CP v2

Tag: Dezinformacija

  • Simpsonų pranašystė apie 2026 metų pasaulio čempionato finalą? Įrašai plinta, bet yra kabliukas

    Simpsonų pranašystė apie 2026 metų pasaulio čempionato finalą? Įrašai plinta, bet yra kabliukas

    Ką teigia socialiniai tinklai

    Socialiniuose tinkluose vėl įsibėgėjo sena legenda, kad animacinis serialas Simpsonai esą numatė 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionato finalą. Populiariausiuose įrašuose dalijamasi 1997 metais rodytu epizodu, kuriame trumpame intarpe reklamuojamos rungtynės.

    Žinutė pateikiama taip, lyg tai būtų tiesioginė užuomina į 2026 metų turnyro finalą ir būsimas komandas. Dalis vartotojų tai sieja su ilgamete popkultūros tradicija ieškoti seriale tariamų pranašysčių.

    Kas iš tiesų rodoma epizode

    Minėtame 9 sezono epizode Kasečių šeima matomas televizinis intarpas apie futbolo, tiksliau, amerikietiškai įvardijamo soccer, rungtynes. Jame trumpai pristatoma dvikova Meksika–Portugalija, kuri reklamuojama kaip mačas, turintis atsakyti, kuri šalis yra geriausia Žemėje.

    Tačiau epizode neminimi nei 2026 metai, nei FIFA, nei pasaulio čempionatas, todėl teiginys apie konkretaus finalo prognozę neatitinka realybės. Pats vaizdo įrašas yra tikras, bet jo interpretacija, prilyginanti tai 2026 metų čempionatui, yra klaidinanti.

    Kodėl ši istorija vėl sugrįžo

    Panašūs įrašai apie tą patį epizodą internete buvo platinami ir ankstesnių pasaulio čempionatų metu, ypač 2018 ir 2022 metais. Tokios istorijos dažnai atgyja tada, kai artėja didelis sporto renginys ir vartotojai nori paprasto, lengvai dalijamo paaiškinimo ar pramoginės teorijos.

    Šįkart naratyvą papildomai pakurstė faktas, kad 2026 metų pasaulio čempionatas vyks JAV, Kanadoje ir Meksikoje, o Meksika bus viena iš šeimininkių. Dėl to kai kam atrodo įtikinamiau, kad epizodo dvikova gali būti susieta su būsimu turnyru, nors tai tėra sutapimų paieška.

    Įrašuose taip pat kartais minimas Cristiano Ronaldo, tačiau epizode jo nėra ir negalėtų būti: 1997 metais, kai epizodas buvo rodomas, futbolininkas buvo vaikas. Be to, pačiame seriale nerodomas rungtynių nugalėtojas, o scena baigiasi chaotiškai, miniai piktinantis dėl nuobodaus žaidimo.

    2026 metų FIFA pasaulio čempionato finalas suplanuotas 2026 metų liepos 19 dieną MetLife stadione Naujajame Džersyje. Iki tol socialiniuose tinkluose, tikėtina, dar ne kartą išvysime panašias istorijas, kurios remiasi ne faktais, o ištrauktomis scenomis ir noru jose įžvelgti pranašystes.

  • „Google“ naujiena: kaip pasirinkti patikimus šaltinius ir matyti juos pirmiau paieškoje

    „Google“ naujiena: kaip pasirinkti patikimus šaltinius ir matyti juos pirmiau paieškoje

    Informacijos perteklius internete tampa kasdienybe, todėl vis svarbiau ne tik rasti atsakymą greitai, bet ir žinoti, kuo galima pasitikėti. „Google“ siūlo galimybę vartotojams nurodyti, kurių naujienų ar teminių portalų turinį jie nori matyti aukščiau paieškos rezultatuose.

    Ši funkcija dažnai vadinama pageidaujamais arba preferuojamais šaltiniais. Idėja paprasta: pasirinktas leidėjas ar domenas gali būti rodomas aukščiau, kai ieškote susijusios informacijos, tačiau tai nereiškia, kad kiti šaltiniai bus visiškai paslėpti.

    Kaip veikia pasirinkti šaltiniai?

    Funkcija sukurta taip, kad paieška išliktų įvairi, bet kartu būtų labiau pritaikyta jūsų įpročiams. Jei dažnai skaitote konkretų sveikatos ar mokslo portalą, galite nurodyti, kad jo publikacijos jums būtų prioritetinės.

    Toks sprendimas ypač aktualus temoms, kuriose svarbus patikimumas, pavyzdžiui, sveikatai, finansams ar saugumui. Paieškos rezultatų viršuje dažniau matydami patikrintą šaltinį, sutaupote laiko ir sumažinate riziką atsiremti į klaidinančią informaciją.

