CP v2

Tag: Dirbtinis intelektas

  • DI bendrovė „Anthropic“ rengia IPO „Nasdaq“: tikslas pritraukti apie 93 mlrd. eurų

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ pateikė dokumentus pirmajam viešam akcijų siūlymui ir planuoja debiutą „Nasdaq“ biržoje 2026 metų spalio pabaigoje. Iš pateiktos informacijos matyti, kad įmonė siekia pritraukti apie 93 mlrd. eurų iš investuotojų.

    Pagal prospekte nurodomus tikslus, „Anthropic“ vertė galėtų siekti maždaug 1 860 mlrd. eurų. Tokia suma DI sektoriuje iškart iškeltų bendrovę į didžiausių pasaulio technologijų žaidėjų gretas, tačiau galutinė vertė priklausys nuo rinkos sąlygų ir investuotojų paklausos siūlymo metu.

    Kalbos apie „Nvidia“ dalyvavimą

    Skelbiama, kad „Anthropic“ veda derybas su „Nvidia“, kuri galėtų tapti vienu stambiausių investuotojų. Aptariamas scenarijus, pagal kurį „Nvidia“ per IPO įsigytų akcijų už mažiausiai apie 9,3 mlrd. eurų, taip sustiprindama savo pozicijas DI ekosistemoje.

    Tokio tipo sandoriai DI rinkoje tampa vis dažnesni, nes lustų gamintojai ir debesijos infrastruktūros tiekėjai siekia užsitikrinti ilgalaikius klientus bei partnerystes. DI modelių mokymas ir diegimas reikalauja didelių skaičiavimo pajėgumų, todėl kapitalo ir infrastruktūros ryšiai tampa strategiškai svarbūs.

    Kas augina „Anthropic“ pajamas?

    Įmonė veikia sparčiai augančiame debesijos paslaugų segmente, orientuotame į dideles įmones. Be to, reikšmingą dalį sudaro B2B sprendimai, kai kuriamos vidinės informacinės sistemos konkretiems klientams, pritaikant DI įrankius jų procesams.

    Prospekte nurodoma, kad „Anthropic“ pajamos per maždaug dvejus metus šoktelėjo nuo 0,93 mlrd. eurų 2024 metų gruodį iki apie 60,5 mlrd. eurų 2026 metais. Toks augimo tempas rodo išskirtinę paklausą, tačiau kartu didina investuotojų dėmesį tvarumui: ar pajamos išlaikomos pelningai, kokia klientų koncentracija ir kokios išlaidos infrastruktūrai.

    Kodėl IPO gali tapti sektoriaus lakmuso popierėliu?

    „Anthropic“ IPO laikas sutampa su DI rinkos branda, kai investuotojai vis labiau skiria dėmesį ne tik technologiniams pažadams, bet ir komercinei grąžai. Viešas siūlymas gali tapti signalu, kaip rinka vertina DI bendroves, kurių verslo modelis remiasi tiek debesijos paslaugomis, tiek įmonių vidinių sprendimų diegimu.

    Jei planuojama emisija bus sėkminga, tai gali paskatinti ir kitas DI įmones rinktis „Nasdaq“ bei spartinti kapitalo pritraukimą infrastruktūrai, modelių kūrimui ir tarptautinei plėtrai. Nesėkmės atveju sektoriuje gali sustiprėti spaudimas mažinti sąnaudas ir aiškiau įrodyti ilgalaikį pelningumą.

  • Volstritas savaitę pradėjo nuosmukiu: silpsta DI euforija, investuotojus neramina nafta ir FED

    Pagrindiniai Volstrito indeksai savaitę pradėjo nuosmukiu, o investuotojų dėmesys krypo į JAV obligacijų pajamingumų šuolį ir brangstančią naftą. Rinkose išryškėjo didesnis atsargumas po diskusijų, kad dirbtinis intelektas turėtų būti vystomas lėčiau dėl saugumo rizikų.

    Sesijos pabaigoje Dow Jones Industrial Average smuko 0,29 proc. iki 52 421,20 punkto, S&P 500 krito 0,48 proc. iki 7 619,98 punkto. Nasdaq Composite nusileido 0,56 proc. iki 26 186,41 punkto.

    Mažesnių bendrovių Russell 2000 indeksas prarado 0,40 proc. ir siekė 2 892,24 punkto. Rinkos baimės indeksas VIX šoktelėjo 7,95 proc. iki 17,10 punkto, signalizuodamas didesnę trumpalaikę įtampą.

