CP v2

Tag: Dezinformacija

  • Prancūzija tiria dezinformacijos atakas prieš 2027 metų rinkimų favoritų kampanijas

    Prancūzija tiria dezinformacijos atakas prieš 2027 metų rinkimų favoritų kampanijas

    Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimų koordinuotų dezinformacijos veiksmų, nutaikytų į du ryškius kandidatus artėjančiuose 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose. Tyrimas siejamas su šią vasarą socialiniuose tinkluose išplitusiais melagingais pranešimais, galėjusiais paveikti visuomenės nuomonę apie politikus.

    Skelbiama, kad taikiniais tapo buvę ministrai pirmininkai Edouardas Philippe ir Gabrielis Attal. Socialiniuose tinkluose buvo platinami sufabrikuoti įrašai ir vaizdo turinys, kuriame naudota žinomų Prancūzijos žiniasklaidos priemonių stilistika ir ženklinimas, taip siekiant sukurti patikimumo įspūdį.

    Vienu atveju buvo skleidžiami teiginiai apie Edouardo Philippe sveikatos būklę, kitu atveju Gabrielį Attal siekta kompromituoti melagingais kaltinimais dėl ligų ir narkotikų vartojimo. Tokie naratyvai dažnai parenkami neatsitiktinai: sveikatos tema yra jautri, lengvai įaudrinanti auditorijas ir paprastai greitai plintanti platformose, kuriose dominuoja trumpas, emocinis turinys.

    Gabrielis Attal viešai pareiškė, kad informacija yra suklastota, ir pateikė skundą. Edouardas Philippe pats plačiau nekomentavo, tačiau jo aplinka tokius veiksmus įvardijo kaip tikėtiną bandymą daryti įtaką Prancūzijos vidaus politikai iš išorės.

    Prancūzijos pareigūnai tyrime dėmesį sutelkė į dvi grupes, kurios Vakarų institucijų vertinimu yra siejamos su Rusijos interesais: Storm-1516 ir Matriochka. Pasak su technine analize susipažinusio pareigūno, tyrime dalyvauja ir Viginum – Prancūzijos institucija, atsakinga už skaitmeninių grėsmių ir užsienio kišimosi atpažinimą bei prevenciją.

    Šis atvejis nėra vienkartinis: Prancūzijoje jau anksčiau buvo pradėti atskiri tyrimai dėl panašių informacinių operacijų prieš kitus politikus. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau fiksuoja hibridinio poveikio priemones, kai dezinformacija derinama su suklastotais vaizdo įrašais, netikromis naujienų antraštėmis ir koordinuotu platinimu per X, „TikTok“ bei kitas platformas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios kampanijos siekia ne tik pakenkti konkrečiam kandidatui. Dažnai tikslas yra platesnis: mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, kurstyti cinizmą ir skatinti visuomenės susiskaldymą, ypač artėjant rinkimams, kai informacinė erdvė tampa jautriausia.

  • Europos Komisija po pokalbio su „Meta“ ir „TikTok“ ragina griežčiau stabdyti dezinformaciją apie Ceutą

    Europos Komisija po susitikimo su „Meta“ ir „TikTok“ atstovais paragino platformas aktyviau stabdyti dezinformaciją, susijusią su padėtimi Ispanijos eksklave Ceutoje. Už skaitmeninius klausimus atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė, kad krizių metu ypač svarbu saugoti skaitmeninės erdvės integralumą.

    Pasak jos, platformos turi ryžtingiau reaguoti į koordinuotus melagingos ar klaidinančios informacijos srautus, o priežiūrą ir rizikų vertinimą sustiprinti realiuoju laiku. Taip pat raginama glaudžiau bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir greičiau pašalinti ar apriboti turinio sklaidą, kai jis gali kurstyti įtampą.

    „Platformos privalo veikti ryžtingai, kad apsaugotų skaitmeninę erdvę, ypač krizių metu. Stebėseną reikia intensyvinti, o bendradarbiavimą su faktų tikrintojais stiprinti“, – sakė Henna Virkkunen.

    Europos Komisija nurodė pastaruoju metu fiksuojanti išaugusį su Rusija siejamų kanalų aktyvumą, kai socialiniuose tinkluose buvo platinami įrašai, perdėtai išpučiantys įvykius Ceutoje. Institucijos atstovas Guillaume Mercier teigė, kad tokia banga sustiprėjo nuo liepos 30 dienos, o iki tol panašaus masto aktyvumo nebuvo stebėta.

    Šiame kontekste Europos Komisija kartu su Ispanijos valdžios institucijomis, Frontex ir Europolu stebi socialinių tinklų srautą bei galimus raginimus organizuoti neteisėtą masinį sienos kirtimą. Ypatingas dėmesys skiriamas internetinėms žinutėms, kurios gali skatinti neramumus arba klaidinti dėl saugumo situacijos ir migracijos maršrutų.

