CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Microsoft“ perstato „Xbox“ vadovybę: nauji veidai iš DI pasaulio ir netikėtas posūkis

    „Microsoft“ perstato „Xbox“ vadovybę: nauji veidai iš DI pasaulio ir netikėtas posūkis

    „Microsoft“ žaidimų padalinyje „Xbox“ įvyko reikšminga aukščiausio lygio pertvarka. Už platformą ir aparatinę įrangą atsakinga viceprezidentė Asha Sharma komandai pranešė apie penkis naujus vadovus, kurie perima svarbiausias kryptis nuo inžinerijos iki prenumeratų.

    Pasak vadovybės, pokyčių tikslas yra paspartinti organizacijos darbą ir aiškiau sudėlioti atsakomybes platformos bei kūrėjų komandų struktūroje. Tai vyksta metu, kai žaidimų rinkoje ryškėja dvi tendencijos: sparčiai augantys kūrimo kaštai ir didėjantis spaudimas prenumeratų modeliui.

    Kas naujieji vadovai

    Į „Xbox“ prisijungė Jaredas Palmeris, anksčiau dirbęs „Microsoft“ komandose „CoreAI“ ir „GitHub“ bei užėmęs viceprezidento pareigas. Jam patikėta techninė lyderystė ir dėmesys produktų kokybei, kas dažnai tampa prioritetu, kai vienu metu vystomos tiek platformos, tiek paslaugos.

    Dizaino ir vartotojo sąsajų kryptį visame „Xbox“ prekės ženkle perima Timas Allenas. Tokia pozicija paprastai reiškia atsakomybę už vienodą patirtį konsolėse, programėlėse ir paslaugose, įskaitant parduotuvę bei prenumeratų aplinką.

    Platformos vystymo direktoriumi paskirtas Jonathanas McKay’us, anksčiau dirbęs „OpenAI“ ir „Meta“. Be jo, inžinierių komandai vadovaus Evanas Chaki, o prenumeratų ir žaidimų debesyje sritį kuruos Davidas Schlossas, anksčiau dirbęs „Instacart“.

    Kodėl DI patirtis tapo privalumu

    Dalis naujai paskirtų vadovų atkeliauja iš DI produktų ir didžiųjų technologijų bendrovių aplinkos, o tai rodo „Microsoft“ siekį stiprinti platformos programinį sluoksnį. Pastaraisiais metais DI sprendimai vis aktyviau integruojami į kūrimo procesus, klientų aptarnavimą ir personalizuotą turinio pateikimą.

    Tuo pačiu metu „Microsoft“ yra pristabdžiusi darbus su žaidimuose planuotu „Copilot“ asistentu. Įrankis turėjo padėti žaidėjams greičiau rasti patarimus, atlikti veiksmus balsu ar tvarkyti inventorių, tačiau projektas, panašu, laikinai prarado prioritetą.

    Brangstantis „Game Pass“ ir leidybos dilema

    Pertvarka vyksta, kai „Xbox“ tenka spręsti augančių prenumeratos paslaugų išlaidų klausimą ir atsakyti į žaidėjų diskusijas dėl leidybos strategijos. Rinkoje vis dažniau keliama tema, ar „Microsoft“ turėtų plačiau leisti savo žaidimus konkurentų platformose, kad didintų auditoriją ir pajamas.

    Personalo pokyčiai reiškia ir atsisveikinimą su dalimi ilgamečių vadovų. Iš pareigų traukiasi Kevin Gammill, iki šiol prižiūrėjęs konsolių naudotojo patirties kryptį, o Roanne Sones, atsakinga už įrenginius, po pertraukos pereina į patariamąjį vaidmenį prie vadovybės.

    Asha Sharma šias pareigas perėmė palyginti neseniai, nors iki tol didesnę karjeros dalį dirbo su DI produktais. Prieš prisijungdama prie „Microsoft“, ji buvo „Instacart“ vadovė, o pati bendrovė 2021 metais buvo vertinama maždaug 36 milijardais eurų.

    „Turime paspartinti visos organizacijos darbą ir keisti tai, kaip veikiame platformos bei komandų struktūros lygmeniu“, – sakė Asha Sharma.

  • Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl gegužės 7-oji vis dar svarbi mums visiems

    Gegužės 7-oji Lietuvoje minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tai proga prisiminti laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o spaudos laisvė tapo ne tik kultūros, bet ir pilietinio pasipriešinimo klausimu.

    Ši diena siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, galiojusiu nuo 1864 metų. Per keturis dešimtmečius lietuviškas raštas lotyniškais rašmenimis buvo persekiojamas, o knygos ir laikraščiai slapta keliavo per sieną knygnešių rankomis.

    Kas minima gegužės 7-ąją?

    Spaudos atgavimo diena primena, kad informacijos laisvė nėra savaime duotas dalykas. Istoriškai lietuvių kalba išliko dėl bendruomenių ryžto, slaptos leidybos, knygnešių tinklų ir žmonių, kurie rizikavo laisve dėl teisės skaityti gimtąja kalba.

