Tag: Dezinformacija

  • ES įvedė sankcijas Rusijos dezinformacijos agentūrai ir įsilaužėlių grupei „NoName057(16)“

    ES įvedė sankcijas Rusijos dezinformacijos agentūrai ir įsilaužėlių grupei „NoName057(16)“

    Europos Sąjungos valstybės pirmadienį sutarė įvesti sankcijas Rusijos bendrovei, siejamai su dezinformacijos kampanijomis, ir vienai geriausiai žinomų prorusiškų programišių grupuočių.

    Europos Sąjungos Taryba paskelbė sankcionuojanti Maskvoje įsikūrusią „Social Design Agency“ ir 24 jos darbuotojus, praneša „Politico“. Bendrovė apibūdinama kaip vykdanti plataus masto informacijos manipuliavimo ir kišimosi projektus.

    Pasak Tarybos, ši agentūra yra finansuojama, koordinuojama ir prižiūrima Rusijos valdžios. Nurodoma, kad ji organizavo dezinformacijos kampanijas, nukreiptas į ES valstybes, institucijas ir Europos paramą Ukrainai.

    Agentūra anksčiau buvo siejama su dideliu internetinės dezinformacijos tinklu „Doppelganger“, kuris, kaip skelbiama, taikėsi į 2024 metų Europos Parlamento rinkimus ir vykdė atskiras operacijas prieš tokias ES šalis kaip Vokietija ir Prancūzija.

    Sankcijos ir programišiams: kuo kaltinama „NoName057(16)“

    Be dezinformacijos vykdytojų, ES šalys pritarė sankcijoms ir programišių grupei „NoName057(16)“. Ji įvardijama kaip taikiusis į valdžios institucijas, kritinę infrastruktūrą bei privačias įmones ES, Ukrainoje ir Jungtinėse Valstijose.

    Grupuotė labiausiai žinoma dėl vadinamųjų paskirstytųjų paslaugos trikdymo (DDoS) atakų, kuriomis siekiama laikinai paralyžiuoti svetaines ir padaryti jas nepasiekiamas.

    Tekste taip pat primenama, kad pernai Europos teisėsaugos operacija buvo nukreipta prieš šią grupę, siekiant apriboti jos veiklą.

    Kelionių draudimai ir turto įšaldymas propagandistams

    Be sankcijų įmonėms ir programišiams, ES taip pat pritaikė priemones ir Rusijos propagandistams. Tarp jų – kelionių draudimai ir turto įšaldymas.

    ES jau yra priėmusi ne vieną sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos dezinformacijos veiklą nuo plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais.

    Plateksnis kontekstas: hibridinės grėsmės ir kibernetinės atakos

    Publikacijoje taip pat minima, kad ši nauja sankcijų banga gali sutapti su diskusijomis apie didėjančius kibernetinių atakų mastus ir jų metodus.

    Tekste pateikiami ir atskiri pareiškimai apie galimus išpuolių vykdytojus, tačiau pažymima, jog nacionalinės institucijos ne visuomet įvardija konkrečius kaltininkus.

    Taip pat užsimenama apie galimą ryšį su pastaruoju metu fiksuota kibernetinių atakų banga, nukreipta į prekybos centrų šaldymo įrangą įvairiose Europos šalyse.

  • Jaunimo radikalizacija internete greitėja: anksčiau trukdavo metus, dabar – savaites

    Jaunų žmonių radikalizacija internete šiandien gali vykti gerokai greičiau nei anksčiau – procesas, kuris dar neseniai užtrukdavo apie pusantrų metų, dabar kartais suskaičiuojamas savaitėmis. Prie to prisideda algoritmų siūlomas kraštutinis turinys, uždaros bendruomenės ir nuolatinis emocinis bei informacinis perkrovimas.

    Apie tai, kalbėdamas su Lenkijos portalu WNP, teigia dr. Konradas Ciesiołkiewiczius – Korczako universiteto Informacinės visuomenės analizės centro vadovas, dirbantis su vaikų ir paauglių saugumo internete tema. Jis ragina vengti skubotų vertinimų ir remtis tik patikima informacija, kurią pateikia policija ir prokuratūra.

    Ekspertas pabrėžia, kad socialinių tinklų ir kitų platformų rekomendacijų sistemos dažnai apdovanoja dėmesį traukiančiu, sensacingu turiniu. Kraštutiniai įrašai ar smurtą romantizuojančios istorijos gali būti „pastumiamos“ vartotojui ne todėl, kad jis jų ieško, o todėl, kad toks turinys ilgiau išlaiko auditoriją.

    Suaugusiesiems – tėvams, globėjams, mokykloms – svarbu suprasti, kad pavojų kelia ne vienas atskiras signalas, o jų visuma. Anot pašnekovo, nerimą turėtų kelti ypač staigūs pokyčiai elgesyje, užsidarymas nuo aplinkinių, smurto tema persmelkti interesai ar staigus įsitraukimas į uždaras interneto grupes.

    Kas kuria pavojingą terpę paaugliams

    Pašnekovas atkreipia dėmesį į specifinį skaitmeninį „ekosistemų“ veikimą: socialiniai tinklai, srautinių transliacijų platformos, žaidimų bendruomenės ir susirašinėjimo programėlės sudaro vieną vientisą aplinką, kurioje jauni žmonės gali greitai pereiti nuo nekalto turinio prie ekstremalesnio.

    Šioje aplinkoje veikia ir uždaros bendruomenės – grupės ar kanalai, į kuriuos patenkama per kvietimus, pažintis ar algoritmų pasiūlymus. Jose taisyklės neretai kitokios: siekiama dėmesio, statuso, o motyvacija gali tapti destruktyvi.

    Dar vienas svarbus elementas – emocinis svyravimas, kurį stiprina nuolatinis informacijos srautas. Anot eksperto, tokioje būsenoje žmogus tampa imlesnis manipuliacijai, o paaugliams tai ypač pavojinga, nes jų gebėjimai susidoroti su krizinėmis situacijomis dar tik formuojasi.

