CP v2

Tag: Demografija

  • Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Vokietijos mokyklos į naujus mokslo metus žengia su įsisenėjusia mokytojų stygiaus problema, kurią dar labiau aštrina ilgalaikiai nedarbingumai. Nors žemės kuria papildomus etatus, vilioja finansiniais priedais ir įdarbina perėjūnus iš kitų profesijų, pamokų užtikrinti visur nepavyksta.

    Didžiausias deficitas fiksuojamas tiksliųjų ir technologinių dalykų srityse: matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos. Trūksta ir specialiųjų poreikių ugdymo specialistų, taip pat dailės bei muzikos mokytojų, o tai tiesiogiai veikia pamokų pasiūlą ir ugdymo kokybę.

    Vokietijos Švietimo ministrų konferencijos skaičiavimu, šaliai trūksta apie 27 000 pilnai kvalifikuotų mokytojų. Atskirose žemėse situacija dar aštresnė: Brandenburge įspėjama, kad ne visur pavyks garantuoti standartinį pamokų tvarkaraštį, ypač kaimiškose vietovėse ir gamtos mokslų pamokose.

    Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, nors mokytojų etatų skaičius viršija 166 000, pastaruoju metu neužpildyta liko daugiau nei 7 770 pozicijų. Tai reiškia, kad net didžiausiose švietimo sistemose personalo planavimas nebespėja paskui realų poreikį.

    Berlynas: nedarbingumas iki dešimtmečio

    Berlynas tampa pavyzdžiu, kaip ligos dar labiau suspaudžia ir taip trapią sistemą. Miesto švietimo administracijos duomenimis, 380 mokytojų nedirba dėl ligos bent metus, o tai yra reikšminga dalis turint omenyje, kad Berlyne dirba apie 35 000 pedagogų.

    Iš jų 143 valstybės tarnautojai mokytojai nedirba bent metus, dar 50 bent dvejus metus, o 18 asmenų nedarbingume yra mažiausiai dešimt metų. Tarp samdomų mokytojų taip pat fiksuojami itin ilgi laikotarpiai: penki nedirba bent dešimt metų, o 16 bent penkerius.

    Ilgalaikiai nedarbingumai labiausiai smogia pradinėms mokykloms, kuriose fiksuojamas didžiausias iškritusių mokytojų skaičius. Poveikis juntamas ir kitose grandyse, nes pavaduojančių pedagogų rezervai riboti, o krūviai likusiems darbuotojams didėja.

    Įtampos spiralę apibūdina ir Berlyno žemės parlamento nario Aleksanderio Kingo vertinimas, kad nepakankamas komplektavimas didina krūvius, o tai skatina dar daugiau nedarbingumo atvejų.

    „Kai mokykla nuolat dirba su skylėtu tvarkaraščiu, krūvis tiems, kurie lieka, tampa nebevaldomas“, – sakė Aleksanderis Kingas.

    Skirtingi duomenys, ta pati problema

    Visos šalies mastu tiksliai įvardyti, kiek mokytojų Vokietijoje nedirba bent metus, sudėtinga, nes žemės renka ir skelbia nevienodus rodiklius. Vienur ligos trukmė skirstoma detalizuotai, kitur taikomos apibendrintos kategorijos, o ilgalaikio nedarbingumo sąvoka kai kur pradedama nuo 30 dienų.

    Vis dėlto atskirų žemių skaičiai rodo aiškią tendenciją: ilgalaikių ligų atvejų yra šimtai, o dalis jų tęsiasi metų metais. Heseno žemėje nurodoma, kad apie 225 iš maždaug 67 000 mokytojų serga bent metus, o 16 nedirba ilgiau nei penkerius metus; kaip dažnesnės priežastys minimos psichologinės įtampos ir fiziniai negalavimai.

    Šiaurės Reino-Vestfalijoje mokytojai 2025 metais vidutiniškai sirgo 8,43 proc. darbo dienų, o kai kuriuose mokyklų tipuose šis rodiklis buvo dar didesnis. Saksonijoje-Anhalte 2024–2025 mokslo metais apie 8,6 proc. pamokų buvo atšaukta, nes nepavyko rasti pavaduojančių mokytojų.

    Ateitis: daugiau mokinių, daugiau išėjimų

    Problemą gilina demografija pačioje profesijoje: didelė dalis mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose 35,4 proc. mokytojų buvo bent 50 metų amžiaus, iš jų 10 proc. buvo 60 metų ar vyresni.

