CP v2

Tag: Dinozaurai

  • Kinijoje rastas plunksnuotas raptorius perrašo istoriją: skrydis galėjo atsirasti ne vieną kartą

    Kinijoje rastas plunksnuotas raptorius perrašo istoriją: skrydis galėjo atsirasti ne vieną kartą

    Šiaurės rytų Kinijoje aptiktas neįprastai gerai išsilaikęs plunksnuotas plėšrus dinozauras verčia iš naujo vertinti, kaip Paraves grupėje galėjo atsirasti skrydis. Tyrėjai teigia, kad radinys rodo sudėtingesnę evoliucijos schemą, nei ilgą laiką manyta.

    Naujajai rūšiai suteiktas pavadinimas Norellraptor barsboldi, o ji priskiriama mikroraptoriams, tai yra mažiems, plunksnuotiems teropodams, turėjusiems su skrydžiu siejamų kūno bruožų. Paraves grupei priklauso ir šiuolaikiniai paukščiai, todėl tokie radiniai laikomi ypač svarbiais aiškinantis jų kilmę.

    Aprašytas individas buvo apie 57 centimetrų ilgio, o iš kaulų sandaros sprendžiama, kad mirties metu dar galėjo būti ne visiškai suaugęs. Nors plunksnos išliko prasčiau nei kaulai, matyti, kad priekinės galūnės ir uodega turėjo su skrydžiu susijusią plunksnų dangą, o dalį kūno dengė paprastesnės plunksnos.

    Detali kaulų analizė ir vieta evoliuciniame medyje paskatino mokslininkus svarstyti, kad mikroraptorių ir paukščių gebėjimas skristi nebūtinai kilo iš to paties bendro protėvio. Tokiu atveju skrydis Paraves grupėje galėjo atsirasti mažiausiai du kartus, nepriklausomai.

    Vienas iš argumentų siejamas su galūnių augimo ypatumais: tyrėjai atkreipė dėmesį, kad šio dinozauro dilbio, tai yra sparno dalies, vystymasis galėjo sustoti gana anksti. Tai priešinga tendencija, kuri būdinga šiuolaikiniams skraidantiems paukščiams, kur sparnų struktūros vystosi ilgiau ir nuosekliau.

    „Dviem linijoms būdingų skrydžiui svarbių naujovių seka nuosekliai skiriasi“, – teigiama mokslininkų publikacijoje.

    Toks skirtumas dera su konvergentinės evoliucijos idėja, kai panašūs prisitaikymai atsiranda skirtingose giminystės linijose dėl panašių atrankos veiksnių, bet ne dėl tiesioginio paveldėjimo. Dinozaurų ir ankstyvųjų paukščių atveju tai reikštų, kad į orą galėjo vesti daugiau nei vienas evoliucinis kelias.

    Vis dėlto paleontologai pabrėžia, kad vieno radinio neužtenka galutinėms išvadoms apie visos grupės istoriją. Norint įtvirtinti hipotezę apie nepriklausomą skrydžio kilmę, reikės daugiau palyginamųjų fosilijų, tikslesnių filogenetinių modelių ir papildomų audinių mikroskopijos duomenų.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Communications“, o autoriai pažymi, kad mikroraptoriai jau seniai laikomi vienu svarbiausių modelių, bandant suprasti paukščių skrydžio ištakas. Naujas aprašymas rodo, kad diskusija dėl to, kaip tiksliai susiformavo sparnai ir skrydžio aparatas, artimiausiais metais tik intensyvės.

  • Mokslininkai aptiko pietiniausius dinozaurų kiaušinius: įtariama, turėjo komposto inkubatorius

    Mokslininkai aptiko pietiniausius dinozaurų kiaušinius: įtariama, turėjo komposto inkubatorius

    Radimas, kuris perrašo žemėlapį

    Pietų Patagonijoje, Chorrillo formacijoje, mokslininkai aptiko daugiau kaip 250 didžiulių dinozaurų kiaušinių lukštų fragmentų. Tyrėjai teigia, kad tai kol kas piečiausiai pasaulyje nustatyti dinozaurų kiaušinių pėdsakai.

    Šie radiniai datuojami vėlyvuoju kreidos periodu, vadinamu Mastrichtu, kai teritorija buvo gerokai arčiau Pietų ašigalio nei dauguma žinomų dinozaurų perėjimo vietų. Tai rodo, kad kai kurios rūšys gebėjo veistis aukštose platumose, kur šilumos ir saulės būdavo mažiau.

