CP v2

Tag: Dolomitas

  • Svarbus rudens darbas darže: patikrinkite dirvos pH ir tik tada kalkinkite – pavasarį dėkosite

    Svarbus rudens darbas darže: patikrinkite dirvos pH ir tik tada kalkinkite – pavasarį dėkosite

    Rudenį, kai baigiasi derliaus nuėmimas, verta pasirūpinti ne tik lysvėmis, bet ir pačia dirva. Net ir reguliariai tręšiami bei laistomi augalai gali augti silpnai, jei dirvos reakcija jiems netinkama. Viena dažniausių priežasčių – per rūgšti dirva, kuri riboja maisto medžiagų įsisavinimą.

    Dirvos pH daro tiesioginę įtaką tam, kaip augalų šaknys pasisavina fosforą, kalį, magnį ir kitus elementus. Kai pH per žemas, dalis maisto medžiagų tampa sunkiau prieinamos, o tręšimas ne visada duoda laukiamą efektą. Dėl to rudenį naudinga atlikti pH tyrimą ir sprendimus grįsti ne nuojauta, o matavimais.

    Kalkinimas padeda, bet ne visur

    Kalkinimas pirmiausia skirtas rūgščios dirvos pH pakėlimui. Tinkamai parinktas kalkinimas gali pagerinti dirvos struktūrą, purumą, oro ir vandens režimą. Taip pat gerėja sąlygos dirvos mikroorganizmams, kurie svarbūs humuso formavimuisi ir maisto medžiagų apytakai.

    Vis dėlto kalkių barstyti aklai visame sklype nereikėtų. Per daug pakeltas pH taip pat gali sukelti problemų, nes skirtingi augalai turi skirtingus poreikius. Todėl vienose vietose kalkinimas gali padėti, o kitose – pakenkti.

    Pirmiausia išsitirkite dirvą

    Silpnas augimas dar nėra pakankama priežastis griebtis kalkinių trąšų. Prieš kalkinant svarbu nustatyti dirvos pH, nes tik realiai nustatytas rūgštėjimas pateisina šį darbą. Praktikoje pasitaiko, kad dalis daržo būna rūgštesnė, o kita dalis turi visai kitą reakciją, todėl sprendimai turi būti tikslūs.

    Patogiausia pH pasitikrinti greitaisiais testais arba atlikti laboratorinį tyrimą, kuris leidžia tiksliau įvertinti situaciją. Rudenį tai ypač naudinga, nes per žiemą įterptos medžiagos turi laiko pradėti veikti, o pavasarį dirva būna labiau pasiruošusi naujam sezonui.

    Kokias kalkes rinktis ir kaip įterpti

    Kalkinimui naudojamos skirtingos priemonės, pavyzdžiui dolomitas, kreidos kalkės, maltas kalkakmenis ar oksidinės kalkinės trąšos. Jos skiriasi veikimo greičiu ir poveikiu, todėl verta rinktis pagal dirvos poreikius, o ne pagal tai, kas liko nuo ankstesnių darbų. Esminis principas – laikytis gamintojo rekomendacijų ir neviršyti normų.

    Vėlyvą rudenį, kai konkrečioje vietoje jau nebeauginamos kultūros, kalkines trąšas galima tolygiai paskleisti ant dirvos ir lengvai įmaišyti į viršutinį sluoksnį. Dažniausiai pakanka negilaus įterpimo, svarbiausia, kad medžiaga pasiskirstytų kuo vienodžiau. Pravartu pasižymėti, kur ir kokia priemonė buvo panaudota, kad pavasarį būtų lengviau planuoti tręšimą ir pakartotinį pH patikrinimą.

  • Rudenį padaryta klaida gali kainuoti derlių: kaip teisingai nurūgštinti dirvą be rizikos

    Rudenį padaryta klaida gali kainuoti derlių: kaip teisingai nurūgštinti dirvą be rizikos

    Daugelio daržovių derlius tiesiogiai priklauso nuo dirvos rūgštingumo, tačiau rudenį daromas vienas netikslus žingsnis gali „užrakinti“ maisto medžiagas ir pavasarį augalai startuos silpnai. Agronomai pabrėžia, kad daugumai daržo kultūrų palankiausia yra silpnai rūgšti arba beveik neutrali dirva.

