Tag: DI agentai

  • „Google“ meta iššūkį „OpenAI“: pristatė Gemini 3.5 ir DI agentą, galintį veikti už jus

    „Google“ meta iššūkį „OpenAI“: pristatė Gemini 3.5 ir DI agentą, galintį veikti už jus

    Per kasmetinę kūrėjų konferenciją Google I/O „Google“ pristatė naujus „Gemini“ modelius ir vadinamuosius agentinius sprendimus, kurie turi padėti bendrovei išlaikyti tempą sparčiai augančioje DI rinkoje. Pranešimai pasirodė tuo metu, kai vis daugiau vartotojų dalį užklausų perkelia iš tradicinės paieškos į pokalbių robotus.

    Pagrindinis naujienų akcentas – atnaujinta „Gemini“ modelių šeima. „Google“ skelbia, kad „Gemini 3.5 Flash“ sukurtas greitam atsakui ir taps numatytuoju modeliu „Gemini“ programėlėje bei DI režime paieškoje daugelyje rinkų, o „Gemini 3.5 Pro“ pirmiausia naudojamas viduje ir platesniam naudojimui turėtų būti atvertas vėliau.

    „Jums nebereikia rinktis tarp kokybės ir greičio“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai.

    Bendrovė taip pat akcentavo saugumo kryptį: žadama sustiprinta apsauga, kad modelis rečiau generuotų žalingą turinį ir rečiau nepagrįstai atsisakytų atsakyti į saugias užklausas. Pastaruoju metu tai tampa vienu svarbiausių kriterijų, nes reguliuotojai ir verslas vis griežčiau vertina DI patikimumą, šališkumo rizikas ir turinio saugą.

    DI agentai persikelia į programėles

    Kita didelė naujiena – „Gemini Spark“, bendros paskirties DI agentas „Gemini“ programėlėje. „Google“ teigia, kad jis gali samprotauti naudodamas informaciją iš sujungtų programėlių ir atlikti veiksmus vartotojo vardu, bet tik pagal jo nurodymus.

    „Google“ pabrėžia, kad tikslas yra padėti žmonėms tvarkytis su kasdienėmis skaitmeninėmis užduotimis, kai vartotojui reikia kuo mažiau rankinio darbo. Tokia kryptis atitinka visos rinkos tendenciją: nuo vien tik tekstinių atsakymų pereinama prie agentų, kurie planuoja žingsnius, vykdo užduotis ir integruojasi su paslaugomis.

    „Gemini Spark“ kol kas pristatomas kaip bandomoji versija, prieinama ribotam testuotojų ratui ir „Google AI Ultra“ prenumeratoriams. Tai rodo, kad pažangesnės funkcijos vis dažniau bus siejamos su mokamais planais, o konkurencija persikelia į paketų vertę ir integracijų gylį.

    Modelis, kuris imituoja fizinį pasaulį

    „Google“ taip pat pristatė „Omni“ – vadinamąjį pasaulio modelį, skirtą imituoti fizines aplinkas ir prognozuoti, kas nutiks toliau, priklausomai nuo vartotojo veiksmų. Tokie modeliai plačiai taikomi robotikoje, žaidimų kūrime ir simuliacijose, o „Google“ grupėje šią kryptį ilgą laiką tyrinėjo „DeepMind“ komandos.

    Pasak bendrovės, „Omni“ turėtų veikti kartu su „Gemini“ sprendimais ir būti pasiekiamas įvairiuose produktuose, įskaitant „Youtube“ trumpuosius vaizdo įrašus. Taip „Google“ siekia sujungti DI generavimą, redagavimą ir paiešką į vieną vartotojo patirtį, kad užduotis būtų galima atlikti toje pačioje ekosistemoje.

    Rinkos kontekste „Google“ žingsniai signalizuoja dvi pagrindines kryptis: vis glaudesnę DI integraciją į kasdienius produktus ir perėjimą prie agentų, kurie ne tik atsako, bet ir vykdo. Kartu tai didina klausimų ratą apie duomenų privatumo valdymą, atsakomybę už automatizuotus veiksmus ir tai, kaip tokios sistemos bus prižiūrimos realiomis sąlygomis.

  • DI agentų platforma „Dust“ pritraukė 35 mln. eurų: kuria „daugelio žaidėjų“ sistemą įmonėms

    DI agentų platforma „Dust“ pritraukė 35 mln. eurų: kuria „daugelio žaidėjų“ sistemą įmonėms

    DI agentų platformą kurianti bendrovė „Dust“ paskelbė pritraukusi apie 35 mln. eurų B serijos investiciją. Raundui vadovavo fondas „Abstract“ ir „Sequoia“, taip pat prisidėjo „Snowflake“ bei „Datadog“.

    Įmonė nurodo, kad iš viso jau yra pritraukusi daugiau kaip 53 mln. eurų. Pasak „Dust“, tikslas yra ne dar vienas pokalbių langas, o sistema, kuri leistų DI agentams dirbti kartu su komandomis ir „kaupti“ organizacinį efektą.