    Kas dėjo šiuos kiaušinius?

    Tyrime kiaušiniai siejami su titanozaurais – paskutine milžiniškų ilgakaklių sauropodų grupe, gyvenusia iki dinozaurų išnykimo pabaigos. Kiaušiniai, priskirti tipui Fusioolithus, buvo maždaug futbolo kamuolio dydžio.

    Tyrėjų vertinimu, perėjimo vieta tuo metu galėjo būti maždaug 55–60 laipsnių pietų platumoje. Tokiose platumose sezoniškumas ryškesnis, o žiemos metu šviesaus paros meto valandų mažiau, todėl natūraliai kyla klausimas, kaip kiaušiniai buvo išlaikomi pakankamai šilti.

    Komposto šiluma vietoj saulės

    Didelę reikšmę hipotezei suteikė labai porėta lukštų struktūra. Toks porėtumas paprastai siejamas su kiaušiniais, kurie būna užkasti ar pilnai uždengti, nes tuomet embrionams reikia daugiau deguonies apykaitai per lukštą.

    Mokslininkai svarsto, kad kiaušiniai galėjo būti perinami sampiluose iš augalinės medžiagos, kuri irdama skleidžia šilumą. Tokie vadinamieji komposto inkubatoriai yra žinomi ir šiandien, pavyzdžiui, kai kurie paukščiai bei krokodilų giminaičiai kiaušinius uždengia pūvančia augmenija, o šilumą sukuria mikrobinė irimo veikla.

    „Aukšta platuma leidžia manyti, kad kiaušiniai buvo užkasti sampilo tipo lizde, kur pagrindinis šilumos šaltinis buvo mikrobinis irimas, o ne saulės spinduliuotė“, – teigiama tyrėjų išvadose.

    Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad milžiniški titanozaurai vargu ar galėjo kiaušinius šildyti kūnu kaip paukščiai. Dėl jų masės toks elgesys galėjo būti neįmanomas, todėl alternatyvūs perėjimo sprendimai, tokie kaip šilumą generuojantys sampilai, tampa logiška išeitis.

    Kodėl tai svarbu šiandien?

    Šis atradimas stiprina idėją, kad dinozaurų reprodukcinės strategijos buvo įvairesnės, nei ilgą laiką manyta, o kai kurios rūšys galėjo prisitaikyti prie vėsesnių regionų ne vien migruodamos, bet ir keisdamos perėjimo elgseną. Tai taip pat padeda tikslinti vėlyvosios kreidos ekosistemų vaizdą pietiniame pusrutulyje.

    Tyrimas publikuotas žurnale Royal Society Open Science, o tolesni atradimai Patagonijoje gali padėti tiksliau nustatyti, kurios rūšys čia perėjo ir kaip plačiai buvo paplitę tokie mikrobinės šilumos „inkubatoriai“.

  • Lenkija prieš 100 mln. metų: kur šiandien miestai, tada tyvuliavo jūros ir vaikščiojo dinozaurai

    Lenkija prieš 100 mln. metų: kur šiandien miestai, tada tyvuliavo jūros ir vaikščiojo dinozaurai

    Šiandien Lenkijos kontūrai žemėlapyje atrodo savaime suprantami, tačiau geologiniu masteliu tai tik akimirka. Prieš dešimtis ir šimtus milijonų metų dabartinės upės, kalnai ir pakrantės buvo visai kitokie, o didelę teritorijos dalį periodiškai dengė seklios jūros.

    Žemės pluta šioje Europos dalyje nuolat kito dėl tektoninių judesių ir pasaulinio jūros lygio svyravimų. Dėl vadinamųjų transgresijų jūra įsiverždavo į žemyną, o regresijų metu traukdavosi, palikdama upių, deltų, pelkių ar net dykumų formuotus nuogulų sluoksnius.

    Šventojo Kryžiaus kalnų užrašai

    Vienu ryškiausių praeities liudytojų laikomi Šventojo Kryžiaus kalnai, kurių uolienose išlikę skirtingų epochų „įrašai“. Triaso laikotarpiu, maždaug prieš 240 milijonų metų, čia vyravo sausumos aplinkos, kur upės tekėjo per plačias lygumas, o vėjai vietomis supustė kopas.