    Kalbos ir knygos akcentas šiandien reiškia ir platesnę atsakomybę: puoselėti taisyklingą viešąją kalbą, kritiškai vertinti informaciją, saugoti autorių teises ir palaikyti kokybišką leidybą. Knyga vis dažniau konkuruoja su trumpu turiniu ekranuose, todėl skaitymo įpročiai tampa ir švietimo, ir kultūros politikos klausimu.

    Šiuolaikiniai iššūkiai: nuo dezinformacijos iki DI

    Nors spaudos draudimas liko istorijoje, informacinė erdvė susiduria su naujais išbandymais. Dezinformacija, manipuliatyvios antraštės ir socialinių tinklų algoritmai keičia tai, kaip žmonės pasiekia naujienas ir kaip formuojasi nuomonė.

    Vis didesnį vaidmenį atlieka ir dirbtinis intelektas. DI įrankiai padeda kurti tekstus, versti, apdoroti didelius duomenų kiekius, tačiau kartu kelia klausimų dėl autorystės, klaidų, šališkumo ir patikimumo, ypač kai turinys plinta greitai ir be aiškios atsakomybės.

    Ką reiškia sveikinimai šią dieną?

    Sveikinimai Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga dažniausiai skiriami žurnalistams, redaktoriams, rašytojams, vertėjams, leidėjams, bibliotekininkams ir mokytojams. Tačiau iš esmės tai diena visiems, kurie kasdien renkasi kalbėti ir rašyti atsakingai, o informaciją vertina ne pagal triukšmą, bet pagal turinį.

    Gegužės 7-oji primena paprastą dalyką: laisvas žodis reikalauja ne tik teisių, bet ir pareigos. Kalba, knyga ir spauda išlieka tuo pagrindu, ant kurio laikosi švietimas, kultūra ir demokratija.

  • „McDonald’s“ I ketvirtį nepasiekė pardavimų plano JAV: brangūs degalai ir infliacija keičia įpročius

    „McDonald’s“ 2026 metų pirmąjį ketvirtį pranešė augus pajamas ir grynąjį pelną, tačiau JAV rinkoje nepasiekė išsikeltų pardavimų augimo tikslų. Bendrovė tai sieja su vairuotojų kelionių mažėjimu ir jautresniu vartotojų elgesiu, kai degalų bei maisto kainos išlieka aukštos.

    Įmonės duomenimis, JAV planuotas organinis pardavimų augimas turėjo siekti 4,2 proc., bet faktinis rezultatas buvo mažesnis – 3,9 proc. Nors skirtumas nėra didelis, „McDonald’s“ tai vertina kaip signalą, kad net ir žemų kainų pasiūlymai ne visada sukuria pakankamą papildomą paklausą, kai namų ūkių biudžetai įtempti.

    Per ketvirtį „McDonald’s“ nurodė gavusi apie 6,0 mlrd. eurų pajamų, o grynasis pelnas siekė apie 1,8 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pelnas augo 6 proc., o pajamos – 9 proc., tačiau JAV vartotojų srautai ir vidutinis užsakymas, pasak bendrovės, buvo paveikti kainų spaudimo.

    Degalų brangimas keičia vairuotojų pasirinkimus

    Bendrovė akcentuoja, kad augant degalų kainoms dalis amerikiečių rečiau leidžiasi į ilgesnes keliones automobiliu, o sustoję pakelės restoranų segmentui priklausančiose vietose dažniau renkasi pigesnius patiekalus. Tokiose situacijose, anot įmonės, dažniau atsisakoma desertų ar kavos, o tai mažina vidutinę krepšelio vertę.

    Ši dinamika ypač svarbi JAV rinkoje, kur „McDonald’s“ turi didžiausią restoranų skaičių pasaulyje. Ketvirčio pabaigoje po „McDonald’s“ prekės ženklu visame pasaulyje veikė apie 38 000 restoranų, iš jų JAV – 13 820.

    „Strategija, paremta žemų kainų pasiūlymais, nesukūrė pakankamo paklausos impulso, nes amerikiečių biudžetus stipriai spaudžia brangstantys degalai ir maistas“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kainos, akcijos ir regionų skirtumai

    Siekdama išlaikyti lankytojų srautus, bendrovė JAV rinkoje remiasi akcijomis ir fiksuotų kainų pasiūlymais. Straipsnyje minėta, kad kai kurie rinkiniai buvo siūlomi už maždaug 4 JAV dolerius, tai yra apie 4 eurus, tačiau įmonė pripažįsta, kad vien nuolaidomis ne visada pavyksta kompensuoti vartotojų atsargumą.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį rezultatams, tikėtina, įtakos turės ir veiklos ribojimai dalyje Persijos įlankos regiono šalių, kur mažėja turistų srautai, keičiasi darbo rinkos situacija ir krenta vartojimas. Tokie veiksniai paprastai greitai atsispindi greitojo maisto sektoriuje, kuris ypač priklausomas nuo kasdienio žmonių judėjimo.

