Tag: Didžioji Britanija

  • Didžioji Britanija įvedė naujas sankcijas Rusijos naftai ir teigia tai padariusi pirma pasaulyje

    Didžioji Britanija ketvirtadienį patvirtino naują sankcijų paketą, nukreiptą į Rusijos energetikos sektorių, įskaitant naftos bendrovę „Slavneft“ ir didelį „Rosneft“ projektą Arktyje.

    Apie sprendimą pranešta tuo metu, kai Londonas siekia dar labiau riboti Kremliaus pajamas iš žaliavų prekybos, finansuojančios karą Ukrainoje. Kaip skelbiama, sankcijas pristatė ministras pirmininkas Andy Burnham.

    Britų valdžia pabrėžia, kad šiuo žingsniu siekiama padidinti spaudimą Maskvai sutikti su visišku ir neatidėliotinu ugnies nutraukimu. Anot premjero, nors taikos derybose esama pažangos ženklų, „dar ne metas atsipalaiduoti“.

    Londonas taip pat akcentuoja, kad yra pirmoji valstybė pasaulyje, kuri sankcijomis apėmė visus dešimt didžiausių Rusijos naftos gamintojų.

    Kas patenka į naujas sankcijas

    Naujosios priemonės apima ne tik įmones, bet ir laivus, kurie dalyvauja gabenant rusišką naftą bei suskystintas gamtines dujas. Taip pat įtrauktos didelės anglies sektoriaus bendrovės.

    Tarp minimų taikinių – „Rosneft“ projektas „Vostok Oil“. Tokie ribojimai, kaip teigiama, turėtų mažinti Rusijos galimybes uždirbti iš energijos išteklių eksporto.

    Tekste atkreipiamas dėmesys ir į paradoksą: nepaisant tarptautinių sankcijų dėl karo prieš Ukrainą, rusiška nafta pastaruoju metu pasiekia daugiametes kainų aukštumas ir yra rekordiškai brangi pasaulinių kotiruočių kontekste.

    Ankstesni žingsniai ir Europos kontekstas

    Didžioji Britanija ir anksčiau buvo pritaikiusi sankcijas didelėms Rusijos energetikos įmonėms, įskaitant „Transneft“ ir „Lukoil“.

    Europos lygmeniu sankcijų politiką anksčiau komentavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad dėl agresijos prieš Ukrainą įvesti energetiniai ribojimai turėtų galioti tol, kol Rusija karo nenutrauks.

    Ji taip pat yra sakiusi, jog Rusija nėra patikimas energijos tiekėjas, nes energetinę priklausomybę gali bet kada panaudoti kaip spaudimo priemonę prieš kitas šalis.

  • Didžiojoje Britanijoje paauglio ataka: į mokyklą ėjusią 13-metę mėgino išžaginti

    Didžiojoje Britanijoje ieškomas paauglys, kuris ryte užpuolė į mokyklą ėjusią 13-metę mergaitę ir, kaip skelbiama, bandė ją išžaginti.

    Pasak pranešimų, užpuolikas mergaitę įtempė tarp medžių. Incidentas įvyko prieš kelias dienas, o policija tęsia įtariamojo paiešką, rašo britų žiniasklaida.

    Nurodoma, kad mergaitė sulaukė pagalbos iš praeivio, ėjusio su šunimi. Būtent jis, kaip teigiama, sustabdė užpuolimą.

    Dėl šio išpuolio vietos bendruomenėje kilo didelis nerimas – ypač dėl vaikų saugumo rytais, kai jie eina į mokyklą.

    Policija tęsia įtariamojo paiešką

    Kol kas viešai skelbiama tik tiek, kad užpuolimu įtariamas paauglys. Pareigūnai aiškinasi visas aplinkybes ir tikslina įvykio detales.

    Apie tai, kur tiksliai įvyko incidentas ir ar įtariamasis jau identifikuotas, pateiktoje informacijoje nedetalizuojama.

    Gyventojai, galintys turėti bet kokios naudingos informacijos, paprastai raginami nedelsti ir kreiptis į policiją.

