CP v2

Tag: Diaspora

  • Bad Bunny Lisabonoje: koncertas tapo pamoka apie Puerto Riką, kolonializmą ir tapatybę

    Bad Bunny Lisabonoje: koncertas tapo pamoka apie Puerto Riką, kolonializmą ir tapatybę

    Puerto Riko superžvaigždė Bad Bunny pirmą kartą surengė koncertus Portugalijoje – po pasirodymo Barselonoje dvi naktis iš eilės jis užpildė Lisabonos Estádio da Luz. Į stadioną susirinko dešimtys tūkstančių gerbėjų, o šou tapo ne tik reggaetono ir latino trap švente, bet ir aiškiu pasakojimu apie atlikėjo kilmę.

    Pasaulinis turas DeBÍ TiRAR MáS FOToS pristatė to paties pavadinimo albumą, kurį Bad Bunny išleido 2025 metų sausį. Koncertuose skambėjo apie 30 kūrinių, didžioji dalis – iš šio albumo, kuris laikomas vienu ryškiausių atlikėjo karjeros taškų.

    Per dvi naktis Lisabonoje stadioną užliejo šviesos, spalvos ir salsa ritmai, o minia dainavo kartu net ir tada, kai ne visada suprato dainų kontekstą. Pats Benito Antonio Martínez Ocasio publiką kvietė į paprastą, bet taiklų jausminį akcentą.

    „Kol esame gyvi, mylėkime kiek įmanoma daugiau“, – sakė Bad Bunny.

    Antrojo koncerto pradžioje jis kelias minutes beveik nekalbėjo – tiesiog stovėjo ir stebėjo publiką, tarsi leisdamas stadionui „užsipildyti“ akimirka. Vėliau atlikėjas priminė, kad antra naktis dažnai būna dar intensyvesnė už pirmąją.

    „Šįvakar viskas vyksta iš naujo. Vakar buvo beprotiška – sakau visam miestui, antra naktis beveik visada būna geresnė“, – sakė Bad Bunny.

    Ne tik hitai, bet ir istorija

    Koncerte skambėjo tokie kūriniai kaip Callaíta, NUEVAYoL, TURiSTA, BAILE INoLVIDABLE, taip pat dainos, kurios tiesiogiai siejasi su Puerto Riko socialine įtampa, emigracija ir tapatybės klausimais. Kai kuriems klausytojams tai – šokių muzika, tačiau dainų tekstuose slypi ir politinės potekstės.

    Koimbros universiteto tyrėjas Gustavo Garcia-Lopez atkreipė dėmesį, kad dalis Portugalijos gerbėjų puikiai žino melodijas, bet daug rečiau – istorines dainų nuorodas. Jo teigimu, būtent dabar atsiranda proga kalbėti apie tai, ką Bad Bunny sąmoningai įaudžia į savo kūrybą.

    „Manau, kad Portugalijos gerbėjai, nors ir žino dainas, nėra gerai susipažinę su Puerto Riko politine istorija ir tuo, kas ten vyksta“, – sakė Gustavo Garcia-Lopez.

    Albumo ir turo pasakojimas dažnai pradedamas kūriniu LA MUDANZA, kuriame susipina autobiografija ir salos politinė atmintis. Dainoje minimos pilietinio pasipriešinimo temos, įskaitant protestus prieš JAV karines bazes ir Puerto Riko simbolių kriminalizavimo laikotarpį.

    Kita ryški linija – El Apagón, siejama su energetikos krizėmis ir ilgametėmis infrastruktūros problemomis, kurios po didelių audrų ir uraganų tampa ypač matomos. Dainose taip pat nagrinėjamas turizmo spaudimas, gentrifikacija ir priverstinė emigracija, ypač aiškiai iškylanti kūrinyje TURiSTA.

    Puerto Rikas, diaspora ir NUEVAYoL

    Bad Bunny koncertuose svarbi vieta tenka ir diasporos temai, o kūrinys NUEVAYoL tampa tiltu tarp scenos energijos ir istorinių aliuzijų. Jame ryškėja Niujorko reikšmė Puerto Riko bendruomenei, jos kultūrai ir tapatybei, kuri dešimtmečius formavosi už salos ribų.

    Garcia-Lopez primena, kad Jungtinėse Valstijose, ypač Niujorke, gyvena didelė Puerto Riko bendruomenė, o kasmetinis Puerto Riko dienos paradas tapo vienu matomiausių tapatybės renginių. Ši diaspora kūrė ir vietines kultūrines formas, įskaitant salsą, kurios raida glaudžiai susijusi su Karibų regiono migracija.

    Koncerte Lisabonoje netrūko ir vietinių kultūrinių „tiltų“: vienas muzikantų pagrojo Xutos & Pontapés dainą A Minha Casinha, kurią drauge traukė visas stadionas. Vėliau pasirodė ir svečias – Panamos atlikėjas Sech, su Bad Bunny atlikęs Ignorantes.

    Kodėl Bad Bunny žinutės taip veikia

    Bad Bunny kūryboje reggaetonas ir latino trap neretai tampa platforma kalbėti apie neokolonializmo, ekonominės nelygybės ir aplinkosaugos temas. Vizualiniuose sprendimuose jis dažnai naudoja Puerto Riko simbolius, dialekto ypatybes ir folkloro užuominas, taip pabrėždamas „boricua“ tapatybę.

    Tuo pat metu atlikėjo karjera išlieka globalios popkultūros dalis: nuo muzikos rekordų transliavimo platformose iki didelių reklamos sutarčių su mados prekių ženklais. Šis kontrastas – tarp aktyvizmo akcentų dainose ir popindustrijos taisyklių – išlieka viena dažniausiai aptariamų jo fenomeno dalių.

    Po Lisabonos Bad Bunny turas tęsiasi Europoje, o artimiausiu metu numatyti koncertai Madride ir kituose didžiuosiuose miestuose. Tačiau Portugalijos debiutas parodė, kad šis šou veikia ne vien kaip pramoga: daliai publikos jis tampa pirmuoju susitikimu su Puerto Riko istorija ir šiandienos problemomis.

  • Pagėgiuose buriami kraštiečiai iš viso pasaulio: ką žada Pagėgiškių sueituvės ir kada vyks?

    Pagėgiuose rengiamos pasaulio pagėgiškių sueituvės kviečia sugrįžti kraštiečius, artimuosius ir visus, kuriems svarbus šis kraštas. Organizatoriai akcentuoja bendrystę, ryšio palaikymą su diaspora ir progą vienoje vietoje sutikti seniai matytus žmones.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni daugelyje Lietuvos savivaldybių, nes didelė dalis gyventojų išvykę į didžiuosius miestus ar užsienį. Bendruomenių renginiai padeda ne tik atkurti socialinius ryšius, bet ir stiprina vietos tapatybę, skatina grįžtamąjį ryšį su gimtuoju miestu.

    Pagėgiškių sueituvės paprastai apima kultūrines veiklas, koncertus ir bendruomeninius susitikimus, kuriuose atsiranda erdvės ir prisiminimams, ir ateities planams. Tai taip pat proga svečiams iš arčiau pamatyti, kaip keičiasi miestas, kokios iniciatyvos vykdomos ir kuo gyvena vietos organizacijos.

    Renginio organizatoriai ragina atvykti ne tik tuos, kurie šiandien gyvena Pagėgiuose, bet ir išvykusius kraštiečius, jų šeimas bei draugus. Įprastai tokiose sueituvėse laukiami ir tie, kurie su Pagėgiais susiję per darbą, studijas ar šeimos istorijas.

    Tiksli sueituvių programa, vietos ir laikas dažniausiai skelbiami savivaldybės ar vietos kultūros įstaigų kanalais, todėl planuojantiems kelionę verta pasitikrinti naujausią informaciją prieš atvykstant. Organizatoriai primena, kad renginio sėkmė priklauso nuo pačių dalyvių įsitraukimo, todėl kviečiama dalintis žinia ir sutelkti kuo platesnį pagėgiškių ratą.