    Tai reiškia artėjančią masinę išėjimo į pensiją bangą, o naujų mokytojų parengimas užtrunka kelerius metus. Tuo pat metu Švietimo ministrų konferencijos prognozė rodo mokinių skaičiaus augimą: 2024 metais Vokietijoje buvo kiek mažiau nei 11,2 mln. mokinių, o iki 2032 metų jų turėtų padaugėti iki beveik 11,8 mln., arba apie 5,3 proc.

    Nors vėliau dėl mažesnių gimstamumo kartų prognozuojamas nedidelis mažėjimas, iki 2040 metų vis tiek tikimasi apie 11,3 mln. mokinių. Tai rodo, kad mokytojų paklausos spaudimas neišnyks greitai, o sprendimų reikės ne tik skubiems pavadavimams, bet ir ilgalaikei profesijos patrauklumo, sveikatos bei darbo sąlygų politikai.

  • Kokia alga reikalinga 10 000 zlotų pensijai: skaičiavimai pagal įmokas ir darbo stažą Lenkijoje

    Kaip apskritai skaičiuojama pensija

    Lenkijos valstybinę pensiją lemia per darbo metus sukauptas socialinio draudimo kapitalas: sumokėtos įmokos į asmeninę sąskaitą ir jų indeksavimas pagal nustatytas taisykles. Išėjus į pensiją, sukaupta suma padalijama iš statistiškai apskaičiuojamo tikėtino likusio gyvenimo trukmės rodiklio, todėl vėlesnis išėjimas dažniausiai reiškia didesnę mėnesinę išmoką.

    Toks modelis yra jautrus karjeros pradžiai: jei pirmaisiais darbo metais atlyginimai buvo maži, įmokos taip pat menkos, o vėliau atsiradusį trūkumą „pasivyti“ sudėtinga. Kuo anksčiau žmogus pradeda stabiliai mokėti didesnes įmokas, tuo daugiau laiko kapitalui augti ir būti indeksuojamam.

    Kodėl tikslas tampa sunkesnis

    Demografinės tendencijos Lenkijoje didina spaudimą pensijų sistemai: visuomenė sensta, o dirbančiųjų dalis mažėja. Tai ilgainiui paprastai reiškia mažesnę pensijos ir buvusio atlyginimo santykio dalį, todėl vien „valstybinei“ pensijai užtikrinti aukštas pajamas senatvėje darosi vis sudėtingiau.

    Praktiškai tai reiškia, kad norint pasiekti aukštesnę pensiją svarbūs keli veiksniai: stabilus oficialus atlyginimas, nepertraukiamas stažas, ankstyvas įsitraukimas į darbo rinką ir sprendimas dirbti ilgiau. Kiekvienas papildomas darbo metais sukauptas įmokų laikotarpis gali pastebimai pakelti būsimą išmoką.

    Kokios algos reikia 10 000 zlotų pensijai

    Jei tikslas yra apie 10 000 zlotų pensija per mėnesį, skaičiavimai rodo, kad norint prie jos priartėti reikia gana aukšto atlyginimo jau karjeros pradžioje. Vertinant 25 metų amžių kaip atskaitos tašką, moterims reikėtų apie 14 941 zlotų bruto atlyginimo, o vyrams apie 9 579 zlotų bruto.

    Konvertavus į eurus (apytikriu 4,3 zlotų už eurą kursu), tai sudarytų maždaug 3 480 eurų bruto moterims ir apie 2 230 eurų bruto vyrams. Skirtumai siejami su statistiškai ilgesne moterų gyvenimo trukme, todėl tas pats sukauptas kapitalas joms išskaidomas į daugiau mėnesių.

    Palyginimui, siekiant mažesnių pensijų tikslų 25 metų amžiuje reikalingos algos taip pat didėja laipsniškai. Maždaug 8 000 zlotų pensijos tikslui moterims nurodoma apie 11 893 zlotų bruto, vyrams apie 7 610 zlotų bruto, o 5 000 zlotų pensijai atitinkamai apie 7 322 ir 4 655 zlotų bruto.

    Tie patys skaičiai eurais sudarytų apytikriai: 2 770 ir 1 770 eurų bruto (8 000 zlotų tikslui) bei apie 1 700 ir 1 080 eurų bruto (5 000 zlotų tikslui). Tai iliustruoja, kad aukštos pensijos tikslas dažniausiai reikalauja ilgalaikio aukštesnių oficialių pajamų periodo, o ne vien trumpalaikių atlyginimo šuolių.

    Ekonomikos kontekstas taip pat svarbus, nes atlyginimų „vidurkiai“ ar medianos ne visada reiškia, kad dauguma darbuotojų priartėja prie tokių sumų. Remiantis Lenkijos oficialiosios statistikos skelbtais rodikliais, atlyginimų mediana pastaraisiais metais siekė apie 7 900 zlotų bruto, tad 10 000 zlotų pensijos tikslui reikalingos algos yra gerokai aukštesnės už tipines pajamas.

  • Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Europoje vis dažniau kalbama apie vėlesnį išėjimą į pensiją, o naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimai rodo aiškią kryptį: daugelyje šalių pensinis amžius didės. OECD vertinimu, lyginant 2024 metais į pensiją išeinančius žmones ir tuos, kurie 2024 metais į darbo rinką atėjo būdami 22 metų, skirtumas kai kuriose šalyse bus labai ryškus.

    Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje įprastas pensinis amžius iki vėlyvųjų 2060-ųjų vidutiniškai padidės nuo 64,7 iki 66,9 metų vyrams ir nuo 64 iki 66,6 metų moterims. Tai reiškia, kad šiuolaikiniai jauni darbuotojai dažniau planuos karjerą, kuri tęsis iki beveik 67 metų ar ilgiau.

    Kur pensija jau dabar vėliausia?

    Pagal 2024 metų OECD duomenis, aukščiausias įprastas pensinis amžius vyrams šiuo metu siekia 67 metus Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Nyderlanduose. Europos Sąjungos vidurkis yra 64,7 metų, tačiau skirtumai tarp valstybių išlieka dideli.

    Tarp ryškiausių išsišokimų minima Turkija, kur vyrų pensinis amžius yra 52 metai, o tai gerokai mažiau nei daugumoje Europos valstybių. Tuo pat metu keliose šalyse žemiausias „europinis“ lygis vyrams siekia 62 metus, pavyzdžiui, Graikijoje, Slovėnijoje ir Liuksemburge.

    Iki 70 ir net 74 metų

    OECD projekcijos rodo, kad vyrai, pradėję dirbti 2024 metais būdami 22 metų ir turėję nenutrūkstamą karjerą, Europos Sąjungoje vidutiniškai į pensiją išeitų būdami 66,9 metų, maždaug 2069 metais. Kai kuriose šalyse kartelė bus dar aukštesnė.

    Danijai prognozuojamas didžiausias šuolis iki 74 metų, o Estijoje įprastas pensinis amžius vyrams vėlyvaisiais 2060-aisiais gali pasiekti 71 metus. Taip pat numatoma, kad 70 metų riba bus pasiekta ar viršyta Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre.

    Kodėl valstybės kelia pensinį amžių?

    OECD pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas dažnai pasirenkamas siekiant pensijų sistemų finansinio tvarumo nemažinant išmokų. Alternatyvos paprastai būna dvi: didesnės socialinio draudimo įmokos arba mažesnės pensijų išmokos, o abi kryptys politiškai ir socialiai jautrios.

    Didžiausias spaudimas kyla dėl visuomenės senėjimo. OECD prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus vyresnio amžiaus žmonių dalis sparčiai didės: 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičius, tenkantis 100 asmenų, kurių amžius 20–64 metai, nuo 33 2025 metais išaugs iki 52 2050 metais.

    Tai reiškia, kad mažesnei dirbančiųjų daliai teks išlaikyti didesnę pensininkų dalį, todėl valstybės ieško sprendimų, kaip subalansuoti biudžetus ir socialinio draudimo sistemas. Dėl to pensinis amžius vis dažniau siejamas su gyvenimo trukmės pokyčiais, nors kai kurios šalys svarsto šį ryšį švelninti.

  • Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Vilkaviškio rajono planas 2027–2033: kokia vizija turi sulaikyti žmones ir auginti rajoną iki 2033 metų

    Birželio 2 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengta strateginė vadovų sesija, skirta 2027–2033 metų strateginio plėtros plano rengimui. Daugiau kaip dvi valandas trukusioje diskusijoje savivaldybės vadovai, administracijos atstovai ir planavimo ekspertai ieškojo atsakymo, koks Vilkaviškio rajonas turėtų būti 2033 metais.

    Susitikime įvardyta, kad naujasis plėtros planas turi tapti ne formaliu dokumentu, o aiškia kryptimi, kurią suprastų ir palaikytų bendruomenė. Pagrindinis tikslas – suformuoti viziją, kuri vienytų skirtingas rajono grupes ir padėtų priimti nuoseklius sprendimus dėl investicijų bei paslaugų.

    Analizuojant dabartinę situaciją daugiausia dėmesio skirta demografijai, darbo rinkai ir paslaugų prieinamumui. Tarp svarbiausių iššūkių minėtas gyventojų senėjimas, jaunų žmonių mažėjimas ir poreikis kurti patrauklias sąlygas šeimoms bei specialistams, kad jie rinktųsi pasilikti ar grįžti.

