CP v2

Tag: Diaspora

  • Kanadoje gyvenantis tinklaraštininkas atskleidė, kuo ukrainiečiai stebina kanadiečius labiausiai

    Kanadoje gyvenantis ukrainietis, kuriantis „Youtube“ tinklaraštį, papasakojo istoriją, kuri parodo, kaip nauja atvykėlių banga keičia vietinių požiūrį į ukrainiečius. Pasak jo, net ir šalyje, kur ukrainiečių diaspora yra gausi, kai kurie įpročiai ir darbo etika kanadiečiams krinta į akis.

    Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių kilmės bendruomenė, o pastaraisiais metais ją papildė ir naujai atvykę žmonės, pasitraukę nuo karo. Dėl to ukrainiečiai tapo dar labiau matomi kasdieniame gyvenime ir darbo rinkoje, o istorijų apie adaptaciją ir kultūrinius skirtumus daugėja.

    Tinklaraštininkas teigė atvykęs pas klientą sutvarkyti trūkusio vamzdžio, o po remonto pokalbis pasisuko apie Ukrainą. Namo savininkas prisipažino norintis pasidalyti mintimi, kuri iš pradžių skambėjo kaip priekaištas, tačiau netrukus įgavo visai kitą prasmę.

    „Markai, noriu su tavimi kai kuo pasidalyti. Gal pasakysi, kad klystu, bet mane labai erzina ukrainiečiai“, – sakė kanadietis.

    Namo savininkas prisiminė ukrainietį Antoną, kuris nuomojosi jo rūsio patalpą. Pasak kanadiečio, pirmus tris mėnesius jis leido gyventi nemokamai, kad nuomininkas galėtų atsistoti ant kojų ir susirasti darbą.

    Netrukus Antonas įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju ir, norėdamas atsidėkoti už suteiktą pagalbą, pasiūlė savo rankomis sutvarkyti rūsį. Savininkas iš pradžių abejojo, bet galiausiai sutiko, o rezultatas, pasak pasakojimo autoriaus, jį nuoširdžiai nustebino.

    Pasak tinklaraštininko, per maždaug tris savaites, specialiai pasiėmęs laisvų dienų, Antonas atliko rūsio remontą taip, tarsi tvarkytų savo namus. Namo savininkas esą negalėjo patikėti tempu ir kruopštumu, o vėliau bandė atsilyginti pinigais.

    Istorijoje minėta suma buvo 4 000 Kanados dolerių, tai būtų apie 2 700 eurų. Tačiau Antonas, kaip teigiama, pinigų atsisakė ir pabrėžė, kad tai yra jo padėka už tris mėnesius nemokamos nuomos.

    „Jokiu būdu tų pinigų neimsiu, nes jūs iš manęs neėmėte už pirmus tris mėnesius. Tai mano padėka jums“, – sakė Antonas.

    Po šio įvykio kanadietis, pasak tinklaraštininko, pradėjo kitaip vertinti ukrainiečius apskritai ir dažniau pastebėti jų darbštumą bei atsakomybę. „Erzinimas“ šiame kontekste reiškė ne neigiamą emociją, o veikiau nustebimą, kad žmogus dirba taip atkakliai, tarsi tai būtų jo paties interesas.

    Pašnekovas tikino, kad tokia laikysena jam primena standartus, kurie, jo akimis, Kanadoje per pastaruosius kelerius metus silpnėja. Pasakojimo pabaigoje jis šias savybes susiejo ir su Ukrainos gebėjimu išlikti bei priešintis agresijai.

    „Mane erzina ukrainiečiai dėl to, kokie jie darbštūs, kaip nepasiduoda. Jūs esate atkaklūs, sąžiningi ir laikotės žodžio“, – sakė kanadietis.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: 40 minučių iššūkis apie visuotinę gynybą

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: 40 minučių iššūkis apie visuotinę gynybą

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotų ir pasirengusių piliečių. Šios dienos kontekste gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias nuotoliniame Pilietiškumo egzamine, kuriame daug dėmesio skiriama visuotinei gynybai ir pilietiniam atsparumui.

    Egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti kviečiami Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat užsienyje gyvenantys tautiečiai.

    Kaip vyks egzaminas?

