CP v2

Tag: Diaspora

  • Pilietiškumo egzaminas jau rytoj: kas gali dalyvauti, kiek truks ir kokias temas apims klausimai

    Pilietinio pasipriešinimo diena ir egzamino tikslas

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena, pabrėžianti visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje ir atsparumo stiprinime. Ši diena primena, kad saugumas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo piliečių žinių, susitelkimo bei pasirengimo veikti krizių metu.

    Šia proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniame Pilietiškumo egzamine. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik žinių patikrinimas, bet ir būdas geriau suprasti visuotinės gynybos logiką, pilietines pareigas bei informacinių grėsmių atpažinimą.

    Kaip vyks Pilietiškumo egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą trečius metus organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat ir gyvenantys užsienyje.

    Egzaminas vyks nuotoliniu būdu gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė yra 40 minučių, o dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką spręsti užduotis per nustatytą langą.

    Užduotyse planuojama 30–40 uždari klausimai su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Klausimai apims Lietuvos istoriją, pilietiškumo principus, visuotinę gynybą, informacinį raštingumą ir hibridines grėsmes, todėl egzaminas orientuotas ne į vieną siaurą temą, o į praktinį supratimą, kaip veikia valstybė ir visuomenė krizės situacijose.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus. Pilietiškumo egzaminas kviečia kiekvieną pasitikrinti šias žinias ir kryptingai jas stiprinti“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kas vertinama ir kokie prizai laukia?

    Dalyviai bus skirstomi į keturias kategorijas: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Organizatoriai nurodo, kad rezultatui esant vienodam, papildomai bus vertinamas užduočių sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Praėjusiais metais egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Šie skaičiai, organizatorių vertinimu, rodo, kad visuomenėje išlieka realus poreikis gilinti žinias apie valstybės gynybą, atsparumą ir kritinį mąstymą.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių kiekvienoje grupėje laukia apdovanojimai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai skelbia, kad komisija atsakymus įvertins per savaitę nuo egzamino dienos, o apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Registracija į egzaminą jau vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Vasaros darbas Joniškyje: jaunimas kviečiamas registruotis į užimtumo ir integracijos programą

    Vasaros darbas Joniškyje: jaunimas kviečiamas registruotis į užimtumo ir integracijos programą

    Joniškio rajono savivaldybės administracija pradėjo jaunuolių registraciją į Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Ji skirta padėti vasaros atostogų metu įgyti praktinių įgūdžių, išbandyti sezoninį darbą ir lengviau žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Programos tikslas – didinti jaunimo užimtumą tada, kai nevyksta ugdymo procesas, ir stiprinti profesinį orientavimą. Savivaldybė akcentuoja, kad reali darbo patirtis vasarą dažnai tampa svarbiu privalumu ieškant darbo vėliau, ypač kai darbdaviai vis dažniau vertina praktinius įgūdžius ir atsakomybę.

    Dalyvauti gali 16–23 metų jaunuoliai, besimokantys bendrojo ugdymo, profesinėse ar aukštosiose mokyklose ir deklaravę gyvenamąją vietą Joniškio rajono savivaldybėje. Taip pat kviečiamas Joniškio rajono diasporos jaunimas, gyvenantis užsienyje, bet turintis ryšį su rajonu.

    Registruodamiesi jaunuoliai anketoje turi nurodyti 3 pageidaujamus darbdavius prioriteto tvarka. Kandidatų atranką vykdo programoje dalyvaujantys darbdaviai, todėl pasirinkimų eiliškumas gali turėti reikšmės, o sprendimai priklausys nuo darbo vietų poreikio ir kandidatų tinkamumo.

    Maksimalus įsidarbinimo laikotarpis programoje – 2 mėnesiai. Programa vykdoma nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, tad ji orientuota į realų vasaros darbo sezoną, kai jaunimas gali derinti užimtumą su poilsiu ir pasirengimu naujiems mokslo metams.

    Registracija vyksta iki 2026 metais gegužės 26 dienos imtinai. Dėl programos klausimų informaciją teikia Joniškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Simona Gibauskaitė.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas gali dalyvauti, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir atsakingų piliečių. Šia proga Krašto apsaugos ministerija kviečia gyventojus pasitikrinti žinias Pilietiškumo egzamine, kuris vyksta nuotoliniu būdu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad egzaminas skirtas ne tik žinių įsivertinimui, bet ir praktiniam supratimui, kaip veikia valstybė, kokios yra visuotinės gynybos nuostatos ir kaip atpažinti šiuolaikines grėsmes. Dėmesys skiriamas ir informaciniam raštingumui, kuris krizėse tampa ne mažiau svarbus nei fizinis pasirengimas.

