Tag: Donaldas Trumpas

  • Trumpas perspėja Iraną dėl žvalgybos įtarimų apie „nešvarios bombos“ planus Vašingtone

    Trumpas perspėja Iraną dėl žvalgybos įtarimų apie „nešvarios bombos“ planus Vašingtone

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį griežtai perspėjo Iraną dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad Teheranas esą gali planuoti išpuolį Vašingtone, pasitelkiant vadinamąją „nešvarią bombą“ arba cheminį ginklą.

    Kaip skelbia „Euronews“, šie teiginiai siejami su CNN publikuota informacija, paremta šaltiniais, susipažinusiais su naujausia JAV žvalgyba.

    Paklaustas, ar grėsmė yra neišvengiama, Trumpas žurnalistams Maniloje teigė, kad jei toks išpuolis įvyktų, Iranas „sumokės kainą, kokios jokia šalis dar nėra mokėjusi“.

    Jis pridūrė, kad tikisi, jog scenarijus nepasitvirtins, tačiau JAV į tai žiūri labai rimtai ir situaciją tikrina.

    Žvalgybos duomenys kelia klausimų

    CNN teigimu, nauja JAV žvalgybos informacija rodo, kad Iranas galėjo rengti planus, kaip potencialiai susprogdinti „nešvarią bombą“ arba panaudoti cheminį ginklą JAV sostinėje.

    Vis dėlto pranešime pabrėžiama, kad JAV pareigūnai nesutaria, ar Iranas iš tiesų turi galimybių tokį planą įgyvendinti, ir skiriasi nuomonės dėl pačių žvalgybos duomenų patikimumo.

    Anot šaltinių, planai esą buvo pakankamai konkretūs – minėtos galimos vietos ir taikiniai, todėl imtasi ir atsarginių planų rengimo.

    Kartu nurodoma, kad nėra įrodymų, jog Iranas jau būtų priėmęs sprendimą pereiti nuo planavimo prie realių veiksmų.

    Kas yra „nešvari bomba“?

    „Nešvari bomba“ – tai įprastiniai sprogmenys, sujungti su radioaktyviomis medžiagomis. Tokios atakos tikslas – ne branduolinis sprogimas, o radioaktyvus užteršimas po sprogimo.

    Tokio užtaiso pasekmės gali apimti kelis miesto kvartalus ar net kelis kilometrus, priklausomai nuo panaudotų medžiagų ir sprogimo aplinkybių.

    Irano reakcija ir Baltųjų rūmų pozicija

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei kaltinimus pavadino nepagrįstais ir pareiškė, kad tai esą dirbtinai kuriamas naratyvas, kuriuo siekiama pateisinti smūgius Irano infrastruktūrai.

    Jis taip pat teigė, kad Teheranas kategoriškai atmeta kaltinimus dėl cheminių ginklų panaudojimo planų ir tokius teiginius vadina suklastotais.

    Tuo metu Baltųjų rūmų atstovė Lauren Bis bandė mažinti įtampą, pabrėždama, kad JAV stebi galimas grėsmes, tačiau šiuo metu „nėra patikimų grėsmių“ šalies teritorijai.

    Pranešimuose taip pat minėta, kad dėl galimų saugumo rizikų dalis aukšto rango JAV administracijos narių per tam tikrą laiką buvo perkelti į karinius kompleksus ar saugomas rezidencijas.

    Įtampa auga ir dėl Hormūzo sąsiaurio

    Šie perspėjimai skamba JAV ir Iranui tęsiant konfrontaciją Hormūzo sąsiauryje, kur abi pusės didina spaudimą siekdamos sau palankesnių sąlygų, jei būtų artėjama prie taikos susitarimo.

    Be to, pranešta, kad Izraelio žvalgybos tarnybos „Mossad“ vadovas Romanas Gofmanas buvo nuvykęs į Vašingtoną, kur, kaip teigiama, dalijosi naujausia žvalgybine informacija su aukšto rango JAV pareigūnais.

    Įtampą regione didina ir vieša Teherano retorika, kuria grasinama atsaku JAV, Izraeliui bei valstybėms, kurios remtų naujus karinius veiksmus prieš Iraną.