    DI sektoriui smogė korekcija

    Ryškiausiai krito su dirbtiniu intelektu siejamų įmonių akcijos, nes investuotojai perskaičiavo rizikas, kai viešojoje erdvėje sustiprėjo raginimai stabdyti pažangiausių modelių kūrimo tempą. Tokios kalbos jautriai paliečia bendroves, kurių vertinimai pastaraisiais metais augo lūkesčiais apie didžiules DI investicijas ir būsimą pelningumą.

    Rinkos lyderei „Nvidia“ sesijos metu teko apie 2 proc. kritimas, o „Broadcom“, „Intel“ ir „Advanced Micro Devices“ akcijos traukėsi maždaug po 4 proc. „Marvell Technology“ smuko apie 6 proc., atspindėdama bendrą rizikos mažinimą technologijų segmente.

    „Vasaros viduryje tvyrojo kiek iracionali euforija, kuri dabar atslūgo“, – sakė Chrisas Armstrongas iš Berenberg.

    Analitikų vertinimu, DI istorija išlieka patraukli, tačiau rinka tampa jautresnė klausimams apie reguliavimą, saugumo standartus ir kapitalo išlaidų tvarumą. Ypač svarbu, kiek ilgai įmonės galės išlaikyti milžinišką investicijų tempą, jei konkurencija ir geopolitika skatins „lenktynes“ dėl pajėgiausių modelių.

    Nafta, obligacijos ir FED

    Nuotaikas slėgė ir energijos kainos: nafta brango po žinių, kad Saudo Arabija uždarė svarbų naftotiekį, leidžiantį apeiti Ormuzo sąsiaurį. Geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose didina tiekimo sutrikimų riziką ir palaiko aukštesnių kainų scenarijų.

    JAV naftos kaina anksčiau buvo perkopusi 100 JAV dolerių ribą už barelį, tai atitinka maždaug 92 eurus. Brangesnė energija finansų rinkoms reiškia dvigubą spaudimą: didesnę infliacijos riziką ir mažesnę tikimybę, kad palūkanos greitai ims mažėti.

    Šią savaitę investuotojai laukia JAV centrinio banko posėdžio ir signalų dėl palūkanų normų trajektorijos. Pagal CME „FedWatch“ įrankį, rinkos kainodaroje matoma apie 90 proc. tikimybė, kad palūkanos bus keliamos.

    Papildomą įtampą sukėlė JAV 10 metų obligacijų pajamingumo šuolis iki aukščiausio lygio nuo 2023 metų spalio, nes didesnis pajamingumas mažina akcijų patrauklumą. Tuo metu dalis rinkos strategų perspėja, kad silpstantys techniniai signalai gali padidinti korekcijos tikimybę artimiausiu 1–3 mėnesių laikotarpiu.

  • Po 6 mėnesių ir 2 000 pamokų „MuseCool“ išvados: kaip DI keičia muzikos mokymą

    Po 6 mėnesių ir 2 000 pamokų „MuseCool“ išvados: kaip DI keičia muzikos mokymą

    Tradicinis muzikos ugdymas ilgai rėmėsi tuo pačiu modeliu: mokytojai dažnai moko taip, kaip patys kadaise buvo mokyti, o pažangą vertina pagal pojūtį ir patirtį. Jungtinėje Karalystėje veikiantis startuolis „MuseCool“ bando šį ciklą sulaužyti, į pamokas atnešdamas duomenimis paremtą analizę.

    Nuo viešo starto balandį platforma apdorojo apie 2 000 muzikos pamokų ir DI naudoja ne vien pokalbiams perrašyti. Sistema klausosi, kas grojama, atpažįsta kūrinį, jo vietą partitūroje, fiksuoja klaidas ir temą, kurią aptaria mokytojas su mokiniu.

    Konservatyvi rinka, bet „lipnus“ įrankis

    „MuseCool“ vadovas ir vienas įkūrėjų Petru Cotarcea sako, kad muzikos pedagogikos pasaulis dažnai atsargiai priima naujoves. Iš maždaug 100 kalbintų korepetitorių apie 40 platformos net neišbandė, o iš bandžiusiųjų vartotojais tapo 28.

    Vis dėlto, pasak įkūrėjo, įrankis turi vieną stiprią savybę: įpratus mokytojams ir jų studijoms, jis tampa kasdienybe. Tai ypač svarbu rinkoje, kurioje programėles išbandyti lengva, o įtraukti jas į mokymo procesą nuosekliai yra sudėtinga.

    Ne tik stenograma: analizė pagal muziką

    Platformos esmė yra muzikinės informacijos paieška ir analizė, kai algoritmai iš garso įrašo bando suprasti, kas vyksta muzikoje, o ne tik kalboje. „MuseCool“ bendradarbiauja su Londono Queen Mary universitetu ir rengiasi projektui su Jungtinės Karalystės inovacijų programa „Innovate UK“.

