Tag: Dirbtinis intelektas

  • „Google“ verčia „YouTube“ į paiešką: naujas DI režimas žada daugiau, bet gali suklysti

    „Google“ verčia „YouTube“ į paiešką: naujas DI režimas žada daugiau, bet gali suklysti

    „Google“ pradėjo bandyti naują eksperimentinį „YouTube“ paieškos režimą, kuris paieškos juostą paverčia pokalbio principu veikiančiu įrankiu. Vietoj įprasto rezultatų sąrašo naudotojui siūloma daugiau informacijos iš karto, o užklausas galima tikslinti papildomais klausimais.

    Šis režimas primena generatyvaus DI paieškos patirtį: atsakymai pateikiami kaip suvestinės ir rekomendacijos, papildomai įtraukiant tekstą, vaizdus ir vaizdo įrašų fragmentus. „YouTube“ taip pat rodo siūlomus klausimų šablonus, kad paiešką būtų lengviau nukreipti į konkrečią temą.

    Naujas paieškos būdas „YouTube“

    Pagal „YouTube“ eksperimentinių funkcijų aprašymą, tikslas yra padėti greičiau suprasti, kuris turinys labiausiai atitinka poreikį, ypač kai tema sudėtinga arba reikia kelių šaltinių. Vietoje vien tik raktinių žodžių paieškos atsiranda dialogas, kai naudotojas gali patikslinti kontekstą.

    Toks pokytis atspindi platesnę tendenciją, kai didžiosios platformos ieško būdų sujungti paiešką ir DI asistentus. Vartotojams tai gali reikšti mažiau laiko naršant rezultatus ir daugiau greitų atsakymų, tačiau kartu keičiasi ir įprastas „YouTube“ naudojimo modelis.

    Prieinamumas ir ribojimai

    Kol kas funkcija siūloma tik „YouTube Premium“ nariams ir yra pasiekiama per „YouTube“ eksperimentų puslapį. Pradinis diegimas orientuotas į kompiuterio naršyklės versiją, o vėliau, tikėtina, galėtų pasirodyti ir mobiliosiose programėlėse.

    „YouTube“ nurodo, kad tai bandomasis režimas, todėl patirtis gali kisti, o funkcionalumas gali būti plečiamas palaipsniui. Tokia praktika įprasta „Google“ produktams, kai naujovės pirmiausia testuojamos su ribota auditorija.

    Kodėl DI gali klysti?

    Platforma iš anksto įspėja, kad DI sugeneruoti atsakymai ne visada bus tikslūs, o kokybė gali skirtis. Tokie perspėjimai tapo standartu generatyvių sistemų sprendimuose, nes modeliai gali pateikti įtikinamai skambančią, bet neteisingą informaciją arba netiksliai interpretuoti užklausą.

    Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad ieškant jautrių ar tikslių duomenų, pavyzdžiui, sveikatos, teisės ar finansų temomis, naudotojams verta tikrinti pirminius šaltinius ir žiūrėti patį vaizdo įrašą, o ne pasikliauti vien suvestine.

    Jei eksperimentas pasiteisins, „YouTube“ paieška gali tapti labiau panaši į atsakymus pateikiančią sistemą, o ne į tradicinį rezultatų katalogą. Tačiau kartu didės atsakomybė už tikslumą ir aiškų atskyrimą, kur baigiasi patvirtinti faktai ir prasideda DI interpretacija.

  • „Freepik“ persivadino į „Magnific“: vienoje DI platformoje sujungė kūrybos įrankius ir verslo augimą

    „Freepik“ persivadino į „Magnific“: vienoje DI platformoje sujungė kūrybos įrankius ir verslo augimą

    Skaitmeninių kūrybos išteklių platforma „Freepik“ paskelbė apie prekės ženklo atnaujinimą ir nuo šiol veiks kaip „Magnific“. Pokytis žymi bendrovės kryptį nuo atskirų kūrybinių produktų į vieną integruotą DI kūrybos platformą, skirtą tiek individualiems kūrėjams, tiek įmonėms.

    Bendrovė teigia, kad į naują etapą žengia turėdama apie 200 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ir daugiau nei 1 mln. mokančių prenumeratorių. Taip pat nurodoma, kad platformą naudoja daugiau nei 250 verslo klientų, tarp jų BBC ir kitos tarptautinės organizacijos, kurios DI sprendimus taiko realiuose kūrybiniuose procesuose.

    „Pradėjome be kapitalo, trys draugai su didelėmis svajonėmis“, – sakė „Magnific“ vadovas Joaquín Cuenca.

    „Mes nežinojome, ką tiksliai sukursime. Žinojome tik tai, kad nenorime stovėti vietoje. Suradome naujų dalykų, kuriuos galime kurti, ir dabar ieškosime naujų istorijų, kurias galime papasakoti“, – sakė jis.

