CP v2

Tag: Dengė

  • Uodų invazija Europoje stiprėja: ECDC įspėja dėl Vakarų Nilo viruso ir spragų kontrolėje

    Uodų invazija Europoje stiprėja: ECDC įspėja dėl Vakarų Nilo viruso ir spragų kontrolėje

    Europa susiduria su augančia uodų platinamų ligų grėsme, o pasirengimas ją suvaldyti skirtingose šalyse išlieka nevienodas. Apie tai perspėja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, raginantis stiprinti uodų stebėseną ir plėsti kontrolės priemonių arsenalą.

    ECDC atkreipia dėmesį, kad Vakarų Nilo virusas žemyne plinta toliau, o invazinės uodų rūšys įsitvirtina naujose teritorijose. Didžiausias rizikos laikotarpis paprastai sutampa su vasaros pabaiga, kai perdavimo sezonas būna aktyviausias.

    „Vakarų Nilo viruso plitimo plėtra ir invazinių uodų rūšių sklaida rodo, kodėl Europai būtina stiprinti uodų kontrolės pajėgumus“, – sakė ECDC ekspertė Céline Gossner.

    Iki rugpjūčio 13 dienos ECDC buvo užfiksuoti 429 vietiniai Vakarų Nilo viruso atvejai devyniose Europos šalyse, o šešiuose regionuose vietinis užsikrėtimas šiemet registruotas pirmą kartą. ECDC pabrėžia, kad užsikrėtimų pikas dažniausiai pasiekiamas rugpjūtį ir ankstyvą rugsėjį, todėl skaičiai gali augti.

    Skirtingos taisyklės, bendra rizika

    ECDC analizė rodo, kad Europoje nėra vientisos uodų kontrolės sistemos. Skiriasi tiek programų organizavimas, tiek finansavimas, tiek praktinis įgyvendinimas, o tai apsunkina koordinaciją tarp valstybių ir regionų.

    Apklausoje dalyvavo 26 iš 38 pakviestų šalių ir jurisdikcijų. Išvadose akcentuojama, kad dalis stebėsenos ir kontrolės programų remiasi trumpalaikiu finansavimu, todėl trūksta ilgalaikio planavimo ir stabilumo, ypač tada, kai sezonas būna intensyvus.

    „Kad uodų kontrolė būtų veiksminga, Europoje reikia glaudaus bendradarbiavimo ir integruoto požiūrio, apimančio stebėseną, bendruomenių įtraukimą ir tikslingas priemones, vertinant poveikį aplinkai“, – sakė Céline Gossner.

    Tigrinis uodas jau įsitvirtino

    Kartu su Vakarų Nilo virusu ECDC išskiria ir invazinių rūšių plitimą, ypač Azijos tigrinį uodą Aedes albopictus. Ši rūšis jau įsitvirtino 16 Europos šalių, tai yra maždaug dukart daugiau nei prieš 12 metų.

    Azijos tigrinis uodas gali platinti dengės ir čikungunijos virusus, kurie anksčiau dažniausiai buvo siejami su tropinėmis ir subtropinėmis vietovėmis. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ne tik importuotų atvejų stebėjimui, bet ir vietinio perdavimo rizikai.

    Kodėl kontrolė tampa sunkesnė?

    ECDC pažymi, kad daugelyje vietų uodų kontrolė išlieka reaktyvi ir epizodinė, dažnai koncentruojantis į suaugusių uodų naikinimą. Tuo metu ilgalaikės strategijos, skirtos invazinių populiacijų įsitvirtinimui stabdyti, dažnai būna nepakankamai išplėtotos.

    Valstybės taiko ir chemines, ir nechemines priemones, įskaitant lervų kontrolę bei informavimo kampanijas, kurios skatina gyventojus mažinti veisimosi vietas. ECDC pabrėžia, kad uodai nepaiso administracinių sienų, todėl vienos savivaldybės ar vienos šalies pastangų nepakanka, jei kaimynystėje priemonės nevykdomos.