    Įmonė pabrėžia, kad dalis konkurentų gali įrašyti pokalbį, parengti santrauką ar atskirti muziką nuo kalbos, tačiau nesupranta pačios muzikos turinio. „MuseCool“ teigimu, būtent muzikinis „supratimas“ leidžia pateikti tikslesnes įžvalgas apie mokinio progresą ir konkrečias vietas, kuriose stringama.

    Platforma mokytojui ir tėvams

    Plėtodama produktą, komanda daug dėmesio skyrė natų bibliotekai: programėlėje jau yra apie 4 000 fortepijoninių kūrinių, daugiausia viešojo domeno. Tai leidžia šeimoms rečiau pirkti atskiras natų knygas, o mokytojams patogiau dalintis medžiaga.

    „MuseCool“ taip pat siekia tapti visapusiška mokytojo darbo aplinka: generuoja pamokų santraukas, leidžia peržiūrėti, ką mokytojas ir mokinys aptarė konkrečiuose taktuose, o be to siūlo mokėjimų administravimą. Startuolis dirba B2B2C modeliu, kai prieigą prie tėvų ir mokinių atveda patys mokytojai.

    Ką parodo 2 000 pamokų duomenys?

    Vienas įdomiausių ankstyvų rezultatų iš sukauptų įrašų, pasak įmonės, yra pamokos laiko struktūra: vidutiniškai tik apie 40 proc. pamokos skiriama realiam grojimui. Likusi dalis tenka paaiškinimams, kūrinio aptarimui ir bendravimui, ypač dirbant su vaikais.

    Tokie duomenys gali būti vertingi ne tik individualiems mokytojams. „MuseCool“ mato pritaikymą konservatorijose ir muzikos mokyklose, kur administracijai dažnai trūksta realaus laiko vaizdo apie pažangą, pamokų reguliarumą ar ankstyvus motyvacijos kritimus.

    „Jums nereikia, kad kas nors klausytų kiekvienos pamokos. Duomenų taškai gali parodyti, kas vyksta tarp 600 ar 800 studentų“, – sakė P. Cotarcea.

    Įmonės teigimu, toks stebėjimas galėtų padėti pastebėti problemas anksčiau, nelaukiant metų pabaigos egzaminų, ir sumažinti riziką, kad mokinys pasitrauks pasiekęs krizės tašką. Kartu tai atvertų kelią akademiniams tyrimams, nes pedagogikoje vis dar daug sprendimų grindžiama istorijomis ir intuicija, o ne kiekybiniais įrodymais.

    Vizija: instrumentas, kuris „girdi“ patalpą

    Ilgalaikėje perspektyvoje „MuseCool“ kalba apie idėją, kuri skamba kaip fantastika, bet remiasi jau egzistuojančiomis technologijomis. Įkūrėjas įsivaizduoja „kalbantį“ fortepijoną, kuris ne tik fiksuoja klavišų paspaudimus, bet ir supranta, kas groja, kas kalba, kurioje kūrinio vietoje daromos klaidos ir ką reikėtų taisyti.

    Startuolis neatmeta bendradarbiavimo su instrumentų gamintojais, kad programinė įranga būtų diegiama tiesiai į instrumentus. Tuo pat metu įmonė ruošiasi kitam finansavimo etapui, pripažindama, kad muzikinis ugdymas investuotojams nėra pati „madingiausia“ sritis, todėl augimas reikalauja kantrybės.

  • „Serverpod“ pristatė „App Studio“ be DI: statymas ant to, kas ateina po vibe coding ir agentų

    „Serverpod“ pristatė „App Studio“ be DI: statymas ant to, kas ateina po vibe coding ir agentų

    Švedijos startuolis „Serverpod“ viešoje beta versijoje pristatė „App Studio“ – programėlių kūrimo aplinką, kurioje sąmoningai nėra integruoto dirbtinio intelekto. Bendrovė teigia, kad DI įrankiai greitina prototipų kūrimą, tačiau realioms, patikimoms sistemoms dažniausiai prireikia visai kitos klasės sprendimų.

    Pastaruoju metu programuotojų įrankių rinka sparčiai pildosi DI kodavimo agentais, kurie geba generuoti kodą daugeliui technologijų rinkinių. Vis dėlto vien kodo sugeneravimas nepašalina sudėtingumo, susijusio su duomenų bazėmis, diegimu, saugumu, infrastruktūra ir ilgalaike priežiūra.

    „Serverpod“ įkūrėjas Viktoras Lidholtas pabrėžia, kad agentai tobulėja taip greitai, jog kūrėjams rizikinga „susieti“ programą su vienu šiandien populiariu įrankiu. Jo teigimu, „App Studio“ idėja – sukurti profesionalią aplinką, kuri leistų keisti agentus nekeičiant technologinio pagrindo.

    Infrastruktūra prototipui tapti produktu

    „App Studio“ sukurta kaip atsisiunčiama aplinka, skirta pilno paketo programėlėms kurti su „Flutter“ ir „Serverpod“. Įrankis orientuotas į tai, kad projektą būtų galima paleisti ir vystyti be ilgo paruošiamojo darbo, o pats kodas liktų kūrėjo rankose.

    Techniniu požiūriu aplinka generuoja standartinius projektus: „Flutter“ naudojamas kliento programėlei, o „Serverpod“ suteikia serverio dalį ir duomenų bazės integraciją. Bendrovė akcentuoja, kad tai turėtų padėti sumažinti atotrūkį tarp demonstracinio prototipo ir produkto, kurį galima patikimai eksploatuoti.

    Naujausioje „Serverpod“ versijoje išskiriama būseninė karšto perkrovimo funkcija visam paketui. Tai reiškia, kad atnaujinant programėlę, serverį, generuojamas sąsajas ir duomenų bazės schemą, projektas gali likti veikiantis, o grįžtamasis ryšys gaunamas per milisekundes.

    Kartu bendrovė atveria „Serverpod Cloud“ – kelią nuo lokaliai veikiančio projekto iki įdiegtos paslaugos. Pasak „Serverpod“, diegimą turėtų supaprastinti vienos komandos principas, o platforma perima infrastruktūros dalį, įskaitant duomenų bazes, apkrovų paskirstymą, domenus, slaptus raktus, talpyklas ir failų saugyklas.

    Be integruoto DI, bet su galimybe rinktis

    Vienas ryškiausių sprendimų – „App Studio“ neturi „įmontuoto“ DI. Idėja paprasta: skirtingi DI kodavimo agentai gali dirbti su tais pačiais projekto failais, todėl kūrėjas gali pereiti nuo vieno įrankio prie kito neprarasdamas projekto struktūros.

    Vis dėlto rinkoje dar nėra bendro standarto, kaip vienodai konfigūruoti agentų galimybes ir susijusius MCP serverius, todėl pereinant tarp įrankių gali atsirasti trinties. „Serverpod“ teigia, kad „App Studio“ šią konfigūraciją automatizuoja ir leidžia kelioms konfigūracijoms sugyventi viename projekte.

    „Kodo generavimas yra tik viena programinės įrangos kūrimo dalis“, – sakė Viktoras Lidholtas.

    „Sunkiausi klausimai prasideda tada, kai kiti žmonės ima priklausyti nuo tavo sukurto produkto: jis turi veikti patikimai, būti palaikomas, jungtis prie tikro serverio ir išlikti prižiūrimas“, – sakė Viktoras Lidholtas.

    Kas nutinka, kai DI sukurtas prototipas pasiseka?

    Pasak „Serverpod“, DI sugeneruoti prototipai dažnai susiduria su problemomis, kai projektas išauga iš vieno naudotojo demonstracijos į realų srautą. Minimos tipinės rizikos – saugumo spragos, trūkstama prieigos kontrolė, neoptimizuotos užklausos, netinkamas klaidų apdorojimas ir architektūriniai sprendimai, kurie vėliau brangiai kainuoja.

    Bendrovė pabrėžia, kad automatizuota aplinka gali paspartinti kūrimą ir diegimą, tačiau nepakeičia atsakomybės ir inžinerinio vertinimo. Projektams, kuriuose tvarkomi jautrūs duomenys, taikomi sudėtingi leidimai ar reguliaciniai reikalavimai, vis dar rekomenduojamas patyrusio programuotojo įsitraukimas.

    Kitas praktinis barjeras, kurį „Serverpod“ įvardija kaip dar ne iki galo automatizuotą, yra publikavimo procesas programėlių parduotuvėse. Nors tai nebūtinai reikalauja gilaus programavimo, pats procesas išlieka daug žingsnių turintis ir griežtai reglamentuotas.

    „Serverpod“ taip pat akcentuoja vengiantys naujos kartos priklausomybės nuo vieno tiekėjo. Kadangi „Serverpod“ yra atvirojo kodo sistema, ją galima talpinti įvairiose infrastruktūrose, o „App Studio“ galima bet kada nebenaudoti, tęsiant darbą su tuo pačiu projektu kitose priemonėse.

  • Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedų „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų: ES remiamas fondas stato už DI sveikatoje

    Švedijos sveikatos technologijų startuolis „Tandem Health“ pritraukė 100 mln. eurų B serijos investicijų raunde. Raundui vadovavo ES remiamas 5 mlrd. eurų „Scaleup Europe Fund“, prisijungęs kaip naujas investuotojas.