    „Freepik“ buvo įkurta Malagoje 2010 metais kaip grafinės medžiagos paieškos sistema, o vėliau plėtėsi į platesnį kūrybos įrankių rinkinį. Pastaraisiais metais bendrovės strategiją ypač pakeitė generatyvinio DI banga, kuri paskatino rinką pereiti nuo pavienių įrankių prie platformų, apimančių visą kūrybos ciklą.

    Persivadindama į „Magnific“ įmonė siekia aiškiau parodyti, kad dabar siūlo ne kelis atskirus produktus, o vieną ekosistemą: nuo vaizdų generavimo ir raiškos gerinimo iki vaizdo sprendimų, garso funkcijų ir komandinio darbo aplinkos. Toks suvienodinimas atspindi ir platesnę tendenciją rinkoje, kai įmonės nori mažiau skirtingų prenumeratų ir daugiau vientisų darbo eigos sprendimų.

    Nuo eksperimentų prie gamybos

    Įmonių kūrybinės komandos vis rečiau DI naudoja vien testams ar idėjų generavimui. „Magnific“ komunikacijoje akcentuojama, kad verslo klientai DI jau taiko kampanijoms, vizualų prototipavimui ir turinio pritaikymui skirtingoms rinkoms, o tai DI priemones perkelia į kasdienę gamybą.

    Ši kryptis sutampa su bendra reklamos ir rinkodaros praktika: didėjant turinio apimtims ir kanalų skaičiui, auga poreikis greitai kurti variacijas, lokalizuoti medžiagą ir išlaikyti vizualinį nuoseklumą. Platformos, kurios sujungia kūrimą, redagavimą ir komandinį darbą, įmonėms tampa patrauklesnės nei pavieniai įrankiai.

    Kas yra no-collar ekonomika?

    „Magnific“ vadovas taip pat išskiria vadinamąją no-collar ekonomiką, kurioje kūrėjai, pasitelkę DI, gali padaryti daugiau be didelių komandų ar studijų infrastruktūros. Tokia idėja remiasi prielaida, kad DI ne tik automatizuoja dalį rutininių užduočių, bet ir sumažina įėjimo barjerus, todėl didėja žmonių, galinčių kurti profesionaliau, skaičius.

    Bendrovė nurodo, kad reikšminga dalis naujų kūrėjų platformoje prisistato kaip pradedantieji, o tai signalizuoja apie besikeičiantį kūrybos rinkos profilį. Praktikoje tai reiškia, kad įrankiai tampa paprastesni, o kokybiško turinio gamyba mažiau priklauso nuo brangios technikos ar specializuotos infrastruktūros.

    Prekės ženklo keitimas į „Magnific“ taip pat padeda įmonei vienu pavadinimu apjungti skirtingas funkcijas ir aiškiau komunikuoti vertę verslo klientams. Augant DI kūrybos sprendimų konkurencijai, laimi tos platformos, kurios geba pasiūlyti ne tik modelius ar efektus, bet ir patikimą, vientisą darbo eigą su aiškiais planų lygiais, valdymu ir komandinėmis funkcijomis.

  • DI asistentą finansų patarėjams kurianti „Marloo“ pritraukė apie 9 mln. eurų: kur plėsis toliau

    DI asistentą finansų patarėjams kurianti „Marloo“ pritraukė apie 9 mln. eurų: kur plėsis toliau

    Londone įsikūrusi bendrovė „Marloo“, kuri kuria dirbtinio intelekto sprendimą finansų patarėjams, užbaigė apie 9 mln. eurų vertės pradinį investicijų etapą. Jam vadovavo fondas Blackbird Ventures, dalyvavęs ir ankstesniame įmonės finansavime, o per maždaug metus bendra pritraukta suma siekia apie 11,7 mln. eurų.

    „Marloo“ vystoma platforma skirta sumažinti kasdienę administracinę naštą, kuri tenka finansų patarėjams. DI gali automatizuoti užrašų darymą po susitikimų, dokumentacijos tvarkymą ir su atitiktimi susijusius procesus, kad daugiau laiko liktų klientų konsultavimui.

    Tokio tipo sprendimai rinkoje sparčiai populiarėja, nes finansų konsultavimo paslaugos sunkiai plečiamos didinant klientų skaičių. Dalis problemos yra tai, kad įprasti įrankiai ne visada atitinka realų patarėjų darbo ritmą, o augantis reguliavimas didina dokumentavimo ir atsekamumo poreikį.

    Įmonė teigia, kad ilgainiui platforma gali padėti pastebėti galimybes, kurios kasdienėje rutinoje lieka nepamatytos dėl laiko stokos ar per siauros konteksto aprėpties. Praktikoje tai gali reikšti priminimus apie neatnaujintą kliento informaciją, laiku neperžiūrėtus tikslus ar kitus signalus, svarbius konsultacijoms.