    Diskusijoje pabrėžta, kad demografinės tendencijos tiesiogiai veikia savivaldybės finansus ir paslaugų tinklą, todėl būtina stiprinti ekonominį patrauklumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Kalbėta apie darbo vietų kūrimą, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimą, taip pat apie infrastruktūrą, kuri lemia kasdienį patogumą.

    Kūrybinės dalies metu dalyviai generavo idėjas, kurios galėtų tapti būsimos vizijos pagrindu, o daugiausia palaikymo sulaukė kryptys, susijusios su patogiu gyvenimu visus metus. Dažnai kartotos formuluotės siejosi su noru kurti rajoną, kuriame gyventojai jaustųsi saugiai, gautų kokybiškas paslaugas ir matytų aiškią savo ateitį vietoje.

    Vienas dažniausiai aptartų akcentų – teisė pasilikti, suprantama kaip reali galimybė vietoje rasti švietimo, sveikatos, kultūros ir socialines paslaugas, o kartu turėti pasirinkimų dirbti ar kurti verslą. Tai įvardyta kaip svarbi prielaida, kad rajonas išliktų gyvybingas ir patrauklus ne tik senbuviams, bet ir naujakuriams.

    Atskirai diskutuota apie Vilkaviškio rajono išskirtinumą ir potencialias stiprybes, kurias būtų galima paversti ilgalaikiais pranašumais. Tarp aptartų temų buvo vandens telkiniai, gamtinis kraštovaizdis, kultūros paveldas, taip pat geoterminių išteklių panaudojimo galimybės, kurios galėtų prisidėti prie sveikatingumo ir rekreacijos paslaugų plėtros.

    Sesijoje akcentuota, kad turizmo ir laisvalaikio plėtra būtų tvariausia tuomet, jei veiktų visus metus ir kurtų pridėtinę vertę vietos verslams. Todėl kalbėta apie aktyvaus poilsio infrastruktūrą, sveikatinimo paslaugas, žaliojo kurso kryptį, atsinaujinančią energetiką ir didesnį dėmesį ekologiškam ūkininkavimui.

    Birželio 2 dienos sesija įvardyta kaip pirmasis etapas, po kurio darbą tęs tematinės darbo grupės. Jose planuojama detalizuoti prioritetus, strateginius tikslus ir priemones, o į procesą kviečiami įsitraukti savivaldybės tarybos nariai, įstaigų, verslo, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Galutinė 2027–2033 metų strateginio plėtros plano vizija turėtų tapti bendru susitarimu dėl to, kokį rajoną siekiama kurti per ateinantį dešimtmetį. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumento sėkmę lems ne tik gražios formuluotės, bet ir nuoseklus įgyvendinimas, matuojami rezultatai ir bendruomenės įsitraukimas.

  • Sugrįžtančių į Lietuvą daugėja: pagal grįžusiųjų dalį vienam gyventojui išsiskiria Visaginas

    Sugrįžtančių į Lietuvą daugėja: pagal grįžusiųjų dalį vienam gyventojui išsiskiria Visaginas

    Į Lietuvą sugrįžtančių piliečių srautai išlieka didesni nei išvykstančių: konsultacijų centro „Grįžtu LT“ duomenimis, 2025 metais grįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko 9 940. Tai reiškia, kad grįžtančiųjų buvo beveik dvigubai daugiau nei išvykstančių, o teigiamas balansas fiksuojamas jau šeštus metus iš eilės.

    Tokia kryptis paprastai siejama su gerėjančiomis darbo galimybėmis Lietuvoje, augančiais atlyginimais ir didesniu stabilumo jausmu. Reemigraciją taip pat skatina šeimos sprendimai, vaikų ugdymas, noras grįžti prie artimųjų ir paprastesnė integracija savo šalyje.

    Kur įsikuria daugiausia sugrįžusiųjų?

    Pagal absoliutų sugrįžusiųjų skaičių lyderystę ir toliau išlaiko didžiosios savivaldybės: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestai bei rajonai. Tai natūralu, nes šiose vietovėse sutelkta daugiau darbo vietų, švietimo įstaigų ir paslaugų, o būsto rinka yra didžiausia.

    Tačiau vertinant ne vien bendrą skaičių, o sugrįžusiųjų dalį, tenkančią vienam savivaldybės gyventojui, ryškėja kita tendencija. Pagal šį rodiklį dažniau pirmauja mažesnės savivaldybės, kur net ir mažesni absoliutūs srautai statistiškai sudaro didesnę dalį bendros populiacijos.

