Tag: Deutsche Bank

  • Vokietijos priežiūra tiria „Deutsche Bank“: nutekėjo daugiau nei 15 mln. vidinių failų

    Vokietijos priežiūra tiria „Deutsche Bank“: nutekėjo daugiau nei 15 mln. vidinių failų

    Vokietijos Heseno žemės duomenų apsaugos priežiūros institucija pradėjo tyrimą dėl „Deutsche Bank“ po didelio masto duomenų nutekėjimo, kuriame atsidūrė daugiau nei 15 mln. vidinių įrašų.

    Kaip skelbia „Euronews“, priežiūra aiškinasi, ar bankas turėjo tinkamas duomenų apsaugos priemones ir ar apie incidentą pranešė laiku, kaip to reikalauja taisyklės.

    Heseno duomenų apsaugos komisaras Alexanderis Rossnagelis teigė tikrinsiantis, ar buvo operatyviai informuoti ir paveikti asmenys. Tyrimas taip pat vertins, ar nutekėjimas buvo tinkamai suvaldytas organizaciniu ir techniniu požiūriu.

    Nutekėjusi medžiaga, pasak publikacijoje minimų šaltinių, į viešumą pateko per informatorius, o dokumentus gavo tarptautinė žiniasklaidos grupė. Skelbiama, kad medžiaga esą atskleidė banko vidinius perspėjimus dėl galimų pinigų plovimo, korupcijos ar sankcijų pažeidimų rizikų.

    Ką tikrins priežiūros institucija

    Pabrėžiama, kad pradėtas tyrimas nėra nukreiptas į pačių nutekintų dokumentų turinio vertinimą. Daugiausia dėmesio bus skiriama tam, ar „Deutsche Bank“ taikytos apsaugos priemonės buvo pakankamos ir ar procedūros atitiko reikalavimus.

    A. Rossnagelis viešai akcentavo pranešimų paveiktiems asmenims klausimą: ar bankas informavo žmones „nedelsdamas“, kai paaiškėjo apie nutekėjimą.

    Banko reakcija ir vadovo komentarai

    „Deutsche Bank“ teigia, kad dalis su nutekėjimu siejamų klausimų yra susiję su senesniais laikotarpiais, o kontrolės procedūros esą buvo sustiprintos. Vis dėlto pats incidentas smogė banko reputacijai ir paveikė akcijų kainą.

    Bankas taip pat nurodė, kad apie nutekėjimą informavo atsakingas institucijas ir kad atlikus patikrinimus neaptikta požymių, jog būtų pasiekti sąskaitų duomenys, prisijungimo informacija ar mokėjimų duomenys.

    „Deutsche Bank“ vadovas Christianas Sewingas vokiečių laikraščiui „Handelsblatt“ pripažino, kad žvelgiant atgal kyla klausimų, ar kai kuriuos dalykus buvo galima daryti kitaip ir kitaip susidėlioti prioritetus.

    Jis taip pat atmetė teiginį, kad būtų ignoravęs rizikas, tačiau kalbėdamas apie klientų peržiūras kėlė klausimą, ar privatiems klientams visada reikalingi tokie pat sudėtingi procesai kaip itin didelėms bendrovėms.

  • Nutekinti duomenys apie D. Trumpą ir kitus klientus numušė „Deutsche Bank“ akcijas

    Nutekinti duomenys apie D. Trumpą ir kitus klientus numušė „Deutsche Bank“ akcijas

    Frankfurte prekiaujamos „Deutsche Bank“ akcijos antradienį smuko daugiau nei 6 proc., kai tarptautinis žurnalistinis tyrimas paviešino naujų detalių apie banko ryšius su kai kuriais klientais, tarp jų – JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

    Vėliau nuostoliai sumažėjo, ir ankstyvą popietę kritimas siekė apie 3,8 proc. Rinkas sujudino informacija apie banko santykius su Rusijos oligarchais, taip pat su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu.

    Pats bankas teigė, kad dalis aptariamų atvejų siekia maždaug du dešimtmečius, o tuo metu jie esą buvo peržiūrėti, prireikus bendradarbiaujant su priežiūros institucijomis. „Deutsche Bank“ taip pat nurodė, kad 2019–2025 metais vidaus kontrolėms stiprinti skyrė 7 mlrd. eurų.

    Naujienų agentūrai „Reuters“ bankas sakė tikintis, jog publikacijos neturės reikšmingo finansinio poveikio. Tyrimas rėmėsi daugiau nei 15 mln. nutekintų failų, kuriuos pateikė du informatoriai, o projekte dirbo per 200 žurnalistų.