    „Per ilgai patarėjams skirti įrankiai neatitiko šios atsakomybės masto. „Marloo“ tai keičia ir padaro darbą, kuris anksčiau tiesiog nebuvo įmanomas“, – sakė „Marloo“ bendraįkūrėjai Hardy Michel ir Shakeel Lala.

    Naujos investicijos bus nukreiptos į plėtrą Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje, kur, pasak įmonės, didėja sprendimo diegimas. Taip pat planuojamas žingsnis į JAV rinką ir platesnio produktų rinkinio kūrimas, siekiant, kad platforma taptų pagrindine patarėjų įmonių darbo sistema.

  • „Google“ YouTube diegia DI pokalbių langą: štai kaip jis parinks vaizdo įrašus ir kam jau veikia

    „Google“ YouTube diegia DI pokalbių langą: štai kaip jis parinks vaizdo įrašus ir kam jau veikia

    YouTube pradėjo bandyti naują eksperimentinę funkciją, paremtą dirbtiniu intelektu: platformoje atsirado pokalbių langas, kuris leidžia ieškoti vaizdo įrašų tarsi bendraujant. Idėja panaši į pokalbio tipo paiešką, kai vartotojas ne tik suveda raktinius žodžius, bet ir klausia pilnais sakiniais.

    Funkcija sukurta tam, kad būtų lengviau greitai rasti dominančius vaizdo įrašus, ypač kai tema sudėtingesnė arba reikia tikslesnio atsakymo. Vietoj ilgo naršymo po rekomendacijas, vartotojas gali paklausti, ką žiūrėti, o sistema pateikia trumpą tekstinę įžvalgą ir susijusių vaizdo įrašų pasiūlymus.

    Kaip veikia naujas langas?

    Norint pasinaudoti bandymu, YouTube sąsajoje pateikiamas mygtukas, panašus į kvietimą užduoti klausimą. Paspaudus jį, atsidaro pokalbių langas su keliomis siūlomomis užklausomis, o vėliau galima įrašyti savo klausimą.

    Atsakymai pateikiami tekstu, o žemiau rodomi vaizdo įrašai, susieti su tema. Tokiu būdu DI ne tik pasiūlo, ką žiūrėti, bet ir padeda greičiau susiaurinti paiešką, kai vartotojas pats dar tiksliai nežino, ko ieško.

    Kam funkcija prieinama dabar?

    Kol kas tai riboto masto eksperimentas: jis paleistas tik vienoje rinkoje. Juo gali naudotis tik YouTube Premium prenumeratoriai Jungtinėse Valstijose, kurie funkciją įsijungia per youtube.com/new, taip pat būtina būti sulaukus 18 metų.

    „Kol kas nežinoma, ar ši funkcija bus greitai išplėsta į kitas šalis, nes pirmiausia bus renkami bandytojų atsiliepimai ir vertinama, kaip sprendimas pasiteisina“, – teigiama apie bandomojo etapo logiką.

    Kodėl tai svarbu YouTube paieškai?

    Toks pokalbio tipo paieškos modelis atspindi platesnę tendenciją, kai paieška vis labiau primena konsultaciją, o ne nuorodų sąrašą. YouTube atveju tai gali keisti ir rekomendacijų logiką: vartotojai gali aktyviau nurodyti, ko nori, o ne vien pasikliauti automatiniu srautu.

    Vis dėlto, kaip ir kitų DI funkcijų atveju, galutinė plėtra priklausys nuo bandymo rezultatų, tikslumo ir naudotojų pasitenkinimo. Jei eksperimentas pasiteisins, tikėtina, kad funkcija ilgainiui pasieks daugiau rinkų ir platesnę auditoriją.

  • DI iš medicininių įrašų gali iš anksto numatyti ADHD riziką vaikams: ką parodė 140 000 įrašų analizė

    DI iš medicininių įrašų gali iš anksto numatyti ADHD riziką vaikams: ką parodė 140 000 įrašų analizė

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas, analizuodamas įprastus elektroninius sveikatos įrašus, gali padėti pastebėti vaikus, kuriems vėliau gali būti diagnozuotas ADHD. Tokia atranka potencialiai leistų šeimoms ir gydytojams imtis veiksmų gerokai anksčiau nei įprastai.

    ADHD yra vienas dažniausių vaikų ir paauglių neuropsichikos sutrikimų, siejamas su dėmesio koncentracijos sunkumais, hiperaktyvumu ir impulsyvumu. Praktikoje dalis vaikų diagnozės laukia ilgai, o tai reiškia prarastą laiką ankstyvai pagalbai mokykloje ir namuose.

    Kaip veikia prognozavimo modelis

    Tyrėjai iš Duke Health analizavo daugiau nei 140 000 vaikų sveikatos įrašų ir mokė DI modelį atpažinti pasikartojančius signalus nuo gimimo iki ankstyvos vaikystės. Modelis ieškojo ne vieno požymio, o jų derinių, kurie medicininiuose duomenyse gali kauptis dar iki aiškios klinikinės ADHD išraiškos.

