CP v2

Tag: Dezinformacija

  • Dolly Parton sesuo pratrūko dėl DI sukurto turinio po dainininkės mirties: spaudimas šeimai auga

    Dolly Parton sesuo pratrūko dėl DI sukurto turinio po dainininkės mirties: spaudimas šeimai auga

    Dainininkės Dolly Parton sesuo Stella Parton viešai pasmerkė socialiniuose tinkluose plintantį DI generuojamą turinį, pasirodžiusį po garsios kantri muzikos žvaigždės mirties. Pasak jos, šeima pastarosiomis savaitėmis patiria didelį spaudimą, o viešojoje erdvėje daugėja „šiukšlių“ ir klaidinančių įrašų.

    Stella Parton teigė, kad užuojauta ir palaikymas iš dalies visuomenės yra nuoširdūs, tačiau kartu šeima susiduria su nejautrumu iš nepažįstamų žmonių. Ji pabrėžė, kad gedėjimas kiekvienam artimajam yra asmeniškas procesas, kuriam trukdo nuolatinis triukšmas internete.

    „Pirmiausia noriu padėkoti tiems, kurie šiuo metu parodė nuoširdų palaikymą ir meilę mūsų šeimai“, – rašė Stella Parton.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į reiškinį, kuris pastaraisiais metais vis dažniau paliečia žinomų žmonių artimuosius: po mirties staiga suaktyvėja anoniminės paskyros, pradedami platinti išgalvoti pasakojimai, tariamos citatos ar net suklastotos nuotraukos ir vaizdo įrašai. Tokie įrašai neretai siekia išnaudoti emocijas, pritraukti peržiūras ir reklamos pajamas.

    „Dėl to, kad gyvenome viešumoje, esame priversti taikstytis su nepažįstamų žmonių spaudimu ir nejautrumu. Kasdien skelbiama daugybė DI sukurto ir beprasmio turinio, o tai sunku tiek priimti, tiek ignoruoti“, – pridūrė ji.

    Stella Parton kritikavo ir tuos, kurie, jos žodžiais, kasdien užsiima kitų žmonių netekčių ir tragedijų išnaudojimu. Ji perspėjo, kad dezinformacijos banga dažniausiai greitai persimeta prie kitos temos, tačiau artimiesiems palieka ilgalaikes pasekmes.

    Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojama, kad DI įrankiais kuriami įtikinami klastojimai tampa lengvai pagaminami ir greitai išplatinami. Tai apima tiek suklastotas nuotraukas, tiek imituojamą balsą ar vaizdo įrašus, todėl visuomenei tampa sunkiau atskirti, kas yra autentiška, o kas sukurta dirbtinai.

    Stella Parton ragino gerbėjus išlaikyti pagarbą ir daugiau atjautos, primindama Dolly Parton palikimą ir jos darytą įtaką žmonėms. Anot jos, sesers gyvenimas gali būti pavyzdys tolerancijai ir pagarbiam elgesiui, o ne proga varžytis kandžiais komentarais ar dalintis suklastotu turiniu.

    „Naudokite mano sesers gyvenimą kaip tolerancijos ir pagarbos pavyzdį“, – rašė Stella Parton.

    Skelbiama, kad Dolly Parton mirė būdama 80 metų po trumpos kovos su vėžiu. Po dainininkės mirties pasipylė gerbėjų ir žinomų žmonių pagerbimai, tačiau kartu viešojoje erdvėje ėmė plisti ir klaidinantys, DI sugeneruoti įrašai bei spekuliacijos.

    Žiniasklaidoje taip pat aptartas atvejis, kai JAV politikas Donaldas Trumpas sulaukė kritikos dėl socialiniuose tinkluose paskelbto DI sukurto vaizdo, kuriame jis vaizduojamas šalia Dolly Parton. Kritikai tokį įrašą vertino kaip nederamą bandymą pasinaudoti mirusios atlikėjos vardu.

    Dolly Parton buvo palaidota privačioje ceremonijoje Nešvilyje, Woodlawn Memorial Park kapinėse, šalia vyro Carlo Deano, su kuriuo ji praleido apie 60 metų. Šeima pabrėžė, kad atsisveikinimas vyko artimųjų rate.

  • Marškinėliai „Remiame Seutą“: dalis kainos keliauja judėjimui Save Europe Act ir jo „remigracijai“

    Marškinėliai „Remiame Seutą“: dalis kainos keliauja judėjimui Save Europe Act ir jo „remigracijai“

    Marškinėliai su šūkiu We are all caballas, pristatomi kaip solidarumo ženklas Ispanijai priklausančiai Seutos autonominei teritorijai, tapo diskusijų objektu dėl to, kur nukeliauja dalis surinktų pinigų. Viešojoje erdvėje išplatinta informacija rodo, kad pirkėjams žadama parama Seutai realiai virsta finansavimu politinę darbotvarkę turinčiam judėjimui.

    Marškinėlius platina Prancūzijos prekės ženklas Terre de France, reklamuojantis „patriotišką ir solidarumu grįstą“ produkciją. Ant prekės puslapio nurodoma, kad iš vienų marškinėlių kainos dalis skiriama organizacijoms ar iniciatyvoms, tačiau šiuo atveju akcentas atsiduria ne vietos bendruomenėje Seutoje.

