Tag: Donaldas Trumpas

  • Trumpo spaudimas saulės pramonei: JAV fotovoltikos gamykloms stringa finansavimas ir draudimas

    JAV saulės energetikos sektoriuje daugėja įtampos: dalis didžiųjų fotovoltikos įmonių, bankų ir draudikų pristabdė bendradarbiavimą su naujai pastatytomis saulės modulių gamyklomis. Pagrindinė priežastis – neapibrėžtumas, ar ryšiai su Kinijos tiekimo grandinėmis gali užkirsti kelią gauti švarios energijos subsidijas.

    Šis atsargumas pirmiausia paliečia gamyklas, kurios buvo pastatytos ar išplėtotos bendrovėms, turinčioms Kinijos kapitalo, technologijų ar įrangos sąsajų. Rinkos dalyviai baiminasi, kad griežtesnė JAV politika Kinijos atžvilgiu gali pakeisti taisyklių taikymą, todėl finansuotojai ir draudikai neskuba prisiimti rizikos.

    Neapibrėžtumas stabdo projektus

    Neaiškumas dėl subsidijų ir mokesčių lengvatų taikymo daro tiesioginę įtaką projektų bankiniam finansavimui, nes saulės elektrinių plėtra JAV dažnai remiasi ilgalaikėmis paskolomis, draudimo apsauga ir mokesčių kreditų sandoriais. Kai šios grandys stringa, vėluoja ir naujų elektrinių bei energijos kaupimo projektų sprendimai.

    „Tai pristabdo finansavimą skubiai reikalingiems saulės energijos ir energijos kaupimo projektams“, – sakė teisės firmos Norton Rose Fulbright atstovas Keithas Martinas.

    Situacija sutampa su platesniais Donaldo Trumpo administracijos veiksmais, kuriais siekiama riboti Kinijos įmonių prieigą prie JAV rinkos ir mažinti valstybės paramą žaliajai energetikai. Tačiau rinkoje vis dažniau keliama rizika, kad tokia kryptis gali turėti priešingą efektą: pristabdyti gamybos plėtrą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.

    Kinijos dominavimas tiekimo grandinėse

    Fotovoltikos sektorius yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sudėtinga greitai atsieti JAV pramonę nuo pasaulinių tiekimo grandinių, kuriose Kinija užima dominuojančią padėtį. Dalis JAV veikiančių gamyklų priklauso nuo kinų kilmės įrangos, komponentų ar technologinių sprendimų, todėl bet kokie papildomi ribojimai kelia veiklos tęstinumo ir atitikties klausimus.

    Reguliuotojams tai tampa dilema: siekiant mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir riboti rizikas nacionaliniam saugumui, tuo pačiu nenorima smogti vietos gamintojams, kurie dar tik stiprina pajėgumus. Praktikoje tai reiškia, kad net ir JAV teritorijoje veikiantys projektai gali susidurti su didesnėmis finansavimo sąnaudomis, griežtesnėmis draudimo sąlygomis ar investuotojų laukimo režimu.

    Kas toliau laukia saulės energijos JAV?

    Įtampa saulės energetikoje išryškėja tuo metu, kai elektros paklausą kelia augantys duomenų centrų poreikiai, o vartotojai jautriai reaguoja į komunalinių paslaugų kainas. Jei finansavimo ir draudimo stabdžiai užsitęs, JAV gali būti sunkiau greitai didinti saulės elektrinių ir energijos kaupimo apimtis, net jei technologijos pinga ir projektų potencialas išlieka didelis.

    Rinkos dalyviai tikisi aiškesnių taisyklių dėl to, kaip vertinami ryšiai su Kinija, ir kokie kriterijai lems teisę į paramą. Kol kas, esant politinei rizikai, dalis sprendimų atidedama, o tai gali sulėtinti planuotą gamybos ir įrengimų bumą.

  • Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Maltoje registruotas naftos tanklaivis „Odessa“ pasiekė Pietų Korėjos vakarinę pakrantę, praplaukęs per strateginį Hormuzo sąsiaurį. Kaip nurodė viena didžiausių šalies naftos perdirbimo bendrovių „HD Hyundai Oilbank“, laivas penktadienio rytą atplaukė į vandenis netoli Seosano uosto miesto.