    Ceutos krizė ir ES reakcija

    Įtampa Ceutoje išaugo liepos pabaigoje, kai į šią Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje iš Maroko pusės pateko dešimtys tūkstančių migrantų. Ispanijos institucijos skelbė, kad didelė dalis jų buvo greitai grąžinti, o situacija netapo masiniu judėjimu į žemyninę Ispaniją ar kitas Šengeno erdvės valstybes.

    Reaguodamos į padėtį, Europos Sąjungos valstybės narės sušaukė neeilinį vidaus reikalų ministrų posėdį, kuriame buvo išreikšta solidarumo žinutė Ispanijai ir sutarta tęsti išorės sienų apsaugos stiprinimą. Migracijos spaudimo epizodai pietinėje Europos periferijoje tradiciškai tampa terpė dezinformacijai, nes emocinis turinys greitai plinta ir gali daryti įtaką visuomenės nuotaikoms.

    Kodėl akcentuojamos „Meta“ ir „TikTok“

    Europos Komisija vis dažniau kelia klausimą dėl didžiųjų platformų atsakomybės, kai kalbama apie krizines situacijas, politinę įtampą ar galimai koordinuotas informacines operacijas. „Meta“ ir „TikTok“ valdomos paslaugos dėl milžiniškos auditorijos bei turinio rekomendavimo sistemų gali akimirksniu išplatinti ir patikimą informaciją, ir klaidinančius naratyvus.

    Europos Sąjungoje šis spaudimas sustiprėjo įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui, kuris didžiausioms platformoms numato pareigą vertinti sistemines rizikas, mažinti dezinformacijos sklaidą ir užtikrinti didesnį skaidrumą. Todėl Europos Komisijos susitikimai su platformomis vis dažniau tampa ne tik konsultacijomis, bet ir aiškiu signalu, kad už delsą ar neveiklumą gali grėsti griežtesnė priežiūra.

    Europos Komisija pranešė, kad prie šio klausimo grįš artimiausiomis dienomis ir vertins, ar platformų veiksmai yra pakankami, atsižvelgiant į situacijos dinamiką. Jei dezinformacijos srautai išliks intensyvūs, galima tikėtis papildomų rekomendacijų, o prireikus ir formalesnių veiksmų, susijusių su platformų įsipareigojimais Europos Sąjungoje.

  • Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusijos valdžia uždraudė „Euronews“ interneto svetainę, priskirdama ją „ekstremistinei“ medžiagai ir įtraukdama į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Po šio sprendimo prieiga prie „Euronews“ skaitmeninių platformų Baltarusijos teritorijoje buvo apribota, ką fiksavo ir paties transliuotojo srautų stebėsenos duomenys.

    Apie sprendimą viešai pranešta per Baltarusijoje veikiančias žiniasklaidos priemones, tačiau iki šiol nebuvo pateikta detalesnio pagrindimo, kodėl būtent šis kanalas pripažintas „ekstremistiniu“. Taip pat nurodoma, kad „Euronews“ oficialaus pranešimo iš Baltarusijos institucijų iš karto negavo, nors sprendimas, kaip skelbiama, priimtas rugpjūčio 4 dieną.

    Buvę ribojimai jau kartojasi

    Tai ne pirmas kartas, kai Baltarusija riboja „Euronews“ veiklą. 2021 metų balandį šalyje buvo sustabdytos „Euronews“ televizijos transliacijos, o tuometiniai argumentai siejosi su licencijos galiojimu ir reklamos pateikimo kalba.

    Žiniasklaidos laisvės organizacijos tokias priemones vertina kaip dalį platesnės nepriklausomos žiniasklaidos spaudimo politikos, kuri suaktyvėjo po masinių protestų Baltarusijoje. Praktikoje „ekstremizmo“ etiketė dažnai tampa teisiniu pagrindu blokuoti turinį, riboti auditorijų pasiekiamumą ir didinti riziką vartotojams, kurie dalijasi ar platina draudžiamą medžiagą.

    Rusijos pavyzdys ir informacinio lauko kontrolė

    „Euronews“ primena, kad Rusija dar 2022 metų kovą uždraudė šio kanalo televizijos transliacijas ir skaitmenines platformas. Sprendimas priimtas netrukus po plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Kremlius sugriežtino taisykles žiniasklaidai ir pradėjo kriminalizuoti informaciją, kurią valdžia laiko kariuomenę „diskredituojančia“.

    Tuomet „Euronews“ atmetė kaltinimus dėl tariamai melagingos informacijos ir pabrėžė, kad ribojimai smogia auditorijoms, kurios ieško faktinės, ne propagandinės informacijos. Toks modelis, kai pasitelkiami reguliuotojai, prokuratūros ir baudžiamosios atsakomybės grėsmė, yra vienas dažniausiai minimų šiuolaikinės cenzūros instrumentų autoritarinėse valstybėse.

    „Mes griežtai smerkiame netoleruotiną ribojimą žmonėms, kurie labiau nei bet kada turi teisę gauti nešališkas, faktais paremtas naujienas“, – sakė „Euronews“ atstovai.

