Tag: Didysis Sfinksas

  • Sfinkso uolose aptiko 45 mln. metų krokodilo liekanas: tyrėjai atskleidė netikėtą detalę

    Sfinkso uolose aptiko 45 mln. metų krokodilo liekanas: tyrėjai atskleidė netikėtą detalę

    Sensacija iš senųjų uolienų

    Uolienose, iš kurių senovės egiptiečiai iškalė Didįjį Sfinksą Gizoje, mokslininkai aptiko 45 mln. metų senumo krokodilo giminaičio fosiliją. Tyrimas rodo, kad šio regiono klintys susiformavo gerokai anksčiau nei atsirado žmogus, todėl jose galėjo išlikti jūrinės faunos pėdsakų.

    Remiantis kompiuterinės tomografijos tyrimais, rastoji kaukolė priklausė iki šiol nežinomai rūšiai, gyvenusiai eoceno laikotarpiu. Tuo metu didelė dabartinio šiaurinio Egipto dalis buvo apsemta seklios jūros, kurioje klestėjo įvairūs jūriniai gyvūnai.

    Nauja rūšis ir netikėtas sutapimas

    Mokslininkai fosilijai suteikė pavadinimą Herugavialis cairensis ir priskyrė ją gavialinių giminei. Šie krokodilų giminaičiai išsiskiria ilgu, siauru snukiu, kuris evoliuciškai prisitaikė prie žuvų gaudymo, todėl jų gyvenimo būdas labiau siejamas su vandens ekosistemomis.

    Įdomi detalė ta, kad fosilijos kaukolei trūksta snukio galo, o panašus pažeidimas matomas ir Sfinkse, kur nėra dalies nosies. Tyrėjai pabrėžia, kad tai tik vizualus sutapimas, o ne bendros priežasties įrodymas: fosilijoje tai siejama su išlikimo būkle ir geologiniais procesais.

    Kaip šis radinys „gulėjo“ muziejuje

    Šios fosilijos istorija siekia 1920-uosius: tuomet Egipte rasta kaukolė ilgą laiką buvo priskiriama kitai rūšiai, nes tuo metu trūko priemonių detaliai įvertinti vidinę sandarą. Tik šiuolaikiniai neardomieji metodai leido peržiūrėti senąsias išvadas.

    Tarptautinė mokslininkų komanda pritaikė kompiuterinę tomografiją, kuri leidžia „peršviesti“ fosiliją jos nepažeidžiant ir tiksliai palyginti anatomines struktūras. Išryškėję skirtumai, ypač aplink akiduobes ir kai kurias kaulines detales, parodė, kad tai ne anksčiau manyta rūšis, o atskira evoliucinė linija.

    Tyrimo autoriai ne tik aprašė naują rūšį, bet ir įsteigė naują gentį Herugavialis, o tai rodo, kad ankstesnė klasifikacija buvo per daug supaprastinta. Pats pavadinimas siejamas su Heru, Egipto dievu Horu, o sąsajos su Sfinksu pasirinktos dėl simbolinės reikšmės ir radinio kilmės iš to paties geologinio sluoksnio.

    Atradimas primena, kad garsūs archeologiniai objektai neretai slepia dar senesnę, geologinę ir paleontologinę istoriją. Sfinkso klintys liudija laiką, kai šiandieninė dykuma buvo jūros pakraštys, o dabartinės civilizacijos simboliai iškilo iš uolienų, kuriose užsikonservavo praeities ekosistemos pėdsakai.

  • Egipte iš naujo įvertinta 45 mln. metų krokodilo kaukolė: detalė priminė Didįjį Sfinksą

    Egipte iš naujo įvertinta 45 mln. metų krokodilo kaukolė: detalė priminė Didįjį Sfinksą

    Mokslininkai, pasitelkę kompiuterinės tomografijos tyrimus, iš naujo ištyrė beveik prieš šimtmetį Egipte rastą krokodilo kaukolę ir nustatė, kad ji priklauso iki šiol neaprašytai genčiai. Fosilija datuojama maždaug 45 milijonų metų senumu ir padėjo pakoreguoti dalį krokodilų evoliucinio medžio.

    Radavietė siejama su Mokattam geologine formacija – tuo pačiu kalkakmeniu, iš kurio išskobtas Didysis Sfinksas Gizoje. Tyrėjų dėmesį patraukė simboliška detalė: kaip ir Sfinkso atveju, kaukolei trūksta snukio galo, todėl atradimas įgavo ir kultūrinį atspalvį.

    Naujoji gentis ir rūšis pavadinta Herugavialis cairensis, taip pagerbiant egiptiečių dievą Heru ir išryškinant ryšį su Kairu. Tyrimo autoriai – mokslininkai iš Egipto, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Vokietijos – rezultatus paskelbė žurnale Royal Society Open Science.

    Kaukolė dar 1927 metais buvo priskirta genčiai Tomistoma, į kurią įtraukiamas ir šiandien gyvenantis netikrasis gharialas, pasižymintis ilgu, siauru snukiu. Vis dėlto nauji vaizdiniai duomenys atskleidė aiškius anatominius skirtumus, kurių anksčiau nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti.

    Tarp išskirtinių bruožų mokslininkai nurodė pakilusias ir labiau išsikišusias akiduobes bei kitus kaukolės sandaros požymius, rodančius kitokius giminystės ryšius. Dėl to rūšis perkelta į naują gentį, o beveik šimtmetį galiojusi klasifikacija iš esmės pakeista.

    Tyrimo bendraautoriai pabrėžė, kad panašumas tarp pradingusio fosilijos snukio galo ir Sfinkso nosies tapo viena iš idėjų, inspiravusių naują pavadinimą. „Būtent ši sąsaja padėjo pasirinkti pavadinimą, kuris nurodo ir į vietą, ir į Egipto kultūrinį kontekstą“, – sakė vienas iš tyrimo vadovų.

    Mokslininkų vertinimu, prieš maždaug 45 milijonus metų didelė šiandieninio Egipto ir aplinkinių teritorijų dalis buvo užlieta sekliais vandenimis. Herugavialis, kaip spėjama, gyveno greta mažiausiai dar dviejų ilgasnukių krokodilų rūšių, o tai rodo, kad regione egzistavo turtinga ir įvairi pusiau vandens roplių fauna.

    Naujoji rūšis priskiriama grupei, kurios šiais laikais yra išlikę tik keli atstovai, tarp jų Indijos gharialas ir netikrasis gharialas. Fosilijų duomenys leidžia manyti, kad jų giminaičiai kadaise buvo paplitę kur kas plačiau, o mokslinėje literatūroje aprašyta daugiau nei 40 susijusių rūšių.

    Tyrėjai taip pat aptarė, kad Viduržemio jūros regione tinkamas buveines galėjo sumažinti klimato vėsimas ir krintantis jūros lygis, o vėlesni šiltesni laikotarpiai kai kuriose vietovėse galėjo skatinti biologinės įvairovės atsigavimą. Vis dėlto norint tiksliau atsakyti, kaip šie krokodilų giminaičiai plito ir kodėl vėliau regione išnyko, būtini papildomi radiniai ir platesnė fosilijų analizė.