    Krovinį sudaro 1 000 000 barelių žalios naftos, skirtos perdirbti vienoje didžiausių Pietų Korėjos gamyklų. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, sudaro apie 35–50 proc. šalies paros žalios naftos suvartojimo, todėl kiekvienas sėkmingas reisas per Persijos įlankos maršrutus tampa strategiškai svarbus.

    „HD Hyundai Oilbank“ teigia galinti perdirbti iki 690 000 barelių per parą, gamindama dyzeliną, benziną ir naftą chemijos pramonei svarbioms žaliavoms. Pietų Korėja didžiąją dalį naftos tradiciškai importuoja, todėl tiekimo grandinė išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams ir laivybos rizikoms.

    Hormuzo sąsiauris – pasaulinės energetikos mazgas

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“: per jį juda didelė dalis jūra gabenamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. Bet kokie incidentai ar grasinimai riboti laivybą šiame ruože paprastai akimirksniu didina draudimo kaštus, krovinių tarifus ir energijos kainų svyravimus pasaulio rinkose.

    Pietų Korėjai, Japonijai ir kitoms Rytų Azijos ekonomikoms Persijos įlankos maršrutai ypač svarbūs, nes regionas yra vienas pagrindinių tiekėjų. Dėl to energetinio saugumo klausimai čia dažnai sprendžiami ne tik per tiekimo diversifikavimą, bet ir per atsargų kaupimą bei ilgalaikes sutartis.

    JAV ir Irano įtampa didina neapibrėžtumą

    Pastarosiomis savaitėmis įtampą regione dar labiau kursto JAV ir Irano santykių paaštrėjimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad platesnis supratimas su Teheranu vis dar galioja, nors pranešta apie incidentus, kai Hormuzo sąsiauryje taikiniu tapo JAV karo laivai.

    „Jei susitarimas nebus sudarytas nedelsiant, JAV atsakas bus gerokai griežtesnis“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas savo ruožtu susirėmimus apibūdino kaip atsakomąjį veiksmą ir tvirtino, kad konfliktas kilo po esą JAV veiksmų prieš laivus regione. Šios priešpriešos fone rinkos dalyviai ypač akylai stebi, ar nebus ribojamas laivų judėjimas, nes tai galėtų tiesiogiai paveikti tiekimo stabilumą Azijai ir Europai.

    Pietų Korėjos valdžia, siekdama amortizuoti poveikį pramonei ir vartotojams, yra ėmusis priemonių, skirtų suvaldyti kainų šuolius vidaus rinkoje. Tokios priemonės paprastai apima laikinus stabilizavimo mechanizmus ir intervencijas, kai kainų svyravimai tampa pernelyg staigūs.

  • Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suteiksiąs Europos Sąjungai laiko iki liepos 4 dienos ratifikuoti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Priešingu atveju, pasak jo, muitai ES prekėms gali būti pakelti iki gerokai aukštesnio lygio.

    Naują terminą D. Trumpas paskelbė po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV prezidentas teigė, kad abi pusės aptarė ir platesnį geopolitinį foną, įskaitant Irano branduolinę programą.

    „Aš sutikau duoti jai laiko iki mūsų šalies 250-ojo gimtadienio, o jei ne, jų tarifai iškart šoktels į daug aukštesnį lygį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši griežtesnė retorika pasigirdo netrukus po to, kai D. Trumpas pažadėjo kelti muitus iš ES importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. JAV prezidentas kaltino ES neįgyvendinant anksčiau sutarto sandorio sąlygų ir ragino Bendriją tarifus JAV prekėms sumažinti iki nulio.

    Kol kas nėra aišku, ar galimas muito didinimas būtų taikomas visoms iš ES įvežamoms prekėms, ar tik automobilių sektoriui. Rinkoms ir verslui tai svarbu, nes nuo apimties priklausytų poveikis tiekimo grandinėms, kainoms ir investicijų planams abiejose Atlanto pusėse.

    Ursula von der Leyen viešai pabrėžė, kad ES išlieka visiškai įsipareigojusi įgyvendinti susitarimą. Pasak jos, daromas apčiuopiamas progresas, siekiant iki liepos pradžios judėti tarifų mažinimo kryptimi.