    Nauja tendencija: blokavimai ir kova su VPN

    Pastaraisiais metais informacijos ribojimai vis dažniau apima ne tik atskiras žiniasklaidos priemones, bet ir priemones, kurios leidžia apeiti blokavimus. Rusijoje fiksuojamos plataus masto VPN paslaugų ribojimo bangos, o tai rodo siekį uždaryti alternatyvius informacijos kanalus ir sumažinti galimybes pasiekti užblokuotas svetaines.

    Lygiagrečiai daugėja ir dezinformacijos kampanijų, kai socialiniuose tinkluose platinami klastoti reportažai, imituojantys žinomų redakcijų vizualinį stilių ir pateikimo manierą. Ekspertai pabrėžia, kad tokios operacijos gali būti nukreiptos ne tik į konkrečių žiniasklaidos priemonių reputaciją, bet ir į visuomenių pasitikėjimo pačia informacija ardymą.

    Autokratiški režimai, siekdami kontroliuoti informacinę erdvę, dažniausiai derina kelias priemones vienu metu: teisinius draudimus, techninius blokavimus, spaudimą platformoms, o kartu ir propaganda grįstas naratyvų kampanijas. „Euronews“ blokavimas Baltarusijoje šį modelį dar kartą išryškino, o platesnės pasekmės gali būti jaučiamos tiek pačioje šalyje, tiek regione.

  • Glucksmannas įspėja apie GRU šmeižto operaciją: ką tai reiškia Prancūzijos 2027 metų rinkimams?

    Glucksmannas įspėja apie GRU šmeižto operaciją: ką tai reiškia Prancūzijos 2027 metų rinkimams?

    Centro kairės europarlamentaras ir galimas kandidatas į Prancūzijos prezidentus Raphaëlis Glucksmannas pranešė tapęs, jo teigimu, Rusijos dezinformacijos kampanijos taikiniu. Politikas tvirtina, kad Prancūzijos institucijos jam nurodė, jog operacija siejama su Rusijos karine žvalgyba GRU.

    Pasak Glucksmanno, apie incidentą jį informavo Prancūzijos generalinis sekretoriatas gynybai ir nacionaliniam saugumui. Jis teigia gavęs vertinimą, kad tai buvusi koordinuota informacinė ataka, nukreipta į jo reputaciją ir politinę veiklą.

    Kaip ataka buvo vykdoma?

    Glucksmannas aiškino, kad kampanijoje naudotos įprastos šiuolaikinių įtakos operacijų taktikos. Viena jų, anot politiko, buvo suklastotas straipsnis interneto svetainėje, imituojančioje kairiųjų pažiūrų žiniasklaidos priemonę, taip siekiant sukurti patikimumo įspūdį.

    Taip pat, jo teigimu, socialiniuose tinkluose platintas vaizdo įrašas, kuriame skleidžiami kaltinimai dėl tariamo bandymo papirkti žurnalistus. Glucksmannas šiuos teiginius atmeta ir tvirtina, kad tokios istorijos kuriamos tam, jog būtų pasėta abejonė bei skaldoma visuomenės nuomonė.

    Kodėl tai svarbu 2027 metų kampanijai?

    Prancūzijoje artėjant 2027 metų prezidento rinkimams, užsienio įtakos rizika tampa vis aktualesnė tema. Prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau yra pabrėžęs, kad rinkimų apsauga nuo išorės kišimosi bus vienas valstybės prioritetų, o šios diskusijos Europoje stiprėja po ankstesnių incidentų, siejamų su koordinuotomis dezinformacijos veiklomis.

    Glucksmannas yra žinomas kaip griežtas Kremliaus kritikas ir yra dalyvavęs 2013 metų Maidano įvykiuose Kyjive. Dėl tokio viešo profilio jis laikomas patogiu taikiniu informacinėms atakoms, ypač jei jo galimas dalyvavimas rinkimuose pradėtų realiai keisti politinę dinamiką.

    „Rusijos tarnybos jau pradėjo operacijas, skirtas destabilizuoti 2027 metų prezidento rinkimus. Ši ataka tėra užuomina į tai, kas dar gali laukti“, – sakė Raphaëlis Glucksmannas.

    Rusijos ambasada Paryžiuje, pagal viešai skelbtą informaciją, operatyviai nekomentavo šių kaltinimų. Tuo metu Prancūzijos institucijos ir Europos partneriai vis dažniau akcentuoja, kad rinkimų saugumas apima ne tik kibernetines atakas, bet ir manipuliacijas informacine erdve, naudojant netikras svetaines, anoniminius tinklus bei koordinuotą turinio sklaidą.

  • Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Ceutos krizė ir dezinformacija: kaip „TikTok“ įrašai ir politikų pareiškimai pakurstė masinį migrantų srautą

    Kas nutiko Ceutoje

    Ispanijai priklausančioje Ceutoje, kuri ribojasi su Maroku, per kelias dienas fiksuotas precedento neturintis atvykstančiųjų skaičius – maždaug 70 000 žmonių. Dar prieš suintensyvėjant judėjimui socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai ir žinutės, žadėjusios lengvesnį kelią į Europą.

    Turinyje dažnai kartota, kad siena esą atvira, o jūra atplaukę žmonės neva negalės būti greitai grąžinti. Tokios žinutės plito „TikTok“, „Facebook“ ir kitose platformose, o jų poveikį pareigūnai ir ekspertai įvardija kaip vieną iš veiksnių, prisidėjusių prie staigaus šuolio.

    Klaidingi teiginiai apie migracijos taisykles

    Viena plačiausiai paplitusių interpretacijų buvo ta, kad Ispanija esą „atlaisvino“ migracijos politiką. Šiai versijai pagrindo suteikė du realūs procesai: planas reguliuoti dalies dokumentų neturinčių migrantų statusą ir Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl procedūrų Ceutoje ir Melilijoje.

    Tačiau statuso sureguliavimo priemonė buvo skirta žmonėms, kurie Ispanijoje gyveno iki 2026 metų sausio 1 dienos ir atitiko gyvenamosios vietos reikalavimus. Tai reiškia, kad ji negalėjo būti taikoma tiems, kurie į Ceutą atvyko liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.

    Kitas socialiniuose tinkluose iškraipytas aspektas – teismo sprendimas dėl žmonių, sulaikytų po atvykimo jūra. Sprendimas nekeičia teisės pasilikti Ispanijoje, o tik nurodo, kad jie negali būti nedelsiant grąžinti taikant specialų Ceutos režimą ir turi būti tvarkomi pagal įprastą teisinę grąžinimo procedūrą.

    Ar atvykusieji gali patekti į žemyninę Europą?

    Antroji klaidinančių teiginių banga buvo susijusi su baime, kad į Ceutą atvykę žmonės netrukus persikels į žemyninę Ispaniją ir kitas Europos šalis. Dalis Europos politikų viešai kėlė šią prielaidą, o kai kurios valstybės reagavo stiprindamos patikras ir kontrolę.

    Vis dėlto Europos Sąjungos migracijos komisaras Magnusas Brunneris teigė, kad tuo metu į žemyninę Europą neperėjo nė vienas asmuo. Ispanijos užsienio reikalų institucijos akcentavo, kad išvykimas iš Ceutos galimas tik jūra arba oru, o keliaujant ta kryptimi atliekamos tapatybės patikros, todėl be identifikavimo procedūrų išvykti nepavyktų.

    Ispanijos pareigūnai taip pat nurodė, kad didelė dalis atvykusiųjų jau grįžo į Maroką savanoriškai arba buvo išsiųsti. Keli tūkstančiai žmonių tuo metu, remiantis agentūros AP informacija, dar liko anklave, tikėdamiesi sulaukti galimybės pasiekti žemyninę Ispaniją.

    Kas dar galėjo turėti įtakos

    Kas tiksliai sukėlė tokį mastą, iki galo aišku nėra: minimi ekonominiai sunkumai Maroke, nusikaltėlių tinklai, socialinių tinklų dezinformacija ir abiejų pusių institucijų veiksmai. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezis yra sakęs, kad žmonių gabentojai sąmoningai klaidino visuomenę, iškraipydami teismo sprendimo prasmę.

    Tuo pat metu migracijos ir žmogaus teisių aktyvistai pabrėžė, kad gandai ir emocingas turinys socialiniuose tinkluose gali veikti kaip katalizatorius, ypač kai žmonės tikisi „langų“ sienos kontrolėje. AP fotografas taip pat pranešė matęs situacijų, kai Maroko pareigūnai iš pradžių nesikišo, o vėliau imtasi veiksmų.

    Sąmokslo teorijos ir faktų stoka

    Krizės fone internete išplito ir sąmokslo teorijos, esą masinį judėjimą organizavo Izraelis ar Jungtinės Valstijos, siekdamos nubausti Ispaniją už jos užsienio politikos pozicijas. Tokie teiginiai dažniausiai buvo grindžiami prielaidomis ir tarpusavyje nesusijusių įvykių sugretinimu.

    Kol kas viešojoje erdvėje nepateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad šios valstybės būtų koordinavusios ar skatinusios migraciją į Ceutą. Europos Komisijos atstovai atkreipė dėmesį į internetinės dezinformacijos problemą, tačiau konkretaus šaltinio ar organizuoto veikėjo neįvardijo.

    Ceutos atvejis parodė, kaip greitai krizinėse situacijose socialinių tinklų turinys gali tapti realaus pasaulio sprendimų ir judėjimo varikliu. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinanti informacija, ypač susieta su teisiniais niuansais, gali būti lengvai išnaudojama tiek nusikaltėlių tinklų, tiek politinės komunikacijos tikslams.