  • Kauno rajono vaikų vasaros stovyklos: kas gali registruotis ir iki kada pateikti paraišką

    Kvietimas registruotis į Kauno rajono savivaldybės vaikų vasaros stovyklas šiemet skirtas plačiai mokinių grupei, įskaitant ir diasporos vaikus. Registracija vykdoma iki gegužės 25 dienos, todėl tėvams rekomenduojama neatidėlioti paraiškos pateikimo.

    Stovyklos numatytos 1–12 klasių mokiniams, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone, ir arba tiems, kurie mokosi Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Savivaldybė taip pat kviečia registruotis diasporos vaikus, kurie atostogų metu planuoja laiką Lietuvoje.

    Svarbi sąlyga šeimoms – vienas vaikas už skirtas savivaldybės lėšas gali dalyvauti tik vienoje stovykloje ir arba tik vienoje jos pamainoje. Tai reiškia, kad pasirinkus konkrečią pamainą, finansuojamas dalyvavimas kitose stovyklų pamainose tam pačiam vaikui nebus taikomas.

    Kur rasti stovyklų sąrašą?

    Kauno rajono savivaldybė skelbia stovyklų sąrašą savo interneto svetainės aktualijų skiltyje, kurią kuruoja Kultūros, švietimo ir sporto skyrius. Ten pateikiama informacija apie stovyklų organizatorius, pamainas ir registracijos tvarką.

    Registruojantis verta atkreipti dėmesį į konkrečios stovyklos amžiaus grupę, pamainos datas bei papildomus reikalavimus, jei jie taikomi. Kadangi vietų skaičius stovyklose paprastai yra ribotas, sprendimą dėl dalyvavimo rekomenduojama priimti kuo anksčiau.

  • Globalūs Mažeikiai kviečia diasporą: pasidalykite grįžimo istorija ir įkvėpkite svarstančius sugrįžti

    Iniciatyva Globalūs Mažeikiai kreipiasi į užsienyje gyvenusius ir į Mažeikių kraštą sugrįžusius žmones, kviesdama pasidalyti savo grįžimo patirtimi. Organizatoriai tikisi, kad realios istorijos padės apsispręsti tiems, kurie po ilgesnio laiko svetur svarsto grįžti į Lietuvą.

    Pasak iniciatyvos atstovų, ypač laukiamos patirtys apie tai, kaip pavyko rasti darbo vietą, sukurti savo veiklą ar įkurti verslą regione. Taip pat svarbios ir asmeninės detalės, kaip sekėsi grįžus susitvarkyti kasdienius reikalus, įsitraukti į bendruomenę ir vėl jaustis savo vietoje.

    Istorijos bus viešinamos kanale

    Papasakotos sėkmės istorijos bus skelbiamos bendruomenės informavimo ir palaikymo kanale Globalūs Mažeikiai. Tokiu būdu siekiama, kad grįžusiųjų patirtys būtų lengvai randamos ir pasiektų kuo platesnę auditoriją, įskaitant užsienyje gyvenančius kraštiečius.

    Iniciatyva pabrėžia, kad grįžimo istorijos svarbios ne tik kaip įkvėpimas, bet ir kaip praktinės įžvalgos apie realius žingsnius. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie darbo rinkos pokyčius, nuotolinio darbo galimybes ir regionų patrauklumą, todėl konkretūs pavyzdžiai gali tapti reikšmingu orientyru.

    Kur kreiptis norintiems dalintis?

    Norintieji pasidalyti savo istorija kviečiami susisiekti su Globalūs Mažeikiai komanda elektroniniu paštu. Taip pat galima prisijungti prie diasporos atstovų bendruomenės ir sekti ten skelbiamas istorijas bei informaciją apie iniciatyvos veiklas.

    Globalūs Mažeikiai pristatoma kaip ilgalaikė iniciatyva, skirta užsienyje gyvenantiems kraštiečiams, norintiems prisidėti prie Mažeikių rajono vardo garsinimo, svarstantiems apie sugrįžimą ar jau sugrįžusiems į rajoną. Kilus klausimams, nurodoma kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiąją specialistę Aurėją Lapšytę.