    Visaginas išsiskiria pagal santykinį rodiklį

    „Grįžtu LT“ pateiktais duomenimis, 2025 metais didžiausias sugrįžusių Lietuvos piliečių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, fiksuotas Visagino savivaldybėje. Tarp savivaldybių, kurios taip pat išsiskyrė pagal šį santykinį rodiklį, minimos Palangos, Akmenės, Pagėgių ir Joniškio rajono savivaldybės.

    Santykiniai rodikliai ypač svarbūs mažesnėms savivaldybėms, nes leidžia geriau įvertinti realų demografinį pokytį vietos mastu. Praktikoje tai gali reikšti didesnį spaudimą darželiams ir mokykloms, augantį būsto poreikį, taip pat didesnį darbo rinkos atsinaujinimą ir vietos verslų plėtros galimybes.

    Ką tai signalizuoja savivaldybėms?

    Didėjanti reemigracija rodo, kad konkurencija tarp savivaldybių dėl gyventojų stiprėja, o patrauklumas vis labiau priklauso nuo kasdienės infrastruktūros. Grįžtantiems dažniausiai svarbūs konkretūs dalykai: darbo vietos, būsto prieinamumas, ugdymo kokybė, sveikatos paslaugos ir administracinių procesų paprastumas.

    Jei teigiama sugrįžimo tendencija išliks, savivaldybėms gali tekti greičiau prisitaikyti prie augančio gyventojų mobilumo. Tai apima tiek paslaugų planavimą, tiek informacijos prieinamumą grįžtantiesiems, kad persikėlimas ir įsikūrimas vyktų sklandžiau.

  • Šiaulių 2025 metų darbų ataskaita: biudžeto šuolis, augantis gyventojų skaičius ir didieji projektai

    Šiaulių 2025 metų darbų ataskaita: biudžeto šuolis, augantis gyventojų skaičius ir didieji projektai

    Šiaulių miesto savivaldybės tarybos birželio posėdis pradėtas iškilmingai: himną kartu su tarybos nariais giedojo 25-ąjį gimtadienį mininti Šiaulių menų mokyklos muzikos studija „En-den-du“. Po „Tautiškos giesmės“ pasveikinti sukaktis šventę miesto garbės piliečiai bei verslo atstovas.

    Šiaulių meras Artūras Visockas tarybos ir miesto gyventojų vardu pasveikino jubiliejus paminėjusius Šiaulių miesto garbės piliečius: krepšinio trenerį Antaną Sireiką ir choreografą bei pedagogą Romualdą Laugalį. Taip pat padėkota mecenatui, Šiaulių pramonininkų asociacijos viceprezidentui Rolandui Gabrielaičiui, minint bendrovės „BODESA“ 30 metų veiklos sukaktį.

    Biudžetas augo iki 330,7 mln. eurų

    Pirmuoju darbotvarkės klausimu taryba patvirtino 2025 metų Šiaulių miesto savivaldybės metinį ataskaitų rinkinį. Ataskaita pradedama mero įžanga, kurioje akcentuojamas ryškus savivaldybės finansų augimas ir investicijų tempas.

    Nurodoma, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas, palyginti su 2024 metais, padidėjo beveik 16 proc. Jei 2024 metais jis siekė 285,5 mln. eurų, 2025 metus miestas užbaigė su 330,7 mln. eurų biudžetu, o tai sudarė prielaidas sparčiau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų projektus.

    Gyventojų skaičius auga, miestas jaunėja

    Remiantis Registrų centro duomenimis, 2026 metų sausio 1 dieną Šiauliuose buvo registruoti 121 685 gyventojai. Palyginti su 2025 metų pradžia, miestas paaugo 400 gyventojų, kai daugelyje kitų didmiesčių, išskyrus Vilnių, fiksuotas mažėjimas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama demografinė kryptis: Valstybės duomenų agentūros skelbiamais rodikliais, vidutinis šiauliečių amžius per keletą metų mažėjo. Savivaldybė šį pokytį sieja su jaunų šeimų pasirinkimu kurtis mieste ir sugrįžtančiųjų iš užsienio tendencijomis.

    Nurodoma, kad per pastaruosius šešerius metus, vertinant emigravusių ir grįžusių gyventojų balansą, miestas paaugo daugiau nei 2 000 gyventojų. Taip pat teigiama, kad iš viso per šį laikotarpį į Šiaulius iš užsienio sugrįžo daugiau nei 5 000 Lietuvos piliečių.

    Nedarbas vienas mažiausių, daug investuota į gatves

    Ataskaitoje įvardijamas iššūkis dėl vidutinio atlyginimo, kuris, kaip teigiama, išliko kiek mažesnis nei šalies vidurkis. Kartu akcentuojama, kad Šiauliai 2025 metų pabaigoje išsiskyrė mažu nedarbu: Užimtumo tarnybos duomenimis, šalies vidurkis siekė 8,7 proc., o Šiauliuose 6,8 proc.