    Vėliau į regioną sugrįžo jūra, o sekliose jos vandenyse gyveno moliuskai, brachiopodai ir kiti bestuburiai. Pasikeitus sąlygoms, jūra vėl traukėsi, todėl viename regione persidengė ir sausumos, ir jūrinės kilmės nuogulos.

    Ar Lenkijoje buvo dinozaurų?

    Juros laikotarpiu ši teritorija tapo dar įvairesnė: čia egzistavo upės, ežerai, pelkės, deltos ir pakrančių zonos. Tokiose aplinkose susidarė sąlygos išlikti ne tik kaulams, bet ir pėdsakams, kurie vėliau sukietėjo ir išsilaikė milijonus metų.

    Tyrimai rodo, kad regione palikta įvairių dinozaurų grupių pėdsakų, įskaitant plėšriuosius dvikojus teropodus ir didžiuosius zauropodus. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad pėdsakų interpretacija reikalauja atsargumo, nes vien keli įspaudai gali būti lengvai pervertinti.

    Prieš 100 mln. metų čia buvo jūra

    Maždaug prieš 100 milijonų metų pasaulis buvo gerokai šiltesnis nei dabar, o jūros lygis buvo aukštesnis, todėl seklios jūros užliejo dideles žemynų dalis. Tai palietė ir dabartinės Lenkijos teritoriją, tačiau užliejimas nebuvo vienodas: jūriniai baseinai plėtėsi ir traukėsi, sudarydami salų bei sausumos lopinėlių mozaiką.

    Tokiose jūrose gyveno amonitai, belemnitai, dvigeldžiai moliuskai, jūrų ežiai ir kiti bestuburiai, taip pat žuvys, rykliai ir rajos. Aptinkami ir didžiųjų jūrinių roplių pėdsakai bei liekanos, tarp jų pleziozaurai, kurie tuo metu buvo vieni dominuojančių plėšrūnų.

    Ypač įdomūs radiniai siejami su vietovėmis prie Vyslos, kur uolienose išlikę jūrinio pasaulio fragmentai, įskaitant žuvų, ryklių ir rajų fosilijas. Tokie sluoksniai primena, kad dabartinis sausumos peizažas dažnai nieko nepasako apie tai, jog kadaise čia buvo jūros dugnas.

    Svarbu suprasti ir tai, kad šiandieninis Baltijos jūros baseinas geologiškai yra labai jaunas ir pradėjo formuotis tik per paskutines ledynmečio fazes prieš keliolika tūkstančių metų. Lygiai taip pat dabartinės Karpatų kalnų struktūros susijusios su vėlesniais tektoniniais procesais, todėl prieš 100 milijonų metų nei Baltijos, nei šių kalnų dabartine forma dar nebuvo.

    Vėlyvojoje kreidoje, maždaug prieš 70 milijonų metų, Vidurio Europa priminė archipelagą: šalia seklių jūrų driekėsi salos ir didesni sausumos plotai, kuriais galėjo klajoti dinozaurai. Maždaug prieš 66 milijonus metų įvykęs masinis išnykimas nutraukė jų istoriją, tačiau regiono geologinė raida tęsėsi.

    Vėlesniais laikotarpiais tektoniniai judesiai keitė baseinus ir kėlė kalnus, o ledynmečiai daug kartų pertvarkė šiaurinės ir centrinės Europos reljefą. Būtent ledynai didžiąja dalimi suformavo šiaurinės Lenkijos kraštovaizdį, palikdami morenas, smėlio ir žvyro klodus bei riedulius.

    Šiandienos kraštovaizdis yra ilgos kaitos rezultatas: jūros ateidavo ir pasitraukdavo, sausuma skeldėjo, kilo ir dilo, o gyvybė keitėsi nuo jūrinių bestuburių iki dinozaurų dominavimo. Geologiniai procesai vyksta ir dabar, tik jų mastelis toks, kad kasdienybėje jų beveik nepastebime.

  • Gineso rekordas JAV: 9 metų berniukas tapo jauniausiu muziejaus kuratoriumi ir įkūrė parodą

    Gineso rekordas JAV: 9 metų berniukas tapo jauniausiu muziejaus kuratoriumi ir įkūrė parodą

    Rekordas, prasidėjęs nuo kelionės

    Ilinojaus valstijoje, Kembridžo miestelyje, gyvenantis Andersonas Tayloras oficialiai pripažintas jauniausiu muziejaus kuratoriumi pasaulyje, skelbia Guinness World Records. Rekordas jam suteiktas po to, kai dar būdamas devynerių atidarė savo gamtos istorijos muziejų.

