CP v2

Tag: DNR tyrimai

  • Kadyso įlankoje aptiktas XVI amžiaus laivo sudužimas: dumblas išsaugojo maistą ir įkalčius apie įgulą

    Kadyso įlankoje aptiktas XVI amžiaus laivo sudužimas: dumblas išsaugojo maistą ir įkalčius apie įgulą

    Ispanijos Kadyso įlankoje tyrėjai identifikavo ir ištyrė XVI amžiaus laivo sudužimą, kuris beveik 8 metrų gylyje ilgus šimtmečius buvo užpustytas dumblu. Mokslininkai teigia, kad būtent storas nuosėdų sluoksnis sukūrė aplinką, kurioje organinės liekanos išliko neįprastai gerai.

    Laivas siejamas su 1587 metų britų išpuoliu prieš Kadyso uostą, kai karalienės Elžbietos I įsakymu anglų ekspedicija, vadovaujama Fransio Dreiko, naikino uoste buvusius laivus. Tyrėjai nurodo, kad tiriamas sudužimas priskiriamas laivui San Giorgio e Sant’Elmo Buonaventura, minimam to meto istoriniuose šaltiniuose.

    Kas rasta nuolaužose

    Tyrimų metu aptikta gyvulių kaulų, tarp jų karvių, kiaulių, ožkų ir vištų, rodančių, kokios atsargos galėjo būti gabenamos ar laikomos laive. Taip pat rastas moters, kuri, kaip vertinama, galėjo būti 25–35 metų, kaukolės fragmentas su sužalojimu kaktos srityje.

    Ypač daug dėmesio sulaukė sandariai uždarytos talpos su sūryme laikytomis alyvuogėmis ir prieskoniais, tokiais kaip kaparėliai, lauro lapai, rozmarinai ir raudonėliai. Tyrėjų teigimu, toks radinys padeda tiksliau rekonstruoti kasdienę mitybą ir maisto konservavimo praktiką ankstyvųjų naujųjų laikų laivyboje.

    DI ir DNR: nauji povandeninės archeologijos įrankiai

    Tyrime derinti keli metodai, įskaitant archeologiją, archyvinių šaltinių analizę, dendrochronologiją ir genetinius tyrimus. Tokiuose projektuose vis plačiau taikomas DI duomenų sutikslinimui, vaizdų analizei ir radinių katalogavimui, nes nuolaužų sluoksniai ir jų fragmentiškumas reikalauja itin tikslaus dokumentavimo.

    Iš talpų vidaus paimtuose mėginiuose nustatyti mikroorganizmų pėdsakai, kurie gali būti siejami su kvėpavimo takų ir odos infekcijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai suteikia papildomų užuominų apie įgulos sveikatą ir ligas, su kuriomis jūreiviai galėjo susidurti ilgų reisų metu.

    Raudonas dažas iš Amerikos ir Baltijos mediena

    Dar vienas netikėtas atradimas buvo medinės statinės su tiršta raudona medžiaga, kuri, mokslininkų teigimu, identifikuota kaip košenilės kilmės dažas. Šis dažas ankstyvųjų naujųjų laikų prekyboje buvo itin vertinamas, nes leido išgauti ryškiai raudonus atspalvius tekstilei ir kitiems gaminiams.

    Statinių mediena, kaip nurodoma tyrimo išvadose, siejama su Baltijos regionu, o medienos datavimas atitinka laikotarpį aplink laivo žūtį. Tyrėjai teigia, kad tai leidžia tiksliau suprasti, kaip skirtingų Europos regionų žaliavos ir iš Amerikos atkeliavę produktai susikirsdavo viename maršrute.

    Projektą vykdė kelių sričių specialistai iš skirtingų institucijų, o mokslininkai pabrėžia, kad tokie sudužimai yra tarsi laiko kapsulės. Kadyso įlankos atvejis rodo, kad povandeninė archeologija, pasitelkdama šiuolaikinius laboratorinius metodus, gali atkurti ne tik laivo žūties aplinkybes, bet ir kasdienes įgulos gyvenimo detales.

  • Mokslininkai laive rado juodą mazą: DNR tyrimas atskleidė iki šiol nežinomas gyvybės formas

    Mokslininkai laive rado juodą mazą: DNR tyrimas atskleidė iki šiol nežinomas gyvybės formas

    JAV mokslininkus nustebino keistas radinys tyrimų laive Blue Heron, plaukiojančiame Didžiųjų ežerų regione. Per įprastą techninę apžiūrą 2024 metais iš vairo veleno ėmė sunktis tiršta, juoda, beveik dervingos konsistencijos masė, kuri iš pradžių atrodė kaip tepalų ar nešvarumų sankaupa.

    Vienas iš darbuotojų, užuot medžiagą tiesiog išvalęs ir išmetęs, paėmė mėginį ir perdavė laboratorijai. Ten tyrėjai tikėjosi patvirtinti įprastą techninę taršą, tačiau genetiniai tyrimai parodė ką kita: masėje buvo gausu gyvų mikroorganizmų ir jų genetinės medžiagos.

    DNR analizė atskleidė, kad dalis aptiktų organizmų neatitinka iki šiol mokslui žinomų grupių. Tyrėjams pavyko atkurti apie 20 genomų ir jie kelia prielaidą, jog juodoje masėje gali slėptis visiškai naujos mikroorganizmų linijos, įskaitant galimai naują archėjų eilę ir naują bakterijų tipą.

