Teismo sprendimas ir kaltinimai
Malyje teismas skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę Prancūzijos ambasados darbuotojui, kurį šalies pareigūnai kaltina šnipinėjimu ir valstybės saugumo menkinimu. Apie nuosprendį pranešta remiantis su byla susipažinusiais teisminiais šaltiniais.
Teismas taip pat skyrė piniginę baudą, siekiančią apie 5 400 eurų, ir 20 metų draudimą atvykti į Malį. Nuteistasis buvo sulaikytas 2025 metų rugpjūtį ir nuo tada laikytas suimtas.
Prancūzijos pozicija ir diplomatinės pasekmės
Prancūzija pareiškė, kad kaltinimai jos piliečiui yra nepagrįsti, o pats diplomatinės atstovybės darbuotojas esą vykdė su saugumu ir bendradarbiavimu susijusias užduotis. Paryžius tikina nedalyvavęs jokiuose bandymuose destabilizuoti Malį.
Šis nuosprendis laikomas dar vienu smūgiu ir taip įtemptiems Malio ir buvusios kolonijinės valstybės santykiams. Pastaraisiais metais santykiai blogėjo dėl skirtingų požiūrių į saugumo situaciją ir tarptautinių partnerių pasirinkimą regione.
Sahelio kontekstas: karinė valdžia ir saugumo krizė
Malį nuo 2021 metų valdo karinė chunta, o šalies politinį kursą formuoja generolas Assimi Goita. Jo vadovaujama valdžia viešai atsitraukė nuo Vakarų, ypač nuo Prancūzijos, ir ieško glaudesnių ryšių su Rusija.
Šalis su saugumo krize gyvena nuo 2012 metų, kai suaktyvėjo su „Al-Qaeda“ siejamos grupuotės ir vadinamosios „Islamo valstybės“ tinklai, taip pat išaugo vietinių ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų įtaka. Analitikai pabrėžia, kad visame Sahelyje, įskaitant Nigerį ir Burkina Fasą, smurto mastas nemažėja, o civilių aukų skaičiai išlieka itin dideli.
Pasak Malio pareigūnų, sulaikymas siejamas su įtarimais, kad užsienio valstybės mėgina kištis į vidaus reikalus ir remti sąmokslus prieš karinę valdžią. Pranešama, kad sulaikymo metu kartu buvo tiriami ir vietos karininkų veiksmai, esą galėję būti susiję su bandymu rengti perversmą.
