Tag: Destatis

  • Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį netikėtai ūgtelėjo 0,7 proc. – tempą diktavo automobilių sektorius

    Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį netikėtai ūgtelėjo 0,7 proc. – tempą diktavo automobilių sektorius

    Vokietijos pramonės gamyba rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, išaugo 0,7 proc. ir nustebino ekonomistus, kurie prognozavo nulinį pokytį. Didžiausią postūmį, rodo oficialūs duomenys, suteikė automobilių gamyba.

    Kaip skelbia „Euronews“, Vokietijos federalinė statistikos agentūra „Destatis“ nurodė, kad pramonės gamyba rugsėjį buvo 0,4 proc. didesnė nei prieš metus. Rugpjūčio rezultatas buvo patikslintas iki 1 proc. augimo.

    Automobilių gamyba per mėnesį šoktelėjo 17,1 proc. – po dviejų silpnesnių mėnesių, kuriuos, kaip aiškinama, iš dalies lėmė gamyklų atostogos ir gamybos linijų pertvarkymai.

    Atšokimas fiksuojamas metu, kai Vokietijos automobilių gamintojai patiria spaudimą dėl stiprios konkurencijos iš Kinijos ir augančių sąnaudų. Tai reiškia, kad vienkartiniai šuoliai nebūtinai signalizuoja tvarią tendenciją.

    Kas dar kilstelėjo rodiklius

    Rugsėjį prisidėjo ir farmacijos sektorius: jo produkcijos apimtys, lyginant su rugpjūčiu, padidėjo 8 proc. Tai papildomai sustiprino bendrą pramonės rezultatą.

    Vis dėlto ne visi sektoriai judėjo į viršų. Statybų produkcija sumažėjo 2,6 proc., o mašinų ir įrenginių gamyba smuko 6,5 proc.

    Atmetus energetiką ir statybas, pramonės gamyba rugsėjį augo 1,7 proc. Ekonomikos ministerija pažymėjo, kad šis šuolis kompensavo ryškesnį nuosmukį metų viduryje.

    Trečiojo ketvirčio vaizdas – santūresnis

    Nors rugsėjo skaičiai geresni, trečiąjį ketvirtį pramonės gamyba, palyginti su antruoju, sumažėjo 0,4 proc. Tai rodo, kad atskiras sėkmingas mėnuo dar neapsuka bendro ketvirčio krypties.

    ING makroekonomikos vadovas Carstenas Brzeskis teigė, kad sutrikimai tiekimo grandinėse, siejami su Irano karu, bei vasarą fiksuotas žemas upių lygis Vokietijos pramonei kol kas padarė mažiau žalos, nei buvo baimintasi.

    Rizikos ir lūkesčiai ekonomikai

    Vokietijos ekonomika pastaraisiais metais sunkiai atgauna pagreitį: po susitraukimo 2023 metais 2024-aisiais ji stagnavo. Tarp pagrindinių priežasčių minimi silpnesnė eksporto paklausa, konkurencija iš Kinijos ir ilgalaikės struktūrinės problemos.

    Vis dėlto Vokietijos vyriausybė tikisi, kad 2026 metais ekonomika augs 1,3 proc. – sparčiausiai per kelerius metus, o tam turėtų padėti viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    C. Brzeskis taip pat akcentavo, kad aukštos energijos kainos ir didesnės palūkanų normos išlieka svarbios rizikos. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad naujų užsakymų augimas ir šiek tiek sumažėjusios atsargos gali reikšti nuosaikų pramonės augimą artimiausiu metu.

  • Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Kas vyksta Vokietijoje: apklausa rodo, kad kas antras daug uždirbantis svarsto išvykti

    Per metus iš Vokietijos išvyko daugiau nei 288 000 šalies piliečių, rodo Federalinės statistikos tarnybos Destatis duomenys. Nauja „Indeed“ užsakymu atlikta apklausa leidžia manyti, kad emigracijos nuotaikos neslūgsta, o daliai gyventojų jos tampa ilgalaikiu planu.

    Ryškiausia tendencija matoma tarp daugiausiai uždirbančių: 54 proc. respondentų, kurių namų ūkio grynosios pajamos siekia bent 6 000 eurų per mėnesį, per pastaruosius 12 mėnesių arba kandidato į darbą užsienyje, arba aktyviai žvalgė tarptautinę darbo rinką. Dar du trečdaliai teigė apskritai svarstantys galimybę dirbti ne Vokietijoje.

    Kodėl žmonės nori išvykti?

    Apklausa rodo, kad žmones dažniausiai traukia didesnės pajamos ir geresnė gyvenimo kokybė: abu motyvai paminėti maždaug 51 proc. atvejų. Maždaug 42 proc. respondentų vilioja švelnesnis klimatas arba mažesnė mokesčių ir socialinių įmokų našta, o karjeros ir paaukštinimo perspektyvas kaip svarbiausią argumentą įvardijo 24 proc.

    „If two thirds of employees are flirting with the idea of leaving, that should also be understood as a sign of dissatisfaction with the conditions in Germany as a place to live and work“, – sakė „Indeed“ darbo rinkos ekonomistė Virginia Sodergeld.