    Ką parodė nutekinti įrašai

    Skelbiama, kad 2017 metais bankas per klaidą kito kliento buhalteriui išsiuntė su D. Trumpo mokesčiais susijusį dokumentą ir apie tai nepranešė Baltiesiems rūmams.

    Antradienį Filipinų sostinėje Maniloje kalbėdamas su žurnalistais D. Trumpas šį atskleidimą pavadino „neteisėtu“.

    Taip pat teigiama, kad bankas apdorojo 582 mln. JAV dolerių (apie 528 mln. eurų) mokėjimų, susietų su J. Epsteinu, kuriuos vėliau pats pažymėjo kaip įtartinus.

    Kituose pranešimuose minimos banko kurtos mokestinės schemos itin turtingiems klientams, įtarimai dėl pinigų plovimo per paslaugas, teiktas kitoms finansų institucijoms, bei bandymai plėsti veiklą Rusijoje net ir esant vidiniams perspėjimams.

    Vokietijos finansų ministras prašo skaidrumo

    Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis paragino užtikrinti „visišką skaidrumą“ – kaip bankas sprendė ankstesnes nesėkmes ir vidaus kontrolės spragas bei kaip ketina užkirsti kelią jų pasikartojimui.

    Jis taip pat ragino, kad banko veiklą atidžiai įvertintų priežiūros ir teisėsaugos institucijos.

    „Deutsche Bank“ valdybos pirmininkas Alexanderis Wynaendtsas palaikė generalinį direktorių Christianą Sewingą, pareikšdamas, kad jam buvo priimtini visi sprendimai, priimti šiam einant pareigas.

    Bankas viešai pranešė jau ėmęsis priemonių, siekdamas apsaugoti konfidencialią klientų, darbuotojų ir kitų asmenų informaciją, tačiau detalių nepateikė.

  • „Deutsche Bank“ pradėjo skaitmeninio turto saugojimą ir kalbėsis dėl tokenizuotų produktų

    „Deutsche Bank“ pradėjo skaitmeninio turto saugojimą ir kalbėsis dėl tokenizuotų produktų

    „Deutsche Bank“ trečiadienį pranešė, kad pradėjo teikti skaitmeninio turto saugojimo paslaugą (Digital Asset Custody, DAC) ir taip žengė dar vieną žingsnį į kriptoturto infrastruktūros rinką.

    Kartu bankas pasirašė susitarimo memorandumą su savo turto valdymo padaliniu „Deutsche Asset Management“, pagal kurį abi pusės nagrinės tokenizuotų finansinių produktų kūrimo galimybes, skelbia „The Block“.

    Bankas dar rugsėjį buvo paskelbęs planus siūlyti bitkoino, eterio ir kelių kitų kriptoturto priemonių saugojimą įmonių bei instituciniams klientams Europoje, jeigu bus gautas reguliuotojų pritarimas. Dabar nurodoma, kad paslauga jau veikia.

    DAC modelis reiškia, kad klientai gali laikyti turtą „Deutsche Bank“ saugojimo sistemoje, o bankas valdo pinigines ir privačius raktus bei sudaro sąlygas atlikti pervedimus į kitas šalis.

    Kaip veikia „Deutsche Bank“ saugojimo sistema

    „Deutsche Bank“ anksčiau bendradarbiavo su „Taurus“, kad kartu kurtų skaitmeninio turto saugojimo ir tokenizacijos sprendimus. Taip pat buvo skelbta, kad projekte dalyvavo ir „Bitpanda“.

    Bankas teigia, kad jo saugojimo infrastruktūroje naudojami „warm“ ir „cold“ saugojimo režimai, aparatine įranga paremta privačių raktų apsauga, o operacijų patvirtinimui gali būti taikomas kelių asmenų tvirtinimo principas.

    „Vidutiniu laikotarpiu siekiame sukurti pilnai integruotą, reguliuojamą ekosistemą, kuri palaikytų skaitmeninio turto saugojimą, tokenizaciją ir atsiskaitymus“, – banko pranešime cituojamas pasaulinis patikėjimo ir vertybinių popierių paslaugų vadovas Paulas Maley.

    Kas numatyta su turto valdymo padaliniu

    Memorandumas su „Deutsche Asset Management“ apima kelias kryptis: tokenizuotus pinigų rinkos fondus, kriptoturto biržoje prekiaujamas žaliavines priemones (ETC) ir stabilias monetas (stablecoins).

    Pagal susitarimą įmonės vertins ne tik pačių produktų kūrimą, bet ir su tuo susijusią infrastruktūrą – saugojimo ir atsiskaitymo sprendimus, likvidumo valdymą, iždo operacijas bei platinimą, pasitelkiant „Deutsche Bank“ DAC platformą.