    Kas gali laikyti egzaminą?

    Pilietiškumo egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

    Dalyviai skirstomi į keturias grupes: vyresniųjų klasių moksleivius (15–19 metų), studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius gyventojus. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų auditorijų ir įvertinti, kuriose temose žinių trūksta labiausiai.

    Kada vyks ir kiek truks?

    Egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o dalyviai patys pasirinks jiems patogiausią laiką prisijungti. Numatoma trukmė yra 40 minučių, todėl tai labiau primena greitą žinių patikrinimą, o ne ilgą testavimą.

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Organizatoriai rekomenduoja neatidėlioti registracijos, nes dalyvių aktyvumas kasmet auga, o egzaminas tampa vis plačiau žinomu pilietiškumo įsitraukimo formatu.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kokie klausimai ir kokie prizai?

    Egzaminą sudarys 30–40 uždarų klausimų su galimų atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims Lietuvos istoriją, pilietiškumo principus, visuotinės gynybos pagrindus, hibridines grėsmes ir gebėjimą vertinti informaciją kritiškai.

    Organizatoriai nurodo, kad praėjusiais metais žinias pasitikrino daugiau nei 8 000 dalyvių, o 75 proc. jų teisingai atsakė į 20 ar daugiau klausimų. Tai signalas, kad visuomenės domėjimasis pilietiniu pasirengimu išlieka aukštas, tačiau kartu matyti poreikis nuosekliai stiprinti informacinį atsparumą.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija, todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Po egzamino kiekvienoje dalyvių grupėje bus išrinkti trys geriausi rezultatai. Jei keli dalyviai surinks vienodą taškų skaičių, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Nugalėtojų laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams bus skirti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai skelbia, kad apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje, o komisija rezultatus įvertins per savaitę nuo egzamino dienos.

  • Globalūs Zarasai: pirmasis susitikimas su diaspora parodė, ko labiausiai reikia grįžtantiems

    Globalūs Zarasai: pirmasis susitikimas su diaspora parodė, ko labiausiai reikia grįžtantiems

    Gegužės 8 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pirmasis iniciatyvos Globalūs Zarasai susitikimas, subūręs užsienyje gyvenančius zarasiškius, sugrįžusius kraštiečius, savivaldybės atstovus ir vietos bendruomenę. Renginys vyko gyvai ir nuotoliniu būdu, todėl į pokalbį įsitraukė dalyviai iš skirtingų šalių.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškas: prie vieno stalo sutelkti žmones, kurie galėtų ne tik pasidalyti patirtimis, bet ir įvardyti, kokių sprendimų reikia, kad sugrįžimas į Zarasus būtų sklandesnis. Renginį atidariusi merė Nijolė Guobienė pabrėžė, kad ryšys su diaspora svarbus ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldos lygmeniu.

    Nuotoliniu būdu prie diskusijų jungėsi zarasiškiai iš Londono, Niujorko, Liuksemburgo, Italijos Apulijos regiono ir kitų vietovių. Organizatoriai akcentavo, kad tokia forma leidžia įsitraukti ir tiems, kurie kol kas neplanuoja grįžti, tačiau nori prisidėti idėjomis, kontaktais ar profesine patirtimi.

    Sugrįžimo tendencijos ir įsitraukimas

    Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvos Grįžtu LT vadovas Tadas Kubilius susitikime priminė pastaraisiais metais fiksuojamą bendrą tendenciją, kai į Lietuvą sugrįžta daugiau žmonių nei išvyksta. Jo teigimu, įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą gali vykti ne vien persikraustant, bet ir per nuotolinę mentorystę, verslo projektus ar profesinių žinių perdavimą.

    Renginyje taip pat buvo aptarti Zarasų rajono migracijos skaičiai: pristatyta, kad 2025 metais į rajoną grįžo 90 kraštiečių, o išvyko 60. Tai, dalyvių vertinimu, rodo potencialą, tačiau kartu kelia klausimų dėl darbo pasiūlos, paslaugų prieinamumo ir ilgalaikių perspektyvų šeimoms.