    Skelbiama, kad marškinėliai kainuoja 35 eurus, o 10 eurų nuo kiekvieno pardavimo skiriama judėjimui Save Europe Act. Tai sudaro apie 28,6 proc. galutinės kainos, todėl pirkėjams svarbiausias klausimas tampa ne pats šūkis, o finansavimo kryptis.

    Pačioje komunikacijoje apie marškinėlius teigiama, kad Seutos gyventojai esą susiduria su „migracijos invazija“, kuri kelia grėsmę miesto ateičiai. Socialiniuose tinkluose šią prekę aktyviai reklamavo ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų veikėjai, turintys dideles auditorijas, taip didindami kampanijos pasiekiamumą.

    Papildomų klausimų sukėlė ir reklaminis vaizdas, kuriame žmogus su marškinėliais matomas tarsi paplūdimio fone. Skaitmeninės analizės įrankiai viešai buvo įvardyti kaip rodantys, kad vaizdas galėjo būti sugeneruotas naudojant dirbtinis intelektas, todėl reklamos autentiškumas tapo dar viena diskusijų ašimi.

    Kas yra Save Europe Act?

    Save Europe Act save pristato kaip „patriotinį“ judėjimą, raginantį griežtinti migracijos politiką ir saugoti Europos valstybių „etnokultūrinę tapatybę“. Judėjimo retorikoje dažnai kartojamos tezės apie būtinybę stabdyti tam tikrus migracijos srautus ir atkurti „socialinę sanglaudą“.

    Viena ryškiausių idėjų, siejamų su šiuo judėjimu, yra „remigracija“: tai siūlymas skatinti arba taikyti priverstinį išvykimą žmonėms, kurie šalyje gyvena neteisėtai, padarė nusikaltimų arba, judėjimo vertinimu, „nesiintegravo“. Tokios formuluotės Europoje vertinamos itin kontraversiškai dėl galimų diskriminacijos ir žmogaus teisių pažeidimų rizikų.

    Judėjimas bandė pasinaudoti Europos piliečių iniciatyvos mechanizmu ir rinkti parašus, kad pasiūlymas būtų svarstomas Europos Komisijoje. Vis dėlto Europos Komisija atsisakė registruoti iniciatyvą, motyvuodama, kad ji akivaizdžiai prieštarauja ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms vertybėms.

    Seuta kaip kraštutinių dešiniųjų simbolis

    Seuta pastaraisiais metais tapo vienu iš simbolinių taškų Europos migracijos diskusijose, ypač po staigių migrantų atvykimo bangų. Tokiose situacijose miestas neretai išnaudojamas politinėms kampanijoms, kuriose migracija pateikiama kaip egzistencinė grėsmė.

    Po vienos iš didesnių migrantų atvykimo bangų Seutoje lankėsi įvairių Europos kraštutinių dešiniųjų grupių atstovai, siekę pritraukti dėmesį ir stiprinti savo žinutes socialiniuose tinkluose. Vietos valdžios ir teisėsaugos veiksmai tokiais atvejais dažnai nukreipiami į viešosios tvarkos užtikrinimą ir provokacijų prevenciją.

    Ši istorija išryškina, kaip greitai solidarumo simboliai gali tapti politinių tikslų įrankiu, o aukojimo ar paramos žinutė persipina su skaitmeninėmis kampanijomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiose kampanijose vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas, automatizuotos paskyros ir tikslinė komunikacija, kuri sustiprina emocines reakcijas ir apsunkina faktų patikrą.

  • DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    DI sugeneruoti veidai kelia daugiau pasitikėjimo nei tikri: mokslininkai perspėja

    Kas nustatyta tyrime?

    Dar visai neseniai dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus buvo lengva atpažinti iš nenatūralių detalių. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad DI kuriami veidai ne tik vis geriau imituoja tikrus žmones, bet ir neretai sukelia didesnį pasitikėjimą nei realių asmenų fotografijos.

    Tyrimą atlikę Lancaster University, Stanford University ir University of California, Berkeley mokslininkai lygino, kaip žmonės vertina DI sugeneruotų veidų patikimumą ir realumą. Rezultatai, jų teigimu, turi tiesioginių pasekmių kovai su sukčiavimu internete ir dezinformacija.

    Pirmoje eksperimento dalyje 169 dalyviams buvo parodyti 96 skirtingi veidai, besiskiriantys amžiumi, lytimi ir kilme. Dalyvių prašyta nuspręsti, ar matomas veidas yra tikro žmogaus, ar sukurtas DI.

    Vidutinis atpažinimo tikslumas siekė 58,4 proc., tai yra tik šiek tiek daugiau nei atsitiktinis spėjimas. Tai reiškia, kad nemaža dalis DI sukurtų veidų kasdienėje aplinkoje gali būti palaikyti tikrais.

    Kodėl DI veidai atrodo patikimesni?

    Antroje tyrimo dalyje dalyviai vertino, kiek pateikti veidai atrodo patikimi. Tikrų žmonių nuotraukos gavo vidutinį 4,03 įvertinimą septyniabalėje skalėje, o DI sugeneruoti veidai buvo vertinami aukščiau.

    Vyresniu modeliu sukurtų veidų vidurkis siekė 4,36, o naujesnio, difuzijos tipo modelio sugeneruotų veidų įvertinimas pakilo iki 4,70. Kitaip tariant, dalyviai DI veidus vidutiniškai laikė patikimesniais nei realių asmenų fotografijas.

    Mokslininkai atkreipė dėmesį į paradoksą: naujausiu modeliu sukurti veidai buvo vertinami kaip mažiau realistiški nei sukurti senesne technologija, tačiau būtent jie kėlė didžiausią pasitikėjimą. Tai leidžia manyti, kad žmogaus smegenys realistiškumą ir patikimumą gali apdoroti kaip atskiras, ne visada sutampančias savybes.

    Kokia rizika visuomenei?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad lengvai prieinami veidų generatoriai gali supaprastinti tapatybės vagystes, apsimetinėjimą kitais asmenimis ir tikslines apgaules socialiniuose tinkluose. Kuo mažiau pastangų reikia sukurti įtikinamą veidą, tuo didesnė tikimybė, kad tokie vaizdai bus panaudoti masinėms sukčiavimo kampanijoms.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad žmones galima apgauti dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais. Tokie modeliai tapo lengvai prieinami ir leidžia beveik bet kam kurti netikrus veidus, kurie gali būti panaudoti dezinformacijai, tapatybės vagystėms ar apsimetinėjimui“, – sakė tyrimo bendraautorė, psichologijos doktorantė Alexis McGuire.

    Ji taip pat pažymi, kad visuomenei vis dažniau susiduriant su netikrais veidais, kritiškai svarbu stiprinti skaitmeninį raštingumą ir kurti apsaugos priemones. Tai aktualu ne tik pavieniams interneto vartotojams, bet ir institucijoms, kurios priima sprendimus dėl viešosios informacijos patikimumo.

  • Dezinformacija taikosi į Lenkijos energetiką: „Orlen“ vardija Rusijos metodus ir tikslus

    Kodėl energetika tampa taikiniu

    Lenkijos energetikos sektorius vis dažniau tampa koordinuotų dezinformacijos kampanijų taikiniu, o vienas ryškiausių jų adresatų – koncernas „Orlen“. Apie tai kalbėta Katovicuose vykusiame renginyje Energy Days, kuriame aptarta energetinė dezinformacija ir informacinis atsparumas.

    „Orlen“ atstovai pabrėžė, kad tokios atakos paprastai nėra pavienių asmenų iniciatyva – jos siejamos su priešiškų valstybių organizuotais veiksmais. Pasak įmonės, ypatingas dėmesys skiriamas naratyvams, kurie turi silpninti visuomenės pasitikėjimą energetikos pertvarka ir strateginiais projektais.

    „Orlen“: spaudžiama energetikos transformacija

    „Orlen“ saugumo ir rizikos srities vadovybė teigė matanti informacinius išpuolius, nukreiptus į projektus, susijusius su energetikos transformacija. Tokios kampanijos, anot įmonės, gali būti naudingos Rusijos interesams, nes mažina paramą pokyčiams, kurie ilgainiui mažintų priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    „Matome dezinformacijos atakas, nukreiptas į projektus, susijusius su energetikos transformacija, nes Rusijos įmonės baiminasi, kad pasibaigus karui Lenkijos bendrovės nebe pirks naftos ir dujų iš to krypties“, – sakė „Orlen“ viceprezidentas saugumo ir rizikos klausimais Pawełas Wojtunikas.

    Naratyvas apie degalus Ukrainoje

    Vienu dažniausių pavyzdžių įvardytas naratyvas apie degalų tiekimą Ukrainai. Socialiniuose tinkluose esą buvo skleidžiamos žinutės, jog Ukrainoje degalai pigesni nei Lenkijoje, taip kuriant įspūdį, kad skirtumą neva apmoka Lenkijos vairuotojai.

    Tokio tipo teiginiai, pasak „Orlen“, siekia ne tik kiršinti visuomenę, bet ir paveikti elgseną – didinti nepasitikėjimą valstybės parama Ukrainai, skatinti pyktį dėl kainų, o kritiniais momentais – sukelti paniką degalinėse.

    „Esame nuolatiniame dezinformacinės veiklos lauke: platinamos žinutės, kad Ukrainoje degalai yra pigesni nei Lenkijoje, ir taip kuriamas įspūdis, jog už tai sumoka Lenkijos klientas“, – sakė Pawełas Wojtunikas.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetika – jautri sritis, nes susijusi su kasdienėmis išlaidomis, geopolitika ir infrastruktūros saugumu. Dėl to informacinės atakos dažnai taikosi į emocijas, o ne į faktus, ir išnaudoja kainų svyravimus ar tarptautines krizes kaip progą išprovokuoti nepasitikėjimą.

    „Orlen“ taip pat pateikė pavyzdį, kai buvo išplatintas tariamo įmonės darbuotojo antisąjungininkiškas, antiukrainietiškas įrašas, prie kurio pridėtas bendrovės logotipas. Vidinis patikrinimas esą parodė, kad toks asmuo įmonėje nedirba, o informacija perduota Lenkijos tarnyboms.

