CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • Coco Chanel citatos, kurios šiandien skamba kitaip: nuo stiliaus iki drąsos būti savimi

    Coco Chanel mintys, kurios išliko

    Gabrielle „Coco“ Chanel vardas mados istorijoje tapo sinonimu modernumui: ji padėjo pakeisti moterų aprangos sampratą, iškėlė patogumą, paprastumą ir aiškias linijas. Nors daugelis jos pasakymų gimė prieš dešimtmečius, socialinių tinklų laikais jie vėl cituojami kaip trumpi, lengvai pritaikomi gyvenimo principai.

    Chanel citatos dažnai balansuoja tarp praktinių patarimų ir provokacijos, tačiau jų pagrindas paprastai aiškus: įvaizdis gali būti priemonė, o ne tik puošmena. Šiandien tai ypač aktualu, kai asmeninis prekės ženklas ir profesinis identitetas persikelia į viešą erdvę.

    Įvaizdis ir paprastumas

    Viena dažniausiai kartojamų minčių siejama su pasirengimu: esą verta atrodyti taip, lyg bet kada galėtum sutikti svarbų žmogų ar konkurentą. Šiuolaikinėje darbo kultūroje ši idėja persikelia į kasdienę rutiną, kur pirmas įspūdis vis dar daro įtaką pasitikėjimui ir deryboms.

    Kita jos frazė, kad paprastumas yra raktas į eleganciją, šiandien dera su tvarumo kryptimi: mažiau impulsyvių pirkinių, daugiau ilgai tarnaujančių drabužių. Mados industrija vis dažniau kalba apie kapsulinę spintą ir kokybę, o ne nuolatinį trendų vaikymąsi.

    „Moda praeina, stilius išlieka“, – sakė Coco Chanel.

    Šis sakinys dažnai cituojamas kaip argumentas rinktis tai, kas tinka žmogui, o ne tai, kas tą sezoną dominuoja vitrinose. Skaitmeniniame amžiuje, kai tendencijos keičiasi ypač greitai, mintis apie stilių tampa savotišku atsvaros tašku.

    Drąsa būti savimi ir ribos

    Chanel idėja, kad grožis prasideda tada, kai žmogus pasirenka būti savimi, šiandien susišaukia su autentiškumo paieškomis. Tačiau šiuolaikinėje diskusijoje svarbu atskirti autentiškumą nuo spaudimo visada atrodyti nepriekaištingai, nes tai gali virsti nuolatine įtampa.

    Kontroversiškai skambanti mintis apie tai, kad nėra negražių moterų, tik apleistos, šiandien dažniau vertinama kritiškai. Vis daugiau dėmesio skiriama psichologinei sveikatai, kūno įvairovei ir finansinėms galimybėms, kurios lemia, kiek laiko ir resursų žmogus gali skirti savijautai bei išvaizdai.

    Sėkmė, darbas ir krypties keitimas

    Chanel biografija dažnai pateikiama kaip socialinio šuolio pavyzdys: ji augo sudėtingomis aplinkybėmis, bet anksti išmoko siūti ir vėliau pavertė šį įgūdį profesija. Tokios istorijos iki šiol įkvepia, nes primena, kad karjeros lūžis dažnai prasideda nuo praktinio amato ir nuoseklaus darbo.

    Dar viena jos mintis ragina negaišti laiko bandant „pramušti sieną“, kai galima ieškoti durų, tai yra kito kelio. Šiandien tai skamba kaip patarimas keisti strategiją: persikvalifikuoti, kelti kompetencijas, pasitelkti DI įrankius rutinai mažinti ir daugiau dėmesio skirti kūrybai bei sprendimams.

    „Kad būtum nepakeičiamas, reikia visada būti kitoks“, – sakė Coco Chanel.