    Europos rinkose „McDonald’s“ situacija apibūdinama kaip stabilesnė: augimas išliko nuosaikus ir panašaus tempo kaip kai kuriose kitose brandžiose rinkose. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Japonija ir Australija pardavimų augimas siekė apie 3,8–3,9 proc., o Kinija, turinti maždaug 3 500 restoranų, išliko antra pagal dydį rinka.

    Lenkijoje ir kitose Vidurio Europos šalyse tinklas ir toliau plečiasi, o plėtrą dažniausiai palaiko franšizės modelis ir naujų lokacijų paieška. Tuo metu JAV rinkoje pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: vartotojai dažniau skaičiuoja išlaidas, o degalų kainų šuoliai greitai keičia kelionių ir sustojimų įpročius.

  • Stokholmo „Pit“ pristato DI produktų komandas kaip paslaugą: pritraukė 13,6 mln. eurų

    Stokholmo „Pit“ pristato DI produktų komandas kaip paslaugą: pritraukė 13,6 mln. eurų

    Stokholme įsikūręs startuolis „Pit“ po darbo slaptu režimu viešai prisistatė ir paskelbė pritraukęs 13,6 mln. eurų investiciją. Finansavimo etapui vadovavo Andreessen Horowitz (a16z), prisidėjo ir fondas „Lakestar“ bei grupė technologijų sektoriaus vadovų ir investuotojų.

    „Pit“ teigia siekianti pakeisti įmonių vidinių procesų „lopinį“, kai kasdienė veikla vis dar priklauso nuo skaičiuoklių, el. pašto ir nelanksčių programinės įrangos kaip paslaugos sprendimų. Bendrovės idėja paprasta: vietoje universalių įrankių siūlomos DI pagrindu kuriamos sistemos, pritaikytos konkrečiai organizacijai.

    Kas yra „produktų komanda kaip paslauga“

    „Pit“ save pozicionuoja kaip DI produktų komandą kaip paslaugą, kuri padeda įmonėms sukurti ir įdiegti individualią, gamybinio lygio programinę įrangą vidinėms operacijoms. Tai apima procesus nuo veiklos ir finansų iki klientų aptarnavimo srautų, kur dažniausiai daug rankinio darbo ir daug skirtingų sistemų.

    Bendrovę įkūrė žmonės, anksčiau kūrę arba technologiškai vadovavę „Voi“, „Klarna“ ir „iZettle“ projektuose. Pasak „Pit“, jų tikslas yra ne pateikti prototipą ar eksperimentą, o sukurti realiai veikiančią sistemą, kuri tampa organizacijos kasdienio darbo dalimi.

    Platforma: „Pit Studio“ ir „Pit Cloud“

    „Pit“ produktą sudaro dvi dalys. „Pit Studio“ skirta „išmokti“, kaip dirba komandos, ir padėti suformuoti sistemą, kuri palaiko jų procesus, o „Pit Cloud“ užtikrina valdomą infrastruktūrą su auditu ir prieigos kontrole.

    Bendrovė akcentuoja saugumo ir atitikties elementus: vieno kliento aplinkos izoliavimą, vieno prisijungimo funkciją, vaidmenimis paremtą prieigos valdymą ir audito žurnalus. „Pit“ taip pat nurodo, kad sprendimai kuriami atsižvelgiant į GDPR, NIS2 ir Europos Sąjungos DI akto reikalavimus, o klientų aplinkos laikomos Europos Sąjungoje.

    Pirmieji diegimai ir įvardijami rezultatai

    „Pit“ skelbia jau turinti bandomuosius diegimus logistikoje, telekomunikacijose, elektroninėje prekyboje ir sveikatos priežiūroje. Tarp minimų vardų yra „Voi“, „Tre“, „Stena Recycling“ ir „Kry“, o kai kurios sistemos esą paleidžiamos per kelias dienas ar savaites.

    Įmonė pateikia ir ankstyvus efektyvumo rodiklius: kampanijų įgyvendinimo laikas kai kur sutrumpėjo 85 proc., o viename diegime per metus sutaupyta daugiau nei 10 000 darbo valandų. Taip pat teigiama, kad automatizavus sąskaitų procesus pasiektas 99 proc. sąskaitų priėmimo rodiklis.

    „20 metų įmonės nuomojosi programinę įrangą, kuri verčia dirbti pagal jos taisykles. Su dirbtiniu intelektu tai baigiasi: pirmą kartą kiekviena įmonė gali veikti pagal sistemas, kurias iš tiesų susikūrė pati“, – sakė „Pit“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Adam Jafer.

    „Visos DI bendrovės parduoda greitį. „Pit“ parduoda greitį, kuris išlieka metų metus: saugų, valdomą ir sukurtą ilgam. Tai nauja kategorija“, – sakė a16z generalinis partneris Alex Rampell.