    Infrastruktūros plėtros dalyje pažymima, kad 2025 metais savivaldybė vykdė rangos darbus tiek naujoje, tiek atnaujinamoje infrastruktūroje. Jei 2024 metais buvo įgyvendinamas 71 didesnės nei 10 tūkst. eurų vertės projektas, 2025 metais jų skaičius išaugo iki 115, o atliktų darbų vertė padidėjo nuo 35,88 mln. eurų iki 45,45 mln. eurų.

    Daugiausia investicijų, apie 27 mln. eurų, skirta susisiekimui. Išskiriami projektai, turėję didžiausią įtaką kasdieniam eismui: Serbentų gatvės rekonstrukcija, Tilžės gatvės remontas ir baigtas Pramonės gatvės rekonstrukcijos projektas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus.

    Taip pat nurodoma, kad dalis 2025 metais pradėtų darbų tęsiami 2026 metais, tarp jų Žemaitės ir Vilniaus gatvių atnaujinimas. Savivaldybė pabrėžia, kad remonto laikotarpiu patiriami nepatogumai yra trumpalaikiai, o tikslas ilgalaikė miesto infrastruktūros kokybė.

    Viešųjų erdvių pokyčiuose akcentuojamas Aukštabalio–Rasos kvartalo atnaujinimas, Talkšos ežero pakrantės dviračių tako projektas ir Beržynėlio parko sutvarkymas. Taip pat apžvelgiama futbolo ir regbio maniežo statyba, kur 2025 metais atliktų darbų vertė, nurodoma, siekė apie 7,7 mln. eurų.

    Švietimo srityje savivaldybė fiksuoja augantį vaikų ir mokinių skaičių: 2025 metų rugsėjo 1 dieną bendro ugdymo mokyklose mokėsi 14 503 mokiniai, kai 2024 metais buvo 14 113. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė 4 131 vaikas, kai 2024 metais jų buvo 3 912.

    Ataskaitoje aprašomi mokyklų ir darželių atnaujinimo darbai, tarp jų po renovacijos atidaryta Šiaulių „Santarvės“ gimnazija, kurios rekonstrukcijai skirta beveik 1,87 mln. eurų. Taip pat minimi vidaus ir infrastruktūros atnaujinimai kitose gimnazijose bei progimnazijose, o lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ po ilgos pertraukos atnaujintas baseinas.

    Privatūs investuotojai, pasak savivaldybės, taip pat rodo didesnį dėmesį miestui. Nurodoma, kad po „Vilmers padel namų“ projekto investuotojai ėmėsi baseino ir SPA komplekso statybų, o vandens namai „Tichė“ atidaryti 2026 metų pirmąjį ketvirtį.

    Kultūros ir sporto rėmimo kontekste išskiriama mecenatystė: 2025 metais miesto verslo bendruomenė, kaip teigiama ataskaitoje, Šiauliams skyrė beveik 1,75 mln. eurų. Savivaldybė tai įvardija kaip didžiausią paramos sumą per nepriklausomybės laikotarpį.

    Baigdama 2025 metų veiklos apžvalgą savivaldybė akcentuoja, kad miestas per metus įgavo didesnį pagreitį, o dalis projektų persikelia į 2026 metus. Šiauliai taip pat ruošiasi 790-ajam jubiliejui, kurį miestas minės 2026 metais.

  • Elektrėnų civilinės metrikacijos gegužės suvestinė: 3 gimimai, 6 santuokos ir 20 mirčių

    Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius paskelbė 2026 metų gegužės mėnesio demografinių įvykių suvestinę. Joje apžvelgiami per mėnesį įregistruoti gimimai, mirtys, santuokos ir santuokos nutraukimai.

    Per gegužę skyriuje įregistruoti 3 gimimai: 1 berniukas ir 2 mergaitės. Nurodoma, kad berniukui suteiktas vardas Adas, o mergaitėms – Milana ir Patricija.

    Per tą patį laikotarpį užfiksuota 20 mirčių: mirė 7 moterys ir 13 vyrų. Tai reiškia, kad vien gegužę mirčių buvo 17 daugiau nei gimimų, todėl natūrali gyventojų kaita šiame laikotarpyje buvo neigiama.

    Santuokų statistikoje fiksuotos 6 įregistruotos santuokos. Iš jų 1 santuoka buvo sudaryta užsienio valstybėje ir vėliau įtraukta į apskaitą, taip pat į apskaitą įtraukta 1 bažnytinė santuoka.