    Prie finansavimo taip pat prisidėjo ir anksčiau investavę fondai Kinnevik, Northzone, Amino Collective ir Visionaries. „Tandem Health“ neatskleidė, kokiu bendrovės įvertinimu buvo pritrauktos lėšos.

    Šis raundas seka po 2025 metais uždarytos 50 mln. eurų A serijos, o bendra „Tandem Health“ pritrauktų investicijų suma pasiekė 160 mln. eurų. Tokia B serijos apimtis Europos sveikatos technologijų rinkoje laikoma išskirtinai didele.

    „Tandem Health“ kuria klinikoms ir medikams skirtą DI pagalbininką, kuris konsultacijų metu generuoja medicininius užrašus. Bendrovė teigia, kad jos sprendimą naudoja apie 10 000 sveikatos priežiūros organizacijų 14 Europos rinkų.

    Pastaruoju metu produktas, pasak įmonės, išaugo iš užrašų automatizavimo į platesnį medicininio asistento vaidmenį. Į funkcijas įtraukti siuntimų dokumentai ir paciento komunikacija prieš vizitą, jo metu ir po vizito.

    Įmonė taip pat remiasi recenzuotais tyrimais, kurie rodo apčiuopiamą poveikį administraciniam krūviui. „Tandem Health“ nurodo, kad sprendimu besinaudojantys klinicistai fiksavo 29 proc. mažiau laiko administravimui, 30 proc. didesnį pasitenkinimą darbu ir 30 proc. mažesnį administracinį stresą.

    Naujas kapitalas, pasak bendrovės, bus skirtas plėtrai Europoje ir klientų bazės didinimui. Kartu planuojama žengti į platesnę platformos viziją, kuri apimtų pacientų srautų valdymą ir papildomas klinikines užduotis sprendžiančius agentus.

    „Tandem Health“ dirba apie 170 žmonių, o didžiausia rinka pagal vartotojų skaičių yra Jungtinė Karalystė, kur sprendimą naudoja ir NHS sistemos klinicistai. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi į Europos poreikius, įskaitant duomenų apsaugos ir reguliavimo reikalavimus.

    „Scaleup Europe Fund“ siekia stiprinti Europos technologijų sektoriaus finansavimą, kai žemynas konkuruoja su JAV ir Kinija dėl technologinės lyderystės. Europos Komisija yra viena iš fondo steigėjų investuotojų, o kartu prisideda ir privatūs dalyviai, įskaitant Novo Holdings, CriteriaCaixa ir Santander.

    „Mes pradėjome „Tandem“, kad pasiūlytume alternatyvą. Europa turėtų nustatyti standartą, kaip dirbtinis intelektas ateina į sveikatos apsaugą, o ne perimti kieno nors kito sprendimus“, – sakė „Tandem Health“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Saari.

    „Šis finansavimas leidžia tai įgyvendinti, saugiai įvedant sveikatos apsaugą į dirbtinio intelekto erą ir dirbant išvien su pacientais, medikais, sistemomis ir valstybėmis“, – pridūrė jis.

  • Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Nemenčinės mokytojos grįžo iš Suomijos: parodė, kaip DI gali pakeisti pamokas ir įtrauktį

    Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazija jau ketvirtus metus įgyvendina „Erasmus+“ akreditacijos programą, kuri sudaro sąlygas mokytojams reguliariai kelti kvalifikaciją tarptautiniuose mokymuose. Artėjant mokslo metų pradžiai matematikos mokytojos Svetlana Sčastnaja ir Laura Bitkevičienė vyko į Suomiją, kur gilino žinias apie šiuolaikinius ugdymo metodus.

    Helsinkyje pedagogės dalyvavo „Europass Teacher Academy“ kursuose „Inclusive Teaching with Artificial Intelligence“, skirtuose įtraukiam ugdymui ir DI taikymui klasėje. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip atsakingai atsirinkti skaitmeninius įrankius ir pritaikyti juos skirtingų poreikių mokiniams, kad technologijos stiprintų, o ne didintų atskirtį.

    DI ir įtraukus ugdymas

    Įtraukus ugdymas Europoje vis dažniau siejamas su personalizuotu mokymusi, kai užduotys ir medžiaga pritaikomi mokinio tempui, gebėjimams bei mokymosi sunkumams. DI sprendimai šioje srityje gali padėti kurti diferencijuotas užduotis, supaprastinti tekstus, pasiūlyti alternatyvius paaiškinimus ar papildomus pratimus, tačiau kartu keliami ir aiškūs reikalavimai dėl privatumo bei duomenų apsaugos.