    Ką verta prisiminti apie vaikų saugumą kelyje į mokyklą

    Tokie išpuoliai primena, kaip svarbu su vaikais aptarti saugaus elgesio kelyje principus: rinktis judresnes, gerai apšviestas gatves ir vengti nuošalių vietų.

    Taip pat pravartu susitarti, ką daryti kilus pavojui – kur kreiptis pagalbos ir kaip kuo greičiau pranešti suaugusiesiems ar skubiosios pagalbos tarnyboms.

  • Britų Lundi saloje – rekordinis vandens stygius: salai gresia uždarymas ir gyventojų evakuacija

    Didžiosios Britanijos Lundi sala atsidūrė ties riba, kai dėl rekordinio vandens stygiaus gali tekti stabdyti turizmą ir svarstyti evakuaciją. Sala, esanti Bristolio įlankoje, garsėja laukine gamta ir jūrų paukščiais, tačiau šiemet vandens atsargos pasiekė žemiausią lygį per stebėjimų istoriją.

    Lundy nuolat gyvena apie 28 žmonės, o per metus ją aplanko maždaug 18 000 turistų. Toks santykinai nedidelės bendruomenės ir didelio lankytojų srauto derinys reiškia, kad bet koks infrastruktūros sutrikimas, ypač susijęs su vandeniu, saloje greitai virsta krize.

    Vandens taupymo priemonės čia jau tapo kasdienybe: ribojamas naudojimas tiek gyventojams, tiek svečiams. Pranešama, kad, siekiant išvengti bereikalingo vartojimo, buvo imtasi ir netradicinių sprendimų, pavyzdžiui, apribotos galimybės prisileisti vonias.

    Nuo rugpjūčio salai pradėtos gabenti avarinės vandens atsargos iš žemyninės dalies. Tačiau situaciją apsunkina tai, kad sezoninis keleivinis keltas, kuris kartu padeda pristatyti ir vandenį, mėnesio pabaigoje baigs darbą, todėl logistika taps gerokai sudėtingesnė.

    Saloje taip pat naudojami tvenkiniai, tačiau jų lygis sparčiai krenta. Kraštutiniu atveju vanduo iš tvenkinių pumpuojamas į valymo įrenginius, nors anksčiau šie telkiniai pirmiausia buvo siejami su laukinės gamtos poreikiais, o ne žmonių kasdieniu vartojimu.

    „Jeigu to nedarytume, tektų susidurti su realybe, kad Lundi reikėtų uždaryti. Mums tai būtų pražūtinga“, – sakė salos vadovas Derekas Grinas.

    Jo teigimu, šiemet saloje iškrito tik apie 20 proc. įprasto kritulių kiekio šiam laikotarpiui. Jei padėtis toliau blogės, gali tekti evakuoti ne tik žmones, bet ir ūkyje laikomus gyvulius, taip pat atšaukti suplanuotas turistines keliones.

    „Tokio dalyko Lundi istorijoje dar nebuvo. Tai būtų itin rimtas sprendimas, o mes jau prie pat ribos“, – teigė Derekas Grinas.

    Sala priklauso organizacijai „National Trust“ ir yra svarbi biologinės įvairovės teritorija, ypač jūrų paukščiams. Vietos administracija pabrėžia, kad vandens stygiaus epizodai dažnėja, o klimato kaita saloje jaučiama vis akivaizdžiau, todėl ateityje reikės nuolatinių prisitaikymo priemonių.

    Praėjusiais metais Lundi taip pat buvo priartėjusi prie uždarymo scenarijaus, kai vandens atsargos rezervuaruose sumenko iki maždaug 33 proc. Dabar salos bendruomenė tikisi lietaus, tačiau kartu pripažįsta, kad vien sezoniškumo nebepakanka, o vandens valdymas tampa ilgalaikiu iššūkiu.