  • Brangstančios žaliavos smaugia Lenkijos statybas: kodėl kontraktų indeksavimas gali nebeišgelbėti

    Lenkijos statybų sektorius vėl atsidūrė po didinamuoju stiklu: kylant naftos ir žaliavų kainoms brangsta asfaltas, bituminės dangos, plienas ir užpildai, o tai tiesiogiai mažina rangovų pelningumą. Įmonės, kurios pastaraisiais metais dėl užsakymų varžėsi kainomis, dabar susiduria su situacija, kai net nedidelis sąnaudų šuolis gali „užrakinti“ nuostolingus projektus.

    Statybų bendrovės pabrėžia, kad problema išryškėja ypač tada, kai konkurencija verčia teikti pasiūlymus arti savikainos. Tokiu atveju brangstant degalams ir medžiagoms maržos tirpsta dar labiau, o daliai rangovų kyla rizika pritrūkti apyvartinių lėšų vykdymui, darbo užmokesčiui ir finansiniams įsipareigojimams.

    Maržos mažėja, konkurencija nemažėja

    Rinkos dalyviai pripažįsta, kad 2023–2024 metai sektoriui buvo sudėtingi, o 2025 metais proveržio ženklų vis dar trūksta. Šiame fone tęsiama agresyvi kova dėl sutarčių, todėl kai kurios įmonės, siekdamos išlaikyti užimtumą ir pinigų srautus, pasiūlymuose palieka itin menką „pagalvę“ nenumatytiems pokyčiams.

    „Praktiškai visur marža smarkiai krenta. Palyginti su 2024 metais, 2025 metais maržos sumažėjo perpus“, – sakė „Budimex“ valdybos narys ir finansų direktorius Marcin Węgłowski.

    Anot jo, rizikas didina ir silpnesnė metų pradžia, kai nepalankios oro sąlygos trumpam pristabdė dalį statybos darbų. Tuo pat metu užsakymų rinkoje išliko spaudimas kainai, todėl perspektyvoje – ir 2026 metais, ir dar kelis metus – gali tęstis maržų mažėjimo tendencija.

    Kodėl indeksavimas gali nesuveikti?

    Viena dažniausiai minimų „apsaugų“ nuo kainų šuolių yra kontraktų indeksavimas, kai sutartyse numatytos formulės leidžia dalį sąnaudų pokyčio perkelti užsakovui. Vis dėlto rangovai perspėja, kad praktikoje indeksavimas ne visada padengia realų pabrangimą, ypač kai formulėms taikomos ribos.

    „Dalis įmonių savo pasiūlymuose daro prielaidą, kad sutartyje numatytas indeksavimas padengs kainų skirtumus. Mūsų vertinimu, taip gali ir nenutikti, nes indeksavimo formulės dažnai turi limitus, priklausomai nuo užsakovo“, – sakė „Budimex“ vadovas Artur Popko.

    Jis akcentavo ir dar vieną aspektą: sutartyse paprastai įtvirtinamas rizikos pasidalijimas, todėl rangovui neretai tenka dengti reikšmingą pabrangimo dalį. Tokia konstrukcija suveikia stabilioje aplinkoje, tačiau staigesnių svyravimų laikotarpiais ji gali neapsaugoti nuo nuostolių.

    Kaip didieji rangovai mažina riziką

    Didelės įmonės dažniau gali sau leisti aktyvesnį rizikų valdymą: planuoti kainų augimą teikiamuose pasiūlymuose, iš anksto užsitikrinti tiekimą ir stabilizuoti jautriausių pozicijų kainas. Praktikoje tai reiškia greitesnį medžiagų pirkimą po laimėto konkurso ir kainų apsidraudimo sprendimus, ypač ten, kur sąnaudų dalis didžiausia, pavyzdžiui, kelių statyboje.

    Tačiau mažesniems rinkos dalyviams tokie instrumentai dažnai sunkiau prieinami, todėl jų priklausomybė nuo indeksavimo ir galimybės „išsiderėti“ kainų perskaičiavimą tampa didesnė. Dėl to rinkoje gali stiprėti atotrūkis tarp įmonių, gebančių iš anksto suvaldyti kainų riziką, ir tų, kurios lieka labiau pažeidžiamos staigiems žaliavų brangimo etapams.

  • ES programa STEP: kaip kritinės technologijos gali sustiprinti Lenkijos verslą ir mokslą

    Europos Sąjunga vis aktyviau stiprina ekonominį ir technologinį savarankiškumą, reaguodama į geopolitinę įtampą, tiekimo grandinių sutrikimus ir augančią konkurenciją dėl strateginių išteklių. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra STEP programa, Lenkijoje įgyvendinama per Nacionalinį tyrimų ir plėtros centrą.