    Kur rasti nustatymą?

    Preferuojamų šaltinių pasirinkimas paprastai pasiekiamas per „Google“ paieškos nustatymus. Vartotojui tereikia pridėti norimą domeną ar leidėją, o pakeitimai įsigalioja po patvirtinimo.

    Kai kuriais atvejais leidėjai tokį pasirinkimą palengvina pateikdami mygtuką šalia publikacijų, tačiau visada galima tai atlikti ir rankiniu būdu per paieškos nuostatas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinis matomumas priklauso ir nuo užklausos, vietovės, kalbos bei kitų personalizavimo signalų.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Pastaraisiais metais daugėja dirbtinis intelektas sugeneruoto turinio, o socialiniuose tinkluose klaidinanti informacija plinta itin greitai. Dėl to paieškos personalizavimo įrankiai, leidžiantys atsirinkti patikimus leidėjus, tampa praktišku būdu gerinti kasdienę informacijos higieną.

    Vis dėlto ekspertai primena, kad vieno šaltinio iškėlimas neturėtų tapti vieninteliu informacijos kanalu. Sudėtingesnėmis temomis verta palyginti kelis patikimus šaltinius, o sveikatos klausimais sprendimus grįsti specialistų konsultacijomis.

  • Rusijos propaganda užtvindė Wikimedia Commons: įtaka DI atsakymams gali būti ilgalaikė

    Rusijos propaganda užtvindė Wikimedia Commons: įtaka DI atsakymams gali būti ilgalaikė

    Wikimedia Commons, viena didžiausių atvirų multimedijos saugyklų pasaulyje, pastaruoju metu vis dažniau minima informacinio karo kontekste. Dezinformacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad platformoje gausėja iš Rusijos valstybinės ekosistemos kilusių vaizdų ir vaizdo įrašų, susijusių su Krymo aneksija ir karu prieš Ukrainą.

    Problemos esmė ta, kad šia duomenų baze aktyviai naudojasi ne tik žmonės, bet ir automatizuotos sistemos. DI modeliai bei jų kūrėjų naudojami duomenų rinkimo įrankiai dažnai traktuoja Wikimedia projektus kaip patikimą, lengvai pasiekiamą šaltinį, todėl ten įkeltas turinys gali daryti įtaką tam, kaip vėliau formuluojami atsakymai vartotojams.

    Kaip turinys pasiekia DI

    Wikimedia Commons veikia panašiais bendruomeniniais principais kaip ir Wikipedia, todėl failus gali įkelti įvairūs naudotojai. Saugykloje sukaupta daugiau nei 140 milijonų failų, o didelė jų dalis platinama laisvomis licencijomis, kurios leidžia turinį teisėtai kopijuoti ir naudoti pakartotinai.

    Wikimedia Foundation yra viešai nurodžiusi, kad nuo 2024 metų duomenų srautas, susijęs su multimedijos atsisiuntimu, išaugo apie 50 proc. Organizacija akcentavo, kad augimą reikšmingai skatina automatizuotos programos, kurios masiškai renka atviro licencijavimo vaizdus ir perkelia juos į DI mokymo ar testavimo procesus.

    Ieškant su Krymo aneksija susijusių sąvokų, vartotojui gali būti pateikiamas turinys, kuriame dominuoja Kremliaus naratyvą palaikantys šaltiniai. Dezinformacijos tyrėjai pabrėžia, kad tokia disproporcija gali ilgainiui iškreipti kontekstą, jeigu algoritmai dažniau mato ir išmoksta vienos pusės vizualinę bei aprašomąją medžiagą.

    Rizika slypi ne tik vaizduose

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikiniai DI modeliai yra multimodaliniai, todėl gali apdoroti ne tik tekstą, bet ir vaizdus, vaizdo įrašus bei garsą. Tai reiškia, kad informacinė įtaka gali būti daroma per pačius vaizdus, jų kontekstą ir su failais susijusius aprašus.

    Ypatingas dėmesys skiriamas metaduomenims, kurie Wikimedia Commons dažnai pateikiami kartu su failu. Trumpas aprašas, raktiniai žodžiai ar kategorijos gali būti suformuluoti taip, kad nukreiptų interpretaciją norima kryptimi ir darytų įtaką tam, kaip turinį supranta tiek žmogus, tiek DI.

    Taip pat įvardijamos ir sudėtingesnės grėsmės, pavyzdžiui, steganografija, kai papildomos žinutės paslepiamos pačiame vaizde. Žmogui jos gali būti nepastebimos, tačiau kompiuterinės sistemos, priklausomai nuo analizės metodų, gali jas aptikti ir panaudoti kaip papildomą signalą.