  • „Glastonbury“ 2027 bilietai išgraibstyti per 42 minutes: programos dar nėra, bet kainos jau kelia aistras

    „Glastonbury“ 2027 bilietai išgraibstyti per 42 minutes: programos dar nėra, bet kainos jau kelia aistras

    Bilietai dingo per 42 minutes

    Didžiosios Britanijos muzikos festivalio „Glastonbury“ 2027 metų bendrieji bilietai buvo išpirkti per 42 minutes. Organizatoriai patvirtino, kad vietos Worthy Farm teritorijoje dingo net ir tiems, kurie virtualioje eilėje laukė ilgai.

    Bilietų prekyba startavo spalio 4 dieną 10.00 val. Vidurio Europos laiku, o 10.42 val. platforma „See Tickets“ paskelbė, kad visas kiekis išgraibstytas.

    „Bilietai į „Glastonbury“ festivalį 2027 metais dabar yra išparduoti“, – rašė „See Tickets“.

    Kaina perkopė 470 eurų

    Festivalio organizatoriai anksčiau paskelbė, kad bendras įėjimo bilietas kainuos apie 476 eurus, įskaitant rezervavimo mokestį. Tai pirmas kartas, kai nominali kaina peržengė 470 eurų ribą.

    Palyginimui, 2025 metais bilietas kainavo apie 441 eurą, tad augimas siekia maždaug 35 eurus. Ilgesnėje perspektyvoje kainų šuolis dar ryškesnis: 2010 metais bilietai kainavo apie 335 eurus.

    Brangimas pakurstė dalies gerbėjų pyktį, nes „Glastonbury“ ilgą laiką buvo laikomas dideliu, bet vis dar palyginti prieinamu renginiu. Kritikai socialiniuose tinkluose akcentuoja, kad kylant kainai didėja rizika, jog festivalis tampa pasiekiamas tik turtingesniems.

    Ką daryti nepavykus nusipirkti?

    Organizatoriai primena, kad dalis bilietų į rinką grįžta per oficialų perpardavimą. Paprastai jis vyksta pavasarį, kai nepageidaujami bilietai arba iki galo neapmokėti rezervavimai sugrąžinami į sistemą.

    2027 metų prekybos modelyje pirkėjai turi sumokėti pradinį apie 117 eurų užstatą, o likusią sumą – apie 359 eurus – pervesti vėliau. Neįvykdžius apmokėjimo, bilietai patenka į perpardavimo etapą.

    Programos dar nėra, bet spėlionių netrūksta

    Nors bilietai jau išgraibstyti, „Glastonbury“ 2027 metų atlikėjų sąrašas oficialiai dar nepaskelbtas. Tai įprasta festivalio praktika, kai pagrindiniai vardai laikomi paslaptyje iki vėlesnio etapo.

    Lažybų bendrovės ir muzikos industrijos stebėtojai tarp dažniausiai minimų kandidatų į pagrindines scenas įvardija Sam Fender, Taylor Swift, Rihanna ir Little Simz. Taip pat sklinda kalbos apie „The Rolling Stones“, „Radiohead“ ir „Fontaines D.C.“ galimybes.

    Festivalio organizatorė Emily Eavis viešai yra užsiminusi, kad pagrindiniai vakaro pasirodymai jau suderinti, tačiau detalių kol kas neatskleidžia. „Glastonbury“ 2027 metais turėtų vykti birželio 23–27 dienomis.

  • Didžioji Britanija vėl dugne „Eurovizijoje“: parlamentarai aiškinsis, kas nebeveikia atrankoje

    Didžioji Britanija vėl dugne „Eurovizijoje“: parlamentarai aiškinsis, kas nebeveikia atrankoje

    „Eurovizijos“ nesėkmės keliasi į parlamentą

    Didžiosios Britanijos pasirodymai „Eurovizijoje“ tapo ne tik gerbėjų diskusijų, bet ir politikų darbotvarkės klausimu. Šalies parlamentarai rengiasi nagrinėti, kodėl buvusi konkurso lyderė pastaraisiais metais taip dažnai atsiduria lentelės apačioje.

    Šią analizę imasi atlikti Bendruomenių Rūmų Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetas. Jis ketina aiškintis, kaip parenkamas šalies atstovas ir daina, bei ar prasti rezultatai susiję su atrankos modeliu, atlikėjais ar platesniais pokyčiais pačiame konkurse.