  • Vos per 24 valandas „Google“ išjungė DI funkciją „Google Earth“: išgąsdino klastotės

    Vos per 24 valandas „Google“ išjungė DI funkciją „Google Earth“: išgąsdino klastotės

    „Google“ per mažiau nei parą išjungė naują dirbtinis intelektas funkciją „Google Earth“, kuri leido naršyklėje generuoti fotorealistinius vaizdus, paremtus realiais palydoviniais, aerofotografiniais duomenimis ir 3D modeliais. Įrankis startavo liepos 30 dieną ir iškart sulaukė didžiulio dėmesio dėl paprasto veikimo: vartotojui pakako priartinti vietą ir įvesti teksto užklausą.

    Sistema generuodavo vaizdą, „pririštą“ prie konkrečių koordinačių, išlaikydama vietovei būdingas spalvas, apšvietimą ir kameros kampą. „Google“ šią galimybę pristatė kaip būdą greičiau vizualizuoti istorinius scenarijus, architektūrines idėjas ar hipotetinius urbanistinius projektus, kai reikia įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pokyčiai realiame žemėlapyje.

    Kaip atsirado dezinformacijos rizika

    Nors generuoti vaizdai buvo pažymėti skaitmeniniu vandens ženklu „SynthID“ ir nebuvo įkeliami į viešą „Google Earth“ sluoksnį, vartotojai ėmė dalintis ekrano nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Tai greitai atvėrė kelią scenoms, kurios atrodė kaip tikros palydovinės nuotraukos iš karinių konfliktų ar nelaimių zonų.

    Tarp internete paplitusių pavyzdžių minėti vaizdai, vaizduojantys tariamus bombardavimo padarinius, gaisrus, sprogimų kraterius ar sugriautus objektus realiose vietovėse. Tokios vizualizacijos, ypač pateikiamos be konteksto, gali būti suprastos kaip autentiški įrodymai, nes „Google Earth“ daugeliui žmonių yra patikimas orientyras tikrovei tikrinti.

    OSINT bendruomenės ir informacijos patikros ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad geografiškai „įtikinamas“ vaizdas sustiprina melagingos žinutės patikimumą. Net jei pats DI sugeneruotas turinys nėra „Google Earth“ viešas sluoksnis, vien ekrano nuotrauka ar įrašas gali tapti dezinformacijos kampanijų įrankiu.

    „Google“ sprendimas ir kas toliau

    Liepos 31 dieną vakare „Google“ pranešė, kad funkcija išjungiama. Bendrovė pabrėžė, jog žmonės itin pasitiki „Google Earth“ kaip patikimu pasaulio vaizdu, o nors įrankis gali turėti naudingų pritaikymų profesionalams, pastebėta, kad kai kurie vartotojai dalijosi sugeneruotais vaizdais taip, jog tai galėjo prieštarauti taisyklėms.

    Bendrovė taip pat nurodė dirbanti su stipresnėmis apsaugomis, kurios padėtų aptikti bandymus klaidinti ir užkirsti kelią realybės klastojimui. „Google“ neatmetė, kad ateityje ši funkcija gali sugrįžti, tačiau tik su griežtesniais ribojimais, aiškesniu žymėjimu ir patikimesniais piktnaudžiavimo prevencijos mechanizmais.

    Šis atvejis dar kartą parodė platesnę tendenciją: DI generuojamas turinys vis labiau priartėja prie dokumentinės estetikos, todėl vien vandens ženklų ar vidinių apribojimų ne visada pakanka. Augant sintetinės medžiagos kokybei, platformoms tampa kritiškai svarbu ne tik kurti kūrimo įrankius, bet ir užtikrinti, kad jie negalėtų būti panaudoti klaidinančioms „įrodymų“ imitacijoms realių įvykių kontekste.

  • „Google Earth“ pridėjo DI vaizdų funkciją: ekspertai įspėja, kad tai taps trolinimo ginklu

    „Google Earth“ pridėjo DI vaizdų funkciją: ekspertai įspėja, kad tai taps trolinimo ginklu

    „Google“ visame pasaulyje pradėjo diegti naują „Google Earth“ funkciją, leidžiančią generuoti pagal užklausą sukurtus vaizdus, paremtus palydoviniais, aerofoto ir 3D žemėlapio duomenimis. Bendrovė teigia, kad tikslas yra kūrybiškai ir aiškiai vizualizuoti idėjas realiose koordinatėse, tačiau kritikai įspėja apie riziką, susijusią su dezinformacija.

    Naujoji galimybė pasiekiama naršyklėje kompiuteryje: vartotojas priartina norimą vietą, pasirenka įrankių skiltį ir suveda tekstinę užklausą, o rezultatas sugeneruojamas ant pasirinktos teritorijos vaizdo. Jei vaizdas netenkina, užklausą galima patikslinti ir generuoti pakartotinai.