    Kas yra „daugelio žaidėjų“ DI?

    „Dust“ akcentuoja problemą, su kuria susiduria dauguma organizacijų: darbuotojas pasinaudoja asistentu, gauna atsakymą, o kontekstas lieka privačiame pokalbyje ir komandos žiniomis netampa. Tai duoda naudą pavieniams žmonėms, bet ne visai įmonei.

    „Dust“ savo sprendimą apibūdina kaip daugelio žaidėjų principu veikiančią aplinką, kur žmonės ir DI agentai dirba vienoje bendroje erdvėje. Joje dalijamasi kontekstu, projektais, užduotimis, pranešimais ir rezultatais, kad darbas būtų tęstinis ir matomas komandai.

    „Tai šimtmetį apibrėžianti transformacija, o mes esame tik trečiaisiais metais“, – sakė „Dust“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Gabrielis Hubertas.

    „Darbą pakeis ne dar vienas geresnis modelis ar asistentas. Reikės naujo tipo sistemos, kurioje žmonės ir agentai turės bendrą, valdomą prieigą prie tų pačių duomenų ir galimybių, kad taptų tikrais bendradarbiais“, – sakė G. Hubertas.

    Kaip veikia platforma įmonėms

    Pasak bendrovės, platforma leidžia įmonėms diegti, orkestruoti ir valdyti specializuotų DI agentų grupes, susietas su organizacijos žiniomis ir vidiniais įrankiais. „Dust“ teigia integruojanti daugiau kaip 100 duomenų šaltinių, kad agentai galėtų veikti realiame įmonės kontekste.

    Įmonė taip pat išskiria valdymo ir saugos funkcijas: detalius prieigos leidimus, kaštų ir naudojimo stebėseną, audito pėdsaką bei agentų analitiką. „Dust“ nurodo turinti SOC 2 Type II sertifikavimą, laikytis BDAR reikalavimų, siūlyti duomenų laikymą ES ir JAV regionuose bei netreniruoti modelių klientų duomenimis.

    Augimas ir ką žada investuotojai

    „Dust“ skelbia, kad platforma naudojasi daugiau nei 3 000 organizacijų, o per ją jau buvo įdiegta daugiau nei 300 000 agentų. Bendrovė taip pat teigia, kad 2025 metais klientų savaitinis aktyvumas siekė 70 proc., o klientų nubyrėjimas buvo nulinis.

    Investuotojai pabrėžia, kad daugelyje įmonių DI diegimas vis dar primena pavienius eksperimentus, o ne procesą, kuris keistų darbą organizacijos mastu. „Sequoia“ atstovai „Dust“ idėją sieja su perėjimu nuo individualių asistentų prie bendro veikimo modelio, kai agentai ir darbuotojai dirba vienu kontekstu.

    „Dauguma įmonių DI šiandien yra vieno žaidėjo režime: vienas žmogus, viena užklausa, be organizacinio kaupiamojo efekto. „Dust“ kuria daugelio žaidėjų sistemą, kur agentai ir žmonės dalijasi kontekstu visoje įmonėje“, – sakė „Sequoia“ partneris Konstantine’as Buhleris.

    „Dust“ teigia, kad gautas lėšas skirs trims kryptims: agentams, kurie naudojant automatiškai mokosi ir gerėja, bendradarbiavimo funkcijoms, kur žmonės ir agentai tampa lygiaverčiais bendraautoriais, ir infrastruktūrai, kuri padėtų prognozuojamai valdyti agentų orkestravimą dideliu mastu.

  • „n8n“ vertė per metus beveik padvigubėjo iki 4,8 mlrd. eurų: strateginis SAP žingsnis su DI agentais

    „n8n“ vertė per metus beveik padvigubėjo iki 4,8 mlrd. eurų: strateginis SAP žingsnis su DI agentais

    Berlyne įsikūręs procesų automatizavimo startuolis „n8n“ pranešė, kad po strateginės SAP investicijos jo vertė per mažiau nei metus išaugo nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų iki apie 4,8 mlrd. eurų. Investicija atlikta per antrinį akcijų pardavimą, todėl į įmonės akcininkų gretas SAP įžengė pirmą kartą.

    „n8n“ neatskleidė, kokio dydžio sumą investavo SAP, tačiau sandoris išryškino rinkos tendenciją: didžiosios verslo programinės įrangos bendrovės vis aktyviau perka arba integruoja įrankius, kurie padeda greičiau diegti DI sprendimus į kasdienius verslo procesus. Tokie įrankiai ypač vertinami, kai reikia sujungti daug skirtingų sistemų ir duomenų šaltinių.

    Kas yra „n8n“ ir kuo jis patrauklus?

    „n8n“ save pristato kaip DI orkestravimo platformą, leidžiančią organizacijoms sujungti šimtus programų ir paslaugų bei automatizuoti pasikartojančius darbus. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės gali kurti automatizuotus procesus, kurie apjungia vidines sistemas, išorines programėles ir didžiuosius kalbos modelius.