    Skaičiai, kurie verčia klausti

    Didžioji Britanija „Euroviziją“ yra laimėjusi penkis kartus ir priklauso vadinamajam didžiajam penketui, todėl jos vieta finale garantuota kasmet. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais šis statusas vis rečiau virsta aukšta vieta.

    Nuo 2016 metų britai į geriausiųjų dvidešimtuką pateko tik tris kartus, o šešis kartus užėmė 24 vietą arba dar žemesnę. Konkurso gerbėjams įstrigo 2021 metais įvykęs „nul points“ atvejis, kai Jameso Newmano daina „Embers“ finale negavo nė vieno balo.

    Dar vienas smūgis fiksuotas ir šiemet: Didžiosios Britanijos atstovai „Eurovizijoje“ surinko vos vieną balą ir vėl liko paskutiniai. Būtent tai, pasak britų žiniasklaidos, tapo postūmiu pradėti platesnį politinį svarstymą.

    Ką tiksliai tirs komitetas?

    Komitetas planuoja įvertinti, kaip Didžiojoje Britanijoje pasirenkama „Eurovizijos“ paraiška ir kas priima sprendimus dėl atlikėjo bei kūrinio. Taip pat numatoma kalbėtis su BBC atstovais, nes būtent ši nacionalinio transliuotojo organizacija šalyje atsakinga už konkurso transliacijas ir procesus, susijusius su dalyvavimu.

    Komiteto pirmininkė, konservatorių parlamentarė Caroline Dinenage teigė, kad politikai nori išsiaiškinti atrankos kriterijus ir priežastis, dėl kurių rezultatai tapo „prasti“.

    „Norime išsiaiškinti, kas parenka mūsų atstovą, kokiu pagrindu tai daroma ir ar prasti pastarųjų metų rezultatai yra prasto kūrinio pasirinkimo, silpno pasirodymo ar kitų veiksnių pasekmė“, – sakė Caroline Dinenage.

    Posėdžiai turėtų vykti artimiausiais mėnesiais, o šalia transliuotojo atstovų planuojama išklausyti ir muzikos industrijos ekspertus. Tikimasi, kad tai padės įvertinti ne vien pavienes klaidas, bet ir struktūrinius sprendimus, kurie lemia konkurencingumą didžiojoje scenoje.

    Viena šviesi išimtis ir naujos įtampos konkurse

    Pastaraisiais metais britai turėjo ir ryškią sėkmės akimirką: 2022 metais Samas Ryderis su daina „Space Man“ užėmė antrą vietą ir surinko 466 balus. Tai buvo vienas geriausių šalies rezultatų per maždaug penkiolika metų ir parodė, kad aukštas įvertinimas vis dar įmanomas.

    Tyrimas vyksta tuo metu, kai pats konkursas susiduria su didesnėmis politinėmis įtampomis. Pastaraisiais metais dalis valstybių ir transliuotojų kritiškai vertino „Eurovizijos“ sprendimus dėl dalyvių ir konkurso neutralumo, o kai kurios šalys buvo paskelbusios apie pasitraukimą ar boikotą.

    Didžioji Britanija tuo metu žvelgia į būsimus konkursus ir bando suprasti, kaip sugrįžti prie rezultatų, kurie atitiktų šalies muzikos industrijos ambicijas. Parlamento tyrimas gali tapti bandymu įvardyti nepatogią tiesą: problema slypi ne vien dainoje, o visame pasirengimo modelyje.

  • Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija 2026 metų rugsėjo 2 dieną paskelbė pradedanti projektą PANOPTES, kurio tikslas – sparčiai sustiprinti kariuomenės gebėjimą kovoti su bepiločiais orlaiviais. Tai pirmasis platesnės, kelių etapų programos žingsnis, numatantis naujų sprendimų atranką ir prototipų kūrimą.

    Ministerija kviečia įmones teikti siūlymus iki 2026 metų spalio 29 dienos. Atrinktoms komandoms planuojama paskirstyti apie 5 800 000 eurų, kad būtų sukurti realiomis sąlygomis išbandomi prototipai, galintys greitai pereiti į bandymų ir diegimo etapą.