    Darbo rinka, paslaugos ir „minkštasis“ nusileidimas

    Užimtumo tarnybos iniciatyvos Gal į Lietuvą? atstovės pristatė paslaugas grįžtantiems ir grįžimą svarstantiems žmonėms, akcentuodamos, kad sprendimą dažnai lemia aiški informacija apie darbo rinką, atlygio lūkesčius ir persikėlimo praktinius žingsnius. Diskusijose aptarti darbdavių lūkesčiai, reikalingi įgūdžiai bei dažniausi mitai, su kuriais susiduria grįžtantys.

    Praktinėje dalyje daug dėmesio skirta vadinamajam „minkštajam“ nusileidimui: kaip susirasti darbą, susitvarkyti dokumentus, įvertinti kvalifikaciją ir planuoti persikėlimą šeimai. Taip pat pristatyta diasporai draugiško darbdavio iniciatyva, kuri skirta skatinti darbdavius aiškiau komunikuoti grįžtantiesiems aktualias sąlygas ir pagalbą.

    Apie Zarasų rajono darbo rinkos situaciją kalbėjo Užimtumo tarnybos Zarasų skyriaus vedėja Virginija Abramavičienė. Susitikime aptartos ir mokymosi galimybės: Zarasų profesinės mokyklos atstovė Lilija Zajančkauskienė pristatė, kokias programas gali rinktis tiek jaunuoliai, tiek persikvalifikavimo ieškantys suaugusieji.

    Ką gali duoti diasporos tinklas

    Renginyje pristatyta ir Diasporos ir verslo akseleravimo asociacija DivA, akcentuojant, kad ryšiai su diaspora gali būti naudingi ne tik kultūriniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Pasak dalyvių, praktinė nauda atsiranda tada, kai kontaktai virsta mentorystės ryšiais, partnerystėmis, investicijomis ar pagalba ieškant specialistų.

    Susitikimo metu vyko dalyvių prisistatymai, dalijimasis sugrįžimo istorijomis ir aptarimas, kokių konkrečių žingsnių reikėtų, kad iniciatyva taptų tęstinė. Ne kartą skambėjo mintis, kad ilgalaikį ryšį geriausiai kuria reguliarus dialogas ir aiškūs bendri projektai, kuriuose gali dalyvauti ir užsienyje gyvenantys kraštiečiai.

    Zarasų rajono savivaldybė padėkojo dalyvavusiems ir išreiškė lūkestį, kad pirmasis susitikimas taps pradžia nuoseklesniam bendradarbiavimui. Organizatoriai teigia, jog ateities planuose svarstoma tęsti susitikimus, kad grįžtantiems būtų lengviau rasti atsakymus į svarbiausius klausimus apie darbą, mokslą ir kasdienes paslaugas rajone.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kas iš tiesų žino, kaip elgtis dieną X?

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši data kasmet akcentuoja atsparumo, susitelkimo ir atsakingo piliečių veikimo svarbą krizės ar grėsmės atveju.

    Ta proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniame Pilietiškumo egzamine ir pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietinį atsparumą bei Lietuvos istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas suprasti, ką kiekvienas gali padaryti dėl valstybės saugumo kasdienybėje.

    Kaip vyks egzaminas?

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o užduotis bus galima spręsti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė yra 40 minučių, o dalyviai patys pasirinks patogiausią laiką šiame lange.

    Egzamine numatyta 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims pilietiškumo pagrindus, valstybės veikimo principus, istoriją, informacinį raštingumą, hibridines grėsmes ir veiksmus krizių metu.

    Dalyviai bus skirstomi į keturias grupes: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks skirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų patirčių ir amžiaus grupių.

    Kodėl akcentuojamas pasirengimas?

    Pastaraisiais metais visoje Europoje daugiau dėmesio skiriama visuomenės atsparumui, civilinei saugai ir pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Lietuvoje šios temos glaudžiai siejamos su visuotinės gynybos principu, kai svarbūs ne tik pajėgumai, bet ir gyventojų informuotumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti dezinformaciją.