  • Nvidia įkūrėjas Jensen Huang pareiškė, kad būtų pasirengęs grįžti į generalinio direktoriaus postą

    Nvidia įkūrėjas Jensen Huang pareiškė, kad būtų pasirengęs grįžti į generalinio direktoriaus postą

    Nvidia įkūrėjas Jensen Huang pareiškė esantis pasirengęs sugrįžti vadovauti bendrovei, jei tokį sprendimą priimtų valdyba. Tai – pirmas jo viešas komentaras po atsistatydinimo praėjusią savaitę.

    Kaip skelbia „Euronews“, Huang atsistatydino ketvirtadienį, kai kilo skandalas dėl romano su tariama Kinijos šnipe įvardijama moterimi. Po kelių dienų jis per pareiškimą JAV žiniasklaidai leido suprasti, kad durų sugrįžimui neuždaro.

    Huang teigė, kad į kvietimą grįžti atsakytų tik tuo atveju, jei valdyba nuspręstų, jog tai būtų geriausia akcininkams, darbuotojams, pačiai bendrovei ir Amerikai. Jis pridūrė, kad tokiu atveju jam būtų garbė vėl eiti generalinio direktoriaus pareigas.

    Tuo pat metu pastarosiomis dienomis įsibėgėjo kampanija, raginanti grąžinti ilgametį vadovą. Pranešama, kad pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat pareiškė esantis atviras idėjai, jog Huang galėtų sugrįžti.

    Nvidia valdybos pozicija

    Vis dėlto Nvidia valdyba viešai pabrėžė, kad vertina tiek vidinius, tiek išorinius kandidatus. Pirmadienį ji taip pat nurodė neturinti ketinimų H. Huang grąžinti į pareigas.

    Jensen Huang yra vienas iš Nvidia bendraįkūrėjų ir kompanijai vadovavo 33 metus. Dėl jo vaidmens formuojant įmonės kryptį, žinia apie galimą sugrįžimą sulaukė didelio dėmesio technologijų ir finansų rinkose.

    Kol kas neaišku, kiek realus tokio scenarijaus įgyvendinimas, nes galutinį sprendimą priimtų bendrovės valdyba. Ji yra atsakinga už vadovų skyrimą ir įpėdinystės procesą.

  • NATO rečiau rengs viršūnių susitikimus: kitas planuojamas tik 2028-aisiais

    NATO planuoja rečiau rengti viršūnių susitikimus, o kitas Aljanso lyderių susitikimas, kaip teigiama, nevyks 2027 metais – realiausia data minima 2028-ieji.

    Apie tai paskelbė Albanijos premjeras Edi Rama, nurodęs, kad šalys narės dar nesutarė dėl tikslaus kito susitikimo laiko. Jo teigimu, jei susitikimas būtų surengtas 2028 metais, šeimininke taptų Tirana.

    Į šią informaciją sureagavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, pabrėžęs, kad viršūnių susitikimai organizuojami „tuomet, kai jų reikia“, o sprendimas esą priklauso nuo aktualių Aljanso poreikių.

    Vis dėlto pats sprendimas mažinti aukščiausio lygio susitikimų dažnumą kelia klausimų dėl transatlantinės partnerystės ritmo ir politinės vienybės – ypač tuo metu, kai Europoje tęsiasi karas Ukrainoje, o JAV ir kai kurių Europos sąjungininkių pozicijos ne visada sutampa.

    Kodėl susitikimų gali būti mažiau

    Straipsnyje teigiama, kad viena iš priežasčių – didelės tokių susitikimų organizavimo sąnaudos. Taip pat minima, jog dalis svarbiausių tikslų dėl gynybos išlaidų ir karinio planavimo jau yra suderinti, todėl, anot kai kurių ekspertų, nėra būtinybės nuolat rinkti 32 valstybių vadovus.

    Taip pat nurodoma, kad rečiau gali vykti ir NATO gynybos bei užsienio reikalų ministrų konsultacijos. Pavyzdžiui, šiemet neįvyko antrasis planuotas gynybos ministrų susitikimas spalį, o kitais metais numatomas tik vienas toks susitikimas.

    Per pastarąjį dešimtmetį NATO viršūnių susitikimai dažniausiai vykdavo kasmet, o išimtimi buvo 2020-ieji.

    Albanijos finansai ir gynybos išlaidos

    Viena iš aptariamų priežasčių, kodėl susitikimas galėtų nusikelti, siejama su Albanijos finansiniais pajėgumais ir gynybos biudžetu. Prognozuojama, kad šiemet šalis gynybai skirs apie 2,15 proc. BVP.