    Pagrindinis tikslas – masiniai dronai

    PANOPTES reikalavimai orientuoti į integruotą sistemą, kuri vienu ciklu aptiktų, sektų, identifikuotų oro grėsmes ir jas neutralizuotų. Ypač pabrėžiamas autonominis veikimas iš karinės platformos, pavyzdžiui, iš transporto priemonės, kad sprendimas būtų mobilus ir greitai perkeliams.

    Pagrindiniu taikiniu įvardijami vadinamosios 1 klasės bepiločiai orlaiviai, įskaitant pavienius dronus ir jų spiečius. Būtent pigūs ir masiniai dronai pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių iššūkių oro gynybai, nes tradicinės priemonės jiems dažnai yra per brangios.

    Lazeriai, mikrobangos ir kaina

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija nurodo, kad prioritetą teikia nukreiptos energijos ginklams, ypač lazerinėms sistemoms, nors neatmeta ir kitų technologijų. Esminė sąlyga – labai maža vieno panaudojimo kaina, kad gynyba galėtų atlaikyti ilgalaikes ir masines atakas.

    Šis kursas dera su jau vystomais sprendimais, tokiais kaip „DragonFire“ lazerinė sistema, kurios galia siejama su daugiau nei 50 kilovatų klase. Oficialiai skelbta, kad tokia sistema gali tiksliai veikti kelių kilometrų nuotoliu, o vieno energijos impulso kaina vertinama kaip labai maža, palyginti su raketomis.

    Be lazerių, britai plėtoja ir radijo dažnių nukreiptos energijos sprendimus, skirtus trikdyti ar pažeisti dronų elektroniką. Tarp minimų krypčių yra „RapidDestroyer“ tipo mikrobangų sistemos, kurių logika paprasta: ne numušti kinetiškai, o išjungti jautrius elektroninius komponentus.

    Tokios priemonės, kaip lazeriai ir mikrobangos, numatomos kaip papildymas tradicinei oro gynybai, o ne jos pakaitalas. Ukrainos karo ir konflikto Artimuosiuose Rytuose patirtys parodė, kad pigūs efektoriai leidžia taupyti brangias raketas toms grėsmėms, kurių kitaip sustabdyti neįmanoma.

  • Ūkininkas 1988 metais nustojo arti lauką: po 35 metų buvęs kviečių ūkis tapo saugoma gamtos teritorija

    Bedfordšyre esantis Strawberry Hill 152 hektarų ploto sklypas iki 1980-ųjų pabaigos buvo įprastas kviečių ūkis: žemė reguliariai ariama, naudojamos trąšos ir pesticidai, siekiant kuo didesnio derliaus.

    1988 metais ūkininkas Hugh White nutraukė žemės dirbimą visame ūkyje. Kaip nurodoma istoriją aprašančiuose šaltiniuose, jį netenkino tuometinė žemės ūkio politika, subsidijų logika ir gamybos kvotos, todėl jis ėmėsi alternatyvos.

    Iš pradžių sklypas buvo įtrauktas į Europos programą, kuri skatino laikinai palikti dalį dirbamos žemės nedirbamą. Pasibaigus programai, ūkininkas prie intensyvios žemdirbystės nebegrįžo ir leido teritorijai natūraliai keistis.

    Nustojus arti, tręšti ir purkšti pesticidais, buvę kviečių laukai pamažu virto pievomis, vėliau ėmė plisti krūmynai, tarp jų ir gudobelės, o dar vėliau pradėjo formuotis jaunas miškas.

    Toks virsmas nėra staigus, bet dažnai lemia didesnę struktūrinę įvairovę: atsiranda atvirų plotų, tankių krūmų, jaunuolynų ir pakraščių. Būtent šios pereinamosios buveinės daugeliui rūšių tampa itin svarbios.