    Egzamino organizatoriai akcentuoja, kad pilietiškumas prasideda nuo žinių ir supratimo, kaip veikia valstybė ir kokie sprendimai krizėje mažina rizikas. Praktikoje tai reiškia ir gebėjimą atsakingai vartoti informaciją, ir žinojimą, kur ieškoti patikimų nurodymų, kai situacija keičiasi greitai.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Rezultatai, prizai ir vertinimas

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai teigia, kad augantis įsitraukimas rodo ne tik smalsumą, bet ir didėjantį visuomenės poreikį aiškiai suprasti savo vaidmenį valstybės gynyboje.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę dalyviai. Jei rezultatai sutaps, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Komisija atsakymus planuoja įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o su nugalėtojais organizatoriai susisieks asmeniškai. Apdovanojimai numatomi gegužės pabaigoje Vilniuje, o prizai bus skirti už aukščiausius rezultatus.

    Egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Tarp partnerių nurodomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas gali dalyvauti, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Gegužės 14 dieną, minint Pilietinio pasipriešinimo dieną, gyventojai kviečiami nuotoliniu būdu laikyti Pilietiškumo egzaminą. Tai proga pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietiškumą, Lietuvos istoriją ir geriau suprasti savo vaidmenį valstybės gyvenime.

    Egzaminą jau trečią kartą rengia Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. Dalyvauti gali visi, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenamosios vietos, įskaitant ir užsienyje gyvenančius lietuvius.

    Kaip vyks egzaminas?

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o užduotis atlikti bus galima gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė yra 40 minučių, o laiką dalyviai galės pasirinkti patys.

    Dalyviai skirstomi į keturias grupes: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleiviai, studentai, diasporos atstovai ir kiti pilnamečiai visuomenės nariai. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų auditorijų ir pritaikyti vertinimą pagal dalyvių patirtį.

    Kokios temos ir užduotys?

    Egzaminą sudarys 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Klausimai apims temas nuo Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų iki informacinio raštingumo, hibridinių grėsmių ir kasdienėje aplinkoje svarbių saugumo principų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie testai yra ne tik žinių patikra, bet ir praktinis būdas stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai bei skatinti supratimą, kaip veikia valstybės gynyba ir piliečių įsitraukimas krizėse.

    Kiek dalyvių tikimasi ir kokie prizai?

    Pernai Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Nors aktyviausia grupė buvo vyresniųjų klasių moksleiviai, geriausius rezultatus, kaip skelbta, demonstravo plačiajai visuomenei save priskyrę dalyviai.

    Šiemet tikimasi dar didesnio aktyvumo, o geriausiai pasirodžiusiųjų kiekvienoje grupėje lauks apdovanojimai. Nugalėtojai bus vertinami pagal teisingų atsakymų skaičių, atlikimo laiką ir atsakymus į atvirus klausimus.

    Pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Rezultatus komisija planuoja įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o apdovanojimų ceremonija numatoma gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Pilietiškumo egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas laukia dalyvių ir kaip pasiruošti per 40 minučių

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas laukia dalyvių ir kaip pasiruošti per 40 minučių

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši diena akcentuoja piliečių vaidmenį: nuo istorijos žinojimo ir valstybės veikimo supratimo iki gebėjimo atsakingai veikti krizių metu.

    Minėjimą šiemet lydi nuotoliniu būdu rengiamas Pilietiškumo egzaminas, kviečiantis pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietiškumą ir Lietuvos istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas įsivertinti, kuriose temose verta sustiprėti.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą trečią kartą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenantys Lietuvoje ar užsienyje.

    Egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o trukmė numatoma 40 minučių. Dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką šiame intervale, o klausimai bus pateikiami nuotoliniu būdu.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kokios temos ir dalyvių grupės?

    Dalyviai skirstomi į keturias kategorijas: vyresniųjų klasių moksleiviai nuo 15 iki 19 metų, studentai, diasporos atstovai ir kiti pilnamečiai visuomenės nariai. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų auditorijų, kurių patirtys ir mokymosi aplinka skiriasi.

    Egzaminą sudarys apie 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims ne tik istoriją ir pilietiškumo principus, bet ir informacinį raštingumą, hibridines grėsmes bei situacijas, kuriose svarbu atpažinti dezinformaciją ir priimti pagrįstus sprendimus.

    „Svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – sakė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Kas žinoma apie rezultatus ir prizus?