    Guinness World Records nurodo, kad muziejus duris atvėrė 2024 metų rugpjūčio 10 dieną, kai berniukui buvo 9 metai ir 340 dienų. Andersonas jame yra ir vienintelis savininkas, ir kuratorius.

    „Kai nuvykau į Škotiją, apsilankiau Staffin dinozaurų muziejuje, ir tai mane įkvėpė sukurti savo muziejų“, – sakė Andersonas Tayloras.

    Ką galima pamatyti muziejuje

    Kembridžo gamtos istorijos muziejuje lankytojams pristatomi fosilijų, mineralų, artefaktų ir įvairių gamtos pavyzdžių eksponatai. Greta jų įrengtos edukacinės ekspozicijos, skirtos aiškiai ir suprantamai papasakoti apie gamtos istoriją bei paleontologiją.

    Tokio formato vietos muziejai JAV dažnai tampa bendruomenės traukos centru: jie veikia kaip neformalaus ugdymo erdvės, kur moksleiviai gali mokytis per praktinius pavyzdžius. Šiuo atveju išskirtinumas tas, kad visą ekspozicijos idėją ir turinį suformavo vaikas, vadovaudamasis savo asmeniniu domėjimusi fosilijomis.

    Nuo pastato paieškų iki paramos

    Andersonas pasakojo, kad pirmiausia rado patalpas, o vėliau pradėjo kalbėtis su vietos bendruomene ir pristatyti idėją. Pasak Guinness World Records, muziejus įsikūrė pastate, kuris anksčiau buvo naudojamas kaip gaisrinė ir miestelio susirinkimų erdvė.

    Vėliau, plečiantis sumanymui, žmonės pradėjo dovanoti eksponatus, vitrinas ir kitą įrangą, o po kurio laiko atsirado ir finansinis palaikymas. Dabar Andersonui jau 11 metų, o jo šeima ir rėmėjai siekia užtikrinti, kad muziejus turėtų ilgalaikį pagrindą.

    „Pirmiausia radau pastatą, po to žmonės pradėjo duoti daiktų eksponavimui, vitrinų, o vėliau atsirado ir finansavimas“, – sakė Andersonas Tayloras.

    Šiuo metu berniukas vykdo lėšų rinkimo kampaniją, kad galėtų nupirkti pastatą, kuriame veikia muziejus. Guinness World Records duomenimis, jis jau surinko apie 18 000 eurų, tačiau galutinė reikalinga suma priklauso nuo vietos susitarimų ir pastato vertės.

    Andersonas neslepia, kad ateityje nori tapti paleontologu ir domėjimąsi dinozaurais paversti profesija. Jo istorija išsiskiria ne tik rekordu, bet ir tuo, kad parodo, kaip ankstyvas smalsumas bei bendruomenės įsitraukimas gali virsti realiu, lankytojus pritraukiančiu projektu.

  • T-Rex oda iš laboratorijos: kaip DI ir sintetinė biologija kuria naują prabangos mados kryptį

    T-Rex oda iš laboratorijos: kaip DI ir sintetinė biologija kuria naują prabangos mados kryptį

    Prabangos mados pasaulyje atsirado dar nematyta idėja: oda, sukurta laboratorijoje ne iš gyvūnų, o remiantis prieš maždaug 68 mln. metų išnykusio tiranozauro kolagenu. Projekto autoriai teigia, kad tai gali tapti nauju impulsu alternatyvioms medžiagoms, kurios bando konkuruoti su tradicine galvijų oda.

    Biomedžiaga, pristatoma kaip T-Rex oda, kuriama bendrovei Lab-Grown Leather Ltd bendradarbiaujant su kūrybos agentūra VML ir partneriais. Idėjos viešuoju veidu tapo VML pasaulinis kūrybos vadovas Dimitri Guerassimov, su kuriuo apie projektą kalbėjosi Euronews Culture komanda.

    Kaip atkuriamas dinozauro kolagenas?