  • Gargždai ruošiasi 773-ajam gimtadieniui: kraštiečiams ir diasporai – suoliuko atidengimas

    Gargždai ruošiasi 773-ajam gimtadieniui: kraštiečiams ir diasporai – suoliuko atidengimas

    Birželio 1–7 dienomis Gargždai minės 773-ąjį miesto gimtadienį. Savaitę trunkančioje programoje numatyti renginiai vietos bendruomenei, svečiams ir į Klaipėdos rajoną sugrįžtantiems kraštiečiams.

    Organizatoriai kviečia pasinaudoti proga susitikti su artimaisiais, buvusiais kaimynais ir bendramoksliais, o taip pat iš naujo pajusti ryšį su gimtuoju kraštu. Dalis renginių skiriama Klaipėdos rajono diasporai, pabrėžiant sugrįžimo ir bendrystės temą.

    Renginiai kraštiečiams birželio 5 dieną

    Birželio 5 dieną 15.30 valandą šalia J. Lankučio viešosios bibliotekos Klaipėdos gatvėje vyks Kraštiečių suoliuko, skirto Klaipėdos rajono diasporai, atidengimo ceremonija. Tai simbolinis akcentas, skirtas priminti, kad ryšys su gimtine išlieka net ir gyvenant kitur.

    16 valandą toje pačioje J. Lankučio viešojoje bibliotekoje planuojamas Lietuvybės kampelio, skirto Klaipėdos rajono diasporai, atidarymas. Renginyje laukiami tiek laikinai atostogoms grįžę kraštiečiai, tiek į Lietuvą sugrįžę gyventi žmonės.

    „Galbūt tuo metu būsite grįžę į Klaipėdos rajoną atostogų arba anksčiau gyvenote užsienyje ir dabar vėl grįžote namo – atvykite į kraštiečiams skirtus renginius. Tikiu, kad šie susitikimai taps prasminga proga pabendrauti, pasidalyti prisiminimais, sustiprinti ryšius ir dar kartą įsitikinti – kad ir kur begyventume, gimtasis kraštas visuomet laukia sugrįžtant“, – sakė Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

    Gargždų miesto gimtadienio savaitė tradiciškai suburia skirtingas kartas ir bendruomenes, todėl organizatoriai ragina sekti atnaujinamą renginių programą ir suplanuoti apsilankymą iš anksto. Tikimasi, kad šventė taps ne tik pramoga, bet ir prasmingu susitikimų laiku sugrįžtantiems kraštiečiams.

  • Pilietiškumo egzaminas jau rytoj: kas gali dalyvauti, kiek truks ir kokias temas apims klausimai

    Pilietinio pasipriešinimo diena ir egzamino tikslas

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena, pabrėžianti visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje ir atsparumo stiprinime. Ši diena primena, kad saugumas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo piliečių žinių, susitelkimo bei pasirengimo veikti krizių metu.

    Šia proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniame Pilietiškumo egzamine. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik žinių patikrinimas, bet ir būdas geriau suprasti visuotinės gynybos logiką, pilietines pareigas bei informacinių grėsmių atpažinimą.

    Kaip vyks Pilietiškumo egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą trečius metus organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat ir gyvenantys užsienyje.

    Egzaminas vyks nuotoliniu būdu gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė yra 40 minučių, o dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką spręsti užduotis per nustatytą langą.

    Užduotyse planuojama 30–40 uždari klausimai su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Klausimai apims Lietuvos istoriją, pilietiškumo principus, visuotinę gynybą, informacinį raštingumą ir hibridines grėsmes, todėl egzaminas orientuotas ne į vieną siaurą temą, o į praktinį supratimą, kaip veikia valstybė ir visuomenė krizės situacijose.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus. Pilietiškumo egzaminas kviečia kiekvieną pasitikrinti šias žinias ir kryptingai jas stiprinti“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kas vertinama ir kokie prizai laukia?