    Rezultatai parodė, kad modelis gana tiksliai įvertino riziką vaikams nuo penkerių metų. Tyrime taip pat teigiama, kad prognozės išliko nuoseklios skirtingose grupėse pagal lytį, rasę, etninę kilmę ir draudimo statusą, o tai svarbu vertinant galimą šališkumą.

    „Turime nepaprastai turtingą informacijos šaltinį elektroniniuose sveikatos įrašuose“, – sakė tyrimo autorius Eliott Hill.

    „Norėjome patikrinti, ar duomenyse paslėpti dėsningumai gali parodyti, kurie vaikai vėliau bus diagnozuoti, dar gerokai iki to momento, kai diagnozė paprastai nustatoma“, – teigė jis.

    Ar DI gali pakeisti gydytoją?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad toks įrankis nėra skirtas diagnozuoti ar pakeisti specialistų vertinimą. Idėja yra atranka, kuri padėtų klinikoms ir šeimos gydytojams greičiau nukreipti vaikus išsamesniam įvertinimui, kai rizika yra didesnė.

    „Tai nėra DI gydytojas“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius Matthew Engelhard.

    „Tai įrankis, padedantis klinikams sutelkti laiką ir išteklius, kad vaikai, kuriems reikia pagalbos, neliktų nuošalyje ir nelauktų atsakymų metų metus“, – pridūrė jis.

    Ką tai reikštų šeimoms ir mokykloms

    Ankstyvesnis rizikos atpažinimas gali reikšti greitesnę prieigą prie įrodymais grįstų priemonių: tėvų konsultacijų, elgesio intervencijų, mokymosi aplinkos pritaikymo ir, kai reikia, specialisto stebėsenos. Tyrėjai pažymi, kad laiku suteikta pagalba siejama su geresniais akademiniais ir socialiniais rezultatais.

    Praktinis iššūkis yra atsakingas tokio įrankio įdiegimas: reikėtų aiškių taisyklių, kaip pateikiamas rizikos įvertinimas, kaip jis aptariamas su tėvais ir kokie tolesni žingsniai siūlomi. Ne mažiau svarbūs duomenų privatumo ir saugumo klausimai, nes elektroniniai sveikatos įrašai yra itin jautrūs.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į diagnostikos nelygybę, ypač tarp mergaičių, kurioms dažniau pasireiškia mažiau pastebimi nedėmesingumo simptomai. Tokie modeliai, jei jie kuriami ir tikrinami atsakingai, galėtų padėti sumažinti praleistų atvejų skaičių, tačiau galutinį sprendimą vis tiek turi priimti gydytojas.

  • Sapnai nėra atsitiktiniai: tyrimas parodė du svarbiausius veiksnius, formuojančius jų turinį

    Sapnai nėra atsitiktiniai: tyrimas parodė du svarbiausius veiksnius, formuojančius jų turinį

    Įsitikinimas, kad sapnai tėra atsitiktinis nakties „filmas“, silpsta: naujas tyrimas rodo aiškias sąsajas tarp to, kaip mąstome dieną, ką išgyvename, ir ką matome miegodami. Mokslininkai pabrėžia, kad sapnų turinį gali nuspėti ne vienas, o keli matuojami veiksniai.

    Tyrimą atliko Italijos IMT aukštųjų studijų mokykla Luka, o rezultatai paskelbti žurnale „Communications Psychology“. Analizuota daugiau kaip 3 700 sapnų aprašymų, surinktų iš 287 dalyvių nuo 18 iki 70 metų.

    Kas labiausiai veikia sapnus?

    Per dvi savaites dalyviai fiksavo sapnus ir dienos patirtis, o tyrėjai rinko duomenis apie miego kokybę, kognityvinius įpročius, asmenybės bruožus ir psichologines ypatybes. Tuomet tekstai buvo vertinami pasitelkiant natūralios kalbos apdorojimo metodus ir DI įrankius.

    Tyrėjai nustatė, kad sapnų „logika“ dažnai atspindi asmens vidines savybes ir kasdienio gyvenimo kontekstą. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems dieną būdingas šokinėjimas tarp nesusijusių minčių, dažniau aprašė ir labiau išsibarsčiusius, greitai besikeičiančius sapnus.

    Kitas svarbus veiksnys siejosi su požiūriu į pačius sapnus: tie, kurie linkę sapnams priskirti prasmę, dažniau patirdavo ryškius, įtraukiančius ir nuoseklesnius scenarijus. Tai leidžia manyti, kad sapnų intensyvumą ir vientisumą gali stiprinti ne vien įvykiai, bet ir žmogaus kognityviniai lūkesčiai.