    Iniciatyva skirta įmonėms ir mokslo organizacijoms, kurios kuria didelės reikšmės sprendimus ir siekia mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių technologijų, komponentų ar žinių. Pagrindinis akcentas dedamas į vadinamąsias kritines technologijas, kurios gali turėti tiesioginį poveikį tiek ekonomikos augimui, tiek saugumui.

    Ką reiškia kritinės technologijos?

    STEP orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės sritis, kuriose Europai svarbu turėti savo kompetencijas ir gamybos pajėgumus. Tokios technologijos paprastai reikalauja didelių investicijų, stiprios tyrimų bazės ir aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau suteikia ilgalaikį konkurencinį pranašumą.

    Programoje išskiriamos trys pagrindinės kryptys. Pirmoji – skaitmeninės technologijos, apimančios DI sprendimus, kvantines technologijas, naujos kartos ryšį ir robotizaciją, kurios didina produktyvumą ir leidžia automatizuoti procesus pramonėje bei paslaugose.

    Antroji kryptis – aplinkosauginės technologijos, dažnai siejamos su švarios energetikos ir klimato transformacija. Čia patenka sprendimai, padedantys efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą, diegti pažangius tinklus ir pramonės dekarbonizacijos technologijas.

    Trečiasis ramstis – biotechnologijos, kurios tampa ypač svarbios sveikatos apsaugai, farmacijos inovacijoms, diagnostikai ir atsparumui krizėms. Pastarųjų metų patirtis parodė, kad gebėjimas kurti ir gaminti kritinius medicinos produktus Europoje tampa strateginiu klausimu.

    Kodėl mažesnė priklausomybė tampa prioritetu?

    Programos logika remiasi prielaida, kad priklausomybė nuo išorinių tiekėjų gali tapti ekonominiu ir saugumo pažeidžiamumu. Tai galioja ne tik žaliavoms ar komponentams, bet ir programinei įrangai, debesijos infrastruktūrai, kibernetinio saugumo sprendimams bei pačiai prieigai prie žinių.

    „Kiekviena priklausomybė nuo technologijų, žaliavų ar žinių tiekėjo iš išorės yra potenciali grėsmė ekonomikai. Nepriklausomybės stiprinimas nereiškia užsidarymo, tai – didesnis saugumas ir stabilumas“, – sakė Nacionalinio tyrimų ir plėtros centro strateginio valdymo ekspertas dr. Piotr W. Zawadzki.

    Kaip pavyzdį ekspertai dažnai mini debesijos paslaugas. Debesija praktiškai reiškia, kad duomenys ir skaičiavimai vyksta konkrečiuose serveriuose, priklausančiuose tam tikram tiekėjui, todėl valstybės ir įmonės vis dažniau kelia duomenų suvereniteto ir patikimumo klausimus.

    Ne mažiau svarbios ir kriptografijos bei ryšių technologijos, kurios naudojamos tiek versle, tiek kritinėje infrastruktūroje. Augant kibernetinėms grėsmėms, investicijos į saugius komunikacijos sprendimus tampa ne atskira IT tema, o ekonomikos atsparumo dalimi.

    Technologijos su dviguba paskirtimi

    Nors STEP daugiausia remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais, diskusijose vis dažniau svarstomas ir su gynyba susijęs komponentas. Praktikoje nemaža dalis inovacijų turi dvigubą paskirtį ir gali būti pritaikoma tiek civilinėse srityse, tiek gynybos ar nacionalinio saugumo uždaviniams.

    Toks požiūris atitinka platesnę Europos kryptį stiprinti strateginį atsparumą, kai pažangiosios technologijos vertinamos ne tik pagal rinkos potencialą, bet ir pagal tai, ar jos užtikrina stabilumą krizių metu. STEP Lenkijoje finansuojama pagal Europos priemones, skirtas moderniai ekonomikai ir inovacijoms.

  • Bougainville Panguna kasykla gali atsidaryti vėl: vario ir aukso klodai, bet skaudi karo patirtis

    Po beveik keturių dešimtmečių pertraukos Bougainville saloje, priklausančioje Papua Naująjai Gvinėjai, vėl svarstoma atnaujinti Panguna vario ir aukso kasyklos veiklą. Tai vienas didžiausių regione neeksploatuojamų telkinių, tačiau jo istorija siejama su socialine įtampa, aplinkos tarša ir kruvinu konfliktu.

    Kasykla pradėjo veikti XX amžiaus septintajame dešimtmetyje pabaigoje atradus didelio masto rūdos telkinį, o pramoninė gavyba įsibėgėjo 1972 metais. Vietos bendruomenės netrukus ėmė kelti klausimus dėl naudos pasidalijimo ir žemės naudojimo, nes reikšminga dalis ekonominės grąžos likdavo ne saloje.

    Ilgainiui pagrindiniu įtampos tašku tapo poveikis aplinkai. Vienas labiausiai kritikuotų aspektų buvo atliekų šalinimas į Jaba upės baseiną, nuo kurio priklausė vietos gyventojų vandens ištekliai ir žemdirbystė. Dėl taršos buvo fiksuojami ilgalaikiai ekosistemų pokyčiai, o aplinkosauginė žala tapo politinių reikalavimų katalizatoriumi.