    Be to, gegužės mėnesį užregistruotas 1 santuokos nutraukimas. Civilinės metrikacijos skyriaus suvestinės dažnai naudojamos kaip operatyvus vietos bendruomenės demografinių pokyčių indikatorius, leidžiantis palyginti gimstamumo, mirtingumo ir šeimos kūrimo tendencijas skirtingais laikotarpiais.

  • Kėdainiuose gegužę mirčių daugiau nei dvigubai: statistika apie gimimus, santuokas ir skyrybas

    Kėdainiuose gegužę mirčių daugiau nei dvigubai: statistika apie gimimus, santuokas ir skyrybas

    Ką rodo gegužės statistika?

    Kėdainių rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų gegužės mėnesio civilinės metrikacijos statistiką. Joje matyti, kad per mėnesį užfiksuota 24 gimimai, 57 mirtys, 14 santuokų ir 6 ištuokos.

    Didžiausią dėmesį patraukia mirčių ir gimimų santykis: mirčių skaičius buvo daugiau nei du kartus didesnis nei gimimų. Tokia mėnesio dinamika dažniausiai siejama su vyresnio amžiaus gyventojų dalimi regione ir natūraliu gyventojų senėjimu.

    Gimimai, mirtys ir šeimos pokyčiai

    Per gegužę Kėdainiuose gimė 10 berniukų ir 14 mergaičių, iš viso 24 naujagimiai. Tuo pat metu registruotos 57 mirtys, o tai rodo ryškų neigiamą natūralų pokytį per vieną mėnesį.

    Šeimos statistikoje fiksuotos 14 santuokų ir 6 ištuokos. Tai reiškia, kad santuokų buvo daugiau nei dvigubai daugiau nei ištuokų, nors tokie mėnesiniai skaičiai paprastai kinta sezoniškai ir ne visada atspindi metinę kryptį.

    Kodėl svarbūs tokie mėnesio duomenys?

    Tokios suvestinės leidžia gyventojams ir savivaldybės planuotojams greitai įvertinti demografines tendencijas: kiek daugėja ar mažėja gyventojų, kaip keičiasi šeimų struktūra. Ilgesniu laikotarpiu šie rodikliai svarbūs planuojant švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų ir infrastruktūros poreikį.

    Duomenis pateikė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius. Savivaldybė reguliariai skelbia tokią statistiką, todėl gyventojai gali stebėti pokyčius ne tik per metus, bet ir mėnesiais.

  • Lenkijoje gimdančių moterų amžius auga, bet jos vis dar tarp jauniausių Europoje

    Lenkijoje moterų, susilaukiančių vaikų, amžius nuosekliai didėja, tačiau šalies mamos vis dar išlieka tarp jaunesnių Europoje. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad 2025 metais vidutinė moters amžiaus riba gimdymo metu perkopė 31 metus, o prieš 25 metus ji buvo maždaug penkeriais metais mažesnė.

    Pirmą kartą gimdančios moterys paprastai būna kiek jaunesnės: vidurkis artėja prie 30 metų. Skaičiai atskleidžia ir itin plačią amplitudę: nuo nepilnamečių iki vyresnio amžiaus moterų, nors tokie atvejai išlieka reti ir statistiškai išsiskiriantys.

    Kur Europa „vėliausia“?

    Nors tendencija aiški visame žemyne, Lenkija Europos kontekste išlieka žemesnėje amžiaus skalės dalyje. 2024 metais jauniausios mamos pagal vidutinį amžių buvo Bulgarijoje, kur gimdančių moterų vidurkis siekė kiek daugiau nei 28 metus, o vėliausiai motinystei ryžtasi Airijoje, kur vidurkis artėjo prie 33 metų.

    Demografai šį skirtumą dažniausiai sieja su išsilavinimo trukme, būsto ir pragyvenimo kainomis, darbo rinkos stabilumu bei šeimos politikos priemonėmis. Kuo ilgiau užtrunka įsitvirtinimas profesijoje ir finansinis saugumas, tuo vėliau atidedamas sprendimas turėti vaikų.

    Statistinė mama ir gimdymų ritmas

    Lenkijos statistinis portretas rodo, kad daugiausia gimdymų fiksuojama didmiesčiuose ir ekonomiškai stipresniuose regionuose. Dažniau tai ištekėjusi, aukštąjį išsilavinimą turinti moteris, o pirmagimio neretai susilaukiama pirmaisiais santuokos metais.

    Jei šeima ryžtasi antram vaikui, jis dažniausiai gimsta praėjus maždaug dvejiems metams po pirmojo. Tokį intervalą ekspertai sieja su motinystės ir tėvystės atostogų planavimu, grįžimu į darbą ir vaikų priežiūros paslaugų prieinamumu.