    „Google“ pateikia ir praktinių pritaikymų pavyzdžių: nuo istorinių rekonstrukcijų iki edukacinių infografikų. Vienas scenarijus yra įsivaizduojamas istorinis vaizdas, kai šiuolaikinės vietovės fragmentas perdirbamas taip, lyg atrodytų prieš šimtmečius, o kitas – kai sistema atrenka faktus ir sukuria aiškinamąją grafiką apie konkretų objektą ar vietą.

    Kam tai gali būti naudinga

    Bendrovės teigimu, tai gali praversti architektams, urbanistams ir planuotojams, kai reikia greitai pateikti vizualines alternatyvas tam pačiam rajonui ar sklypui. Taip pat akcentuojamas ir pramoginis aspektas, kai galima pamatyti hipotetines ateities versijas, pavyzdžiui, kaip teritorija atrodytų skirtingais klimato ar infrastruktūros scenarijais.

    Kol kas funkcija pristatoma kaip eksperimentinė, o naudojimas ribojamas, ypač nemokamose paskyrose, kur per dieną leidžiamas tik ribotas bandymų skaičius. Tokie limitai dažnai taikomi dėl didelių skaičiavimo resursų kaštų ir siekiant sumažinti piktnaudžiavimo riziką ankstyvoje stadijoje.

    Didžiausia grėsmė – dezinformacija

    Didžiausias klausimas, kurį kelia analitikai, yra tai, kaip lengvai tokie vaizdai gali būti panaudoti klaidinančioms „įrodymų“ iliustracijoms socialiniuose tinkluose. Pakanka sugeneruoti tariamą incidentą konkrečioje vietoje ir pateikti ekrano nuotrauką kaip realų palydovinį vaizdą, o vartotojai, skubėdami dalintis, ne visada tikrina šaltinius.

    DI tyrėjas Henk van Ess įspėjo, kad tokios priemonės sumažina barjerą informaciniams manipuliatoriams: anksčiau reikėdavo daugiau pastangų, dabar pakanka vienos tekstinės užklausos.

    „Ši funkcija gali pastūmėti informacinį karą tarp valdžių, grupuočių ir trolių: vieni norės padidinti atakos mastą, kiti – parodyti, kad objektas sunaikintas arba nepaliestas, o troliams svarbiausia – greitas plitimas“, – sakė Henk van Ess.

    „Google“ atsakas ir apsaugos

    „Google“ teigia, kad į dezinformacijos riziką žiūri rimtai ir diegia atpažinimo mechanizmus. Bendrovė nurodo, kad DI sugeneruoti vaizdai žymimi skaitmeniniu vandens ženklu „SynthID“, o vartotojai autentiškumą gali tikrinti pasitelkdami „Gemini“ ar „Lens“.

    Taip pat tvirtinama, kad yra ribojamos užklausos, susijusios su žalingomis temomis, o apsaugos priemonės nuolat atnaujinamos. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien technologinių žymų ne visada pakanka, nes dezinformacija dažnai plinta per ekrano kopijas, perpublikavimus ir iš konteksto ištrauktas iliustracijas.

    Dėl to skaitmeninio raštingumo ir turinio tikrinimo įgūdžiai išlieka kritiškai svarbūs: vertinant vaizdus rekomenduojama ieškoti originalaus šaltinio, tikrinti datą, kontekstą ir ar vaizdas nėra sugeneruotas ar redaguotas. Augant generatyvinio DI įrankių skvarbai, tokie patikros įpročiai tampa būtini ne tik žurnalistams, bet ir kiekvienam socialinių tinklų vartotojui.

  • DI „ištrūko“ iš kontrolės? Kodėl „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas nori stabdyti galingų modelių leidimą

    Altmano pozicija pasikeitė

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas pastaruoju metu vis dažniau kalba apie būtinybę atsargiau diegti naujas, itin galingas dirbtinio intelekto sistemas. Jei anksčiau jis skeptiškai vertino raginimus lėtinti pažangą, dabar akcentuoja, kad visuomenė ir institucijos ne visada spėja prisitaikyti prie staigių technologinių šuolių.

    Tokie pareiškimai atspindi platesnę tendenciją rinkoje: stiprėjant DI galimybėms, vis didesnis dėmesys skiriamas saugumui, patikimumui ir atsakomybei. Kartu daugėja diskusijų apie tai, kaip ir kada naujos kartos modeliai turėtų būti išleidžiami viešai.

    Kas kelia daugiausia rizikų?

    Didžiausias nerimas siejamas ne su pačia technologija, o su jos naudojimu ir piktnaudžiavimu. Ekspertai dažniausiai išskiria kibernetinio saugumo rizikas, įtikinamų apgavysčių ir dezinformacijos mastą, taip pat galimybę automatizuoti kenksmingus veiksmus, kuriems anksčiau reikėjo daug laiko ir kompetencijų.