    Įtampą prekybos politikoje didina ir teisiniai procesai JAV. JAV prekybos teismas nusprendė, kad naujausi 10 proc. pasauliniai tarifai nebuvo pagrįsti pagal JAV teisę, o anksčiau šiais metais JAV Aukščiausiasis Teismas yra apribojęs galimybes įvesti dar platesnio masto dviženklio dydžio tarifus.

    ES pusėje derybos juda per institucijų filtrus, nes prekybos sprendimams reikalingas politinis pritarimas ir teisinis suderinimas. Europos Parlamento vyriausiasis prekybos derybininkas Berndas Lange nurodė, kad pažanga yra gera, tačiau iki galutinio susitarimo dar lieka kelias, o kita derybų sesija numatyta gegužės 10 dieną.

    Ši situacija atskleidžia, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl skirtingų procedūrų, vidaus politikos ir teismų sprendimų. Verslui tai reiškia padidėjusią riziką: įmonės priverstos ruoštis keliems scenarijams, nuo tarifų sumažinimo iki staigaus muitų šuolio.

  • Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai sukritikavo Marką Hamillą dėl DI įrašo apie Donaldą Trumpą: kalba apie grėsmes

    Baltieji rūmai viešai sukritikavo aktorių Marką Hamillą po jo socialiniuose tinkluose paskelbto įrašo, kuriame buvo matomas, kaip teigiama, DI sugeneruotas vaizdas su Donaldu Trumpu kape. Administracija pareiškė, kad tokio pobūdžio turinys gali kurstyti realias saugumo grėsmes.

    Reaguodamas į įrašą, Baltųjų rūmų komunikacijos kanalas X platformoje aktorių pavadino „sergančiu žmogumi“ ir tikino, jog panaši retorika esą prisideda prie įtampos didėjimo. Pranešime taip pat priminta, kad pastaraisiais metais prieš prezidentą buvo fiksuoti pasikėsinimų bandymai.

    Markas Hamillas, geriausiai žinomas dėl Luke’o Skywalkerio vaidmens, vaizdą paskelbė „Bluesky“ tinkle. Prie jo buvo pateiktas užrašas, o vėlesniame tekste aktorius rašė, kad norėtų, jog Trumpas gyventų pakankamai ilgai, kad patirtų politinę nesėkmę, būtų patrauktas atsakomybėn ir viešai įvertintas dėl, jo teigimu, padarytų pažeidimų.

    Vėliau aktorius įrašą ištrynė ir patikslino, kad jo mintis nebuvo linkėti mirties. „Iš tiesų linkėjau priešingai nei mirties, bet atsiprašau, jei kam nors vaizdas pasirodė netinkamas“, – sakė Markas Hamillas.

    DI vaizdai politikoje tampa rizika

    Šis incidentas dar kartą atkreipė dėmesį į problemą, su kuria vis dažniau susiduria viešoji erdvė: DI sugeneruoti vaizdai leidžia greitai sukurti įtikinamai atrodančius, bet klaidinančius ar provokuojančius vaizdus. Net kai tokios iliustracijos pateikiamos kaip satyra, jos gali būti interpretuojamos pažodžiui ir tapti dezinformacijos ar grasinimų katalizatoriumi.

    Vakarų valstybėse artėjant rinkimams daugėja diskusijų dėl griežtesnio politinės reklamos ir manipuliatyvaus turinio ženklinimo. Socialiniai tinklai bando plėsti taisykles, tačiau praktikoje DI turinio aptikimas ir greitas reagavimas išlieka sudėtingas, ypač kai įrašai plinta per kelias platformas.

    „Žvaigždžių karų“ motyvai Baltuosiuose rūmuose

    Tekste prisimintos ir ankstesnės situacijos, kai pats Trumpas ar jo aplinka dalijosi „Žvaigždžių karų“ stilistiką imituojančiais vaizdais. Tokie įrašai ne kartą sulaukė kritikos iš kino gerbėjų dėl simbolikos ir konteksto nesupratimo, o socialiniuose tinkluose virto ginčais dėl politinės komunikacijos ribų.

    Pastarasis konfliktas su Marku Hamillu, kurio karjera glaudžiai siejama su šia kino saga, parodė, kaip greitai popkultūros ženklai ir DI turinys gali tapti politinės kovos įrankiu. Tuo pat metu jis sustiprino klausimą, kur baigiasi satyra ir prasideda turinys, galintis būti vertinamas kaip grasinantis ar skatinantis smurtą.