    Ši frazė dažnai interpretuojama kaip raginimas išsiskirti, bet šiuolaikinėje profesinėje aplinkoje ji reiškia ir specializaciją. Kai konkurencija didelė, vertę kuria aiški kompetencija, patikimumas ir nuoseklus rezultatas, o ne vien išorinis įspūdis.

  • Australija didina koksuojamosios anglies eksportą: augimą tempia Pietryčių Azija ir Korėja

    Australijos koksuojamosios anglies eksportas 2026 metų balandį augo, o rinkos dalyviai tai sieja su aktyvesniais užsakymais iš Pietryčių Azijos šalių ir Pietų Korėjos. Naujausi „BigMint“ duomenys rodo, kad per mėnesį eksportas didėjo 11 proc. ir siekė 12,5 milijono tonų.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pristatymai buvo 20 proc. didesni. Eksportuotojai situaciją vertina santūriai optimistiškai, nes paklausa regione kol kas išlieka pakankamai stabili, nors kainas ir užsakymus gali veikti plieno pramonės cikliškumas.

    Kas palaiko paklausą?

    Koksuojamoji anglis daugiausia naudojama plieno gamyboje, todėl jos prekyba tiesiogiai priklauso nuo metalurgijos aktyvumo ir statybų bei infrastruktūros projektų tempo. Pietryčių Azijos rinkose pastaraisiais metais didėja plieno gamybos pajėgumai, o tai dažnai reiškia ir didesnį žaliavų importo poreikį.

    Pietų Korėja tradiciškai išlieka vienu svarbiausių aukštos kokybės žaliavų pirkėjų, ypač kai gamintojams reikia užtikrinti stabilesnę tiekimo grandinę. Tokie pirkėjai paprastai jautrūs tiek logistikos sutrikimams, tiek kainų svyravimams, todėl eksportuotojams svarbūs ne tik kiekiai, bet ir pristatymo patikimumas.

    Kartu auga ir geležies rūdos srautai

    „BigMint“ duomenimis, 2026 metų balandį Australija didino ir geležies rūdos eksportą: palyginti su 2026 metų kovu, jis augo 5 proc. ir pasiekė 76,4 milijono tonų. Per metus geležies rūdos eksportas, skaičiuojama, didėjo 9,5 proc.

    Pagrindiniai Australijos geležies rūdos pirkėjai išliko Kinija, Japonija ir Pietų Korėja. Skelbiama, kad Kinijai teko 61,8 milijono tonų, Japonijai 5,6 milijono tonų, o Pietų Korėjai 4,7 milijono tonų.

    Ką tai gali reikšti rinkai artimiausiais mėnesiais?

    Didėjant tiek anglies, tiek geležies rūdos srautams, rinkos dalyviai paprastai atidžiau stebi plieno paklausos signalus Azijoje, nes jie lemia užsakymų tęstinumą. Jei regiono gamintojai išlaikys gamybos apimtis, Australijos eksportuotojai gali tikėtis stabilesnio krovinių srauto, tačiau situacija išlieka jautri pramonės ciklams.

    Be to, prekybos kryptis gali keistis priklausomai nuo konkurencijos su kitais tiekėjais, sezoninių logistikos trikdžių ir kainų dinamikos. Dėl to net ir esant augimui, sektoriuje dažnai išlaikomas atsargus vertinimas, o prognozės labiau remiasi trumpesnio laikotarpio užsakymų ir atsargų rodikliais.

  • „Orlen“ ketvirtą kartą per savaitę mažina didmenines kainas: ką tai reiškia degalinėms?

    Lenkijos naftos ir degalų koncernas „Orlen“ gegužės 23 dieną dar kartą sumažino didmenines degalų kainas. Tai jau ketvirtas kainų koregavimas žemyn per vieną savaitę, o tokia dinamika įprastai greitai atsispindi ir degalinių švieslentėse, nors ne visada tą pačią dieną.

