šeimos gyvenimą, mažinti kasdienį stresą ir laiko trūkumą. Savivaldybių lygmeniu tai dažnai siejama su mobilumo sprendimais, paslaugų darbo laiku, administracinių procedūrų paprastumu ir aiškia informacija gyventojams.

    Nuo gairių iki konkrečių sprendimų

    Plane numatomos gairės savivaldybėms ir pateikiami galimų sprendimų pavyzdžiai, kurie galėtų būti pritaikomi pagal miesto poreikius. Dokumente taip pat apžvelgiama kitų šalių patirtis, kuri savivaldybėms gali būti naudinga ieškant veiksmingų priemonių šeimos politikai stiprinti vietos lygmeniu.

    Anot organizatorių, planas nėra vien paslaugų sąrašas, o bandymas pasiūlyti nuoseklų požiūrį: nuo infrastruktūros ir paslaugų iki pačių šeimų įtraukimo į sprendimų priėmimą. Būtent įsitraukimas ir bendruomeniškumas įvardijami kaip sąlygos, kurios padeda sprendimams tapti tikslesniems ir efektyvesniems.

    Kviečia diskusijai Kaune

    Į pristatymą kviečiami Kauno miesto savivaldybės Šeimos reikalų komisijos nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir žiniasklaida. Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimo tikslas yra ne tik įvardyti problemas, bet ir konkrečiai aptarti, ką savivaldybė kartu su partneriais gali padaryti artimiausiu metu.

    Numatoma diskusija apie tai, kokių sprendimų Kaunui labiausiai reikia, kad miestas taptų patogesnis šeimoms skirtinguose gyvenimo etapuose. Tikimasi, kad tyrimo išvados ir plano pasiūlymai taps pagrindu tolesniems sprendimams bei prioritetams savivaldybės darbotvarkėje.

  • Pensijos amžius Europoje kyla: Danija jau nustatė 70, o prognozėse šmėžuoja 74

    Pensijos amžius Europoje kyla: Danija jau nustatė 70, o prognozėse šmėžuoja 74

    Europoje sparčiai ilgėjant gyvenimo trukmei ir didėjant pensijoje praleidžiamų metų skaičiui, vis daugiau valstybių kelia pensinį amžių. Ryškiausias pavyzdys – Danija, kuri jau yra priėmusi sprendimą pensijos amžių didinti iki 70 metų 2040 metais.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad iki 2060 metų vidutinis pensinis amžius Europos Sąjungoje artės prie 67 metų. Kai kuriose šalyse, susiejus pensinį amžių su gyvenimo trukmės rodikliais, jis gali kilti iki 70 metų ar net daugiau.

    Dabar: daug kur riba siekia 67

    Pagal naujausius tarptautiniu mastu lyginamus duomenis, 2022 metais įstatymuose numatytas pensinis amžius ES vyrams svyravo nuo 62 iki 67 metų, o moterims – nuo 60 iki 67 metų. ES vidurkis siekė apie 64,7 metų vyrams ir 63,8 metų moterims.

    Aukščiausią pensinį amžių šiandien turi Šiaurės šalys: Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje jis yra 67 metai tiek vyrams, tiek moterims. Daugiau nei 65 metų riba taikoma ir Nyderlanduose, Airijoje, Vokietijoje, Portugalijoje bei kai kuriose kitose valstybėse.

    Lyčių skirtumai nyksta, bet ne visur

    Daugumoje Europos valstybių vyrai ir moterys į pensiją išeina tuo pačiu amžiumi, tačiau dalyje šalių skirtumas išlieka. Didžiausios spragos fiksuotos ten, kur moterų pensinis amžius istoriniu pagrindu buvo mažesnis, o suvienodinimas dar nebaigtas.

    ES mastu vidutinis lyčių skirtumas siekė apie 0,9 metų, o tai rodo aiškią kryptį į suvienodinimą. Ši tendencija dažniausiai aiškinama tiek darbo rinkos pokyčiais, tiek siekiu subalansuoti socialinio draudimo sistemų finansus.