    Dažniausiai kaip orientyras minimas maždaug 6,0–6,8 pH intervalas, nes tokiame fone šaknys efektyviausiai pasisavina maisto elementus. Kai pH per žemas, dalis fosforo tampa sunkiai prieinama, o aliuminis ir manganas gali tirpti labiau ir kenkti šaknims.

    Per aukštas pH taip pat nėra išeitis: tuomet augalams prasčiau pasiekiami kai kurie mikroelementai, ypač geležis, cinkas ir manganas. Praktikoje tai pasireiškia augimo sulėtėjimu, pašviesėjusiais lapais ir prastesniu žydėjimu, nors trąšos, atrodytų, buvo panaudotos.

    Rūgštingumas svarbus ne tik augalams, bet ir dirvos gyvybei. Dauguma mikroorganizmų, skaidančių organines liekanas ir „atrakinančių“ maisto medžiagas, aktyviausiai dirba, kai pH artėja prie neutralaus, todėl gerėja dirvos struktūra, vandens laikymas ir šaknų vystymasis.

    Vis dėlto vieno universalaus pH visiems augalams nėra: pavyzdžiui, bulvėms dažnai tinka rūgštesnė dirva, o pomidorams ir daugeliui lapinių daržovių palankesnė artima neutraliam. Dėl to prieš koreguojant pH verta atlikti dirvos tyrimą arba bent jau greitą testą, kad sprendimas būtų paremtas duomenimis, o ne nuojauta.

    Ką rinktis: kreida, dolomitas ar oksidinės kalkės?

    Dirvos nurūgštinimui dažniausiai naudojamos kalkinimo medžiagos, tačiau jos skiriasi sudėtimi ir veikimo greičiu. Kreida paprastai veikia švelniau ir tolygiau, todėl dažnai pasirenkama lengvesnėms, smėlingesnėms dirvoms, kai norima pH kelti be staigių šuolių.

    Dolomitas, be kalcio, turi ir magnio, todėl gali būti naudingas dirvoms, kuriose šio elemento trūksta. Jo poveikis dažnai lėtesnis, tad jis labiau tinka nuosekliam dirvos gerinimui, o ne skubiam pH koregavimui.

    Oksidinės kalkės veikia greitai ir agresyviau, todėl netinkamai parinkus dozę galima pakenkti dirvos mikroorganizmams ir pabloginti drėgmės režimą. Dėl to jos dažniau siejamos su sunkesnėmis, molingomis dirvomis ir situacijomis, kai rūgštingumas yra ryškiai per didelis.

    Specialistai akcentuoja, kad kalkinimo medžiagas būtina naudoti pagal gamintojo rekomendacijas ir atsižvelgti į dirvos tipą. Per didelė norma gali sukelti per staigų pH pokytį, o nauda virsta nuostoliais, nes dalis elementų tampa augalams sunkiau pasiekiami.

    Kodėl rudenį tai daryti patogiausia?

    Ruduo dažnai laikomas tinkamiausiu metu kalkinti, nes derlius jau nuimtas, o iki pavasario yra laiko reakcijoms dirvoje vykti palaipsniui. Be to, drėgnesnis sezonas padeda kalkinimo medžiagoms tolygiau įsiskverbti ir veikti, o pavasarį žemė būna labiau subalansuota sėjai ir sodinimui.

    Praktinis principas paprastas: geriau koreguoti pH iš anksto, nei pavasarį bandyti gelbėti situaciją papildomomis trąšomis. Jei rudenį pasirenkama tinkama medžiaga ir saikinga norma, pavasarį augalai startuoja stipriau, o maisto medžiagos būna „atviros“ šaknims.

    Didžiausia klaida: kalkės ir mėšlas kartu

    Vienas dažniausių perspėjimų susijęs su kalkinimu ir mėšlo tręšimu tuo pačiu metu. Pakėlus pH mėšlo aplinkoje, dalis azoto lengviau virsta amoniaku ir gali išgaruoti, todėl prarandamas augalams ypač svarbus elementas, atsakingas už žaliosios masės augimą.