    Dienos įvykiai sapnuose grįžta kitaip

    Tyrimas rodo, kad sapnai retai būna tiesioginė dienos „pakartojimo“ versija. Įprastos vietos ar situacijos, tokios kaip darbovietė, mokykla ar ligoninė, sapnuose dažniau persitvarko ir susimaišo į netikėtus, kartais siurrealistinius derinius.

    Ypatingą vaidmenį turėjo ir išoriniai sukrėtimai. Tyrėjai nurodo, kad per COVID-19 laikotarpį sapnai tapo intensyvesni ir dažniau sukosi apie apribojimus bei izoliaciją, o situacijai normalizuojantis šios temos palaipsniui silpo.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad sapnai nėra vien praeities patirčių atspindys, o dinamiškas procesas, kurį formuoja tai, kas esame, ir tai, ką išgyvename“, – sakė tyrimo autorė Valentina Elce.

    DI keičia sapnų tyrimus

    Autoriai pabrėžia, kad DI metodai gali suteikti naują impulsą sapnų tyrimams, nes leidžia nuosekliai analizuoti didelius sapnų pasakojimų kiekius. Natūralios kalbos apdorojimas gali priartinti automatizuotą vertinimą prie žmogaus ekspertų analizės ir atverti kelią platesniems tyrimams.

    Nors populiariojoje kultūroje vis dar gyvas mitas, kad sapnus esą gali nulemti konkretus vakaro užkandis, tyrėjai akcentuoja kitą išvadą: sapnų turinys labiau priklauso nuo asmenybės, mąstymo stiliaus ir realių patirčių. Kitaip tariant, nakties istorijas dažniausiai rašo ne lėkštė, o galva ir diena.

  • Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinė Karalystė buria vidutines valstybes: mažinti DI kontrolės koncentraciją ir remti startuolius

    Jungtinės Karalystės technologijų sekretorė Liz Kendall paragino vadinamąsias vidutines galias glaudžiau bendradarbiauti, kad dirbtinio intelekto kontrolė nebūtų sutelkta kelių žaidėjų rankose. Pasak jos, didėjanti koncentracija tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

    Savo kalboje Londone Kendall pabrėžė, kad DI vis labiau lemia valstybių konkurencingumą, gynybos pajėgumus ir įtaką tarptautinėje arenoje. Tuo pat metu ji aiškino, kad ši kryptis neturėtų būti suprasta kaip atsitraukimas nuo artimos partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis.

    DI suverenitetas be izoliacijos

    Kendall akcentavo, kad tikslas nėra užsidaryti ar atsisakyti tarptautinių investicijų, o sumažinti pernelyg didomą priklausomybę nuo kelių tiekėjų ir sustiprinti atsparumą strateginėse srityse. Ji siejo tai ir su ilgalaikiu sąjungininkų spaudimu daugiau investuoti į gynybą bei saugumą.

    „DI suverenitetas nėra izoliacionizmas ar bandymas užsitraukti tiltą ir veikti vieniems. Tai priklausomybių mažinimas ir atsparumo didinimas svarbiausiuose nacionaliniuose prioritetuose“, – sakė Liz Kendall.

    Ji taip pat teigė, kad raginimai stabdyti DI plėtrą būtų žalingi šalies interesams, nes globali konkurencija tik aštrėja. Kendall vertinimu, sprendimas turėtų būti ne pauzė, o aiškesnės taisyklės, pajėgumai ir investicijos į sritis, kuriose šalis gali turėti pranašumą.

    500 mln. svarų planas ir nauji pajėgumai

    Vyriausybė šį mėnesį pradėjo Suverenaus DI padalinį, kuriam numatyta 500 mln. svarų suma, tai yra apie 585 mln. eurų. Lėšos turėtų pasiekti britų DI startuolius per tiesiogines investicijas, dotacijas, viešuosius pirkimus ir kitas paramos priemones.

    Kendall nurodė, kad birželį planuojama pristatyti DI aparatinės įrangos planą, siekiant užsitikrinti didesnę dalį sparčiai augančio rinkos segmento. Ji pabrėžė mokslinių tyrimų stiprybes, kurios, pasak jos, gali padėti kurti naujos kartos efektyvesnius puslaidininkius, reikalingus DI sistemoms.

    Kalboje taip pat priminti ankstesni įsipareigojimai: 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, tyrimams per Pažangiųjų tyrimų ir išradimų agentūrą, taip pat dar 100 mln. svarų, arba apie 117 mln. eurų, puslaidininkių įsigijimui viešiesiems duomenų centrams. Šie žingsniai pristatomi kaip pastangos didinti vietinius pajėgumus ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Saugumo vertinimai ir pozicija reguliavime

    Kendall teigė, kad Jungtinės Karalystės DI saugumo institutas dalysis gerąja praktika dėl DI vertinimo ir testavimo tarptautiniame susitikime liepos mėnesį. Tokio pobūdžio vertinimai vis dažniau laikomi būtina sąlyga, kai modeliai tampa galingesni ir turi didesnį potencialą būti panaudoti kibernetinėms atakoms ar dezinformacijai.