    Kalbėdamas apie pažeidžiamumą, ekspertas mini, kad rizika didėja tiems, kurie patyrė smurtą – namuose, bendraamžių aplinkoje ar internete. Taip pat minimi jaunuoliai, susiduriantys su psichikos sveikatos krizėmis ar sunkumais kritiškai vertinant situacijas pavojingose bendruomenėse.

    Kokie požymiai turėtų kelti nerimą

    Pasak dr. K. Ciesiołkiewicziaus, vienas dažniausių įspėjamųjų ženklų – socialinių ryšių nutraukimas: jaunas žmogus staiga atsitraukia nuo draugų, šeimos, veiklų, ima vengti įprastų kontaktų. Kitas signalas – auganti fascinacija smurtu, teroro išpuoliais ar žmonėmis, įvykdžiusiais žmogžudystes.

    Toks susižavėjimas gali pasireikšti skirtingai: piešiniuose, simboliuose, užrašuose, pasakojimuose apie kruvinus įvykius. Nerimą turėtų kelti ir staigios fantazijos apie kerštą konkretiems asmenims, netikėtai atsiradęs susidomėjimas ginklais ar sprogmenimis.

    Ekspertas mini ir kitus galimus ženklus: ryškūs aprangos pokyčiai, pavyzdžiui, kūno slėpimas, kuris kartais siejamas su bandymu paslėpti savęs žalojimo pėdsakus. Taip pat gali atsirasti ženklai ant kūno, susiję su priklausymu grupei, nors kiekvienu atveju svarbu vertinti kontekstą ir neskubėti daryti išvadų.

    Kai kuriais atvejais problemos požymiai išryškėja ir šeimos aplinkoje – pavyzdžiui, dėl melagingų pranešimų tarnyboms, kai policija kviečiama be realaus pagrindo. Pašnekovas pabrėžia: ypač pavojinga yra tokių signalų sankaupa, kai keli įspėjamieji ženklai pasirodo vienu metu.

    Algoritmų vaidmuo ir sąmokslo teorijų spąstai

    Anot eksperto, algoritmai gali stipriai prisidėti prie vadinamosios „algoritminės radikalizacijos“. Kraštutinis turinys dažnai yra sensacingas, sukelia emocijas ir ilgiau išlaiko dėmesį, todėl platformų sistemos jį linkusios rekomenduoti – net jei tai gali žaloti jauną žmogų.

    Tokiu būdu vartotojas gali patekti į vadinamąją „triušio olą“: nuo neutralių interesų pereinama prie vis toksiškesnių įrašų, o vėliau – į prastai moderuojamas arba visai nemoderuojamas erdves. Pašnekovas pateikia pavyzdį, kad berniukams rekomendacijose gali būti pernelyg daug mizoginistinių naratyvų, o mergaitėms – turinio, idealizuojančio išvaizdą ir skatinančio nesveikus santykius su kūnu.

    Jis taip pat sieja radikalizacijos riziką su sąmokslo teorijomis. Tokie naratyvai, ypač informacinio chaoso metu, suteikia paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, sukuria tariamo saugumo ir kontrolės jausmą bei leidžia priklausyti bendruomenei – net jei ji paremta priešiškumu „kitoms grupėms“.

    Galiausiai ekspertas pabrėžia, kad sprendimų reikėtų ieškoti ne tik draudimuose vaikams, bet ir platesnėje atsakomybėje: veiksmingo amžiaus patikrinimo, saugumo principų diegimo pačiose platformose bei švietimo – ir vaikų, ir suaugusiųjų. Jo teigimu, kritinis mąstymas ir atsparumas manipuliacijai turėtų būti ugdomi nuosekliai, o ne tik reaguojant į krizę.

  • Lenkijos gynybos ministerijos ekspertas įspėja: DI gali tapti „Trojos arkliu“ jūsų duomenims

    Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa kasdieniu pagalbininku – jis prisimena pokalbio kontekstą, prisitaiko prie mūsų poreikių ir netgi parenka „paguodos“ žodžius. Tačiau būtent šis patogumas, pasak Lenkijos gynybos ministerijos kibernetinio saugumo eksperto, gali tapti didžiausia rizika.

    Pulk. dr. inž. Michałas Malinowskis, pagrindinis specialistas Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos Kibernetinio saugumo departamente, konferencijoje „The Hack Summit“ perspėjo, kad DI gali veikti kaip „Trojos arklys“ – pavojus slypi ne tik technologijoje, bet ir tame, kad patys žmonės jai atveria duris.

    Eksperto teigimu, generatyviniai pokalbių robotai personalizuoja atsakymus ir gali naudotis vartotojo pateiktais ar atvertais resursais – dokumentais, kalendoriais, failais. Ilgainiui atsiranda pagunda dalintis vis daugiau informacijos, nes taip „paprasčiau ir greičiau“.

    Svarbiausias momentas – žmogiškasis veiksnys. Kibernetiniame saugume žmogus dažnai vadinamas silpniausia grandimi: net ir geriausios apsaugos priemonės nepadės, jei pats vartotojas, vedamas patogumo, pateiks jautrius duomenis ar suteiks prieigą prie savo paskyrų.

    Kaip DI „prisijaukina“ vartotoją

    M. Malinowskis pabrėžė, kad reikia atskirti patį DI modelį nuo visos sistemos, kuria naudojamės. Populiarios generatyvinės pokalbių platformos gali „atpažinti“ vartotojo vardą, darbo kontekstą ar jo pageidavimus – ir tai daugeliui patinka, nes nereikia kiekvieną kartą aiškinti to paties.

    Tokioje situacijoje vartotojui lengva pamiršti, kad bendrauja ne su žmogumi, o su technologija, kuriai patikima vis daugiau asmeninės informacijos. Kuo patogesnė tampa sistema, tuo didesnė tikimybė, kad bus žengtas dar vienas žingsnis – įkeltas dokumentas, atverta debesijos saugykla ar suteikta prieiga prie kalendoriaus.