    Be to, didesnio pH sąlygomis kalcis aktyviau reaguoja su fosforu ir gali susidaryti augalams sunkiau tirpūs junginiai. Tai reiškia, kad mėšlas praranda dalį tręšiamosios vertės, o sodininkas patiria ir finansinių, ir aplinkosauginių nuostolių.

    Norint to išvengti, agronomai paprastai rekomenduoja šiuos darbus laike atskirti, kad dirva spėtų stabilizuotis. Taip mažėja azoto nuostolių rizika ir išsaugomas mėšlo bei kalkinimo naudingumas.

  • Kova su samanomis vejoje įgriso? 1 euro testas parodo pH ir iškart sufleruoja, kokių trąšų reikia

    Kova su samanomis vejoje įgriso? 1 euro testas parodo pH ir iškart sufleruoja, kokių trąšų reikia

    Kodėl samanos ima viršų?

    Samanos vejoje dažniausiai suveši ten, kur žolė nusilpsta, o dirva tampa per rūgšti. Vejų žolėms palankiausias dirvos rūgštingumas paprastai siekia apie 5,5–7,0, o kai pH nukrenta žemiau 5,5, žolė prasčiau įsisavina maisto medžiagas ir pradeda retėti.

    Tokioje situacijoje net reguliariai tręšiant dalis maisto medžiagų lieka augalams neprieinamos ir lengviau išsiplauna. Laisvą vietą užima samanos, ypač jei veja dar ir šešėlyje, pernelyg drėgna arba suslėgta.

    Paprastas pH testas namuose

    Prieš perkant kalkes ar specialias trąšas, verta pasitikrinti dirvos reakciją. Greitam įvertinimui galima panaudoti buityje randamus produktus: actą ir valgomąją sodą, o toks bandymas paprastai kainuoja apie 1 eurą.

    Paimkite dirvožemio mėginius iš kelių vejos vietų maždaug 10–15 centimetrų gylyje. Į du atskirus indelius įdėkite po dalį žemės, įpilkite šiek tiek virinto ar distiliuoto vandens, kad susidarytų košelė, ir į vieną indelį įpilkite šaukštą acto, į kitą įberkite šaukštą sodos.

    Jei su actu mišinys ima putoti ir šnypšti, dirva greičiausiai šarmingesnė, pH virš 7. Jei putoja sodai patekus į košelę, tikėtina, kad dirva rūgšti, pH mažesnis nei 7, o jei reakcijos beveik nėra abiem atvejais, dirvos pH gali būti artimas neutraliam.

    Toks testas nėra laboratorinis ir gali klysti, ypač smėlingose dirvose, kur reakcija būna silpnesnė. Tikslesniam rezultatui praverčia lakmuso juostelės arba elektroninis dirvos pH matuoklis, nes jie leidžia matyti ne tik kryptį, bet ir apytikslę pH reikšmę.

    Kada ir kaip kalkinti veją?

    Jei matote, kad dirva rūgšti, vejos kalkinimas gali padėti stabilizuoti pH ir sudaryti sąlygas žolei tankėti. Dažniausiai rekomenduojama kalkinti rudenį arba ankstyvą pavasarį, kai žolė neauga intensyviausiai ir dirva gali ramiai „priimti“ korekciją iki aktyvaus sezono.

    Įprastai vejų priežiūroje saugiausios yra karbonatinės kalkinės medžiagos, pavyzdžiui, kreida ar dolomitas, nes jos veikia švelniau. Tuo metu vadinamosios degintos kalkės vejai paprastai netinka, nes gali pažeisti velėną ir sukelti nudegimus.

    Dozės priklauso nuo dirvos tipo ir rūgštumo, todėl geriausia orientuotis pagal produkto etiketę ir pH matavimo rezultatą. Praktikoje smėlingoms dirvoms dažniausiai reikia mažesnių normų, o molingoms – didesnių, tačiau persistengti pavojinga, nes per aukštas pH taip pat silpnina veją ir gali skatinti mikroelementų, pavyzdžiui, geležies, trūkumą.

    Taip pat svarbu nemaišyti kalkinimo su įprastu tręšimu tuo pačiu metu. Dažnai patariama tarp kalkinimo ir azoto ar fosforo trąšų daryti mažiausiai 3–4 savaičių pertrauką, kad medžiagos nereaguotų tarpusavyje ir neprarastų efektyvumo.

    Jei jūsų veja ne tik rūgšti, bet ir geltonuoja, verta įvertinti, ar netrūksta magnio. Tokiais atvejais dažnai pasirenkamas dolomitas, nes jis ne tik kelia pH, bet ir papildo magnio atsargas, o tai gali pagerinti vejos spalvą ir atsparumą.

    Galiausiai, net ir pakoregavus pH, samanos gali sugrįžti, jei lieka pagrindinės priežastys: šešėlis, nuolatinė drėgmė, prastas drenažas ar suslėgta dirva. Todėl ilgalaikiam rezultatui dažnai reikia ir aeravimo, ir saikingesnio laistymo, ir vejos atnaujinimo persėjant žolę ten, kur ji išretėjusi.

  • Tavo veja užkariauja samanos? Prieš perkant trąšas atlik paprastą testą su actu ir soda

    Tavo veja užkariauja samanos? Prieš perkant trąšas atlik paprastą testą su actu ir soda

    Kodėl samanos laimi prieš veją?

    Samanos vejoje dažniausiai įsivyrauja tada, kai žolė nebegali normaliai augti: dirva būna per rūgšti, prastai drenuojama, pernelyg suslėgta arba nuolat pavėsyje. Tokiose vietose žolė retėja, silpsta, o atsiradusias „plikas“ zonas greitai užpildo samanos.

    Vienas svarbiausių rodiklių yra dirvos pH. Dauguma vejų geriausiai auga, kai pH siekia apie 5,5–7,0, o kai pH nukrenta žemiau 5,5, maisto medžiagos tampa prasčiau pasisavinamos ir net reguliarus tręšimas gali neduoti laukto efekto.

    Greitas pH testas namuose

    Prieš išleidžiant pinigus kalkėms ar specialioms trąšoms, verta bent apytiksliai įvertinti dirvos reakciją. Tam gali pakakti dviejų virtuvėje randamų priemonių: acto ir valgomosios sodos, o pats bandymas kainuoja centus.

    Paimkite po nedidelį kiekį žemės iš kelių vejos vietų, geriausia iš 10–15 centimetrų gylio. Žemę sudrėkinkite nedideliu kiekiu vandens, kad gautųsi tiršta košelė, ir padalykite į du atskirus indelius.

    Į pirmą indelį įpilkite šaukštą acto: jei mišinys ima šnypšti ir putoti, dirva greičiau yra šarminė, o pH gali būti virš 7. Į antrą indelį įberkite šaukštą sodos: putojimas dažniau rodo rūgštesnę terpę, o reakcijos nebuvimas abiejuose mėginiuose gali reikšti pH artimą neutraliam.

    Šis bandymas nėra laboratorinis ir gali suklysti, ypač smėlingose dirvose, kur reakcija būna silpna, arba jei grunte yra statybinių priemaišų. Tikslesniam įvertinimui praverčia indikatorinės juostelės arba dirvožemio pH matuoklis, o esant rimtoms problemoms patikimiausia atlikti dirvos tyrimą.

    Kada ir kaip kalkinti veją?

    Jeigu dirva išties per rūgšti, vienas pagrindinių sprendimų yra kalkinimas, kuris stabilizuoja pH ir pagerina maisto medžiagų pasisavinimą. Dažniausiai rekomenduojami laikotarpiai yra ruduo arba ankstyvas pavasaris, kai žolė neauga intensyviausiai.

    Svarbi taisyklė yra atskirti kalkinimą ir tręšimą kitomis trąšomis: tarp procedūrų paprastai paliekama 3–4 savaičių pertrauka. Taip sumažinama nepageidaujamų cheminių reakcijų rizika, dėl kurių mažėja tręšimo efektyvumas.

