CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Unibep“ taikosi į branduolinės energetikos projektus Choczewyje: planuoja iki 230 mln. eurų apyvartą per metus

    Lenkijos statybų grupė „Unibep“ praneša matanti vietą savo portfelyje su branduoline energetika susijusiuose projektuose Choczewyje, kur planuojama pirmoji šalies atominė elektrinė. Bendrovės valdybos narė Ewelina Karp-Kręglicka teigia, kad įmonė galėtų veikti kaip rangovas ir tiekimo grandinės partneris, pasitelkdamas patirtį energetikoje, pramonėje ir infrastruktūroje.

    Pasak jos, bendrovė siekia, kad energetikos segmentas kasmet generuotų apie 1 mlrd. zlotų apyvartą, tai yra maždaug 230 mln. eurų. Šis tikslas atspindi kryptį, kuria pastaruoju metu juda dalis regiono statybų rinkos: didesnės vertės ir ilgesnio ciklo projektai energetikoje dažnai užtikrina stabilesnį darbų srautą nei gyvenamoji statyba.

    Energetika tapo maržų varikliu

    „Unibep“ akcentuoja, kad energetikos statyba pernai tapo svarbiu pelningumo šaltiniu. Bendrovės pateikiamuose 2025 metų rezultatų komentaruose nurodoma, kad energetikos segmento pajamos šoktelėjo 68 proc., o bendrasis pelningumas išaugo iki 9,6 proc., kai anksčiau siekė 0,6 proc.

    Užsakymų portfelis energetikoje, įmonės skaičiavimu, jau sudaro apie 900 mln. zlotų, arba maždaug 210 mln. eurų. Toks portfelis rodo, kad bendrovė siekia didinti dalį projektuose, kuriuose svarbus ne tik darbų mastas, bet ir techninė kompetencija bei kvalifikaciniai reikalavimai.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome aštuonias dideles investicijas energetikoje. Turime planų energetikoje perdirbti 1 mlrd. zlotų per metus“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ką „Unibep“ galėtų daryti Choczewyje

    Bendrovės atstovė pabrėžia, kad branduolinės energetikos projektai rangovams patrauklūs dėl ilgo planavimo horizonto ir paprastai aiškesnio finansavimo modelio. Praktikoje tai reiškia ne vien pačios elektrinės statybas, bet ir didelį kiekį lydinčios infrastruktūros: kelių, inžinerinių tinklų, gamybinių ir sandėliavimo erdvių, darbuotojų bazės, logistikos sprendimų.

    „Ši investicija rangovų rinkai įdomi, nes užtikrina ilgalaikiškumą ir stabilų finansavimą. Matai „Unibep“ kaip vykdomąjį partnerį ir tiekimo grandinės dalyvį“, – sakė Ewelina Karp-Kręglicka.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį į „Unibep“ grupės modulinių statinių įmonę „Unihouse“. Pasak E. Karp-Kręglickos, būtent moduliniai sprendimai galėtų būti panaudoti ankstyvame etape, kai reikia greitai sukurti laikiną gyvenamąją ir administracinę infrastruktūrą būsimiems statybų darbuotojams.

    Tokie laikini miesteliai, dažnai kuriami iš konteinerinių ar modulių tipo pastatų, yra įprasta didelių energetikos ir infrastruktūros projektų dalis. Jie leidžia sutrumpinti pasirengimo laiką, greičiau pradėti darbus ir geriau valdyti darbuotojų apgyvendinimą regionuose, kur nuomos pasiūla ribota.

    Vietinės vertės kriterijai: svarbi ne tik taisyklė, bet ir įgyvendinimas

    Interviu metu E. Karp-Kręglicka pasisakė ir apie vadinamąjį local content, tai yra vietinės vertės, kriterijų taikymą viešuosiuose ir strategiškai svarbiuose projektuose. Jos teigimu, vien kriterijų apibrėžimas dar negarantuoja rezultato, jei jie nebus aiškiai perkelti į konkursų sąlygas ir rangos sutartis.

    „Kriterijai apibrėžti tikrai gerai. Klausimas, kaip jie bus įvesti į kontraktus, nes viena yra kriterijus nustatyti, o kita yra juos įgyvendinti“, – sakė ji.

    Bendrovės vertinimu, vietinės vertės reikalavimai galėtų veikti kaip ne kainos kriterijai, kurie konkurse papildomai vertina tiekimo grandinės struktūrą, vietinių subrangovų įtraukimą ar tam tikrų darbų atlikimą šalyje. Tokia praktika Europoje taikoma vis dažniau, tačiau jos sėkmė priklauso nuo to, ar kriterijai išmatuojami ir ar vėliau realiai tikrinami vykdant sutartį.

  • Lenkijos fregatos Miecznik gaus „L3Harris“ IPMS: ką pakeis JAV platformos valdymo sistema?