    Organizatorių duomenimis, praėjusiais metais savo žinias Pilietiškumo egzamine pasitikrino daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Apie 75 proc. dalyvių atsakė teisingai į 20 ar daugiau klausimų, o tai rodo, kad susidomėjimas pilietinio pasirengimo temomis auga ir peržengia vien mokyklų bendruomenę.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę dalyviai. Jei keli dalyviai surinks vienodą rezultatą, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą, o galutiniai vertinimai numatomi per savaitę nuo egzamino dienos.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, kurie, organizatorių teigimu, susieti su kasdieniu praktiškumu ir pasirengimu: pirmųjų vietų laimėtojams bus įteikti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

  • Sugrįžtantiems į Marijampolę ir diasporai: kur rasti darbą, mokytis ir pradėti verslą

    Sugrįžtantiems į Marijampolę ir diasporai: kur rasti darbą, mokytis ir pradėti verslą

    Marijampolė kviečia sugrįžusius gyventi ir dar tik svarstančius grįžimą užsienyje gyvenančius žmones į informacinį renginį apie karjerą, studijas ir verslo pradžią. Susitikime bus galima gauti praktinių atsakymų, nuo ko pradėti planuojant sugrįžimą ir kaip greičiau įsitvirtinti vietos darbo rinkoje.

    Renginys vyks gegužės 12 dieną Karjeros centre, esančiame Vilkaviškio g. 2. Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimas neįpareigoja: galima ateiti tiesiog pasiklausyti, užduoti klausimų ir susipažinti su mieste veikiančiomis galimybėmis.

    Kas padės atsakyti į klausimus?

    Renginyje dalyvaus MRU Sūduvos akademijos ir Marijampolės profesinio rengimo centro atstovai. Jie pristatys studijų kryptis, persikvalifikavimo galimybes ir kompetencijas, kurios šiuo metu dažniausiai vertinamos darbdavių.

    Verslo pradžia ir praktinė pagalba pradedantiesiems bus aptariama kartu su Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro SMART komanda. Tikimasi, kad dalyviai aiškiau supras, kokios konsultacijos teikiamos, kokie pirmieji žingsniai svarbiausi ir kur kreiptis dėl paramos ar paskatų.

    Darbo rinka ir grįžimo planas

    Dabartinę situaciją darbo rinkoje pristatys Užimtumo tarnybos ir EURES Lietuva atstovai. Bus aptariama, kaip efektyviau ieškoti darbo grįžus, kokių dokumentų ar pasirengimo dažniausiai prireikia, taip pat kokios galimybės yra žmonėms, kurie nori keisti profesiją.

    Renginys skirtas ir tiems, kurie Marijampolėje yra trumpam, bet jau planuoja grįžimą ilgesniam laikui. Tokiais atvejais ypač svarbu iš anksto susidėlioti veiksmų planą: įsivertinti paklausias kompetencijas, pasitikrinti mokymosi alternatyvas ir pasinaudoti konsultacijomis, kurios padeda sutrumpinti kelią iki darbo ar nuosavo verslo.

    Organizatoriai kviečia atvykti visus, kuriems aktualu grįžimas į Marijampolę, darbo paieška, studijos ar persikvalifikavimas, taip pat norą kurti verslą puoselėjančius sugrįžtančius kraštiečius. Susitikimas suteikia progą vienoje vietoje gauti kryptingą informaciją ir užmegzti naudingus kontaktus.

  • Kanadoje gyvenantis tinklaraštininkas atskleidė, kuo ukrainiečiai stebina kanadiečius labiausiai

    Kanadoje gyvenantis ukrainietis, kuriantis „Youtube“ tinklaraštį, papasakojo istoriją, kuri parodo, kaip nauja atvykėlių banga keičia vietinių požiūrį į ukrainiečius. Pasak jo, net ir šalyje, kur ukrainiečių diaspora yra gausi, kai kurie įpročiai ir darbo etika kanadiečiams krinta į akis.

    Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių kilmės bendruomenė, o pastaraisiais metais ją papildė ir naujai atvykę žmonės, pasitraukę nuo karo. Dėl to ukrainiečiai tapo dar labiau matomi kasdieniame gyvenime ir darbo rinkoje, o istorijų apie adaptaciją ir kultūrinius skirtumus daugėja.

    Tinklaraštininkas teigė atvykęs pas klientą sutvarkyti trūkusio vamzdžio, o po remonto pokalbis pasisuko apie Ukrainą. Namo savininkas prisipažino norintis pasidalyti mintimi, kuri iš pradžių skambėjo kaip priekaištas, tačiau netrukus įgavo visai kitą prasmę.