    Kaip kasykla tapo konflikto simboliu

    Devintajame dešimtmetyje saloje sustiprėjo pasipriešinimo judėjimas, kurį kurį laiką siejo vietos lyderis Francis Ona. Įtampa peraugo į ginkluotą konfliktą, kuris tęsėsi daugiau nei dešimtmetį ir, įvairiais vertinimais, nusinešė nuo kelių tūkstančių iki maždaug 20 000 gyvybių.

    Kasyklos veikla galiausiai buvo sustabdyta, o Bougainville tapo autonominiu regionu. 2019 metais surengtame referendume didžioji dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę, o dabar vyksta politinis procesas, kuriame viena esminių temų yra būsimos valstybės finansinis savarankiškumas.

    Milijardinė vertė ir naujos taisyklės

    Diskusijos dėl Panguna grįžimo į rinką atsinaujino dėl išaugusios vario paklausos, kurią skatina energetikos transformacija, elektros tinklų plėtra ir elektrifikacija. Vario poreikis pasaulyje didėja dėl kabelių, transformatorių ir elektromobilių infrastruktūros, todėl investuotojai vėl domisi anksčiau sustabdytais projektais.

    Pagal viešai minimus vertinimus, kasyklos atnaujinimas galėtų pareikalauti apie 6 000 000 000 eurų investicijų. Tuo pat metu minimos metalo atsargų vertės projekcijos siekia maždaug 150 000 000 000 eurų, tačiau tokie skaičiai priklauso nuo kainų ciklų, gavybos technologijų, leidimų ir realių išgaunamų kiekių.

    Pastaraisiais metais pasikeitė ir nuosavybės bei atsakomybės kontekstas. „Rio Tinto“ 2016 metais pasitraukė iš projekto, perduodama savo dalį nacionalinėms ir vietos institucijoms. Tai atvėrė kelią naujoms deryboms, tačiau kartu paliko neišspręstą klausimą, kas ir kokiu mastu finansuos istorinių aplinkosauginių padarinių sutvarkymą.

    Į kasyklos atgaivinimą pretenduoja skirtingos bendrovės, o derybose svarbiausia tampa ne vien kaina ar technologiniai pajėgumai, bet ir socialinis licencijavimas. Bougainville valdžia aiškiai signalizuoja, kad be griežtų aplinkosauginių standartų, vietos bendruomenių įtraukimo ir skaidraus naudos pasidalijimo projektas gali susidurti su pasipriešinimu.

    „Mums svarbu, kad bet kokia kasybos veikla nepakartotų praeities klaidų ir būtų grindžiama aiškia atsakomybe už aplinką bei vietos žmones“, – sakė vienas iš Bougainville administracijos atstovų, komentuodamas derybų kryptį.

    Konkreti gavybos atnaujinimo data kol kas neįvardijama, nes tęsiami patikrinimai ir vertinimai, įskaitant ekonominį gyvybingumą bei teisinius įsipareigojimus. Vis dėlto sprendimai dėl projekto krypties gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais, o Panguna atvejis jau dabar laikomas vienu jautriausių pavyzdžių, kaip strateginių metalų bumas susiduria su istorine atsakomybe.

  • Ataskaita skaičiuoja Rusijos agresijos kainą Lenkijai: nuo 190 mlrd. iki 1,3 trln. eurų

    Lenkijos verslo organizacija ZPP kartu su Defence Institute pristatė ataskaitą, kurioje modeliuojami trys galimos Rusijos agresijos prieš Lenkiją scenarijai ir jų ekonominės pasekmės. Pagrindinė žinutė aiški: net ribotas konfliktas sukeltų ilgalaikį smūgį BVP, kainoms, investicijoms ir valstybės finansams, o didžiausi nuostoliai kristų kritinei infrastruktūrai.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuolaikiniai karai paveikia ne tik frontą, bet ir logistiką, energetiką, ryšius, finansų sistemą bei visuomenės mobilumą. Autorių vertinimu, vien atstatymo sąnaudos, priklausomai nuo konflikto masto, galėtų siekti nuo maždaug 190–290 mlrd. eurų iki 830 mlrd.–1,3 trln. eurų.

    Trys scenarijai ir pasekmės

    Pirmajame, riboto konflikto scenarijuje numatomas realaus BVP kritimas apie 11,2 proc., o infliacija, pagal modelį, galėtų šoktelėti iki 80 proc. Taip pat akcentuojamas vadinamasis karo rizikos mechanizmas: didesnės draudimo ir transporto išlaidos, atsargesnis bankų skolinimas ir sustojančios privačios investicijos.

    Modelyje išskiriami ir tiksliniai smūgiai infrastruktūrai, kurie greitai persiduotų į ekonomiką. Pavyzdžiui, sutrikdyti naftos importo kanalai ir degalų tiekimas reikštų gamybos bei logistikos grandinių trūkius, o smūgis stambiems sausumos terminalams mažintų tranzito srautus ir muitinės pajamas.