    Dalyviai bus skirstomi į keturias kategorijas: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Organizatoriai nurodo, kad rezultatui esant vienodam, papildomai bus vertinamas užduočių sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Praėjusiais metais egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Šie skaičiai, organizatorių vertinimu, rodo, kad visuomenėje išlieka realus poreikis gilinti žinias apie valstybės gynybą, atsparumą ir kritinį mąstymą.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių kiekvienoje grupėje laukia apdovanojimai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai skelbia, kad komisija atsakymus įvertins per savaitę nuo egzamino dienos, o apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Registracija į egzaminą jau vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Vasaros darbas Joniškyje: jaunimas kviečiamas registruotis į užimtumo ir integracijos programą

    Vasaros darbas Joniškyje: jaunimas kviečiamas registruotis į užimtumo ir integracijos programą

    Joniškio rajono savivaldybės administracija pradėjo jaunuolių registraciją į Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Ji skirta padėti vasaros atostogų metu įgyti praktinių įgūdžių, išbandyti sezoninį darbą ir lengviau žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Programos tikslas – didinti jaunimo užimtumą tada, kai nevyksta ugdymo procesas, ir stiprinti profesinį orientavimą. Savivaldybė akcentuoja, kad reali darbo patirtis vasarą dažnai tampa svarbiu privalumu ieškant darbo vėliau, ypač kai darbdaviai vis dažniau vertina praktinius įgūdžius ir atsakomybę.

    Dalyvauti gali 16–23 metų jaunuoliai, besimokantys bendrojo ugdymo, profesinėse ar aukštosiose mokyklose ir deklaravę gyvenamąją vietą Joniškio rajono savivaldybėje. Taip pat kviečiamas Joniškio rajono diasporos jaunimas, gyvenantis užsienyje, bet turintis ryšį su rajonu.

    Registruodamiesi jaunuoliai anketoje turi nurodyti 3 pageidaujamus darbdavius prioriteto tvarka. Kandidatų atranką vykdo programoje dalyvaujantys darbdaviai, todėl pasirinkimų eiliškumas gali turėti reikšmės, o sprendimai priklausys nuo darbo vietų poreikio ir kandidatų tinkamumo.

    Maksimalus įsidarbinimo laikotarpis programoje – 2 mėnesiai. Programa vykdoma nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, tad ji orientuota į realų vasaros darbo sezoną, kai jaunimas gali derinti užimtumą su poilsiu ir pasirengimu naujiems mokslo metams.

    Registracija vyksta iki 2026 metais gegužės 26 dienos imtinai. Dėl programos klausimų informaciją teikia Joniškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Simona Gibauskaitė.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: kas gali dalyvauti, kiek truks ir kokie prizai laukia

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir atsakingų piliečių. Šia proga Krašto apsaugos ministerija kviečia gyventojus pasitikrinti žinias Pilietiškumo egzamine, kuris vyksta nuotoliniu būdu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad egzaminas skirtas ne tik žinių įsivertinimui, bet ir praktiniam supratimui, kaip veikia valstybė, kokios yra visuotinės gynybos nuostatos ir kaip atpažinti šiuolaikines grėsmes. Dėmesys skiriamas ir informaciniam raštingumui, kuris krizėse tampa ne mažiau svarbus nei fizinis pasirengimas.

    Kas gali laikyti egzaminą?

    Pilietiškumo egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

    Dalyviai skirstomi į keturias grupes: vyresniųjų klasių moksleivius (15–19 metų), studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius gyventojus. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų auditorijų ir įvertinti, kuriose temose žinių trūksta labiausiai.

    Kada vyks ir kiek truks?

    Egzaminą bus galima laikyti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o dalyviai patys pasirinks jiems patogiausią laiką prisijungti. Numatoma trukmė yra 40 minučių, todėl tai labiau primena greitą žinių patikrinimą, o ne ilgą testavimą.

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Organizatoriai rekomenduoja neatidėlioti registracijos, nes dalyvių aktyvumas kasmet auga, o egzaminas tampa vis plačiau žinomu pilietiškumo įsitraukimo formatu.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kokie klausimai ir kokie prizai?