    Dozės priklauso nuo dirvos tipo ir rūgštumo. Lengvose, smėlingose dirvose orientaciniai kiekiai paprastai mažesni, o sunkesnėse, molingose gali reikėti daugiau, tačiau perdozuoti pavojinga, nes per aukštas pH taip pat silpnina veją ir gali sukelti mikroelementų trūkumą.

    Kokias kalkes rinktis ir ko vengti?

    Esamai vejai dažniausiai rekomenduojamos švelnesnės, karbonatinės kalkės, pavyzdžiui, kreida arba dolomitas. Jos pH kelia lėčiau ir saugiau, todėl mažesnė rizika pažeisti velėną, ypač jei barstoma netolygiai.

    Dolomitas naudingas tuo, kad kartu papildo magnį, kuris svarbus chlorofilui ir žolės žalumui. Tai gali būti aktualu lengvose dirvose, iš kurių magnis greičiau išsiplauna, arba kai veja praranda sodrią spalvą.

    Vengti reikėtų agresyvių, greitai veikiančių priemonių, kurios gali „nudeginti“ veją, taip pat kalkinimo karštyje, sausroje ar ant įšalo. Norint, kad samanos negrįžtų, vien kalkinimo neužtenka: dažnai reikia ir aeravimo, dirvos purenimo, geresnio drenažo bei šešėlio mažinimo.

  • Pakruojo šventė sugrįžta rugpjūčio 28–29 dienomis: pasimatymas mieste, sportas ir koncertas karjere

    Pakruojo šventė sugrįžta rugpjūčio 28–29 dienomis: pasimatymas mieste, sportas ir koncertas karjere

    2026-06-03

    Pakruojo rajono savivaldybės ir Pakruojo kultūros centro komandos jau intensyviai planuoja tradicinę Pakruojo šventę, kurios pagrindiniai renginiai šiemet vyks rugpjūčio 28–29 dienomis. Iki šventinio savaitgalio pakruojiečių ir miesto svečių lauks kultūros, sporto, meno bei bendruomeniškumo renginiai.

    „Tu ateik į pasimatymą“ – toks šių metų šventės pavadinimas ir pagrindinis motyvas. Jis kviečia susitikti su seniai matytais draugais ir bičiuliais, pasiilgtais artimaisiais, kolegomis, savo kraštu ir jo žmonėmis bei iš naujo atrasti kultūrą ir meną.

    Ne mažiau svarbią programos dalį tradiciškai sudarys sporto renginiai. Pakruojyje vėl vyks Šiaurės Lietuvos maratonas, bus organizuojamos krepšinio, tinklinio ir kitos sporto varžybos.

    Šventinis savaitgalis prasidės penktadienį išskirtiniu renginiu AB „Dolomitas“ karjere. Čia jau penktąjį kartą vyks abejingų nepaliekantis koncertas „Marso kanjonai“, kuriame susijungia šviesa, garsas, technologijos ir skulptūrų menas.

    Neatsiejama Pakruojo šventės dalimi išliks ir tradiciniai akcentai – gausi mugė, šventinė eisena, bendruomenių, įstaigų ir organizacijų veiklomis gyvas miesto turgelis. Šios veiklos kasmet sulaukia gausaus šventės dalyvių ir svečių dėmesio.

    Artimiausiu metu bus paskelbta išsami renginių programa bei pristatyti žinomi šalies atlikėjai, pasirodysiantys šventės koncertuose.

    Kviečiame jau dabar pasižymėti rugpjūčio 28–29 dienas kalendoriuje ir susitikti Pakruojyje!

    Jei manote, kad savo iniciatyvomis galėtumėte prisidėti prie šventės kūrimo, kviečiame pasiūlymus ir idėjas teikti Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriui el. paštu renata.budriene@pakruojis.lt ir info@pakruojokc.lt.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje lankėsi šalies savivaldybių architektai ir kultūros srities atstovai, atvykę kartu su kultūros viceministre Edita Utariene. Vizitas surengtas kaip išvažiuojamojo posėdžio dalis įgyvendinant Kultūros ministerijos ir Aplinkos ministerijos su 31 savivaldybe pasirašytą susitarimą dėl meno ir dizaino viešose erdvėse.