    Ekspertas atkreipė dėmesį ir į emocinę riziką – iliuzinį jausmą, kad „mašina supranta“. Jo aiškinimu, DI geba prisitaikyti prie skirtingų žmonių, profesijų ar amžiaus, todėl vartotojui gali pasirodyti, jog pokalbių robotas yra „jo“, atspindi mąstymą ir visada pritaria.

    „Trojos arklio“ analogija ir duomenų kaina

    „Trojos arklio“ istorijoje, priminė M. Malinowskis, lemtingas buvo ne pats objektas, o tai, kad miestiečiai jį įsileido į vidų. Panašiai ir su DI – technologija tampa rizikinga tada, kai dėl jos naudos patys palaipsniui atveriame prieigas prie vis didesnės savo gyvenimo dalies, įskaitant privačią.

    Tokios prieigos yra vertingos ne tik patogumui. Jautrūs dokumentai, darbo medžiaga, asmeniniai planai ar įpročiai gali tapti patrauklūs tiek kibernetiniams nusikaltėliams, tiek dezinformacijos skleidėjams, kuriems svarbu rasti „atviras duris“.

    Paklaustas apie vadinamąjį duomenų „nuodijimą“ (angl. data poisoning) informacinėse operacijose, ekspertas teigė, kad botų aktyvumas internete yra milžiniškas. Jo žodžiais, botai skenuoja, ieško ir bando jungtis prie įvairių sistemų, o apsaugai vis labiau pasitelkiami ugniasienės ir kiti gynybos sprendimai.

    M. Malinowskis taip pat pažymėjo, kad šiuo aspektu karinė aplinka iš esmės nesiskiria nuo civilinės – su automatizuotais bandymais prisijungti susiduria ir įprasti elektroninės prekybos ar žaidimų portalai. Tai reiškia, kad dėmesys informacijos higienai ir prieigų valdymui aktualus visiems, nepriklausomai nuo darbo srities.

    DI ir informacinės operacijos: rizika didėja

    Kalbėdamas apie DI naudojimą informacinėse operacijose, ekspertas pripažino, kad reiškinio mastas yra didelis ir nebūtinai apsiriboja vien priešiškų valstybių veikla. Jo teigimu, įvairūs botai ir avatarai egzistavo dar nuo interneto pradžios, tačiau šiandien jų galimybės ir automatizavimo lygis gerokai išaugę.

    Tekste taip pat minima, kad Lenkijoje vis dar stinga visuomenės informacinio saugumo sąmoningumo, o rizika didėja. Todėl, pasak eksperto, būtina nepamiršti paprasto principo: kuo daugiau duomenų ir prieigų suteikiama sistemoms, tuo didesnė kaina, jei jos bus panaudotos netinkamai.

  • Jaunimo radikalizacija internete greitėja: procesas, anksčiau trukęs pusantrų metų, dabar vyksta per savaites

    Jaunimo radikalizacija internete šiandien gali vykti gerokai greičiau nei prieš kelerius metus – procesas, kuris anksčiau trukdavo apie pusantrų metų, dabar neretai suskaičiuojamas savaitėmis. Tokią tendenciją įvardija interneto saugumo vaikams ir jaunimui srityje dirbantis ekspertas dr. Konradas Ciesiołkiewiczius.

    Jo teigimu, pavojingas sąlygas gali kurti keli veiksniai vienu metu: socialinių tinklų rekomendacijų algoritmai, uždaros bendruomenės ir nuolatinis emocinis bei informacinis perkrovimas. Apie šiuos procesus jis kalbėjo portale WNP, komentuodamas ir pastaruoju metu kilusį dezinformacijos protrūkį po tragedijos Krokuvoje.

    Ekspertas ragina nesiremti spėlionėmis ir „saviveiklinėmis“ išvadomis apie nusikaltėlių motyvus ar psichologiją, ypač kai internete ima plisti DI sugeneruotas turinys, klastotės ir sąmokslo teorijos. Patikimu atskaitos tašku tokiais atvejais, jo žodžiais, turėtų išlikti tik oficiali policijos ir prokuratūros skelbiama informacija.

    Kartu jis pabrėžia platesnį reiškinį, matomą Europoje: naują radikalizacijos bangą, kuri formuojasi socialinėje-skaitmeninėje erdvėje. Suaugusiesiems – tėvams, mokykloms ir bendruomenėms – svarbiausia laiku pastebėti įspėjamųjų ženklų visumą, o ne vieną pavienį signalą.

    Kaip veikia „uždaros bendruomenės“ ir algoritmai

    Pasak dr. K. Ciesiołkiewicziaus, šiandieninis skaitmeninis ekosistemų rinkinys – socialiniai tinklai, transliacijų platformos, žaidimų aplinkos ir susirašinėjimo programėlės – veikia pagal savo logiką. Joje svarbus dėmesio išlaikymas, matomumas, statusas, o tai daliai jaunų žmonių gali tapti destruktyvia motyvacija.

    Uždarose grupėse taisyklės gali būti dar griežtesnės, o turinys – radikalesnis. Ekspertas mini reiškinį, siejamą su terminu „Com“ (nuo angliško „community“) – tai stipriai ekstremistinio pobūdžio bendruomenės, kurios gali sietis ir su šantažu bei kibernetiniais nusikaltimais.

    Algoritmų vaidmuo, anot pašnekovo, čia itin reikšmingas. Platformos linkusios „pastiprinti“ sensacingą, normų ribas laužantį turinį, nes jis pritraukia dėmesį – o žala jaunam žmogui tampa tarsi šalutiniu monetizacijos mechanizmo efektu.

    Šis procesas kartais apibūdinamas kaip „triušio urvas“: žmogus, pradėjęs nuo visai neutralių interesų, gali būti nuosekliai nuvedamas prie vis toksiškesnių ir ekstremalesnių įrašų, o galiausiai – į erdves, kuriose moderavimas silpnas arba jo visai nėra.