    „Deutsche Asset Management“ produktų vadovas Manfredas Baueris nurodė, kad bendrovė planuoja pristatyti tokenizuotą pinigų rinkos fondą.

    Jau turimos kriptoturto iniciatyvos

    „Deutsche Asset Management“ pažymi, kad jau siūlo kriptoturto ETC produktus ir dalyvauja stabilios monetos projekte „AllUnity“, kurį remia DWS, „Flow Traders“ ir „Galaxy“.

    Taip pat buvo skelbta, kad „AllUnity“ planavo pristatyti Švedijos krona paremtą stabilią monetą SEKAU, papildant jau egzistuojančius eurais ir Šveicarijos frankais denominuotus žetonus.

    Bendrovė nurodė, kad rugsėjo 30 dieną jos valdomas turtas siekė 1,22 trln. eurų.

  • „Return“ pritraukė 835 mln. eurų ir nuo 2027-ųjų Vokietijoje kasmet diegs bent 1 GW baterijų

    Amsterdame įsikūręs energijos kaupimo startuolis „Return“ užsitikrino 835 mln. eurų portfelinį finansavimą, skirtą didelės apimties baterijų saugykloms ir energijos lankstumo paslaugoms plėtoti.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimą užtikrino „Deutsche Bank“ ir „Rabobank“, o jis bus nukreiptas į įmonės plėtrą Vokietijoje – vienoje didžiausių Europos elektros rinkų.

    Įmonė planuoja nuo 2027 metų Vokietijoje kasmet įrengti mažiausiai 1 GW baterijų energijos kaupimo pajėgumų. Tai turėtų padėti subalansuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybos svyravimus ir palaikyti tinklo stabilumą.

    „Return“ pabrėžia, kad augant lankstumo poreikiui svarbu didinti ne tik fizinę baterijų infrastruktūrą, bet ir gebėjimą tokius projektus finansuoti mastu – todėl kartu vystomas ir vadinamasis virtualus lankstumo modelis.

    Planai Vokietijoje: investicijos ir pirmieji projektai

    „Return“ teigimu, nauja finansavimo struktūra turėtų sudaryti sąlygas nuo 2027 metų kasmet į Vokietijos baterijų saugyklų projektus investuoti nuo 750 mln. iki 1,2 mlrd. eurų – priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    Pradinis finansavimo paketas apima tris projektus Vokietijoje, kurių bendra galia siekia 117 MW. Įmonė nurodo, kad darant prielaidą apie keturių valandų trukmės baterijas ir du pilnus įkrovimo-iškrovimo ciklus per dieną, šie objektai galėtų per metus atiduoti apie 341 640 MWh elektros.

    Toks kiekis, kaip teigiama, būtų prilyginamas maždaug 100 000 Vokietijos namų ūkių metiniam elektros suvartojimui.

    Įmonės finansavimas seka po ankstesnio, 2025 metais įvardyto 300 mln. eurų augimo kapitalo pritraukimo.

    Partnerystės su didžiosiomis energetikos bendrovėmis

    „Return“ pozicijas Vokietijos rinkoje sustiprino ir komerciniai susitarimai. Nurodoma, kad „ENGIE“ išplėtė partnerystę iki 400 MW sutartinės baterijų „lankstumo“ apimties, o „Centrica Energy“ pasirašė atskirą susitarimą, apimantį 100 MW.

    Už Vokietijos ribų bendrovė taip pat bendradarbiauja su tokiomis energetikos įmonėmis kaip „Vattenfall“, „Essent“ ir „Eneco“ kituose Europos rinkose.

    Pasak finansuotojų atstovų, baterijų saugyklos tampa svarbia energetikos transformacijos dalimi, nes padeda išnaudoti nepastovios atsinaujinančios generacijos pajamų potencialą ir užtikrinti elektros tinklo stabilumą.

    Virtualus lankstumo portfelis ir ilgalaikė plėtra

    „Return“ buvo įkurta 2021 metais, jos būstinė yra Amsterdame, o veikla apima kelias Europos energetikos rinkas. Įmonė vysto, valdo ir eksploatuoja didelio masto baterijų saugyklų infrastruktūrą.

    Bendrovė teigia turinti daugiau nei 8 GW aktyvų plėtros portfelį ir siekianti iki 2030 metų įgyvendinti daugiau nei 5 GW baterijų energijos kaupimo pajėgumų.