    Ką sako Wikimedia bendruomenė

    Wikimedia Polska, reaguodama į viešus vertinimus, yra nurodžiusi, kad, remiantis pateiktais pavyzdžiais ir konsultacijomis su aktyviais savanoriais, nėra pakankamo pagrindo teigti apie dokumentuotą, koordinuotą Rusijos operaciją pačioje platformoje. Organizacija pabrėžė, kad kai kurių temų paieškose turinys iš rusiškų šaltinių gali dominuoti dėl licencijų prieinamumo.

    Praktikoje tai reiškia, kad valstybinės Rusijos institucijos ar su jomis susiję kanalai neretai platina medžiagą laisvesnėmis licencijomis, todėl ją lengviau teisėtai perkelti į Wikimedia Commons. Tuo metu daugelio Vakarų ar Ukrainos naujienų agentūrų nuotraukos ir vaizdo įrašai dažniau saugomi griežtesnių autorinių teisių, todėl į atviras saugyklas patenka rečiau.

    Ekspertai perspėja, kad toks teisinių ir techninių aplinkybių derinys gali turėti realių pasekmių viešajai erdvei. Jei DI sistemoms dažniau pasiekiamas vienos pusės vizualinis pasakojimas, didėja rizika, kad bus silpninamas aukų kontekstas, o konfliktas pateikiamas per agresoriaus suformuotą rėmą.

    Specialistų teigimu, vienas svarbiausių atsakų į šią problemą yra skaidresnės turinio kilmės žymėjimo praktikos, aktyvesnė bendruomenės moderacija jautriomis temomis ir didesnis dėmesys tam, kaip atviri duomenys naudojami DI mokymui. Kartu pabrėžiama, kad informacinės operacijos vis dažniau taikosi į infrastruktūrą, kuria remiasi skaitmeniniai atsakymų varikliai, o ne tik į tradicinę žiniasklaidą.

  • Ar Shakirą Pasaulio futbolo čempionato atidaryme pakeitė antrininkė? Įrašas atskleidžia detalę

    Ar Shakirą Pasaulio futbolo čempionato atidaryme pakeitė antrininkė? Įrašas atskleidžia detalę

    2026 metų Pasaulio futbolo čempionatas startavo Meksikoje, o atidarymo ceremonijoje netrūko muzikos žvaigždžių ir brangiai atrodančių vizualinių sprendimų. Tačiau didžiausia diskusija internete kilo ne apie fejerverkus ar pasirodymų sąrašą, o apie vieną klausimą: ar scenoje ir aikštėje iš tiesų buvo Shakira.

    Socialiniuose tinkluose greitai paplito įrašai ir komentarai, teigiantys, kad atlikėją esą pakeitė antrininkė. Abejones kurstė tai, kad dainininkė pasirodė su dideliais tamsiais akiniais, o daliai žiūrovų jos įvaizdis atrodė kiek neįprastas, įskaitant plaukų atspalvį ir judesius choreografijoje.

    Tokios istorijos dažniausiai įgauna pagreitį dėl kelių veiksnių: trumpų, prastos kokybės vaizdo ištraukų, agresyvių montažų ir algoritmų, kurie labiau iškelia emocingą turinį. Be to, garsenybių pasirodymuose neretai pasitelkiami dubleriai techninėms repeticijoms ar kameros blokavimui, todėl daliai auditorijos pati „antrininko“ idėja skamba tikėtinai, nors tai dar nereiškia, kad dubleris dalyvavo tiesioginiame pasirodyme.

    Detalė, kurią tikrino gerbėjai

    Kol Shakiros atstovai viešai nekomentavo socialiniuose tinkluose išplitusių spėlionių, dalis gerbėjų ėmė lyginti skirtingų laikotarpių nuotraukas. Daugiausia dėmesio sulaukė smulki, ilgą laiką matoma žymė ant atlikėjos kaktos, kurią galima pastebėti ir ankstesnėse nuotraukose iš viešų renginių.

    Analizuojant atidarymo ceremonijos vaizdus, ta pati žymė kai kuriuose kadruose taip pat įžiūrima, nors ją dalinai dengia akiniai ir apšvietimo kontrastai. Būtent šis sutapimas tapo pagrindiniu argumentu, kodėl dalis stebėtojų linksta manyti, kad pasirodė pati Shakira, o ne ją pakeitęs žmogus.

    Kodėl tokios teorijos taip greitai plinta

    Ekspertai, nagrinėjantys dezinformacijos dinamiką, ne kartą yra pabrėžę, kad pramogų turinys yra viena lengviausiai „užsikabinanti“ terpė sąmokslo teorijoms. Skirtingai nei politikoje ar ekonomikoje, čia dažnai nereikia sudėtingų įrodymų, o auditorija įsitraukia dėl smalsumo ir noro būti pirmiems, pastebėjusiems neatitikimą.