    Augant DI agentų populiarumui, vis svarbesnė tampa infrastruktūra, kuri leidžia agentams veikti patikimai ir valdomai, o ne tik atlikti pavienes užklausas. Tokiose platformose akcentuojamas procesų nuoseklumas, integracijų stabilumas, prieigos kontrolė ir valdymas, kad automatizacija būtų pritaikoma realioje įmonių aplinkoje.

    Integracija su „Joule Studio“

    Kartu su investicija „n8n“ ir SAP sudarė daugiametį komercinį susitarimą. Pagal jį „n8n“ bus pasiekiamas SAP DI agentų kūrimo ir valdymo pasiūloje „Joule Studio“, kur vartotojai gali kurti, jungti ir prižiūrėti savo DI agentus.

    Šis sprendimas gali sumažinti poreikį perjunginėti skirtingus įrankius, nes sudėtingesni DI darbo srautai bus kuriami SAP aplinkoje, pasitelkiant „n8n“ vizualų procesų kūrimo lauką. Verslui tai reiškia greitesnį automatizavimo diegimą ir aiškesnį procesų suvaldymą, ypač kai agentai turi veikti su kritiniais duomenimis.

    „SAP sprendimas tapti strateginiu investuotoju ir integruoti mus į „Joule Studio“ rodo pasitikėjimą mūsų platforma ir vizija“, – sakė „n8n“ įkūrėjas ir vadovas Janas Oberhauseris.

    „Kad mastu būtų pasiekti tikslūs ir saugūs rezultatai, agentinis dirbtinis intelektas turi remtis giliomis procesų žiniomis, patikimais duomenimis ir įmonės lygio valdymu. Integruodami „n8n“ į „Joule Studio“, spartiname klientų galimybes kurti, sujungti ir išplėsti agentinį DI pagrindiniuose procesuose“, – sakė SAP vadovas Christianas Kleinas.

    Rinkoje tai signalizuoja, kad DI agentų banga pereina į kitą etapą, kuriame vien modelių ar pokalbių sąsajų nebeužtenka. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip DI realiai įsilieja į įmonių procesus, kaip jis audituojamas, prižiūrimas ir kaip užtikrinamas saugumas bei atsakomybė.

  • „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    Didžiosios technologijų bendrovės vis aktyviau varžosi dėl naujos kartos įrankių, vadinamų DI agentais, kurie ne tik atsako į klausimus, bet ir atlieka veiksmus: rezervuoja paslaugas, tvarko laiškus, pildo formas ar inicijuoja pirkimus. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia dėmesio sulaukė pranešimai, kad „Meta“ ir „Google“ kuria asmeninius agentus, galinčius dirbti ištisą parą.

    Rinkos įtampą dar labiau pakurstė staiga išpopuliarėjęs agentinis įrankis „OpenClaw“, parodęs, kad vartotojai nori ne dar vieno pokalbių roboto, o skaitmeninio padėjėjo, kuris realiai sutaupo laiko. Ekspertai pabrėžia, kad agentai gali tapti lūžio tašku, kai DI platformos iš sąnaudų centro virsta pajamų infrastruktūra per prekybą, reklamą ir produktyvumo prenumeratas.

    Analitikų vertinimu, „Meta“ ir „Google“ atveju didžiausia vertė slypi jų ekosistemose: milžiniškose auditorijose, reklamos pajamose ir mokėjimų bei prekybos integracijose. Jei agentai išmoks patikimai vykdyti sandorius, jie galėtų didinti vartotojų įsitraukimą, skatinti mokamas paslaugas ir stiprinti platformų kontrolę, nes vis daugiau kasdienių užduočių persikeltų į vieną asmeninį padėjėją.

    „Atvirasis agentas parodė tikrą apetitą DI, kuris veikia, o ne tik pateikia atsakymus“, – sakė DI rinkos analitikas Nickas Patience’as.

    Tačiau kartu auga ir rizikos, ypač susijusios su saugumu, valdymu ir pasitikėjimu. Agentai turi daugiau prieigų: el. pašto, kalendorių, dokumentų, mokėjimų, todėl klaidos kaina tampa didesnė. Viešojoje erdvėje jau skambėjo įspėjimai apie atvejus, kai agentiniai sprendimai be aiškios priežasties atliko nepageidaujamus veiksmus, pavyzdžiui, ištrynė laiškus, o tai išryškino prieigos kontrolės ir audito spragas.

    Ekspertai pabrėžia, kad pereinama nuo situacijų, kai DI gali pasakyti netikslumą, prie situacijų, kai jis gali atlikti neteisingą veiksmą. Įmonėms tai reiškia būtinybę diegti griežtesnes taisykles: leidimų ribojimą, veiksmų patvirtinimą, žurnalų kaupimą, testavimą ir atsakomybės paskirstymą, ypač ten, kur agentai gali inicijuoti finansines ar su asmens duomenimis susijusias operacijas.