    Klimato kaita problemą dar labiau paaštrina, nes šiltesnės sąlygos prailgina perdavimo sezoną ir sudaro palankesnę aplinką uodams bei virusų cirkuliacijai. ECDC teigimu, ilgesni ir intensyvesni sezonai jau stebimi Vakarų Nilo viruso, dengės ir čikungunijos atveju, todėl artimiausiais metais rizikos valdymui gali prireikti daugiau resursų ir nuoseklesnės politikos.

  • Azijinė tigrinė uodė jau pasiekė Berlyną: ką reiškia jos plitimas ir reali rizika sveikatai

    Azijinė tigrinė uodė jau pasiekė Berlyną: ką reiškia jos plitimas ir reali rizika sveikatai

    Azijinė tigrinė uodė, kilusi iš tropikų ir subtropikų, toliau plečia arealą Vokietijoje ir jau fiksuojama iki pat Berlyno. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad šis uodas svarbus ne tik kaip nemalonus kenkėjas, bet ir kaip potencialus tam tikrų virusų pernešėjas.

    Vokietijos regionuose vis dažniau patvirtinamos stabilios populiacijos, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijoje, o kai kurios savivaldybės ragina gyventojus aktyviau imtis prevencijos. Skaičiuojama, kad šiltesni ir drėgnesni sezonai sudaro palankias sąlygas uodams veistis ir plisti į naujas teritorijas.

    Kodėl šiemet jų gali daugėti?

    Azijinė tigrinė uodė geriausiai dauginasi šiltomis ir drėgnomis sąlygomis, todėl lietingi periodai kartu su šiluma sukuria beveik idealų foną. Švelnesnės žiemos taip pat didina tikimybę, kad dalis kiaušinėlių sėkmingai peržiemos ir pavasarį populiacija startuos gausiau.

    Prie plitimo prisideda ir intensyvus žmonių judėjimas bei prekių transportas: uodų kiaušinėliai ar lervos gali patekti į naujas vietas kartu su kroviniais, naudotomis padangomis ar vandens talpomis. Dėl to nauji židiniai neretai atsiranda ten, kur daug logistikos, statybų ar sandėliavimo aikštelių.

    Ar azijinė tigrinė uodė pavojinga?

    Ši rūšis lengvai atpažįstama iš juodai baltų dryžių, yra aktyvi ir dieną, o įkandimai dažnai būna skausmingi. Didesnį nerimą kelia tai, kad ji gali pernešti dengue ir chikungunya virusus, jei pati užsikrečia įkandusi infekuotam žmogui.

    Iki šiol Vokietijoje dažniau kalbama apie įvežtinius atvejus, kai žmonės suserga grįžę iš kelionių, o ne apie vietinį perdavimą uodais. Tačiau specialistai vertina, kad klimato šiltėjimas ir didėjantys uodų arealai ilgainiui gali padidinti ir vietinės pernašos tikimybę.

    Kaip atpažinti galimą užsikrėtimą?

    Dengė dažniausiai pasireiškia po kelių dienų nuo užsikrėtimo: pakyla aukšta temperatūra, vargina galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, gali atsirasti bėrimas. Dauguma sergančiųjų pasveiksta per 1–2 savaites, tačiau daliai žmonių liga gali komplikuotis, todėl svarbu stebėti būklę ir laiku kreiptis į medikus.

    Chikungunya taip pat dažnai prasideda karščiavimu, o išskirtinis požymis yra stiprūs sąnarių skausmai, kurie kartais užsitęsia ilgiau nei ūmi ligos fazė. Specifinio antivirusinio gydymo paprastai nėra, todėl taikomas simptominis gydymas, poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas.

    Ką daryti, kad uodų būtų mažiau?

    Efektyviausia priemonė yra naikinti veisimosi vietas, nes šiai rūšiai pakanka labai nedidelio vandens kiekio. Rekomenduojama reguliariai išpilti stovintį vandenį iš kibirų, laistytuvų, vazonų padėklų, taip pat pasirūpinti, kad po lietaus jis nesikauptų kiemuose ir sodybose.

    Kelionių sezonu specialistai pataria būti budriems grįžus iš šalių, kur dengue ar chikungunya paplitę plačiau, ir pajutus simptomus informuoti gydytoją apie kelionės kryptį. Tokia informacija padeda greičiau parinkti tyrimus ir įvertinti, ar reikalinga papildoma epidemiologinė priežiūra.