    Finansavimas taip pat siejamas su „Return“ kuriamu Virtualiu lankstumo portfeliu (VFP) – platforma, kuri sujungia kelių objektų baterijų pajėgumus į vieną virtualų portfelį. Toks modelis, pasak įmonės, leidžia energetikos bendrovėms naudotis lankstumo paslaugomis nevaldant atskirų baterijų objektų.

  • Skaičiai šokiruoja: kur Europoje po nuomos lieka 9 140 eurų, o kitur – vos 253?

    Skaičiai šokiruoja: kur Europoje po nuomos lieka 9 140 eurų, o kitur – vos 253?

    Kas lieka po nuomos?

    Daugelyje Europos miestų būsto nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos, todėl net vidutines pajamas gaunantys gyventojai vis dažniau skaičiuoja, ar įpirks šeimai tinkamą būstą miesto centre. Nauja „Deutsche Bank Research Institute“ apžvalga parodė, kiek pinigų porai lieka po 3 kambarių buto nuomos.

    Skaičiavimas paremtas dviejų dirbančių žmonių vietos grynosiomis algomis ir nuomos kaina miesto centre. Kitaip tariant, tai nėra viso pragyvenimo biudžetas, nes į jį neįtrauktas maistas, komunaliniai mokesčiai ar transportas.

    Lyderiauja Šveicarija

    Tarp 28 vertintų Europos miestų didžiausias disponuojamų pajamų likutis po nuomos fiksuotas Ciuriche: porai per mėnesį lieka apie 9 140 eurų. Nors nuoma ten viena brangiausių, ją atsveria itin didelės grynosios algos.

    Ženevoje rodiklis taip pat išsiskiria ir siekia apie 8 783 eurus per mėnesį. Aukštas pajamas turinčios Šveicarijos kryptys tyrime aiškiai išsiveržė į priekį, palyginti su dauguma kitų Europos sostinių.

    Trečioje vietoje atsidūrė Liuksemburgas, kur porai po nuomos vidutiniškai lieka apie 5 890 eurų. Tyrimas pabrėžia, kad nuoma čia irgi brangi, tačiau ji mažesnė nei kai kuriuose kituose finansų centruose, todėl likutis didesnis.

    Kodėl laimi ne sostinės?

    Ryškus pavyzdys yra Jungtinė Karalystė: Birmingame porai po nuomos lieka apie 5 238 eurus, o Londone apie 3 148 eurus. Skirtumą daugiausia lemia nuomos kaina, nes Londono centre 3 kambarių būstas kainuoja gerokai brangiau.

    Gana aukštą likutį po nuomos taip pat demonstruoja Oslas, Frankfurtas, Miunchenas ir Amsterdamas. Amsterdame nuoma patenka tarp brangiausių, tačiau tai dalinai kompensuoja didesnės grynosios pajamos.

    Pietūs – sunkiausia zona

    Tyrimo apačioje atsidūrė Pietų Europos miestai, kur nuoma dažnai „suvalgo“ didžiąją dalį pajamų. Lisabonoje porai po nuomos lieka vos apie 253 eurus per mėnesį, nes nuomos kaina šiame segmente viršija vieno žmogaus grynąją algą.

    Milane po nuomos lieka apie 697 eurus, Madride apie 1 905 eurus, Barselonoje apie 1 832 eurus. Romoje rodiklis siekia apie 1 265 eurus, Atėnuose apie 1 148 eurus, o kai kuriais atvejais nuoma prilygsta arba net viršija vieno dirbančiojo pajamas.

    Į tyrimo dugną Europoje taip pat pateko Stambulas, kur porai po nuomos lieka apie 353 eurus. Tai dar kartą parodo, kad nuomos ir algų santykis kai kuriuose miestuose tapo kritinis net dirbančioms poroms.

    Ar užtenka vienos algos?

    Skaičiai rodo, kad nemažoje dalyje miestų vieno žmogaus atlyginimo nuomai nepakanka. Tyrime nurodoma, kad 11 miestų nuoma viršija vieno dirbančiojo grynąją algą, įskaitant Londoną, Dubliną, Madridą, Milaną, Romą, Barseloną ir Atėnus.

    Tai reiškia, kad vienas žmogus, norintis nuomotis 3 kambarių būstą miesto centre, dažnai turėtų skirti nuomai praktiškai visas pajamas arba ieškoti mažesnio būsto, tolimesnės vietos, papildomo darbo ar dalintis nuoma su kitais.

    Europos miestai pasaulio kontekste

    Lyginant su pasaulio miestais, Europa daug kur atrodo stipriai, ypač pagal disponuojamas pajamas po nuomos. Ciurichas ir Ženeva patenka tarp pasaulio lyderių, o nemaža dalis geriausių rezultatų fiksuojama būtent Europoje.