    Prie to prisideda ir tai, kad šiuolaikiniai vaizdo įrašai lengvai redaguojami, o DI įrankiai leidžia greitai pakeisti veidą, balsą ar net sukurti įtikinamas „įrodymų“ ištraukas. Dėl šios priežasties patikimiausias kelias vertinant tokias istorijas yra tikrinti ne vieną viral kadrą, o skirtingus šaltinius, pilnus įrašus ir nuoseklius vizualius sutapimus.

    Šiuo atveju, kol nėra oficialaus patvirtinimo ar paneigimo, kategoriškos išvados būtų per ankstyvos. Vis dėlto turimi vaizdai ir sutampančios išvaizdos detalės leidžia teigti, kad labiausiai tikėtina versija išlieka paprasta: ceremonijoje dainavo ir pasirodė pati Shakira.

  • Internete išplitusios Dua Lipos vestuvių nuotraukos – DI klastotė: kaip žmonės patikėjo

    Internete išplitusios Dua Lipos vestuvių nuotraukos – DI klastotė: kaip žmonės patikėjo

    Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis žaibiškai paplito nuotraukų serija, neva rodanti popmuzikos žvaigždės Dua Lipos vestuves Sicilijoje. Kadrai vaizdavo prabangias šventės akimirkas Palerme, tačiau tikrovėje tai ne dokumentinė fotografija, o DI sugeneruotos iliustracijos.

    Nuotraukose dainininkė esą pozuoja su svečiais, šoka miesto gatvėse ir švenčia su ryškiais mados bei muzikos pasaulio veidais. Kai kurios detalės atrodė įtikinamai, todėl dalis auditorijos jas priėmė kaip autentiškus kadrus iš privataus renginio.

    Klastotės buvo platinamos per X, „Instagram“, „Facebook“ ir „Threads“, o jų pasiekiamumas per trumpą laiką išaugo iki milijonų peržiūrų. Nors dalis žmonių greitai atpažino dirbtinumo požymius, kitiems užteko vieno įrašo su lakonišku aprašymu, kad nuotraukos atrodytų tikros.

    Situaciją dar labiau supainiojo tai, kad kai kurios skaitmeninės žiniasklaidos priemonės šias nuotraukas pateikė kaip realias. Tokiais atvejais DI sukurti vaizdai buvo maišomi su tikrais vaizdo įrašais ir kadrais, kuriuose matyti svečiai atvykę į šventės renginius Palerme, tačiau ne pati ceremonija.

    Nuotraukų autorius – italų skaitmeninis kūrėjas Rick Dick, kuriantis satyrinį ir meninį turinį, paremtą garsenybių tema. Jis teigė, kad pradžioje vaizdus publikavo aiškiai pažymėdamas, jog tai DI, tačiau vėliau įrašai buvo perkelti į kitas paskyras, kur dažnai dingo autoriaus žymos ir kontekstas.

    „Didžiausia problema prasideda tada, kai šie vaizdai perpublikuojami: dingsta mano logotipas ir nuoroda į autorių, o turinys pateikiamas kaip tikra fotografija“, – sakė Rick Dick.

    Tokie atvejai vis dažnesni, nes DI vaizdai lengvai prisitaiko prie „tikros akimirkos“ formato: pakanka panašaus apšvietimo, realistiškos kompozicijos ir kelių populiarių simbolių, kad auditorija suabejotų mažiau. Didžiausias plitimo katalizatorius – perpublikavimas, kai originalus paaiškinimas prarandamas, o žinutė sutrumpinama iki emocinio teiginio.

    Tai ne pirmas kartas, kai su garsenybių vestuvėmis susijusios DI klastotės tampa virusinės. Anksčiau panašūs vaizdai buvo siejami ir su aktorės Zendayos tariamomis vestuvėmis, o dalis žmonių, kaip viešai pripažinta, patikėjo net ir turėdami tiesioginį ryšį su jos aplinka.

    Tuo pat metu Palermo dėmesio centre atsidūrė ir tikrasis renginių šurmulys: pranešta apie tarptautinius svečius bei kelias dienas trukusius susibūrimus, kurie sukėlė diskusijų tarp vietos gyventojų. Aktyvistai, pasisakantys prieš perteklinį turizmą, mieste platino plakatus su žinute, kad Palermo nėra nuomojamas, pabrėždami įtampą tarp įvaizdžio ir kasdienės miesto realybės.