    Gamtosaugininkų duomenimis, teritorijoje fiksuota 11 šikšnosparnių rūšių, taip pat aptinkamos retos laukinės orchidėjos, gausi vabzdžių įvairovė ir įvairios paukščių rūšys. Tai rodo, kad nenaudojant intensyvių priemonių, buvusios dirbamos žemės gali tapti reikšmingais biologinės įvairovės židiniais.

    Ypatingas dėmesys skiriamas lakštingaloms, kurios mėgsta tankius krūmynus ir mozaikinį kraštovaizdį. Skaičiuojama, kad Strawberry Hill teritorijoje gali būti apie pusė visų Bedfordšyre registruotų perinčių lakštingalų.

    Toks santykis nėra atsitiktinis: intensyviai dirbamuose laukuose krūmynai paprastai šalinami, o pakraščiai supaprastinami. Kai žemė paliekama natūraliai sukcesijai, atsiranda daugiau slėptuvių, perėjimui tinkamų vietų ir vabzdžių, kurie yra svarbus maisto šaltinis.

    Ši istorija dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kad ne vien aktyvios žmogaus priemonės, bet ir tikslingas nesikišimas gali tapti veiksminga gamtos atkūrimo forma. Tokia kryptis vis dažniau aptariama ir platesnėse diskusijose apie biologinės įvairovės nykimą bei žemės naudojimo pokyčius Europoje.

    Po Hugh White ir jo žmonos mirties jų vaikai ieškojo sprendimo, kuris leistų išsaugoti teritorijos natūralią būklę. Galiausiai buvo pasirinktas kelias, užtikrinantis ilgalaikę apsaugą.

    Sklypas įgijo oficialų apsaugos statusą, kuris riboja užstatymo galimybes ir grįžimą prie intensyvaus ūkininkavimo. Specialistų planuose minima, kad bus siekiama išlaikyti esamas pievas, krūmynus ir jaunuolynus, taip pat palikti atvirų plotų toms rūšims, kurioms jų reikia.

    Strawberry Hill pavyzdys primena, kad žemės ūkio politikos sprendimai ir individualūs pasirinkimai gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik kraštovaizdžiui, bet ir regiono ekosistemoms. Per kelis dešimtmečius buvęs kviečių ūkis virto vieta, kurios vertę šiandien apibrėžia ne derliaus tonomis, o išsaugotomis buveinėmis.

  • Didžioji Britanija svarsto sukti atgal: naujasis premjeras žada pragmatišką naftos ir dujų gavybą

    Didžioji Britanija vėl atsidūrė diskusijų apie naftos ir dujų gavybą centre: naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė ketinantis laikytis pragmatiškesnio požiūrio į išteklių naudojimą Šiaurės jūroje. Jo teigimu, kai gyventojai patiria ekonominį spaudimą, valstybė negali ignoruoti turimų resursų.

    Apie šią kryptį viešai užsiminė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigęs, kad per telefoninį pokalbį Burnhamas patvirtino planus didinti naftos ir dujų gavybą. Ši tema Jungtinėje Karalystėje jau seniai kelia politinę įtampą, nes susikerta energijos kainų, pramonės ateities ir klimato tikslų argumentai.

    „Signalizavau, kad Šiaurės jūros klausimu ketinu laikytis pragmatiško požiūrio. Ten yra ištekliai, o kai žmonės susiduria su sunkumais, negalima to ignoruoti“, – sakė Andy Burnhamas.

    Diskusija ypač jautri po ankstesnių politinių pažadų riboti iškastinio kuro plėtrą. 2024 metais rinkimų kampanijos metu Leiboristų partija buvo įsipareigojusi neišduoti naujų licencijų naftos ir dujų gavybai, nors tai nereiškia automatinio jau išduotų leidimų sustabdymo ar esamų projektų nutraukimo.

    Gavybos šalininkai pabrėžia ekonominę naudą: darbo vietas, mokesčių pajamas biudžetui, paramą vietos tiekimo grandinėms ir didesnį energetinį saugumą. Taip pat akcentuojama, kad didesnė vietinė gavyba gali sumažinti poreikį importuoti iškastinį kurą ir jo produktus, kurių kainos neretai priklauso nuo geopolitinių krizių.