    Pagal atnaujintą „Orlen“ didmeninį kainyną benzinas „Eurosuper 95“ atpigo 41 zlotu už kubinį metrą, „Super Plus 98“ – 34 zlotais, o dyzelinas „Ekodiesel“ – 101 zlotu. Perskaičiavus į litrinę išraišką, tai sudaro maždaug 1 euro centą už litrą „95“, kiek mažiau „98“ ir apie 2 euro centus už litrą dyzelino.

    Ar atpigimas pasieks vairuotojus?

    Didmeninių kainų kritimas dažniausiai reiškia mažesnę degalinių savikainą, tačiau galutinė kaina vairuotojui priklauso nuo atsargų, konkurencijos konkrečiame regione ir tuo metu taikomų mokesčių bei reguliavimo. Jei degalinės dar turi brangiau įsigytų atsargų, pokyčiai gali vėluoti, o kainos dažniau koreguojamos palaipsniui.

    Tekste nurodoma, kad nuo kovo 31 dienos Lenkijoje laikinai taikomos maksimalios degalų kainos, numatytos vyriausybės reguliavimo pakete, skirtame riboti kainų šuolius. Tokia tvarka reiškia, kad net ir kylant savikainai galutinės kainos negali viršyti nustatytų lubų, o krentant didmenai atsiranda daugiau erdvės realiam atpigimui.

    Kas labiausiai veikia kainas dabar?

    Degalų kainų kryptį regione lemia ne tik vietiniai sprendimai, bet ir tarptautinė naftos bei produktų rinka. Analitikų vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių pastaruoju metu yra įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri didina kainų svyravimus ir skatina staigesnes korekcijas tiek didmenoje, tiek mažmenoje.

    „Nuo situacijos Artimuosiuose Rytuose priklauso naftos ir degalų kainos tarptautinėje rinkoje, o ji išlieka nestabili“, – sakė „Reflex“ analitikai.

    „Reflex“ taip pat prognozavo, kad artimiausiu metu galimi nedideli visų degalų rūšių kainų sumažėjimai, nes savaitės pabaigoje didmeninės kainos pasisuko žemyn. Vis dėlto rinka atidžiai stebi ir tai, ar bei kaip bus tęsiamas vyriausybės reguliavimo paketas, nes tokie sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką kainų svyravimų amplitudėms.

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Indija fiksuoja rekordinį elektros poreikį: anglies atsargos žadamos pakankamos piko metu

    Indijoje šią savaitę fiksuojami nauji elektros suvartojimo rekordai, o piko metu sistemos apkrova perkopė 265 gigavatus. Energetikos institucijos skelbia, kad augant paklausai tiekimas buvo užtikrintas, tačiau įtampa tinkle išlieka didelė dėl karščio bangų ir intensyvaus kondicionavimo.

    Didžiausias poreikis ypatingai augo dienos metu, kai temperatūros daugelyje regionų laikosi aukštos, o miestai naudoja daugiau energijos vėsinimui. Toks šuolis rodo, kad vasaros sezono pikas prasidėjo anksčiau ir gali būti aukštesnis nei ankstesniais metais, todėl operatoriams svarbiausia tampa balansavimas ir atsargų parengtis.

    Anglis vis dar laiko sistemą

    Indijos energetikos balanse anglis išlieka pagrindinis elektros gamybos šaltinis, o pastarosiomis dienomis jos dalis sudarė apie 70 proc. Tai reiškia, kad net ir augant atsinaujinančiai energetikai, didžiausios apkrovos valandomis šalies sistema vis dar stipriai priklauso nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo ritmo.

    Atsakingos institucijos pabrėžia, kad elektrinėse sukauptos anglies atsargos yra saugiame lygyje: skelbiama apie 51,98 mln. tonų rezervą, kai vidutinis dienos suvartojimas siekia apie 3,10 mln. tonų. Toks santykis, vertinant pagal pateiktus skaičius, leidžia kelioms savaitėms užtikrinti stabilų tiekimą net ir esant padidintai paklausai.

    Kodėl rekordai kartojasi?