    Kartu primenama, kad NATO tikslas 2035 metams – kad visos šalys narės pagrindinėms gynybos reikmėms pasiektų 3,5 proc. BVP, o papildomai infrastruktūrai – 1,5 proc. BVP.

    Pačią viršūnių susitikimų kainą iliustruoja kitų šalių pavyzdžiai: minima, kad Nyderlandai vieno tokio renginio organizavimui skyrė beveik 100 mln. JAV dolerių, o Turkijai, priimant delegacijas, esą teko atnaujinti karinį oro uostą.

    Augantys nesutarimai dėl JAV vaidmens

    Tekste akcentuojama, kad vis didesniu iššūkiu NATO tampa politinė sparta ir vienybė. Kaip viena iš priežasčių minimi nesutarimai tarp Donaldo Trumpo administracijos ir Europos sąjungininkių, taip pat skirtingi požiūriai į karą Ukrainoje, santykius su Rusija ir atsakomybės už Europos saugumą pasidalijimą.

    Minima, kad Jungtinės Valstijos sumažino tiesioginę karinę paramą Ukrainai, o ginkluotės tiekimas labiau persikelia į komercinį modelį, kuriame dalyvauja europiniai pirkėjai. Taip pat nurodoma, kad Vašingtonas vykdo ir atskiras diplomatines derybas dėl karo pabaigos, kurios ne visada sutampa su europiečių lūkesčiais.

    Papildomu signalu apie JAV politikos krypties pokyčius įvardijamas planuojamas Donaldo Trumpo, Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino susitikimas lapkričio 19 dieną Kinijos Šendženo mieste. Tekste cituojama nuomonė, kad tokio formato susitikime JAV lyderis gali labiau atstovauti savo, o ne sąjungininkų interesams.

    Visa tai, kaip teigiama, rodo, kad NATO iššūkiai šiandien susiję ne tik su finansavimu ar karinių pajėgumų stiprinimu, bet ir su politinės vienybės išlaikymu – o retesni viršūnių susitikimai gali būti vienas iš platesnių pokyčių ženklų.

  • Trumpui turint „Nvidia“ akcijų už 62 mln. dol., leidimas eksportuoti H200 į Kiniją kelia klausimų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimai, susiję su pažangių „Nvidia“ lustų H200 eksportu į Kiniją, atsidūrė dėmesio centre dėl galimo interesų konflikto. Kaip praneša „Washington Post“, būtent jo administracijos sprendimai galėjo prisidėti prie „Nvidia“ akcijų vertės šuolio.

    Leidimas eksportuoti H200 lustus į Kiniją buvo suteiktas 2025 metų gruodį. Straipsnyje teigiama, kad tai tapo viena iš priemonių, padėjusių kilti bendrovės vertinimui rinkoje.

    Tuo pat metu viešumoje aptariami Trumpo asmeniniai investiciniai interesai. Remiantis rugpjūtį turėtais duomenimis apie jo biržos portfelį, prezidentas buvo sukaupęs „Nvidia“ akcijų paketą, tuo metu vertintą maždaug 62 mln. JAV dolerių, o reali vertė galėjo būti ir didesnė.

    Toks sutapimas, kai politiniai sprendimai gali daryti įtaką įmonės akcijų kainai, o pats sprendimų priėmėjas turi reikšmingą tos įmonės akcijų paketą, vėl kelia diskusijas apie etiką ir galimus tyrimus.

    Senatorės Warren kreipimasis ir SEC klausimas

    „Washington Post“ primena, kad birželį senatorė Elizabeth Warren kreipėsi į JAV iždo departamentą klausdama, ar Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) neturėtų pradėti tyrimo. Senatorę domino pranešimai, jog Trumpas galėjo įsigyti iki milijono „Nvidia“ akcijų likus savaitei iki sprendimo, susijusio su eksporto į Kiniją didinimu.

    Pasak leidinio, šis atvejis patraukė ir federalinių etikos priežiūros institucijų dėmesį, o demokratų gretose vis garsiau kalbama apie galimus papildomus aiškinimusis. Straipsnyje taip pat svarstoma, kad pasikeitus politinėms jėgoms Kongrese gali daugėti iniciatyvų imtis tyrimų.