    Projekto esmė – nuo fosilizuotų kolageno fragmentų pereiti prie pilnesnio baltymo „brėžinio“, kurį būtų galima pagaminti šiuolaikinėmis biotechnologijomis. Pasak kūrėjų, vien tik turimų fosilijų duomenų neužtenka, todėl trūkstamoms dalims atkurti pasitelkiami skaičiavimai ir dirbtinis intelektas.

    „Turėjome dalį informacijos, tačiau kita dalis buvo prarasta, todėl reikėjo atkurti tai, ko trūko“, – sakė Dimitri Guerassimov.

    Autoriai pabrėžia, kad DI šiame procese tampa kritiniu įrankiu, leidžiančiu modeliuoti, kokia galėjo būti trūkstama baltymo struktūros dalis, ir parinkti artimiausius variantus. Tokie metodai siejami su sparčiai besivystančia kompiuterine biologija, kai skaitmeniniai modeliai padeda greičiau ir tiksliau planuoti laboratorinius bandymus.

    Kodėl pasirinkta rankinė?

    Pirmasis viešai pristatytas gaminys – vienetinė prabangi rankinė, sukurta kaip demonstracinis pavyzdys. Projekto komanda atvirai sako, kad tai ir technologijos įrodymas, ir istorija, kuri padeda naujai medžiagai išeiti iš „pigios alternatyvos“ rėmų.

    „Norėjome sukurti medžiagą, kuri nebūtų lyginama su karvės oda kaip šalutinis produktas, o būtų savarankiška ir vertinga“, – sakė Dimitri Guerassimov.

    Rankinės formatas pasirinktas neatsitiktinai: prabangos segmente mažesni kiekiai leidžia greičiau išbandyti naujas medžiagas, o pirkėjai dažniau priima neįprastas istorijas ir riboto leidimo produktus. Tokie pristatymai taip pat veikia kaip rinkodaros signalas: medžiaga skirta ne tik „ekologiškesniam“ masinės gamybos pakaitalui, bet ir aukščiausios klasės dizainui.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Pastaraisiais metais alternatyvios odos kryptys sparčiai plečiasi: kuriamos medžiagos iš grybienos, augalinių pluoštų ar laboratorijose auginamų ląstelių. Didžiausia šių sprendimų kliūtis dažnai yra mastelio didinimas, kaina ir vartotojų pasitikėjimas ilgaamžiškumu, todėl ryškūs „pirmieji kartai“ mados industrijoje tampa svarbia konkurencijos dalimi.

    Projekto autoriai teigia matantys augantį susidomėjimą bendradarbiavimu ir potencialiais užsakymais, todėl partneriai kalba apie gamybos plėtrą. Vis dėlto reali rinkos sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks užtikrinti nuoseklią kokybę, atsekamumą ir aiškius tvarumo kriterijus, nes vien laboratorinė kilmė savaime negarantuoja mažesnio poveikio aplinkai.

    Kalbėdamas plačiau apie DI kūrybos industrijose, D. Guerassimov tvirtino, kad šiandien DI dažniausiai veikia kaip procesus supaprastinantis įrankis, o ne žmogų pakeičianti jėga. „Kol kas tai labiau jaudinantis įrankis, stiprinantis tai, ką darome, o ne priešas“, – sakė jis.

    Jei laboratorijoje auginta T-Rex oda iš tiesų pasieks platesnę gamybą, tai gali tapti dar vienu atveju, kai biotechnologijos ir dizainas susijungia ne vien dėl tvarumo deklaracijų, bet ir dėl naujos prabangos sampratos. Mados rinkai tai būtų signalas, kad „istorija“ ir pažangios medžiagos gali tapti tokios pat svarbios kaip tradicija.

  • Antarktidoje patvirtinta pirmoji dinozauro fosilija: radinys dulkėjo kolekcijoje beveik 40 metų

    Antarktidoje patvirtinta pirmoji dinozauro fosilija: radinys dulkėjo kolekcijoje beveik 40 metų

    Radinys, kurio svarba paaiškėjo vėliau

    Antarktidoje rasta slankstelio fosilija oficialiai pripažinta pirmuoju šiame žemyne aptiktu dinozauro kaulu. Nors ji buvo paimta dar 1985 metais, išsamesni tyrimai ir palyginimai su kitais radiniais leido galutinai patvirtinti jos kilmę tik dabar.