    Rekordinius rodiklius dažniausiai lemia keli sutampantys veiksniai: karštis, didesnis kondicionierių naudojimas, spartėjanti elektrifikacija ir ekonomikos augimas. Be to, didmiesčiuose didėja vakarinių valandų apkrova, kai namų ūkiai grįžta į būstus, o pramonė dar ne visada sumažina vartojimą.

    Energetikos sektoriui tai tampa išbandymu ne tik dėl kuro logistikos, bet ir dėl tinklų pralaidumo bei sistemos lankstumo. Net jei anglies atsargos pakankamos, kritiniai išlieka klausimai, ar elektrinės gali stabiliai dirbti visu pajėgumu ir ar perdavimo tinklai atlaiko didžiausią apkrovą be lokalinių sutrikimų.

    Planai didinti gavybą iki 2030 metų

    Vyriausybė toliau planuoja didinti anglies gavybą: viešai įvardijamas tikslas iki 2030 metų padidinti metinę produkciją nuo šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. tonų iki 1,58 mlrd. tonų. Šis kursas rodo, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu Indija siekia užsitikrinti vidaus kuro pasiūlą, kad elektros gamyba nepritrūktų augant paklausai.

    Tuo pat metu ilgalaikis spaudimas mažinti taršą ir investuoti į švaresnius pajėgumus niekur nedingsta, todėl artimiausiais metais šalis greičiausiai derins du tikslus: patikimą tiekimą piko metu ir laipsnišką energetikos sistemos modernizavimą. Rekordinės apkrovos tampa aiškiu signalu, kad sprendimų reikės ne tik dėl kuro, bet ir dėl tinklų bei energijos kaupimo plėtros.

  • Energetinio saugumo baimės keičia politiką: Europoje ir Azijoje vėl auga anglies paklausa

    Artimųjų Rytų konflikto sukelti naftos ir dujų tiekimo trikdžiai vėl perbraižo energetikos planus, o anglis, kurią daugelis laikė nykstančiu kuru, grįžta į centrą. Pastaraisiais mėnesiais ryškėja spartesnis anglies importas ir sprendimai atidėti kai kurių anglimi kūrenamų elektrinių uždarymą.

    Rinkos dalyviai šį pokytį sieja su energetinio saugumo rizikomis ir siekiu greitai rasti pakaitalus dujoms. Kai dujų tiekimas tampa neprognozuojamas, dalis šalių renkasi tai, kas pasiekiama greičiau, net jei tai kertasi su ankstesnėmis dekarbonizacijos kryptimis.

    Kas stumia anglį į viršų

    Laivybos ir žaliavų duomenys rodo, kad 2026 metų kovą ir balandį anglies srautai į pagrindines rinkas augo, o importuotojai aktyviau pildė atsargas. Prie to prisidėjo tiek kainų, tiek logistikos veiksniai, kai dalis energijos išteklių grandinių susidūrė su papildoma rizika.

    Remiantis BIMCO skelbiamais rodikliais, anglies pristatymai į Pietų Korėją, Japoniją ir Europos Sąjungą balandį buvo maždaug 27 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Toks šuolis atspindi ne vien sezoninius svyravimus, bet ir platesnį persiorientavimą į stabilesnį, nors ir taršesnį, kurą.

    Situaciją paaštrino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie paveikė suskystintų gamtinių dujų tiekimą jūra. Dėl to Europa, konkuruodama su Azija dėl spot SGD krovinių, susiduria su papildomu spaudimu tuo metu, kai reikia pildyti dujų saugyklas prieš kitą žiemą.

    Europa ir Azija: skirtingi sprendimai, ta pati priežastis

    Azijos šalys, turinčios didelę pramonės ir elektros paklausą, ieško greitų alternatyvų dujoms, todėl anglis tampa trumpalaikiu „draudimu“ nuo kainų šuolių ir tiekimo spragų. Kai kur tai reiškia ir politinius sprendimus nukelti planuotus anglimi kūrenamų jėgainių uždarymus.