    Žinias bus galima pasitikrinti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o užduotims atlikti skiriama apie 40 minučių. Dalyvis gali pasirinkti jam patogiausią laiką šiame lange, todėl formatas pritaikytas tiek moksleiviams ir studentams, tiek dirbantiems žmonėms.

    Užduočių paketą sudarys 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Klausimai apims temas nuo Lietuvos istorijos ir valstybės veikimo principų iki informacinio raštingumo, hibridinių grėsmių atpažinimo ir piliečių vaidmens krizių metu.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kas kviečiami dalyvauti?

    Dalyviai skirstomi į keturias kategorijas: vyresniųjų klasių moksleivius (15–19 metų), studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų grupių ir įvertinti, kuriose srityse žinių trūksta labiausiai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pilietinis pasirengimas nėra vien teorija. Šiuolaikinėse saugumo realijose vis svarbesni tampa kritinis mąstymas, gebėjimas atsirinkti patikimą informaciją ir supratimas, kaip elgtis ekstremalių situacijų ar mobilizacijos atveju.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Kokie rezultatai ir prizai?

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai tikisi, kad šiemet įsitraukimas dar augs, nes visuotinės gynybos tema tampa vis aktualesnė tiek Lietuvoje, tiek visame regione.

    Po egzamino kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausi dalyviai. Jei rezultatai sutaps, bus vertinamas sprendimo laikas ir atviro klausimo atsakymas, o galutiniai įvertinimai planuojami per savaitę nuo egzamino dienos.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Egzamino partneriai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

  • Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: registracija startavo, dalyviams – 40 minučių iššūkis

    Pilietiškumo egzaminas gegužės 14 dieną: registracija startavo, dalyviams – 40 minučių iššūkis

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda ne tik nuo institucijų sprendimų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši diena akcentuoja piliečių vaidmenį krizės ar karo metu, kai svarbūs tampa žinios, atsparumas ir gebėjimas veikti atsakingai.

    Minint šią progą, Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM kviečia gyventojus dalyvauti nuotoliniame Pilietiškumo egzamine. Tai galimybė per trumpą laiką pasitikrinti, ką žinote apie visuotinę gynybą, pilietines pareigas, valstybės veikimo principus ir informacinį atsparumą.

    Kaip vyks egzaminas?

    Registracija vyksta svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o egzamino užduotis bus galima spręsti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Egzaminui numatyta 40 minučių, o laiką, kada pradėti spręsti klausimus, dalyviai galės pasirinkti patys.

    Dalyvauti kviečiami Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Organizatoriai dalyvius skirsto į keturias grupes: 15–19 metų moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius.

    Egzaminą sudarys 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apima Lietuvos istoriją, pilietiškumo principus, visuotinės gynybos logiką, informacinį raštingumą ir hibridinių grėsmių atpažinimą.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Organizatoriai pabrėžia, kad šiuolaikinės grėsmės dažnai pasireiškia ne vien karinėmis priemonėmis, bet ir dezinformacija, kibernetiniais incidentais, visuomenės skaldymu. Dėl to pilietinis atsparumas vis dažniau siejamas su gebėjimu kritiškai vertinti informaciją, pasirengti trikdžiams ir žinoti, kaip veikti pagal valstybės nustatytas rekomendacijas.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento vadovybė taip pat akcentuoja, kad toks egzaminas yra ne vien testas, bet ir motyvacija nuosekliai stiprinti žinias. Praktikoje tai reiškia geresnį pasirengimą ekstremalioms situacijoms, aiškesnį suvokimą, kur ieškoti patikimos informacijos ir kaip prisidėti prie bendruomenės saugumo.

    Rezultatai ir prizai

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatorių teigimu, aktyvumas rodo, kad pilietiškumo žinios aktualios įvairioms amžiaus ir patirties grupėms.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje dalyvių grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę žmonės. Jei keli dalyviai surinks vienodą taškų skaičių, papildomai bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai nurodo, kad komisija atsakymus įvertins per savaitę, o apdovanojimų ceremoniją planuoja gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Pilietiškumo egzaminą partnerystėje palaiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kaip dalyvauti ir ką svarbu žinoti iš anksto

    Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kaip dalyvauti ir ką svarbu žinoti iš anksto

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas prasideda nuo informuotos ir atsparios visuomenės. Ši data akcentuoja piliečių vaidmenį ne tik ekstremalių situacijų metu, bet ir kasdien, kai svarbu suprasti, kaip veikia valstybė ir kokios yra kiekvieno atsakomybės.