    „Markai, noriu su tavimi kai kuo pasidalyti. Gal pasakysi, kad klystu, bet mane labai erzina ukrainiečiai“, – sakė kanadietis.

    Namo savininkas prisiminė ukrainietį Antoną, kuris nuomojosi jo rūsio patalpą. Pasak kanadiečio, pirmus tris mėnesius jis leido gyventi nemokamai, kad nuomininkas galėtų atsistoti ant kojų ir susirasti darbą.

    Netrukus Antonas įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju ir, norėdamas atsidėkoti už suteiktą pagalbą, pasiūlė savo rankomis sutvarkyti rūsį. Savininkas iš pradžių abejojo, bet galiausiai sutiko, o rezultatas, pasak pasakojimo autoriaus, jį nuoširdžiai nustebino.

    Pasak tinklaraštininko, per maždaug tris savaites, specialiai pasiėmęs laisvų dienų, Antonas atliko rūsio remontą taip, tarsi tvarkytų savo namus. Namo savininkas esą negalėjo patikėti tempu ir kruopštumu, o vėliau bandė atsilyginti pinigais.

    Istorijoje minėta suma buvo 4 000 Kanados dolerių, tai būtų apie 2 700 eurų. Tačiau Antonas, kaip teigiama, pinigų atsisakė ir pabrėžė, kad tai yra jo padėka už tris mėnesius nemokamos nuomos.

    „Jokiu būdu tų pinigų neimsiu, nes jūs iš manęs neėmėte už pirmus tris mėnesius. Tai mano padėka jums“, – sakė Antonas.

    Po šio įvykio kanadietis, pasak tinklaraštininko, pradėjo kitaip vertinti ukrainiečius apskritai ir dažniau pastebėti jų darbštumą bei atsakomybę. „Erzinimas“ šiame kontekste reiškė ne neigiamą emociją, o veikiau nustebimą, kad žmogus dirba taip atkakliai, tarsi tai būtų jo paties interesas.

    Pašnekovas tikino, kad tokia laikysena jam primena standartus, kurie, jo akimis, Kanadoje per pastaruosius kelerius metus silpnėja. Pasakojimo pabaigoje jis šias savybes susiejo ir su Ukrainos gebėjimu išlikti bei priešintis agresijai.

    „Mane erzina ukrainiečiai dėl to, kokie jie darbštūs, kaip nepasiduoda. Jūs esate atkaklūs, sąžiningi ir laikotės žodžio“, – sakė kanadietis.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: 40 minučių iššūkis apie visuotinę gynybą

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: 40 minučių iššūkis apie visuotinę gynybą

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir pasirengusių piliečių. Šios dienos kontekste gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias nuotoliniame Pilietiškumo egzamine, kuriame daug dėmesio skiriama visuotinei gynybai ir pilietiniam atsparumui.

    Egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti kviečiami Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat užsienyje gyvenantys tautiečiai.

    Kaip vyks egzaminas?

    Žinias bus galima pasitikrinti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o užduotims atlikti skiriama apie 40 minučių. Dalyvis gali pasirinkti jam patogiausią laiką šiame lange, todėl formatas pritaikytas tiek moksleiviams ir studentams, tiek dirbantiems žmonėms.

    Užduočių paketą sudarys 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Klausimai apims temas nuo Lietuvos istorijos ir valstybės veikimo principų iki informacinio raštingumo, hibridinių grėsmių atpažinimo ir piliečių vaidmens krizių metu.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kas kviečiami dalyvauti?

    Dalyviai skirstomi į keturias kategorijas: vyresniųjų klasių moksleivius (15–19 metų), studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų grupių ir įvertinti, kuriose srityse žinių trūksta labiausiai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pilietinis pasirengimas nėra vien teorija. Šiuolaikinėse saugumo realijose vis svarbesni tampa kritinis mąstymas, gebėjimas atsirinkti patikimą informaciją ir supratimas, kaip elgtis ekstremalių situacijų ar mobilizacijos atveju.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Kokie rezultatai ir prizai?

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai tikisi, kad šiemet įsitraukimas dar augs, nes visuotinės gynybos tema tampa vis aktualesnė tiek Lietuvoje, tiek visame regione.

    Po egzamino kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausi dalyviai. Jei rezultatai sutaps, bus vertinamas sprendimo laikas ir atviro klausimo atsakymas, o galutiniai įvertinimai planuojami per savaitę nuo egzamino dienos.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.