    Gimdymų statistika ir pokyčiai per dešimtmečius

    Į bendrą motinystės vaizdą vis dažniau įsitraukia ir užsienio pilietės. Tarp gimdančių užsieniečių Lenkijoje dominuoja Ukrainos ir Baltarusijos pilietės, o jų vaikai sudaro didžiąją dalį visų gimimų, fiksuojamų tarp šalyje gyvenančių užsieniečių.

    Istorinė perspektyva rodo ryškų gimstamumo mažėjimą: nuo beveik 700 000 gimimų 1980 metais iki kiek daugiau nei 238 000 2025 metais. Kartu keičiasi ir šeimos struktūra: ne santuokoje gimusių vaikų dalis per kelis dešimtmečius išaugo kelis kartus ir 2025 metais siekė apie 28 proc.

    Pasikeitė ir nėštumų struktūra: dauguma gimdymų yra vienvaisiai, o daugiavaisiai nėštumai išlieka santykinai reti. Dvynukai pasitaiko gerokai dažniau nei trynukai, o jų gimimo svoris statistiškai mažesnis nei vieno vaisiaus nėštumuose.

    Motinystė ir darbo rinka

    Motinystės tema glaudžiai susijusi ir su darbo rinka: 2025 metų pabaigoje dirbančių moterų dalis sudarė beveik pusę visų dirbančiųjų. Tuo pat metu statistika rodo, kad moterų atlygių mediana išlieka mažesnė nei vyrų, o pajamų atotrūkis išlieka pastebimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad atidedama motinystė dažnai tampa kompromisu tarp šeimos planavimo ir karjeros, ypač ten, kur vaikų priežiūros paslaugos brangios arba sunkiai prieinamos. Dėl to demografinės tendencijos vis dažniau vertinamos ne tik kaip šeimos pasirinkimų, bet ir kaip ekonominės politikos pasekmė.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ paskelbtame tyrime Savivaldybių reitingas 2026 Klaipėdos rajono savivaldybė užėmė 8 vietą. Vertinime lygintos visos 60 Lietuvos savivaldybių, remiantis 140 rodiklių 12-oje sričių.

    Galutinis gyvenimo kokybės įvertinimas sudarytas sritis sugrupavus pagal svarbą ir taikant 1 000 taškų skalę. Klaipėdos rajono savivaldybė surinko 644,03 taško ir taip pateko tarp dešimties geriausiai įvertintų savivaldybių.

    Stipriausiai Klaipėdos rajonas pasirodė demografijos srityje, kur užėmė 2 vietą ir surinko 63,90 taško iš 70. Aukštas pozicijas savivaldybė pasiekė ir užimtumo bei pajamų kategorijoje, kur įsitvirtino 6 vietoje su 51,04 taško iš 70.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Klaipėdos rajonas buvo 7-as, surinkęs 62,64 taško iš 90. Tarp dešimtuko savivaldybė išliko ir sveikatos bei ekonomikos kategorijose, kuriose užėmė 10 vietas ir atitinkamai surinko 92,23 taško iš 130 bei 55,38 taško iš 120.

    Vertinant bendrą rezultatą, tokie rodikliai paprastai signalizuoja apie santykinai palankias sąlygas šeimoms ir darbingo amžiaus gyventojams bei pakankamai tvirtą vietos ekonomikos pagrindą. Kartu tai nereiškia, kad visose srityse situacija vienodai stipri, nes reitingo metodika apjungia skirtingo svorio rodiklius ir išryškina tiek savivaldybės pranašumus, tiek sritis, kuriose pažanga gali būti lėtesnė.

    Reitingo paskelbimas dažniausiai tampa atspirties tašku savivaldybėms peržiūrėti prioritetus ir planuoti investicijas į viešąsias paslaugas. Gyventojams tai suteikia aiškesnį kontekstą, kaip jų savivaldybė atrodo nacionaliniame paveiksle, ypač lyginant demografines tendencijas, darbo rinkos padėtį ir aplinkos kokybę.

    „Patekimas į stipriausių Lietuvos savivaldybių dešimtuką – dar vienas puikus įvertinimas Klaipėdos rajonui. Tai rodo, kad kryptingas darbas kuriant patrauklią gyvenimo aplinką, stiprinant ekonomiką, gerinant viešąsias paslaugas ir rūpinantis žmonių gerove duoda rezultatų“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Ypač džiugu matyti aukštus įvertinimus demografijos, užimtumo, pajamų bei aplinkos ir tvarumo srityse, kurios tiesiogiai atspindi gyvenimo kokybę mūsų rajone. Šis pasiekimas kartu yra ir įpareigojimas nesustoti“, – sako Bronius Markauskas.