    Pedagogai, diegdami DI, susiduria su praktiniais klausimais: kaip patikrinti sugeneruotos informacijos tikslumą, kaip užtikrinti akademinį sąžiningumą ir kaip mokyti kritiškai vertinti turinį. Dėl to Europos mokyklose vis daugiau kalbama apie skaitmeninį raštingumą, šaltinių tikrinimą ir aiškias taisykles, kada DI leidžiama naudoti kaip pagalbinę priemonę.

    Patirtis, kuri grįžta į klasę

    Mokymai Suomijoje buvo ne tik teoriniai: mokytojos dalijosi patirtimi su kolegomis iš įvairių šalių, aptarė skirtingus įtraukiojo ugdymo modelius ir praktinius klasės valdymo sprendimus. Tokios tarptautinės patirtys dažnai tampa postūmiu atnaujinti pamokų planavimą, vertinimo metodus ir stiprinti bendradarbiavimą su pagalbos mokiniui specialistais.

    Grįžusios į Lietuvą pedagogės planuoja įgytas žinias pritaikyti kasdienėje veikloje, ieškant būdų, kaip DI įrankiais palengvinti mokymosi medžiagos parengimą ir suteikti daugiau individualaus grįžtamojo ryšio mokiniams. Tikimasi, kad tai padės kurti aiškesnes užduotis, labiau įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir sutaupyti laiko, kurį galima skirti tiesioginiam darbui su klase.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, tačiau tekste išsakomos mintys atspindi autorių poziciją ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Švietimo mainų paramos fondo požiūriu.

  • „Chift“ pritraukė 10,5 mln. eurų: vienu API sujungs daugiau nei 120 finansinių sistemų Europoje

    „Chift“ pritraukė 10,5 mln. eurų: vienu API sujungs daugiau nei 120 finansinių sistemų Europoje

    Belgijoje, Briuselyje įsikūrusi finansinių technologijų bendrovė „Chift“ pritraukė 10,5 mln. eurų A serijos investiciją. Finansavimui vadovavo „BlackFin Capital Partners“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Entourage“, „Shapers“, „Seeder Fund“ bei „Wallonie Entreprendre“.

    „Chift“ įkurta 2022 metais, o jos sprendimas skirtas programinės įrangos kūrėjams, kurie nori savo produktus sujungti su verslui naudojamomis finansinėmis sistemomis. Tarp jų – apskaitos, sąskaitų išrašymo, prekybos vietos (POS), el. prekybos, mokėjimų ir nekilnojamojo turto valdymo platformos.

    Įmonės vis dažniau naudoja kelias skirtingas programas finansams valdyti, tačiau jų tarpusavio integracijos dažnai tampa brangiu ir lėtu procesu. Paslaugų teikėjams tenka kurti atskiras sąsajas skirtingoms rinkoms ir skirtingiems tiekėjams, o tai didina priežiūros kaštus ir riziką.

    „Chift“ siekia šią problemą spręsti vieninga API, kuri leistų integruoti vieną kartą ir pasiekti daugiau nei 120 finansinių sistemų šešiose kategorijose. Bendrovė teigia, kad toks modelis programinės įrangos kūrėjams padeda greičiau paleisti naujas funkcijas ir paprasčiau plėstis į naujas Europos šalis.

    Kas skatina paklausą?

    „Chift“ paklausą sieja su dviem kryptimis: sparčiau diegiamu dirbtiniu intelektu ir daugelyje Europos šalių griežtėjančiais e. sąskaitų faktūrų reikalavimais. DI sprendimams reikia patikimų, nuolat atnaujinamų duomenų iš skirtingų verslo sistemų, o e. sąskaitų faktūrų plėtra perkelia vis daugiau procesų į skaitmeninę erdvę.

    Bendrovės požiūriu, būtent čia išryškėja Europos rinkos fragmentacija, kai skirtingose valstybėse veikia nevienodi standartai, platformos ir lokali praktika. Tai didina interoperabilumo svarbą ir kuria poreikį infrastruktūrai, kuri jungtų sistemas „užkulisiuose“.

    „Dirbtinis intelektas ir e. sąskaitos faktūros iš esmės perkuria finansinės programinės įrangos rinką, o verslai dirba su daugiau įrankių nei bet kada anksčiau“, – sakė „Chift“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Gauthier Henroz.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Gautas kapitalas bus skirtas plėtrai į papildomas Europos rinkas ir produkto vystymui, įskaitant su DI susijusias galimybes. „Chift“ akcentuoja, kad dirba ties integracijomis, kurios reikalautų mažiau rankinio konfigūravimo ir greičiau prisitaikytų prie skirtingų sistemų.