    2060 metai: Danija – iki 74, dalis šalių – iki 70

    Vertinant ateities perspektyvą, OECD skaičiavimai rodo, kad daugelyje šalių pensinis amžius bus didinamas tiems žmonėms, kurie į darbo rinką įžengė 2022 metais. Prognozuojama, kad 2060 metais šiai kartai įprastas pensinis amžius Europoje gali svyruoti maždaug nuo 60–62 iki 74 metų.

    Danijai prognozuojamas aukščiausias rodiklis – 74 metai tiek vyrams, tiek moterims. Tarp šalių, kurios galėtų priartėti prie 70 metų ribos, minimos Nyderlandai, Švedija ir Kipras, o kai kuriose valstybėse prognozuojamas šuolis iki 71 metų.

    Kodėl pensinis amžius keliamas?

    Pagrindinis reformų variklis – demografinė struktūra: visuomenės sensta, dirbančiųjų dalis mažėja, o pensijų gavėjų skaičius auga. Tai didina spaudimą socialinio draudimo biudžetams ir verčia politikus ieškoti sprendimų, kaip ilgiau išlaikyti žmones darbo rinkoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus didinimas ne visada išsprendžia problemą, jei vyresnio amžiaus žmonėms trūksta galimybių dirbti dėl sveikatos, kvalifikacijos ar diskriminacijos. Todėl vis dažniau kalbama apie lankstesnį išėjimą į pensiją, persikvalifikavimą ir darbo vietų pritaikymą vyresniems darbuotojams.

    Dar vienas svarbus aspektas – pajamų pakeitimo norma, tai yra, kokią buvusių darbo pajamų dalį sudaro pensija. Daugelyje Europos valstybių senatvės pensijos vidutiniškai sudaro apie 60 proc. vėlyvos karjeros pajamų, tačiau neretai šis rodiklis nesiekia 50 proc., todėl finansinis spaudimas vyresniame amžiuje išlieka didelis.

  • Lenkija svarsto trumpesnį darbo laiką vyresniems: ką planuoja Vyriausybė ir kam tai galiotų

    Lenkijos Vyriausybė svarsto galimybę nuo tam tikro amžiaus taikyti trumpesnį darbo laiką vyresniems darbuotojams, siekiant sudaryti daugiau galimybių poilsiui ir atsigavimui. Šią kryptį viešai įvardijo šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk, pabrėždama, kad darbo rinka turėtų labiau prisitaikyti prie senstančios visuomenės.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad įstatyminis pensinis amžius nebus didinamas, o viešojoje erdvėje pasirodantys siūlymai šia tema esą tėra pavienės nuomonės. Pasak jos, valstybės tikslas yra ne prievarta, o paskatos, kad žmonės, jei nori, galėtų išlikti darbo rinkoje ilgiau.

    Kol kas nėra aišku, kaip praktiškai atrodytų trumpesnio darbo laiko modelis, nuo kokio amžiaus jis būtų taikomas ir ar apimtų visas profesijas. Vis dėlto užsimenama, kad sprendimas galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, o prieš priimant politinį sprendimą būtų vykdomas bandomasis projektas.

    „Jeigu darbo laikas galėtų būti trumpesnis, o poilsio būtų daugiau, galbūt žmonės būtų labiau linkę ilgiau išlikti aktyvūs darbo rinkoje. Paskatos – taip, prievarta – ne“, – sakė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk.

    Verslo atstovai akcentuoja, kad vyresnių darbuotojų įsitraukimas tampa vis svarbesnis dėl demografinių pokyčių ir darbuotojų trūkumo. Organizacija Pracodawcy RP pažymi, kad patyrę specialistai suteikia įmonėms stabilumo ir žinių, o kartų įvairovė darbo vietose padeda jaunesniems greičiau mokytis.

    Diskusijoje apie trumpesnį darbo laiką neišvengiamai kils klausimas, kas ir kaip finansuotų tokį pokytį: ar mažėtų atlyginimas, ar dalį kaštų kompensuotų valstybė, ar būtų numatytos mokesčių lengvatos darbdaviams. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip būtų sprendžiama darbuotojų trūkumo problema sektoriuose, kuriuose pamaininis darbas ar fizinis krūvis yra didelis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sprendimai galėtų būti vertinami kaip priemonė didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir atidėti ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo konkretaus modelio, jo taikymo apimties ir to, ar paskatos bus pakankamai patrauklios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.