    Susitarimo įgyvendinimui sudaryta darbo grupė, kuri posėdžių metu iš arčiau susipažįsta su skirtingų savivaldybių patirtimis ir realiais viešųjų erdvių sprendimais. Pakruojyje vykusiame posėdyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės vyriausioji architektė Rūta Aleknienė.

    Posėdis Pakruojyje ir susitikimai

    Renginys vyko Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje. Svečius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerai Simona Lipskytė ir Virginijus Kacilevičius, taip pat administracijos direktorė Aušra Dvelienė.

    Pakruojo rajono savivaldybės vadovams už priėmimą padėkojo kultūros viceministrė Edita Utarienė. Susitikime akcentuota, kad viešųjų erdvių kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros sprendimų, bet ir nuo aiškios meninių iniciatyvų krypties bei suderintų procedūrų.

    Kas pristatyta svečiams?

    Išvažiuojamojo posėdžio metu atvykę specialistai iš Šiaulių, Šiaulių rajono, Radviliškio rajono, Molėtų, Klaipėdos ir kitų savivaldybių supažindinti su Pakruojo krašto išskirtinumu. Pristatymą parengė Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, apžvelgusi įgyvendintus projektus, tradicines šventes ir akmens simpoziumų patirtį.

    Šiais metais Pakruojyje penktą kartą planuojama šventė Marso kanjonai, kurios metu atveriama AB „Dolomitas“ teritorija ir rengiami koncertai. Apie idėjos gimimą netradicinėje erdvėje, konceptą ir tolesnę viziją pasakojo vicemerė Simona Lipskytė.

    Pakruojo krašto pramoninį savitumą papildė ir pasakojimas apie dolomito gavybą bei jos reikšmę regionui. Apie išgaunamą žaliavą pristatymą skaitė Pakruojo krašto muziejaus muziejininkas Algirdas Pilipauskas.

    Kultūros objektai ir praktiniai pavyzdžiai

    Vizito metu svečiai taip pat apžiūrėjo miesto kultūros objektus ir viešąsias erdves, kuriose matomi ankstesnių iniciatyvų rezultatai. Dalis programos skirta akmens skulptorių simpoziumo Akmens dialogai metu sukurtoms skulptūroms ir jų integracijai miesto aplinkoje.

    Darbo grupė lankėsi ir Pakruojo dvare, susipažino su miesto urbanistine struktūra, aptarė viešųjų erdvių tvarkymo sprendimus bei dalijosi darbinėmis patirtimis. Tokie išvažiuojamieji posėdžiai siejami su praktiniu tikslu ieškoti modelių, kaip meną ir dizainą viešose erdvėse planuoti nuosekliai, skaidriai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

    „Viešosios erdvės tampa miesto vizitine kortele, todėl svarbu, kad meniniai sprendimai būtų apgalvoti, o savivaldybės turėtų aiškias gaires ir partnerystes“, – sakė kultūros viceministrė Edita Utarienė.

    Informacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą medžiagą.

  • Pakruojo rajone sporto projektams paskirstyta 15 450 eurų: kas gavo daugiausia ir kodėl

    Pakruojo rajone sporto projektams paskirstyta 15 450 eurų: kas gavo daugiausia ir kodėl

    Kaip paskirstytas finansavimas

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šią savaitę patvirtintas sporto projektų finansavimas. Iš 17 pateiktų paraiškų finansavimas skirtas 16, o bendra paskirstyta suma siekia 15 450 eurų.

    Savivaldybė nurodo, kad projektus vertino sporto projektų vertinimo ir atrankos komisija, kuriai vadovauja Vytautas Kanišauskas. Komisija jau antrus metus dirba pagal atnaujintas atrankos ir vertinimo konkurso nuostatas.

    Formulės, balai ir 100 proc. taisyklė

    Pagal galiojančią tvarką siūlomos skirti sumos apskaičiuojamos taikant formules, todėl sprendimai turi būti labiau paremti kriterijais, o ne vien subjektyviu vertinimu. Nuostatuose taip pat numatyta, kad projektas, surinkęs 90–100 balų vidurkį, gali būti finansuojamas 100 proc. prašomos sumos, jei ji neviršija nustatytos maksimalios ribos.

