Vokietijoje infliacija vėl kyla: balandį ji siekė 2,9 proc., daugiausia prisidėjo energija

Preliminarūs balandžio duomenys

Vokietijos Federalinė statistikos tarnyba Destatis paskelbė preliminarų vertinimą, kad 2026 metų balandį metinė infliacija šalyje siekė 2,9 proc. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų pradžios, kai infliacija buvo akivaizdžiai slopusi.

Šis rodiklis rodo, kad kainų spaudimas didžiausioje euro zonos ekonomikoje išlieka, o dalis praėjusiais metais matyto dezinflacijos efekto blėsta. Galutiniai suderinto vartotojų kainų indekso duomenys paprastai patikslinami vėliau, tačiau kryptis jau aiški.

Kas labiausiai kelia kainas?

Destatis nurodo, kad svarbiausias infliacijos paspartėjimo veiksnys balandį buvo energijos kainos. Preliminariais skaičiavimais, energija per metus pabrango 10,1 proc. ir tai didžiausias šuolis nuo 2023 metų vasario.

Energijos brangimas ypač jautriai atsispindi vartotojų krepšelyje, nes tiesiogiai veikia ne tik sąskaitas už šildymą ar elektrą, bet ir transporto kaštus. Tokie pokyčiai ilgainiui gali persiduoti ir į prekių bei paslaugų kainas, jei verslui brangesnė energija tampa ilgalaike norma.

Bazinė infliacija mažesnė

Vertinant infliaciją be maisto ir energijos, vadinamąją bazinę infliaciją, balandį ji siekė 2,3 proc. Šis rodiklis dažnai laikomas geriau atspindinčiu „vidinį“ kainų augimą, nes yra mažiau priklausomas nuo trumpalaikių svyravimų pasaulinėse žaliavų rinkose.

Tai reiškia, kad pagrindinis spaudimas kainoms šiuo metu labiau susijęs su energijos komponentu, o ne su plačiu ir tolygiai išsikerojusiu kainų augimu visoje ekonomikoje. Vis dėlto užsitęsęs energijos brangimas gali pakeisti šį vaizdą, jei ima kilti logistikos ir gamybos sąnaudos.

Vokietijoje degalų kainos išlieka vienu labiausiai matomų infliacijos kanalų vartotojams. Skelbiama, kad benzino litro kaina šalies degalinėse viršijo 2 eurus, o tai didina kasdienes transporto išlaidas ir kartu kelia spaudimą kitoms kainoms.

Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį, kad energijos kainų impulsas ne visuomet iš karto atsispindi kitose srityse, todėl dalis poveikio gali pasirodyti vėliau. Artimiausi mėnesiai bus svarbūs vertinant, ar šis kainų šuolis išlieka laikinas, ar tampa tvaresne tendencija.

Tuo pat metu rinkos laukia ir kitų regiono šalių infliacijos signalų, nes jie formuoja lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos euro zonoje. Jei kainų augimas didžiosiose ekonomikose užsitęs, tai gali ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politikos aplinką.