    Agentinių sprendimų bumas vyksta platesniame kontekste: Europos Sąjungoje stiprėja dėmesys jautrių duomenų tvarkymui debesijoje, o didžiosios bendrovės didina investicijas į DI infrastruktūrą ir tyrimus. Rinkos dalyviai tikisi, kad 2026 metais agentai taps vienu pagrindinių technologijų produktų krypčių, o konkurencija tarp platformų, modelių kūrėjų ir programinės įrangos gamintojų tik aštrės.

  • DI agentai pramonėje: kaip mažinti konfabulacijas ir apsaugoti įmonės duomenis

    Pramonės įmonėse vis dažniau diegiami specializuoti DI agentai, kurie veikia kaip pagalbininkai konkrečiose užduotyse, o ne kaip universalūs pašnekovai. Toks modelis leidžia tiksliau valdyti, ką sistema gali daryti, ir sumažina klaidų riziką, kuri dažnai siejama su generuojamais atsakymais.

    Skirtingai nei bendro pobūdžio pokalbių įrankiai, pramonėje DI turi dirbti su jautriais įmonės duomenimis: gamybos parametrais, kokybės rodikliais, įrangos būkle, tiekimo grandinės informacija. Dėl to akcentuojamas ne tik našumas, bet ir griežtas duomenų saugumas bei atsekamumas.

    Kaip mažinamos DI klaidos

    Vienas svarbiausių principų pramonėje yra DI agentų specializacija: kiekvienas agentas turi aiškiai apibrėžtą kompetencijų sritį ir veikimo ribas. Vietoj bandymo atsakyti į viską, agentas dirba su konkrečiais, įmonėje patvirtintais duomenimis ir taisyklėmis, todėl sumažėja tikimybė „prikurti“ netikslių teiginių.

    Praktikoje tai dažnai reiškia, kad agentas veikia siaurame kontekste: mato konkrečią įrangą, gamybos etapą, partijos parametrus ar broko signalus. Kuo tiksliau suformuluotas klausimas ir kuo aiškiau apribotas kontekstas, tuo mažesnė erdvė interpretacijoms ir tuo patikimesnė išvada.

    „Agentas supranta kontekstą ir mato, kurioje vietoje esame, todėl susiauriname paieškos lauką ir apribojame konfabulacijų galimybę“, – sakė „Dassault Systemes“ atstovas Ireneuszas Borowskis.

    Agentai kaip procesų sargai

    Pramoniniai DI agentai dažnai jungiami su įmonės analitikos ir gamybos valdymo aplinkomis, kad galėtų greitai aptikti nuokrypius. Pavyzdžiui, pastebėjus neįprastą kokybės pablogėjimą ar proceso nestabilumą, agentas gali pažymėti rizikingą vietą, inicijuoti papildomą patikrą ir informuoti atsakingus darbuotojus.

    Esminė sąlyga tokiose situacijose yra žmogaus kontrolė ir aiškus auditas: kas, kada ir kokiu pagrindu pasiūlė veiksmą. Dėl to diegimuose daug dėmesio skiriama ataskaitoms, veiksmų žurnalams ir sprendimų paaiškinamumui, kad rekomendacijos būtų pagrįstos, o ne tik sklandžiai suformuluotos.

    Duomenų apsauga ir tiekimo grandinė

    Pramonėje jautrūs duomenys paprastai atskiriami nuo tos informacijos, kurią būtina dalintis su partneriais. Tokia logika leidžia įmonei išlaikyti kritinių duomenų kontrolę, kartu užtikrinant, kad tiekimo grandinė galėtų veikti skaitmeniškai ir operatyviai.

    Dažnas sprendimas yra hibridinė infrastruktūra: dalis sistemų veikia įmonės valdomuose duomenų centruose, o dalis paslaugų teikiama debesijoje, tačiau su aiškiomis prieigos taisyklėmis ir segmentacija. Taip mažinama rizika, kad jautri informacija taps pasiekiama neįgaliotiems asmenims ar išorės tiekėjams.

    „Jautrūs duomenys lieka įmonėje, o su rangovais keičiamės tik tuo, kas būtina darbui atlikti, išlaikydami fizines ir technologines apsaugas“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Bendra kryptis rinkoje aiški: DI diegimas pramonėje vis labiau remiasi specializuotais agentais, ribotomis teisėmis ir patikimais duomenų šaltiniais. Tai leidžia didinti efektyvumą, bet kartu išlaikyti svarbiausią principą gamyboje: sprendimai turi būti tikrinami, atsekami ir saugūs.

  • DI agentai pramonėje: kaip mažinti konfabulacijas, saugoti įmonės duomenis ir procesus

    Pramonėje dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas ne kaip vienas universalus pokalbių įrankis, o kaip specializuoti DI agentai, kurie padeda darbuotojams analizuoti duomenis ir priimti sprendimus. Toks modelis skirtas ne pakeisti žmogų, o suteikti jam greitesnę prieigą prie informacijos ir aiškesnį kontekstą.

    Šis požiūris ypač svarbus gamyboje, kur DI tenka dirbti su jautriais įmonės duomenimis: technologinėmis kortelėmis, įrangos parametrais, kokybės rodikliais, tiekimo grandinės informacija. Dėl to vienas svarbiausių reikalavimų tampa duomenų kontrolė ir aiški riba, kas gali būti apdorojama įmonės viduje, o kas apskritai neturi palikti organizacijos.