    Vis dėlto tyrimas primena, kad nuoma yra tik viena iš išlaidų eilučių, o realų gyvenimo komfortą lemia ir kitos būtinos išlaidos. Pastaraisiais metais daugelyje šalių nuomos kainos didėjo sparčiau nei bendroji infliacija, todėl būsto prieinamumas išlieka vienu opiausių klausimų Europoje.

  • „Deutsche Bank“ ruošia bitkoino ir eterio saugojimą Europoje: ką tai keičia instituciniams klientams

    „Deutsche Bank“ ruošia bitkoino ir eterio saugojimą Europoje: ką tai keičia instituciniams klientams

    „Deutsche Bank“ pranešė šiemet planuojantis pradėti skaitmeninio turto saugojimo paslaugą Europos įmonių ir instituciniams klientams, jei tam bus gauti būtini reguliuotojų leidimai. Bankas teigia, kad paslauga orientuota į profesionalius rinkos dalyvius, kurie nori laikyti kriptoturtą nekurdam i savo saugojimo infrastruktūros.

    Pradiniame etape numatoma palaikyti bitkoiną ir eterį, taip pat atrinktas stabilias monetas, susietas su JAV doleriu ir euru. Bankas nurodo, kad valdys klientų pinigines ir privačius raktus, o tai leis laikyti skaitmeninį turtą ir, esant poreikiui, pervesti jį trečiosioms šalims.

    Šis žingsnis tęsia kelerius metus trunkantį banko darbą kuriant kriptoturto saugojimo sprendimą. Anksčiau viešai skelbta apie „Deutsche Bank“ bendradarbiavimą su technologijų partneriais, o dabar bankas pabrėžia, kad sprendimas skirtas veikti laikantis rizikos valdymo ir atitikties reikalavimų, įprastų didžiosioms finansų institucijoms.

    Pasak banko, pirmieji klientai turėtų būti įmonės, turto valdytojai, rizikos draudimo fondai, saugotojai, brokeriai ir suverenios institucijos, kurias aptarnauja jo Corporate Bank ir Investment Bank padaliniai. Tokia auditorija paprastai siekia ne tik prieigos prie kriptoturto, bet ir aiškaus atsakomybės pasidalijimo, procedūrų bei audituojamo saugumo modelio.

    Kaip bus užtikrinamas saugumas?

    „Deutsche Bank“ nurodo, kad sprendime numatyta aparatinė raktų apsauga, kelių asmenų patvirtinimai ir atskirtos šiltos bei šaltos saugyklos aplinkos. Taip pat planuojamos atsarginio kopijavimo ir atkūrimo kontrolės, kurios yra kritiškai svarbios valdant privačius raktus ir užtikrinant paslaugos tęstinumą.

    Bankas pažymi, kad dalį techninių komponentų vykdys atrinkti išoriniai technologijų ir infrastruktūros tiekėjai, tačiau paslauga bus teikiama pagal banko produktų tvirtinimo, rizikos valdymo ir reguliacinius procesus. Praktikoje tai reiškia, kad technologinė tiekimo grandinė bus svarbi, bet kontrolės ir atsakomybės rėmai liks banko pusėje.

    Ką tai signalizuoja rinkai?

    Didelio Europos banko įėjimas į kriptoturto saugojimą rodo, kad institucinis poreikis šiai paslaugai išlieka, o rinkoje vis labiau vertinami reguliuojami, audituojami sprendimai. Tokie projektai dažnai siejami ir su platesnėmis kryptimis, įskaitant finansinių instrumentų tokenizaciją, kurią bankas taip pat įvardija kaip ateities planų dalį.

    „Deutsche Bank“ atkreipia dėmesį, kad skaitmeninis turtas nėra tradicinės finansų sistemos pakaitalas, o veikiau papildymas esamai rinkos infrastruktūrai. Bankas taip pat nurodo, kad palaikomo turto spektras ateityje gali būti plečiamas, atsižvelgiant į klientų paklausą ir reguliacinius reikalavimus.

  • Kur Europoje butai brangiausi: Ciurichas ir Ženeva diktuoja kainas, Londonas lenkia Paryžių

    Kur Europoje butai brangiausi: Ciurichas ir Ženeva diktuoja kainas, Londonas lenkia Paryžių

    Būstas daugelyje Europos miestų tapo vienu didžiausių kasdienių iššūkių: problema jau ne vien pasiūla, bet ir įperkamumas. Didžiausios kainos paprastai fiksuojamos sostinėse, stambiuose ekonomikos centruose ir turistų traukos vietose, kur paklausa nuolat viršija pasiūlą.

