Sfinkso uolose aptiko 45 mln. metų krokodilo liekanas: tyrėjai atskleidė netikėtą detalę

Sensacija iš senųjų uolienų

Uolienose, iš kurių senovės egiptiečiai iškalė Didįjį Sfinksą Gizoje, mokslininkai aptiko 45 mln. metų senumo krokodilo giminaičio fosiliją. Tyrimas rodo, kad šio regiono klintys susiformavo gerokai anksčiau nei atsirado žmogus, todėl jose galėjo išlikti jūrinės faunos pėdsakų.

Remiantis kompiuterinės tomografijos tyrimais, rastoji kaukolė priklausė iki šiol nežinomai rūšiai, gyvenusiai eoceno laikotarpiu. Tuo metu didelė dabartinio šiaurinio Egipto dalis buvo apsemta seklios jūros, kurioje klestėjo įvairūs jūriniai gyvūnai.

Nauja rūšis ir netikėtas sutapimas

Mokslininkai fosilijai suteikė pavadinimą Herugavialis cairensis ir priskyrė ją gavialinių giminei. Šie krokodilų giminaičiai išsiskiria ilgu, siauru snukiu, kuris evoliuciškai prisitaikė prie žuvų gaudymo, todėl jų gyvenimo būdas labiau siejamas su vandens ekosistemomis.

Įdomi detalė ta, kad fosilijos kaukolei trūksta snukio galo, o panašus pažeidimas matomas ir Sfinkse, kur nėra dalies nosies. Tyrėjai pabrėžia, kad tai tik vizualus sutapimas, o ne bendros priežasties įrodymas: fosilijoje tai siejama su išlikimo būkle ir geologiniais procesais.

Kaip šis radinys „gulėjo“ muziejuje

Šios fosilijos istorija siekia 1920-uosius: tuomet Egipte rasta kaukolė ilgą laiką buvo priskiriama kitai rūšiai, nes tuo metu trūko priemonių detaliai įvertinti vidinę sandarą. Tik šiuolaikiniai neardomieji metodai leido peržiūrėti senąsias išvadas.

Tarptautinė mokslininkų komanda pritaikė kompiuterinę tomografiją, kuri leidžia „peršviesti“ fosiliją jos nepažeidžiant ir tiksliai palyginti anatomines struktūras. Išryškėję skirtumai, ypač aplink akiduobes ir kai kurias kaulines detales, parodė, kad tai ne anksčiau manyta rūšis, o atskira evoliucinė linija.

Tyrimo autoriai ne tik aprašė naują rūšį, bet ir įsteigė naują gentį Herugavialis, o tai rodo, kad ankstesnė klasifikacija buvo per daug supaprastinta. Pats pavadinimas siejamas su Heru, Egipto dievu Horu, o sąsajos su Sfinksu pasirinktos dėl simbolinės reikšmės ir radinio kilmės iš to paties geologinio sluoksnio.

Atradimas primena, kad garsūs archeologiniai objektai neretai slepia dar senesnę, geologinę ir paleontologinę istoriją. Sfinkso klintys liudija laiką, kai šiandieninė dykuma buvo jūros pakraštys, o dabartinės civilizacijos simboliai iškilo iš uolienų, kuriose užsikonservavo praeities ekosistemos pėdsakai.