    Kaulą per britų mokslinę ekspediciją Džeimso Rosso saloje aptiko geologas Mike’as Thomsonas iš British Antarctic Survey. Tuo metu lauko užrašuose jis radinį apibūdino kaip priklausantį stambiam ropliui, tačiau dinozauro hipotezė liko nepatikrinta dešimtmečius.

    Vėliau, peržiūrint British Antarctic Survey geologines kolekcijas, į slankstelį atkreipė dėmesį paleontologas Markas Evansas. Jo vertinimu, kaulo forma ir sandara labiausiai atitiko titanozaurų grupės uodegos slankstelį, o ankstesni ekspedicijos dokumentai padėjo tiksliau atsekti radinio kontekstą.

    82 mln. metų senumo titanozauras

    Mokslininkai nustatė, kad slankstelis priklausė Titanosauria grupei, kuriai priskiriami vieni didžiausių kada nors gyvenusių sausumos gyvūnų. Vis dėlto Antarktidos egzempliorius, vertinama, buvo gerokai mažesnis ir galėjo siekti apie 6–7 metrų ilgį.

    Fosilija rasta Santa Marta formacijoje, kuri datuojama vėlyvuoju kreidos periodu ir siekia maždaug 82 milijonus metų. Tai vienintelis Antarktidoje aptiktas dinozauro radinys, siejamas būtent su šia geologine formacija, todėl jis ypač svarbus vietos faunos rekonstrukcijai.

    Pagal aplinkybes spėjama, kad gyvūnui žuvus, jo palaikai galėjo būti nunešti į jūrą ir palaidoti jūros dugno nuogulose. Vėliau, nuosėdoms sukietėjus, kaulas fosilizavosi, o šiandien jį pavyko išsamiau įvertinti taikant šiuolaikinius lyginamosios anatomijos metodus.

    Ką tai pasako apie dinozaurų migraciją?

    Tyrimo bendraautoriai pabrėžia, kad patvirtintas titanozauro buvimas Antarktidoje papildo dėlionę apie dinozaurų paplitimą pietų pusrutulyje. Iki šiol titanozaurų fosilijų Australijoje nebuvo rasta, o Naujosios Zelandijos įrodymai laikomi labai ribotais, tad Antarktidos radinys tampa svarbia grandimi tarp šių regionų.

    „Šis atradimas padeda geriau suprasti, kaip dinozaurai plito pietiniuose žemynuose. Patvirtinus titanozaurų buvimą Antarktidoje, sustiprėja prielaida, kad jie galėjo pasiekti ir kitas tuomet tarpusavyje susijusias teritorijas“, – sakė Londono Gamtos istorijos muziejaus tyrėjas Paulas Barrettas.

    Mokslininkai primena, kad prieš 82 milijonus metų Antarktida atrodė visai kitaip nei šiandien: čia vyravo šiltesnis klimatas ir augo vidutinių platumų miškai. Dėl didžiulio ledo skydo Antarktida išlieka vienu skurdžiausių dinozaurų fosilijų regionų, tačiau tyrėjai neatmeta, kad ateityje jų gali būti aptikta daugiau.

    Tyrimas, kuriame aprašomas radinys, publikuotas moksliniame žurnale Acta Palaeontologica Polonica. Autoriai tikisi, kad šis atvejis paskatins iš naujo peržiūrėti senesnes kolekcijas, kuriose kartais slypi neįvertinti atradimai.

  • Žaidėjai sukrėsti: į „Jurassic World Evolution 3“ atkeliauja legendinis D-Rex

    Žaidėjai sukrėsti: į „Jurassic World Evolution 3“ atkeliauja legendinis D-Rex

    „Jurassic World Evolution 3“ kūrėjai „Frontier Developments“ paskelbė apie naują atnaujinimą, kuris į žaidimą atneš vieną labiausiai gerbėjų lauktų dinozaurų. Bendruomenė jau dabar aktyviai aptarinėja, kaip šis papildymas pakeis parko valdymo taktiką ir saugumo sprendimus.

    Serija, startavusi 2018 metais, išsiskyrė aiškia formule: žaidėjas kuria ir prižiūri pramoginį parką, rūpinasi infrastruktūra, lankytojų srautais ir gyvūnų gerove. „Steam“ platformoje ankstesnės dalys buvo vertinamos itin palankiai, o teigiamų atsiliepimų dalis daugeliu atvejų siekė apie 90 proc.