    Šiuolaikiniai modeliai geba generuoti tekstą, kodą, vaizdus ir garsą taip įtikinamai, kad vis sunkiau atskirti realų turinį nuo sintetinės imitacijos. Dėl to organizacijos vis dažniau diegia papildomas patikros procedūras, o platformos griežtina taisykles dėl turinio kilmės žymėjimo.

    „Jei technologija vystosi greičiau nei taisyklės ir apsaugos, turime bent jau dozuoti jos diegimo tempą“, – sakė Samas Altmanas.

    Reguliavimas, rinkos spaudimas ir darbo rinka

    DI plėtra vyksta kartu su augančiu reguliaciniu spaudimu. Europos Sąjungoje įsigalioja naujos rizikos valdymo taisyklės, kurios numato griežtesnius reikalavimus didesnės rizikos DI sistemoms, o įmonėms tenka aiškiau įsivertinti, kur ir kaip jos gali taikyti modelius.

    Ne mažiau svarbus ir ekonominis kontekstas: bendrovės lenktyniauja dėl našumo, tačiau tuo pat metu bijo reputacinių ir teisinių pasekmių, jei DI suklys ar bus panaudotas piktavališkai. Darbo rinkoje tai reiškia spartesnę rutininių užduočių automatizaciją, bet kartu ir didesnę paklausą specialistams, gebantiems prižiūrėti, testuoti bei saugiai integruoti DI sprendimus.

    Altmano mintis apie lėtesnį diegimą dažnai interpretuojama kaip bandymas rasti pusiausvyrą tarp inovacijos ir kontrolės. Praktikoje tai gali reikšti etapais leidžiamas naujas modelių versijas, griežtesnes prieigos sąlygas, daugiau nepriklausomų testų ir didesnį skaidrumą dėl ribojimų.

  • DI revoliucija jau čia: kas laimės milijardus, o kam gresia darbo vietų praradimas?

    Generatyvusis dirbtinis intelektas per kelerius metus iš eksperimentinės technologijos tapo kasdieniu įrankiu, gebančiu kurti tekstus, vaizdus, vaizdo įrašus ir programinį kodą. Tokie sprendimai kaip „ChatGPT“ ar „Midjourney“ keičia ne tik kūrybines industrijas, bet ir finansus, klientų aptarnavimą bei programavimą.

    Rinkos prognozės išsiskiria, tačiau kryptis aiški: investicijos į generatyvų DI auga sparčiau nei į daugumą ankstesnių technologinių bangų. Didelę paklausos dalį generuoja debesijos paslaugos ir skaičiavimo infrastruktūra, o svarbiausiu „butelio kakliuku“ tapo lustai ir duomenų centrų pajėgumai.

    Kur DI duoda daugiausia vertės

    Didžiausias proveržis dabar fiksuojamas ten, kur daug pasikartojančių užduočių ir dokumentų: klientų aptarnavime, pardavimuose, rinkodaroje, teisėje ir apskaitoje. Įmonės DI naudoja el. laiškams, ataskaitoms ir sutarčių santraukoms, taip pat paieškai vidiniuose archyvuose, kai darbuotojams reikia greitai rasti atsakymus iš šimtų dokumentų.

    Programavimo srityje generatyvus DI tapo našumo „stiprintuvu“: jis padeda rašyti kodą, aptikti klaidas, generuoti testus ir dokumentaciją. Dėl to trumpėja kūrimo ciklai, tačiau kartu didėja reikalavimai kokybės kontrolei, saugumui ir duomenų apsaugai.

    Darbo rinkos pokyčiai ir atlyginimai

    DI pirmiausia keičia ne profesijas, o užduotis: dalis darbo automatizuojama, o darbuotojų vaidmuo slenka į priežiūrą, sprendimų priėmimą ir atsakomybę už rezultatą. Daugelyje organizacijų formuojasi nauji vaidmenys, tokie kaip DI produktų vadovai, duomenų valdymo specialistai ir modelių rizikos vertintojai.

    Kartu ryškėja tendencija, kad DI įgūdžiai tampa konkurenciniu pranašumu: didėja paklausa darbuotojų, gebančių efektyviai formuluoti užduotis, tikrinti atsakymus, dirbti su duomenimis ir suprasti ribas. Tai augina atlyginimų skirtumus tarp tų, kurie DI naudoja kasdienėje veikloje, ir tų, kurių darbas lieka labiau rutininis.

    Rizikos: nuo dezinformacijos iki privatumo

    Augant galimybėms, auga ir grėsmės. Generatyvus DI palengvina įtikinamų klastočių kūrimą, įskaitant dypfeikus, todėl įmonėms ir institucijoms tampa būtina stiprinti tapatybės patvirtinimą, informacijos tikrinimą ir komunikacijos higieną.

    Praktikoje daug incidentų kyla ne dėl „superintelekto“, o dėl žemiškų problemų: neteisingų atsakymų, šališkų duomenų, konfidencialios informacijos nutekinimo ar autorių teisių rizikų. Todėl organizacijos vis dažniau diegia vidines DI naudojimo taisykles, riboja jautrių duomenų įkėlimą ir reikalauja žmogaus patvirtinimo kritinėse srityse.