    Ji nurodė, kad šalies institucijos bendrauja su partneriais, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, dėl metodikų ir standartų. Vis dėlto Kendall leido suprasti, kad Jungtinė Karalystė nėra nusiteikusi visiškai derintis prie Europos Sąjungos DI akto, teigdama, jog renkasi pragmatišką, o ne dogmatišką reguliavimo kryptį.

    Toks balansas atspindi platesnę diskusiją Vakarų valstybėse: kaip skatinti inovacijas ir investicijas, kartu ribojant rizikas, susijusias su duomenų sauga, kritinės infrastruktūros priklausomybėmis ir rinkos galios koncentracija. Kendall žinutė buvo aiški: daugiau pajėgumų namuose ir daugiau koordinacijos su sąjungininkais, bet be staigių žingsnių, kurie apsunkintų prieigą prie pažangiausių technologijų.

  • DI prikėlė Pompėjos auką: taip vyras bėgo nuo Vezuvijaus – detales atskleidė 2000 metų radiniai

    DI prikėlė Pompėjos auką: taip vyras bėgo nuo Vezuvijaus – detales atskleidė 2000 metų radiniai

    Archeologai pristatė skaitmeninę vienos Pompėjos katastrofos aukos rekonstrukciją, kuri leidžia naujai pažvelgti į 79 metais įvykusį Vezuvijaus išsiveržimą. Pasitelkus dirbtinis intelektas ir archeologinius duomenis, sukurtas vaizdas atkuria vyro bandymą pabėgti iš miesto, kai aplink krito akmenys ir pemza.

    Rekonstrukcija parengta bendradarbiaujant Pompėjos archeologinio parko specialistams ir Paduvos universiteto tyrėjams. Skaitmeninis vaizdas sukurtas remiantis skeleto analize, radinių kontekstu ir aplinkos tyrimais, o vėliau apdorotas vizualizavimo įrankiais.

    Radinių detalės atskleidė bėgimą

    Vyras rastas netoli senovinio miesto sienų, o šalia aptiktas molinis dubuo, kuris, kaip manoma, galėjo būti naudojamas kaip improvizuotas skydas galvai. Pasak tyrėjų, toks sprendimas atitinka ankstyvąją katastrofos fazę, kai grėsmę kėlė intensyvus vulkaninių nuolaužų lietus.

    Greta palaikų taip pat rasta alyvos lempa, geležinis žiedas ir dešimt bronzinių monetų. Šie daiktai leidžia spėti, kad žmogus buvo pasirengęs keliui: lempa galėjo padėti orientuotis pelenų debesies pritemdytoje tamsoje, o pinigai praversti ieškant prieglobsčio ar tęsiant kelionę.

    Plinijaus liudijimai sutapo su mokslu

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad radinys papildo senovinius liudijimus apie katastrofą. Romėnų autorius Plinijus Jaunesnysis rašė, jog žmonės dengėsi galvas pagalvėmis, audiniais ir kitais daiktais, bandydami apsisaugoti nuo krintančių nuolaužų.

    „Šios technologijos gali pakeisti, kaip tiriame ir pasakojame istoriją: archeologinių duomenų kiekis toks didelis, kad būtini nauji analizės įrankiai“, – sakė Pompėjos archeologinio parko vadovas Gabrielis Zuchtriegelis.

    Kas keičiasi archeologijoje

    Pastaraisiais metais DI vis dažniau naudojamas kultūros paveldo srityje: nuo fragmentų sujungimo ir pažeistų užrašų atkūrimo iki 3D modelių kūrimo bei interaktyvių ekspozicijų. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokios rekonstrukcijos nėra fotografiška tiesa, o moksliškai pagrįstas vizualus scenarijus, priklausantis nuo turimų duomenų kokybės.

    Pompėja ir toliau išlieka vienu svarbiausių senovės pasaulio tyrimų centrų, nes vulkaniniai pelenai išsaugojo miestą tarsi laiko kapsulę. Nauja rekonstrukcija primena ne tik tragedijos mastą, bet ir tai, kaip modernūs metodai padeda anoniminiams radiniams sugrąžinti žmogišką istorijos veidą.

  • Lenkijos Huta Częstochowa taikosi į branduolinę energetiką: pradėjo NQA-1 ir ISO 19443 kelią

    Lenkijos plieno gamintoja Huta Częstochowa pranešė pradedanti pasirengimą darbams branduolinės energetikos tiekimo grandinėje. Įmonė inicijavo ASME NQA-1 ir ISO 19443 standartų diegimo bei sertifikavimo procedūras, kurios laikomos vienomis svarbiausių norint tiekti produkciją branduoliniams projektams.