    Naujausiame atnaujinime pasirodys Distortus Rex, gerbėjų dažnai vadinamas D-Rex. Tai fikcinis, iš „Jurassic World“ visatos žinomas padaras, išgarsėjęs kaip vienas pavojingiausių ir sunkiausiai suvaldomų plėšrūnų, todėl jo integravimas į žaidimą žada daugiau rizikos ir daugiau įtampos.

    Pagal kūrėjų pristatymą, D-Rex išsiskiria milžinišku dydžiu ir keliamu chaosu, kai patenka į parko teritoriją. Tokie papildymai paprastai reiškia, kad žaidėjams teks peržiūrėti aptvarų stiprinimą, apsaugos protokolus, personalo reakcijos grandinę ir lankytojų evakuacijos scenarijus.

    Naujasis dinozauras „Jurassic World Evolution 3“ turėtų pasirodyti birželio 16 dieną. Kartu su anonsu publikuotame trumpame vaizdo klipe akcentuojamas mastelis ir grėsmė, o gerbėjai komentaruose giria pasirinkimą ir tikisi, kad ateityje bus tęsiama kryptis su daugiau išskirtinių, kino visatoje atpažįstamų rūšių.

  • Geoterminės energijos gręžinys po Denverio muziejaus aikštele netikėtai atvėrė dinozauro fosilijas

    Geoterminės energijos gręžinys po Denverio muziejaus aikštele netikėtai atvėrė dinozauro fosilijas

    Po Denverio gamtos ir mokslo muziejaus automobilių stovėjimo aikštele pradėtas gręžimas, skirtas geoterminei energijai, netikėtai virto paleontologiniu atradimu. Darbininkai tikėjosi įprastų uolienų ir nuogulų, tačiau iš gręžinio ėmė kilti fragmentai, primenantys suakmenėjusias liekanas.

    Muziejaus tyrėjai, apžiūrėję iškeltą medžiagą, netrukus patvirtino, kad dalis nuolaužų yra dinozauro kaulo fragmentai. Darbai buvo pristabdyti, o į vietą atvykę specialistai ėmė dokumentuoti radinį ir vertinti, kas tiksliai buvo pažeista gręžimo metu.

    Kas rasta po stovėjimo aikštele

    Pasak muziejaus, fosilijų sluoksnis aptiktas maždaug 233 metrų gylyje, todėl radinys įvardijamas kaip giliausiai mieste fiksuota fosilija. Išlikusios dalys buvo smarkiai suskaldytos, nes gręžimo įranga suardo uolienas ir nuogulas, tačiau kai kurios struktūros leido atpažinti kaulo sandarą.

    Remiantis nuogulų amžiaus vertinimu, liekanos siekia apie 67,5 milijono metų ir datuojamos vėlyvuoju kreidos periodu. Tai vienas paskutinių dinozaurų istorijos etapų, likus palyginti nedaug laiko iki masinio išnykimo, pakeitusio Žemės gyvybės raidą.

    Kokių dinozaurų galėjo būti liekanos

    Muziejaus paleontologai nurodo, kad fragmentai greičiausiai priklausė žolėdžiam dinozaurui, tačiau tiksliai rūšies patvirtinti kol kas nepavyksta. Tarp realiausių variantų minimi vakarinėje Šiaurės Amerikoje paplitę dinozaurai, pavyzdžiui, Edmontosaurus arba Thescelosaurus, tačiau galutinė išvada priklausys nuo tolesnių tyrimų.

    Vienas aiškiau identifikuotų radinių įvardijamas kaip slankstelio centrinė dalis, leidžianti patikimiau susieti fragmentus su dinozaurais. Vis dėlto pabrėžiama, kad gręžimas galėjo negrįžtamai sunaikinti dalį informacijos, kuri įprastai gaunama iš nepažeistų fosilijų sluoksnių.

    Ką tai reiškia miestams ir tyrimams

    Šis atvejis primena, kad net tankiai urbanizuotose teritorijose po infrastruktūra gali išlikti senoviniai nuogulų sluoksniai su fosilijomis. Tokie radiniai dažniau pasitaiko kelių ar statybų projektuose, tačiau didelis gylis ir tai, kad atradimas įvyko būtent prie muziejaus, suteikė istorijai išskirtinį kontekstą.

