Tag: Dolomitas

  • Pakruojo rajone sporto projektams paskirstyta 15 450 eurų: kas gavo daugiausia ir kodėl

    Pakruojo rajone sporto projektams paskirstyta 15 450 eurų: kas gavo daugiausia ir kodėl

    Kaip paskirstytas finansavimas

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šią savaitę patvirtintas sporto projektų finansavimas. Iš 17 pateiktų paraiškų finansavimas skirtas 16, o bendra paskirstyta suma siekia 15 450 eurų.

    Savivaldybė nurodo, kad projektus vertino sporto projektų vertinimo ir atrankos komisija, kuriai vadovauja Vytautas Kanišauskas. Komisija jau antrus metus dirba pagal atnaujintas atrankos ir vertinimo konkurso nuostatas.

    Formulės, balai ir 100 proc. taisyklė

    Pagal galiojančią tvarką siūlomos skirti sumos apskaičiuojamos taikant formules, todėl sprendimai turi būti labiau paremti kriterijais, o ne vien subjektyviu vertinimu. Nuostatuose taip pat numatyta, kad projektas, surinkęs 90–100 balų vidurkį, gali būti finansuojamas 100 proc. prašomos sumos, jei ji neviršija nustatytos maksimalios ribos.

    Jeigu visų finansuotinų projektų poreikiams savivaldybės biudžete numatytų lėšų nepakanka, finansavimas mažinamas proporcingai pagal formulę. Išimtis taikoma projektams, surinkusiems 90–100 balų, nes jie apsaugomi nuo proporcinio mažinimo.

    Kas šiemet surinko daugiausia

    Šiais metais 90–100 balų intervalą pasiekė keturi projektai, todėl jiems skirta po 1 500 eurų. Tarp jų yra Pakruojo BMX sporto klubo projektas Pamėk BMX dviračių kroso sportą 2026, Pakruojo sporto klubo „Robusta“ iniciatyva Lietuvos motokroso jaunimo ir suaugusiųjų taurė bei sporto klubo „Dolomitas“ projektas, orientuotas į pasirengimą ir dalyvavimą 2026 metų sezono tarptautinėse varžybose.

    Į aukščiausiai įvertintų projektų ketvertuką taip pat pateko Pakruojo bėgimo mėgėjų klubo „Vėjas“ projektas, skirtas aukšto meistriškumo sportininkų ugdymui ir dalyvavimui varžybose. Savivaldybės vertinimu, būtent šie projektai geriausiai atitiko nustatytus kriterijus ir surinko aukščiausius balus.

    Tarp kitų finansuotų iniciatyvų numatyta parama įvairioms sporto šakoms ir veikloms: krepšiniui, futbolui, autokrosui, diskgolfui, karatė, vaikų vasaros stovykloms ir mėgėjų varžyboms. Skirtos sumos kitiems projektams svyruoja maždaug nuo 630 iki 960 eurų, priklausomai nuo surinktų balų ir taikomų skaičiavimo principų.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokia balais ir formulėmis paremta sistema leidžia aiškiau pagrįsti sprendimus ir palyginti skirtingų sporto organizacijų paraiškas. Kartu tai sudaro prielaidas klubams tiksliau planuoti projektus, nes finansavimo logika tampa lengviau prognozuojama.

  • Pakruojo rajone planuojamas Petrašiūnų II dolomito telkinys: pradėtas žemės gelmių naudojimo planas

    Pakruojo rajone planuojamas Petrašiūnų II dolomito telkinys: pradėtas žemės gelmių naudojimo planas

    Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė sprendimo projektą, kuriuo pradedamas Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomito telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano rengimas. Dokumentas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.

    Sprendimo projektu numatoma rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kurio tikslas – nustatyti sąlygas ir tvarką, kaip būtų naudojami telkinio ištekliai konkrečioje teritorijoje. Tokie planai paprastai apima planuojamos veiklos ribas, pagrindinius sprendinius ir derinimo procedūras.

    Su sprendimo projektu ir planavimo tikslų dokumentais gyventojai ir suinteresuotos institucijos gali susipažinti iki 2026 metais gegužės 14 dienos. Iki šios datos taip pat galima teikti pasiūlymus dėl planavimo tikslų Lietuvos geologijos tarnybai.

    Pasiūlymai priimami raštu Lietuvos geologijos tarnybos adresu Vilniuje arba elektroniniu paštu. Tarnyba taip pat prašo, kad informacija apie sprendimo projekto paskelbimą būtų patalpinta Pakruojo rajono savivaldybės interneto svetainėje ir apie tai būtų pranešta atsakingam asmeniui Tarnyboje.

    Specialusis planavimas žemės gelmių išteklių srityje aktualus dėl kelių priežasčių: jis padeda iš anksto įvertinti galimus konfliktus su kitais žemės naudojimo būdais, suderinti interesus su vietos bendruomene ir suplanuoti aplinkosauginius reikalavimus. Dolomitas Lietuvoje dažniausiai naudojamas statybų sektoriuje, todėl tokie planai neretai siejami su ilgalaikiu žaliavų poreikiu ir regiono ekonominiais interesais.