    Vienas dažniausiai minimų nepasitenkinimo šaltinių – mokesčių ir įmokų našta. „Indeed“ apibendrinime pateikiamas palyginimas, kad iš 100 eurų darbdavio patiriamų darbo sąnaudų vidutinis vienišas darbuotojas Vokietijoje „į rankas“ pasilieka apie pusę, o likusi dalis tenka pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

    Kur ir į kokius darbus dairosi?

    Nuo 2020 metų tarptautinių darbo pasiūlymų paieškų skaičius platformoje išaugo daugiau nei dvigubai, skelbia „Indeed“. Potencialūs emigrantai dažnai ieško vadinamųjų biuro darbų, pavyzdžiui, rinkodaros srityje, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukia ir technologijų, svetingumo bei logistikos sektoriai.

    Populiariausia kryptimi pagal paieškas išlieka JAV, tačiau susidomėjimas per metus, kaip teigiama apklausos apžvalgoje, sumažėjo 34 proc. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Šveicarija, o augantį patrauklumą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai, Indija bei Australija.

    Didelė dalis norinčiųjų išvykti neplanuoja trumpalaikio nuotykio: 77 proc. iš jų teigė norintys gyventi už Vokietijos ribų kelerius metus arba net visam laikui. Ši tendencija sutampa su Destatis fiksuojamu balansu: pernai iš Vokietijos išvykusių piliečių buvo apie 97 000 daugiau nei sugrįžusių, tai – didžiausias grynasis praradimas nuo 2017 metų.

    Tuo pat metu bendras migracijos paveikslas išlieka dvejopas: žmonių be Vokietijos paso srautuose šalis fiksuoja teigiamą balansą ir reikšmingą grynąją imigraciją. Pastaraisiais metais augo ir aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimas iš trečiųjų šalių, ypač į informacinių technologijų, programinės įrangos kūrimo, skaitmenizacijos, dirbtinis intelektas bei inžinerijos ir mokslinių tyrimų sritis.

  • Vokietijoje infliacija vėl kyla: balandį ji siekė 2,9 proc., daugiausia prisidėjo energija

    Vokietijoje infliacija vėl kyla: balandį ji siekė 2,9 proc., daugiausia prisidėjo energija

    Preliminarūs balandžio duomenys

    Vokietijos Federalinė statistikos tarnyba Destatis paskelbė preliminarų vertinimą, kad 2026 metų balandį metinė infliacija šalyje siekė 2,9 proc. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų pradžios, kai infliacija buvo akivaizdžiai slopusi.

    Šis rodiklis rodo, kad kainų spaudimas didžiausioje euro zonos ekonomikoje išlieka, o dalis praėjusiais metais matyto dezinflacijos efekto blėsta. Galutiniai suderinto vartotojų kainų indekso duomenys paprastai patikslinami vėliau, tačiau kryptis jau aiški.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Destatis nurodo, kad svarbiausias infliacijos paspartėjimo veiksnys balandį buvo energijos kainos. Preliminariais skaičiavimais, energija per metus pabrango 10,1 proc. ir tai didžiausias šuolis nuo 2023 metų vasario.

    Energijos brangimas ypač jautriai atsispindi vartotojų krepšelyje, nes tiesiogiai veikia ne tik sąskaitas už šildymą ar elektrą, bet ir transporto kaštus. Tokie pokyčiai ilgainiui gali persiduoti ir į prekių bei paslaugų kainas, jei verslui brangesnė energija tampa ilgalaike norma.

    Bazinė infliacija mažesnė

    Vertinant infliaciją be maisto ir energijos, vadinamąją bazinę infliaciją, balandį ji siekė 2,3 proc. Šis rodiklis dažnai laikomas geriau atspindinčiu „vidinį“ kainų augimą, nes yra mažiau priklausomas nuo trumpalaikių svyravimų pasaulinėse žaliavų rinkose.

    Tai reiškia, kad pagrindinis spaudimas kainoms šiuo metu labiau susijęs su energijos komponentu, o ne su plačiu ir tolygiai išsikerojusiu kainų augimu visoje ekonomikoje. Vis dėlto užsitęsęs energijos brangimas gali pakeisti šį vaizdą, jei ima kilti logistikos ir gamybos sąnaudos.

    Vokietijoje degalų kainos išlieka vienu labiausiai matomų infliacijos kanalų vartotojams. Skelbiama, kad benzino litro kaina šalies degalinėse viršijo 2 eurus, o tai didina kasdienes transporto išlaidas ir kartu kelia spaudimą kitoms kainoms.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad energijos kainų impulsas ne visuomet iš karto atsispindi kitose srityse, todėl dalis poveikio gali pasirodyti vėliau. Artimiausi mėnesiai bus svarbūs vertinant, ar šis kainų šuolis išlieka laikinas, ar tampa tvaresne tendencija.

    Tuo pat metu rinkos laukia ir kitų regiono šalių infliacijos signalų, nes jie formuoja lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos euro zonoje. Jei kainų augimas didžiosiose ekonomikose užsitęs, tai gali ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politikos aplinką.