    Egzaminą sudarys 30–40 uždarų klausimų su galimų atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims Lietuvos istoriją, pilietiškumo principus, visuotinės gynybos pagrindus, hibridines grėsmes ir gebėjimą vertinti informaciją kritiškai.

    Organizatoriai nurodo, kad praėjusiais metais žinias pasitikrino daugiau nei 8 000 dalyvių, o 75 proc. jų teisingai atsakė į 20 ar daugiau klausimų. Tai signalas, kad visuomenės domėjimasis pilietiniu pasirengimu išlieka aukštas, tačiau kartu matyti poreikis nuosekliai stiprinti informacinį atsparumą.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija, todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Po egzamino kiekvienoje dalyvių grupėje bus išrinkti trys geriausi rezultatai. Jei keli dalyviai surinks vienodą taškų skaičių, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Nugalėtojų laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams bus skirti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai skelbia, kad apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje, o komisija rezultatus įvertins per savaitę nuo egzamino dienos.

  • Globalūs Zarasai: pirmasis susitikimas su diaspora parodė, ko labiausiai reikia grįžtantiems

    Globalūs Zarasai: pirmasis susitikimas su diaspora parodė, ko labiausiai reikia grįžtantiems

    Gegužės 8 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pirmasis iniciatyvos Globalūs Zarasai susitikimas, subūręs užsienyje gyvenančius zarasiškius, sugrįžusius kraštiečius, savivaldybės atstovus ir vietos bendruomenę. Renginys vyko gyvai ir nuotoliniu būdu, todėl į pokalbį įsitraukė dalyviai iš skirtingų šalių.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškas: prie vieno stalo sutelkti žmones, kurie galėtų ne tik pasidalyti patirtimis, bet ir įvardyti, kokių sprendimų reikia, kad sugrįžimas į Zarasus būtų sklandesnis. Renginį atidariusi merė Nijolė Guobienė pabrėžė, kad ryšys su diaspora svarbus ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldos lygmeniu.

    Nuotoliniu būdu prie diskusijų jungėsi zarasiškiai iš Londono, Niujorko, Liuksemburgo, Italijos Apulijos regiono ir kitų vietovių. Organizatoriai akcentavo, kad tokia forma leidžia įsitraukti ir tiems, kurie kol kas neplanuoja grįžti, tačiau nori prisidėti idėjomis, kontaktais ar profesine patirtimi.

    Sugrįžimo tendencijos ir įsitraukimas

    Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvos Grįžtu LT vadovas Tadas Kubilius susitikime priminė pastaraisiais metais fiksuojamą bendrą tendenciją, kai į Lietuvą sugrįžta daugiau žmonių nei išvyksta. Jo teigimu, įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą gali vykti ne vien persikraustant, bet ir per nuotolinę mentorystę, verslo projektus ar profesinių žinių perdavimą.

    Renginyje taip pat buvo aptarti Zarasų rajono migracijos skaičiai: pristatyta, kad 2025 metais į rajoną grįžo 90 kraštiečių, o išvyko 60. Tai, dalyvių vertinimu, rodo potencialą, tačiau kartu kelia klausimų dėl darbo pasiūlos, paslaugų prieinamumo ir ilgalaikių perspektyvų šeimoms.

    Darbo rinka, paslaugos ir „minkštasis“ nusileidimas

    Užimtumo tarnybos iniciatyvos Gal į Lietuvą? atstovės pristatė paslaugas grįžtantiems ir grįžimą svarstantiems žmonėms, akcentuodamos, kad sprendimą dažnai lemia aiški informacija apie darbo rinką, atlygio lūkesčius ir persikėlimo praktinius žingsnius. Diskusijose aptarti darbdavių lūkesčiai, reikalingi įgūdžiai bei dažniausi mitai, su kuriais susiduria grįžtantys.

    Praktinėje dalyje daug dėmesio skirta vadinamajam „minkštajam“ nusileidimui: kaip susirasti darbą, susitvarkyti dokumentus, įvertinti kvalifikaciją ir planuoti persikėlimą šeimai. Taip pat pristatyta diasporai draugiško darbdavio iniciatyva, kuri skirta skatinti darbdavius aiškiau komunikuoti grįžtantiesiems aktualias sąlygas ir pagalbą.