    Oponentai primena, kad ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į iškastinį kurą gali konfliktuoti su šalies klimato politika ir tarptautiniais įsipareigojimais mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Jie ragina spartinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos, energijos kaupimo sprendimų ir efektyvumo didinimo, kad kainų spaudimas būtų mažinamas ne didinant gavybą, o mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Tikėtina, kad artimiausiu metu politinė diskusija suksis apie tai, ar „pragmatiškas požiūris“ reikš realų naujų projektų skatinimą, ar daugiau dėmesio bus skiriama esamų telkinių panaudojimui. Bet kuriuo atveju Šiaurės jūros nafta ir dujos vėl tampa vienu svarbiausių Didžiosios Britanijos energetikos darbotvarkės klausimų.

  • Pakrantės miestuose pastebėtos tarsi apsvaigusios žuvėdros: ornitologai aiškina, kas jas veikia

    Didžiosios Britanijos pakrantės miestuose gyventojai pastarosiomis dienomis ėmė dalytis vaizdais, kuriuose žuvėdros elgiasi neįprastai: svyruoja, lėtai ir neryžtingai juda važiuojamąja dalimi, užsibūna ant šaligatvių ir kartais trukdo automobilių eismui.

    Toks elgesys užfiksuotas, be kita ko, Safolko grafystėje esančiuose Lowestoft ir Aldeburgh miesteliuose. Liudininkai pasakojo, kad paukščiai atrodo dezorientuoti, mažiau saugosi žmonių ir transporto, o įprastai budrios žuvėdros tarsi praranda koordinaciją.

    Britų ornitologai aiškina, kad vienas realistiškiausių paaiškinimų siejamas su vasaros viduryje suaktyvėjančiomis sparnuotosiomis skruzdėlėmis. Per vadinamąjį skruzdėlių skrydį vabzdžių ore ir ant žemės būna itin daug, todėl žuvėdros gali lengvai prisilesinti baltymų turtingo grobio.

    Pasak Britų ornitologijos fondo specialistės, suėdus didelį kiekį skruzdėlių, paukščiams laikinai gali sutrikti koordinacija. Skruzdėlės gindamosi išskiria skruzdžių rūgštį, o jos perteklius organizme kai kuriais atvejais gali sukelti trumpalaikį neįprastą elgesį.

    „Skruzdėlės gamina skruzdžių rūgštį, kuri yra silpnas toksinas, todėl žuvėdros gali atrodyti nerangios, tarsi būtų apsvaigusios“, – sakė Britų ornitologijos fondo atstovė Viola Ross-Smith.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai kol kas labiau pagrįsta hipotezė, o ne galutinė diagnozė. Kad būtų galima tvirtai pasakyti, jog būtent skruzdžių rūgštis sukelia tokį efektą, reikėtų tikslesnių stebėjimų ir tyrimų.

    Ornitologai atkreipia dėmesį, kad panašiai atrodantį elgesį gali lemti ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, paukščiai gali tiesiog persivalgyti, tapti vangūs, mažiau reaguoti į aplinką arba būti taip įsitraukę į lengvai pasiekiamą maistą, kad praranda įprastą atsargumą.

    Kita svarbi aplinkybė yra vasaros karščiai ir miestų aplinka: ant įkaitusio asfalto paukščiai gali greičiau perkaisti, o tai taip pat gali paveikti jų judėjimą. Dėl to žmonėms kartais susidaro įspūdis, kad žuvėdros yra „neblaivios“, nors realiai jos patiria stresą dėl temperatūros ar nuovargio.

    Specialistai ragina nepanikuoti, jei žuvėdra atrodo kiek dezorientuota, tačiau pataria atkreipti dėmesį į aiškius ligos požymius. Jei paukštis akivaizdžiai sužeistas, ilgai neatskrenda, guli vienoje vietoje ar matyti kiti sunkios būklės signalai, tuomet vertėtų kreiptis į gyvūnų gerovės ar laukinių gyvūnų globos specialistus.