    Deutsche Bank Research Institute ataskaita „Mapping the World’s Prices 2026“ lygino, kiek kainuoja įsigyti butą miestų centruose, vertinant 69 pasaulio miestus, iš jų 28 Europoje. Skaičiuota kaina už kvadratinį metrą, todėl skirtingų šalių rinkas galima palyginti vienu masteliu.

    Šveicarija užlipo į viršūnę

    Brangiausios Europoje išlieka Šveicarijos didmiesčių centro kainos. Ciuriche kvadratinis metras įvertintas 22 910 eurų, o Ženevoje – 19 439 eurais, todėl būstas šiose vietose sparčiai peržengia milijono eurų ribą.

    Skaičiuojant 80 kvadratinių metrų butą, Ciuriche suma siektų apie 1 833 000 eurų, o Ženevoje – apie 1 555 000 eurų. Tokie skaičiai rodo, kad Šveicarijos rinka išsiskiria ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekste.

    Londonas smarkiai atsiplėšė nuo Paryžiaus

    Trečioje vietoje Europoje įsitvirtino Londonas, kur kvadratinis metras miesto centre siekia 17 241 eurą. Tai reiškia, kad 80 kvadratinių metrų būstas Londone vidutiniškai kainuotų apie 1 379 000 eurų.

    Paryžiuje kvadratinio metro kaina įvertinta 12 771 euru, o tai reiškia, kad Londono centras yra maždaug 35 proc. brangesnis. Penketuką užbaigia Viena su 12 483 eurais už kvadratinį metrą.

    Tarp penkių brangiausių miestų tik du priklauso didžiausių Europos ekonomikų sostinėms ar svarbiausiems centrams: Londonas Jungtinėje Karalystėje ir Paryžius Prancūzijoje. Likusias vietas užima rinkos, kuriose aukštas pajamas dažnai lydi ribota pasiūla prestižinėse zonose.

    Vidurio ir Rytų Europa: kai kur brangiau nei sostinėse Vakaruose

    Ataskaitoje išsiskiria Praha, kuri pagal kainas aplenkė Madridą ir Berlyną. Prahoje kvadratinio metro kaina siekia 8 352 eurus, kai Madride – 7 831 eurą, o Berlyne – 7 613 eurų.

    Tuo metu Miunchenas įvardijamas brangiausiu Vokietijos miestu, kur kvadratinis metras kainuoja 11 435 eurus. Į Europos dešimtuką taip pat patenka Liuksemburgas, Kopenhaga, Stokholmas ir Oslas, kur Oslui tenka riba žemiau 10 000 eurų už kvadratinį metrą.

    Kur rasti pigiausia ir ką rodo vidurkis

    Pigiausias miestas Europoje šiame palyginime yra Stambulas, kur kvadratinis metras kainuoja 2 646 eurus. Antroje vietoje nuo galo – Atėnai su 3 442 eurais, o tarp pigiausių minimas ir Briuselis, kur kvadratinis metras įvertintas 4 380 eurais.

    Vidutiniškai 28 Europos miestuose kvadratinis metras kainuoja 9 090 eurų, o 80 kvadratinių metrų butas sudarytų apie 727 000 eurų. Pagal šį skaičiavimą, 1 000 000 eurų ribą peržengia tik keturi miestai, o Ciurichas priartėja prie 2 000 000 eurų.

    Pasauliniame reitinge brangiausias miestas yra Honkongas su 23 790 eurų už kvadratinį metrą, o pigiausiu įvardijamas Kairas su 784 eurais. Ataskaitos skaičiavimai paremti „Numbeo“ ir Deutsche Bank duomenimis, o valiutos konvertuotos pagal Europos Centrinio Banko pirmojo 2026 metų pusmečio vidutinius kursus.

  • Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankų rezultatų sezoną šiemet temdo atsinaujinęs investuotojų nerimas dėl privataus kredito rizikų. Pastaraisiais metais sparčiai išaugusi nebankinio skolinimo rinka bankams yra svarbi kaip partnerystės, finansavimo ar investicijų kryptis, tačiau jos skaidrumas ir likvidumas kelia vis daugiau klausimų.

    „Barclays“ paskelbė turinti apie 17 mlrd. eurų dydžio ekspoziciją privačiam kreditui, kuri įeina į platesnį struktūrizuoto finansavimo portfelį nebankiniams finansų tarpininkams. Bankas taip pat pranešė per ketvirtį patyręs apie 270 mln. eurų su kreditu susijusį smūgį po specializuoto būsto finansuotojo „Market Financial Solutions“ žlugimo.