    Netikėta buveinė mechanizmo viduje

    Mokslininkus suintrigavo ir pati aplinka, kurioje šie mikroorganizmai galėjo išgyventi. Vairo mechanizmo vidus yra šiltas, prastai aprūpinamas deguonimi ir gana izoliuotas, todėl primena vadinamąsias ekstremalias nišas, kurias biologai dažniau sieja su giliųjų nuosėdų sluoksniais ar uolienų vidaus mikropasauliu.

    Manoma, kad mikrobai į šią vietą galėjo patekti kartu su tepalais ar kitais teršalais, o vėliau prisitaikyti ir suformuoti savotišką uždarą mikroekosistemą. Toks scenarijus išryškina, kad naujų organizmų paieškos nebūtinai turi apsiriboti vien atokiomis ar egzotiškomis vietovėmis.

    Kodėl tai svarbu ne tik biologams

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis aptiktų mikroorganizmų galėtų būti susiję su metano gamyba. Nors tai dar tik hipotezės ir ankstyvos išvados, tokie organizmai ilgainiui gali sudominti ir taikomųjų technologijų kūrėjus, pavyzdžiui, ieškančius efektyvesnių biologinių procesų energijos gamybai.

    Šis atvejis primena, kad Žemės mikropasaulis vis dar menkai pažintas, o net kasdienės, žmogaus sukurtos konstrukcijos gali slėpti netikėtų biologinių staigmenų. Mokslininkai pabrėžia, kad tolimesni tyrimai bus būtini, siekiant tiksliai nustatyti, kas tai per organizmai, kaip jie prisitaikė ir kokį vaidmenį atlieka savo mikroaplinkoje.

  • DNR atskleidė netikėtą Amrikos paslaptį: „vaiduoklių“ protėviai iš Azijos pakeičia istoriją

    DNR atskleidė netikėtą Amrikos paslaptį: „vaiduoklių“ protėviai iš Azijos pakeičia istoriją

    Tarptautinė mokslininkų komanda, išanalizavusi beveik 200 vietinių Amerikos tautų žmonių DNR, paskelbė vieną iš išsamiausių genetinių duomenų rinkinių apie abiejų Amerikų čiabuvius. Tyrimas atskleidė ne tik didžiulę genetinę įvairovę, bet ir netikėtą signalą, rodantį iki šiol nežinomos protėvių grupės pėdsakus.

    Mokslininkai šią hipotetinę grupę vadina vaiduoklių populiacija, nes ji nepaliko aiškiai atpažįstamų archeologinių žymių ir neturi tiesiogiai identifikuojamų šiuolaikinių palikuonių. Vis dėlto jos genetinis indėlis aptinkamas dabartinių vietinių bendruomenių genomuose, todėl ankstyvosios migracijos istorija tampa gerokai sudėtingesnė nei manyta anksčiau.

    Sudėtingesnė migracijų schema

    Ilgą laiką dominavo aiškinimas, kad pagrindiniai vietinių Amerikos tautų protėviai atvyko iš Azijos per Beringiją maždaug prieš 15 000–20 000 metų. Nauji duomenys rodo, kad šis procesas greičiausiai nebuvo vienalytis: į Amerikų gyventojų genofondą galėjo įsilieti ir kitos Azijos kilmės grupės, vėliau išnykusios arba susiliejusios su kitomis bendruomenėmis.

    Tyrėjai vaiduoklių populiacijos pėdsaką aptiko analizuodami paveldimumo dėsningumus ir DNR variantų pasiskirstymą, kurio nepavyksta paaiškinti žinomų populiacijų kilme. Tai reiškia, kad kažkuriuo laikotarpiu protėviai, iš kurių kilo dalis vietinių Amerikos tautų, turėjo kontaktą ir susimaišė su šiandien nebeidentifikuojama žmonių grupe.

    Milijonai naujų genetinių variantų

    Kartu su šiomis išvadomis sukurta ir itin didelė genetinė bazė, kurioje užfiksuota daugiau kaip 1 000 000 anksčiau neaprašytų genetinių variantų. Toks rezultatas svarbus ne tik istorinei rekonstrukcijai, bet ir biomedicinai: vietinės Amerikos populiacijos ilgą laiką buvo per menkai atstovaujamos pasaulinėse genomų duomenų bazėse.

    Dėl šios spragos sudėtingiau tiksliai tirti kai kurių ligų rizikas, imuninės sistemos ypatumus ir prisitaikymą prie aplinkos, nes genetiniai modeliai dažnai remiasi pernelyg siauru populiacijų spektru. Nauji duomenys gali padėti tiksliau vertinti genetinius veiksnius, o ateityje prisidėti prie geriau pritaikytos diagnostikos ir gydymo.

    Ką reiškia vaiduoklių populiacijos?

    Mokslininkai pabrėžia, kad žmonijos istorija retai būna tiesi ir paprasta: ją veikiau sudaro daug kryžkelių, atsiskyrimų ir vėlesnių susitikimų tarp skirtingų grupių. Panašios vaiduoklių populiacijos jau buvo siūlomos aiškinant genetinius neatitikimus Afrikoje ar Azijoje, o jų aptikimas Amerikų kontekste papildo bendrą migracijų paveikslą.

    Nors terminas vaiduoklių populiacija skamba mįslingai, jis reiškia ne sensaciją, o metodais pagrįstą hipotezę apie protėvių grupę, kurią atpažįstame tik per genetinį pėdsaką. Tolimesni tyrimai, įskaitant daugiau DNR duomenų ir archeologinių radinių analizę, gali patikslinti, kada ir kur vyko šie susimaišymai.