    Aktyvūs Trumpo sandoriai ir kiti pavyzdžiai

    CNBC anksčiau skelbė, kad vasarą prezidento investicinėje sąskaitoje matėsi didelis aktyvumas, ypač dirbtinio intelekto, technologijų ir gynybos sektoriuose. Pranešta ir apie investicijas energetikos bendrovėse, kurios, anot televizijos, atnešė dideles pajamas po karo su Iranu pradžios.

    Tekste minimas ir kitas pavyzdys: Trumpas esą buvo įsigijęs bendrovės „Axon“ akcijų už 5 mln. JAV dolerių tuo metu, kai JAV imigracijos tarnyba ICE svarstė galimą didelį kontraktą dėl elektrošokų įrenginių.

    CNBC taip pat atkreipė dėmesį į prezidento sandorius su Elono Musko įmonių akcijomis, primindama, kad „SpaceX“ yra reikšmingas tiekėjas Pentagonui ir NASA, todėl tokios investicijos vėl kelia interesų konflikto klausimą.

    Baltųjų rūmų pozicija ir H200 svarba

    Baltieji rūmai laikosi pozicijos, kad Trumpas nevaldo savo investicinio portfelio, o jį administruoja „nepriklausomos finansų institucijos“.

    Tuo metu analitinis centras „Institute for Progress“ po sprendimo dėl H200 eksporto aiškino, kad tai itin galingas DI lustas – beveik šešis kartus našesnis už pažangiausią puslaidininkį, kurį tuo metu dar buvo galima legaliai eksportuoti į Kiniją. Ekspertai vertino, jog tokie lustai galėtų padėti Kinijos DI laboratorijoms kurti superkompiuterius, kurių pajėgumai būtų artimi turimiems JAV.

  • Trumpas sako, kad šią savaitę Kinijoje gali susitikti su Kim Jong-unu

    Trumpas sako, kad šią savaitę Kinijoje gali susitikti su Kim Jong-unu

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad šią savaitę Kinijoje galėtų susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu.

    Apie tai praneša „Euronews“: tokius komentarus Trumpas pateikė pirmadienį, kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykdamas iš Baltųjų rūmų į kelionę po Aziją.

    Pagal planą jis pirmiausia turėtų atvykti į Filipinus, o vėliau vykti į Kiniją, kur numatytos trišalės derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos vadovu Xi Jinpingu.

    Pats Trumpas žurnalistams sakė, kad galimas susitikimas su Kim Jong-unu, jo vertinimu, būtų „geras“ ir suteiktų galimybę „daug ką nuveikti“.

    Derybų darbotvarkėje – branduolinis nusiginklavimas

    Trumpas nurodė, kad susitikimuose su V. Putinu ir Xi Jinpingu šią savaitę Šendžene, pietryčių Kinijoje, ketina aptarti branduolinį nusiginklavimą.

    Šie pokalbiai turėtų vykti Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo metu.

    JAV prezidentas pripažino, kad tai „sudėtinga tema“, nes valstybėms esą labai sunku įsipareigoti atsisakyti branduolinio arsenalo, ypač turint omenyje kitas branduolines valstybes.

    Bus kalbama ir apie karus bei prekybą

    Trumpas taip pat sakė, kad darbotvarkėje turėtų atsirasti karai Irane ir Ukrainoje.

    Be to, anot jo, pokalbiuose bus aptariami ekonomikos ir prekybos klausimai.

    Ryšys su Kim ir IAEA susirūpinimas

    Rugpjūtį Trumpas viešai pabrėžė, kad su Kim Jong-unu palaiko gerus santykius, ir teigė, jog jiedu per metus turėtų susitikti, nors daugiau detalių nepateikė.

    Tąkart jis taip pat kalbėjo apie Šiaurės Korėjos turimas branduolines galias, pareikšdamas, kad tokios situacijos, jo vertinimu, neturėjo būti leista susiformuoti.

    Tuo metu Tarptautinės atominės energijos agentūros (IAEA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi rugsėjį sakė, kad pranešimai apie galimą Šiaurės Korėjos ginklams tinkamos branduolinės medžiagos gamybos plėtrą kelia rimtą susirūpinimą.

  • Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanada perspėja JAV: jei derybos neapsaugos automobilių sektoriaus, atsigręš į Kinijos gamintojus

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Otava gali atsigręžti į Kinijos automobilių gamintojus, jei derybos su JAV neapsaugos integruotos Šiaurės Amerikos automobilių pramonės.