    Kaip mažinamos DI konfabulacijos?

    Viena didžiausių generatyvinio DI rizikų yra vadinamosios konfabulacijos, kai sistema pateikia įtikinamai skambančius, bet netikslius ar išgalvotus teiginius. Pramonėje tokia klaida gali reikšti ne tik neteisingą ataskaitą, bet ir brangiai kainuojančius gamybos sprendimus, broką ar prastovas.

    Specializuoti DI agentai paprastai kuriami taip, kad jų veikimo laukas būtų susiaurintas iki konkrečios užduoties ir patikimų šaltinių įmonės viduje. Tai reiškia, kad atsakymai grindžiami „kietais“ duomenimis, o ne bendromis interneto žiniomis, todėl klaidų tikimybė mažėja.

    „Agentas supranta kontekstą ir mato, kuriame proceso taške esame, todėl siauriname paieškos lauką ir mažiname konfabulacijų riziką“, – sakė Ireneuszas Borowskis, Dassault Systemes vadovas Lenkijoje.

    Praktikoje tai dažnai įgyvendinama per skirtingų agentų vaidmenis: vienas pateikia teorinę, patikrintą informaciją, kitas analizuoja konkrečius gamybos parametrus, trečias padeda sprendimų priėmimui ir fiksuoja, kodėl buvo pasiūlytas vienas ar kitas veiksmas. Esminė sąlyga išlieka žmogaus priežiūra ir atsekamumas, kad būtų aišku, kuo remiantis DI pateikė išvadą.

    Duomenų apsauga ir atskyrimas

    Pramonės įmonėms kritiškai svarbu, kad jautrūs duomenys nebūtų naudojami už įmonės ribų ir netaptų prieinami trečiosioms šalims. Todėl dažnai akcentuojamas fizinis arba logiškas duomenų atskyrimas, kai konfidencialūs rinkiniai lieka tik įmonės valdomoje infrastruktūroje.

    Toks atskyrimas ypač aktualus, kai įmonė dirba su rangovais ir tiekėjais, kuriems reikia dalies informacijos darbams atlikti. Tuomet kuriamas atskiras sluoksnis duomenų, kurie gali būti dalijami saugiai, išlaikant ribas tarp to, kas būtina bendradarbiavimui, ir to, kas yra įmonės komercinė paslaptis.

    DI agentai gamyboje: nuo įžvalgų iki veiksmų

    Specializuoti agentai pramonėje dažnai integruojami į skaitmeninius gamybos modelius ir inžinerines aplinkas, įskaitant 3D projektavimo bei skaitmeninių dvynių scenarijus. Tai leidžia ne tik apibendrinti duomenis, bet ir matyti procesus erdviniame kontekste, greičiau aptikti nukrypimus bei jų priežastis.

    Vienas dažnesnių taikymo pavyzdžių yra kokybės ir našumo problemų paieška, kai DI agentas identifikuoja neoptimalius etapus, pažymi rizikingas vietas ir pasiūlo tolesnius žingsnius. Kai kuriais atvejais agentas gali inicijuoti proceso sustabdymą tolimesnei analizei ir informuoti atsakingus asmenis, tačiau sprendimo teisė paliekama žmogui.

    Augant reguliavimo ir kibernetinio saugumo reikalavimams, įmonės vis labiau vertina sprendimus, kurie užtikrina skaidrumą, audituojamumą ir aiškias prieigos teises. Dėl to DI agentų diegimas pramonėje vis dažniau siejamas ne su madinga technologija, o su konkrečia nauda ir valdomomis rizikomis: mažiau klaidų, tikslesnės įžvalgos ir geriau apsaugoti duomenys.

  • Londono „CodeWords“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI agentas „Cody“ žada automatizuoti verslo rutiną

    Londono „CodeWords“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI agentas „Cody“ žada automatizuoti verslo rutiną

    Londonu įsikūrusi DI agentų platforma „CodeWords“ pritraukė 7,6 mln. eurų siekiančią pradinės stadijos investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs pardavimų plėtrai ir inžinerinei komandai stiprinti, kad produktą būtų galima greičiau pasiūlyti platesnei rinkai.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Visionaries“, jame taip pat dalyvavo „Firstminute Capital“, „Sequel“ ir „Illusian“. Prie finansavimo prisidėjo ir grupė verslo angelų bei konsultantų, tarp jų – keli žinomų Europos technologijų bendrovių vadovai.

    Kas yra „Cody“ ir kuo skiriasi

    „CodeWords“ kuria DI agentą „Cody“, kuris, pasak bendrovės, „mokosi“ apie įmonės veiklą nuo pirmos dienos: perpranta naudojamus įrankius, tikslus ir pasikartojančius procesus. Esminė idėja – agentas ne tik vykdo nurodymus, bet ir pats siūlo automatizacijas, kurias vėliau paleidžia fone.