    Kol kas viešai pasirodė tik pavieniai agentūrų užfiksuoti svečių atvykimo vaizdai, tačiau oficialių ceremonijos ar priėmimo nuotraukų nebuvo paskelbta. Ekspertai primena, kad vertinant virusinius kadrus svarbu tikrinti pirminį šaltinį, ieškoti originalaus įrašo ir atkreipti dėmesį, ar turinys pažymėtas kaip sukurtas DI.

  • Kosovo prieš trečius rinkimus per 18 mėnesių: Vjosa Osmani ragina susitarti ir stabdyti aklavietę

    Kosovo prieš trečius rinkimus per 18 mėnesių: Vjosa Osmani ragina susitarti ir stabdyti aklavietę

    Kosove sekmadienį vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie taps trečiaisiais per pastaruosius 18 mėnesių. Šalis į balsadėžes grįžta po to, kai susiskaldęs parlamentas laiku neišrinko prezidento ir nesugebėjo suformuoti stabilios valdžios.

    Buvusi prezidentė Vjosa Osmani, šiuo metu kandidatė į parlamentą su Demokratine Kosovo lyga, sako tikinti, kad po rinkimų politinės jėgos bus priverstos ieškoti kompromiso. Jos teigimu, visuomenės balsas gali sukurti „demokratinę pusiausvyrą“, kuri paskatintų partijas sėsti prie derybų stalo ir kuo greičiau atkurti institucijų darbą.

    „Tikiuosi, kad Kosovo žmonės padės pasiekti rezultatą, kuris privers politines partijas susėsti ir kuo greičiau susitarti dėl institucijų suformavimo“, – sakė Vjosa Osmani.

    Kosovo politinėje sistemoje prezidento išrinkimui parlamente paprastai reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių balsų, todėl be plačios koalicijos ar bent dalinio opozicijos palaikymo šis procesas lengvai įstringa. Būtent toks įstrigimas ir tapo vienu iš veiksnių, pastūmėjusių šalį į dar vieną rinkimų ciklą.

    V. Osmani pabrėžia, kad greitas susitarimas leistų judėti į priekį su nacionaliniais prioritetais, įskaitant eurointegraciją ir siekį artėti prie NATO. Jos vertinimu, užsitęsęs politinis konfliktas didina visuomenės poliarizaciją ir silpnina valstybės atsparumą, ypač informacinių atakų fone.

    „Turime rinktis kompromisą ir dialogą, o ne skaldymą, nes per daug propagandos ir poliarizacijos kenkia mūsų visuomenei“, – sakė Vjosa Osmani.

    DI klastotės ir dezinformacija

    Pasak V. Osmani, šių rinkimų kampanija tapo masiškiausios dezinformacijos taikiniu, kokį šalis yra patyrusi. Dėl to, anot jos, prokurorų prašyta įvertinti galimus pažeidimus ir išsiaiškinti organizuoto poveikio mastą.

    Ji teigia, kad didelė dalis atakų nukreipta į politikoje aktyvias moteris, o vienas ryškiausių instrumentų – DI apdoroti vaizdo įrašai ir nuotraukos. Pastaraisiais metais tokios klastotės vis dažniau naudojamos rinkimų kampanijose Europoje, nes leidžia greitai kurti įtikinamus, bet melagingus naratyvus ir juos platinti socialiniuose tinkluose.

    Įtarimai dėl valdžios veiksmų

    Rinkimų foną papildė opozicijos kaltinimai, kad laikinojo premjero Albino Kurti vadovaujama valdžia prieš balsavimą patvirtino socialines schemas ir subsidijas, galinčias paveikti rinkėjų pasirinkimą. Kritikai tvirtina, kad tokie sprendimai gali būti vertinami kaip bandymas pasinaudoti administraciniais resursais rinkimų metu.

    V. Osmani teigia sieksianti teisinių pakeitimų, kurie ateityje aiškiau ribotų valdžios galimybes priimti rinkėjų valią iškreipiančius sprendimus prieš rinkimus. Jos vertinimu, aiškesnės taisyklės ir kontrolės mechanizmai padėtų sumažinti manipuliacijos riziką ir stiprintų pasitikėjimą rinkimų procesu.

    Politinis ciklas be daugumos

    Pirmalaikius rinkimus lėmė tai, kad A. Kurti politinė jėga laimėjo 2025 metų vasario rinkimus, tačiau nesurinko daugumos vyriausybei suformuoti. Vėliau buvo skelbti nauji rinkimai, tačiau politinis balansas parlamente ir toliau neleido sklandžiai išspręsti prezidento rinkimų ir valdžios formavimo klausimų.

