Tag: Dinozaurai

  • Geoterminės energijos gręžinys po Denverio muziejaus aikštele netikėtai atvėrė dinozauro fosilijas

    Geoterminės energijos gręžinys po Denverio muziejaus aikštele netikėtai atvėrė dinozauro fosilijas

    Po Denverio gamtos ir mokslo muziejaus automobilių stovėjimo aikštele pradėtas gręžimas, skirtas geoterminei energijai, netikėtai virto paleontologiniu atradimu. Darbininkai tikėjosi įprastų uolienų ir nuogulų, tačiau iš gręžinio ėmė kilti fragmentai, primenantys suakmenėjusias liekanas.

    Muziejaus tyrėjai, apžiūrėję iškeltą medžiagą, netrukus patvirtino, kad dalis nuolaužų yra dinozauro kaulo fragmentai. Darbai buvo pristabdyti, o į vietą atvykę specialistai ėmė dokumentuoti radinį ir vertinti, kas tiksliai buvo pažeista gręžimo metu.

    Kas rasta po stovėjimo aikštele

    Pasak muziejaus, fosilijų sluoksnis aptiktas maždaug 233 metrų gylyje, todėl radinys įvardijamas kaip giliausiai mieste fiksuota fosilija. Išlikusios dalys buvo smarkiai suskaldytos, nes gręžimo įranga suardo uolienas ir nuogulas, tačiau kai kurios struktūros leido atpažinti kaulo sandarą.

    Remiantis nuogulų amžiaus vertinimu, liekanos siekia apie 67,5 milijono metų ir datuojamos vėlyvuoju kreidos periodu. Tai vienas paskutinių dinozaurų istorijos etapų, likus palyginti nedaug laiko iki masinio išnykimo, pakeitusio Žemės gyvybės raidą.

    Kokių dinozaurų galėjo būti liekanos

    Muziejaus paleontologai nurodo, kad fragmentai greičiausiai priklausė žolėdžiam dinozaurui, tačiau tiksliai rūšies patvirtinti kol kas nepavyksta. Tarp realiausių variantų minimi vakarinėje Šiaurės Amerikoje paplitę dinozaurai, pavyzdžiui, Edmontosaurus arba Thescelosaurus, tačiau galutinė išvada priklausys nuo tolesnių tyrimų.

    Vienas aiškiau identifikuotų radinių įvardijamas kaip slankstelio centrinė dalis, leidžianti patikimiau susieti fragmentus su dinozaurais. Vis dėlto pabrėžiama, kad gręžimas galėjo negrįžtamai sunaikinti dalį informacijos, kuri įprastai gaunama iš nepažeistų fosilijų sluoksnių.

    Ką tai reiškia miestams ir tyrimams

    Šis atvejis primena, kad net tankiai urbanizuotose teritorijose po infrastruktūra gali išlikti senoviniai nuogulų sluoksniai su fosilijomis. Tokie radiniai dažniau pasitaiko kelių ar statybų projektuose, tačiau didelis gylis ir tai, kad atradimas įvyko būtent prie muziejaus, suteikė istorijai išskirtinį kontekstą.

    Muziejus teigia, kad pirminis tikslas išliko praktinis: diegti efektyvesnį šildymo ir vėsinimo sprendimą, paremtą geoterminės energijos principais. Tačiau netikėtas atradimas parodė, kad žaliosios energetikos projektai kartais susikerta su geologijos ir paleontologijos tyrimais, todėl vis dažniau kalbama apie poreikį jautresnėse vietose turėti aiškius veiksmų protokolus, kai aptinkamos galimos kultūrinės ar gamtinės vertybės.

    Muziejaus specialistai toliau analizuoja iš gręžinio iškeltus mėginius, o surinkti duomenys gali papildyti žinias apie regiono aplinką kreidos laikotarpiu. Pasak tyrėjų, tuo metu dabartinio Denverio vietoje buvo šiltesnis ir drėgnesnis kraštovaizdis su upėmis ir plačiomis užliejamomis lygumomis, kuriose gyveno įvairūs gyvūnai, įskaitant dinozaurus.

  • Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis švenčia 20-metį: dinozaurai, koncertai ir bilietų kainos

    Jelgavos smėlio skulptūrų festivalis švenčia 20-metį: dinozaurai, koncertai ir bilietų kainos

    Jelgavoje gegužės 23 dieną Pašto saloje vyks 20-asis Tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Jubiliejinis renginys šiemet kviečia į Juros periodo istorijų temą, kur smėlyje atgims dinozaurai, senoviniai jūrų gyvūnai ir mitologiniai dangaus valdovai.

    Pasak organizatorių, skulptūras kurs 15 menininkų iš 10 šalių, tarp jų – iš Turkijos, JAV, Ukrainos, Ispanijos, Bulgarijos, Lenkijos, Nyderlandų, Estijos, Lietuvos ir Latvijos. Kūrėjai dirbs Jelgavoje gegužės 17–21 dienomis, o žiūrovams festivalio dieną bus pristatyti jau užbaigti darbai.

    Juros periodas smėlyje

    Festivalio sumanymas šiemet remiasi Juros laikotarpiu, kai Žemėje dominavo dinozaurai, o jūrose klestėjo įvairūs ropliai ir bestuburiai. Tokia tema leidžia smėlio skulptūrose derinti mokslinę vaizduotę su menine interpretacija, o didelio masto darbai paprastai kuriami taip, kad būtų atpažįstami ir vaikams, ir suaugusiesiems.

    Be konkurso darbų, lankytojai galės pamatyti ir demonstracinę skulptūrą „Dinozaurų susirinkimas“, taip pat įėjimo erdvę formuojančias skulptūras. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent didelio formato kūriniai dažnai tampa pagrindiniais festivalio traukos taškais ir populiariausiomis vietomis fotografuotis.

    Programa nuo ryto iki nakties

    Festivalio teritorija lankytojams bus atvira nuo 10.00 iki 2.00 valandos nakties. Dienos metu numatyta programa šeimoms: žaidybiniai pasirodymai vaikams, putų vakarėlis, kūrybinės veiklos ir improvizacijos teatro pasirodymai.

    Vakare šventinė nuotaika persikels į po atviru dangumi esančią koncertų salę „Mītava“, kur suplanuoti keli didesni koncertai. Skelbiama, kad scenoje pasirodys Samanta Tīna, „Kautkaili“, „Pienvedēja Piedzīvojumi“ ir Fiņķis.

    Kiek kainuos bilietai?

    Organizatoriai ragina bilietais pasirūpinti iš anksto: iki gegužės 16 dienos taikomos mažesnės kainos, o nuo gegužės 17 dienos bilietai brangs. Bilietus bus galima įsigyti „Biļešu paradīze“ kasose ir internetu.

    Išankstinėje prekyboje dienos bilietas suaugusiajam kainuos 10 eurų, o moksleiviams, studentams, pensininkams ir asmenims su negalia – 5 eurus. Šeimos bilietas (2 suaugusieji ir 2 vaikai arba 1 suaugęs ir 3 vaikai) kainuos 20 eurų, o vaikams iki 7 metų įėjimas nemokamas.

    Nuo gegužės 17 dienos iki gegužės 23 dienos dienos bilietas suaugusiajam kainuos 15 eurų, lengvatinis – 7 eurus. Šeimos bilietas šiuo laikotarpiu kainuos 30 eurų, o vaikams iki 7 metų įėjimas išliks nemokamas.