    Bendrovė akcentuoja, kad sprendimas orientuotas į ne techninius vartotojus: jam neturėtų reikėti programavimo, diegimų ar nuolatinės priežiūros. Praktikoje tai reiškia, kad automatizacijos veikia „CodeWords“ infrastruktūroje, o komandos gali susitelkti į rezultatą, o ne į integracijų palaikymą.

    „Geriausi operatoriai nelaukia, kol jų paprašys. „Cody“ kūrėme tuo pačiu principu – agentą, kuris mokosi apie jūsų verslą, mato, ką reikia padaryti, ir pateikia rezultatą“, – sakė vienas iš „CodeWords“ įkūrėjų Aymeric Zhuo.

    Nuo tyrimų laboratorijos iki produkto

    Dabartinė „CodeWords“ kryptis gimė po posūkio: įmonė anksčiau veikė kaip DI tyrimų laboratorija „Agemo“, kuri daug dėmesio skyrė neurosimboliniam samprotavimui per kodą. Bendrovė nurodo, kad vėliau įkūrėjai nusprendė, jog perspektyvūs tyrimai nukreipia nuo praktiškesnio tikslo – sukurti agentą, kuris patikimai padeda kasdieniuose darbuose.

    Pasak įmonės, po šio sprendimo „CodeWords“ per kelis mėnesius perėjo prie beta versijos ir pradėjo orientuotis į aiškias verslo užduotis: nuo turinio ruošimo iki pardavimų procesų automatizavimo. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai DI įrankiai juda nuo pavienių funkcijų prie agentinių sistemų, kurios apima visą darbo eigą.

    Konkrečios užduotys ir naujos funkcijos

    „CodeWords“ pateikia pavyzdį, kaip turinio agentūra prijungė „Cody“ prie socialinių kanalų: agentas atrenka aktualias temas, parengia įrašų juodraščius, pateikia juos patvirtinti per „WhatsApp“ ir po patvirtinimo publikuoja. Teigiama, kad tai leidžia automatizuoti darbą, kuriam anksčiau reikėdavo atskiros techninės komandos.

    Kitoje situacijoje automatizavimo agentūra sukūrė agentų rinkinį klientų potencialių kontaktų paieškai, o „Cody“, pasak bendrovės, per mėnesį apdoroja apie 500 000 užduočių. Tokie skaičiai rodo, kad sprendimas taikomas ne tik eksperimentams, bet ir didesniems veiklos mastams.

    „Norime, kad vartotojai jaustųsi dirbantys su agentu, kuris jau žino jų verslą. „Cody“ nuolat mokosi, tad kiekvieną kartą nereikia pradėti nuo nulio – jis jau galvoja, ko jums reikės toliau“, – sakė vienas iš „CodeWords“ įkūrėjų Osman Ramadan.

    Kartu su investicija bendrovė pristato tris kryptis: kontekstinę atmintį, kad agentas galėtų remtis ankstesne veikla ir imtis iniciatyvos; „WhatsApp“ palaikymą, kad darbas vyktų įprastuose kanaluose; ir skirtingus „Cody“ veikimo režimus, pritaikomus pagal užduotį.

    „CodeWords“ tikslas – sukurti agentą, kuris veiktų kiekvienos įmonės fone ir padėtų komandoms be didelių IT resursų dirbti taip, lyg jos turėtų išplėstą techninę infrastruktūrą. Bendrovei tai reiškia konkurenciją agentinių DI sprendimų rinkoje, kur vartotojai vis dažniau tikisi ne įrankio, o „kolegos“, galinčio savarankiškai užbaigti procesą.

  • „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė Pay.sh: DI agentai už API mokės tik už realų naudojimą

    „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė Pay.sh: DI agentai už API mokės tik už realų naudojimą

    Naujas modelis DI agentams

    „Google Cloud“ ir Solana fondas pristatė „Pay.sh“ – mokėjimų sistemą, skirtą DI agentams, kurie naudoja programavimo sąsajas (API) ir nori atsiskaityti už paslaugas pagal faktinį vartojimą. Sprendimas paremtas atviru standartu, leidžiančiu agentams atrasti paslaugas, prie jų prisijungti ir užklausas apmokėti stabiliosiomis kriptovaliutomis Solana tinkle.

    Šis modelis taikosi į vadinamąją agentinę ekonomiką, kai užduotis internete vis dažniau atlieka automatizuotos sistemos, o ne žmogus. Iki šiol tokios sistemos dažnai stringa ties paskyrų kūrimu, API raktų administravimu, minimaliomis mėnesinėmis įmokomis ar prenumeratomis.

    Kaip veikia „Pay.sh“

    Pagal skelbiamą informaciją, „Pay.sh“ naudoja x402 protokolą kaip vartus mokėjimams ir autentifikavimui, taip pat suderinamas su panašiais mašininių mokėjimų sprendimais. Praktikoje tai reiškia, kad agentas gali pasiekti API paslaugas ir atsiskaityti už konkrečią užklausą, o ne pirkti planą visam mėnesiui.