  • Lenkijoje įsteigtas Kovos su dezinformacija centras: jam vadovaus viceministras Pawelas Olszewskis

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasirašė potvarkį dėl vyriausybinio Kovos su dezinformacija centro steigimo. Centro vadovu paskirtas skaitmenizacijos viceministras Pawelas Olszewskis, kuruojantis kibernetinį saugumą ir informacinį atsparumą.

    Apie sprendimą pranešta Varšuvoje vykusiame kibernetinio saugumo forume, kuriame skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis akcentavo, kad dokumentai jau pasirašyti. Taip pat patvirtinta, kad naujoji struktūra turės koordinuoti iki šiol skirtingose institucijose išskaidytas iniciatyvas.

    Naujo centro tikslas

    P. Olszewskis viešai pripažino, kad dezinformacijos visiškai panaikinti nepavyks, tačiau, jo teigimu, valstybė turi reaguoti greičiau ir veikti vieningiau. Centras turėtų stiprinti atsparumą ne tik technine prasme, bet ir visuomenės gebėjimą atpažinti manipuliacijas.

    „Dezinformacijos neišnaikinsime. Ji buvo, yra ir bus. Turime bendradarbiauti ir reaguoti kitu, veiksmingesniu būdu“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Pawelas Olszewskis.

    Pasak jo, artimiausiu metu bus paskirtas centro sekretorius, o į institucijas bus išsiųsti prašymai deleguoti kontaktinius asmenis tiek operaciniame, tiek vadovų lygmenyje. Tai turėtų sudaryti pagrindą nuolatiniam informacijos apsikeitimui ir bendrų veiksmų planavimui.

    Kas dalyvaus centre?

    Skelbiama, kad į Kovos su dezinformacija centro veiklą bus įtraukti įvairių ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, civilinės saugos bei teisėsaugos institucijų atstovai. Taip pat numatytas bendradarbiavimas su kibernetinių incidentų valdymo komandomis ir kitomis nacionalinio saugumo grandimis.

    Prireikus į posėdžius galės būti kviečiami ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų atstovai, nevyriausybinės organizacijos bei nepriklausomi ekspertai. Toks modelis atitinka Europos valstybių praktiką, kai dezinformacija vertinama kaip hibridinių grėsmių dalis.

    Strategija dar tik ruošiama

    Kartu su centro įkūrimu Lenkijoje atnaujintos ir diskusijos dėl nacionalinės kovos su dezinformacija strategijos. Skaitmenizacijos ministerija pranešė parengusi pirminį strategijos metmenų projektą, kurį ketinama aptarti su visuomeninėmis organizacijomis.

    Lenkijos valdžia pabrėžia, kad kovos su dezinformacija priemonės turi derėti su demokratijos principais ir žodžio laisve. P. Olszewskis akcentavo, kad laisvė reikšti nuomonę nereiškia teisės skleisti neapykantos ar informacijos, kuri sąmoningai kenkia valstybės saugumui.

    „Strategijoje pirmoje vietoje yra pilietinės laisvės, demokratija, teisės principai ir žodžio laisvė. Tačiau žodžio laisvė nereiškia laisvės skleisti neapykantą ar kartoti žinutes, kurios kenkia Lenkijai“, – teigė Pawelas Olszewskis.

    Naujoji struktūra kuriama tuo metu, kai daugelyje Europos valstybių stiprinami mechanizmai prieš užsienio informacinę įtaką. Praktikoje tai reiškia didesnį institucijų tarpusavio suderinamumą, greitesnę reakciją į koordinuotas kampanijas ir didesnį dėmesį visuomenės atsparumo ugdymui.

  • Ar dar liko žmonių internete? Botai ir DI jau užgožia diskusijas, o skaičiai stebina

    Ar dar liko žmonių internete? Botai ir DI jau užgožia diskusijas, o skaičiai stebina

    Internetą vis sunkiau atpažinti

    Dar visai neseniai internetas atrodė kaip vieta, kur žmonės tiesiogiai bendrauja tarpusavyje. Dabar vis dažniau kyla įtarimas, kad dalį komentarų, įrašų ar net profilių kuria ne žmogus, o automatizuotos sistemos.

    DI įrankiai tapo kasdienybe: jais rašomi tekstai, generuojamos iliustracijos, kuriami vaizdo įrašai, o klientų aptarnavime vis dažniau atsako pokalbių robotai. Šis pokytis kelia ne tik patogumo, bet ir pasitikėjimo klausimą: kas iš tiesų yra kitoje ekrano pusėje?

    Botai dominavo dar iki DI

    Botai internete nėra naujiena, jie veikė gerokai prieš generatyvinio DI proveržį. Jau anksčiau buvo paplitę botnetai, tai yra perimtų įrenginių tinklai, kuriuos valdo vienas operatorius ir kurie gali vykdyti masines užklausas ar atakas.

    Vėliau socialiniuose tinkluose išaugo netikrų paskyrų armijos. Dalis jų buvo valdomos automatizuotai, dalis pusiau rankiniu būdu, bet tikslas dažnai tas pats: dirbtinai sukurti įspūdį, kad tam tikra žinutė ar kampanija turi didžiulį palaikymą.

