CP v2

Tag: DGA

  • Prancūzai išbandė Mach 5 skraidyklę: ji kyla iki 200 km ir grįžta ant tako per 6 valandas

    Prancūzai išbandė Mach 5 skraidyklę: ji kyla iki 200 km ir grįžta ant tako per 6 valandas

    Prancūzijos bendrovė „AndroMach“ pranešė užbaigusi raketinio variklio „Banger“ bandymų kampaniją. Šis variklis kuriamas daugkartinio naudojimo bepilotčiui aparatui „Envol“, kuris turėtų kilti nuo įprasto pakilimo tako, pasiekti hipergarsinį greitį ir grįžti nusklendęs atgal į aerodromą.

    Pagal skelbiamą koncepciją aparatas ore pasiektų apie Mach 5, tai yra maždaug 6 200 kilometrų per valandą, ir pakiltų iki maždaug 200 kilometrų aukščio. Toks profilis nenumato išėjimo į orbitą, tačiau leidžia atlikti aukštą skrydžio lanką, per kurį kelioms minutėms sudaromos mikrogravitacijos sąlygos.

    Kam reikalingas „Envol“?

    Programos autoriai akcentuoja mokslinius tikslus: medžiagų, skysčių ar biologinių mėginių tyrimus mikrogravitacijoje, taip pat elektronikos ir jutiklių bandymus realioje hipergarsinėje aplinkoje. Svarbi detalė ta, kad naudingasis krovinys turėtų grįžti kartu su aparatu, todėl mėginius galima nedelsiant analizuoti pakartotinai.

    Kartu atvirai įvardijamas ir gynybos kontekstas. Toks bepilotis, greitai manevruojantis ir sunkiai perimamas taikinys gali tapti platforma oro gynybos jutiklių bei perėmimo sprendimų bandymams, kai reikia imituoti sudėtingas trajektorijas.

    Kaip veiktų variklis ir skrydis

    Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad „Envol“ turėtų būti apie 4 metrų ilgio ir gabenti iki 30 kilogramų naudingąjį krovinį. Startui ir pradinei skrydžio fazei numatomi du reaktyviniai varikliai, o pakilus ore turėtų būti įjungiamas kriogeninis raketinis variklis „Banger“.

    „Banger“ kaip kurą naudoja skystą deguonį ir propaną. Variklio degimo kamera pagaminta iš metalo naudojant 3D spausdinimo technologiją, kuri leidžia greičiau keisti konstrukciją ir suformuoti sudėtingus aušinimo kanalus, reikalingus didelėms šiluminėms apkrovoms.

    Skelbiama, kad bandymai vyko Prancūzijos gynybos bandymų infrastruktūroje, dalyvaujant ir Prancūzijos kosmoso agentūrai CNES. Variklis buvo užvestas 21 kartą, o bendra darbo trukmė siekė apie 7 minutes, nurodant, kad bandymų ciklas praėjo be gedimų ir išlaikyta pakartotinio panaudojimo galimybė.

    Kada tikėtis pirmųjų skrydžių

    Pasak programos rengėjų, prototipo „Envol XP1“ pirmieji skrydžiai planuojami 2026 metų pabaigoje ir 2027 metų pradžioje, o pramoninė versija siejama su 2028 metais. Komercinių misijų pradžia įvardijama 2029 metais, jei bandymų grafikas nesikeis.

    Europos kontekste tokie projektai vertinami kaip būdas pigiau ir dažniau pasiekti mikrogravitacijos sąlygas, neatliekant brangių orbitalinių misijų. Be to, hipergarsinių skrydžių technologijos ir jų testavimo infrastruktūra tampa vis svarbesnė dėl spartėjančių ginkluotės programų ir priešpriešos jutiklių bei perėmimo srityje.

  • „Airbus“ padalinys laimėjo Prancūzijos kariuomenės konkursą: diegs „Paracom“ kibernetinio saugumo vartus

    Kas nuspręsta ir kodėl tai svarbu

    Prancūzijos gynybos pirkimus koordinuojanti agentūra DGA konkurso būdu pasirinko „Airbus Cybersecurity“ kaip saugumo vartų „Paracom“ tiekėją Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms. Sprendimo esmė – apsaugoti vidinius, įslaptintus ryšio kanalus nuo duomenų nutekėjimų ir neleisti šnipams ar įsilaužėliams pasiekti jautrių perdavimo sistemų.

    Tokie sprendimai paprastai veikia kaip griežtai valdomas tarpinis sluoksnis tarp skirtingo slaptumo lygio tinklų ir įrenginių. Praktikoje tai reiškia, kad net jei vienoje grandyje atsiranda pažeidžiamumas, jis neturi automatiškai atverti kelio į kritinius karinius informacinius resursus.

    „Šie vartai yra būtini – jie lemia sistemos, kurioje yra slaptos ir visiškai slaptos informacijos, apsaugą. Be jų nebūtų įmanoma nei duoti įsakymų, nei palaikyti ryšio“, – sakė „Airbus France“ kibernetinio saugumo vadovas Nicolas Razy.

    „Mūsų komandų kompetencija, kuriant daugiasluoksnius ryšio sprendimus ir atsparumą kibernetinėms atakoms, stiprina mūsų pozicijas kaip nepriklausomo kibernetinio saugumo žaidėjo“, – sakė „Airbus Defence and Space“ žvalgybos sprendimų vadovas Francois Lombard.

    Kur bus naudojami „Paracom“ vartai

    Pagal aprašymą „Paracom“ programa apima kelis diegimo formatus ir skirtingus sistemos mastelio lygius – nuo duomenų centrų iki vadaviečių ir sąsajų su civiliniais partneriais. Kitaip tariant, tai nėra vienas produktas vienai vietai, o modulinė infrastruktūra, kurią galima pritaikyti skirtingoms karinių ryšių grandims.

    Nepriklausomai nuo formato, vartai parengti naudojimui ir platformose, kur ryšio saugumas ypač jautrus: koviniuose lėktuvuose ir sraigtasparniuose, povandeniniuose laivuose bei paramos laivuose, šarvuotoje technikoje ir mobiliuose vadovavimo punktuose. Tokia aprėptis rodo, kad sprendimas orientuotas ne tik į stacionarias bazes, bet ir į mobilias, lauko sąlygomis veikiančias sistemas.

    Įsipareigojimai 25 metams ir platesnis kontekstas

    Prancūzijos pusė sutarties vertės neatskleidė, tačiau žinoma, kad „Airbus“ dukterinė bendrovė artimiausius 25 metus bus atsakinga už „Paracom“ sistemos priežiūrą. Taip pat numatyti nuolatiniai atnaujinimai, grėsmių stebėsena ir reagavimas į kintančius išorinius rizikos veiksnius.

    Toks ilgas laikotarpis atspindi šiandieninę tendenciją gynybos sektoriuje: kibernetinis saugumas perkamas ne kaip vienkartinis diegimas, o kaip ilgalaikė paslauga su periodinėmis modernizacijomis. Kintant atakų metodams, įskaitant DI pritaikymą automatizuotai žvalgybai, socialinei inžinerijai ar pažeidžiamumų paieškai, nuoseklus sistemų atnaujinimas tampa kritiškai svarbus.