    Ta proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniu Pilietiškumo egzamine, kuriame galima pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietiškumą ir Lietuvos istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas įsivertinti, ką dar verta pasikartoti ar sužinoti.

    Kaip vyks egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat ir gyvenantys užsienyje.

    Žinias pasitikrinti bus galima gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, o numatoma trukmė siekia apie 40 minučių. Dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką užduotims atlikti nurodytame laiko lange.

    Egzamine planuojama 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Klausimai apims temas nuo Lietuvos istorijos ir pilietiškumo pagrindų iki informacinio raštingumo bei hibridinių grėsmių atpažinimo.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kas gali dalyvauti ir kaip bus vertinama?

    Dalyviai bus skirstomi į keturias grupes: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks suskirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp panašaus profilio dalyvių ir tiksliau įvertinti pasiekimus.

    Organizatoriai nurodo, kad esant vienodam rezultatui bus vertinamas užduočių sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą. Egzamino atsakymus komisija planuoja įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o su geriausiai pasirodžiusiais dalyviais bus susisiekiama asmeniškai.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais visoje Europoje daugiau dėmesio skiriama visuomenės pasirengimui krizėms, informaciniam atsparumui ir gebėjimui orientuotis netikėtų įvykių metu. Pilietiškumo egzaminas atliepia šią kryptį, nes skatina ne vien faktinių žinių patikrinimą, bet ir kritinį mąstymą, reikalingą vertinant informaciją bei priimant sprendimus.

    Praėjusiais metais egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. jų teisingai atsakė bent į 20 klausimų. Nors aktyviausi buvo vyresniųjų klasių moksleiviai, geriausius rezultatus dažniau demonstravo plačiajai visuomenės grupei save priskyrę dalyviai.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Pilietiškumo egzaminą remia partneriai, tarp jų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kas gali dalyvauti ir kaip pasiruošti

    Pilietinio pasipriešinimo dienos akcentas

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši diena išryškina piliečių vaidmenį krizės metu, kai svarbūs tampa žinių, atsparumo ir tarpusavio pasitikėjimo įgūdžiai.

    Šia proga Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu organizuoja nuotolinį Pilietiškumo egzaminą. Tai galimybė patikrinti žinias apie visuotinę gynybą, Lietuvos istoriją ir pilietiškumo principus, taip pat įsivertinti informacinį raštingumą.

    Kaip vyks Pilietiškumo egzaminas?

    Egzaminą laikyti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos. Dalyvauti gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai, o pats egzaminas vyksta nuotoliniu būdu.

    Registracija vyksta svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o užduotis bus galima atlikti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė siekia 40 minučių, todėl dalyviai galės pasirinkti jiems patogiausią laiką dienos eigoje.

    Egzaminą sudarys 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Organizatorių teigimu, klausimai apims temas nuo istorijos ir pilietiškumo iki hibridinių grėsmių bei kritinio mąstymo, kuris tampa vis svarbesnis informacinėje erdvėje.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Dalyviai bus skirstomi į keturias kategorijas: 15–19 metų moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Vienodų rezultatų atveju papildomai bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymo į atvirą klausimą kokybė.

    Ko tikisi organizatoriai ir kokie prizai numatyti?

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai šiemet tikisi dar didesnio aktyvumo, nes visuotinės gynybos tema visuomenėje tampa vis labiau siejama su kasdieniais įgūdžiais ir informaciniu atsparumu.

    Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento vadovas Virginijus Vitalijus Vilkelis pabrėžia, kad egzaminas skirtas ne vien pasitikrinti faktines žinias. Pasak jo, tai ir praktinis būdas stiprinti kritinį mąstymą bei supratimą, kaip atsakingai veikti krizių metu.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje dalyvių grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę žmonės. Atsakymus komisija planuoja įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o su nugalėtojais organizatoriai susisieks asmeniškai.

    Numatyti prizai geriausiems dalyviams: pirmųjų vietų laimėtojams bus įteikti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.