    Įspėjamieji ženklai: į ką atkreipti dėmesį

    Ekspertas pabrėžia, kad radikalizacija – etapinis procesas net tada, kai jis užtrunka vos kelias savaites. Vienas pirmųjų dažnai minimų signalų – staigus jauno žmogaus traukimasis iš socialinių ryšių, atsiribojimas nuo artimųjų ar draugų.

    Dar vienas įspėjamasis ženklas – augantis susižavėjimas smurtu, teroro išpuoliais ar žmonėmis, įvykdžiusiais žmogžudystes. Tai gali reikštis piešiniuose, simboliuose, užrašuose ar pasakojimuose apie kruvinus įvykius, taip pat fantazijomis apie kerštą konkrečiam asmeniui.

    Jo teigimu, nerimą turėtų kelti ir staigus domėjimasis ginklais ar sprogmenimis. Taip pat – ryškūs aprangos pokyčiai, pavyzdžiui, kūno slėpimas, kuris kai kuriais atvejais gali būti susijęs su bandymu paslėpti savęs žalojimo žymes.

    Kai kuriais atvejais, pasak jo, pasitaiko ir ant kūno atsirandančių ženklų, signalizuojančių priklausymą grupei. Svarbiausia tuomet suprasti kontekstą – ar tai individualus elgesys, ar dalyvavimo tinkle, kuriame to tikimasi, elementas.

    Dezinformacija po tragedijų ir visuomenės reakcijos

    Kalbėdamas apie reakcijas po tragiškų įvykių, dr. K. Ciesiołkiewiczius atkreipia dėmesį į visuomenės polinkį „užpildyti žinių spragas“ nepatvirtintomis istorijomis. Tokiose situacijose plinta klastotės, DI sugeneruotos medžiagos ir spėlionės apie motyvus.

    Jo vertinimu, tai ypač pavojinga tada, kai socialiniuose tinkluose bandoma „iš akies“ analizuoti įtariamojo profilį ar praeitį, o išvados pateikiamos kaip faktai. Ekspertas kartoja: kol nėra aiškių tyrimo duomenų, svarbu laikytis patikrintos informacijos ir neskubėti su etiketėmis.

    Jis taip pat mini, kad uždarose ir toksiškose bendruomenėse gali atsirasti ir veiksmai, nukreipti prieš šeimą: pavyzdžiui, klaidingi pranešimai tarnyboms ar kiti bandymai sukelti institucijų intervencijas. Dar vienas signalas – siuntos ar daiktai, kurių kilmės tėvai ar globėjai nežino.

    Pasak eksperto, ypač nerimą kelia ne pavieniai epizodai, o kelių skirtingų ženklų sankaupa. Būtent tokiu atveju reikėtų reaguoti greičiau ir ieškoti pagalbos – mokykloje, bendruomenėje ar institucijose, atsakingose už vaikų saugumą.

    Diskusija apie amžiaus ribojimus socialiniuose tinkluose

    Interviu metu aptariama ir vieša diskusija Lenkijoje bei Europoje apie galimus ribojimus nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais – pavyzdžiui, iki 15 metų. Eksperto manymu, kryptis gali būti teisinga, tačiau vien draudimo nepakanka.

    Jo teigimu, esminė dalis – reali ir veiksminga vartotojų amžiaus patikra, kuri taptų platformų, o ne vien šeimų ar mokyklų atsakomybe. Skaitmeninė erdvė, pasak jo, turėtų būti saugi ne tik vaikams, bet ir 15, 18 ar 24 metų jauniems žmonėms.

    Ekspertas taip pat akcentuoja principą „safety by design“ – kai interneto paslaugos kuriamos iš anksto numatant naudotojų saugumo poreikius, ypač jautriausiose grupėse. Kartu jis ragina stiprinti ugdymą apie dezinformaciją, manipuliaciją ir kritinį mąstymą – ir ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

    Jo vertinimu, mokykla gali tapti vieta, kur tokios temos aptariamos dialogo forma, įtraukiant pačius jaunuolius. Tačiau vieno universalaus sprendimo nėra – svarbu aiškiai nustatyti normas ir nuosekliai užtikrinti, kad jos veiktų praktikoje.

  • Rusijos FSB sulaikė du lenkus dėl įtariamo šnipinėjimo, Lenkija įžvelgia provokaciją

    Rusijos saugumo tarnyba FSB pranešė Kaliningrado srityje sulaikiusi du Lenkijos piliečius, įtariamus šnipinėjimu. Lenkijos pareigūnai šią žinią sieja su galima provokacija.

    Anot FSB, sulaikytieji esą rinko informaciją apie Rusijos gynybos ministerijai priklausančius objektus ir karinį personalą. Taip pat minimi duomenys apie socialinę ir ekonominę padėtį regione bei migracijos ir socialinę politiką.

    Be sulaikymo, Rusijos institucijos paskelbė apie sprendimą dar septyniems Lenkijos piliečiams uždrausti atvykti į Rusiją. FSB teigia, kad šie asmenys turėjo ryšių su Lenkijos specialiosiomis tarnybomis.

    Lenkijos pusėje akcentuojama, kad pranešimas pasirodė lapkričio 11-ąją, Lenkijos nacionalinės Nepriklausomybės šventės dieną, todėl tai gali būti informacinės kampanijos dalis.

    Lenkija: informacija tikrinama

    Ministro koordinatoriaus specialiųjų tarnybų klausimais atstovas Jacekas Dobrzyńskis teigė nekomentuojantis medžiagos, kurią internete skelbia Rusijos tarnybos. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tokias žinutes, ypač pasirodančias per nacionalinę šventę, vertina kaip provokaciją ir dezinformaciją.

    Tuo metu Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Maciejus Wiewióras žiniasklaidai nurodė, kad informacija apie sulaikytus lenkus šiuo metu yra tikrinama. Jis taip pat priminė, jog pagal dvišalį susitarimą Rusija turi pareigą formaliai informuoti apie Lenkijos piliečių sulaikymą.