    „Tai buvo vieno emitento nuostolis, susijęs su plačiai aptarta, sudėtinga apgaule“, – sakė „Barclays“ vadovas C. S. Venkatakrishnanas.

    „Santander“ finansų vadovas José García Cantera teigė, kad galimi nuostoliai dėl ekspozicijų, įskaitant ryšius su „Market Financial Solutions“, pirmąjį ketvirtį jau buvo pilnai padengti. Pasak jo, banko ekspozicija privačiam kreditui yra nereikšminga ir sudaro mažiau nei 1 proc. visų ekspozicijų, o didžiąją dalį sudaro prenumeratos finansavimo priemonės.

    „Mums svarbiausia ne tai, ar vienas konkretus atvejis patraukia dėmesį. Svarbiausia, ar sistemos iš tiesų veikia“, – sakė José García Cantera.

    Kas kelia didžiausią įtampą

    Įtampa rinkoje sustiprėjo po to, kai „Market Financial Solutions“ Jungtinėje Karalystėje pradėjo nemokumo procedūras, o skolos siekė apie 1,5 mlrd. eurų. Šis atvejis investuotojams tapo signalu, kad rizikos gali slypėti ne tik pačiose paskolose, bet ir jų finansavimo grandinėse, vertinimuose bei užtikrinimo struktūrose.

    Privačiojo kredito rinka Europoje ir JAV pastarąjį dešimtmetį augo dėl griežtesnio bankų reguliavimo, didesnio investuotojų apetito alternatyvioms pajamoms ir fondo valdytojų galimybių greitai sutelkti kapitalą. Vis dėlto rinkos dalyviai vis dažniau akcentuoja vadinamąją skaidrumo problemą, nes ne visos rizikos aiškiai matomos bankų ir draudikų balansuose ar atskleidimuose.

    Bankai sako, kad rizikas valdo

    „UBS“ vadovas Sergio Ermotti pripažino, kad šiemet privataus kredito segmente jaučiamas stresas, ypač pusiau likvidžiose struktūrose, kur dalis valdytojų ribojo investuotojų pinigų atsiėmimą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai labiau likvidumo, o ne masinio turto kokybės blogėjimo klausimas.

    „UBS“ teigimu, banko ekspozicija privačiam kreditui yra diversifikuota ir sudaro apie 0,5 proc. balanso. „Deutsche Bank“ taip pat nurodė, kad privataus kredito ekspozicija kol kas nepatyrė nuostolių, yra diversifikuota ir remiasi griežtais skolinimo standartais.

    Ką stebi investuotojai Europoje

    Rinkos apklausos rodo, kad investicinio reitingo investuotojams privataus kredito persidavimo rizikos išlieka vienas didžiausių rūpesčių, ypač dėl neapibrėžtumo, kiek bankai ir draudikai yra susiję su šiuo sektoriumi. Papildomą jautrumą kuria tai, kad dalis struktūrų gali būti sudėtingos, o turto pervertinimas krizinėmis sąlygomis užtrunka.

    Analitikų vertinimu, JAV daugiau dėmesio skiriama paskoloms programinės įrangos sektoriui, kurį veikia spartūs pokyčiai dėl dirbtinio intelekto diegimo. Europoje investuotojai atidžiau stebi chemijos pramonę ir konkurencinį spaudimą, kurį didina importas bei kainų svyravimai, galintys peraugti į didesnius kredito nuostolius.

    Bankų vadovai šiuo metu siekia įtikinti rinką, kad didžiausios rizikos yra ribojamos portfelių limitais, diversifikacija ir konservatyvesniu skolinimu. Tačiau investuotojams svarbiausias klausimas lieka tas pats: kiek realiai skaidrus yra privataus kredito poveikis finansų sistemai ir kaip greitai jis gali išryškėti, jei rinkoje pritrūktų likvidumo.

  • „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS pelnai šoktelėjo: įtampa Irane supurtė rinkas

    „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS pelnai šoktelėjo: įtampa Irane supurtė rinkas

    Trys didžiausi Europos bankai – „Deutsche Bank“, „Banco Santander“ ir UBS – paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus, nors vadovai įspėja apie didėjančią geopolitinę riziką. Rinkų svyravimai, siejami su konflikto Irane poveikiu, trumpuoju laikotarpiu sustiprino prekybos pajamas, tačiau kartu išaugino neapibrėžtumą dėl infliacijos ir palūkanų normų.