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.

  • Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Europos Sąjunga iki liepos 4 dienos turi užbaigti įgyvendinti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kitaip esą bus taikomi gerokai didesni muitai. Apie tai jis paskelbė po telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

    Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Vašingtono ir Briuselio, ypač dėl tarifų automobiliams ir platesnių prekybos taisyklių. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs, kad muitai ES pagamintiems automobiliams galėtų būti didinami nuo 15 proc. iki 25 proc., jei pažanga nebus pakankama.

    „Laukiau kantriai, kol ES įvykdys savo istorinės prekybos sutarties dalį ir sumažins tarifus iki nulio“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal praėjusią vasarą pasiektą susitarimą ES įsipareigojo panaikinti likusius muitus JAV prekėms. Mainais Jungtinės Valstijos sutiko daugumai ES produktų taikyti bendrą 15 proc. tarifą, kuris turėjo užkirsti kelią papildomų muitų kaupimuisi ir sumažinti eskalacijos riziką.

    Vis dėlto susitarimo įgyvendinimas Europoje stringa dėl vidaus politinių derybų. Europos Parlamentas ir ES valstybės narės derasi dėl teisės aktų, kurie leistų formaliai sumažinti tarifus, o pastarasis derybų etapas, pasak publikacijos, baigėsi be galutinio sprendimo, nors parlamentarai kalba apie pažangą.

    Kas kelia didžiausią ginčą?

    Pagrindinė trinties vieta – Europos Parlamento dalies reikalavimas į sutarties įgyvendinimo mechanizmą įrašyti papildomas apsaugos priemones. Parlamentarai siekia, kad atsirastų aiškūs saugikliai, jei JAV pažeistų bendrus įsipareigojimus arba imtųsi politinio spaudimo priemonių.

    Tuo metu dalis valstybių narių linkusios laikytis pirminės sutarties formuluočių ir procesą užbaigti kuo greičiau, vengiant papildomų sąlygų. Kritikai sako, kad nauji Trumpo grasinimai muitais tik stiprina nuomonę, jog Vašingtonas ateityje gali siekti dar daugiau nuolaidų.

    Įtampą, pasak publikacijos, didina ir Baltųjų rūmų kritika ES skaitmeninio reguliavimo bei aplinkosaugos taisyklėms. JAV administracija ne kartą yra užsiminusi, kad šios taisyklės, jų manymu, riboja JAV įmonių veiklą Europos rinkoje.

    Von der Leyen: matome pažangą

    Ursula von der Leyen po pokalbio viešai pareiškė, kad darbas juda į priekį ir iki nustatyto termino sprendimai gali būti priimti. Ji taip pat pabrėžė, kad abi pusės išlieka įsipareigojusios įgyvendinti susitarimą.

    „Abi pusės lieka visiškai įsipareigojusios susitarimo įgyvendinimui. Daroma gera pažanga, kad tarifai būtų mažinami iki liepos pradžios“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė anksčiau yra pabrėžusi principą, kad susitarimo sąlygos turi būti gerbiamos, o pagal 15 proc. bendrą tarifų ribą Jungtinės Valstijos neturėtų vienašališkai didinti muitų. Vis dėlto Trumpo retorika rodo, kad terminas iki liepos 4 dienos tampa politiniu spaudimo įrankiu, susietu ir su JAV simboline data.

    Kalbėjo ir apie Iraną

    Telefoninio pokalbio metu aptarti ne tik prekybos, bet ir Artimųjų Rytų klausimai. Trumpas teigė, kad abi pusės sutaria dėl pozicijos, jog Iranas negali turėti branduolinio ginklo.

    „Esame visiškai vieningi, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Von der Leyen atkartojusi mintį apie rizikas regioniniam stabilumui teigė, kad pastarieji įvykiai rodo per didelę grėsmę tiek regiono saugumui, tiek globaliam stabilumui. Kol kas neaišku, ar prekybos derybų suintensyvėjimas iki liepos 4 dienos leis išvengti naujos tarifų eskalacijos.