    Praktinis tikslas – kad programinės įrangos kūrėjai galėtų pasiūlyti klientams platesnį finansinių jungčių spektrą, nekurdamiesi kiekvienos integracijos atskirai. Toks požiūris ypač svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios nori automatizuoti finansų valdymą, bet dažnai naudoja nevienodus, tarpusavyje menkai susietus įrankius.

  • Šveicarijos „Aeon“ perka „Aware Health“: sėklos investicijos viršijo 12 mln. eurų

    Ciuriche įsikūrusi prevencinės sveikatos priežiūros bendrovė „Aeon“ pranešė užbaigusi sėklos investicijų etapo pratęsimą ir įsigijusi Vokietijos kraujo diagnostikos platformą „Aware Health“. Po šio finansavimo bendras „Aeon“ sėklos etapo kapitalas perkopė 12 mln. eurų.

    Sandoris vyksta tuo metu, kai Europoje spartėja investicijos į prevencinę mediciną, nuotolinį sveikatos stebėjimą ir sprendimus, kurie klinikinius duomenis sujungia į vientisą rizikos vertinimą. Investuotojai vis dažniau remia verslus, kurie žada ne tik tyrimų prieinamumą, bet ir aiškią jų interpretaciją bei tęstinį stebėjimą.

    Kas pasikeičia po įsigijimo?

    „Aeon“ teigia, kad įsigijimas sustiprina jos modelį, paremtą viso kūno MRT, kraujo tyrimais ir DI analitika. Viso kūno MRT dažniausiai atliekamas epizodiškai, o kraujo rodikliai gali būti tikrinami reguliariai, todėl šių duomenų kombinacija leidžia matyti ne vien momentinę būklę, bet ir pokyčių kryptį.

    Įsigydama „Aware Health“, „Aeon“ perima technologinę platformą, pagrindines sutartis, įrangą, klientų santykius ir komandą. Nurodoma, kad Berlyno komanda tęs darbą po „Aeon“ prekės ženklu, o paslaugų teikimas neturėtų būti stabdomas.

    Duomenys, DI ir privatumas

    Vienas svarbiausių šio įsigijimo tikslų – išplėsti ilgalaikių, pasikartojančių biomarkerių duomenų bazę, kuri reikalinga prognoziniams modeliams mokyti. Tokie duomenys ypač vertingi kuriant sprendimus, kurie anksti identifikuoja neįprastas tendencijas ir leidžia individualizuoti prevencijos planą.

    Bendrovė pabrėžia, kad klientų duomenys bus perduodami tik gavus aiškų kiekvieno kliento sutikimą ir laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų. Sveikatos duomenys Europos Sąjungoje priskiriami prie jautriausių, todėl sutikimo, saugojimo ir prieigos valdymo procedūros čia tampa ne tik reputacijos, bet ir teisinės rizikos klausimu.

    Plėtra Vokietijoje ir rinkos logika

    „Aeon“ nurodo, kad Vokietijoje veikia nuo 2026 metų pradžios, o ši rinka jau tapo sparčiausiai augančia. Įsigijimas, bendrovės vertinimu, suteikia tai, ką organiškai kurti būtų užtrukę metus: reguliuojamą diagnostikos infrastruktūrą, integracijas su laboratorijomis ir kraujo paėmimo vietų tinklą.

    Įmonė taip pat pranešė stiprinanti DI kryptį: prie komandos prisijungė naujas DI vadovas, kuris turėtų koordinuoti sprendimus, jungiančius vaizdinę diagnostiką, kraujo biomarkerius ir genetinius rizikos veiksnius į personalizuotas įžvalgas. Tikslas – sukurti nuolat atsinaujinantį sveikatos vaizdą, kuris būtų naudingas ne vien per patikrą, bet ir kasdienėse prevencijos rekomendacijose.

    Rinkoje matoma aiški tendencija: vartotojai vis dažniau ieško vienoje vietoje gaunamos, suprantamai paaiškintos diagnostikos, o investuotojai vertina platformas, kurios turi pakartotinių pajamų modelį ir gali įrodyti klinikinę bei operacinę kokybę. „Aeon“ ir „Aware Health“ sandoris atspindi būtent šį judėjimą link integruotos, duomenimis grįstos prevencinės sveikatos priežiūros.

  • „Focus“ skaitytojams žinia: kas iš tiesų slepiasi po „Nauka“ skiltimi ir kodėl tai svarbu

    „Focus“ skaitytojams žinia: kas iš tiesų slepiasi po „Nauka“ skiltimi ir kodėl tai svarbu

    „Focus“ svetainės skiltyje „Nauka“ pateikiamas redakcinis archyvas, kuriame sugrupuotas turinys apie mokslą ir su juo susijusias temas. Matomas aprašymas rodo, kad tai nėra vien siauras mokslo naujienų kanalas, o platesnio gyvenimo būdo žurnalo rubrika.