    Tokios praktikos tapo tokios masto, kad akademikai ėmė sistemingai tirti vadinamąją skaitmeninę propagandą. Oxford Internet Institute analizuoti duomenys rodė, kad organizuotos manipuliavimo kampanijos socialiniuose tinkluose jau prieš kelerius metus buvo fiksuojamos dešimtyse valstybių.

    Ką iš tiesų reiškia, kad botų daugiau?

    Pastaraisiais metais atsirado naujas lūžis: automatai ne tik platina paruoštas žinutes, bet ir patys kuria turinį. Tai ypač sustiprino generatyvinis DI, leidžiantis per trumpą laiką prigaminti milžiniškus kiekius tekstų ar vaizdų.

    Imperva 2024 metų ataskaitoje teigiama, kad automatizuotas srautas sudarė 51 proc. viso stebėto interneto srauto, o žmonių generuojamas srautas siekė 49 proc. Tuo pat metu apie 37 proc. viso srauto buvo priskirta žalingiems botams, kurie siejami su sukčiavimu, atakomis ar paskyrų perėmimu.

    Vis dėlto šie skaičiai dažnai klaidingai suprantami. Interneto srautas nėra tas pats, kas žmonių skaičius ar turinio kiekis, nes vienas botų tinklas gali sugeneruoti milžinišką užklausų kiekį, o žmogus gali tiesiog perskaityti straipsnį ir išeiti.

    Be to, botai ne visada yra blogis: dalis jų atlieka naudingas funkcijas, pavyzdžiui, indeksuoja svetaines paieškos sistemoms. Todėl vien tik procentas dar neatsako į svarbiausią klausimą, kiek internete iš tiesų yra autentiškų žmonių pokalbių.

    Turinį kurti tampa per lengva

    DI masiškai keičia ekonomikos logiką internete: turinį galima gaminti greičiau ir pigiau, todėl atsiranda pagunda užpildyti paiešką ar socialinius tinklus dideliais, bet menkai vertingais tekstų ir vaizdų kiekiais. Dėl to daugėja vadinamojo DI šiukšlinio turinio, kurio tikslas dažnai yra ne informuoti, o sugeneruoti peržiūras.

    Šis reiškinys pavojingas tuo, kad vienas žmogus, pasitelkęs automatizaciją, gali paskelbti šimtus ar tūkstančius įrašų per dieną. Rezultatas paprastas: internete ima dominuoti ne kokybė, o apimtis.

    Keičiasi ir auditorija, nes turinį vis dažniau vartoja ne vien žmogus. Svetaines nuolat skenuoja robotai, renkantys informaciją paieškai ar DI atsakymams, todėl informacijos grandinėje daugėja tarpininkų, o tiesioginis ryšys su skaitytoju silpnėja.

    Grėsmė: DI mokysis iš DI

    Didėjant sintetinio turinio kiekiui kyla ir duomenų kokybės klausimas. Jei internete daugės tekstų bei vaizdų, sukurtų DI, atsiras rizika, kad būsimi modeliai bus mokomi iš jau sintetinių duomenų, o tai gali mažinti tikrovės įvairovę ir stiprinti klaidas.

    Šią problemą moksle aprašo modelio degradacijos idėja, kai vėlesnės sistemos, mokomos iš ankstesnių generacijų produkcijos, palaipsniui praranda dalį informacijos ir tampa mažiau patikimos. Praktikoje tai reiškia, kad autentiški, patikrinti ir aiškios kilmės duomenys gali tapti dar vertingesni.

    Galbūt didžiausias pokytis bus ne tai, kad botai visiškai išstums žmones. Labiau tikėtina, kad vis daugiau to, ką matome internete, bus kuriama pirmiausia algoritmams, o ne žmogui.

    „Svarbiausias klausimas šiandien ne tai, ar internete dar yra žmonių, o kiek turinio vis dar kuriama žmogui“, – teigia skaitmeninės aplinkos tyrėjai, vertindami DI plėtros pasekmes.

  • Jei DI taptų pasaulio prezidentu: pirmasis įstatymas nustebino net kūrėjus

    Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau įsitvirtina kasdienybėje: nuo teksto ir vaizdo kūrimo iki duomenų analizės bei rizikų prognozavimo. Kartu daugėja diskusijų, kiek sprendimų visuomenė turėtų patikėti algoritmams ir kokios būtų pasekmės, jei DI gautų politinę galią.

    Ukrainos portalas Komentarai keliems populiariems DI modeliams pateikė tą patį klausimą: jei DI taptų pasaulio prezidentu, kokį pirmą įstatymą priimtų. Atsakymai skyrėsi, tačiau visus juos vienijo siekis mažinti chaosą ir didinti prognozuojamumą globalioje sistemoje.

    Skaidrumas, resursai ir klimatas

    Vienas scenarijus siūlė pirmuoju sprendimu įtvirtinti globalų resursų skaidrumą ir ekologijos optimizavimą. Idėja paremta prielaida, kad didžiausia civilizacijos rizika kyla iš neefektyvaus energijos, vandens ir maisto naudojimo bei klimato krizės.