    Europoje spaudimas kyla iš kelių pusių vienu metu: reikia užsitikrinti tiekimą, suvaldyti kainas ir laikytis klimato politikos krypčių. Praktikoje, kai trūksta lanksčių dujinių pajėgumų ar atsargų, anglis laikinai sugrįžta kaip greičiausiai įjungiamas rezervas.

    „Jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs dar mėnesį ar du, Europa gali susidurti su dideliu dujų trūkumu“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Zientekas.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Anot „Wood Mackenzie“ analitikų, didžiausiose Azijos rinkose ir Europoje matomas anglies vartojimo spartėjimas ir vėluojantis anglimi kūrenamų elektrinių uždarymas rodo, kad energetinio saugumo argumentas trumpuoju laikotarpiu ima viršų. Toks poslinkis labiausiai tikėtinas ten, kur alternatyvų infrastruktūra dar nepakankama.

    Vis dėlto šis sugrįžimas nebūtinai reiškia ilgalaikį krypties pasikeitimą: daugeliu atvejų tai krizinis sprendimas, skirtas užtikrinti sistemos stabilumą. Kuo ilgiau išliks dujų tiekimo rizika ir konkurencija dėl SGD, tuo didesnė tikimybė, kad anglis dar kurį laiką išliks energetinio balanso dalimi.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš ETS: teoriškai įmanoma, bet kaina energetikai būtų didelė

    Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija, ar šalis galėtų pasitraukti iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, kuri daro įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad reali išeitis dažniau slypi ne pasitraukime, o sistemos reformoje ir aiškesnėse taisyklėse.

    ETS yra Europos Sąjungos mechanizmas, kuriuo nustatoma bendra emisijų „riba“, o įmonės privalo turėti leidimus išmesti tam tikrą kiekį anglies dioksido. Šių leidimų kaina veikia elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur energijos miksas labiau priklausomas nuo anglies ar dujų.

    Kaip ETS veikia elektros kainą?

    Europos Komisijos duomenimis, ETS dalis elektros kainoje skirtingose ES šalyse sudaro maždaug 11–24 proc., tačiau Lenkijoje įvardijama net iki 50 proc. Tokį skirtumą lemia tai, kad taršesniems gamybos pajėgumams reikia daugiau leidimų, o jų įsigijimo sąnaudos persiduoda galutinei kainai.

    Energetikos asociacija PKEE, vienijanti Lenkijos energetikos įmones, tikisi, kad Europos Komisija artimiausiu metu pateiks ETS pokyčių paketą. Sektorius ragina reformas sieti ne tik su ilgalaikiais 2040 metų klimato tikslais, bet ir su saugumo bei konkurencingumo realijomis.

    „Norime ne kosmetinių pataisų, o rimtos, gilesnės ETS reformos, kuri atsižvelgtų į naujas geopolitines ir ekonomines aplinkybes“, – sakė Ryszardas Pawlikas iš PKEE atstovybės Briuselyje.

    Kokios reformos siūlomos?

    Viena pagrindinių žinučių Briuseliui – mažinti kainų spaudimą didinant rinkoje prieinamų taršos leidimų pasiūlą. Energetikos atstovai įspėja, kad pagal dabartinę trajektoriją apie 2038 metus naujų leidimų pasiūla gali smarkiai sumažėti, o tai, jų vertinimu, didintų kainų šuolių riziką.

    Kitas akcentas – stipresni „antišokiniai“ mechanizmai, kurie suteiktų daugiau kainų stabilumo ir prognozuojamumo. Tai svarbu tiek investicijoms į naujus pajėgumus, tiek pramonės planavimui, nes staigūs leidimų kainų svyravimai didina neapibrėžtumą.