    Apie tai, anot „Euronews“, M. Carney kalbėjo pirmadienį Pnompenyje (Kambodža), Frankofonijos viršūnių susitikimo metu, bendraudamas su žurnalistais. Jis pabrėžė, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis išlieka prioritetas, tačiau jų baigtis gali pakeisti Kanados kryptį.

    Premjeras teigė, kad dėl JAV prekybos veiksmų žemyninė rinka tapo mažiau integruota. Jo vertinimu, Kanados automobilių pramonės darbuotojai ir gamyklos turi būti maksimaliai išnaudojami, o jei to nepavyks užtikrinti Šiaurės Amerikoje, atsiras „kitų galimybių“.

    M. Carney pridūrė, kad Kanada bet kuriuo atveju judės į priekį, o alternatyvos galėtų apimti ne tik Kinijos, bet ir Europos ar Japonijos gamintojus. Paklaustas, ar Kinijos investicijų galimybė yra svertas derybose su Vašingtonu, jis atsakė, kad tai „ne svertas“, o „veiksmas ir reakcija“.

    Susitikimas su Xi Jinpingu ir sąlygos investuotojams

    Premjero komentarai nuskambėjo likus kelioms dienoms iki planuojamo susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu Šendžene, kur, tikimasi, bus aptariama ir automobilių gamyba.

    M. Carney aiškiai nubrėžė, kad Kinijos dalyvavimas Kanados automobilių sektoriuje turėtų būti daugiau nei vien surinkimas: investicijos turėtų apimti reikšmingą gamybą Kanadoje, tinkamus darbo standartus ir ilgainiui augančias vietines tiekimo grandines.

    Taip pat jis paminėjo, jog tiekimo grandinėse turėtų atsirasti vietos Kanados kritiniams mineralams, naudojamiems elektromobilių gamyboje. Pasak premjero, vien „komplektinių automobilių“ surinkimo neužtektų – būtina reali gamybinė bazė.

    Muitai elektromobiliams ir kritika Ontarijuje

    Sausį M. Carney ir Xi Jinpingas susitarė, kad Kanados 100 proc. muitas Kinijoje pagamintiems elektromobiliams būtų sumažintas iki 6,1 proc. Susitarimas iš pradžių leistų įsivežti iki 49 000 automobilių per metus, o ši riba vėliau turėtų didėti.

    Mainais Pekinas sutiko mažinti muitus kai kurioms Kanados žemės ūkio prekėms, įskaitant rapsus (canola). Tuo metu M. Carney sakė besitikintis, kad tokia tvarka pritrauks Kinijos investicijų į Kanados automobilių pramonę ir sukurs darbo vietų.

    Vis dėlto susitarimas sulaukė kritikos Ontarijuje – provincijoje, kuri laikoma Kanados automobilių gamybos centru. Ontarijo premjeras Doug Ford įspėjo, kad tai gali kelti grėsmę darbo vietoms ir rizikuoti Kanados prieiga prie JAV rinkos.

    Kodėl automobilių sektorius toks jautrus tarifams

    Kanados automobilių sektorius stipriai priklauso nuo tarpvalstybinės gamybos: „didysis Detroito trejetas“ – „Ford“, „General Motors“ ir „Stellantis“ – valdo gamyklas Kanadoje, JAV ir Meksikoje, o detalės neretai sienas kerta kelis kartus, kol automobilis galutinai surenkamas.

    Donaldo Trumpo administracija ne kartą ragino gamintojus perkelti produkciją iš Kanados į JAV, o taikomi tarifai, pasak Kanados pusės, trikdė pramonės veiklą. Kanada neseniai grasino teisminiais veiksmais „Stellantis“ po to, kai bendrovė planuotą „Jeep Compass“ gamybą perkėlė iš Bremptono (Ontarijas) į Ilinojų ir sutiko parduoti sustabdytą Kanados surinkimo gamyklą.

    Anksčiau M. Carney Maniloje taip pat pabrėžė, kad bet koks prekybos susitarimas su Vašingtonu turi palikti Kanadai gyvybingą automobilių pramonę. Jis teigė su D. Trumpu ir aukštais JAV pareigūnais kalbėjęs ilgai, pažanga esą yra, tačiau nesutarimų dar išliko.