    Toks „įstatymas“ numatytų vieningą skaitmeninę apskaitos sistemą, kuri leistų tiksliau matyti realius išteklių srautus ir planuoti jų paskirstymą. Kartu būtų stiprinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsena ir kontrolė, o sprendimai labiau remtųsi duomenimis, o ne politiniais ciklais.

    Nemokamas kokybiškas ugdymas visiems

    Kitas DI atsakymas kaip prioritetą iškėlė privalomą kokybišką išsilavinimą kiekvienam vaikui pasaulyje, nepriklausomai nuo šalies, pajamų ar kilmės. Argumentas paprastas: nelygybė žinių prieigoje didina skurdą, konfliktus ir visuomenių poliarizaciją.

    DI logika čia aiški: geresnis švietimas stiprina kritinį mąstymą ir atsparumą manipuliacijoms, todėl ilgainiui mažėja populizmo ir radikalizacijos rizika. Toks požiūris atliepia ir realias tendencijas, kai valstybės investuoja į skaitmeninius įgūdžius, medijų raštingumą bei mokymąsi visą gyvenimą.

    Sprendimai tik pagal patikrintus duomenis

    Trečiasis atsakymas siūlė įtvirtinti principą, kad strateginiai sprendimai privalo būti grindžiami patikrintais duomenimis, o ne emocijomis, ideologija ar siaurais interesais. Tokia kryptis tiesiogiai siejama su informacijos patikimumu ir skaidrumu.

    „Visi strateginiai sprendimai turi būti priimami tik remiantis patikrintais duomenimis, o ne emocijomis ar propaganda“, – sakė DI modelis.

    Šioje vizijoje akcentuojami atviri duomenys apie ekonomiką, aplinką ir saugumą bei vieningi standartai, kurie mažintų manipuliacijų erdvę. Tai ypač aktualu laikais, kai generuojamas turinys ir dezinformacija plinta greičiau nei tradiciniai tikrinimo mechanizmai, o visuomenės vis dažniau reikalauja didesnio viešojo sektoriaus skaidrumo.

    Įdomu tai, kad nė vienas atsakymas neakcentavo DI galios didinimo ar kontrolės perėmimo. Vietoje to siūlymai sukosi apie problemas, kurias žmonija jau sprendžia dabar: klimato kaitą, socialinę nelygybę ir informacijos patikimumą.

  • NASK pristatė „DROZD“: naujas įrankis aptinka deepfake’us ir parodo, kaip lengvai jie kuriami

    Lenkijos valstybinis tyrimų institutas NASK pristatė „DROZD“ – sukurtą sprendimą, skirtą aptikti ir analizuoti deepfake turinį, kuriame vaizdas, garsas ar tekstas būna suklastoti pasitelkiant DI. Institutas pabrėžia, kad tokių klastočių kūrimo barjeras mažėja, o jų mastas socialiniuose tinkluose auga.

    NASK atstovai akcentuoja, kad įtikinamai sintetinei medžiagai kartais pakanka kelių ar keliolikos sekundžių žmogaus kalbos pavyzdžio, vienos nuotraukos ar trumpo viešai prieinamo vaizdo įrašo. Dėl to vis dažniau klastotėse pasitelkiami vieši asmenys, kurių atpažįstamas veidas ar balsas sukuria klaidingą patikimumą.

    Kas rodo mastą?

    NASK teigimu, per penkių savaičių socialinių tinklų stebėseną buvo identifikuota apie 16 000 klaidinančių reklamų, kuriose aptikta sintetinės ar manipuliuotos medžiagos požymių. Ekspertai taip pat fiksavo daugiau nei 450 skirtingų tapatybių panaudojimo atvejų, kai klastotėse pasitelkiami realių žmonių veidai ar balsai.

    „Įtikinamai sintetinei medžiagai sukurti šiandien dažnai pakanka keliolikos sekundžių žmogaus kalbos, o kartais net kelių sekundžių. Tai gali būti viena nuotrauka arba trumpas, viešai prieinamas įrašo fragmentas“, – sakė NASK Audiovizualinių analizių ir biometrinių sistemų padalinio vadovė dr. inž. Ewelina Bartuzi-Trokielewicz.

    Institutas pažymi ir kitą problemą: kai kuriose turinio generavimo paslaugose norint sukurti vaizdo įrašą su konkretaus viešo asmens atvaizdu gali pakakti tik patvirtinti, kad turite teisę tą atvaizdą naudoti. Tai sukuria palankias sąlygas masinei klastočių gamybai.

    Kaip veikia „DROZD“?

    „DROZD“ sukurtas kaip daugiasluoksnis analizės įrankis, vertinantis vaizdą, garsą ir turinio prasmę bei kontekstą. NASK pabrėžia, kad tikslas yra sprendimas, galintis dirbti realiomis sąlygomis, kai įrašai būna suspausti, triukšmingi ar perkelti per socialinių tinklų platformas.

    „Analizuojame vaizdinį sluoksnį, garso takelį ir žinutę, kuri perduodama įraše. Svarbiausia, kad sprendimai veiktų realiomis operacinėmis sąlygomis, įskaitant sudėtingą, triukšmingą medžiagą iš socialinių tinklų“, – sakė E. Bartuzi-Trokielewicz.