    V. Osmani kadencija baigėsi balandį, o pereinamuoju laikotarpiu prezidento funkcijos užtikrinamos per parlamento vadovybę, kaip numato procedūros. Vis dėlto, buvusios prezidentės teigimu, tai neužtikrina politinio stabilumo ir tik gilina „nereikalingą krizę“, kuri, jos žodžiais, tiesiogiai kenkia valstybei.

  • Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete įsibėgėja: kaip „Meta“, „TikTok“ ir „Google“ bando ją stabdyti

    Dezinformacija internete dažnai atrodo kaip problema, kuri paliečia kažkur kitur, tačiau ji kasdien pasiekia ir socialinių tinklų vartotojus Lietuvoje. Emocingos, provokuojančios žinutės algoritmams yra patraukliausios, todėl jos plinta greičiau ir plačiau nei niuansuota, faktais paremta informacija. Prie to prisideda ir tai, kad dalis vartotojų turinį platina neįvertinę šaltinio patikimumo.

    Situaciją dar labiau komplikuoja dirbtinis intelektas, leidžiantis per minutes sukurti įtikinamas nuotraukas, vaizdo įrašus ar net balso klastus. Dėl to senasis principas nepatikėsiu, kol nepamatysiu, praranda prasmę, nes matomas turinys nebe visada reiškia tikrovę. Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia tampa ne vien turinio forma, o jo kilmė, kontekstas ir patikimi patvirtinimai.

    Tyrimai rodo, kad melagingos žinutės socialiniuose tinkluose gali sklisti kelis kartus greičiau nei tikros, o platinime dažnai dalyvauja ne automatizuotos paskyros, o realūs žmonės. Tai siejama su tuo, kad neteisinga informacija dažnai sukelia stipresnę emocinę reakciją ir skatina dalintis. Todėl platformoms neužtenka vien reaguoti į pranešimus, vis svarbesnės tampa prevencinės priemonės.

    Kaip veikia „Meta“ sprendimai

    „Meta“ valdomose platformose, tokiose kaip „Facebook“ ir „Instagram“, taikomas kelių lygių požiūris: turinio taisyklės, automatinis aptikimas ir faktų tikrinimo partnerystės. Kai kuriose šalyse bendrovė bendradarbiauja su nepriklausomais faktų tikrintojais, o klaidinantis turinys gali būti rodomas žemiau naujienų sraute. Kartotinai klaidinančias žinutes platinantys puslapiai rizikuoja prarasti pasiekiamumą ir reklamos galimybes.

    Vartotojams taip pat gali būti rodomi perspėjimai bandant pasidalyti turiniu, kuris jau buvo įvertintas kaip klaidinantis. „Meta“ diegia ir vadinamąsias bendruomenės pastabas, kai vartotojai gali pridėti papildomą kontekstą prie įrašų. Šios pastabos dažniausiai rodomos tada, kai skirtingų pažiūrų vertintojai sutaria, kad kontekstas yra naudingas, tačiau ši priemonė ne visada veikia pakankamai greitai.

    „TikTok“ akcentuoja prevenciją ir žymėjimą

    „TikTok“ viešai teigia, kad didelė dalis dezinformacijos taisykles pažeidžiančio turinio šalinama proaktyviai, dar prieš jam sulaukiant peržiūrų. Praktikoje tai reiškia automatizuotų sistemų ir moderatorių derinį: algoritmai ieško akivaizdžių pažeidimų, o sudėtingesniais atvejais sprendimą priima žmonės, vertinantys kontekstą. Toks modelis tampa standartu, nes vien automatika dažnai klysta, ypač politinėse ar sveikatos temose.

    Platforma taip pat ieško būdų aiškiau identifikuoti dirbtiniu intelektu sukurtą turinį, įskaitant kūrėjams skirtus žymėjimo įrankius. Atskirai pabrėžiamos priemonės, susijusios su privatumu: draudžiama skelbti dirbtiniu intelektu sugeneruotus privačių asmenų atvaizdus be jų sutikimo. Be to, „TikTok“ periodiškai vykdo medijų raštingumo kampanijas, skatindama kritinį mąstymą ir atsargumą dalinantis jautria informacija.

    „Google“: taisyklės, ribojimai ir prebunkingas

    „Google“ kovą su dezinformacija sieja su skirtingomis ekosistemos dalimis, nuo paieškos ir „Youtube“ iki reklamos produktų. Bendrovė remiasi turinio politikomis, kurios draudžia tam tikrų tipų žalingą informaciją, o aptikus pažeidimus taikomi ribojimai, pašalinimai ar pasiekiamumo mažinimas. Skirtingai nei vien socialiniuose tinkluose, paieškoje ypač svarbi tampa šaltinių patikimumo ir autoritetingumo logika.