    Jeigu visų finansuotinų projektų poreikiams savivaldybės biudžete numatytų lėšų nepakanka, finansavimas mažinamas proporcingai pagal formulę. Išimtis taikoma projektams, surinkusiems 90–100 balų, nes jie apsaugomi nuo proporcinio mažinimo.

    Kas šiemet surinko daugiausia

    Šiais metais 90–100 balų intervalą pasiekė keturi projektai, todėl jiems skirta po 1 500 eurų. Tarp jų yra Pakruojo BMX sporto klubo projektas Pamėk BMX dviračių kroso sportą 2026, Pakruojo sporto klubo „Robusta“ iniciatyva Lietuvos motokroso jaunimo ir suaugusiųjų taurė bei sporto klubo „Dolomitas“ projektas, orientuotas į pasirengimą ir dalyvavimą 2026 metų sezono tarptautinėse varžybose.

    Į aukščiausiai įvertintų projektų ketvertuką taip pat pateko Pakruojo bėgimo mėgėjų klubo „Vėjas“ projektas, skirtas aukšto meistriškumo sportininkų ugdymui ir dalyvavimui varžybose. Savivaldybės vertinimu, būtent šie projektai geriausiai atitiko nustatytus kriterijus ir surinko aukščiausius balus.

    Tarp kitų finansuotų iniciatyvų numatyta parama įvairioms sporto šakoms ir veikloms: krepšiniui, futbolui, autokrosui, diskgolfui, karatė, vaikų vasaros stovykloms ir mėgėjų varžyboms. Skirtos sumos kitiems projektams svyruoja maždaug nuo 630 iki 960 eurų, priklausomai nuo surinktų balų ir taikomų skaičiavimo principų.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokia balais ir formulėmis paremta sistema leidžia aiškiau pagrįsti sprendimus ir palyginti skirtingų sporto organizacijų paraiškas. Kartu tai sudaro prielaidas klubams tiksliau planuoti projektus, nes finansavimo logika tampa lengviau prognozuojama.

  • Pakruojo rajone planuojamas Petrašiūnų II dolomito telkinys: pradėtas žemės gelmių naudojimo planas

    Pakruojo rajone planuojamas Petrašiūnų II dolomito telkinys: pradėtas žemės gelmių naudojimo planas

    Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė sprendimo projektą, kuriuo pradedamas Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomito telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano rengimas. Dokumentas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.

    Sprendimo projektu numatoma rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kurio tikslas – nustatyti sąlygas ir tvarką, kaip būtų naudojami telkinio ištekliai konkrečioje teritorijoje. Tokie planai paprastai apima planuojamos veiklos ribas, pagrindinius sprendinius ir derinimo procedūras.

    Su sprendimo projektu ir planavimo tikslų dokumentais gyventojai ir suinteresuotos institucijos gali susipažinti iki 2026 metais gegužės 14 dienos. Iki šios datos taip pat galima teikti pasiūlymus dėl planavimo tikslų Lietuvos geologijos tarnybai.

    Pasiūlymai priimami raštu Lietuvos geologijos tarnybos adresu Vilniuje arba elektroniniu paštu. Tarnyba taip pat prašo, kad informacija apie sprendimo projekto paskelbimą būtų patalpinta Pakruojo rajono savivaldybės interneto svetainėje ir apie tai būtų pranešta atsakingam asmeniui Tarnyboje.

    Specialusis planavimas žemės gelmių išteklių srityje aktualus dėl kelių priežasčių: jis padeda iš anksto įvertinti galimus konfliktus su kitais žemės naudojimo būdais, suderinti interesus su vietos bendruomene ir suplanuoti aplinkosauginius reikalavimus. Dolomitas Lietuvoje dažniausiai naudojamas statybų sektoriuje, todėl tokie planai neretai siejami su ilgalaikiu žaliavų poreikiu ir regiono ekonominiais interesais.