    NASK aiškina, kad sistema gali išskirti garso takelį, paversti kalbą tekstu, vertinti balso bei garso požymius, grupuoti panašius veidus ir atskirai analizuoti skirtingus kalbėtojus. Taip tyrėjams nereikia vertinti viso ilgo įrašo kaip vieno objekto, o galima tiksliau tikrinti atskiras jo dalis.

    „DROZD“ taip pat orientuotas į įrašų, analizės rezultatų ir etaloninių duomenų kaupimą, kad būtų galima greičiau atpažinti dažniausiai apgaulėse išnaudojamus veidus ar balsus. NASK pabrėžia, kad sprendimas yra modulinis, todėl atskiras dalis galima keisti ir pritaikyti pagal institucijų poreikius.

    Kodėl deepfake’ai taip sunkiai suvaldomi?

    Vienas didžiausių iššūkių – greitis ir mastas: apgaulingos kampanijos dažnai kuriamos iš dešimčių ar šimtų failų ir daugybės reklamų variantų su smulkiomis korekcijomis. Tai apsunkina moderavimą, ypač kai sukčiai naudoja technikas, skirtas paslėpti tikrąjį reklamos turinį nuo automatinės patikros.

    NASK išskiria ir lip sync tipo manipuliacijas, kai paimamas autentiškas vaizdo įrašas, sugeneruojamas naujas balso pranešimas ir suderinamas lūpų judesys. Instituto vertinimu, būtent tokios klastotės ilgą laiką buvo sunkiai aptinkamos daugeliui rinkoje prieinamų detekcijos sprendimų.

    Kartu daugėja ir kitų formatų: skaitmeniniai avatarai, sukurti iš vienos nuotraukos ar trumpo klipo, bei hibridinės klastotės, kur klasikinės vaizdo manipuliacijos maišomos su generatyviniais modeliais. NASK taip pat įspėja, kad vis dažniau gali plisti netikri „didelių įvykių“ vaizdai, pavyzdžiui, tariami gaisrai, sprogimai ar stichinės nelaimės.

  • „Nvidia“ vadovas prabilo apie DI: ar 2030-ieji gali tapti pasaulio pabaiga?

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas atmeta apokaliptinius scenarijus, esą dėl dirbtinio intelekto jau šio dešimtmečio pabaigoje gali ištikti pasaulio pabaiga. Pasak jo, DI plėtra yra valdoma, o 2030 metai neturėtų tapti civilizacijos lūžio tašku.

    Interviu CBS jis sulaukė klausimo apie prognozes, kurios numato globalią katastrofą dar iki dešimtmečio pabaigos. J. Huangas pabrėžė, kad technologijų sektorius turi pareigą kurti atsakingai, tačiau baimė neturėtų tapti priežastimi stabdyti pažangą.

    Diskusijos dėl DI rizikų kaista

    Pastaruoju metu DI saugumas vėl atsidūrė dėmesio centre po viešų ginčų ir skambių perspėjimų technologijų bendruomenėje. Kai kurie tyrėjai kalba apie mažą, bet ne nulinę egzistencinę riziką, o kiti didžiausią grėsmę sieja su piktnaudžiavimu, klaidomis ir netinkamu pritaikymu.

    Šiame kontekste J. Huangas akcentuoja atsakomybę rinkai neteikti neparuoštų produktų. Jo teigimu, įmonės neturėtų diegti sistemų, kurios gali veikti neprognozuojamai arba sudaryti sąlygas pavojingiems scenarijams realiame pasaulyje.

    Ar įmanomas DI „išjungimo mygtukas“?

    Viena dažniausiai kartojamų idėjų viešose diskusijose yra vadinamasis išjungimo mechanizmas, kuris leistų sustabdyti pavojingai besielgiančią sistemą. Kibernetinio saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad tai nėra vien techninis klausimas, nes pažangios sistemos gali veikti paskirstytai, priklausyti nuo išorinių paslaugų ir būti integruotos į kritinius procesus.

    Praktikoje saugumas dažniau remiasi kelių sluoksnių priemonėmis: prieigos kontrole, testavimu, ribojimais, incidentų valdymu ir auditu. Augant DI galimybėms, svarbesnis tampa ne vienas „jungiklis“, o aiškūs atsakomybės standartai ir stebėsena visame gyvavimo cikle.

    Didžiausia grėsmė gali būti priklausomybė

    Dalis mokslininkų ir politikos formuotojų pabrėžia, kad šiandien realesnės rizikos yra žemiškesnės: dezinformacija, sukčiavimo automatizavimas, kibernetinės atakos, privatumo pažeidimai ir sprendimų šališkumas. Tokios problemos jau dabar daro poveikį rinkimams, finansams ir visuomenės pasitikėjimui.

    Kita dažnai minima kryptis yra visuomenės ir verslo priklausomybės nuo DI augimas, kai kritinės funkcijos vis labiau perduodamos automatizuotoms sistemoms. Ekspertai akcentuoja, kad kartu turi augti ir atsparumas, gebėjimas dirbti sutrikimų metu bei aiškios taisyklės, kada žmogaus kontrolė yra būtina.