    Pasak bendrovės vadovo Adriano Sienickio, šie sertifikatai turėtų atverti kelią plėsti gaminių asortimentą ir dalyvauti būsimuose branduolinės energetikos projektuose Lenkijoje. Praktikoje tai reiškia galimybę tiekti metalą ir komponentus, kuriems keliami itin griežti atsekamumo, kokybės ir saugos reikalavimai.

    Ką reiškia NQA-1 ir ISO 19443

    ASME NQA-1 yra tarptautiniu mastu pripažįstamas kokybės užtikrinimo standartas, taikomas branduolinės energetikos sektoriui. Jis apima organizacijos valdymą, projektavimo ir gamybos kontrolę, dokumentavimą, tiekėjų priežiūrą, bandymus ir reikalavimus produktams, svarbiems branduolinei saugai.

    ISO 19443 yra europinėje rinkoje plačiai taikomas kokybės vadybos reikalavimų rinkinys branduolinei tiekimo grandinei. Šis standartas laikomas ISO 9001 plėtiniu, pritaikytu branduolinei pramonei, todėl įmonėms, jau veikiančioms pagal ISO 9001, perėjimas dažnai būna nuoseklesnis, bet vis tiek reikalauja reikšmingų procesų pakeitimų.

    Kokie pokyčiai laukia gamykloje

    Hutos Kokybės kontrolės skyriaus atstovas Arkadiuszas Pyrkoszas pabrėžė, kad sertifikavimo procesas bus sudėtingas ir truks mažiausiai kelis mėnesius. Anot jo, NQA-1 reikalavimai skiriasi nuo daugelio įprastų pramonės kokybės sistemų, todėl teks peržiūrėti ne vieną veiklos sritį.

    Įmonei reikės parengti naujas procedūras, apimančias įrangos priežiūrą, personalo kompetencijų valdymą, gamybos ir technologinių procesų kontrolę, taip pat matavimų, bandymų ir patikrų tvarkas. Kartu numatomi papildomi auditai, specializuotos matavimo įrangos įsigijimas ir darbuotojų mokymai.

    „Darbus pradėjome vasario mėnesį nuo vadovų mokymų, kuriuos vedė „TÜV Nord“ specialistai“, – sakė Arkadiuszas Pyrkoszas.

    Jo teigimu, abiejų standartų diegimas pasirinktas sąmoningai, nes jie papildo vienas kitą ir apima panašią branduolinei saugai svarbių produktų grupę. Tuo pat metu pažymima, kad ISO 19443 diegimas turėtų būti mažiau imlus nei NQA-1, tačiau vis tiek pareikalaus dokumentacijos ir auditų pokyčių.

    Įmonės situacija ir gamybos apimtys

    Huta Częstochowa yra vienas svarbiausių storasienių plieno lakštų gamintojų Lenkijoje, dirbantis su mašinų gamybos, laivybos, statybų, kasybos ir energetikos sektoriais. Tokiems gaminiams svarbi ne tik mechaninių savybių kontrolė, bet ir stabilus tiekimas bei kokybės atsekamumas, kurie branduolinėje pramonėje tampa esminiais kriterijais.

    Įmonė pastaraisiais metais patyrė reikšmingų pokyčių: 2024 metų lapkritį bankrutavusią gamyklą išsinuomojo Węglokoks, o 2025 metų gruodį jos turtą perėmė Lenkijos gynybos ministerija ir perdavė Karo turto agentūrai. 2026 metų balandį pateiktas prašymas dėl bendros įmonės kūrimo, paremtos Huta Częstochowa baze.

    Atnaujinus gamybą 2025 metų sausį, bendrovė pagamino apie 500 000 tonų plieno. Skelbiama, kad 22–24 proc. produkcijos eksportuojama, o tai rodo siekį išlaikyti konkurencingumą platesnėje rinkoje ir ieškoti aukštesnės pridėtinės vertės nišų, tarp jų ir branduolinės energetikos.

    „Jei įmonė nori dalyvauti branduolinei saugai svarbių produktų tiekimo grandinėje, ASME NQA-1 ir ISO 19443 reikalavimų įgyvendinimas yra būtinybė“, – teigė Arkadiuszas Pyrkoszas.

  • JAV ir Irano įtampa bei Hormūzo sąsiaurio trikdžiai smukdo plieno rinką: ką rodo ES duomenys

    JAV ir Irano įtampa bei sutrikęs laivybos pralaidumas Hormūzo sąsiauryje didina neapibrėžtumą žaliavų rinkose, o plieno pramonė tai pajuto itin greitai. Pasaulinė plieno gamyba pirmąjį metų ketvirtį, remiantis World Steel Association skaičiavimais, smuko 2,3 proc., o nuosmukį fiksavo dauguma regionų.