    Muziejus teigia, kad pirminis tikslas išliko praktinis: diegti efektyvesnį šildymo ir vėsinimo sprendimą, paremtą geoterminės energijos principais. Tačiau netikėtas atradimas parodė, kad žaliosios energetikos projektai kartais susikerta su geologijos ir paleontologijos tyrimais, todėl vis dažniau kalbama apie poreikį jautresnėse vietose turėti aiškius veiksmų protokolus, kai aptinkamos galimos kultūrinės ar gamtinės vertybės.

    Muziejaus specialistai toliau analizuoja iš gręžinio iškeltus mėginius, o surinkti duomenys gali papildyti žinias apie regiono aplinką kreidos laikotarpiu. Pasak tyrėjų, tuo metu dabartinio Denverio vietoje buvo šiltesnis ir drėgnesnis kraštovaizdis su upėmis ir plačiomis užliejamomis lygumomis, kuriose gyveno įvairūs gyvūnai, įskaitant dinozaurus.

  • Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis švenčia 20-metį: dinozaurai, koncertai ir bilietų kainos

    Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis švenčia 20-metį: dinozaurai, koncertai ir bilietų kainos

    Jelgavoje gegužės 23 dieną Pašto saloje vyks 20-asis Tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Jubiliejinis renginys šiemet kviečia į Juros periodo istorijų temą, kur smėlyje atgims dinozaurai, senoviniai jūrų gyvūnai ir mitologiniai dangaus valdovai.

    Pasak organizatorių, skulptūras kurs 15 menininkų iš 10 šalių, tarp jų – iš Turkijos, JAV, Ukrainos, Ispanijos, Bulgarijos, Lenkijos, Nyderlandų, Estijos, Lietuvos ir Latvijos. Kūrėjai dirbs Jelgavoje gegužės 17–21 dienomis, o žiūrovams festivalio dieną bus pristatyti jau užbaigti darbai.

    Juros periodas smėlyje

    Festivalio sumanymas šiemet remiasi Juros laikotarpiu, kai Žemėje dominavo dinozaurai, o jūrose klestėjo įvairūs ropliai ir bestuburiai. Tokia tema leidžia smėlio skulptūrose derinti mokslinę vaizduotę su menine interpretacija, o didelio masto darbai paprastai kuriami taip, kad būtų atpažįstami ir vaikams, ir suaugusiesiems.

    Be konkurso darbų, lankytojai galės pamatyti ir demonstracinę skulptūrą „Dinozaurų susirinkimas“, taip pat įėjimo erdvę formuojančias skulptūras. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent didelio formato kūriniai dažnai tampa pagrindiniais festivalio traukos taškais ir populiariausiomis vietomis fotografuotis.

    Programa nuo ryto iki nakties

    Festivalio teritorija lankytojams bus atvira nuo 10.00 iki 2.00 valandos nakties. Dienos metu numatyta programa šeimoms: žaidybiniai pasirodymai vaikams, putų vakarėlis, kūrybinės veiklos ir improvizacijos teatro pasirodymai.

    Vakare šventinė nuotaika persikels į po atviru dangumi esančią koncertų salę „Mītava“, kur suplanuoti keli didesni koncertai. Skelbiama, kad scenoje pasirodys Samanta Tīna, „Kautkaili“, „Pienvedēja Piedzīvojumi“ ir Fiņķis.

    Kiek kainuos bilietai?

    Organizatoriai ragina bilietais pasirūpinti iš anksto: iki gegužės 16 dienos taikomos mažesnės kainos, o nuo gegužės 17 dienos bilietai brangs. Bilietus bus galima įsigyti „Biļešu paradīze“ kasose ir internetu.

    Išankstinėje prekyboje dienos bilietas suaugusiajam kainuos 10 eurų, o moksleiviams, studentams, pensininkams ir asmenims su negalia – 5 eurus. Šeimos bilietas (2 suaugusieji ir 2 vaikai arba 1 suaugęs ir 3 vaikai) kainuos 20 eurų, o vaikams iki 7 metų įėjimas nemokamas.

    Nuo gegužės 17 dienos iki gegužės 23 dienos dienos bilietas suaugusiajam kainuos 15 eurų, lengvatinis – 7 eurus. Šeimos bilietas šiuo laikotarpiu kainuos 30 eurų, o vaikams iki 7 metų įėjimas išliks nemokamas.