    Kol kas nėra pateikta daugiau patikrintų detalių apie sulaikytųjų tapatybes ar jų teisinį statusą. Situaciją toliau aiškinasi Lenkijos institucijos.

  • Po tragedijos Krokuvoje internetą užliejo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šeštadienio tragedijos Krokuvoje, kai per šaudynes žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose akimirksniu kilo dezinformacijos banga. Internete ėmė plisti nepatvirtintos „versijos“, suklastotos nuotraukos ir vaizdai, sukurti dirbtinio intelekto įrankiais.

    Kaip rašo WNP, klaidinanti informacija apėmė tiek tariamus policijos veiksmus, tiek spėliones apie užpuoliko tapatybę, motyvus ir pažiūras. Dalis turinio buvo tiesiogiai manipuliuota – redaguotas įtariamojo atvaizdas, montuotos nuotraukos, dalintasi neteisėtais smurtą šlovinančiais įrašais.

    Lenkijos institucijos skelbia, kad šaulys buvo 24 metų vyras, o per išpuolį Krokuvos senamiestyje buvo sužeista 16 žmonių, tarp jų – du policininkai. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija pranešė, kad užpuolikas mirė.

    Situacija tapo palanki terpė ir išorės propagandai: tekste nurodoma, kad išpuolis buvo išnaudojamas siekiant didinti visuomenės susiskaldymą, menkinti valstybės institucijas ir susieti įvykį su ukrainiečiais, nors oficiali informacija tai neigė.

    NASK: moderacijai perduota daugiau nei 2 000 paskyrų

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK perdavė moderacijai daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Taip pat pastebėtas botų aktyvumas skirtingomis kalbomis – ne tik lenkų, bet ir anglų, prancūzų, olandų, pasitaikė ir rusiškų paskyrų.

    Skelbiama, kad dezinformacinių žinučių pasiekiamumas išpuolio dieną viršijo 200 mln. peržiūrų. Tarp plačiai skleistų melagingų teiginių minėtos sąmokslo teorijos, jog išpuolį esą „suplanavo vyriausybė“, kad „įvestų apribojimus“ ar „atšauktų renginius“, taip pat bandymai priskirti užpuolikui svetimą kilmę.

    Klaidino ir kai kurie vieši pasisakymai apie situaciją įvykio vietoje. Tuo pat metu policija pabrėžė, kad reagavo nedelsiant, ir viešino tikslius laiko duomenis, kaip vyko pirmieji veiksmai po pranešimo.

    Netikslūs pareiškimai tapo papildomu „kuru“

    Tekste aptariama ir vidaus reikalų ministro Marcino Kierwińskio frazė, kurioje jis užsiminė apie galimas užpuoliko pažiūras, pridurdamas, kad tai dar bus tikrinama. Tai sukėlė audrą, o socialiniuose tinkluose prasidėjo „įrodymų medžioklė“, bandant vieną ar kitą interpretaciją pateikti kaip faktą.

    Varšuvos universiteto profesorė Monika Kaczmarek-Śliwińska atkreipė dėmesį, kad krizės komunikacijoje tokie nepatikrinti teiginiai neturėtų skambėti. Jos vertinimu, informacijos vakuumas tragedijų metu – viena pagrindinių priežasčių, kodėl klaidinantis turinys taip greitai įgauna pagreitį.

    Kita vertus, profesorė teigiamai įvertino institucijų atvirumą ir faktų tikrinimo iniciatyvų darbą – tai, anot jos, padeda mažinti „spragas“, kurias paprastai užpildo gandai.

    Deepfake’ai, „True Crime“ turinys ir bandymai apgauti

    Po išpuolio tinkle plito ir suklastoti vaizdai, įskaitant tariamą užpuoliko nuotrauką su ukrainietiška uniforma – patikrinus buvo teigiama, kad tai DI sugeneruotas klastotės atvejis. Taip pat pasirodė fotomontažų, vaizduojančių užpuoliką kartu su politikais.

    Minimas ir nerimą keliantis turinys iš vadinamosios True Crime Community (TCC) – dalis vartotojų kūrė vaizdo įrašus, šlovinančius smurtą ir patį užpuoliką. Skelbiama, kad nuo šeštadienio tarnybos sulaikė 6 asmenis, publikavusius įrašus, kurie galėjo kelti grėsmę kitų žmonių gyvybei ar sveikatai.

    Ekspertai taip pat įspėja, kad tokios tragedijos dažnai tampa fonu ir kibernetiniams sukčiavimams: internete gali atsirasti vaizdo įrašų ar įrašų, nukreipiančių į kenkėjiškas svetaines, bandant išvilioti duomenis.

    Kaip nepadėti dezinformacijai plisti

    Pagrindinė taisyklė, kurią primena institucijos ir ekspertai – neskubėti dalintis įrašais iš neoficialių šaltinių. Net ir dalijimasis „kritikuojant“ gali padidinti melagingo turinio pasiekiamumą.

    Taip pat raginama sekti oficialius pranešimus ir, pastebėjus akivaizdžius melus, pranešti apie juos pačiose platformose. Jei klaidinanti žinutė jau buvo pasidalinta, rekomenduojama ją pašalinti ir aiškiai parašyti patikslinimą, remiantis oficialiais šaltiniais.

  • Krokuvos ataką išgyvenęs Tomasz Organek prabilo apie neapykantą ir „melą žiniasklaidoje“

    Po šaudynių Krokuvos senamiestyje muzikantas Tomasz Organek sako susidūręs su netikėta reakcija – ne užuojauta, o internetine neapykanta. Artistas socialiniuose tinkluose aprašė, kaip jam teko bėgti slėptis, kai miesto centre nuaidėjo šūviai.

    Kaip skelbiama lenkų portale „SE.pl“, ataka įvyko 2026 metų lapkričio 7 dieną Krokuvos Rynko aikštėje. Per ją žuvo šeši žmonės, dar keliolika buvo sužeisti, o įtariamas užpuolikas vėliau mirė ligoninėje.