    Taip pat siūloma ilginti Modernizavimo fondo veikimą po 2030 metų. Šis fondas finansuojamas iš ETS pajamų ir skirtas investicijoms, mažinančioms emisijas, įskaitant atsinaujinančią energetiką ir efektyvumo priemones, todėl Lenkijai, kaip vienai didžiausių gavėjų, tęstinumas būtų strategiškai svarbus.

    Ar pasitraukimas iš ETS išspręstų problemą?

    Ekspertų vertinimu, pasitraukimas iš ETS praktiškai neatsiejamas nuo pasitraukimo iš Europos Sąjungos, todėl toks scenarijus laikomas politiškai ir teisiškai labai sudėtingu. Be to, net ir už ES ribų veiktų anglies dioksido korekcinis mechanizmas CBAM, pagal kurį į ES importuojančios įmonės turėtų kompensuoti konkurencinį pranašumą, jei gamyba vyko be analogiškų anglies kaštų.

    Tai reiškia, kad neperėjus prie mažesnio emisijų intensyvumo energetikos, vien formalus pasitraukimas nuo dalies taisyklių nebūtinai panaikintų ekonominį spaudimą. Energetikos atstovai todėl ragina dėmesį telkti į realistiškas derybines pozicijas Briuselyje, o ne į politiškai sunkiai įgyvendinamas deklaracijas.

    „Tai nėra rimtai svarstomas scenarijus Briuselyje, todėl susitelkiame į konkrečius pasiūlymus, kad ETS veiktų skatindama transformaciją, bet nepakenktų ekonomikos konkurencingumui“, – sakė Ryszardas Pawlikas.

  • Kuzbase anglies gavyba pirmąkart per 5 mėnesius augo: atsigavo eksportas, bet nuostoliai didėja

    Kuzbase, pietvakarių Sibire esančiame Rusijos anglies pramonės centre, anglies gamyba 2026 metų balandį išaugo iki 15,5 mln. tonų. Tai yra 2,6 proc. daugiau nei kovą ir pirmas mėnesinis augimas per pastaruosius penkis mėnesius, rodo regiono pramonės statistika.

    Rinkos stebėtojai augimą sieja su pagerėjusiais anglies eksporto srautais iš šio regiono. Eksportas balandį pasiekė apie 10 mln. tonų ir viršijo kovą fiksuotą 9,4 mln. tonų rezultatą, o tai – aukščiausias lygis nuo praėjusių metų sausio.

    Eksporto atsigavimas Kuzbasui svarbus, nes regiono įmonių pajamos didžiąja dalimi priklauso nuo pardavimų užsienyje, ypač Azijos kryptimis. Tačiau net ir augant apimtims sektoriaus finansinė padėtis išlieka įtempta dėl kaštų, logistikos ir mokestinių pokyčių.

    Prognozuojama, kad Rusijos anglies pramonė 2026 metais gali patirti dar didesnius nuostolius. Skaičiuojama, kad sektoriaus grynasis nuostolis gali išaugti 41 proc. ir pasiekti 576 mlrd. rublių, palyginti su 408 mlrd. rublių praėjusiais metais.

    576 mlrd. rublių suma, perskaičiuota pagal pastarųjų metų vidutinius kursus, sudaro apie 6 mlrd. eurų, o pernai fiksuoti 408 mlrd. rublių – apie 4 mlrd. eurų. Analitikai blogėjimą sieja su laikinų mokestinių lengvatų pabaiga, įskaitant atidėtą mokestį už naudingųjų iškasenų gavybą ir socialinio draudimo įmokas.

    Tokia kombinacija reiškia, kad trumpalaikis apimčių augimas nebūtinai automatiškai pagerins įmonių rezultatus: net ir didėjant gavybai, pelningumą gali slėgti mokesčių našta, brangstanti logistika ir nepastovios eksporto rinkos. Artimiausi mėnesiai parodys, ar balandžio šuolis taps tvaria tendencija, ar liks vienkartiniu atokvėpiu.