    Apie Zarasų rajono darbo rinkos situaciją kalbėjo Užimtumo tarnybos Zarasų skyriaus vedėja Virginija Abramavičienė. Susitikime aptartos ir mokymosi galimybės: Zarasų profesinės mokyklos atstovė Lilija Zajančkauskienė pristatė, kokias programas gali rinktis tiek jaunuoliai, tiek persikvalifikavimo ieškantys suaugusieji.

    Ką gali duoti diasporos tinklas

    Renginyje pristatyta ir Diasporos ir verslo akseleravimo asociacija DivA, akcentuojant, kad ryšiai su diaspora gali būti naudingi ne tik kultūriniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Pasak dalyvių, praktinė nauda atsiranda tada, kai kontaktai virsta mentorystės ryšiais, partnerystėmis, investicijomis ar pagalba ieškant specialistų.

    Susitikimo metu vyko dalyvių prisistatymai, dalijimasis sugrįžimo istorijomis ir aptarimas, kokių konkrečių žingsnių reikėtų, kad iniciatyva taptų tęstinė. Ne kartą skambėjo mintis, kad ilgalaikį ryšį geriausiai kuria reguliarus dialogas ir aiškūs bendri projektai, kuriuose gali dalyvauti ir užsienyje gyvenantys kraštiečiai.

    Zarasų rajono savivaldybė padėkojo dalyvavusiems ir išreiškė lūkestį, kad pirmasis susitikimas taps pradžia nuoseklesniam bendradarbiavimui. Organizatoriai teigia, jog ateities planuose svarstoma tęsti susitikimus, kad grįžtantiems būtų lengviau rasti atsakymus į svarbiausius klausimus apie darbą, mokslą ir kasdienes paslaugas rajone.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kas iš tiesų žino, kaip elgtis dieną X?

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši data kasmet akcentuoja atsparumo, susitelkimo ir atsakingo piliečių veikimo svarbą krizės ar grėsmės atveju.

    Ta proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniame Pilietiškumo egzamine ir pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietinį atsparumą bei Lietuvos istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas suprasti, ką kiekvienas gali padaryti dėl valstybės saugumo kasdienybėje.

    Kaip vyks egzaminas?

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o užduotis bus galima spręsti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė yra 40 minučių, o dalyviai patys pasirinks patogiausią laiką šiame lange.

    Egzamine numatyta 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims pilietiškumo pagrindus, valstybės veikimo principus, istoriją, informacinį raštingumą, hibridines grėsmes ir veiksmus krizių metu.

    Dalyviai bus skirstomi į keturias grupes: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks skirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų patirčių ir amžiaus grupių.

    Kodėl akcentuojamas pasirengimas?

    Pastaraisiais metais visoje Europoje daugiau dėmesio skiriama visuomenės atsparumui, civilinei saugai ir pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Lietuvoje šios temos glaudžiai siejamos su visuotinės gynybos principu, kai svarbūs ne tik pajėgumai, bet ir gyventojų informuotumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti dezinformaciją.

    Egzamino organizatoriai akcentuoja, kad pilietiškumas prasideda nuo žinių ir supratimo, kaip veikia valstybė ir kokie sprendimai krizėje mažina rizikas. Praktikoje tai reiškia ir gebėjimą atsakingai vartoti informaciją, ir žinojimą, kur ieškoti patikimų nurodymų, kai situacija keičiasi greitai.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Rezultatai, prizai ir vertinimas

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai teigia, kad augantis įsitraukimas rodo ne tik smalsumą, bet ir didėjantį visuomenės poreikį aiškiai suprasti savo vaidmenį valstybės gynyboje.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę dalyviai. Jei rezultatai sutaps, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Komisija atsakymus planuoja įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o su nugalėtojais organizatoriai susisieks asmeniškai. Apdovanojimai numatomi gegužės pabaigoje Vilniuje, o prizai bus skirti už aukščiausius rezultatus.

    Egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Tarp partnerių nurodomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.