    Organek teigia, kad tuo metu buvo aikštėje ir, prasidėjus panikai, kartu su kitais žmonėmis ieškojo prieglobsčio. Pasak jo, daugelis slėpėsi artimiausiose laiptinėse, parduotuvėse ar restoranuose – į vieną jų įbėgo ir pats muzikantas.

    Netrukus po įvykių jis pasidalijo asmenine žinute, tačiau būtent tai, anot atlikėjo, tapo pretekstu įžeidimams ir puolimui internete. Dėl to jis nusprendė viešai sureaguoti į komentarus, kurie jį pasiekė po sukrėtimą sukėlusios dienos.

    „Vietoj empatijos – panieka“

    Organek rašė, kad ilgai svarstė, ar apskritai verta kalbėti, kai tragedija palietė tiek daug žmonių. Vis dėlto, anot jo, patirta komentarų lavina „sėdi giliai“ ir neleido likti tyliam.

    „Buvau ten šeštadienį 15:00. Svarsčiau, ar atkreipti dėmesį į save, kai tiek žmonių ištiko tragedija, bet turiu – tai manyje giliai“, – savo įraše nurodė muzikantas.

    Jis pridūrė negalintis susitaikyti su tuo, kad daliai žmonių pirmas impulsas tokių įvykių akivaizdoje tampa ne užuojauta, o neapykanta. Pasak atlikėjo, tai daug pasako apie kasdienį tarpusavio bendravimą ir aplinką, kurioje lengviau įsiplieskia agresija.

    Pagarba tarnyboms ir kritika dezinformacijai

    Muzikantas taip pat pabrėžė pagarbą tarnyboms ir atsitiktiniams žmonėms, kurie po išpuolio suteikė prieglobstį bei pagalbą išsigandusiems praeiviams. Jo teigimu, tokiose situacijose itin svarbi visuomenės laikysena ir tarpusavio solidarumas.

    Kartu Organek kritikavo, jo žodžiais, melagingas žinutes ir menkinantį pasakojimą viešojoje erdvėje, nukreiptą prieš politikus ar policiją. Pasak atlikėjo, nepasitikėjimo atmosfera ir tarpusavio įtarumas visuomenei kenkia labiau, nei padeda susitelkti.

    „Klaidos televizijoje, puolimas, abipusė įtarumo ir nenoro atmosfera… tai nesukurs visuomenės, paremtos pasitikėjimu, empatija ir bendrystės jausmu“, – reziumavo jis.

  • Po šaudynių Krokuvoje internetą užplūdo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šaudynių Krokuvoje, per kurias žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose kilo masinė dezinformacijos banga – ėmė plisti melagingos žinutės, suklastotos nuotraukos ir dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai.

    Kaip rašoma WNP publikuotoje apžvalgoje, greta nepatvirtintų „naujienų“ apie užpuoliko tapatybę ir motyvus internete suaktyvėjo botų tinklai, o tragedija imta išnaudoti politinėms interpretacijoms ir sąmokslo teorijoms.

    Lenkijos institucijos nurodo, kad dalis klaidinančių naratyvų siekė kurstyti visuomenės susipriešinimą ir kelti abejones dėl valstybės saugumo. Tarp melagienų atsirado ir bandymai susieti ataką su ukrainiečiais, nors oficialiai skelbta, kad užpuolikas buvo lenkas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiomis akimirkomis informacinis chaosas stiprėja dėl „informacijos spragų“: žmonės ieško atsakymų čia ir dabar, o tuo pasinaudoja dezinformacijos skleidėjai bei sukčiai.

    Ką žinoma apie ataką Krokuvoje

    Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje aikštėje įvyko šaudynės. Skelbiama, kad žuvo 10 žmonių, dar 16 buvo sužeisti, tarp jų – du pareigūnai, dalyvavę persekiant įtariamąjį.

    Prokuratūra ir policija nurodė, kad įtariamas užpuolikas buvo 24 metų vyras. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija informavo, jog užpuolikas mirė.

    Tragedijos fone internete plito ir falsifikacijos, susijusios su policijos veiksmais: skelbta, esą pareigūnų vietoje nebuvo, nors policija viešai neigė tokius teiginius ir tikslino reagavimo laiką.

    Botai, suklastoti vaizdai ir „deepfake“

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK moderavimui pateikė daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Tarp jų fiksuotos ir paskyros, skelbusios įvairiomis užsienio kalbomis, įskaitant rusų.

    Institucijų duomenimis, dezinformacinių įrašų pasiekiamumas atakos dieną galėjo siekti daugiau nei 200 mln. peržiūrų. Kartu buvo vardijami ir dažniausiai kartoti melagingi naratyvai – nuo teiginių apie „inscenizaciją“ iki bandymų suversti kaltę Ukrainai.

    Internete taip pat pasirodė „deepfake“ tipo klastotės: pavyzdžiui, tariama užpuoliko nuotrauka su ukrainietiška uniforma, kuri, patikrinus DI detektoriais, buvo įvertinta kaip suklastota.

    Kaip nepadėti melagienoms plisti

    Specialistai primena paprastą taisyklę: net ir kritiškas pasidalijimas klaidinančiu įrašu dažnai tik padidina jo pasiekiamumą. Todėl pirmas žingsnis – nesidalinti turiniu, kol jis nepatikrintas oficialiuose šaltiniuose.

    Jei melagingą įrašą visgi paskelbėte, rekomenduojama jį pašalinti ir paskelbti patikslinimą su nuoroda į oficialią informaciją. Tai padeda sumažinti klaidinančios žinutės poveikį draugams ar sekėjams.

    Dar vienas žingsnis – pranešti apie klaidinančius įrašus pačiose platformose, naudojant funkciją „pranešti“ (report). Lenkijoje papildomai nurodyta, kad dezinformaciją galima teikti ir per NASK tam skirtą formą, o apie sukčiavimo bandymus – per CERT kanalus.