  • ES ir JAV prekybos sandoris stringa: Parlamente ir sostinėse nesutarė dėl muitų, o Trumpas spaudžia

    ES ir JAV prekybos sandoris stringa: Parlamente ir sostinėse nesutarė dėl muitų, o Trumpas spaudžia

    Europos Parlamentui ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Kiprui nepavyko susitarti dėl EU ir JAV prekybos susitarimo įgyvendinimo, kuriuo numatyta atsisakyti ES muitų daliai JAV pramonės prekių. Derybos truko daugiau nei 6 valandas ir baigėsi be galutinio kompromiso.

    Šis akligatvis išryškėjo JAV administracijai didinant spaudimą europiečiams ir grasindant įvesti 25 proc. muitą į JAV importuojamiems ES automobiliams. Tai viršytų anksčiau deklaruotą 15 proc. ribą, apie kurią buvo kalbėta po politinių susitarimų praėjusią vasarą.

    Kipro pirmininkavimas pripažino, kad susitarimo pasiekti nepavyko, tačiau teigė, jog pokalbiai suteikė teigiamą impulsą ir leido priartinti pozicijas. Sutarta, kad derybininkai vėl susitiks po 10 dienų, o nauja politinė diskusijų data numatyta gegužės 19 dieną.

    Kas stabdo susitarimą?

    Pagrindinė trintis kyla dėl apsaugos mechanizmų, kuriuos Europos Parlamentas nori įtvirtinti, kad susitarimas būtų atsparus staigiems JAV politikos posūkiams. Dalis valstybių narių nepritaria visoms Parlamento siūlomoms saugiklėms, nors iš esmės sutinka, kad rizikos, susijusios su galimais naujais muitais, turi būti suvaldytos.

    Europos Komisija taip pat spaudžia derybas užbaigti greičiau, argumentuodama, kad verslui būtinas aiškumas dėl taisyklių, tiekimo grandinių ir investicijų. Šią liniją palaiko ir dalis didžiausios Europos Parlamento frakcijos lyderių, pabrėžiančių, kad ilgas neapibrėžtumas brangiai kainuoja gamintojams.

    „Taryba yra įsipareigojusi sparčiai judėti įgyvendinant susitarimą ir tęsti konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu“, – sakė Kipro prekybos ministras Michaelas Damianos.

    Parlamentas nori termino

    Europos Parlamentas siekia, kad susitarimas būtų laikinas ir turėtų aiškią pabaigos datą. Tarp siūlymų minima galimybė numatyti galiojimą iki 2028 metų kovo, taip sukuriant peržiūros tašką ir užkertant kelią ilgalaikiams įsipareigojimams be naujo politinio patvirtinimo.

    Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vaidmuo čia itin svarbus, nes jis vertina, ar įgyvendinimo taisyklės pakankamai apsaugo ES interesus. Derybininkai pabrėžia, kad techninės detalės dar nėra iki galo suderintos, todėl kitas etapas greičiausiai bus labiau techninis, orientuotas į formuluotes ir procedūras.

    „Dar yra ką nuveikti, tačiau dėl apsaugos mechanizmo ir pagrindinio reglamento peržiūros bei vertinimo padaryta gera pažanga“, – sakė europarlamentaras Berndas Lange.

    Kuo tai svarbu Europai?

    ES ir JAV prekybos santykiuose sprendimai dėl muitų turi tiesioginį poveikį pramonei, ypač automobilių, chemijos, mašinų gamybos ir aukštos pridėtinės vertės komponentų sektoriams. Vien grasinimai naujais muitais dažnai veikia kaip rizikos veiksnys sutartims ir planuojamoms investicijoms, nes įmonės priverstos vertinti alternatyvius maršrutus ir tiekėjus.

    Automobilių muitų tema ypač jautri, nes daliai ES gamintojų JAV rinka yra viena svarbiausių, o bet koks papildomas tarifas gali reikšti augančias kainas vartotojams ir mažesnį konkurencingumą. Dėl to Briuselis siekia išvengti scenarijaus, kai politinis ginčas greitai virsta ekonominiu smūgiu eksportuotojams.

    Tolesnė derybų eiga priklausys nuo to, ar pavyks suderinti Parlamento reikalaujamus saugiklius su valstybių narių siekiu kuo greičiau užbaigti procesą. Jei kompromisas bus pasiektas, susitarimas galėtų sumažinti dalį muitų naštos pramonės prekėms, tačiau kartu liktų klausimas, kaip ateityje reaguoti į galimus staigius JAV sprendimus.

  • Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Naftos kainos ketvirtadienį smuko, rinkoms reaguojant į pranešimus, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo dėl laipsniško Ormūzo sąsiaurio atvėrimo. Ši jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokios žinios apie jos veiklos normalizavimą iškart atsispindi energijos ir akcijų rinkose.

    „Brent“ rūšies naftos artimiausio pristatymo sandorių kaina buvo nukritusi iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etalonas WTI siekė apie 86 eurus. Kainų kritimas tęsėsi po ankstesnės dienos staigesnio nuosmukio, kai investuotojai ėmė vertinti mažėjančią pasiūlos sutrikimų riziką.

    Ormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu ir yra kritiškai svarbus naftos bei suskystintų gamtinių dujų transportui iš regiono. Dėl konflikto kilę trikdžiai buvo paskatinę infliacinius lūkesčius ir branginę energiją, todėl galimas atvėrimas rinkose vertinamas kaip palengvėjimo signalas.

    Vis dėlto nuotaikas temdo išliekanti karinė įtampa. Pranešta apie JAV smūgį Irano naftos tanklaiviui Omane įlankoje, o tai primena, kad politiniai susitarimai regione gali būti trapūs ir bet koks incidentas gali greitai pakeisti kainų kryptį.

    Rinkos kyla, bet rizika neišnyko

    Azijos akcijų biržos kilo, o Tokijo „Nikkei 225“ šoktelėjo 5,7 proc. ir pasiekė naują rekordą dienos metu. Pastarųjų mėnesių ralis siejamas ir su technologijų sektoriaus pakilimu, kurį toliau maitina dirbtinio intelekto sprendimų paklausa bei investuotojų lūkesčiai dėl įmonių pelningumo.

    Honkonge „Hang Seng“ pakilo 1,3 proc., Australijoje „S&P/ASX 200“ pridėjo 0,9 proc., o Taivano indeksas TAIEX ūgtelėjo 2,1 proc. Tuo metu Pietų Korėjos KOSPI smuktelėjo 0,4 proc., investuotojams fiksuojant pelnus po ankstesnio šuolio.

    Europoje biržos prekybos pradžioje kilo, tačiau vėliau judėjimas išsilygino ir dalis indeksų nusileido į neigiamą teritoriją. Euro zonos „Euro Stoxx 50“ ir platesnis „Stoxx 600“ vidurdienį svyravo apie 0,2–0,4 proc. minuse, o Jungtinės Karalystės FTSE 100 krito daugiau nei 0,7 proc.

    Volstritas laukia aiškesnių signalų

    JAV ateities sandoriai rodė nedidelius pokyčius, investuotojams stebint tiek geopolitines naujienas, tiek įmonių rezultatų sezoną. Trečiadienį „S&P 500“ pakilo 1,5 proc. iki rekordinio lygio, „Dow Jones“ paaugo 1,2 proc., o „Nasdaq“ pridėjo 2 proc.

    Tarp ryškesnių judesių technologijų sektoriuje išsiskyrė „AMD“, kurios akcijos šoktelėjo 18,6 proc., taip pat „Super Micro Computer“, kilusi 24,5 proc. „NVIDIA“ brango 5,7 proc. ir dėl didelės įtakos indeksams prisidėjo prie platesnio rinkos kilimo.

    Valiutų rinkoje doleris nežymiai silpnėjo Japonijos jenos atžvilgiu, o euras šiek tiek stiprėjo. Auksas ankstyvoje Europos prekyboje brango iki maždaug 4 140 eurų už trojos unciją, investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių esant padidintam neapibrėžtumui.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos kainoms artimiausiu metu didžiausią įtaką darys dvi kryptys: realūs logistikos pokyčiai Ormūzo sąsiauryje ir politinių derybų patikimumas. Jei laivybos srautai stabilizuotųsi, spaudimas energijos kainoms mažėtų, tačiau bet koks eskalacijos ženklas gali greitai sugrąžinti rizikos priemoką į kainodarą.

  • JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kyla rinkos: „Disney“, „Nvidia“ ir „Spirit“ drama

    JAV ir Iranas artėja prie susitarimo, kyla rinkos: „Disney“, „Nvidia“ ir „Spirit“ drama

    Įtampos mažėjimo signalai

    Trečiadienį finansų rinkos reagavo į pranešimus, kad JAV ir Iranas esą priartėjo prie galimo susitarimo, kuris galėtų stabdyti karinių veiksmų eskalaciją. Tokios naujienos paprastai mažina neapibrėžtumą, todėl investuotojai linkę grįžti į rizikingesnį turtą.

    Kartu fiksuotas ir naftos kainų spaudimas žemyn, nes bet kokie ženklai apie galimą konflikto slopimą Artimuosiuose Rytuose mažina tiekimo sutrikimų riziką. Rinkoms tai ypač svarbu dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis.

    Vis dėlto situacija išlieka trapi, o Vašingtono retorika gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas. Geopolitinės rizikos vertinimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių energijos kainas ir transporto sektoriaus sąnaudas.

    Technologijų akcijos vėl tempia indeksus

    Rinkų optimizmą papildė ir technologijų sektoriaus kilimas, kuris pastaraisiais metais dažnai tampa pagrindiniu akcijų indeksų varikliu. JAV biržose investuotojai jautriai reaguoja į signalus apie DI infrastruktūros paklausą, lustų tiekimo grandinių plėtrą ir duomenų centrų investicijas.

    Didelis dėmesys krypo į „Micron“, kuri paskelbė apie aukštos talpos kietojo kūno disko siuntas, bei „Intel“, kurios akcijoms impulsą suteikė pranešimai apie galimą bendradarbiavimą su „Apple“. Tuo metu dalis investuotojų atsargiau vertino „Palantir“, nors įmonė pateikė tvirtus ketvirčio rezultatus.

    Tokie svyravimai rodo, kad rinka šiuo metu vienu metu vertina ir augimo perspektyvas, ir įmonių vertinimų pagrįstumą. DI bumo kontekste net geros ataskaitos ne visada garantuoja akcijų brangimą, jei investuotojai mano, kad kaina jau „įskaičiavo“ ateities sėkmę.

    „Disney“ stiprybė ir „Spirit“ išardymo scenarijus

    Prie dėmesio centro atsidūrė ir „Disney“, kurios rezultatus sustiprino srautinių transliacijų bei pramogų parkų veikla. Bendrovė pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o tai investuotojams tapo signalu, kad vartotojų paklausa, nepaisant kainų ir energijos sąnaudų, kol kas laikosi.

    „Disney“ parkų segmentas augo, nors lankytojų skaičius kai kuriose vietose smuktelėjo, o tai aiškinta mažesniais tarptautiniais srautais. Ši dinamika svarbi visam pramogų ir kelionių sektoriui, nes gerai atspindi vartotojų elgseną ir išlaidų prioritetus.

    Tuo pat metu kelionių rinką supurtė „Spirit Airlines“ veiklos nutraukimas ir prasidėjęs ilgas bendrovės išardymo procesas teisme. Skelbiama, kad tam numatytas šimtų milijonų eurų biudžetas, o esminės diskusijos sukasi apie lėktuvų likimą, darbuotojų klausimus ir oro uostų mokesčius.

    „Bendrovė buvo priversta sustabdyti veiklą dėl staiga išaugusių reaktyvinių degalų kainų karo fone“, – teismo posėdyje teigė „Spirit Airlines“ atstovas.

    Aviacijos sektoriui tai dar vienas priminimas, kad net ir didelė paklausa neapsaugo nuo šoko, kai šokteli degalų kaina ir didėja finansavimo kaštai. Pastaraisiais metais vežėjai ypač jautriai reaguoja į geopolitiką, nes ji vienu metu veikia ir kuro kainas, ir keleivių srautus, ir draudimo bei saugumo išlaidas.

  • Senatorė Gillibrand įspėja: kriptovaliutų įstatymas nejudės be etikos saugiklių dėl Trumpo ryšių

    Senatorė Gillibrand įspėja: kriptovaliutų įstatymas nejudės be etikos saugiklių dėl Trumpo ryšių

    JAV senatorė Kirsten Gillibrand, viena ryškiausių plataus kriptovaliutų rinkos reguliavimo šalininkių, pareiškė, kad be aiškios etikos nuostatos įstatymo projektas Senate neturės politinės daugumos. Jos teigimu, be papildomų saugiklių atsiranda rizika, kad iš skaitmeninio turto sektoriaus tiesiogiai pelnysis aukščiausi valstybės pareigūnai.