    Lenkijos karinis jūrų laivynas žengia į svarbų modernizacijos etapą: trys statomos Miecznik klasės fregatos bus aprūpintos amerikiečių bendrovės „L3Harris“ integruota laivo platformos valdymo sistema IPMS. Sprendimą pasirinko PGZ Stocznia Wojenna, o tikslas aiškus – didesnis patikimumas, sauga ir operacinė parengtis.

    IPMS yra skirta sujungti ir automatizuoti pagrindines laivo funkcijas, kad įgula realiu laiku matytų svarbiausius techninius parametrus ir greičiau reaguotų į gedimus ar incidentus. Praktikoje tai apima varomąją sistemą, elektros energijos gamybą ir skirstymą, pagalbines sistemas, gaisrinę saugą bei techninės būklės stebėseną.

    Tokio tipo sprendimai laikomi vienu iš modernių karo laivų „nervų centrų“, nes leidžia sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką, optimizuoti eksploataciją ir geriau valdyti avarines situacijas. Kuo daugiau sistemų integruojama į vieną valdymo architektūrą, tuo svarbesni tampa kibernetinio saugumo reikalavimai ir patikimos atsarginės procedūros.

    Kas yra Miecznik programa?

    Miecznik yra vienas svarbiausių Lenkijos ginkluotųjų pajėgų laivyno atnaujinimo projektų, kuriuo siekiama sustiprinti pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO operacijose. Fregatos kuriamos remiantis „Babcock“ projektu „Arrowhead 140“, kuris plačiai vertinamas kaip modulinė ir modernizacijai pritaikyta platforma.

    Šios klasės laivai planuojami kaip daugiafunkciai: nuo oro gynybos ir laivybos maršrutų apsaugos iki priešpovandeninių užduočių. Viešai skelbiama, kad fregatose numatomi pažangūs ryšio, stebėjimo ir kovos valdymo sprendimai, o tai reiškia, kad IPMS pasirinkimas tampa kritiškai svarbus ne tik patogumui, bet ir kovinei ištvermei.

    Ką duoda IPMS pasirinkimas?

    Platformos valdymo sistema tiesiogiai veikia laivo „kasdienybę“: energijos balansą, gedimų diagnostiką, avarinių režimų valdymą ir įgulos darbo organizavimą. Karo laive tai reiškia mažiau neplanuotų prastovų, tikslesnį resursų valdymą ir greitesnį problemų lokalizavimą, ypač tada, kai laivas veikia toli nuo bazės.

    „L3Harris“ IPMS yra naudojama įvairiuose šiuolaikiniuose laivynuose, o tokia patirtis paprastai vertinama kaip mažesnė įdiegimo ir eksploatacijos rizika. Vis dėlto galutinis efektyvumas priklauso nuo integracijos kokybės, bandymų apimties, įgulos parengimo ir to, kaip sistema bus derinama su kitomis laivo platformos bei kovos sistemomis.

    Didėjant įtampai Baltijos regione, Lenkijos investicijos į didesnius, geriau ginkluotus ir ilgesnės autonomijos laivus vertinamos kaip strateginis žingsnis. Miecznik fregatos, papildytos modernia IPMS, turėtų tapti reikšmingu Lenkijos laivyno pajėgumų šuoliu, ypač oro ir jūrų erdvės kontrolės bei sąveikos su NATO užduotyse.

  • Auksas brangsta po Trumpo žinutės apie Iraną: investuotojai grįžta, o nafta leidžiasi žemyn

    Aukso kaina pastarosiomis dienomis vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, o judėjimą rinkose paskatino geopolitinės naujienos iš Artimųjų Rytų. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo viešo komentaro apie pažangą derybose su Iranu rinkos dalyviai ėmė aktyviau pirkti saugesniais laikomus aktyvus.

    Tekste minimas šuolis iki beveik 4 700 JAV dolerių už Trojos unciją neatitinka šiuo metu pasaulinėse biržose fiksuojamų aukso kainų lygio. Realiose rinkose auksas paprastai kotiruojamas kelis kartus mažesne kaina, todėl tikėtina, kad šaltinyje įsivėlė skaičiavimo ar valiutos pateikimo klaida.

    Kas kilstelėjo aukso kainą?

    Rinkos jautriai reaguoja į signalus, kad gali mažėti karinė eskalacija ir sutrikimų rizika regione, per kurį eina svarbūs energijos tiekimo keliai. Net ir užuomina apie galimą paliaubų ar platesnio susitarimo scenarijų dažnai sukelia greitą pozicijų perbalansavimą, ypač tarp spekuliantų.

    Tuo pat metu investuotojai vertina ir palūkanų normų perspektyvą. Jei energijos kainos slūgsta, mažėja infliacijos spaudimas, o tai didina tikimybę, kad centriniai bankai ateityje galėtų švelninti pinigų politiką, kas istoriškai palanku auksui.

    Nafta pigo, nes mažėja rizika

    Kartu su aukso brangimu šaltinyje aprašomas ir naftos atpigimas. Tokia kryptis dažnai matoma tada, kai rinka ima tikėti, kad sumažės tiekimo sutrikimų tikimybė, pavyzdžiui, dėl laivybos saugumo jautriuose sąsiauriuose.

    Naftos kainų kritimas gali turėti tiesioginį poveikį degalų kainoms, transporto sąnaudoms ir galiausiai vartotojų infliacijai. Vis dėlto šie pokyčiai paprastai persiduoda su laiko vėlavimu, o kryptį gali greitai pakeisti naujos žinios iš regiono.

    Kodėl tai svarbu investuotojams?

    Auksas išlieka vienu populiariausių instrumentų, kai rinkose auga neapibrėžtumas, o investuotojai siekia diversifikuoti riziką. Pastaraisiais metais aukso paklausą papildomai palaiko ir centrinių bankų pirkimai, kurie padeda stabilizuoti rinką net ir svyruojant nuotaikoms.

    Vis dėlto trumpalaikiai šuoliai, paremti politiniais pareiškimais, dažnai būna trapūs. Jei derybos įstringa ar grįžta eskalacijos grėsmė, nafta gali brangti, o auksas judėti dar vienu impulsu, todėl rinkos dalyviai paprastai vertina ne tik antraštes, bet ir realius veiksmus bei oficialius sprendimus.

  • Degalų kainų lubos mažėja: ministras paskelbė naujus limitus benzinui ir dyzelinui

    Nuo ketvirtadienio degalinėse mažėja maksimalios degalų kainos: ministras paskelbė naujus limitus benzinui 95, benzinui 98 ir dyzelinui. Sprendimas reiškia, kad leistinos kainų „lubos“ bus žemesnės nei galiojusios trečiadienį.

    Pagal paskelbtus limitus, benzino 95 litro kaina negalės viršyti maždaug 1,36 euro, benzino 98 – apie 1,47 euro, o dyzelino – apie 1,54 euro. Palyginimui, trečiadienį maksimalūs įkainiai buvo kiek didesni: atitinkamai apie 1,36 euro, 1,48 euro ir 1,55 euro už litrą.

    Kaip galioja kainų limitai?

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis oficialiame leidinyje ir įsigalioja kitą dieną po paskelbimo. Jei naujas limitas paskelbiamas prieš nedarbo dienas ar šventes, jis paprastai taikomas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

    Prekyba viršijant nustatytą kainos „lubų“ ribą užtraukia sankcijas: numatyta bauda iki maždaug 221 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administratorius, kuris gali tikrinti, ar degalinės laikosi nustatytų reikalavimų.

    Nuo ko priklauso maksimalios kainos?

    Maksimali degalų kaina apskaičiuojama pagal formulę, kurioje įvertinama vidutinė didmeninė degalų kaina vidaus rinkoje ir pridedami pagrindiniai mokesčiai. Taip pat įtraukiama fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Įtaką galutiniam limitui daro ir laikinos mokestinės priemonės: tam tikram laikotarpiui gali būti sumažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei koreguojamas akcizas. Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sušvelninti staigių naftos kainų ir logistikos kaštų svyravimų poveikį vartotojams.

  • Masters & Robots Awards 2026: apdovanoti projektai, keičiantys mokėjimus, draudimą ir pagalbą neregiams

    Masters & Robots Awards 2026 ceremonijoje įvertinti sprendimai, kurie rodo, kaip greitai regione bręsta praktinės inovacijos: nuo išmaniųjų akinių neregiams iki sistemų, padedančių aptikti dirbtinio intelekto sukurtas klastotes draudime ir supaprastinti viešuosius mokėjimus.

    Konkursą organizavo „Digital University“, o projektus vertino nepriklausoma komisija. Organizatoriai pabrėžė, kad šiemet akcentas krito ne tik į technologinį naujumą, bet ir į aiškiai pamatuojamą poveikį visuomenei, verslui bei valstybės skaitmenizacijai.

    Skaitmenizacija kaip konkurencinis pranašumas

    Renginyje skambėjo žinutė, kad skaitmeninės paslaugos ir inovacijos tampa ekonomikos varikliu, ypač finansų, draudimo, sveikatos ir viešojo sektoriaus srityse. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija, jog laimi ne tie, kurie kuria daugiausia prototipų, o tie, kurie geba sprendimus greitai įdiegti ir užtikrinti jų saugumą.

    „Lenkijoje pasiekėme didžiulį skaitmenizacijos proveržį, kuris kelia pagarbą visame pasaulyje. Tai nuopelnas žmonių, kurie tyliai, bet nuosekliai stumia projektus į priekį ir nepaiso kliūčių“, – sakė skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renginio sumanytojai atkreipė dėmesį ir į kitą problemą: inovacijų kūrėjai neretai nepakankamai įvertina savo rezultatus vietinėje rinkoje, nors jų sprendimai konkurencingi tarptautiniu mastu.

    „Lenkijos pasiekimai inovacijų srityje yra išskirtiniai globaliu mastu, bet namuose vis dar linkstame nuvertinti save. Šie apdovanojimai skirti pripažinti viziją, aistrą ir kūrybiškumą bei duoti impulsą tolesniam augimui“, – sakė „Digital University“ vadovė Jowita Michalska.

    Kas laimėjo ir kuo išsiskyrė

    Vienas ryškiausių įvertinimų atiteko Dariuszui Mazurkiewicziui, siejamam su BLIK, už indėlį kuriant skaitmeninių atsiskaitymų ekosistemą, kuria, kaip skelbta renginyje, naudojasi apie 21 mln. žmonių. Komisija pabrėžė nuoseklumą keičiant vartotojų atsiskaitymo įpročius ir stiprinant skaitmeninės ekonomikos pagrindus.

    Skaitmeninės transformacijos kategorijoje išskirtas PZU komandos sprendimas „Photo Detective“, skirtas aptikti nuostolių nuotraukas, suklastotas generatyviniu DI. Ši kryptis atitinka bendrą rinkos realybę: draudikai ir bankai vis dažniau investuoja į klastočių prevenciją, nes DI įrankiai supaprastina ne tik produktyvų darbą, bet ir sukčiavimo scenarijus.

    Tvarumo kategorijoje nugalėjo „Recloth“ projektas, automatizuojantis naudotų drabužių pardavimo procesą. Sprendimas per kelias sekundes sugeneruoja skelbimo aprašą ir padeda greičiau pateikti prekę rinkai, o tai atspindi augantį pernaudojimo sektorių ir technologijų vaidmenį mažinant atliekų kiekį.

    Socialinio poveikio kategorijoje apdovanojimas atiteko Lenkijos plėtros fondui už kapitalo sprendimus, padedančius vietos įmonėms augti ir išlaikyti kontrolę ankstyvosiose plėtros stadijose. Tuo pačiu pabrėžta, kad inovacijoms vis dažniau reikia ne vien idėjos, bet ir finansavimo mechanizmų, leidžiančių išvengti ankstyvo pardavimo užsienio investuotojams.

    Klientų patirties kategorijoje įvertintas Centrinis informatikos centras už e. mokėjimų sprendimą, leidžiantį per „mObywatel“ programėlę greitai apmokėti vietinius mokesčius. Tokios paslaugos atspindi kryptį, kai valstybės skaitmeniniai produktai vertinami pagal tai, ar jie sutaupo gyventojų laiką ir sumažina administracinę naštą.

    Jaunųjų kūrėjų apdovanojimas skirtas „Navigate View“ komandai už išmaniuosius akinius, kurie realiuoju laiku aprašo aplinką neregiams garso pagalba. Tai viena sparčiausiai augančių asistuojančių technologijų sričių, kur DI pritaikymas kuriamas ne dėl efekto, o dėl kasdienės, apčiuopiamos naudos.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie projektai dažniausiai atsiranda ten, kur susitinka keli pasauliai: technologijų komandos, verslas ir viešasis sektorius. Būtent ši partnerystė, pasak jų, lemia, ar idėja tampa realiai veikiančia paslauga, o ne vien demonstraciniu prototipu.

    Tarp iniciatyvą palaikiusių partnerių įvardyti Skaitmenizacijos ministerija, NASK, Centrinis informatikos centras, „Mastercard“, „InCredibles“, „Kulczyk Investments“, „Symfonia“ ir „Poczta Polska“.

  • Deweloperių pelningumas kyla iki 17,1 proc.: bankai švelnina sąlygas ir vėl finansuoja žemės sklypus

    2025 metais būsto plėtotojų (deweloperių) pelningumas vėl auga: biržoje kotiruojamų bendrovių finansiniai rezultatai rodo, kad vidutinė grynojo pelno marža per metus pakilo nuo 16,1 proc. iki 17,1 proc. Tai reikšmingas signalas rinkai, nes šis lygis beveik sutampa su tuo, ko dažniausiai tikisi bankai, vertindami projektų finansavimą.

    Toks pelningumas laikomas artimu pastarojo dešimtmečio vidurkiui, todėl sektorius vis labiau panašėja į „įprastą“ būseną po ankstesnių sukrėtimų. Pirkėjams tai reiškia, kad rinka labiau stabilizuojasi, tačiau kartu išlieka įtampa dėl kainų, sąnaudų ir kredito sąlygų.

    Marža brutto ir marža neto

    Viešojoje erdvėje dažnai linksniuojamos didelės maržos, tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbu neskubėti daryti išvadų iš vieno rodiklio. Marža brutto parodo rezultatą iš pardavimų, bet ji neapima visų įmonės veiklos kaštų, o būtent jie būsto vystyme gali būti dideli ir kintantys.

    Marža neto laikoma tikslesniu „temperatūros matuokliu“, nes parodo realią įmonės rentą po administracinių, finansavimo, mokesčių ir kitų sąnaudų. 17,1 proc. grynojo pelno marža rodo, kad didžiausi rinkos žaidėjai išlaiko dviženklius pelningumo rodiklius, tačiau tai nėra „išskirtinis rekordas“ istoriniame kontekste.

    Bankai kelia kartelę, bet tampa lankstesni

    Plėtotojų verslas glaudžiai susijęs su bankiniu finansavimu, o bankai paprastai vertina, ar projektas turi pakankamą „pagalvę“ rizikoms. Rinkoje įprastai minima, kad minimali pageidaujama projekto grąža dažnai siekia apie 15 proc., o patogesnis bankams lygis artėja prie 18 proc.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl 2025 metais fiksuojamas 17,1 proc. vidurkis bankams atrodo saugus ir prognozuojamas. Dėl to finansuotojai vis dažniau rodo didesnį apetitą rizikai ten, kur anksčiau buvo kur kas konservatyvesni.

    Vienas ryškesnių požymių yra grįžtantis bankų noras finansuoti ir žemės sklypų įsigijimą. Pastaruoju metu tokio tipo finansavimas buvo gerokai retesnis, todėl atsargus „atsidarymas“ interpretuojamas kaip pagerėjusių lūkesčių ženklas, nors sąlygos išlieka griežtos.

    Ilgas projektų ciklas ir rizikų kaina

    Būsto vystymas yra ilgo ciklo veikla: nuo sklypo įsigijimo iki projekto užbaigimo ir galutinio atsiskaitymo dažnai praeina keli metai. Per šį laiką gali pasikeisti statybinių medžiagų ir darbų kainos, skolinimosi kaina, pirkėjų aktyvumas, o kartais ir teisinė aplinka.

    Dėl to dviženklė marža neto vertinama ne kaip paprastas „uždarbio procentas nuo buto kainos“, o kaip rizikos ir laiko sąnaudų atspindys. Ekspertų vertinimu, apie 16–17 proc. lygis leidžia palaikyti investavimo tęstinumą, užtikrinti bankams priimtiną rizikos profilį ir planuoti naujus projektus.

    Vis dėlto sektorius išlieka po spaudimu: augančios sąnaudos ir nepastovus pirkėjų finansavimas verčia plėtotojus didinti operacinę drausmę, tiksliau planuoti projektus ir jautriau reaguoti į paklausos pokyčius. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis rodikliams, „lengvo laikotarpio“ rinka dar nežada.

  • E. sąskaitos ir automatiniai mokėjimai: KSeF žada greitesnius atsiskaitymus ir daugiau pasirinkimų

    Idėja, kad sąskaita faktūra galėtų būti apmokėta beveik automatiškai, iš futuristinės vizijos sparčiai virsta realiu finansų technologijų planu. Tam postūmį suteikia vis plačiau diegiamos struktūrizuotos e. sąskaitos, kurios leidžia standartizuoti duomenis ir supaprastinti apmokėjimo procesą.

    Lenkijoje vienu svarbiausių pokyčių laikomas nacionalinis e. sąskaitų sprendimas KSeF, galintis pakeisti verslo atsiskaitymų praktiką. Struktūrizuotas formatas reiškia, kad B2B sąskaitos tampa vienodos logikos ir lengviau apdorojamos tiek apskaitos sistemoms, tiek mokėjimų infrastruktūrai.

    Ar sąskaitos apmokės save?

    Technologiškai automatiniai mokėjimai už e. sąskaitas jau įmanomi, nes panašūs mechanizmai seniai veikia prenumeratose ir periodiniuose atsiskaitymuose. Vis dėlto didžiausias iššūkis yra ne sistemos, o vartotojų pasitikėjimas ir kontrolės jausmas, ypač kai sumos kinta.

    Ekspertai pabrėžia, kad žmonėms priimtiniau automatizuoti fiksuotus nurašymus, kai aišku, kokia suma bus nuskaičiuota. Kintamų sumų sąskaitoms dažnai norima paskutinio patvirtinimo, todėl realistiškiausias scenarijus artimiausiu metu yra pusiau automatizuotas modelis su aiškiu „apmokėti“ veiksmu.

    „Tai momentas, kai pirmą kartą visos B2B sąskaitos bus struktūrizuotos ir atrodys vienodai, o tai atveria didžiules galimybes“, – sakė Grzegorz Suszko, „Visa“ Government Solutions komandos vadovas Centrinės ir Rytų Europos regione.

    Daugiau pasirinkimų mokėtojui ir greitesni pinigai išrašytojui

    Vienas ryškiausių pokyčių, kurį akcentuoja rinkos dalyviai, yra platesnės atsiskaitymo galimybės asmeniui ar įmonei, apmokančiai sąskaitą. Pavyzdžiui, atsiranda daugiau scenarijų, kai sąskaitą galima apmokėti kortele, o tai gali reikšti ilgesnį apmokėjimo terminą mokėtojui ir greitesnį lėšų gavimą sąskaitos išrašytojui.

    Tokie sprendimai gali trumpinti apmokėjimų ciklą vien dėl patogumo: gavus sąskaitą su integruotu mokėjimo mygtuku, ją lengviau apmokėti nedelsiant. Verslui tai svarbu ir dėl apyvartinių lėšų, ir dėl mažesnės administracinės naštos, kai mažiau laiko skiriama priminimams bei skolų valdymui.

    Skaitmeniniai mokėjimai sparčiau ateina į viešąjį sektorių

    Skaitmeninių mokėjimų plėtra vis labiau matoma ir viešajame sektoriuje, kur gyventojams siekiama pasiūlyti patogesnius atsiskaitymus už mokesčius ir vietines rinkliavas. Kaip pavyzdys nurodoma „mObywatel“ programėlė, kurioje dalis savivaldybių leidžia gyventojams matyti mokėtinas sumas ir jas apmokėti tiesiai programėlėje.

    Tokio tipo sprendimai dažnai remiasi savivaldybių pasirinkimu, kokias įmokas rodyti ir kaip integruoti duomenis. Skelbiama, kad prie sistemos prisijungusių savivaldybių skaičius augo nuo maždaug 100 iki daugiau nei 200, o galimybę atsiskaityti tokiu būdu gali turėti per 9 000 000 gyventojų.

    „Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gali patogiai atsiskaityti su administracija, neieškant atskirų svetainių ar mokėjimo rekvizitų“, – sakė G. Suszko.

    Kita kryptis, kurią vis dažniau mini mokėjimų ekosistemos dalyviai, yra anonimizuotų transakcijų duomenų panaudojimas miestų planavimui. Tokie duomenys gali padėti tiksliau suprasti turistų srautus, jų buvimo trukmę ir išlaidų pobūdį, o tai svarbu tiek turizmo politikai, tiek infrastruktūros apkrovų valdymui.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad organizacijoms dažnai pritrūksta kompetencijų ir resursų duomenims „įdarbinti“, net jei susidomėjimas yra didelis. Dėl to skaitmenizacija vis dažniau siejama ne tik su technologijomis, bet ir su žmonių įgūdžiais, procesų peržiūra bei aiškiomis atsakomybėmis.

  • „Orlen Neptun“ artėja prie Baltic West vėjo parko: Baltijoje pradėti metiniai aplinkos tyrimai

    „Orlen Neptun“ pranešė tęsianti pasirengimą Baltijos jūroje planuojamam jūrinio vėjo parkui Baltic West. Įmonė pradėjo išsamius aplinkos tyrimus, kurie turi padėti įvertinti būsimos statybos poveikį ir parinkti sprendimus, mažinančius rizikas jūros ekosistemai.

    Projektas numato vėjo parką Odros seklumoje, o jo planuojama instaliuota galia siekia apie 4,1 gigavato. Bendrovė nurodo, kad tokio masto elektrinė ateityje galėtų reikšmingai prisidėti prie elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau prieš statybas būtina surinkti visų sezonų duomenis.

    Ką stebi tyrėjai jūroje?

    Aplinkos monitoringas numatytas vieneriems metams, kad būtų užfiksuoti skirtingų sezonų pokyčiai. Tokia praktika taikoma jūrinių vėjo parkų rengime, nes paukščių migracija, žuvų pasiskirstymas ar jūrinių žinduolių aktyvumas per metus kinta.

    Tyrimus atlieka Lenkijos įmonė „MEWO“, pasitelkdama specializuotus laivus ir orlaivį. Stebima tiek negyvoji aplinka, tiek gyvieji organizmai, kurie laikomi svarbiais Baltijos jūros ekosistemos stabilumui.

    „Jūrinės aplinkos tyrimai yra neatsiejama pasirengimo statybos etapui dalis, o vėliau padeda eksploatuoti parką pagal aplinkosauginius standartus“, – teigė „Orlen Neptun“.

    Įmonė pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys skiriamas žuvims, jūriniams ir migruojantiems paukščiams, jūriniams žinduoliams, taip pat dugno organizmams ir povandeninei augmenijai. Surinkti duomenys turėtų tapti pagrindu poveikio aplinkai vertinimui ir priemonių planui, kaip statybų metu riboti triukšmą, drumstumą bei kitus veiksnius.

    Lygiagrečiai tiriamas jūros dugnas

    Kartu vyksta ir geologiniai tyrimai, būtini projektavimui: vertinama, kokia yra grunto sandara po jūros dugnu ir kaip ją gali paveikti pamatų įrengimas. „Orlen Neptun“ nurodo, kad atliekami 2D seisminiai matavimai.

    Šiuos darbus vykdo „Geofizyka Toruń“. Planuojama atlikti apie 3 000 kilometrų seisminių linijų, o duomenys bus naudojami projektuojant konstrukcijas ir vertinant geotechnines sąlygas iki maždaug 100 metrų gylio.

    Pagal bendrovės skelbiamą grafiką, elektra iš Baltic West į tinklą galėtų būti tiekiama po 2034 metų. Toks terminas atspindi įprastą jūrinio vėjo projektų eigą, kai po aplinkos ir geologinių tyrimų seka leidimų procedūros, techninis projektavimas, rangovų parinkimas, gamyba ir statybų darbai jūroje.

    „Orlen“ grupė pastaraisiais metais plečia atsinaujinančios energetikos portfelį, o jūrinis vėjas laikomas vienu svarbiausių regiono elektros gamybos šaltinių dėl didesnio ir stabilesnio vėjo greičio jūroje. Kartu tokie projektai kelia aukštus reikalavimus aplinkosaugai, todėl ilgalaikis monitoringas tampa vienu pagrindinių etapų prieš priimant galutinius investicinius sprendimus.

  • „Bumech“ pradėjo aukso gavybą Pietų Afrikoje: projektas Maranda pereina į pajamų etapą

    Katovicuose įsikūrusi bendrovė „Bumech“ pranešė pradėjusi pirmąją Maranda kasybos projekto fazę Pietų Afrikos Respublikoje ir jau vykdanti aukso gavybą. Įmonė teigia, kad startui palankios aukštos aukso kainos pasaulio rinkose, todėl projektas greičiau pereina nuo investicijų prie veiklos pajamų.

    Maranda projekte pradėtas oksidinių rūdų iš Burgersdorp telkinio išplovimo procesas, o planuojamas gamyklos pajėgumas siekia 54 000 tonų rūdos per metus. „Bumech“ pažymi, kad oksidinės rūdos leidžia taikyti paprastesnį ir pigesnį aukso atgavimo procesą, o sulfidinės rūdos numatytos vėlesniuose etapuose.

    Gamybos startas ir rinkos fonas

    Aukso gavybos pradžia sutampa su laikotarpiu, kai investuotojai dažniau renkasi auksą kaip saugesnį turtą dėl geopolitinių rizikų, palūkanų normų lūkesčių ir centrinių bankų pirkimų. Tokios tendencijos pastaraisiais metais palaikė aukso kainas ir didino kasybos projektų patrauklumą, ypač tiems, kurie gali greitai pasiekti komercinę gamybą.

    Įmonė akcentuoja, kad projektas nuo įsigijimo paskelbimo iki operacinio pajamų etapo juda itin sparčiai. Pasak „Bumech“, tai leidžia jų patirtis įgyvendinant kasybos ir rūdos paruošimo projektus bei turimos inžinerinės kompetencijos.

    „Pietų Afrikos Respublikos kasybos projektas yra viena pagrindinių „Bumech“ grupės veiklos diversifikacijos krypčių. Lenkijoje sukauptą kasybos ir mechaninio rūdos paruošimo patirtį perkeliame į naują investiciją“, – sakė „Bumech“ valdybos pirmininkas Jonasz Drabek.

    Modernizacija ir našumo didinimas

    Kartu su gamybos startu „Bumech“ ėmėsi priemonių didinti perdirbimo įrenginių našumą. Bendrovės teigimu, patvirtinti sprendimai šalinti pagrindinius technologinius ribojimus, susijusius su malimo sekcija ir siurblių pakeitimu į didesnio našumo įrangą.

    Planuojama, kad modernizavimo darbai bus užbaigti iki 2026 metų trečiojo ketvirčio pabaigos, o pirmieji didesnio pralaidumo bandymai galėtų įvykti dar tais pačiais metais. Taip pat vertinami tolesni rūdos sodrinimo infrastruktūros plėtros etapai ir kopalnos energijos tiekimo stiprinimas, pasitelkiant turimą įrangą iš „Bumech“ sandėlių.

    AGH įsitraukimas ir kritinių metalų potencialas

    Maranda projektui svarbus ir „Bumech“ grupės padalinio ZWG Iwiny vaidmuo. Šis padalinys gamina metalinius ir guminius komponentus malūnams, srutų siurbliams, smulkintuvams bei kitai įrangai, naudojamai rūdos sodrinimo įmonėse, o dalis produkcijos jau pritaikoma Maranda objekte.

    Bendrovė taip pat pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Krokuvos Kalnakasybos ir metalurgijos akademija (AGH). Partnerystė apima technologinių sprendimų kūrimą, gamybos efektyvumo didinimą ir darbus, susijusius su strateginių bei kritinių metalų atgavimu, įskaitant indį ir telūrą, kurie, pasak bendrovės, aptinkami telkinyje.

    „Norėjome bendradarbiauti su pripažinta Lenkijos aukštąja mokykla, todėl pakvietėme AGH. Džiaugiamės, kad profesorė Barbara Tora įsitrauks į projektą“, – sakė Jonasz Drabek.

    Artimiausiais mėnesiais „Bumech“ planuoja optimizuoti išplovimo parametrus, o vėliau pereiti prie flotacijos grandies paleidimo polimetalinėms rūdoms. Bendrovė taip pat mini ketinimus vystyti lydinčių metalų, tokių kaip indis, germanis ir galis, atgavimo technologijas bei atlikti pilną išteklių inventorizaciją pagal JORC standartą 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

  • Lenkija išlieka patraukli investicijoms: sandėlių rinka keičiasi, o DI verčia rinktis efektyvumą

    Investicijų trauka neslopsta

    Lenkija ir toliau išlieka viena patraukliausių krypčių logistikos ir gamybos investicijoms Vidurio Europoje, tačiau sandėlių rinka pereina į kitą etapą. Plėtotojai vis dažniau kalba ne apie rekordinius kvadratinių metrų skaičius, o apie tai, kaip prisitaikyti prie lėtesnės paklausos, didesnių kaštų ir griežtėjančių energinio efektyvumo reikalavimų.

    Vienas ryškesnių signalų yra CTP grupės plėtros tempas Lenkijoje. Įmonė, veikianti 11 Europos šalių ir valdanti daugiau nei 14 mln. kvadratinių metrų nuomojamo ploto portfelį, 2025 metais Lenkijoje peržengė 1 mln. kvadratinių metrų ribą ir siekia iki 2026 metų priartėti prie 1,5 mln. kvadratinių metrų.

    „Norime nuosekliai didinti savo dalį naujai pasirašomose nuomos sutartyse ir tapti pirmu pasirinkimu nuomininkams“, – sakė CTP Polska vadovas Piotras Flugelis.

    Nuo plėtros prie komercinimo

    Pastaraisiais metais daug projektų buvo vystomi sparčiai, dalis jų statyta spekuliaciniu principu, kai nuomos sutartys pasirašomos jau vystymo metu. Toks modelis leidžia greičiau pasiūlyti rinkai plotą, tačiau didina spaudimą komercinimui, kai ekonomika lėtėja, o įmonės atidžiau skaičiuoja logistikos biudžetus.

    CTP plėtrą koncentruoja ne tik didžiuosiuose regioniniuose mazguose, bet ir prie didmiesčių, kur auga mažesnių, kelių šimtų kvadratinių metrų, patalpų poreikis. Šis segmentas dažnai siejamas su vadinamąja miesto logistika, kai įmonėms svarbu būti arčiau vartotojo ir darbuotojų, o ne vien prie magistralių.

    Energija ir technologijos keičia žaidimo taisykles

    Sandėlių ir gamybos pastatų konkurencingumą vis dažniau lemia ne vien vieta ar nuomos kaina, bet ir energijos infrastruktūra. Didelės galios elektros įvadai tampa kritiniu kriterijumi, ypač įmonėms, kurios diegia automatizuotas linijas, robotizaciją ar plečia gamybą.

    Kartu auga reikalavimai pačių pastatų techninėms savybėms: geresnei izoliacijai, efektyvesniam šildymui, natūralaus apšvietimo sprendimams, didesniam grindų atsparumui. Plėtotojai vis dažniau investuoja daugiau pradiniame etape, kad pastatai vėliau nereikalautų brangių rekonstrukcijų ir neprarastų vertės dėl neatitikimo nuomininkų poreikiams.

    DI ir automatizacija keičia ir pačios paklausos logiką. Įmonės, pasitelkdamos duomenų analizę, tiksliau planuoja atsargas, srautus ir sandėliavimo schemas, todėl dažniau renkasi mažesnį plotą, bet didesnį efektyvumą. Dėl to sandėlių rinkos augimas gali tapti mažiau tolygus nei anksčiau, kai plėtra buvo paremta mastu ir atsargų kaupimu.

    Vartojimo pokyčiai persikelia į sandėlius

    Nuomininkų profilyje ryškėja sektoriai, kurie sparčiau auga net ir neapibrėžtesnėje ekonominėje aplinkoje. Tarp jų dažnai minimi grožio produktų, farmacijos, maisto papildų bei su augintiniais susiję produktai ir paslaugos, kurių paklausa Lenkijoje pastaraisiais metais stiprėjo.

    Kita tendencija yra logistikos konsolidacija: tarptautinės įmonės mažina sandėlių skaičių, telkdamos operacijas keliuose didesniuose centruose skirtingose šalyse. Tai gali reikšti daugiau didelių, techniškai pažangių objektų, bet mažiau smulkių, dubliuojančių sandėlių, kurie anksčiau buvo kuriami dėl greito augimo ir atsargumo po tiekimo grandinių sutrikimų.

    Darbuotojų lūkesčiai keičia standartus

    Dar vienas pokytis, kurį vis aiškiau fiksuoja rinka, yra konkurencija dėl fizinių profesijų darbuotojų. Vien atlygis nebeužtikrina stabilumo, todėl didesnę reikšmę įgauna darbo vietos komfortas, susisiekimas, galimybė pasinaudoti paslaugomis šalia darbo, taip pat pastato mikroklimatas ir infrastruktūra.

    Plėtotojai į tai reaguoja kurdami bendras erdves, papildomas paslaugas ir geresnę aplinką, kuri mažina darbuotojų kaitą. Tokie sprendimai ne visuomet tiesiogiai didina nuomos pajamas, tačiau tampa argumentu nuomininkams, kurie skaičiuoja ne tik kvadratinio metro kainą, bet ir personalo pritraukimo bei išlaikymo sąnaudas.

    Lenkijos sandėlių rinka išlieka patraukli investuotojams, tačiau dinamika keičiasi: augimą vis dažniau lems ne pastatytas plotas, o energijos prieinamumas, technologinis pasirengimas ir gebėjimas pasiūlyti efektyvesnį, lankstesnį sprendimą nuomininkui.