  • Lenkija prieš 2027-ųjų rinkimus: ekspertai įspėja dėl chatbotų ir „dezinformacijos plovimo“

    Lenkijos parlamento rinkimų kampanija 2027 metais, ekspertų vertinimu, gali būti kitokia nei ankstesnės: kova vyks ne tik dėl rinkėjų balsų, bet ir dėl to, ką žmonėms atsakys dirbtiniu intelektu paremti chatbotai.

    Kaip rašo WNP, specialistai perspėja apie naujas grėsmes – nuo bandymų paveikti pačius chatbotus iki tikslingo melagingo turinio „prastūmimo“ į informacinę erdvę taip, kad vėliau jį kartotų didieji kalbos modeliai.

    Vienas esminių rizikos veiksnių – masiškai skleidžiamos netikros žinutės, kurios tampa tarsi „žaliava“ DI sistemoms. Jei tokia informacija patenka į modelių mokymo duomenis ar jų naudojamus šaltinius, vėliau ji gali būti pateikiama kaip atrodanti patikima.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad Lenkijoje visuomenės suvokimas apie šiuos pavojus vis dar menkas, o valdžia iki šiol nėra pristačiusi aiškaus informacinės rinkimų apsaugos plano.

    Vyriausybės planai ir abejones keliantys incidentai

    Straipsnyje nurodoma, kad Lenkijos vyriausybė 2027 metų kampanijai planuoja programą „Bezpieczne wybory 2027“ („Saugūs rinkimai 2027“), kuri turėtų tęsti ankstesnius veiksmus ir apimti dezinformacijos monitoringą, bandymų diskredituoti rinkimų procesą stebėseną bei koordinuotų atakų prieš informacinę erdvę fiksavimą.

    Taip pat numatyta, kad naujai kuriamas Kovos su dezinformacija centras turėtų sujungti vyriausybės, NASK, RCB ir už valstybės saugumą atsakingų tarnybų iniciatyvas.

    Vis dėlto tekste primenamas incidentas, kai skaitmeninimo viceministras Pawełas Olszewskis, tapęs šio centro vadovu, pats pasidalijo „X“ platformoje deepfake turiniu – redaguotu vaizdu prie Konstitucinio Tribunolo, jo tinkamai nepažymėjęs. Toks atvejis kelia klausimų dėl institucijų pasirengimo ir informacinės higienos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad jau dabar internete matoma DI sugeneruoto turinio banga, dezinformacijos srautai ir botų aktyvumas rodo, su kuo gali tekti susidurti artėjant rinkimams.

    Ar chatbotai gali „padėti“ apsispręsti, už ką balsuoti?

    Analitinio centro „Res Futura“ komunikacijos vadovas Kamilis Smogorzewskis teigia, kad 2027 metais pirmą kartą gali aiškiai pasimatyti, kaip stipriai rinkėjų pasirinkimus veikia didieji kalbos modeliai, tokie kaip „ChatGPT“ ir panašūs įrankiai.

    Jo aiškinimu, nors chatbotai dažnai atsisako tiesiogiai nurodyti, už ką balsuoti, pakanka klausimą suformuluoti kitaip – pavyzdžiui, prašant įvardyti, kuri politinė jėga labiausiai atitinka vartotojo pažiūras. Jei žmogus turi viešą profilį socialiniuose tinkluose, modelis teoriškai gali remtis jo įrašais ir „suklasifikuoti“ politines nuostatas.

    Tekste pabrėžiama, kad atsakymai, kuriuos gaus vartotojai, gali priklausyti ir nuo to, kaip aktyviai partijos „pamaitins“ informacinę erdvę turiniu, kurį modeliai vėliau randa ar cituoja. Tai siejama su praktika, kai turinys kuriamas ne tik rinkėjams, bet ir algoritmams.

    Paklaustas apie tai, ar turi žinių apie partijų veiksmus šioje srityje, Lenkijos skaitmeninimo viceministras Michałas Gramatyka teigė, kad jam „nieko apie tai nežinoma“.

    JAV pavyzdys ir „pranie dezinformacji“ taktika

    Straipsnyje pateikiamas ir JAV pavyzdys: „Pew Research Center“ apklausoje 8 proc. respondentų nurodė ieškoję informacijos apie rinkimus naudodami DI chatbotus, o 40 proc. iš šios grupės pripažino, kad taip tikėjosi gauti užuominų, už ką balsuoti.

    Hamburgo universiteto (IFSH) mokslininkas dr. Mateuszas Łabuzas atkreipia dėmesį, kad dalis politinių veikėjų gali bandyti daryti įtaką tam, kaip generatyviniai įrankiai pateikia informaciją. Jis mini, kad kalbama ir apie nemažas, tačiau tik apytiksliai vertinamas lėšas, kurias kai kas galėjo skirti bandymams paveikti DI atsakymus.

    Viena pavojingiausių tendencijų įvardijama „dezinformacijos plovimu“ – kai melas kuriamas masiškai ne tam, kad jį skaitytų žmonės, o tam, kad jis „užkrėstų“ informacinį ekosistemą ir galiausiai būtų atkartotas chatbotų kaip tariamai neutralūs, patikrinti faktai.

    Ši tema siejama ir su vadinamuoju LLM grooming – tikslingu interneto užpildymu pasikartojančiomis žinutėmis, kurios vėliau gali patekti į modelių mokymo duomenis ar jų naudojamus šaltinius.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir pasirengimas naujoms grėsmėms

    Tekste cituojamas ir 2026 metų tyrimas „Dezinformacja oczami Polaków 2026“, kuriame nurodoma, kad 20 proc. apklaustųjų teigia susidūrę su netikromis DI sugeneruotomis naujienomis, o 45 proc. – su deepfake turiniu. Dar 34 proc. sako nežinantys, ar tokį turinį buvo matę.