    Vienas dažniau minimų požiūrių yra prebunkingas, kai vartotojai iš anksto supažindinami su manipuliacijos taktikomis, kad vėliau jas atpažintų. Tokios iniciatyvos siekia mažinti pažeidžiamumą klaidinančioms naratyvų kampanijoms dar prieš joms įsibėgėjant. COVID-19 pandemija tapo rimtu išbandymu, kai „Youtube“ ėmė aktyviau šalinti pavojingą medicininę dezinformaciją ir stiprinti patikimų šaltinių matomumą.

    Dezinformacija pasiekia ir garsinį turinį, todėl platformos stiprina pasitikėjimo mechanizmus ir taisykles dėl apsimetinėjimo bei balso klastojimo. Pavyzdžiui, „Spotify“ viešai yra kalbėjusi apie autentifikavimo sprendimus ir politiką, ribojančią neteisėtą balso klonavimą. Tokie atvejai rodo tendenciją: augant DI galimybėms, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik turinio šalinimui, bet ir kūrėjo tapatybės patvirtinimui.

    Vis dėlto nė viena priemonė negarantuoja, kad dezinformacija išnyks, todėl atsakomybė tenka ir vartotojams. Patikimiausia praktika išlieka paprasta: prieš dalinantis verta patikrinti datą, šaltinį, ar informacija patvirtinama kitur, ir ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto. Kuo labiau algoritmai optimizuojami dėmesiui, tuo kritinis mąstymas tampa pagrindine kasdienės skaitmeninės higienos dalimi.

  • Kaip atpažinti galimą verbavimą internete: ženklai, į kuriuos turėtų reaguoti tėvai ir paaugliai

    Socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse vaikai bei paaugliai vis dažniau susiduria su įvairiais pasiūlymais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekalti, tačiau iš tiesų kelia rimtų rizikų.
     
    Todėl Lietuvos institucijos parengė rekomendacijas, padėsiančias atpažinti galimus priešiškų valstybių verbavimo požymius, suprasti grėsmes ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
     
    Rekomendacijos skirtos mokiniams, tėvams, globėjams ir su vaikais dirbantiems specialistams. Jose pateikiami pagrindiniai įspėjamieji ženklai, prevencijos patarimai ir rekomenduojami veiksmai gavus įtartiną pasiūlymą.
     
    Kviečiame susipažinti ir pasidalinti informacija su vaikais ir paaugliais.
     

     

  • Nemokami mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymai organizacijoms: kaip registruotis

    Nemokami mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mokymai organizacijoms: kaip registruotis

    Kas organizuoja mokymus?

    Organizacijos kviečiamos registruotis į nemokamus Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymus. Jų tikslas – suteikti darbuotojams ir bendruomenių nariams praktinių įgūdžių, kaip veikti ekstremalių situacijų metu ar prasidėjus karui.

    Mokymuose akcentuojamas ne tik pasirengimas krizėms, bet ir kasdienis atsparumas: nuo aiškių veiksmų plano iki psichologinio tvirtumo. Tokie mokymai tampa svarbia visuotinės gynybos dalimi, kai saugumo situacija regione išlieka įtempta.

    Ką išmoksite per 4,5 valandos?

    Dalyviai supažindinami su pasirengimu ekstremalioms situacijoms ir karo metui, aptariamas piliečio vaidmuo visuotinėje gynyboje. Taip pat nagrinėjamos hibridinės grėsmės, ypač dezinformacija ir propaganda, bei būdai jas atpažinti.

    Atskira mokymų dalis skiriama pirmajai pagalbai, kad dalyviai galėtų suteikti pagalbą iki atvykstant medikams. Mokymų turinys derinamas taip, kad teorija būtų pritaikoma realiose situacijose ir stiprintų organizacijos pasirengimą veikti sutrikus įprastoms paslaugoms.

    Kaip vyks mokymai ir kam jie skirti?

    Mokymai vyksta gyvai: specialistai atvyksta į organizacijos nurodytą vietą. Grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 10 dalyvių, o bendra trukmė paprastai yra 4,5 valandos.

    Esant poreikiui, mokymų trukmė gali būti derinama su organizatoriais. Po mokymų dalyviams įteikiami pažymėjimai, patvirtinantys dalyvavimą ir įgytas žinias.

    Dėl registracijos ir suderinimo, ar mokymų komanda galėtų atvykti į jūsų organizaciją, nurodomas kontaktinis asmuo – Kalvarijos savivaldybės administracijos specialistas (mobilizacijai) Linas Vinčiauskas, telefonas +370 611 29 336. Dėl asmens duomenų apsaugos elektroninio pašto adresas šiame tekste nepateikiamas.