    J. Huangas laikosi pozicijos, kad pažanga neturėtų būti dirbtinai lėtinama, tačiau ji privalo būti atsakinga. Technologijų lyderių pareiga, jo vertinimu, yra į rinką leisti tik patikrintas sistemas ir aktyviai mažinti rizikas, kurios kyla iš realaus pritaikymo, o ne vien iš hipotetinių scenarijų.

  • Ministeris siūlo griežtinti platformų taisykles: kaip bus saugomi vaikai ir kas keisis dėl DI

    Lenkijos skaitmeninimo ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis ragina griežčiau reguliuoti didžiąsias skaitmenines platformas, kad jos realiai atsakytų už platinamą turinį ir vartotojų saugumą. Jo teigimu, be aiškių taisyklių technologijų gigantai gali daryti didelę įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Apie tai jis kalbėjo konferencijoje Safer Internet, skirtoje vaikų ir jaunimo saugumui internete. Diskusijų centre buvo priklausomybę skatinantys socialinių tinklų mechanizmai, neteisėtas turinys, dezinformacija ir kibernetinės grėsmės.

    Platformoms – daugiau atsakomybės

    Ministro pozicija – platformos turi patirti pasekmes, jei neužtikrina tinkamos apsaugos ir leidžia plisti žalingam turiniui. Tai ypač aktualu kalbant apie nepilnamečius, kurių elgesį ir psichiką stipriai veikia turinio rekomendavimo algoritmai.

    „Skaitmeninės platformos turi atsakyti už turinį, kurį platina, ir patirti pasekmes, kai neapsaugo vaikų nuo žalingų įrašų“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Pastaraisiais metais Europoje griežtėjantis tonas technologijų bendrovėms siejamas ir su ES Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris numato didesnes prievoles labai didelėms interneto platformoms. Daugiau dėmesio skiriama rizikų vertinimui, turinio moderavimui, skaidrumui bei nepilnamečių apsaugai.

    Kiek laiko vaikai praleidžia internete

    Ministras rėmėsi NASK parengtu tyrimu Nastolatki 3.0, kuriame nurodoma, kad vaikai ir paaugliai internete vidutiniškai praleidžia apie 5,5 valandos per dieną. Taip pat akcentuota, kad realus naudojimosi laikas dažnai būna ilgesnis, nei mano tėvai.

    Pasak K. Gawkowskio, pirmąjį telefoną vaikai vidutiniškai gauna maždaug devynerių metų. Tai, jo vertinimu, kelia papildomų iššūkių mokykloms ir tėvams, nes technologijos tampa kasdienybės dalimi dar iki susiformuojant įgūdžiams atpažinti rizikas.

    Ministras taip pat atkreipė dėmesį į ankstyvą vaikų kontaktą su pornografiniu turiniu, kuris, kaip teigiama, gali prasidėti apie vienuoliktus gyvenimo metus. Jo teigimu, tai rodo, kad atsakomybė turi būti dalijama tarp tėvų, švietimo sistemos, institucijų ir pačių platformų.

    DI didina ir galimybes, ir rizikas

    Konferencijoje pabrėžta, kad prie ankstesnių iššūkių prisidėjo dar vienas veiksnys – dirbtinis intelektas. Kalbėta, jog kalbos modeliai ir algoritmai gali dar labiau stiprinti įsitraukimą, o kartu ir priklausomybės riziką, ypač kai turinys pateikiamas kaip patogus ir „greitas atsakymas“ į bet kokį klausimą.

    „Atsirado dar vienas veiksnys, stiprinantis ir galimybes, ir grėsmes – dirbtinis intelektas. Turime parengti vaikus situacijoms, kai jie gali neatpažinti pavojaus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ministro teigimu, kritinis mąstymas, manipuliacijų atpažinimas ir gebėjimas atskirti tikrą informaciją nuo melagingos tampa būtini. Tai apima ir gebėjimą atpažinti dezinformaciją bei klastotes, kai turinys vizualiai ar garsiniu pavidalu atrodo įtikinamai.

    K. Gawkowskis priminė, kad skaitmeninio saugumo samprata per du dešimtmečius smarkiai išsiplėtė: nuo piratavimo ar nepatikimų atsisiuntimų iki psichologinės gerovės, ribų brėžimo internete ir informacinės higienos. Jo vertinimu, valstybės užduotis – ne tik reaguoti į problemas, bet ir kurti prevenciją per ugdymą.

    Kalbėdamas apie švietimą, ministras teigė, kad buvo atsitraukta nuo modelio, kai mokykloms perduodama vien įranga be papildomos metodinės pagalbos. Pasak jo, siekiama, kad technologijos į mokyklas ateitų kartu su turiniu, mokymo medžiaga ir aiškiais naudojimo scenarijais.

    Konferencijoje aptartos ir kitos rizikos, įskaitant patostreamingą – neteisėtą turinį, kuriame rodomas smurtas ar žeminantis elgesys. Ministro vertinimu, valstybei svarbu ne tik turėti taisykles, bet ir nuosekliai jas įgyvendinti bendradarbiaujant su mokyklomis, tėvais ir pačiomis platformomis.