    Europos Sąjungoje reguliavimas tampa svarbia DI ekosistemos dalimi: rizikos lygiais grįsta priežiūra skatina skaidrumą, auditą ir atsakomybę, ypač tais atvejais, kai sprendimai gali paveikti žmonių teises, saugą ar galimybes gauti paslaugas.

    Generatyvus DI šiandien yra ne vien technologinis mados žodis, o produktyvumo įrankis, kuris jau daro įtaką įmonių konkurencingumui ir darbo organizavimui. Didžiausi laimėtojai bus tie, kurie DI integruos atsakingai: investuos į duomenų kokybę, darbuotojų kompetencijas ir aiškias saugumo taisykles.

  • Nematoma grėsmė rinkimams: DI jau išmoko nepastebimai paveikti milijonų nuomonę

    Dirbtinis intelektas vis sparčiau keičia ne tik technologijų sektorių, bet ir politinę komunikaciją. Nauji tyrimai rodo, kad šiuolaikinės DI sistemos jau gali kurti itin įtikinamas skaitmenines tapatybes ir per jas daryti įtaką žmonių nuomonei socialiniuose tinkluose.

    Skirtumas nuo ankstesnių „botų“ tas, kad naujos kartos paskyros geba palaikyti natūralius dialogus, taikytis prie pašnekovo reakcijų ir naudoti konkrečiai auditorijai būdingą kalbą. Dėl to vartotojams tampa vis sunkiau atskirti, ar bendrauja su žmogumi, ar su algoritmu.

    Tokios paskyros gali imituoti emocijas, asmeninę patirtį ir net vietinį kontekstą, todėl atrodo patikimos. Praktikoje tai leidžia kurti įspūdį, kad tam tikra nuomonė yra plačiai paplitusi, nors ją gali stiprinti koordinuota, dirbtinai sukurta veikla.

    Kaip veikia skaitmeniniai agentai

    Pagrindinė rizika slypi mastelyje: viena grupė, pasitelkusi DI, gali vienu metu valdyti tūkstančius paskyrų. Jos tarpusavyje suderintai kartoja tuos pačius naratyvus, palaiko viena kitą komentarais ir dalijimaisis, taip „užkeldamos“ žinučių matomumą.

    Be to, DI leidžia greitai testuoti skirtingus argumentus ir formuluotes, stebint, kas geriausiai veikia konkrečias žmonių grupes. Tokie nuolatiniai bandymai primena automatizuotus mikroeksperimentus, kurie padeda optimizuoti įtaigą ir pasiekti didesnį poveikį per trumpesnį laiką.

    Ekspertai pabrėžia, kad pavojus kyla ne tik dėl melagingos informacijos, bet ir dėl pačios diskusijos deformavimo. Kai didelė dalis „nuomonių“ tampa sintetinės, visuomenės debatai gali būti nukreipiami norima linkme, net ir neskleidžiant akivaizdžių klastočių.

    Rinkimų saugumas ir pasitikėjimas informacija

    Pastaraisiais metais įvairiose šalyse fiksuotos koordinuotos informacinės kampanijos, kuriose derinami netikri profiliai, tikslinis reklamos pirkimas ir klaidinančios žinutės. Prie šio arsenalo prisideda ir vadinamieji dipfeykai, kai DI sugeneruoja realistiškai atrodantį vaizdą ar garsą, galintį klaidinti rinkėjus.

    Didžiausia ilgalaikė pasekmė gali būti pasitikėjimo erozija: žmonės ima abejoti ne tik konkrečiomis žinutėmis, bet ir pačia viešąja erdve. Tai skatina užsidarymą informaciniuose burbuluose ir didina poliarizaciją, o nuo to demokratinėms procedūroms tampa sunkiau išlaikyti legitimumą.

    Ką galima padaryti jau dabar

    Sprendimai paprastai skirstomi į technologinius ir visuomeninius. Technologinėje pusėje svarbus platformų gebėjimas aptikti koordinuotą neautentišką elgesį, greitai stabdyti tinklus ir aiškiau žymėti sintetiniu turiniu paremtas paskyras ar medžiagą.

    Kita kryptis yra medijų raštingumas: gebėjimas tikrinti šaltinius, atpažinti emocinę manipuliaciją ir vertinti, ar paskyra elgiasi natūraliai. Kuo anksčiau vartotojai pradeda įtariau žiūrėti į staiga „išpopuliarėjusius“ naratyvus ir vienodus komentarų šablonus, tuo mažesnės galimybės manipuliacijai įsitvirtinti.

    Specialistai akcentuoja, kad DI poveikio rinkimams tema tampa ne ateities scenarijumi, o dabarties iššūkiu. Dėl to rinkimų saugumas vis dažniau suprantamas ne vien kaip balsavimo infrastruktūros apsauga, bet ir kaip informacinės aplinkos atsparumas.