    Kartu primenami ir „Eurostat“ duomenys: 2025 metais bent bazinius skaitmeninius įgūdžius turėjo maždaug pusė Lenkijos gyventojų nuo 15 metų, o virš bazinio lygio – 24 proc. Tai, straipsnio teigimu, yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio.

    Dr. M. Łabuzo vertinimu, didžiausias pavojus kyla iš vartotojų nežinojimo – tiek apie DI sistemų ribotumus, tiek apie tai, kaip galima jomis manipuliuoti ir kaip jų pateikiama informacija veikia sprendimų priėmimą.

    Ekspertai sutaria dėl vieno: artėjant 2027-ųjų rinkimams klausimai apie valstybės pasirengimą, informacinį atsparumą ir visuomenės skaitmeninį raštingumą taps ne mažiau svarbūs nei tradicinė politinė kampanija.

  • DI klastotės ir botai užliejo ginčą dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo: suklydo ir CWD vadovas

    Ginčas dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo pastarosiomis dienomis persikėlė į socialinius tinklus, kur jį lydėjo emocijų banga, dezinformacija ir DI pagalba pakoreguoti vaizdai. Ši situacija tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip greitai manipuliuotas turinys gali pasiekti milžiniškas auditorijas.

    Kaip aprašo WNP, vieną iš tokių vaizdų platformoje X pasidalijo Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Pawełas Olszewskis. Paradoksas tas, kad jis neseniai tapo naujai kuriamo Centro kovai su dezinformacija (CWD) vadovu ir pats yra atsakingas už kovą su melaginga informacija.

    Tekste teigiama, kad dalis įrašų rėmėsi vaizdu, kuris buvo pateiktas kaip tikrovę atspindintis kadras iš incidento prie Konstitucinio Teismo, nors iš tiesų tai buvo DI pagalba pakeistas turinys. Kritikai atkreipė dėmesį, kad toks platinimas dar labiau didina sumaištį ir menkina pasitikėjimą institucijomis, turinčiomis ginti informacinį saugumą.

    Ekspertai svarsto, kad tai gali būti savotiška repeticija prieš būsimus politinius ciklus: DI generuojami ar pakoreguoti vaizdai, automatizuotos paskyrų grupės ir aštri poliarizacija gali tapti kasdienybe, o visuomenei vis sunkiau atskirti tikrą informaciją nuo suklastotos.

    Kaip DI turinys tampa dezinformacijos įrankiu

    Aprašomas atvejis rodo, kad net ir tada, kai originalus įrašo autorius tekste užsimena apie DI naudojimą, pats vaizdas dažnai „atskiriamas“ nuo konteksto ir pradeda gyventi savarankišką gyvenimą. Kuo daugiau žmonių juo dalijasi, tuo labiau dingsta pirminis paaiškinimas, o auditorija linkusi priimti vaizdą kaip faktą.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad DI pakoreguoti kadrai gali tapti pagrindu visai melagingų interpretacijų grandinei: vieni vartotojai juos pateikia kaip įrodymą, kiti komentuoja matydami tik emociją, o treti perkelia į kitus kanalus be jokio patikrinimo.

    Ekspertų vertinimu, didžiausia rizika atsiranda tada, kai tokį turinį ima platinti politikai ar dideles auditorijas turinčios paskyros. Tuomet klaidinanti informacija per labai trumpą laiką įgauna „patikimumo“ įspūdį vien dėl sklaidos masto.

    Botai ir koordinuotos paskyros: kiek jų matyti diskusijoje

    Tekste cituojami „Res Futura“ analitikai teigia, kad karštose politinėse diskusijose automatizuotų ar į botus panašių paskyrų aktyvumo būna visada, o jų rodikliai nebūtinai smarkiai išsiskiria iš „normos“. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į koordinuotų paskyrų branduolius, kurie komentuoja tuose pačiuose įrašuose panašiais laiko intervalais.

    Analitikai aprašo ir platesnį paskyrų ratą, kuris keliauja per skirtingas temas ir sudaro reikšmingą dalį priešiškų komentarų. Nurodoma, kad didžiausią poveikį gali turėti ne masė mažų paskyrų, o keli dideli profiliai, įskaitant ir užsienio paskyras, surenkančias daugiausia sąveikų.

    Taip pat pabrėžiama, kad įrašai užsienio kalbomis gali sudaryti mažesnę komentarų dalį, tačiau generuoti neproporcingai daug peržiūrų ir reakcijų. Tai sukuria įspūdį, jog tarptautinė auditorija aktyviai „patvirtina“ vieną ar kitą vidaus politinę žinutę.

    Kodėl 2027 metų rinkimai įvardijami kaip išbandymas

    Kalbėdami apie ateitį, ekspertai prognozuoja, kad per Lenkijos parlamento rinkimų kampaniją 2027 metais DI sukurti ar modifikuoti vaizdai (deepfake), botų tinklai ir ypač aštri poliarizacija gali tapti vienais pagrindinių informacinės kovos įrankių. Tai, jų manymu, gali paveikti ir pasitikėjimą pačiu rinkimų procesu.

    Tekste akcentuojama, kad rizika susijusi ne tik su užsienio įtakos operacijomis: dalį turinio gali generuoti ir platinti vietiniai politiniai aktyvistai ar itin angažuoti vartotojai, kurie DI įrankius naudos „saviškiams“ paremti arba oponentams kompromituoti.

    Kita įvardijama kryptis – kalbos modelių, tokių kaip „ChatGPT“ ar panašūs įrankiai, įtaka rinkėjų apsisprendimui. Ekspertai kelia klausimą, kokius atsakymus gaus žmonės, kai pradės klausti, kuri partija jiems artimiausia pagal jų pažiūras, ir kaip tokie atsakymai bus formuojami bei ar jais bus bandoma manipuliuoti.

    Galiausiai pažymima, kad kova su dezinformacija gali pati tapti politinės kovos instrumentu: abipusiai kaltinimai, nepateikiant patikimų įrodymų, dar labiau gilina visuomenės susiskaldymą ir silpnina pasitikėjimą viešąja diskusija.