Kada genėti jau per vėlu?
Antroje vasaros pusėje pomidorų genėjimas gali duoti naudos, tačiau svarbiausia nepavėluoti. Praktikoje dažnai orientuojamasi į rugpjūčio vidurį, nes vėliau didėja vėsesnių naktų, lietaus ir ilgiau išliekančios drėgmės rizika.
Kuo daugiau drėgmės ant lapų ir kuo mažiau saulėtų dienų, tuo lėčiau užsitraukia pjūvio vietos. Tokios žaizdelės tampa lengvesniu keliu infekcijoms, o vėlyvas stiprus genėjimas augalą dar labiau stresuoja.
Kodėl genėjimas vasaros pabaigoje padeda?
Sezono pabaigoje tikslas dažniausiai būna nebe auginti kuo didesnį krūmą, o padėti esamiems vaisiams sunokti. Pašalinus dalį nereikalingų ūglių ir lapų, daugiau maisto medžiagų nukreipiama į kekes.
Be to, retesnis augalas geriau vėdinasi, todėl mažėja grybinių ligų plitimo tikimybė. Tai ypač aktualu, kai naktys tampa vėsesnės, o šiltnamiuose ar tankesnėse lysvėse ilgiau laikosi kondensatas.
Ką galima saugiai pašalinti sezono pabaigoje?
Aukštaūgiams, nuolat augantiems pomidorams vasaros pabaigoje dažnai taikomas viršūnės nupjovimas, kad augalas nebešvaistytų energijos naujiems žiedams. Paprastai viršūnė šalinama paliekant kelis paskutinius lapus virš viršutinių kekių, kad vaisiai dar gautų „maitinimą“.
Taip pat tinka šalinti pažastinius ūglius, dažnai vadinamus vilkais, ir akivaizdžiai pažeistus, gelstančius ar su dėmėmis lapus. Pravartu pašalinti ir lapus, kurie liečiasi su žeme, nes jie greičiau užsikrečia.
Vėlyvą vasarą galima nuskinti naujus žiedus ir smulkius užuomazgų kekelius, jei akivaizdu, kad jie nespės subręsti iki šalnų. Tačiau per stipriai išretinus lapiją, vaisiai gali nudegti saulėje, o krūmas nusilpti.
„Vasaros pabaigoje genėkite ne dėl grožio, o tik tai, kas realiai padeda vaisiams sunokti ir mažina ligų riziką“, – pataria daržininkai.
Kokios klaidos dažniausiai kainuoja derlių?
Dažniausia bėda yra genėjimas drėgną, apniukusią dieną, kai pjūviai ilgai džiūsta. Tokiu metu ypač išauga grybinio užkrato rizika, o ligos gali greitai persimesti nuo vieno krūmo ant kito.
Kita klaida yra per vėlyvas stiprus genėjimas, kai iki šalto periodo lieka nedaug laiko. Tuomet augalas nespėja perskirstyti energijos, o poveikis prinokimui būna menkas, nors žalioji masė jau pašalinta.
Kaip prižiūrėti po genėjimo?
Po genėjimo svarbiausia sumažinti stresą augalui: palaikyti tolygią drėgmę dirvoje ir neperlaistyti, kad nepakiltų oro drėgnumas. Šiltnamyje verta dažniau vėdinti, ypač rytais, kad kondensatas greičiau pasišalintų.
Augant sunkiems vaisiams, būtina patikrinti pririšimus ir atramas, kad kekės nelaužytų stiebų. Jei dar pasitaiko karštų dienų, vaisius verta saugoti nuo tiesioginės kaitros neperretinant lapų ir palaikant gerą augalo balansą.
Genėjimui rinkitės sausą, saulėtą dieną, o įrankius prieš darbą ir tarp krūmų dezinfekuokite. Tai paprastas žingsnis, kuris reikšmingai sumažina ligų pernešimo riziką.