    Vartotojai gali susieti Solana piniginę su DI platformomis ir papildyti balansą mokėjimo kortele arba stabiliosiomis kriptovaliutomis. Tuomet agentai gali naršyti API paslaugų pasiūlą ir naudotis ja be atskiros registracijos pas kiekvieną tiekėją.

    „Google Cloud“ vaidmuo ir rinkos kryptis

    Sprendime naudojamas API tarpininkas „Google Cloud“ infrastruktūroje, kuris stovi tarp DI agento ir galinių „Google Cloud“ paslaugų. Tarp jų minimos „BigQuery“ duomenų analizei, „Gemini“ didžiųjų kalbos modelių užklausoms ir „Cloud Run“ konteinerių programoms.

    Tarpininkas autentifikuoja ir pakoreguoja agento užklausą, ją nukreipia į atitinkamą paslaugą, o mokėjimus prideda per integruotą protokolą. Tokiu būdu agento piniginė tampa jo tapatybe, o paslaugų vartojimas gali vykti be nuolat besikeičiančių prisijungimo raktų ar prenumeratų.

    „Agento Solana piniginė veikia kaip jo tapatybė, nereikia kurti „Google“ paskyros ar valdyti nuolat besikeičiančių prieigos duomenų“, – teigiama pranešime.

    „Pay.sh“ planuoja jungti ne tik oficialias „Google Cloud“ API, bet ir platesnį bendruomenės paslaugų teikėjų ratą, įskaitant ryšių, e. prekybos, blokų grandinės infrastruktūros ir duomenų analitikos sprendimus. Tokia kryptis atspindi rinkos bandymą sukurti DI agentams „mokėjimų bėgius“, kai už smulkias operacijas galima atsiskaityti greitai ir pigiai, o tiekėjai gauna aiškų apmokėjimą už kiekvieną užklausą.

  • Britų „ManaMind“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI agentai žaidimuose perima QA ir trumpina testus iki 6 val.

    Didžiosios Britanijos autonominio žaidimų testavimo startuolis „ManaMind“ uždarė 1,2 mln. eurų ikisėklinį finansavimo etapą. Bendrovė kuria DI agentus, kurie automatizuoja pasikartojančias kokybės užtikrinimo (QA) užduotis ir taip mažina rankinio testavimo apimtis žaidimų studijose.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Sure Valley Ventures, taip pat prisidėjo EWOR, „Ascension“, „Syndicate Room“ ir „Heartfelt“. Įmonė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos komandos stiprinimui, nuosavo modelio vystymui ir plėtrai į svarbiausias rinkas.

    Kodėl QA tapo viena brangiausių dalių

    Žaidimams tampant didesniems ir sudėtingesniems, didėja ir rizika išleisti produktą su kritinėmis klaidomis. „ManaMind“ pabrėžia, kad QA dažnai sudaro apie 10–15 proc. viso žaidimo biudžeto, o tradicinis modelis tampa vis sunkiau išlaikomas, ypač kai leidimo terminai trumpėja.

    Papildomą spaudimą kuria ir vadinamieji live-service žaidimai, kuriems reikalingi dažni atnaujinimai ir nuolatinis regresinis testavimas. Tokiu atveju testavimas tampa ne vien paskutiniu etapu prieš leidimą, o kasdiene, nuolat kartojama disciplina.

    Kaip veikia „ManaMind“ DI agentai

    Įmonė kuria agentus, kurie žaidimus testuoja panašiai kaip žmogus: „mato“ ir „girdi“ virtualią aplinką per vaizdą ir garsą. Tokiu būdu agentai gali savarankiškai žaisti, kartoti scenarijus ir fiksuoti elgsenos bei stabilumo problemas skirtingose situacijose.

    Pasak bendrovės, sistema automatiškai suformuoja pritaikomus pranešimus kūrėjams, kad komandos daugiau laiko skirtų taisymui, o ne klaidų dokumentavimui. „ManaMind“ akcentuoja ir 24/7 testavimą kūrimo metu, o ne tik prieš pat išleidimą.

    „Žaidimų kūrimo ateitis turėtų būti apie žmonių kūrybiškumą, o ne pasikartojantį testavimą. Mes automatizuojame rankines, daug laiko atimančias dalis, kad studijos galėtų susitelkti į įspūdingų pasaulių kūrimą“, – sakė „ManaMind“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Emil Kostadinov.

    Rezultatai ir platesnės ambicijos

    Ankstyvų diegimų metu, kaip teigia „ManaMind“, pilni regresiniai ciklai sutrumpėjo iki maždaug 6 valandų, o iki išleidimo aptinkama didžioji dalis kritinių klaidų. Bendrovės vertinimu, automatizacija ypač pasiteisina ten, kur būtina nuolat kartoti tuos pačius testus skirtinguose įrenginiuose ar žaidimo versijose.

    „ManaMind“ įkurta 2025 metais, o jos komanda nurodo, kad žaidimai yra startinė rinka nuosavam sprendimui tobulinti. Ilgalaikėje perspektyvoje bendrovė siekia tapti autonominio testavimo sluoksniu ne tik programinei įrangai, bet ir platesnėms sritims, kur reikalingas patikimumo tikrinimas.