  • Carney: D. Trumpo muitai gali stumti Kanados automobilių gamintojus link Kinijos

    Carney: D. Trumpo muitai gali stumti Kanados automobilių gamintojus link Kinijos

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad JAV didinami muitai gali paskatinti Kanados automobilių gamintojus labiau atsigręžti į Kiniją.

    Kaip praneša „Euronews“, tai jis sakė pirmadienį, kalbėdamas apie JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifų politikos poveikį Šiaurės Amerikos automobilių rinkai.

    Pasak M. Carney, Kanados tikslas – išlaikyti kuo labiau integruotą Šiaurės Amerikos automobilių rinką, kurioje būtų pilnai išnaudotas vietos darbuotojų potencialas.

    Tačiau jis pripažino, kad rinka tapo mažiau integruota dėl JAV prekybos veiksmų, todėl Kanadai gali tekti ieškoti alternatyvų.

    APEC fone – užuomina apie alternatyvas

    M. Carney žurnalistams kalbėjo prieš susitikimą su Kinijos vadovu Xi Jinpingu šią savaitę vyksiančiame APEC viršūnių susitikime pietų Kinijoje.

    Jis pabrėžė, kad dabartinė integruota sistema buvo palanki tiek Kanados darbuotojams ir verslui, tiek JAV vartotojams.

    Ministras pirmininkas nurodė, kad tolesnės galimybės priklausys nuo derybų dėl prekybos, o tarp galimų krypčių įvardijo Europą ir Aziją, įskaitant Kiniją ir Japoniją.

    D. Trumpo tarifai ir įstrigusios derybos

    Straipsnyje primenama, kad D. Trumpas praėjusiais metais įvedė griežtus muitus Kanados automobilių sektoriui ir ne kartą teigė siekiantis, kad JAV parduodami automobiliai būtų gaminami tik Amerikos darbuotojų.

    M. Carney taip pat sakė, kad rugpjūtį pasitraukė iš prekybos derybų su D. Trumpu, nors pastarosiomis savaitėmis Otava ir Vašingtonas viešai skambėjo optimistiškiau dėl galimo susitarimo.

    Kanados premjeras tvirtino, kad kalbos apie Kiniją nėra „svertas“ derybose, o veikiau natūrali „veiksmo ir reakcijos“ logika, jei Šiaurės Amerikos rinka toliau skaldysis.

  • JAV oro uostai po trijų dienų chaoso grįžta į ritmą: skrydžių atšaukimų – gerokai mažiau

    JAV oro uostai po trijų dienų chaoso grįžta į ritmą: skrydžių atšaukimų – gerokai mažiau

    JAV oro uostai pirmadienį pamažu grįžo į įprastą ritmą po trijų dienų plataus masto trikdžių, kuriuos sukėlė precedento neturėjęs draudimas kilti lėktuvams.

    Apie situaciją pranešė „Euronews“: JAV aviacijos institucijų penktadienio popietę paskelbtas vadinamasis „ground stop“ buvo vos antras toks visos šalies mastu nuo 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.

    Pasak D. Trumpo administracijos, chaosas kilo dėl nepavykusio ryšių įrangos atnaujinimo – nurodoma, kad problemų sukėlė oro eismo valdymo komunikacijos kabelių modernizavimo darbai.

    Nors skrydžių tvarkaraščiai pradėjo stabilizuotis, tūkstančiams keliautojų savaitgalis virto laukimu perpildytuose terminaluose: žmonės sėdėjo ant grindų, sekė informaciją ir bandė persirezervuoti keliones.

    Skaičiai rodo situacijos gerėjimą

    Skrydžių stebėsenos platformos „FlightAware“ duomenimis, pirmadienio rytą buvo atšaukta daugiau nei 250 su JAV susijusių skrydžių – tai apima reisus šalies viduje, taip pat į JAV ir iš jos.

    Palyginimui, sekmadienį atšauktų skrydžių skaičius viršijo 2 300, tad pokytis per parą buvo ryškus.

    Mažėjo ir vėlavimų: pirmadienį pranešta apie daugiau nei 700 vėluojančių su JAV susijusių skrydžių, kai dieną prieš jų buvo per 10 000.