    Diskusijas aštrina prezidento Donaldo Trumpo ir jo šeimos ryšiai su kriptovaliutomis, įskaitant memecoinų iniciatyvas bei su decentralizuotais finansais siejamą projektą World Liberty Financial. Dalis demokratų viešai kelia klausimus, ar tokie ryšiai nekuria interesų konflikto ir ar neatsiveria kelias užsienio įtakai bei nacionalinio saugumo rizikoms.

    „Labai svarbu, kad visi tai įsidėmėtų: niekas nebalsuos už šį įstatymą, jei jame nebus etikos nuostatos“, – sakė K. Gillibrand konferencijoje Consensus Miami.

    Pasak senatorės, Kongreso nariai, aukšti administracijos pareigūnai, prezidentai ar viceprezidentai neturėtų praturtėti iš sektorių, kuriuos patys reguliuoja ar gali paveikti savo sprendimais. Ji akcentavo, kad būtent „vidinės informacijos“ ir politinės galios derinys kelia didžiausią pasitikėjimo krizę, todėl įstatyme būtina įtvirtinti aiškias ribas.

    Kriptovaliutų rinkos struktūros įstatymo projektas, kuriuo siekiama pirmą kartą federaliniu lygiu išsamiai apibrėžti sektoriaus taisykles, Senate stringa jau kelis mėnesius. Vienas pagrindinių ginčų taškų buvo stabiliosioms monetoms taikomų atlygių ir pajamingumo mechanizmų traktavimas, tačiau K. Gillibrand teigė, kad dėl šios dalies pasiektas kompromisas, galintis atverti kelią svarstymui komitetuose artimiausiu metu.

    Vis dėlto etika tampa naujuoju barjeru. Anksčiau šiemet Senato Žemės ūkio komitetas jau buvo pastūmėjęs savo įstatymo versiją pirmyn be demokratų paramos, o demokratai aiškino, kad be interesų konfliktų ribojimo mechanizmų projektas per daug pažeidžiamas politinei įtakai.

    Demokratų siūlyti pakeitimai numatė apribojimus prezidentui, viceprezidentui, įstatymų leidėjams ir kitiems federaliniams pareigūnams vykdyti tam tikras finansines operacijas su skaitmeniniu turtu. Tačiau šie pasiūlymai į galutinį komiteto tekstą nebuvo įtraukti, todėl dabar, K. Gillibrand teigimu, be atskiros etikos nuostatos „susitarimo nebus“.

    Kartu dalis respublikonų atstovų pabrėžia, kad etikos klausimai neturėtų būti įtraukiami į kriptovaliutų reguliavimo paketą arba esą patenka į kito komiteto atsakomybę. Pavyzdžiui, Senato Bankininkystės komiteto pirmininkas Tim Scott yra sakęs, kad etikos klausimai nepatenka į jo komiteto jurisdikciją, o tai komplikuoja kelią bendram kompromisui.

    Senatorė tikina šiuo metu dirbanti su abiejų partijų atstovais ir Baltųjų rūmų komanda, kad etikos formuluotės atsirastų galutiniame dokumente. Pasak jos, be tokios nuostatos augs įtarimai dėl korupcijos ir tai ilgainiui pakenks pačiam sektoriui, nes sumažins visuomenės ir investuotojų pasitikėjimą.

    Be etikos, svarstoma įtvirtinti ir vartotojų apsaugos priemones: aiškesnes taisykles dėl neteisėto finansavimo prevencijos, pinigų plovimo rizikų ir terorizmo finansavimo užkardymo. Tai atspindi platesnę JAV politinę tendenciją kriptovaliutas traktuoti ne tik kaip inovaciją, bet ir kaip finansų sistemos dalį, kuriai turi galioti suprantami, vykdytini ir vienodai taikomi standartai.

    Kalbėdama apie terminus, K. Gillibrand nurodė, kad įstatymas galėtų būti priimtas iki rugpjūčio pertraukos, jei bus sutarta dėl likusių ginčytinų dalių. Rinkos dalyviai taip pat viešai signalizuoja optimizmą, kad vasarą gali įvykti proveržis, tačiau lemiamu faktoriumi išlieka politinis susitarimas dėl etikos saugiklių.