    Įmonė taip pat praneša apie dizaino partnerystes su „Included Games“ ir „Crazy Labs“. Tai turėtų padėti toliau tikslinti produktą realiuose kūrimo procesuose ir plėsti automatizuoto QA pritaikymą skirtingiems žanrams.

    „ManaMind“ sprendžia kritinį žaidimų kūrimo skausmo tašką DI žaidimuose ir išmaniosios automatizacijos sankirtoje. Jų autonominiai agentai per 6 valandas padaro tai, kam rankinėms QA komandoms prireikia dienų, be to, jie aptinka klaidas, kurių žmonės nepastebi“, – sakė Sure Valley Ventures partneris Brian Kinane.

  • Stokholmo „Redpine“ pritraukė 6,8 mln. eurų: licencijuoti duomenys DI agentams vietoj skreipinimo

    Stokholmo „Redpine“ pritraukė 6,8 mln. eurų: licencijuoti duomenys DI agentams vietoj skreipinimo

    Stokholme įsikūręs startuolis „Redpine“ pritraukė 6,8 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kurią planuoja skirti licencijuotų, aukštos kokybės duomenų prieigai DI agentams ir įmonėms. Bendrovė teigia sprendžianti vieną didžiausių šiuolaikinių DI problemų: patikimo, teisėtai naudojamo turinio trūkumą, kai atvirai prieinamos informacijos dalis yra ribota.

    Investicijų etapui vadovavo „NordicNinja“, prisidėjo „Luminar Ventures“ ir „node.vc“, taip pat grupė strateginių verslo angelų. Tarp jų minimi keli technologijų sektoriaus vadovai ir įkūrėjai, o bendrovė pabrėžia, kad tokia investuotojų sudėtis svarbi ne tik kapitalu, bet ir prieiga prie tarptautinių partnerių bei patirties, reikalingos plėtrai.

    Kas yra „Redpine“ platforma?

    „Redpine“ save pozicionuoja kaip duomenų prieigos sluoksnį DI agentams, o ne kaip tradicinį duomenų brokerį ar interneto turinio nuskaitymo paslaugą. Platforma veikia per API ir yra pritaikyta taip, kad agentai galėtų surasti reikalingą kontekstą ir gauti licencijuotą turinį iš teisėtų šaltinių, už kurį atsiskaitoma pagal naudojimą.

    Bendrovė teigia, kad vietoje automatinio skreipinimo kuria tiesioginius licencijavimo santykius su turinio savininkais. Tokiu būdu, pasak įmonės, turinio kūrėjai ir duomenų savininkai išlaiko kontrolę, o DI kūrėjai gauna aiškiai apibrėžtas, atitiktį užtikrinančias prieigos sąlygas.

    Kodėl licencijuoti duomenys tampa kritiniai?

    DI sistemoms vis dažniau keliami reikalavimai ne tik generuoti atsakymus, bet ir pagrįsti juos patikimais šaltiniais, mažinti vadinamąsias haliucinacijas bei laikytis autorių teisių ir duomenų naudojimo taisyklių. Dėl to didėja poreikis struktūruotiems, patikrintiems ir teisiškai aiškiems duomenų rinkiniams, ypač mokslo, teisės, medicinos ir finansų srityse.

    „Redpine“ akcentuoja, kad jos vertė slypi ne vien duomenų „sandėlyje“, bet ir realaus laiko kokybės vertinime bei atrankoje, kai pateikiamas aktualiausias kontekstas konkrečiai užklausai. Tai aktualu DI agentams, kurie turi veikti tiksliai, o klaidos ar netikslūs šaltiniai gali lemti neteisingus sprendimus ar atitikties rizikas.

    Kur bus skiriami 6,8 mln. eurų?

    Bendrovė skelbia, kad gautas lėšas naudos tarptautinei plėtrai ir platformos vystymui spartinti, įskaitant paieškos ir rezultatų reitingavimo technologijas. Kartu planuojama plėsti partnerystes su duomenų ir turinio savininkais, kad būtų užtikrinta prieiga prie didelės vertės, neviešų duomenų rinkinių.

    „Redpine“ taip pat ketina stiprinti komandą inžinerijos, duomenų mokslo ir komercinės plėtros srityse. Įmonė nurodo, kad komandoje jau yra patirties iš kelių Šiaurės šalių technologijų bendrovių, o prie valdybos prisijungs investuotojų atstovas.

    „Mes nekrapštome duomenų iš interneto. Mes bendradarbiaujame ir kuriame licencijavimo ryšius, kad kokybiški duomenys teisėtai patektų į DI sistemas“, – sakė „Redpine“ atstovas.

    Įmonė įkurta 2024 metais, o kartu su nauja investicija bendra pritraukta suma, pasak „Redpine“, pasiekė 9 mln. eurų. Startuolis tikisi, kad licencijuotų duomenų infrastruktūra taps vienu iš kertinių elementų augant DI agentų ekonomikai, kai automatizuotos sistemos vis dažniau vykdys užduotis realiame verslo ir mokslo procese.