    Antrajame scenarijuje numatoma regioninė invazija ir dalies šiaurės rytų teritorijų okupacija, o ekonominis smūgis daug gilesnis: BVP kritimas modeliuojamas apie 29,4 proc., o infliacija galėtų kilti iki 160 proc. Kartu prognozuojami dideli vidaus gyventojų persikėlimo srautai, kurie didintų spaudimą būstui, savivaldybių paslaugoms ir socialinei apsaugai.

    Trečiasis scenarijus aprašo plataus masto karą, kai mūšio linija stabilizuojasi ties didžiosiomis upėmis, o žala įgauna totalinį pobūdį. Ataskaitoje teigiama, kad iki 100 kilometrų zonoje nuo okupuotos teritorijos galėtų būti sunaikinta didelė dalis svarbiausios infrastruktūros, o nedarbas laisvose teritorijose modeliuojamas virš 43 proc.

    Kritinė infrastruktūra ir ilgalaikė žala

    Ataskaitos autoriai didžiausiu nuostolių komponentu įvardija kritinę infrastruktūrą: energetiką, transportą ir telekomunikacijas. Jos atstatymo kaštai, konvertuojant pateiktas sumas, vertinami nuo maždaug 130 mlrd. eurų iki apie 710 mlrd. eurų, priklausomai nuo karo intensyvumo.

    Greta fizinės žalos akcentuojami ilgalaikiai socialiniai padariniai: masinės traumos rizika, demografinis spaudimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija. Tokie procesai, pasak autorių, mažintų produktyvumą ir lėtintų atsigavimą net ir pasibaigus aktyviems karo veiksmams.

    Taip pat išskiriamos aplinkosauginės pasekmės, kurios dažnai lieka nuošalyje nuo pirmųjų ekonominių vertinimų. Dirvožemio tarša, pramoninių objektų pažeidimai ir užminuotos teritorijos reikštų ilgus apribojimus žemės ūkiui, statyboms bei vietos investicijoms.

    Ką siūlo autoriai

    Rekomendacijose akcentuojamas nuoseklus gynybos finansavimas ir platesnė atsparumo darbotvarkė. Tarp siūlymų minimas civilinės saugos stiprinimas, nes tai, pasak vertinimo, yra palyginti mažesnėmis sąnaudomis duodantis reikšmingą efektą atgrasymo ir pasirengimo elementas.

    Didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniam atsparumui: kritinių valstybės ir finansų sistemų tęstinumo planams, atsarginiams duomenų centrams, patikimam ryšiui ir kibernetinei gynybai. Ataskaitoje keliama mintis, kad dalis kritinių sistemų galėtų būti perkelta į sąjungininkų šalyse veikiančią debesijos infrastruktūrą, mažinant riziką vienoje teritorijoje.

    Autoriai taip pat kalba apie atstatymo planavimą iš anksto, vadovaujantis principu atkurti geriau: su labiau išskaidyta, atsparesne infrastruktūra ir mažiau pažeidžiamomis tiekimo grandinėmis. Tokia kryptis, jų vertinimu, leistų sumažinti ateities šokus net ir taikos metu.

    „Neprisiimtas pasirengimo ir atgrasymo kaštas ilgainiui gali būti nepalyginamai didesnis nei nuoseklus investavimas į gynybą ir valstybės atsparumą“, – teigiama ataskaitoje pristatytame argumente.

    Diskusijoje dėl išvadų ZPP vadovas Cezary Kaźmierczak ragino ryžtingai didinti išlaidas gynybai, argumentuodamas, kad tai yra priemonė sumažinti eksponentiškai didesnius karo nuostolius. Kartu pabrėžta, kad atgrasymas remiasi ne vien technika, bet ir visuomenės pasirengimu bei civilinės saugos pajėgumais.

    „Verta skirti lėšų ginklavimuisi, nes kitu atveju vėliau tektų sumokėti gerokai didesnę kainą. Atgrasymas prasideda galvoje“, – sakė Cezary Kaźmierczak.

  • Europos Komisija įspėja: kuro priemokos po bilieto pirkimo gali pažeisti ES taisykles

    Kaina turi būti galutinė

    Europos Komisija perspėja, kad avialinijų praktika po bilieto įsigijimo papildomai priskaičiuoti kuro priemokas gali prieštarauti Europos Sąjungos teisės aktams. Pasak Komisijos, parduodant skrydžio bilietą vartotojui turi būti aiškiai pateikta galutinė mokėtina kaina.

    Komisija pabrėžia, kad į galutinę kainą turi būti įtraukti visi neišvengiami ir numatomi mokesčiai, rinkliavos bei kiti privalomi mokėjimai. Tai reiškia, kad keleivis pirkimo metu turi matyti realią sumą, kurią mokės, be vėlesnių netikėtų priedų.

    Kuro kainos argumentas kelia abejonių

    Komisijos vertinimu, pastarosiomis savaitėmis aukštos aviacinio kuro kainos rinkoje buvo pakankamai prognozuojamos. Dėl to oro vežėjai, jei mato išaugusias sąnaudas, turėtų koreguoti skelbiamas bilietų kainas iš anksto, o ne grįžti prie jau parduotų bilietų.

    Kaip pavyzdys viešai minėta Ispanijos bendrovė „Volotea“, įvedusi papildomą mokestį, kuris gali būti pritaikytas keleiviui jau po pirkimo. Maksimali tokios priemokos riba buvo įvardyta iki 14 eurų.

    Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis Europos oro linijų paprastai draudžiasi nuo kuro kainų svyravimų iš anksto. Tokie finansiniai instrumentai gali sumažinti staigių kainų šuolių poveikį, todėl argumentas apie būtinybę vėliau didinti jau parduotų bilietų kainą ne visada atrodo pagrįstas.

    Ką tai reiškia keleiviams

    Komisija nurodo, kad bilieto kainos didinimas po rezervacijos gali kelti klausimų ir pagal ES direktyvas, susijusias su nesąžininga komercine veikla bei nesąžiningomis sutarčių sąlygomis. Vis dėlto šių taisyklių laikymąsi pirmiausia prižiūri nacionalinės institucijos, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.

    Praktikoje tai reiškia, kad keleiviai, susidūrę su papildomais mokesčiais po pirkimo, turėtų atidžiai peržiūrėti vežėjo sąlygas ir išsaugoti pirkimo patvirtinimą su nurodyta kaina. Jei kyla ginčas, svarbu turėti įrodymus, kokia galutinė suma buvo pateikta pirkimo momentu.

    Atskira tema yra skrydžių atšaukimai dėl išaugusių sąnaudų. Komisijos pozicija, apie kurią viešai kalbėjo už transportą atsakingas eurokomisaras Apostolos Tzitzikostas, tokiais atvejais keleivių teisės į kompensacijas iš esmės išlieka, o vien kuro kainų šuolis nebūtinai laikytinas pakankamu pagrindu jų nemokėti.

  • Croatia Airlines atšaukė 900 skrydžių: brangstantis aviacinis kuras vis labiau spaudžia vežėjus

    Kroatijos nacionalinė oro linijų bendrovė Croatia Airlines pranešė atšaukianti 900 skrydžių, suplanuotų artimiausiam metų ketvirčiui. Bendrovės atstovai teigia, kad sprendimą lėmė sparčiai augančios sąnaudos, pirmiausia – brangstantis aviacinis kuras ir didėjančios oro uostų rinkliavos.

    Komercijos direktorius Slavenas Žabo Kroatijos žiniasklaidai sakė, kad dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose šoktelėjusios naftos kainos tiesiogiai didina vežėjų išlaidas. Jo teigimu, aviacinio kuro kaina nuo krizės pradžios išaugo maždaug dvigubai, o tokio masto pokytis ypač skausmingas bendrovėms, kurių maršrutų tinklas remiasi sezoniškai aktyviu turizmu.

    „Dabartinės aviacinio kuro sąnaudos lems daugiamilijoninius nuostolius“, – sakė S. Žabo.

    Pasak bendrovės, siekiant sušvelninti smūgį imtasi vadinamojo krizių valdymo ir veiklos optimizavimo. Skrydžių mažinimas – viena iš priemonių, leidžiančių prisitaikyti prie brangesnių skrydžių vykdymo ir sumažinti riziką vykdyti reisus su menkesniu užpildymu.

    Kartu akcentuojama, kad galutinę bilietų kainą lemia ne tik kuro kaštai, bet ir oro uostų mokesčiai bei rinkos veiksniai, tokie kaip paklausa ir konkurencija. Kaip pavyzdį Kroatijos žiniasklaida įvardijo Zagrebo oro uoste nuo birželio 1 dienos planuojamą apie 20 proc. didinimą kai kurioms rinkliavoms, o tokie pokyčiai paprastai atsiliepia vežėjų kainodarai.

    Bendrovė kol kas nenurodė, kiek tiksliai galėtų kilti bilietų kainos, nes jos priklauso nuo konkrečių maršrutų, sezoniškumo ir pardavimų dinamikos. Vis dėlto rinkoje tokiais laikotarpiais dažniau matoma situacija, kai brangstant kurui didinami papildomi mokesčiai, koreguojami tvarkaraščiai arba mažinamas reisų dažnis, kad būtų geriau išnaudojami lėktuvų pajėgumai.

    Nepaisant iššūkių, Croatia Airlines tvirtina, kad turistinis sezonas šiuo metu nėra tiesiogiai pavojuje. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius bendrovė skaičiuoja sulaukusi apie 23 proc. daugiau keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tai rodo išliekantį kelionių poreikį net ir augant sąnaudoms.