  • „Koleje Śląskie“ iki dešimtmečio pabaigos planuoja dar apie 600 darbuotojų: ko labiausiai trūksta?

    Regioninis vežėjas „Koleje Śląskie“, priklausantis Silezijos vaivadijos savivaldai, rengiasi reikšmingai plėtrai ir iki dešimtmečio pabaigos planuoja padidinti darbuotojų skaičių maždaug 600. Šiuo metu bendrovėje dirba apie 1 400 žmonių, o tikslas – priartėti prie 2 000.

    Įmonė pabrėžia, kad didžiausia dalis darbuotojų yra tiesiogiai susiję su traukinių eksploatavimu ir keleivių aptarnavimu. Tarp jų – traukinių vadovai, konduktoriai ir ypač mašinistai, kurie sudaro didžiausią profesinę grupę – jų yra daugiau nei 370.

    Kas skatina plėtrą?

    „Koleje Śląskie“ augimą lemia tiek bendras geležinkelių sektoriaus modernizavimas, tiek didėjantis regioninių kelionių poreikis. Bendrovė taip pat plečia parką: dabar turi apie 70 traukinių, o iki 2027 metų planuoja priartėti prie maždaug 90.

    Įmonės duomenimis, per metus ji perveža apie 22 mln. keleivių, tačiau pajėgumus riboja vykstanti Katovicų geležinkelio mazgo rekonstrukcija. Tokie infrastruktūros projektai laikinai apsunkina tvarkaraščių planavimą ir riedmenų panaudojimą, bet ilgainiui turėtų didinti pralaidumą.

    Kur ieškoma žmonių?

    Šiuo metu „Koleje Śląskie“ vykdo atrankas į mašinistų, traukinių vadovų, mechanikų, elektromonterių, taip pat techninės bazės ir administracijos pozicijas. Bendrovė akcentuoja, kad kartu su naujais riedmenimis auga ir poreikis specialistams, galintiems užtikrinti patikimą priežiūrą bei saugą.

    Vienas svarbiausių kanalų – bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis: įmonė dirba su 13 mokyklų ir aukštųjų mokyklų, priima praktikantus ir siūlo praktinį profesinį parengimą. Šiemet jau priimta 46 praktikantai, o vasarą praktiką pradės dar 8.

    „Visas sektorius sparčiai vystosi ir jam reikia kvalifikuotų darbuotojų“, – sakė „Koleje Śląskie“ vadovas Krzysztofas Klimoszas.

    Greta praktikos, įmonė siūlo profesinio parengimo programas techninių mokyklų absolventams. Pavyzdžiui, ieškoma mechanikų ir elektromonterių, kuriems sudaroma galimybė mokytis ir siekti kvalifikacijos riedmenų patikros srityje, baigiant kvalifikaciniu egzaminu.

    Darbdavio patrauklumą „Koleje Śląskie“ bando stiprinti ir papildomomis naudomis darbuotojams, įskaitant papildomas laisvas dienas bei finansines išmokas, siejamas su geležinkelininkų profesinėmis progomis. Įmonė tikisi, kad tai padės konkuruoti dėl specialistų rinkoje, kur techninių profesijų paklausa pastaraisiais metais nuosekliai auga.

  • Ar Lenkijai nuplauks DI gigafabrika? ES sprendimo laukia Varšuva, o čekai jau stato

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie strateginį projektą, kuris galėtų pakeisti šalies vietą Europos skaitmeninėje ekonomikoje: planuojamą DI gigafabriką, t. y. itin didelio našumo skaičiavimo infrastruktūros centrą dirbtinio intelekto modelių mokymui ir diegimui. Kol Varšuva laukia Europos Komisijos sprendimų dėl bendros ES iniciatyvos, Čekija jau pradėjo realius darbus, siekdama užsitikrinti pranašumą regione.

    Diskusijos dėl DI infrastruktūros pastaraisiais metais suintensyvėjo, nes skaičiavimo galia tapo panašiai svarbi kaip energija ar logistika: be jos sunku kurti konkurencingus produktus, modernizuoti pramonę, gynybą, sveikatos apsaugą ar viešąsias paslaugas. Ekspertai pabrėžia, kad valstybės, kurios neturi prieigos prie pakankamų skaičiavimo resursų, rizikuoja tapti priklausomos nuo išorinių tiekėjų ir jų kainodaros.

    Skaičiavimo galia tapo geopolitika

    Jungtinės Valstijos ir Kinija DI lenktynėse turi aiškų pranašumą dėl kapitalo, lustų tiekimo grandinių ir didžiulių duomenų centrų pajėgumų. Europoje dažnai akcentuojama, kad žemynas siekia suderinti inovacijas su griežtesniais standartais, tačiau tuo pat metu pripažįstama: vien reguliavimas konkurencingumo neužtikrina, jeigu trūksta didelio masto investicijų ir drąsos greitai diegti sprendimus.

    Konferencijose ir verslo diskusijose Lenkijoje kartojama mintis, kad DI diegimas įmonėse nėra vien technologinis projektas. Praktikoje tai reiškia procesų pertvarką, darbuotojų kompetencijų kėlimą, duomenų kokybės valdymą ir aiškų supratimą, kur DI sukuria apčiuopiamą grąžą, o kur tampa tik brangiu eksperimentu.

    Ką žada ES DI gigafabrikos

    Europos Komisija svarsto didelio masto DI infrastruktūros plėtrą, kurioje numatoma atrinkti kelias vietas gigafabrikoms. Viešai aptariamas modelis siejamas su maždaug 3 milijardų eurų kaina vienam objektui ir iki 100 000 grafikos procesorių talpa, reikalinga didelių modelių mokymui bei pramoniniam naudojimui.

    Numatoma, kad dalis finansavimo turėtų būti vieša, o dalis ateitų iš privataus sektoriaus. Tačiau viena jautriausių vietų kandidatėms šalims yra nacionalinis prisidėjimas: valstybė, kuri priimtų tokį objektą, privalėtų turėti realų planą, kaip užtikrinti savo dalį, infrastruktūrą, energijos tiekimą ir ilgalaikį konkurencingą veiklos modelį.

    Lenkija laukia, Čekija juda pirmyn

    Lenkijos viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar delsimas nepakenks ambicijoms tapti regioniniu DI centru. Čekija pasirinko pragmatiškesnį kelią: ji pradėjo statyti savo DI gigafabrikos tipo infrastruktūrą nelaukdama galutinio ES konkurso rezultato, o negavus europinio finansavimo svarsto mažesnės apimties scenarijų.

    Toks sprendimas gali turėti konkurencinį efektą: kas anksčiau sukuria pajėgumus, tas greičiau pritraukia tyrėjus, startuolius, debesijos paslaugų ekosistemą ir didžiuosius klientus. Regionui tai reikštų ne tik investicijas, bet ir aukštos kvalifikacijos darbo vietas bei didesnę įtaką sprendžiant, kur bus kuriami ir diegiami europiniai DI sprendimai.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net turint gigafabriką visiška skaitmeninė savarankiškumas yra sunkiai pasiekiamas: lustų gamyba, pažangi litografija, programinė įranga ir debesijos paslaugos yra globalių tiekimo grandinių dalis. Todėl vis dažniau kalbama apie realistiškesnį tikslą: tiekėjų diversifikavimą ir architektūrų lankstumą, kad kritiniu atveju būtų galima per kelias savaites persijungti tarp skirtingų technologinių sprendimų.

    Artimiausi mėnesiai Lenkijai bus lemiami: jei Europos Komisija paskelbs konkursą netrukus, šalies gebėjimas greitai priimti finansinius ir organizacinius sprendimus gali nulemti, ar DI gigafabrika taps realiu projektu, ar pranašumą regione įtvirtins kaimynai, jau investuojantys į infrastruktūrą.