    Skiltyje akcentuojamas turinys apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius, t. y. sritis, kurios dažnai remiasi mokslo tyrimais ir ekspertų rekomendacijomis. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai mokslo komunikacija vis dažniau pateikiama per praktiškai pritaikomus paaiškinimus.

    „Kasdien rašome apie tai, kas realiai veikia gyvenimo kokybę“, – nurodoma „Focus“ aprašyme.

    Tokio formato rubrikos skaitytojui signalizuoja du dalykus: pirma, kad bus siekiama aiškinti sudėtingas temas paprastai, antra, kad dalis publikacijų gali būti artimos populiariajai psichologijai, sveikatingumui ar vartojimo įpročiams. Dėl to ypač svarbu tikrinti, ar teiginiai pagrįsti tyrimais, ar nuomonėmis.

    Skaitmeninės žiniasklaidos aplinkoje mokslo turinys taip pat vis dažniau siejamas su dirbtinis intelektas temomis, duomenų apsauga ir technologijų įtaka kasdienybei. Auditorijai tai reiškia didesnę naudą, jei prie tekstų pateikiamas aiškus kontekstas, apibrėžimai ir paaiškinama, kuo remiasi išvados.

  • iOS 27 jau čia: svarbiausi pokyčiai „iPhone“, kas gaus atnaujinimą ir kaip įdiegti

    iOS 27 jau čia: svarbiausi pokyčiai „iPhone“, kas gaus atnaujinimą ir kaip įdiegti

    „Apple“ pradeda platinti „iOS 27“ atnaujinimą „iPhone“ naudotojams. Sistema pirmą kartą oficialiai pristatyta per WWDC 2026, vėliau išleista viešoji beta ir „Release Candidate“ versija, o dabar atnaujinimas pasiekia platesnę auditoriją.

    Kaip įprasta, atnaujinimo pasirodymo laikas gali skirtis pagal regioną ir įrenginių modelius, todėl vieni jį pamatys anksčiau, kiti vėliau. „Apple“ atnaujinimus dažnai paleidžia bangomis, kad sumažintų serverių apkrovą ir greičiau sugaudytų netikėtas klaidas.

    „iOS 27“ daug dėmesio skiria kasdieniam patogumui, privatumo apsaugai ir sistemos stabilumui. Atnaujinime numatomi patobulinimai „Photos“, „Safari“, „Home“ bei prieinamumo funkcijose, taip pat tęsiamos vaikų saugumo priemonių ir bendrų sistemos našumo korekcijų kryptys.

    Ryškiausia kryptis šiemet yra įrenginyje veikiantis dirbtinis intelektas ir naujos su tuo susijusios galimybės. Dalį DI funkcijų „Apple“ sieja su galingesniais procesoriais, todėl ne visi „iPhone“ modeliai gaus vienodas naujoves, net jei pati „iOS 27“ bus prieinama.

    „Kai kurios DI funkcijos reikalauja naujesnės aparatinės įrangos, todėl jos įsijungs tik dalyje modelių“, – nurodo „Apple“ pateikiama informacija apie suderinamumą ir funkcijų pasiekiamumą.

    Pagal viešai skelbiamą suderinamumo logiką, „iOS 27“ diegti galės tie „iPhone“ modeliai, kurie pernai gavo „iOS 26“, o šįkart reikšmingų palaikomų įrenginių sąrašo apkarpymų neakcentuojama. Vis dėlto verta prisiminti, kad atnaujinimo gavimas ir konkrečių funkcijų gavimas nėra tas pats.

    Norint įdiegti „iOS 27“, rekomenduojama prieš tai pasidaryti atsarginę kopiją per „iCloud“ arba kompiuterį. Taip pat verta įsitikinti, kad telefone yra pakankamai laisvos vietos ir įrenginys prijungtas prie stabilaus „Wi‑Fi“ bei įkroviklio.

    Įdiegimas paprastai atliekamas atsidarius Nustatymai, pasirinkus Bendrieji ir paspaudus Programinės įrangos atnaujinimas. Diegimo metu telefonas persikraus, o visas procesas, priklausomai nuo modelio ir ryšio, gali užtrukti nuo kelių iki keliasdešimties minučių.

    Jei atnaujinimas dar nerodomas, tai nebūtinai reiškia problemą: dažnai padeda palaukti kelias valandas, perkrauti įrenginį arba patikrinti, ar nėra įjungti profiliai, susiję su beta programomis. „Apple“ taip pat reguliariai leidžia papildomus pataisymus po didžiojo atnaujinimo, todėl pirmomis dienomis verta sekti ir smulkesnius „iOS 27“ atnaujinimus.