    Tuo metu vairuotojams pakrantės miestuose primenama išlikti budriems: paukščiai, ypač susibūrę į didesnius būrius, gali netikėtai išeiti į kelią ir sukelti pavojingų situacijų, net jei tai trunka tik trumpą laiką.

  • Pokemono kortų vagystė baigėsi fiasko: grobis už 90 tūkst. eurų ir lemtingas gedimas

    Pokemono kortų vagystė baigėsi fiasko: grobis už 90 tūkst. eurų ir lemtingas gedimas

    Didžiosios Britanijos mieste Warrington sulaikyti du broliai, įtariami įžūliomis vagystėmis iš kolekcinių prekių parduotuvių. Anot tyrėjų, 33 metų Keithas Johnsonas ir 37 metų Shane’as Johnsonas naktį įsibrovė į „Celestial Collectables“ ir per kelias minutes išnešė retų „Pokémon“ kortų, rinkinių bei papildymų pakelių.

    Skaičiuojama, kad pirmojo įsilaužimo metu pagrobto turto vertė siekė apie 82 000 eurų. Parduotuvės savininkai taip pat patyrė papildomų nuostolių dėl suniokotų vitrinų ir įėjimo, o remonto sąnaudos vertinamos maždaug 3 500 eurų.

    „Įsilaužimas mane visiškai palaužė. Į šią vietą įdėjome begalę darbo, o suvokti, kad kažkas ją tiesiog nuniokojo, buvo be galo skaudu“, – sakė vienas parduotuvės bendrasavininkių Chrisas Grundy.

    Įtariama, kad greito sulaikymo pavyko išvengti tik trumpam, tačiau nusikaltėlių planą sužlugdė elementari nesėkmė. Vaizdo kamerų įrašuose matyti, kaip baltas „Ford Transit“ netrukus po pabėgimo užgeso kelyje, o broliai buvo priversti stumti automobilį iki kitos atvykusios transporto priemonės.

    Policija nurodo, kad grobis buvo perkeltas į kitą automobilį, kuris vėliau paliktas netoli vyresniojo brolio namų. Tyrėjams tai tapo viena iš detalių, padėjusių greičiau atsekti įtariamųjų maršrutus ir ryšius.

    Vis dėlto gedimas brolių, kaip įtariama, nesustabdė: po maždaug savaitės jie nusitaikė į kitą parduotuvę mieste Rugby, Warwickshire grafystėje. Ten buvo apvogta „The Graded Gallery“, o nuostoliai, pirminiais vertinimais, siekė apie 10 400 eurų.

    Po antrojo įsilaužimo įtariamieji esą pasišalino „Nissan X-Trail“, kurį pareigūnai vėliau aptiko Birmingame. Netrukus buvo nustatyti ir patys įtariamieji, o kratų metu rasti automobilių rakteliai, įrankiai, siejami su įsilaužimais, bei dalis pagrobtų „Pokémon“ kortų.

    „Didelis mūsų tyrimo metu surinktų įrodymų kiekis aiškiai susiejo juos su abiem nusikaltimo vietomis ir nepaliko kito pasirinkimo, kaip pripažinti kaltę“, – sakė tyrėja Hannah Smith.

    Bylą nagrinėjęs Birmingamo karūnos teismas skyrė jaunesniajam broliui 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vyresnysis brolis dar laukia galutinio nuosprendžio, tačiau, anot pareigūnų, jis taip pat turėtų sulaukti realios laisvės atėmimo bausmės.

    Policija ir rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kolekcinės kortos pastaraisiais metais tapo patraukliu taikiniu nusikaltėliams. Retų kortų ir riboto leidimo rinkinių paklausa auga, o didelė dalis prekybos persikėlė į internetą, todėl pardavėjams sudėtingiau iš karto susekti, kur atsiduria pagrobti egzemplioriai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vertingiausios kortos paprastai būna profesionaliai įvertintos ir užantspauduotos specialiuose dėkluose, o jų kaina priklauso nuo retumo, būklės ir paklausos. Dėl to parduotuvės ir kolekcininkai vis dažniau investuoja į papildomas apsaugos priemones, nes net kelių minučių įsilaužimas gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų.