CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Google“ susitarė su Pentagonu dėl DI: ką tai reiškia slaptoms operacijoms ir rinkai

    „Google“ sudarė susitarimą su JAV Gynybos departamentu, pagal kurį Pentagonas galės naudoti bendrovės dirbtinio intelekto modelius slaptoms užduotims ir kitiems teisėtiems vyriausybės tikslams. Apie tai pranešta remiantis su situacija susipažinusiu šaltiniu.

    Viešai skelbiama nedaug detalių, tačiau pati formuluotė apie „visus teisėtus vyriausybės tikslus“ rodo platų pritaikymo lauką. Tokie DI sprendimai paprastai naudojami žvalgybos duomenų apdorojimui, vaizdų analizei, signalų interpretavimui ir operaciniam planavimui.

    Kas slypi už susitarimo

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę Pentagono strategiją spartinti pažangių skaitmeninių technologijų diegimą, kartu stengiantis išlaikyti kontrolę ir patikimumą. Gynybos sektoriuje DI vertinamas kaip priemonė greičiau atrinkti svarbiausią informaciją iš milžiniškų duomenų srautų.

    Tačiau kariuomenei keliami griežtesni reikalavimai nei komercijai: būtinas aiškus atsakomybės paskirstymas, audituojami sprendimai ir mažesnė klaidų tolerancija. Dėl to dažnai siekiama vadinamojo žmogaus sprendimo „kilpoje“, kai galutinius sprendimus patvirtina pareigūnai.

    Konkurencinė kova tarp DI tiekėjų

    Analogiškų susitarimų Pentagonas yra sudaręs ir su kitais dideliais DI žaidėjais, todėl rinka vis labiau panašėja į varžybas dėl ilgalaikių valstybės užsakymų. Tokie kontraktai suteikia ne tik pajamas, bet ir reputacinį svorį, galintį paveikti klientų pasirinkimus civilinėje rinkoje.

    Pranešimuose apie ankstesnius sandorius minėta, kad kiekvieno jų vertė galėjo siekti apie 200 milijardų JAV dolerių, tai yra maždaug 185 milijardus eurų. Tokios sumos pabrėžia, kad valstybės institucijos DI diegimą vertina kaip strateginę investiciją.

    Patikimumas ir rizikos gynybos srityje

    Pentagonui svarbu išlaikyti lankstumą ir neperkelti kritinių funkcijų į nepakankamai patikimus modelius, ypač kai kalbama apie ginkluotės sistemas ar operacijų saugumą. DI gali „haliucinuoti“, būti jautrus duomenų kokybei ar manipuliacijoms, todėl praktikoje diegiamos papildomos patikros.

    Kol kas „Alphabet“, kuriai priklauso „Google“, ir JAV Gynybos departamentas nekomentavo pranešimų apie susitarimą. Dėl ribotos informacijos viešojoje erdvėje lieka neaišku, kokie konkretūs modeliai ir kokio lygio prieigos bus taikomos.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: jei Europa nesiims veiksmų, priklausomybė nuo kitų tik didės

    Diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose dalyviai sutaria: dirbtinis intelektas (DI) jau tapo vienu svarbiausių konkurencinio pranašumo šaltinių. Tačiau kartu jis vis labiau siejamas su skaitmeniniu suverenitetu ir priklausomybės nuo už Europos ribų kuriamų sprendimų rizika.

    Kalbėta, kad Europa pernelyg dažnai susitelkia į DI rizikų valdymą, bet per lėtai pereina prie investicijų ir praktinio diegimo. Dėl to ekonominė nauda, talentai ir infrastruktūra koncentruojasi ten, kur sprendimai priimami greičiau.

    Skaitmeninis suverenitetas prasideda nuo investicijų

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad vien reguliavimas skaitmeninio suvereniteto nesukurs. Jo teigimu, esminiai veiksniai yra kapitalo mobilizavimas, parama vietos verslui ir infrastruktūros projektai, kurie leistų kurti bei diegti DI Europoje.

    „Skaitmeninį suverenitetą atneš investicijos ir Europos įmonių stiprinimas, o ne vien taisyklės“, – sakė Dariusz Standerski.

    Kaip pavyzdį jis minėjo viešosios paramos schemas: net ir nedidelės programos, skirtos DI diegimui įmonėse, gali įstrigti ilgam dėl sudėtingų procedūrų. Tokiose situacijose, pasak jo, valstybės priverstos rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, lengvatines paskolas, nors jos ne visada prilygsta greitai veikiančioms dotacijoms.

    Gigafabrikos, energija ir vanduo: DI turi realią kainą

    Viena svarbiausių temų buvo didelės galios skaičiavimo infrastruktūra, reikalinga DI modeliams kurti ir treniruoti. Aptarta, kad Europos Komisija inicijuoja didelio masto skaičiavimo centrų kryptį, o dalis valstybių, tarp jų ir Lenkija, siekia pritraukti tokio tipo projektus.

    Tokios infrastruktūros kaina vertinama apie 3 000 000 000 eurų, o reikšminga dalis finansavimo dažniausiai remiasi viešojo ir privataus sektoriaus partneryste. Kongrese akcentuota, kad spartai čia kritiškai svarbūs sprendimų terminai, nes technologijų ciklai trumpėja, o delsimas mažina investicijų grąžą.

    DI plėtra susiduria ir su fiziniais apribojimais. Strateginė patarėja ir DI etikos ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad duomenų centrai reikalauja tiek patikimų elektros tinklų, tiek didelių vandens kiekių aušinimui, o tai gali tapti socialinių ir politinių pasirinkimų klausimu.

    „Ieškome stebuklingo vaisto daugeliui trūkumų, o jį matome DI, bet tiesa ta, kad daliai šalių dar trūksta energetikos pajėgumų šiai plėtrai išlaikyti“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    Ar Europa gali konkuruoti galia? Reikia bendro masto

    Verslo atstovai taip pat kėlė klausimą, kiek skaitmeninis suverenitetas turi kainuoti ir ar visada verta viską kurti nuo nulio. mBank atstovas Krzysztof Gerlach įspėjo, kad absoliutus užsidarymas ir bandymas bet kokia kaina pasiekti pilną savarankiškumą gali brangiai kainuoti ir didinti atotrūkį.

    „Jei suverenitetą ginsime bet kokia kaina, to kaina gali būti atskirtis, kurios vėliau nebepasivysime“, – sakė Krzysztof Gerlach.

    Jo mintį papildė instituto Łukasiewicz-AI vadovas Jan Kozak, siūlęs ieškoti nišų, kuriose regionas galėtų turėti aiškų pranašumą, o kartu protingai perimti jau sukurtas technologijas. Akcentuota ir švietimo svarba, nes be kompetencijų DI nauda lieka neišnaudota net turint prieigą prie įrankių.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje grįžo prie masto temos ir pabrėžė, kad konkurencija DI srityje vis labiau matuojama skaičiavimo galia. Jo vertinimu, sprendimai turi būti paneuropiniai, nes pavienėms valstybėms sunku pasiekti reikiamą finansinį ir infrastruktūrinį mastą.

    Atvirumas ir kasdienis pritaikymas: kodėl DI dar nenaudojamas plačiau

    „Meta“ atstovas Jakub Turowski kalbėjo apie atvirų modelių ir įrankių reikšmę, nes būtent prieinamumas gali leisti mažoms įmonėms ir kūrėjams kurti produktus be milžiniškų pradinių investicijų. Kartu pabrėžta, kad etika ir saugumas turi būti integruoti į DI sprendimus nuo pat pradžių.

    „Mums reikia subalansuoto reguliavimo, kad DI būtų etiškas ir saugus, bet taip pat turime įvertinti riziką, kai DI neturime“, – sakė Jakub Turowski.

    Diskusijos dalyviai akcentavo dar vieną problemą: net paprasčiausi DI įrankiai Europoje vis dar naudojami per retai, ypač smulkiajame versle ir kasdienėse veiklose. Todėl šalia infrastruktūros ir kapitalo vis dažniau įvardijamas praktinis diegimas organizacijose ir visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimas.

    Bendra išvada skambėjo aiškiai: DI gali tapti ekonominės galios svertu, tačiau be investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, energetiką, talentų ugdymą ir greitesnius sprendimus Europa rizikuoja likti technologijų vartotoja, o ne jų kūrėja.

  • Volstritas įspėja: DI sukels kibernetinę audrą, „CrowdStrike“ ir „Palo Alto“ – tarp laimėtojų

    Volstritas įspėja: DI sukels kibernetinę audrą, „CrowdStrike“ ir „Palo Alto“ – tarp laimėtojų

    Volstrito analitikai vis dažniau kartoja mintį, kuri pastaruoju metu skamba kaip atsvara technologijų sektoriaus baimėms: dirbtinis intelektas (DI) kibernetinio saugumo bendrovėms tampa ne grėsme, o augimo varikliu. Po kelių palankių rekomendacijų investuotojų dėmesio centre atsidūrė „CrowdStrike“, o kartu minimi ir kiti didieji sektoriaus vardai, įskaitant „Palo Alto Networks“.

    „Mizuho“ pakėlė „CrowdStrike“ rekomendaciją iki lenks rinką ir padidino tikslinę kainą, argumentuodama stipria paklausa bei konkurencingu pasiūlymų portfeliu DI saugumo srityje. Tuo metu „JPMorgan“ pabrėžė, kad augant pažangių DI modelių naudojimui, platformoms su nuosavais duomenimis ir gilia kompetencija atsiveria akivaizdžios galimybės.

    Rinka šiuos signalus priėmė kaip ženklą, kad ankstesnės baimės dėl DI poveikio programinės įrangos bendrovėms gali būti pervertintos. Pastaraisiais mėnesiais dalį technologijų akcijų slėgė nuogąstavimai, kad DI sprendimai perims tradicinių programų funkcijas, tačiau kibernetinio saugumo atveju logika priešinga: kuo galingesnės sistemos, tuo didesnis apsaugos poreikis.

    DI plečia atakų paviršių

    Analitikai akcentuoja, kad DI spartina ne tik verslo procesus, bet ir grėsmes: nuo tikslesnio sukčiavimo ir socialinės inžinerijos iki automatizuoto pažeidžiamumų paieškos. Dėl to įmonėms tenka saugoti daugiau tapatybės, debesijos ir prieigos taškų, o incidentų valdymui lieka mažiau laiko.

    Didėjant vadinamųjų bazinių modelių ir agentinių sistemų taikymui, saugumas tampa būtina DI diegimo sąlyga. Praktikoje tai reiškia augančią paklausą platformoms, kurios apjungia galinių įrenginių, tapatybės, debesijos ir incidentų reagavimo sprendimus vienoje ekosistemoje.

    Kas kelia „CrowdStrike“ lūkesčius?

    „Mizuho“ išskyrė „Falcon Flex“ prenumeratos modelį, leidžiantį įmonėms lanksčiau naudotis saugumo įrankiais ir paprasčiau plėsti jų apimtį pagal poreikį. Tokie modeliai patrauklūs organizacijoms, kurios DI projektus diegia etapais ir nori greitai prisitaikyti prie kintančios rizikos.

    Taip pat akcentuojamas impulsas iš didžiųjų debesijos infrastruktūros tiekėjų ir naujų DI saugumo iniciatyvų, kurios gali padėti siekti pasikartojančių pajamų tikslų artimiausiais metais. Analitikų vertinimu, po pastarųjų mėnesių kainos korekcijų daliai investuotojų bendrovės vertinimas atrodo patrauklesnis nei anksčiau.

    Partnerystės ir reputacijos efektas

    Rinkoje daug dėmesio sulaukė ir „Anthropic“ buriama kibernetinio saugumo koalicija Project Glasswing, susieta su dar nepaskelbtu modeliu „Claude Mythos“. „CrowdStrike“ ir „Palo Alto Networks“ buvo įvardytos kaip vienos iš nedaugelio grynojo kibernetinio saugumo žaidėjų tarp partnerių, o tai analitikų vertinama kaip svarbus pasitikėjimo signalas.

    „Negalite turėti DI be saugumo“, – sakė „CrowdStrike“ vadovas George’as Kurtzas, pabrėždamas, kad saugumas gali tapti DI diegimo akseleratoriumi, o ne stabdžiu.

    Ekspertų vertinimu, įmonės vis dažniau moka ne už pavienių spragų identifikavimą, o už rezultatą, kad pažeidimo neįvyktų. Tokia kryptis skatina integruotų platformų paklausą, kai apsauga apima prevenciją, aptikimą, reagavimą ir atkūrimą, o DI naudojamas tiek grėsmėms prognozuoti, tiek reakcijai automatizuoti.

    Vis dėlto rinkoje išlieka ir rizikų: konkurencija tarp didžiųjų platformų intensyvėja, o klientai atidžiau vertina kainodarą ir sutartinių įsipareigojimų apimtį. Nepaisant to, Volstrito žinutė aiški: DI era greičiausiai reiškia didesnes saugumo išlaidas, o ne jų mažėjimą.

  • Volstritas apsisuko: DI ne griauna, o kelia kibernetinio saugumo akcijas – kas laimi labiausiai

    Volstritas apsisuko: DI ne griauna, o kelia kibernetinio saugumo akcijas – kas laimi labiausiai

    Volstrito analitikai vis dažniau kartoja mintį, kuri dar prieš metus atrodė prieštaringa: dirbtinis intelektas kibernetinio saugumo bendrovėms yra ne grėsmė, o papildomas augimo variklis. Tai ypač akivaizdu vertinant „CrowdStrike“ ir „Palo Alto Networks“, kurios įvardijamos kaip vienos ryškiausių DI eros naudos gavėjų.

    Naujausių analitikų įžvalgų fone „CrowdStrike“ akcijos šoktelėjo po to, kai „Mizuho“ pagerino rekomendaciją ir padidino tikslinę kainą. Bankas teigė, kad rinkos patikrinimai rodo tvirtą paklausą visoje platformoje, o DI saugumo sprendimų pasiūla esą yra viena stipriausių sektoriuje.

    „JPMorgan“ tuo pat metu pabrėžė, kad spartėjanti grėsmių dinamika, susijusi su pamatiniais modeliais ir agentiniais sprendimais, kuria papildomą poreikį apsaugai. Banko vertinimu, platformos, turinčios nuosavus duomenis ir gilią kompetenciją, gali geriausiai apsaugoti įmones, kai DI plečia atakų paviršių tapatybės ir debesijos aplinkose.

    DI didina atakų mastą

    Rinkoje vis dar juntamas ankstesnis nerimas, kad DI „atimtų“ dalį programinės įrangos tiekėjų pajamų, todėl sektorius buvo įtrauktas į platesnį išpardavimą. Tačiau pastarojo meto atšokimas rodo besikeičiantį požiūrį: kuo pajėgesni modeliai, tuo daugiau saugumo reikia, nes didėja automatizuotų atakų greitis, apimtis ir personalizavimo lygis.

    Kibernetinio saugumo specialistai išskiria kelias kryptis, kurios tampa ypač aktualios: darbuotojų tapatybės apsauga, debesijos konfigūracijų klaidos, duomenų nutekėjimo rizika ir tiekimo grandinės pažeidžiamumai. DI įrankiai palengvina socialinę inžineriją ir kenkėjiško turinio kūrimą, todėl organizacijos vis dažniau investuoja į prevenciją ir greitą reagavimą.

    Partnerystės ir platformos strategija

    „Mizuho“ taip pat atkreipė dėmesį į „CrowdStrike“ prenumeratos modelio sprendimus, tokius kaip „Falcon Flex“, kurie įmonėms leidžia lanksčiau naudotis saugumo įrankiais. Analitikų vertinimu, tokie paketai mažina diegimo barjerus ir padeda greičiau išplėsti naudojimą skirtingose organizacijos komandose.

    Rinkoje stebimos ir naujos koalicijos bei partnerystės, skirtos DI saugumui, kurios gali tapti papildomais komerciniais katalizatoriais. Investuotojai dažnai vertina tokius susitarimus kaip signalą, kad didieji DI ekosistemos dalyviai pripažįsta: pažangūs modeliai be patikimos apsaugos yra ne tik rizika, bet ir kliūtis platesniam diegimui.

    Investuotojų dėmesys grįžta

    Po kelių mėnesių vertinimų susitraukimo analitikai taip pat vis dažniau mini, kad kainodara tapo patrauklesnė, palyginti su ankstesniais pikais. Dėl to bet kokie paklausos signalai ar stipresnės prognozės gali greičiau atsispindėti akcijų kainose, ypač jei bendrovės įrodo, kad DI ne mažina, o didina jų sprendimų reikalingumą.

    „Be saugumo DI neįmanomas“, – sakė „CrowdStrike“ vadovas George’as Kurtzas.

    Jo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl dalis organizacijų DI diegia atsargiai, yra saugumo klausimai, o pažangesni modeliai tik didina atakų intensyvumą ir sutrumpina laiką reakcijai. Rinka šią logiką vis dažniau priima kaip naują bazinę prielaidą: saugumas tampa ne išlaida, o būtina sąlyga DI plėtrai.

  • Banko vadovas nustebino: pajamų aptarimą vedė jo DI klonas, o dabar pasirašė sandorį su „OpenAI“

    Banko vadovas nustebino: pajamų aptarimą vedė jo DI klonas, o dabar pasirašė sandorį su „OpenAI“

    JAV regioninio Customers Bank vadovas Samas Sidhu analitikams skirtame ketvirčio rezultatų skambutyje atskleidė neįprastą detalę: paruoštą kalbos dalį vietoje jo perskaitė dirbtinio intelekto sukurtas vadovo balso ir intonacijų klonas. Pasak vadovo, taip siekta pademonstruoti, kaip sparčiai banke diegiami DI sprendimai ir kaip jie keičia kasdienes operacijas.

    Po šio viešo gesto bankas pranešė pasirašęs daugiametę partnerystę su „OpenAI“. Pagal susitarimą „OpenAI“ inžinieriai turėtų dirbti kartu su banko komandomis, kad būtų automatizuojami skolinimo procesai, klientų priėmimas ir kitos vidinės procedūros, kurios tradiciškai reikalauja daug rankinio darbo.

    Ambicija: kreditai per savaitę

    S. Sidhu teigimu, vienas svarbiausių tikslų yra sutrumpinti komercinių paskolų išdavimo laiką nuo maždaug 30–45 dienų iki maždaug 7 dienų. Tokį pokytį bankas sieja su automatizuotu dokumentų surinkimu, rizikos vertinimo procesų spartinimu ir DI agentų naudojimu, kad darbas vyktų nuolat, o ne tik darbo valandomis.

    Bankas taip pat tikisi smarkiai pagreitinti sudėtingų verslo klientų sąskaitų atidarymą: procesą, kuris kai kuriais atvejais trunka ilgiau nei dieną, ketinama sutraukti iki maždaug 20 minučių. Idėja grindžiama pokalbių sąsajomis, automatizuotu dokumentų nuskaitymu ir standartizuotų patikrų vykdymu.

    Skaičiai ir spaudimas bankams

    Vadovas viešai sieja DI projektus su konkrečiais veiklos rodikliais ir tvirtina, kad banko efektyvumo santykis galėtų mažėti nuo maždaug 49 proc. iki žemų 40 proc. reikšmių. Tokie tikslai bankininkystėje paprastai reiškia bandymą tą pačią ar didesnę apimtį aptarnauti su mažesnėmis veiklos sąnaudomis.

    Customers Bank pabrėžia, kad DI jau naudojamas ir programavimo darbuose: dalis kodo generuojama automatizuotai, o sutaupytas laikas prilyginamas poreikio samdyti kelias dešimtis darbuotojų sumažėjimui. Bankas akcentuoja, kad DI čia vertinamas kaip būdas didinti pajamas vienam darbuotojui, o ne vien technologinis eksperimentas.

    Reguliuojama aplinka ir rizikos

    Finansų sektoriuje DI diegimas neišvengiamai susiduria su griežtais atitikties, duomenų apsaugos ir modelių patikimumo reikalavimais. Bankams svarbu užtikrinti, kad automatizuoti sprendimai būtų paaiškinami, audituojami, nepažeistų diskriminacijos prevencijos principų ir nekeltų papildomos operacinės rizikos, ypač kredito sprendimuose.

    „Kai turite autonominį agentą, iš esmės sukuriate skaitmeninį darbuotoją, kuris gali dirbti visą parą“, – sakė Samas Sidhu.

    „Didžiuojamės galėdami padėti Customers Bank kurti išmanesnį veiklos modelį, kuris įgalina darbuotojus, stiprina klientų aptarnavimą ir kelia naują kartelę regioninei bankininkystei“, – teigė „OpenAI“ pajamų vadovė Denise Dresser.

  • Jimas Crameris įspėja: lustų ir DI akcijų ralis primena 2000-uosius – štai ką daro su portfeliu

    Jimas Crameris įspėja: lustų ir DI akcijų ralis primena 2000-uosius – štai ką daro su portfeliu

    JAV finansų žurnalistas ir laidų vedėjas Jimas Crameris perspėja, kad pastarosiomis savaitėmis įsibėgėjęs puslaidininkių ir su dirbtinio intelekto infrastruktūra susijusių įmonių akcijų ralis gali būti rizikingas signalas visai rinkai. Jo teigimu, kai kainos kyla beveik vertikaliai, investuotojų lūkesčiai neretai ima lenkti realius verslų rezultatus.

    Didžiausią nerimą, anot jo, kelia Filadelfijos puslaidininkių indeksas, kuris buvo pakilęs 18 prekybos sesijų iš eilės ir tik vėliau patraukė žemyn. Per šią pergalių seriją indeksas buvo pašokęs daugiau nei 47 proc., o vien per balandį vis tiek išliko pakilęs apie 37 proc.

    „Pastaruoju metu visoje rinkoje matome parabolinius judėjimus. Tai kelia nerimą“, – sakė Jimas Crameris.

    Crameris atkreipia dėmesį, kad toks mėnesio šuolis istorijoje pasitaiko retai, o pagal tempą primena laikotarpius, kai investuotojų euforija būdavo pasiekusi piką. Jis priminė, kad panašiai įspūdingas puslaidininkių indekso mėnuo buvo fiksuotas 2000 metais, prieš pat sprogstant vadinamajam dotkomų burbului.

    Analitikų signalai: rinka gali būti per daug įkaitusi

    Ne tik Crameris, bet ir dalis Volstrito strategų pastaruoju metu akcentuoja techninius perkaitimo požymius. Pavyzdžiui, analitikai yra nurodę, kad puslaidininkių indeksas buvo nutolęs maždaug 50 proc. virš 200 dienų slankiojo vidurkio, o tai laikoma vienu iš indikatorų, rodančių itin spartų, potencialiai trapų kainų impulsą.

    Kita dažnai minima rizika – sektoriaus „perpirkimas“, kai per trumpą laiką į tą pačią temą suplaukia per daug kapitalo. Tokiu atveju net ir nedidelė neigiama naujiena, griežtesnės prognozės ar nusivylimas užsakymais gali išprovokuoti staigesnį kainų koregavimą.

    Kas kyla kartu su lustais

    Investuotojų pinigai pastaruoju metu plaukė ne tik į lustų gamintojus, bet ir į bendroves, kurių pajamos siejamos su duomenų centrais, tinklų įranga bei DI skaičiavimo infrastruktūra. Kai kurių tokių įmonių akcijos nuo kovo pabaigos buvo pakilusios 50 proc. ar daugiau.

    Crameris pabrėžia, kad tokios bangos ypač pavojingos tuo, jog kainos neretai pradeda gyventi atskirą gyvenimą nuo fundamentikos. Jo nuomone, vienas atšauktas užsakymas ar netikėtai pasikeitusi paklausa gali greitai apversti nuotaikas, nes rinkos dalyviai būna „įkainoję“ beveik idealų scenarijų.

    Ką daro Crameris ir ką tai reiškia investuotojams

    Nors jis nekviečia masiškai trauktis iš akcijų rinkos, Crameris ragina mažinti riziką ten, kur pelnai jau uždirbti, o kainų šuoliai tapo sunkiai paaiškinami. Jo valdoma labdaros fondo portfelio strategija šiuo metu, pasak jo, orientuota į pozicijų apkarpymą didžiausiuose laimėtojuose ir discipliną vengiant brangiai „vytis“ jau paraboliniu tapusį augimą.

    „Nenoriu per daug sureaguoti, bet ėmėmės veiksmų aplink portfelio kraštus“, – sakė Jimas Crameris.

    Pasak jo, dalis bendrovių gali išlikti patrauklios ilguoju laikotarpiu, tačiau geresni įėjimo taškai dažnai atsiranda po korekcijų, kai lūkesčiai grįžta arčiau realybės. Investuotojams tai priminimas apie klasikinę taisyklę: sparčiai kylantys sektoriai dažnai būna pelningi, bet tuo pačiu reikalauja aiškaus rizikos valdymo ir pasirengimo didesniems svyravimams.

  • Muskas stoja prieš „OpenAI“ vadovą: prisiekusieji jau parinkti, teismas spręs milijardus

    Muskas stoja prieš „OpenAI“ vadovą: prisiekusieji jau parinkti, teismas spręs milijardus

    JAV federaliniame teisme Oklende pradėta nagrinėti Elono Musko ir „OpenAI“ vadovo Samo Altmano byla pasiekė naują etapą: parinkta devynių asmenų prisiekusiųjų komisija. Šalių įžanginės kalbos teisme numatytos balandžio 29 dieną.

    Procesui vadovauja teisėja Yvonne Gonzalez Rogers, o byla laikoma viena svarbiausių technologijų sektoriui, nes paliečia „OpenAI“ veiklos modelį ir labdaros tikslų laikymąsi. Teismas vyksta Musko ir Altmano santykiams virtus viešu konfliktu dėl dirbtinio intelekto krypties ir komercializavimo.

    Kas ginčo esmė?

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais kreipėsi į teismą teigdamas, kad bendrovė ir jos vadovai nutolo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui. Jo ieškinyje akcentuojama, kad buvo atsisakyta pažadų išlaikyti organizaciją orientuotą į labdaros tikslus.

    „OpenAI“ ieškinį ne kartą atmetė, teigdama, kad kaltinimai nepagrįsti. Bendrovė pabrėžia, jog teisme ketina įrodyti, kad jos veiksmai atitiko teisę ir faktines aplinkybes.

    Kaip vyks teismas?

    Teisėja nusprendė procesą padalyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o vėliau, jei reikės, sprendžiamos galimos priemonės ir pasekmės. Prisiekusieji pasisakys tik dėl atsakomybės dalies, o jų verdiktas bus patariamasis, galutinį sprendimą priims teisėja.

    Teisme atrenkant prisiekusiuosius buvo klausiama apie požiūrį į dirbtinį intelektą, patį Muską ir Altmaną. Dalies kandidatų nuomonės apie Muską buvo kritiškos, tačiau teisėja akcentavo, kad svarbiausia yra remtis įrodymais ir laikytis proceso taisyklių.

    Kokios sumos ir reputacija ant stalo?

    Muskas anksčiau teisme siekė įvairių priemonių, įskaitant reikalavimus dėl vadovų vaidmens ir galimų finansinių pasekmių. Tarp viešai minėtų sumų buvo įvardyta iki maždaug 124 milijardų eurų dydžio nauda, kuri, Musko teigimu, turėtų būti nukreipta labdaros tikslams, tačiau konkrečios baigties šiame etape dar nėra.

    Byla nagrinėjama tuo metu, kai rinka itin jautriai reaguoja į dirbtinio intelekto bendrovių valdymą, skaidrumą ir investuotojų įtaką. Teisiniai sprendimai dėl labdaros įsipareigojimų, kontrolės struktūros ir vadovų atsakomybės gali tapti precedentu ir kitoms DI organizacijoms.

    „Negalime sulaukti, kada pristatysime savo argumentus teisme, kur tiesa ir įstatymas yra mūsų pusėje“, – sakė „OpenAI“ atstovai, komentuodami bylos nagrinėjimą.

  • „OpenAI“ keičia žaidimo taisykles su „Microsoft“: ribos mokėjimus ir išeis už „Azure“ ribų

    „OpenAI“ keičia žaidimo taisykles su „Microsoft“: ribos mokėjimus ir išeis už „Azure“ ribų

    „OpenAI“ ir „Microsoft“ paskelbė atnaujinusios partnerystės susitarimą, kuris iš esmės pakeičia, kaip abi bendrovės dalijasi pajamomis ir kaip „OpenAI“ pasiekia klientus. Nuo šiol „OpenAI“ mokėjimai „Microsoft“ pagal pajamų pasidalijimo modelį turės bendrą viršutinę ribą, nors pati schema galios iki 2030 metų.

    Kartu „OpenAI“ įgyja daugiau laisvės teikti savo produktus per skirtingus debesijos tiekėjus, o ne tik „Microsoft“ infrastruktūroje. Nors „Microsoft“ išlieka pagrindine „OpenAI“ debesijos partnere, „OpenAI“ gali aptarnauti klientus ir kitose platformose, įskaitant „Amazon“ bei „Google“ ekosistemas.

    Iki šiol praktikoje veikė dvi kryptys: „OpenAI“ mokėdavo „Microsoft“ dalį pajamų, o kai klientai pirkdavo prieigą prie „OpenAI“ modelių per „Azure“, „Microsoft“ dalį pajamų pervesdavo „OpenAI“. Pagal atnaujintą tvarką „Microsoft“ nebesidalins pajamomis su „OpenAI“ už „Azure“ pardavimus, tačiau „OpenAI“ mokėjimai „Microsoft“ išliks ir, kaip nurodoma, bus skaičiuojami ta pačia 20 proc. dalimi, tik su bendra „lubų“ riba.

    Kas keičiasi dėl debesijos

    Abi bendrovės teigia, kad „OpenAI“ produktai ir toliau pirmiausia bus diegiami „Azure“, nebent „Microsoft“ nuspręstų kitaip. Vis dėlto atnaujintas susitarimas leidžia „OpenAI“ savo sprendimus ir paslaugas teikti klientams per bet kurį debesijos tiekėją, o tai didina lankstumą tarptautinėms įmonėms, kurios dažnai naudoja kelių debesijų strategiją.

    Toks posūkis atspindi rinkos realybę: didelės organizacijos vis dažniau nori DI sprendimus integruoti ten, kur jau veikia jų duomenys, saugumo politika ir vidinės sistemos. Dėl to tiek modelių kūrėjai, tiek debesijos gigantai konkuruoja ne tik technologijomis, bet ir platinimo kanalais, kainodara bei galimybe užtikrinti skaičiavimo resursus.

    „Šiandien skelbiame pakoreguotą susitarimą, kuris supaprastina partnerystę ir darbą kartu, remiasi lankstumu, aiškumu ir siekiu plačiai suteikti DI naudą“, – sakė „OpenAI“.

    Pajamų dalybos ir licencijos

    Susitarime numatyta, kad „Microsoft“ ir toliau turės licenciją naudotis „OpenAI“ intelektine nuosavybe, susijusia su DI modeliais, iki 2032 metų, tačiau licencija nebebus išskirtinė. Tai reiškia, kad „OpenAI“ gali plačiau licencijuoti technologijas ir kurti partnerystes, mažindama priklausomybę nuo vieno strateginio kanalo.

    Dar vienas svarbus pakeitimas susijęs su anksčiau aptarinėtu scenarijumi, kai „OpenAI“ pasiektų vadinamąjį bendrąjį dirbtinį intelektą. Atnaujintame susitarime „Microsoft“ nebereikės iš anksto apibrėžti reakcijos ar veiksmų plano tokio pasiekimo atveju, taip sumažinant teisinio ir strateginio neapibrėžtumo riziką abiem pusėms.

    „Microsoft“ į „OpenAI“ nuo 2019 metų yra investavusi daugiau nei 13 milijardų JAV dolerių, tai yra apie 12 milijardų eurų. Pastaraisiais mėnesiais partnerystė viešumoje vis dažniau apibūdinama kaip strategiškai svarbi, tačiau kartu matyti trinties požymių, kai abi pusės plečia veiklą į vienas kito teritorijas: „Microsoft“ stiprina savo DI produktų portfelį, o „OpenAI“ ieško platesnių platinimo ir skaičiavimo resursų šaltinių.

    Rinkos kontekstas: kova dėl skaičiavimo galios

    Sprendimai, leidžiantys „OpenAI“ dirbti su keliais debesijos tiekėjais, išryškina ir kitą tendenciją: DI produktų plėtra vis labiau ribojama ne idėjų, o skaičiavimo infrastruktūros. Dideli modeliai ir vadinamieji agentiniai sprendimai, galintys vykdyti užduotis valandų trukmės seansais, reikalauja milžiniškų pajėgumų, todėl tiekėjų diversifikavimas tampa konkurenciniu pranašumu.

    Šiame kontekste „OpenAI“ jau yra stiprinusi ryšius su „Amazon“: skelbta apie strateginę partnerystę ir planuojamas iki 50 milijardų JAV dolerių investicijas, tai yra apie 46 milijardus eurų. Taip pat nurodyta, kad esamas kelių dešimčių milijardų vertės susitarimas dėl „Amazon Web Services“ pajėgumų gali būti plečiamas ilgalaikėje perspektyvoje, atliepiant sparčiai augantį DI paslaugų poreikį.

    Atnaujintas „OpenAI“ ir „Microsoft“ susitarimas signalizuoja, kad DI rinkoje prasideda naujas etapas: partnerystės nebeapsiriboja vienu „namų“ debesiu, o sutartys vis dažniau kuriamos taip, kad leistų greitai perskirstyti resursus, valdyti kaštus ir pasiekti įmones ten, kur jos jau yra.

  • Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Masinis talentų bėgimas iš „Google“ ir „Meta“: kuriasi DI startuoliai, renka milijardus eurų

    Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“ ir „Meta“, susiduria su ryškiu talentų nutekėjimu: dalis aukščiausio lygio DI tyrėjų palieka korporacijas ir kuria nuosavas įmones. Investuotojai į šiuos ankstyvos stadijos DI laboratorijų projektus pila rekordiškai dideles sumas, o kai kurie startuoliai pinigus pritraukia per kelis mėnesius nuo įkūrimo.

    Viena ryškiausių istorijų – buvusio „Google DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio startuolis „Ineffable Intelligence“, kuris paskelbė pritraukęs apie 1,0 mlrd. eurų pradinį finansavimą. Tai išskirtinis atvejis rinkoje, kurioje tradiciškai didžiausios sumos skiriamos jau įrodžiusioms produktą įmonėms, o ne ką tik susikūrusioms komandoms.

    Kodėl tyrėjai išeina?

    Rizikos kapitalo atstovai aiškina, kad didžiosios DI laboratorijos vis labiau spaudžiamos greitai parodyti apčiuopiamą verslo grąžą. Dėl to siaurėja tyrimų kryptys, o eksperimentinėms idėjoms, kurios nepadeda laimėti artimiausios konkurencinės lenktynės, dažniau pristinga laiko ir resursų.

    „Kai dalyvauji lenktynėse, natūraliai susiaurini fokusą. Tai sukuria vakuumą: ištisos tyrimų sritys atsiduria paraštėse ne todėl, kad jos nesvarbios, o todėl, kad nelaimi čia ir dabar“, – sakė rizikos kapitalo valdytoja Elise Stern.

    Milijardai už pažadą ir komandą

    Kartu su „Ineffable Intelligence“ minimi ir kiti projektai, kuriuos steigia buvę pirmaujančių laboratorijų darbuotojai: pavyzdžiui, pranešama, kad Timas Rocktäschelis siekia pritraukti iki 0,9 mlrd. eurų savo kuriamam startuoliui „Recursive Superintelligence“. Kiti pavyzdžiai rodo tą pačią tendenciją: stambūs čekiai vis dažniau keliauja komandų reputacijai ir ambicijai, o ne brandžiam produktui.

    Šis modelis veikia ir todėl, kad investuotojai tokius steigėjus laiko turinčiais unikalų pranašumą: jie jau yra matę, kas veikia dideliu mastu, ir gerai supranta, kokios idėjos viduje lieka neįgyvendintos. Dėl to nauji startuoliai dažnai taikosi į konkrečias nišas, kurias korporacijos laikinai nustumia į šalį.