    Vyriausybės reakcija ir atsakomybės klausimai

    Prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį, nutraukęs kelias dienas trukusią tylą, dėl susidariusios situacijos kaltino savo pirmtaką Joe Bideną ir teigė, kad jam esą palikta prasta padėtis.

    Trumpas taip pat sakė, kad Kongresas turėtų patvirtinti finansavimą pasenusios JAV oro eismo valdymo sistemos atnaujinimui. Tuo metu demokratai atkirto, kad Kongresas, kurį dvejus metus kontroliuoja respublikonai, galėjo tuo pasirūpinti ir anksčiau.

    JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA) vadovas Bryanas Bedfordas šeštadienį tvirtino, kad iki sekmadienio pabaigos kelionės turėtų normalizuotis, tačiau transporto sekretorius Seanas Duffy sekmadienį perspėjo, kad procesas užtruks ilgiau.

    Interviu ABC News jis aiškino, jog lėktuvai, įgulos ir keleiviai atsidūrė „ne ten, kur reikia“, todėl vien atnaujinti skrydžius nepakanka – reikia laiko, kad visa logistika susidėliotų.

    Pasenusi infrastruktūra ir 45 mlrd. eurų prašymas

    Seanas Duffy taip pat atmetė raginimus atsistatydinti, tvirtindamas, kad paveldėjo ypač pasenusią oro eismo valdymo infrastruktūrą, įskaitant radarus, kurių dalis, pasak jo, siekia 1960-uosius.

    Pasak sekretoriaus, incidentas iškėlė platesnį klausimą dėl JAV infrastruktūros būklės ir pažeidžiamumo, kai modernizavimo darbai nepavyksta.

    Duffy kreipėsi dėl 50 mlrd. JAV dolerių (apie 45 mlrd. eurų) finansavimo oro eismo valdymo sistemai modernizuoti ir paragino Kongresą „atitikti akimirką“.

  • FAA atnaujino skrydžius po ryšio sistemos gedimo, bet trikdžiai JAV gali tęstis kelias dienas

    JAV oro eisme po didelio ryšio sistemų sutrikimo situacija pamažu stabilizuojasi, tačiau vėlavimai ir atšaukimai gali tęstis dar kelias dienas.

    Federalinė aviacijos administracija (FAA) penktadienį, lapkričio 13 dieną, laikinai sustabdė lėktuvų išvykimus oro uostuose visoje šalyje dėl techninių skrydžių valdymo sistemų problemų. JAV transporto sekretorius Seanas Duffy teigė, kad tai buvo susiję su ryšio sutrikimu, paveikusiu visus oro eismo valdymo centrus.

    Šeštadienį, lapkričio 14 dieną, FAA po kelių valandų atšaukė draudimą kilti. Nurodoma, kad pertrauką sukėlė pasenusios ryšio sistemos gedimas – atnaujinimo metu ji buvo perkrauta duomenimis.

    Kelionių planuojantiems svarbu tai, kad net ir atnaujinus skrydžius tokio masto sutrikimai dažnai sukelia „grandininį efektą“: lėktuvai ir įgulos būna ne ten, kur turėtų būti, todėl tvarkaraščių atstatymas užtrunka.

    Atšaukimų mastas ir priežastys

    Skrydžių stebėjimo tarnybos „FlightAware“ duomenimis, kuriais rėmėsi CNN, penktadienį JAV buvo atšaukta arba vėlavo daugiau nei 15 tūkst. skrydžių, o šeštadienį atšaukta per 4 tūkst. skrydžių. FAA taip pat vertino, kad per dieną atšaukimų skaičius gali siekti iki 5 tūkst.

    Seanas Duffy aiškino, kad normalus eismas atkuriamas palaipsniui, o tikslios gedimo priežastys dar nustatinėjamos. Skelbiama, kad sutrikimas buvo susijęs su bendrovės „L3Harris“ darbais, vykdytais pagal FAA užsakymą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas televizijai „Fox News“ sakė, jog nėra požymių, kad skrydžių sustabdymą būtų sukėlęs kibernetinis išpuolis. Kaip tikėtiną priežastį jis įvardijo senstančią infrastruktūrą – panašiai kalbėjo ir kiti JAV pareigūnai.

    Kodėl trikdžiai gali tęstis dar kelias dienas

    Transporto analitikų vertinimu, kurį citavo CNN, oro eismo trikdžiai gali išlikti dar kelias dienas, net jei techninės problemos jau suvaldytos. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad dabartinis chaosas susijęs su ilgus metus stringančiomis oro eismo valdymo modernizavimo pastangomis.