    Didžiausią įtaką bendram rezultatui turėjo Azija, kur gamyba krito 2,2 proc. Iki kovo pabaigos regione pagaminta 341,7 mln. tonų, kai visame pasaulyje – 459,2 mln. tonų, tad bet koks svyravimas čia iš karto matomas globalioje statistikoje.

    Azija: Kinija krenta, Indija auga

    Kinija, pagaminanti daugiau nei pusę pasaulio plieno, per pirmąjį ketvirtį pagamino 247,6 mln. tonų – 4,6 proc. mažiau nei prieš metus. Japonijoje, kuri tradiciškai yra tarp didžiausių gamintojų, per ketvirtį pagaminta 20,1 mln. tonų, fiksuojant 1,7 proc. mažėjimą.

    Tuo metu Indija, pagal gamybos apimtis užimanti antrą vietą pasaulyje, augino tempą: pirmąjį ketvirtį pagaminta 44,7 mln. tonų, tai yra 10,8 proc. daugiau. Pietų Korėja taip pat didino gamybą 1,8 proc., iki 15,8 mln. tonų, o į didžiausiųjų dešimtuką dažniau beldžiasi ir Vietnamas, kurio rezultatai pastaraisiais metais nuosekliai gerėja.

    Hormūzas ir Artimieji Rytai

    Artimųjų Rytų plieno gamintojams Hormūzo sąsiauris yra kritinis logistinis koridorius: per jį juda tiek importuojama geležies rūda, tiek eksportuojami regiono plieno produktai. Dėl to bet kokie suvaržymai ar rizikos premijos laivybai greitai virsta vėluojančiais tiekimais, brangesniais srautais ir mažesniais užsakymais.

    Kovo mėnesį regiono gamyba sumenko maždaug trečdaliu, o per visą ketvirtį – beveik dešimtadaliu. Dalį šio kritimo lėmė ir prastesnis Irano rezultatas: šalis, ilgą laiką buvusi didžiausia regiono gamintoja ir dažna pasaulinio dešimtuko dalyvė, šįkart iš jo pasitraukė.

    Iraną didžiausių gamintojų rikiuotėje pakeitė Vietnamas: vien kovo mėnesį jis pagamino 2,2 mln. tonų, o per ketvirtį – 6,4 mln. tonų, augdamas maždaug dešimtadaliu. Šalies pramonės politika numato ambicingą plieno sektoriaus plėtrą iki 2035 metų, todėl jos vaidmuo tiek Azijoje, tiek eksporto rinkose gali didėti.

    ES vis dar traukiasi, Vokietija rodo atšokimą

    Jungtinėse Valstijose plieno gamyba auga: kovo mėnesį didėjimas siekė 5,2 proc., o per pirmąjį ketvirtį – 5,7 proc., iki 21 mln. tonų. Visa Šiaurės Amerika per ketvirtį pagamino 27,5 mln. tonų, fiksuodama 2,3 proc. augimą, kai Pietų Amerika smuko 1,9 proc., iki 10,2 mln. tonų.

    Europos Sąjungoje situacija išlieka sudėtinga: kovą gamyba krito 4,6 proc., iki 11,4 mln. tonų, o per ketvirtį – 2,6 proc., iki 31,7 mln. tonų. Išsiskyrė Vokietija, kuri kovą padidino gamybą 7,5 proc., iki 3,3 mln. tonų, o per ketvirtį – 9 proc., iki 9,3 mln. tonų.

    Vis dėlto Vokietijos pramonės atstovai pabrėžia, kad dalis augimo susijusi su žema palyginamąja baze po itin silpnų ankstesnių metų. Vokietijos plieno federacija WV Stahl atkreipia dėmesį į importo spaudimą ir aukštas energijos kainas, kurios apsunkina konkurencingumą bei stabdo investicijų sprendimus.

    „Nepaisant gamybos augimo, plieno pramonės padėtis išlieka įtempta: perskaičiavus į metinį tempą, vis dar nesiekiame 40 mln. tonų ribos, kuri laikoma būtina normaliam pajėgumų panaudojimui“, – sakė WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Pasak jos, Artimųjų Rytų įtampa svarbi ir per energijos kainų kanalą: dujų bei elektros kainų svyravimai tiesiogiai veikia energijai imlią metalurgiją. Vokietijos sektorius sieja lūkesčius su ES ir nacionalinėmis priemonėmis, kurios skatintų vidaus paklausą, viešuosius pirkimus ir aiškesnes taisykles pereinant prie mažesnės emisijos gamybos.

    Bendra kryptis kol kas išlieka nevienalytė: JAV ir dalis Azijos rodo augimą, o Europos gamintojai dar ieško tvirtesnio atsigavimo signalų. Rinkai svarbiausi artimiausių mėnesių veiksniai bus transporto saugumas pagrindiniuose maršrutuose, energijos kainų stabilumas ir importo srautų reguliavimas.