    Bankų vadovai pabrėžia, kad įtampos Artimuosiuose Rytuose atgarsiai persiduoda energijos kainoms, vartotojų pasitikėjimui ir finansavimo sąlygoms. Dėl tokių sukrėtimų paprastai laimi investicinės bankininkystės ir prekybos padaliniai, bet ilgainiui didėja kredito rizika, jei brangesnė energija ir lėtesnis augimas ima slėgti namų ūkius bei įmones.

    „Deutsche Bank“: rekordinis ketvirtis

    Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ pranešė uždirbęs 2,2 mlrd. eurų grynojo pelno, tai yra 8 proc. daugiau nei prieš metus. Ikimokestinis pelnas augo iki 3 mlrd. eurų, o pajamos padidėjo iki 8,7 mlrd. eurų.

    Privatios bankininkystės padalinio ikimokestinis pelnas šoktelėjo 39 proc. iki 681 mln. eurų. Bankas taip pat nurodė, kad valdomas turtas išaugo iki 1,8 trln. eurų, o grynieji įplaukų srautai per privačios bankininkystės ir turto valdymo verslus siekė 22 mlrd. eurų.

    Vis dėlto didėjo ir atsargumas: atidėjiniai galimiems kredito nuostoliams pakilo 10 proc. iki 519 mln. eurų. Bankas nurodė išlaikantis metinį pajamų tikslą, siejamą su maždaug 33 mlrd. eurų, ir tęsia 1 mlrd. eurų akcijų supirkimo programą.

    „Santander“ pelną kilstelėjo vienkartinis sandoris

    Ispanijos bankas „Banco Santander“ paskelbė, kad priskirtinasis pelnas išaugo 60 proc. iki 5,5 mlrd. eurų. Didelę šuolio dalį sudarė 1,9 mlrd. eurų vienkartinis pelnas iš „Santander Bank Polska“ pardavimo.

    Pašalinus šį efektą, „Santander“ teigė, kad bazinis pelnas augo apie 12 proc. iki 3,6 mlrd. eurų. Banko pajamos didėjo iki 15,1 mlrd. eurų, jas rėmė grynosios palūkanų pajamos ir 6 proc. augusios komisinių pajamos, o sąnaudos sumažėjo 3 proc.

    Bankas skelbia tęsiantis akcininkų grąžinimo politiką ir vykdantis 5 mlrd. eurų akcijų supirkimą, taip pat yra įvardijęs mažiausiai 10 mlrd. eurų supirkimų tikslą 2025–2026 metų laikotarpiu. Kartu „Openbank“ padalinio pelnas sumenko, nes dalis rezultatų buvo paveikta atidėjinių, susijusių su galimais skundais dėl automobilių finansavimo.

    UBS: pelnas augo 80 proc.

    Šveicarijos bankas UBS pranešė, kad grynosios pajamos per pirmąjį ketvirtį padidėjo 80 proc. iki maždaug 2,8 mlrd. eurų. Augimą labiausiai rėmė turto valdymas ir prekybos veikla, o pajamos siekė apie 14,7 mlrd. eurų.

    UBS taip pat patvirtino akcijų supirkimo programą, kurios vertė siekia apie 2,8 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad konflikto Irane ekonominis poveikis, jo vertinimu, būtų valdomas, jei įtampa neužsitęstų, tačiau būtent trukmė laikoma pagrindiniu rizikos veiksniu.

    Naftos ir automobilių sektoriai siunčia skirtingus signalus

    Šalia bankų rezultatų išsiskyrė ir energijos sektorius: Prancūzijos „TotalEnergies“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 51 proc. iki maždaug 5,0 mlrd. eurų. Bendrovė tai siejo su palankesnėmis naftos ir dujų kainomis bei įtempta pasiūlos ir paklausos situacija pasaulinėse rinkose, taip pat numatė akcijų supirkimą ir didino dividendus.

    Tuo metu Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ fiksavo priešingą kryptį: veiklos pelnas krito 17 proc. iki 1,9 mlrd. eurų, o pajamos sumažėjo iki 31,6 mlrd. eurų. Bendrovė nurodė patirianti spaudimą dėl kritusių pardavimų Kinijoje ir išaugusio neapibrėžtumo, susijusio su geopolitika bei perėjimo prie elektromobilių kaštais.

    Analitikai pažymi, kad ši rezultatų banga išryškina dvilypę situaciją Europoje: finansų sektoriui trumpuoju laikotarpiu padeda rinkų svyravimai ir palūkanų maržos, tačiau ilgainiui svarbiausia taps kredito kokybė. Jei energijos kainos išliks aukštos, o augimas lėtės, bankai gali susidurti su didesniais nemokių klientų srautais, todėl investuotojai atidžiai stebi atidėjinių dinamiką ir centrinių bankų signalus.