CP v2

Tag: Diamo

  • Čekija užverčia anglies gavybos epochą: Karvinoje sprogdinamas 69 metrų ČSA kasyklos bokštas

    Čekijoje tęsiasi akmens anglies gavybos pabaigos etapas: Karvinoje numatyta susprogdinti buvusios ČSA kasyklos keltuvo bokštą. Šis objektas laikytas vienu ryškiausių regiono pramonės simbolių, tačiau po kasybos sustabdymo tapo techninės likvidacijos dalimi.

    Skelbiama, kad daugiau nei 69 metrų aukščio bokštui nugriauti bus panaudota 146,9 kilogramo sprogmenų, o sprogimą inicijuos 948 detonatoriai. Tokie darbai paprastai planuojami itin tiksliai, kad būtų suvaldyta smūgio banga, vibracija ir dulkių sklaida aplinkinėse teritorijose.

    ČSA kasyklos pėdsakas regione

    ČSA kasykla Karvinoje buvo viena reikšmingiausių Čekijos anglies pramonės įmonių, jos veiklos ištakos siekia XIX amžių. Gavyba šiame komplekse baigta 2021 metų vasarį, o per visą laikotarpį čia išgauta daugiau kaip 140 milijonų tonų anglies.

    Svarbiausias infrastruktūros elementas buvo ČSA 3 šachta, kuri, kaip nurodoma, siekė 1 005 metrų gylį ir buvo maždaug 7,5 metro skersmens. Ji naudota angliai kelti į paviršių ir kasyklos vėdinimui, todėl uždarymo darbai apima ne tik antžeminius statinius, bet ir sudėtingą požeminės dalies konservavimą.

    Likvidavimas ir anglies eros pabaiga

    Šachtos užpylimo darbai pradėti 2025 metų lapkritį, o užduočiai atlikti prireikė apie 100 000 tonų užpylimo medžiagos. Tokie projektai paprastai vykdomi etapais, siekiant sumažinti įgriuvas ir kitą geotechninę riziką, kuri gali kilti po ilgamečio kasinėjimo.

    Uždarymo procesus Čekijoje prižiūri valstybės valdoma bendrovė Diamo, kurios veikla orientuota į uždaromų kasyklų likvidavimą ir su tuo susijusių pasekmių valdymą. Praktikoje tai apima teritorijų saugą, taršos prevenciją, infrastruktūros demontavimą ir ilgalaikę aplinkos stebėseną.

    Čekija akmens anglies gavybą šalyje užbaigė 2026 metų sausio 31 dieną, kai sustabdyta paskutinė veikianti kasykla ČSM. Netrukus po to pradėtas techninės likvidacijos etapas, o tai reiškia, kad pramoniniai objektai vis dažniau pereina į demontavimo, pertvarkymo arba teritorijų rekultivavimo fazę.

    Pasak ankstesnių kasyklų atstovų komentarų, sprendimą trauktis iš gavybos lėmė numatomas ekonominis neatsiperkamumas dėl augančių sąnaudų ir kainų svyravimų, vidaus paklausos mažėjimas, darbuotojų trūkumas bei ribojimai, susiję su leidimais ir aplinkosauga. Šie veiksniai tapo sisteminiais visam sektoriui, o Karvinos bokšto sprogdinimas simboliškai uždaro dar vieną šios istorijos skyrių.

  • Čekija svarsto aukso kasybą prie Lenkijos sienos: 11 tonų ištekliai ir 120 darbo vietų

    Šiaurinėje Čekijoje, Opavos kalnų regione netoli Zlaté Hory miestelio, vėl grįžta diskusijos apie aukso gavybą vos keli kilometrai nuo Lenkijos sienos. Valstybinė bendrovė Diamo skelbia užbaigusi pirmąjį išankstinio projekto vertinimo etapą ir apibendrinusi iki šiol turimus geologinių tyrimų duomenis.

    Pagal Diamo pateiktą informaciją, Zlaté Hory – Západ telkinyje geologiniai aukso ištekliai vertinami apie 11 tonų. Be aukso, telkinyje identifikuojami ir kiti metalai, ypač varis bei cinkas, kurie, bendrovės teigimu, būtų laikomi šalutiniu produktu.

    Istorinė kasyba ir planai šiandien

    Zlaté Hory pavadinimas ir regiono istorija tiesiogiai susiję su auksu: šiose vietovėse metalas buvo kasamas nuo viduramžių, o pramoninė veikla skirtingais laikotarpiais tai intensyvėjo, tai slopo. Po Antrojo pasaulinio karo kasyba buvo atnaujinta, tačiau XX amžiaus pabaigoje nutraukta dėl ekonominių ir technologinių priežasčių.

    Diamo, kurios veikla Čekijoje siejama ir su uždaromų kasyklų tvarkymu bei pasekmių aplinkai mažinimu, pastaraisiais metais atnaujino geologinius darbus šiame rajone. Bendrovė akcentuoja, kad dabar kalbama apie ankstyvą vertinimo stadiją, o ne apie galutinį sprendimą pradėti kasybą.

    Kiek aukso realiai būtų išgaunama?

    Nors geologiniai ištekliai įvardijami 11 tonų, reali išgaunamo aukso apimtis priklausytų nuo pasirinktų technologijų, nuostolių kasybos ir apdorojimo metu bei ekonominio pagrįstumo. Diamo skaičiuoja, kad per maždaug 10 metų eksploatacijos būtų galima gauti apie 6,2 tonos aukso.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad telkinio potencialas gali kisti tęsiant žvalgybą, todėl eksploatavimo laikotarpis teoriškai galėtų būti ilgesnis nei dešimtmetis. Vis dėlto tai priklausytų nuo vėlesnių tyrimų rezultatų ir leidimų proceso.

    Žaliavų saugumas ir vietos bendruomenės nerimas

    Diamo argumentuoja, kad auksas, varis ir cinkas yra svarbūs pramonei, o Čekija šių metalų praktiškai neišgauna ir yra priklausoma nuo importo. Bendrovės vertinimu, vietinių telkinių tyrimai ir galimas panaudojimas prisidėtų prie žaliavų tiekimo saugumo bei mažintų priklausomybę nuo išorės tiekėjų.

    „Vietinių telkinių tyrimai padeda mažinti priklausomybę nuo tiekimo iš užsienio ir stiprina žaliavų saugumą“, – teigia Diamo.

    Numatoma, kad prieiga prie telkinio galėtų būti užtikrinama pasitelkiant jau esamas požemines šachtų struktūras, o pati kasyba vyktų požeminiu būdu. Bendrovė mini, kad projektas galėtų sukurti apie 120 tiesioginių darbo vietų pačioje kasybos aikštelėje.

    Tačiau vietos valdžia ir dalis gyventojų skeptiški: jie kelia klausimus dėl vandens režimo, galimų požeminių sukrėtimų, dulkių, triukšmo ir poveikio turizmui. Diamo pripažįsta, kad prieš bet kokį sprendimą būtini išsamūs tyrimai, poveikio aplinkai vertinimas ir leidimų procedūros, o nepriimtinos rizikos atveju projektas turėtų būti koreguojamas arba stabdomas.