Artimuosiuose Rytuose po beveik dviejų savaičių smurto įsivyravo santykinė tyla: Iranas pranešė dvi dienas nevykdantis atsakomųjų atakų, nes JAV esą sustabdė smūgius jo teritorijoje. Teheranas kartu pabrėžia, kad laikosi principo atsakyti į kiekvieną ataką, tad pauzė vertinama kaip laikina ir priklausoma nuo Vašingtono veiksmų.
Šis pritylęs etapas yra pirmasis nuo maždaug 13 dienų pradžios, kai naktį neužfiksuota abipusių smūgių. Tokią situaciją diplomatai įvardija kaip langą deeskalacijai, tačiau abi pusės vengia kalbėti apie ilgalaikes paliaubas ir palieka sau galimybę greitai atnaujinti veiksmus.
Derybų vaidmuo užkulisiuose
Pranešama, kad į Teheraną vyko aukšto rango Omano atstovai, o ši valstybė jau ne kartą tarpininkavo JAV ir Irano kontaktuose. Tarpininkavimas laikomas kritiškai svarbiu, nes tiesioginis Vašingtono ir Teherano dialogas yra ribotas, o daug sprendimų pasiekiama per uždarus kanalus.
JAV pareigūnai viešai signalizuoja, kad mato erdvės tolesnėms deryboms, tačiau kartu akcentuoja, jog saugumo situacija regione išlieka įtempta. Net ir sumažėjus smūgių intensyvumui, rizika, kad vienas incidentas vėl sukels grandininę eskalaciją, išlieka didelė.
Patriot atsargos ir eskalacijos rizika
Vienas iš galimų JAV sprendimo pristabdyti operacijas veiksnių siejamas su priešraketinės gynybos ištekliais regione. Žiniasklaidoje keliama versija, kad Vašingtonas vertina, kiek tvaru ilgą laiką remtis „Patriot“ sistemų perėmimo raketomis ir kitu gynybiniu arsenalu, saugančiu bazes bei sąjungininkus Persijos įlankos valstybėse.
Kartu JAV administracija, vertindama ankstesnių susidūrimų dinamiką, stengiasi išvengti scenarijaus, kai riboti smūgiai perauga į platesnį karinio konflikto etapą. Iranas savo ruožtu pabrėžia atsakomųjų veiksmų logiką ir atsargiai vertina Vašingtono signalus, todėl situacija lieka trapi ir priklausoma nuo artimiausių dienų sprendimų.
„Jei JAV susilaikys nuo smūgių, mes taip pat neatnaujinsime atakų“, – sakė Irano kariuomenės atstovas Mohammad Akraminia.
Leave a Reply