  • Klimato kaitos jau neneigia: įsigalėjo nauja taktika, kurią sieja su Kremliumi

    Klimato kaitos jau neneigia: įsigalėjo nauja taktika, kurią sieja su Kremliumi

    Klasikinis klimato kaitos neigimas vis dažniau užleidžia vietą kitokiai, labiau „protingai“ atrodančiai taktikai: pripažįstama, kad problema egzistuoja, bet siekiama įtikinti, jog veikti neverta arba per brangu. Tokie pranešimai akcentuoja tariamą chaotišką žaliosios transformacijos kainą, menkina atsinaujinančių išteklių patikimumą ir skatina nepasitikėjimą mokslu bei institucijomis.

    Ši kryptis tyrimuose vadinama klimato veiksmų vilkinimo naratyvais. Vietoj klausimo, ar klimato kaita vyksta, dėmesys perkeliamas į ginčą, ar apskritai verta imtis sprendimų. Taip visuomenėje auginamas bejėgiškumo jausmas, o diskusija nukreipiama į baimę dėl sąskaitų, darbo vietų ar tariamų draudimų.

    Nuo neigimo prie vilkinimo

    Praktikoje tokie naratyvai dažnai pasirodo ten, kur daug emocijų: kalbant apie energijos kainas, transporto pertvarką ar taršos mažinimo priemones. Tipiškas argumentas skamba paprastai: Europa esą sudaro per mažą pasaulio taršos dalį, todėl pastangos beprasmės, kol „pirmiau nesusitvarkys“ Kinija ar Jungtinės Valstijos.

    Problema ta, kad neretai pasitelkiami tikri skaičiai, tačiau jie pateikiami be konteksto. Europos Sąjunga išlieka viena didžiausių pasaulio ekonomikų ir rinkų, todėl jos sprendimai daro įtaką technologijų, pramonės ir energijos standartams, o kartu ir investicijų krypčiai. Tai reiškia, kad pokyčiai Europoje gali turėti daug didesnį poveikį nei vien „tiesioginė“ išmetimų dalis.

    Kita dažna taktika – priešinti klimato politiką su socialiniu teisingumu, tarsi ji būtų nukreipta prieš „paprastus žmones“. Toks rėminimas ypač lengvai prigyja regionuose, kuriuose daug darbo vietų susiję su iškastiniu kuru ar energijai imlia pramone, nes ten bet kokios permainos natūraliai kelia nesaugumo jausmą.

    Kai tema tampa informacinio karo dalimi

    Vis daugiau analizių sieja klimato temų dezinformaciją su platesnėmis informacinėmis operacijomis, kurių tikslas – skaldyti visuomenę ir silpninti pasitikėjimą valstybe bei Europos Sąjunga. Klimato politika tam itin patogi, nes vienu metu paliečia pragyvenimo lygį, energetinį saugumą ir geopolitiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie naratyvai gali būti naudingi valstybėms, suinteresuotoms išlaikyti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Europos šalims energetikos transformacija reiškia ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, todėl bandymai diskredituoti pokyčius gali turėti ir labai apčiuopiamą strateginę naudą.

    „Tikslas nėra laimėti ginčą faktais, o sukelti informacinį chaosą ir išsekinti visuomenės kantrybę“, – teigia dezinformacijos tyrėjai, vertinantys klimato temų komunikacijos tendencijas.

    Emocijos svarbesnės už faktus

    Vertinant dezinformacijos efektyvumą, lemiamas veiksnys dažnai būna ne argumentų logika, o emocinis krūvis. Turinys dažniau kuria pyktį, baimę ar neteisybės jausmą, o ne kviečia lyginti duomenis. Dėl to daugiausia dėmesio skiriama kasdieniams kaštams: elektrai, šildymui, kurui ir tariamai neišvengiamam skurdimui.

    Tokiose žinutėse energetikos pertvarka vaizduojama kaip elitų projektas, o ne kaip atsakas į rizikas, kurias fiksuoja klimato mokslas. Dėl to visuomenė gali pradėti klimato sprendimus vertinti ne pagal jų veiksmingumą ar ilgalaikę naudą, bet pagal tai, kas garsiau sužadina nepasitenkinimą.

    Specialistai ragina atskirti pagrįstą kritiką nuo manipuliacinių vilkinimo naratyvų: klausti, kokie konkretūs sprendimai siūlomi, kas už juos mokės ir kokios būtų neveikimo pasekmės. Klimato kaita nėra vien „aplinkos“ tema – tai ir ekonomikos, sveikatos, infrastruktūros, energetinio saugumo klausimas, todėl diskusijai būtinas kontekstas, o ne vien šūkiai.