    Duffy spaudos konferencijoje pranešė, kad Trumpas paskelbė nepaprastąją padėtį, siekdamas paspartinti ryšio sistemos modernizavimą. Jis taip pat paragino Kongresą skirti daugiau lėšų, teigdamas, kad naujos sistemos sukūrimui iš viso reikia 50 mlrd. JAV dolerių, kai iki šiol Kongresas tam buvo numatęs 12,5 mlrd.

    Retas sprendimas JAV istorijoje

    Skelbiama, kad tai buvo trečias kartas JAV istorijoje, kai skrydžiai visoje šalyje buvo sustabdyti. Ankstesni tokio masto sprendimai buvo priimti po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių ir 2023 metais dėl pilotų perspėjimų sistemos (NOTAM) gedimo.

    Pastaruoju atveju sustabdymas truko tik kelias valandas, tačiau pasekmės tęsėsi ilgiau: atšaukimai ir vėlavimai dar kelias dienas „ridenosi“ per visą skrydžių tinklą.

    Planuojantiems keliones į JAV ar iš jos patariama sekti oro linijų pranešimus ir realaus laiko skrydžių informaciją, nes tvarkaraščiai gali keistis net ir atnaujinus įprastą oro uostų darbą.

  • Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties: įsigaliojimas – 2027-aisiais

    Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties: įsigaliojimas – 2027-aisiais

    Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties, šeštadienį pranešė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney. Jo teigimu, tai dalis Otavos pastangų mažinti priklausomybę nuo JAV po pašlijusių santykių su Vašingtonu.

    Apie susitarimo derybų pabaigą skelbia „Euronews“. M. Carney socialiniuose tinkluose priminė, kad derybos startavo prieš metus, o dabar jau pasiektas finišas.

    Kanados premjeras teigė, kad vyriausybė sieks greitai užbaigti formalumus, kad sutartis būtų galutinai parengta. Jo vertinimu, susitarimą pasirašyti gali prireikti maždaug šešių mėnesių.

    M. Carney taip pat nurodė, kad sutartis turėtų įsigalioti 2027 metais. Jis pabrėžė, jog naujasis susitarimas, jo manymu, atvers daugiau galimybių įvairiems Kanados ekonomikos sektoriams.

    Kam, pasak Carney, tai bus naudinga

    Kalbėdamas Maniloje, kur dalyvauja Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikime, M. Carney vardijo sritis, kurios galėtų laimėti iš laisvesnės prekybos su Filipinais. Tarp jų jis minėjo žemės ūkį, aviacijos ir kosmoso pramonę bei dirbtinio intelekto sritį.

    Premjeras taip pat įvardijo miškų produktų, kasybos, energetikos ir paslaugų sektorius. Anot jo, tai esą turėtų reikšti daugiau galimybių verslui, didesnį pasirinkimą vartotojams ir geresnes darbo vietas darbuotojams.

    Platesnis planas – susitarimas su visa ASEAN

    Be dvišalės sutarties su Filipinais, Otava siekia ir platesnio prekybos susitarimo su visa 11 narių ASEAN grupe. M. Carney teigė, kad derybos dėl tokio susitarimo yra „iš esmės užbaigtos“.

    Kanados vadovas šiuos veiksmus įvardijo kaip strategiją kurti patikimų partnerių tinklą, kuris padėtų šalies ekonomikai tapti atsparesnei. Vienas tikslų – sumažinti santykinę priklausomybę nuo JAV.

    Kanada ieško alternatyvų JAV rinkai

    Straipsnyje pažymima, kad Kanada yra išsikėlusi tikslą iki 2035 metų padvigubinti eksportą, kuris keliauja ne į JAV. Tuo pat metu šalis, siekdama diversifikuoti prekybą, vis labiau artėja prie Europos.

    Šis kursas siejamas su pasikartojančiais prekybos nesutarimais su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pastarasis, kaip skelbiama, artimiausiomis dienomis turėtų atvykti į Manilą, o vėliau vykti į Kiniją į APEC viršūnių susitikimą Šendžene.

    Tuo metu M. Carney po ASEAN susitikimo dar planuoja kelionę į Kambodžą, o vėliau taip pat vykti į Kiniją.