    Ieško spragų už didžiųjų ribų

    Viena iš krypčių – DI taikymas lustų kūrime, kur pasitikėjimas ir neutralumas tampa strateginiu pranašumu. Pavyzdžiui, „Ricursive Intelligence“ kuria įrankius, skirtus padėti lustų dizainui, o jos steigėjos Anna Goldie ir Azalia Mirhoseini anksčiau dirbo „Google DeepMind“ ir „Anthropic“ aplinkoje, prisidėdamos prie automatizuoto lustų projektavimo iniciatyvų.

    „Kad lustų gamintojai patikėtų mums savo vertingiausia intelektine nuosavybe, turime būti neutrali pusė. To nebūtų įmanoma užtikrinti, jei būtume „Google“ viduje“, – sakė Anna Goldie.

    Kitos komandos kuria autonominių laboratorijų idėjas, o dar kiti startuoliai stengiasi peržengti vyraujančią didžiųjų kalbos modelių paradigmą, ieškodami patikimesnio elgesio realiame pasaulyje. Pabrėžiama, kad DI jau juda už ekranų ribų į pramonę, robotiką ir sveikatos apsaugą, kur svarbūs tokie aspektai kaip priežastingumas, stabilumas ir aiškinamumas.

    Tuo pat metu naujai besikuriančios įmonės aktyviai samdo iš tų pačių talentų baseinų: iš buvusių darbdavių bei kitų rinkos lyderių. Tai dar labiau kaitina atlygių konkurenciją ir didina spaudimą didžiosioms bendrovėms išlaikyti tyrėjus, kurie gali pasirinkti kurti savo verslą su investuotojų užnugariu.

  • Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinijos institucijos pareikalavo nutraukti JAV technologijų milžinės „Meta“ planuotą maždaug 2 mlrd. eurų vertės DI startuolio „Manus“ įsigijimą. Analitikų teigimu, tai tampa aiškiu signalu verslui, kad Kinija griežtina kontrolę, kai sandoriai susiję su talentu, duomenimis ir strategiškai jautriomis technologijomis.

    „Meta“ ir „Manus“ sandoris išsiskyrė tuo, kad įmonė prieš įsigijimo susitarimą persitvarkė ir persikėlė į Singapūrą. Pastaraisiais metais tokius žingsnius renkasi ne viena su Kinija susijusi technologijų bendrovė, tikėdamasi sumažinti reguliacinę riziką, tačiau šis atvejis rodo, kad vien registracijos šalies pakeitimo gali nepakakti.

    Kas nutiko ir kodėl?

    Kinijos pusė sprendimą grindžia nacionalinio saugumo interesais ir siekiu užkirsti kelią kritinių kompetencijų bei duomenų iškėlimui į užsienį. Viešai akcentuojama, kad svarbu ne tik dabartinė įmonės buveinė, bet ir tai, kur vyko ankstyvieji tyrimai, kur susiformavo komanda ir kokios kilmės yra pagrindiniai duomenys.

    „Po šio skandalo įkūrėjai supras: jei pradedi Kinijoje, tu turi likti Kinijoje“, – sakė konsultacijų bendrovės BDA China vadovas Duncanas Clarkas.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologinių sandorių „atšaukimas“ skaitmeninėje ekonomikoje gerokai sudėtingesnis nei fizinių prekių grąžinimas. Jei produktas remiasi duomenimis, modeliais ir nuolat besikeičiančia infrastruktūra, atskirti, kas kur buvo sukurta ir panaudota, tampa itin komplikuota.

    Ką tai reiškia „Meta“?

    „Meta“ viešai teigė, kad sandoris atitiko taikomus įstatymus ir bendrovė tikisi tinkamo situacijos išsprendimo. Vis dėlto reali rizika kyla ne tik dėl formalios sandorio baigties, bet ir dėl to, ar „Manus“ galėtų toliau veikti bei išlaikyti komandą ir prieigą prie technologinių resursų.

    Kadangi „Meta“ socialinių tinklų platformos Kinijoje yra blokuojamos, Pekino įtaka pačiai „Meta“ veiklai šalies viduje yra ribota. Tačiau Kinija gali turėti svertų paveikti „Manus“ operacijas, o tai įsigyjamą įmonę paverstų mažiau vertinga arba net nepatrauklia planuojamai integracijai.

    Naujas frontas: talentas ir duomenys

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją JAV ir Kinijos technologinėje konkurencijoje: svarbiausiu resursu tampa ne vien lustai ar modelių architektūros, bet ir žmonės, gebantys kurti DI sprendimus, bei duomenys, reikalingi produktams tobulinti. Dėl to didėja rizika, kad tarpvalstybiniai sandoriai bus vertinami per talentų migracijos ir intelektinės nuosavybės prizmę.

    „Pagrindinė pamoka ta, kad vien įsikūrimas Singapūre automatiškai neapsaugo sandorio nuo Kinijos reguliuotojų pasiekiamumo“, – sakė konsultacijų bendrovės iMpact vadovas Chrisas Pereira.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į galimą šalutinį efektą: griežtesnės taisyklės gali dar labiau suskaidyti DI ekosistemą į atskiras stovyklas, o tai paveiktų investicijų kryptis, tarptautines komandas ir technologijų perdavimo modelius. Verslui tai reiškia, kad sandorių planavime vis dažniau teks vertinti ne tik finansinius rodiklius, bet ir geopolitinę, reguliacinę bei reputacinę riziką.