Čekija užverčia anglies gavybos epochą: Karvinoje sprogdinamas 69 metrų ČSA kasyklos bokštas

Written by

in

Čekijoje tęsiasi akmens anglies gavybos pabaigos etapas: Karvinoje numatyta susprogdinti buvusios ČSA kasyklos keltuvo bokštą. Šis objektas laikytas vienu ryškiausių regiono pramonės simbolių, tačiau po kasybos sustabdymo tapo techninės likvidacijos dalimi.

Skelbiama, kad daugiau nei 69 metrų aukščio bokštui nugriauti bus panaudota 146,9 kilogramo sprogmenų, o sprogimą inicijuos 948 detonatoriai. Tokie darbai paprastai planuojami itin tiksliai, kad būtų suvaldyta smūgio banga, vibracija ir dulkių sklaida aplinkinėse teritorijose.

ČSA kasyklos pėdsakas regione

ČSA kasykla Karvinoje buvo viena reikšmingiausių Čekijos anglies pramonės įmonių, jos veiklos ištakos siekia XIX amžių. Gavyba šiame komplekse baigta 2021 metų vasarį, o per visą laikotarpį čia išgauta daugiau kaip 140 milijonų tonų anglies.

Svarbiausias infrastruktūros elementas buvo ČSA 3 šachta, kuri, kaip nurodoma, siekė 1 005 metrų gylį ir buvo maždaug 7,5 metro skersmens. Ji naudota angliai kelti į paviršių ir kasyklos vėdinimui, todėl uždarymo darbai apima ne tik antžeminius statinius, bet ir sudėtingą požeminės dalies konservavimą.

Likvidavimas ir anglies eros pabaiga

Šachtos užpylimo darbai pradėti 2025 metų lapkritį, o užduočiai atlikti prireikė apie 100 000 tonų užpylimo medžiagos. Tokie projektai paprastai vykdomi etapais, siekiant sumažinti įgriuvas ir kitą geotechninę riziką, kuri gali kilti po ilgamečio kasinėjimo.

Uždarymo procesus Čekijoje prižiūri valstybės valdoma bendrovė Diamo, kurios veikla orientuota į uždaromų kasyklų likvidavimą ir su tuo susijusių pasekmių valdymą. Praktikoje tai apima teritorijų saugą, taršos prevenciją, infrastruktūros demontavimą ir ilgalaikę aplinkos stebėseną.

Čekija akmens anglies gavybą šalyje užbaigė 2026 metų sausio 31 dieną, kai sustabdyta paskutinė veikianti kasykla ČSM. Netrukus po to pradėtas techninės likvidacijos etapas, o tai reiškia, kad pramoniniai objektai vis dažniau pereina į demontavimo, pertvarkymo arba teritorijų rekultivavimo fazę.

Pasak ankstesnių kasyklų atstovų komentarų, sprendimą trauktis iš gavybos lėmė numatomas ekonominis neatsiperkamumas dėl augančių sąnaudų ir kainų svyravimų, vidaus paklausos mažėjimas, darbuotojų trūkumas bei ribojimai, susiję su leidimais ir aplinkosauga. Šie veiksniai tapo sisteminiais visam sektoriui, o Karvinos bokšto sprogdinimas simboliškai uždaro dar vieną šios istorijos skyrių.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *