CP v2

Tag: Donaldas Trumpas

  • Naujojo Air Force One nuotrauka sprogdino tinklą: ar Trumpo lėktuve matyti knygas sukūrė DI?

    Naujojo Air Force One nuotrauka sprogdino tinklą: ar Trumpo lėktuve matyti knygas sukūrė DI?

    Plečiasi spėlionės dėl nuotraukos

    Socialiniuose tinkluose išplito pirmosios oficialios nuotraukos iš atnaujinto lėktuvo „Boeing 747-8“, kuriuo Donaldas Trumpas surengė pirmą oficialų skrydį. Kadrus paviešino Baltųjų rūmų spaudos atstovė Karoline Leavitt, o įrašas akimirksniu sulaukė tūkstančių reakcijų.

    Diskusijas pakurstė ir viešumoje pasirodžiusi informacija, kad šis orlaivis galėjo būti susijęs su Kataru, todėl komentatoriai ėmė kelti interesų konflikto bei antikorupcinių taisyklių klausimus. Tokie atvejai JAV politikoje paprastai vertinami itin jautriai, nes dovanų priėmimą riboja tiek etikos normos, tiek teisės aktai.

    Keistos knygos lentynose

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne prabangūs interjero sprendimai, o fone matomos knygų lentynos. Priartinus nuotrauką, daliai vartotojų užkliuvo neįprastai bendriniai pavadinimai knygų nugarėlėse, primenantys dekoratyvines imitacijas.

    Internautai ėmė svarstyti dvi versijas: arba lėktuve sudėtos knygų atrapos, skirtos reprezentaciniam vaizdui, arba pati nuotrauka buvo koreguota. Pastaroji prielaida sustiprėjo dėl pastaraisiais metais išaugusio vizualinių klastočių skaičiaus, kai realistiški vaizdai kuriami ar taisomi naudojant DI.

    Ar matyti DI pėdsakai?

    Nuotrauką tikrinę žurnalistai pasitelkė „Google“ sukurtą „Gemini“ ir bandė nustatyti, ar vaizde nėra „SynthID“ vandens ženklo, kuris naudojamas dalies DI sugeneruoto turinio žymėjimui. Patikra tokio ženklo neaptiko, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaizdas sukurtas „Google“ įrankiais.

    Vis dėlto toks testas savaime neįrodo, kad nuotrauka tikra, nes ne visi DI generatoriai palieka aptinkamus žymenis, o dalis turinio gali būti koreguojama taip, kad atsekamumas sumažėtų. Ekspertai pabrėžia, kad patikimiausia analizė paprastai remiasi originalių failų metaduomenimis, nepriklausomų fotografų kadrais ir oficialių institucijų pateikiama informacija.

    „Koks privilegijuotas jausmas būti visiškai naujo Air Force One inauguruojamajame skrydyje. Tikrai nepamirštama diena“, – sakė Karoline Leavitt, pristatydama nuotrauką.

    Kodėl tai tapo jautria tema

    Skepticizmą dar labiau sustiprino ankstesni atvejai, kai Donaldo Trumpo socialinių tinklų paskyrose pasirodė vaizdai, kurių autentiškumas kėlė abejonių ir buvo siejamas su DI. Dėl to kiekvienas naujas vizualus pranešimas iš jo aplinkos viešumoje sutinkamas ypač kritiškai.

    Šį kartą aiškių įrodymų, kad nuotrauka buvo skaitmeniškai suklastota, nepateikta, todėl labiausiai tikėtina versija išlieka paprastesnė: lentynose iš tiesų galėjo būti sudėtos reprezentacinės knygos arba jų dekoratyvinės imitacijos. Prabangiuose interjeruose tokie sprendimai nėra reti, nes vizualinė simbolika neretai naudojama kuriant prestižo ir galios įspūdį.

    Skrydis, po kurio nuotrauka ir buvo paviešinta, baigėsi Šiaurės Dakotoje, kur Donaldas Trumpas dalyvavo renginyje, susijusiame su Teodoro Ruzvelto prezidentinės bibliotekos atidarymu. Ten taip pat pasirodė pranešimų apie netradicinį pokalbį su skaitmenine Teodoro Ruzvelto versija, sukurta naudojant DI.

  • D. Trumpas gąsdina komunizmu, o Vašingtone atšaukiamas paradas: laukiama 46 laipsnių

    D. Trumpas gąsdina komunizmu, o Vašingtone atšaukiamas paradas: laukiama 46 laipsnių

    Karščio banga keičia šventės planus

    JAV šeštadienį mini 250-ąsias nepriklausomybės metines, tačiau šventinę nuotaiką temdo ir rekordinė kaitra, ir politinė įtampa. Vašingtone dėl ekstremalių oro sąlygų buvo uždaryta dalis renginių, o suplanuotas Nepriklausomybės dienos paradas atšauktas.

    Sostinėje prognozuojama iki 46 laipsnių kaitra, todėl organizatoriai ir miesto tarnybos prioritetu įvardijo žmonių saugumą. Tuo pat metu kituose miestuose fejerverkai vis dar planuojami, tarp jų Čikagoje virš Navy Pier ir Niujorke.

    Trumpas žada kalbą Vašingtone

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų užimti centrinę vietą minėjime ir planuoja kalbėti National Mall erdvėje prieš didelį fejerverkų šou. Penktadienį jis lankėsi prie Mount Rushmore memorialo, kur savo kalboje akcentavo komunizmo grėsmę.

    „Komunizmas yra mirtina grėsmė Amerikos laisvei. Tai didžiausia grėsmė mūsų šaliai“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Gaisrai Vakaruose ir kontrastai kituose regionuose

    Kol rytinę pakrantę ir sostinę spaudžia karščio banga, vakarinėse JAV valstijose situaciją aštrina miškų gaisrai. Pranešama, kad Kolorade ir Jutoje liepsnos privertė evakuoti tūkstančius gyventojų ir sunaikino daugiau nei 160 statinių.

    Į pagalbą saugumo ir gelbėjimo operacijoms kai kuriose vietovėse buvo pasitelkta Nacionalinė gvardija. Tuo metu Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose vyravo gerokai vėsesni orai, apie 15 laipsnių, vietomis sulaukta ir trumpų liūčių.

    Sinoptikai pabrėžia, kad ekstremalūs karščiai JAV pastaraisiais metais vis dažnesni, o miestams vis sunkiau užtikrinti masinių renginių saugumą. Dėl to organizatoriai vis dažniau remiasi rizikos vertinimu ir koreguoja programas, kai temperatūra artėja prie sveikatai pavojingų ribų.

  • NATO keičia AWACS į „Saab“ GlobalEye: sprendimas, galintis įtempti santykius su Trumpu

    NATO svarsto atsisakyti JAV gamybos ankstyvojo perspėjimo ir oro erdvės kontrolės lėktuvų AWACS ir juos pakeisti švedų koncerno „Saab“ kuriamais GlobalEye. Apie šiuos planus, remdamasi keturiais su projektu susipažinusiais šaltiniais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

    Pasak agentūros pašnekovų, oficialus pranešimas galėtų nuskambėti artimiausiame NATO viršūnių susitikime. Toks posūkis reikštų ne tik technologinį atnaujinimą, bet ir politiškai jautrų signalą, nes iki šiol Aljansas ilgus dešimtmečius rėmėsi JAV platformomis.

    Kas yra AWACS ir kodėl ieškoma pamainos?

    AWACS yra ankstyvojo perspėjimo ir valdymo orlaiviai, dažnai vadinami skraidančiais radarais. Jie realiuoju laiku aptinka oro taikinius, padeda koordinuoti oro gynybą, naikintuvų veiksmus ir užtikrina situacijos matymą dideliu atstumu.

    NATO AWACS parkas tarnyboje yra nuo 1982 metų, o dalis platformos sprendimų laikomi pasenusiais tiek technologiškai, tiek eksploatacijos kaštų prasme. Ilgėjant modernizavimo ciklams ir brangstant priežiūrai, Aljansui vis dažniau tenka spręsti, ar tikslinga tęsti senųjų sistemų pratęsimą, ar pereiti prie naujos kartos sprendimų.

    GlobalEye: europinis atsakas ore

    GlobalEye yra „Saab“ kuriama žvalgybos, stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo platforma, pritaikyta plačiam užduočių spektrui: nuo oro erdvės stebėsenos iki jūrinių ir antžeminių taikinių aptikimo. NATO planuose minima, kad Vokietijoje, Geilenkircheno bazėje, galėtų būti formuojama didžiausia pasaulyje GlobalEye flotilė.

    Tokiu atveju GlobalEye taptų alternatyva JAV siūlomiems E-7 Wedgetail tipo orlaiviams, kurie taip pat paremti civilinės aviacijos platforma. Skirtumas šiuo atveju būtų ne vien techninis: pirkimo kryptis aiškiai parodytų didesnį pasitikėjimą europine gynybos pramone.

    Politinė rizika: D. Trumpo linija NATO atžvilgiu

    „Reuters“ pažymi, kad sprendimas gali tapti rimtu išbandymu NATO santykiams su Donaldo Trumpo administracija, jei JAV vėl būtų vadovaujamos jo komandos. D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO, spaudė sąjungininkus daugiau investuoti į gynybą ir ragino pirkti amerikietišką ginkluotę.

    „Jungtinės Valstijos išleidžia NATO gerokai daugiau nei kiti ir iš to negauna jokios naudos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši retorika remiasi plačiau aptariama našta pasidalijimo tema: JAV ilgą laiką buvo didžiausia karinių pajėgumų tiekėja Europoje, o dalis Vašingtono politikų tai naudoja kaip argumentą spausti sąjungininkus didinti išlaidas ir pirkti JAV gamintojų sprendimus. NATO metinėse ataskaitose fiksuojama, kad europinės narės ir Kanada pastaraisiais metais spartino gynybos finansavimą, tačiau diskusijos dėl įsipareigojimų ir pirkimų krypties išlieka itin jautrios.

    Kol kas NATO viešųjų ryšių tarnybos, anot „Reuters“, neatsakė į prašymą pakomentuoti informaciją apie galimą orlaivių keitimą. Vis dėlto, jei planai bus patvirtinti, tai būtų vienas ryškesnių signalų, kad Aljansas oro erdvės stebėsenos srityje pereina prie naujos kartos sprendimų, kuriuose europiniai gamintojai vaidintų didesnį vaidmenį.

  • D. Trumpo ataskaitoje – 9,9 mln. eurų iš „Amazon“ už „Melania“ filmą ir ginčai dėl kriptovaliutų

    D. Trumpo ataskaitoje – 9,9 mln. eurų iš „Amazon“ už „Melania“ filmą ir ginčai dėl kriptovaliutų

    JAV Vyriausybės etikos biuras šią savaitę paviešino išsamią Donaldo Trumpo finansinę ataskaitą, kuri internete sukėlė naują kritikų bangą. Dokumentuose detaliai išvardytos prezidento ir šeimos pajamos iš įvairių šaltinių, įskaitant licencijavimo sandorius ir kriptovaliutų projektus.

    Vienas labiausiai aptarinėjamų punktų – licencinis mokestis už „Amazon MGM“ projektą „Melania“. Ataskaitoje nurodoma, kad už su Melania Trump siejamą dokumentinį filmą D. Trumpui buvo sumokėta 10,71 mln. JAV dolerių, tai yra apie 9,9 mln. eurų.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad „Amazon“ už patį filmą bendrai galėjo sumokėti apie 37 mln. eurų, o dar maždaug 32 mln. eurų skirti rinkodarai. Šie skaičiai viešojoje erdvėje dažniausiai aptariami kaip pavyzdys, kaip didelės platformos konkuruoja dėl politinių figūrų dėmesį pritraukiančio turinio.

    „Žmonėms labai smalsu sužinoti daugiau apie Melanią, todėl man atrodo, kad „Amazon“ komanda priėmė protingą verslo sprendimą“, – sakė Jeffas Bezosas.

    Tačiau finansinės ataskaitos kontekstas platesnis nei vienas sandoris. Kritikai akcentuoja, kad dokumentuose atsispindi ir reikšmingos pajamos, siejamos su kriptovaliutų rinka, o tai išprovokavo kaltinimus dėl galimų interesų konfliktų ir raginimus griežtinti taisykles aukščiausiems politikams.

    „Į Senatą keliaujantys kriptovaliutų reguliavimo sprendimai turi užkirsti kelią prezidentui, viceprezidentui, aukštiems pareigūnams ir jų šeimoms pelnytis iš kripto industrijos“, – sakė Elizabeth Warren.

    Demokratų stovykloje pasigirdo ir aštresnių vertinimų, o D. Trumpo oponentai šią istoriją sieja su platesne diskusija dėl politinės galios, privačių verslo interesų ir skaitmeninių finansų įtakos. Tuo metu Baltieji rūmai atmetė priekaištus ir tvirtino, kad prezidentas bei jo šeima esą nesivelia į interesų konfliktus.

    Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly teigė, kad administracijos veiksmai esą buvo nukreipti į inovacijų skatinimą ir ekonomines galimybes, o sprendimai priimami JAV žmonių interesais. Ši gynybinė pozicija neatskyrė diskusijos: vieni tai vadina skaidrumo įrodymu, kiti – dar vienu signalu, kad taisyklių gali nepakakti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kriptovaliutų rinka ir toliau išlieka jautri reputacinėms rizikoms, o politinių lyderių ryšiai su šiuo sektoriumi gali tapti svarbiu klausimu tiek reguliuotojams, tiek rinkėjams. Artėjant naujoms diskusijoms Kongrese, dėmesio centre atsiduria ne tik konkrečios pajamos, bet ir principas, kaip užtikrinti aiškias ribas tarp valstybės tarnybos ir privačių finansinių interesų.

  • „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    Siūlomas 5 proc. paketas

    „OpenAI“ pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei įsigyti 5 proc. bendrovės akcijų paketą, apie tai pranešė Financial Times. Taip „ChatGPT“ kūrėja, kaip teigiama, siekia sumažinti augantį politinį spaudimą Vašingtone ir sustiprinti pasitikėjimą sparčiai besiplečiančia DI rinka.

    Skaičiuojama, kad toks paketas galėtų būti vertas apie 37,4 mlrd. eurų. Šis vertinimas siejamas su investuotojų nustatyta maždaug 749 mlrd. eurų bendrovei priskiriama verte, kuri minima po naujo finansavimo pritraukimo 2026 metų kovo mėnesį.

    Altmano idėja apimtų ir konkurentus

    Pasak publikacijos, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas esą siūlo panašų 5 proc. akcijų modelį pritaikyti ir kitiems dideliems JAV DI žaidėjams, tarp jų „Anthropic“, „Google“ ir „Meta“. Tokiu būdu valstybė gautų dalį nuosavybės platesnėje JAV DI ekosistemoje, o ne vienoje įmonėje.

    Kol kas neaišku, ar konkurentai sutiktų su tokiu žingsniu, nes jis reikštų tiesioginį valstybės dalyvavimą privačių technologijų bendrovių kapitale. Toks modelis galėtų kelti klausimų dėl valdymo, interesų konfliktų ir įtakos konkurencijai, ypač kai DI sektorius jau atsidūręs reguliuotojų akiratyje.

    Viešasis turto fondas ir dividendų idėja

    Siūlymas siejamas su anksčiau S. Altmano minėta „viešojo turto fondo“ koncepcija, kuri investuotų į DI įmones, o iš investicijų gautą grąžą nukreiptų gyventojams. Idėja lyginama su Aliaskos naftos dividendų schema, kai dalis valstijos naftos pajamų kasmet paskirstoma rezidentams.

    Panašių minčių viešojo intereso kryptimi yra išsakę ir konkurentai: „Anthropic“ yra aptarusi skaitmeninių dividendų modelį, kuris būtų finansuojamas apmokestinant DI sektorių. Tokios iniciatyvos rodo platesnę tendenciją ieškoti būdų, kaip technologijų kuriama vertė galėtų pasiekti ne tik investuotojus, bet ir visuomenę.

    Politinis fonas Vašingtone

    Pranešime teigiama, kad S. Altmanas šią idėją aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku ir iždo sekretoriumi Scottu Bessentu. Taip pat jis kalbėjosi su senatoriumi Bernie Sandersu, kuris esą mano, kad siūlymas yra per menkas, palyginti su realios viešos nuosavybės ambicijomis.

    B. Sandersas, remiantis publikacija, ragina svarstyti vienkartinį 50 proc. mokestį „OpenAI“, „Anthropic“ ir „xAI“ akcijoms, o S. Altmano planą vertina kaip švelnesnę alternatyvą. D. Trumpas yra pripažinęs, kad pokalbiai vyksta, tačiau nepatvirtino, jog būtų pasiektas konkretus susitarimas.

    Teigiama, kad idėja pirmąkart viešai nuskambėjo 2025 metų pradžioje, o derybos užkulisiuose tęsėsi daugiau nei metus. Augant DI svarbai ekonomikai ir nacionaliniam saugumui, diskusijos dėl valstybės vaidmens šiame sektoriuje, tikėtina, artimiausiu metu tik intensyvės.

  • Trumpo pergalė JAV teisme kelia grėsmę ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui: kas gali keistis

    Trumpo pergalė JAV teisme kelia grėsmę ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui: kas gali keistis

    Donaldo Trumpo pergalė JAV Aukščiausiajame Teisme paskatino Europos privatumo gynėjus iš naujo atakuoti ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimą, kuris yra svarbus transatlantinei skaitmeninei prekybai. Ginčas sukasi apie tai, ar JAV priežiūros mechanizmai išlieka pakankamai nepriklausomi, kad europiečių duomenys būtų apsaugoti pagal ES standartus.

    Teismo sprendimas, kuriuo pripažinta platesnė prezidento teisė atleisti nepriklausomų agentūrų pareigūnus, Europos pusėje interpretuojamas kaip rizika nepriklausomai kontrolei. Būtent tokia kontrolė yra vienas kertinių kriterijų, kai Europos Komisija vertina, ar trečioji šalis užtikrina adekvatų asmens duomenų apsaugos lygį.

    Kodėl šis susitarimas toks svarbus?

    Dabartinis ES ir JAV duomenų perdavimo mechanizmas leidžia įmonėms paprasčiau perduoti duomenis iš Europos į JAV, neįvedant papildomų teisinių kliūčių kiekvienam sandoriui ar paslaugai. Tai aktualu debesijos paslaugoms, klientų aptarnavimo sistemoms, analitikai, reklamos technologijoms ir tarptautinėms personalo valdymo platformoms.

    Šis režimas ypač reikšmingas didžiosioms technologijų bendrovėms, tačiau poveikį jaustų ir tūkstančiai mažesnių Europos įmonių, kurios naudojasi JAV tiekėjų infrastruktūra. Jei susitarimas būtų sustabdytas ar panaikintas, verslams tektų skubiai persiorientuoti į alternatyvius teisinius pagrindus ir didinti atitikties biudžetus.

    Privatumo gynėjų argumentas: nepriklausoma priežiūra silpnėja

    Europos privatumo aktyvistai teigia, kad ES konstitucinė ir teisinė logika reikalauja realiai nepriklausomų institucijų, kurios prižiūri valdžios prieigą prie duomenų ir užtikrina veiksmingą gynimosi kelią. Jų vertinimu, jei vykdomoji valdžia įgyja lengvesnę galimybę keisti priežiūros institucijų sudėtį, mažėja garantijos, kad kontrolė nebus politizuota.

    „Pagrindas bet kokiam ES ir JAV duomenų perdavimo susitarimui yra nepriklausoma priežiūra“, – sakė privatumo aktyvistas Maxas Schremsas.

    Į situaciją reagavo ir Europos duomenų apsaugos valdyba, kuri nurodė vertinanti JAV teismo sprendimą bei galimas pasekmes mechanizmams, ant kurių laikosi dabartinis duomenų perdavimo režimas. Nors galutinė politinė kompetencija peržiūrėti ar atšaukti Europos Komisijos sprendimą priklauso pačiai Komisijai, valdybos išvados yra svarbios formuojant bendrą ES poziciją.

    Ką tai reikštų įmonėms ir vartotojams?

    Jeigu susitarimas būtų teisiškai suabejotas arba panaikintas, labiausiai nukentėtų paslaugos, kurios remiasi kasdieniu duomenų judėjimu tarp žemynų. Praktikoje tai galėtų reikšti ilgesnius sutarčių derinimus, papildomas technines bei organizacines priemones, o kai kuriais atvejais ir sprendimą duomenis laikyti tik ES infrastruktūroje.

    Technologijų sektorius šį susitarimą gina kaip teisinį aiškumą kuriantį sprendimą, kuriame numatytos periodinės peržiūros ir mechanizmai prisitaikyti prie institucinių pokyčių. Tuo pat metu politinis fonas lieka įtemptas dėl platesnių ES ir JAV nesutarimų, įskaitant platformų reguliavimą, duomenų valdymą ir dirbtinis intelektas taisykles.

    Artimiausiu metu lemiama bus tai, kaip Europos Komisija įvertins, ar JAV priežiūros architektūra po naujausio teismo sprendimo vis dar atitinka esminius ES reikalavimus. Paraleliai teismuose jau vyksta atskiri procesai, kurie gali tapti dar vienu bandymu perrašyti transatlantinių duomenų srautų taisykles.

  • Mirė „Village People“ lyderis ir dainos Y.M.C.A. bendraautoris Victor Willis: jam buvo 75-eri

    Mirė „Village People“ lyderis ir dainos Y.M.C.A. bendraautoris Victor Willis: jam buvo 75-eri

    Mirė legendinės disko grupės „Village People“ lyderis ir vienas žymiausios dainos Y.M.C.A. bendraautorių Victor Willis. Muzikantui buvo 75-eri, apie jo mirtį pranešta grupės socialinių tinklų paskyrose.

    Įraše teigiama, kad Victor Willis mirė 2026 metų birželio 30 dieną po trumpos, tačiau agresyvios ligos. Grupė taip pat paprašė gerbti artimųjų privatumą, o detalesnė mirties priežastis nebuvo pateikta.

    Kas buvo Victor Willis

    Victor Willis laikomas vienu „Village People“ kūrėjų ir svarbiausių balsų, formavusių grupės skambesį jos populiarumo pike. Plačiajai auditorijai jis atpažįstamas ir iš grupės įvaizdžio: scenoje atlikėjas dažnai pasirodydavo policininko kostiumu.

    „Village People“ išgarsėjo 8-ajame dešimtmetyje, o jų dainos tapo disko eros simboliu ir iki šiol reguliariai skamba sporto arenose, festivaliuose bei televizijoje. Tarp ryškiausių hitų minimos Y.M.C.A., Go West ir In The Navy, prie kurių kūrybos Willis prisidėjo kaip bendraautoris.

    Teisių ginčas ir sugrįžimas

    Pranešimuose primenama, kad 9-ojo dešimtmečio pradžioje Willis pasitraukė iš grupės. Vėliau jis tapo svarbia figūra diskusijose apie autorines teises: 2012 metais jis laimėjo teisinį ginčą dėl teisių į dalį „Village People“ repertuaro, įskaitant Y.M.C.A. ir In The Navy.

    2017 metais Willis vėl prisijungė prie „Village People“, o pastaraisiais metais grupė išliko viešojoje erdvėje ne tik dėl nostalgijos bangos, bet ir dėl politinio konteksto. Jų muzika skambėjo Donaldo Trumpo renginiuose, o tai daliai gerbėjų sukėlė prieštaringų reakcijų.

    Diskusijos dėl Y.M.C.A. reikšmės

    Y.M.C.A. ir kiti grupės kūriniai ilgą laiką buvo siejami su LGBTQ+ kultūra ir dažnai vadinami bendruomenės himnais, todėl jų naudojimas politiniuose mitinguose kai kam atrodė prieštaringas. Pats Victor Willis anksčiau yra viešai neigęs, kad Y.M.C.A. buvo kuriama kaip LGBTQ+ himnas, teigdamas, jog tokios interpretacijos esą kenkia dainos suvokimui.

    Skelbiama, kad Victor Willis liko žmona Karen Huff-Willis. Grupė kol kas nepateikė informacijos apie atsisveikinimą ar viešus atminimo renginius.

  • Finansinė deklaracija atskleidė: Trumpas iš kriptovaliutų per metus susižėrė per 1 mlrd. eurų

    Finansinė deklaracija atskleidė: Trumpas iš kriptovaliutų per metus susižėrė per 1 mlrd. eurų

    JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmųjų metų sugrįžus į Baltuosius rūmus finansinė deklaracija rodo, kad didžiausią jo pajamų šuolį nulėmė su šeima siejami kriptovaliutų projektai. Pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad iš jų 2025 metais gauta apie 1,05 mlrd. eurų pajamų.

    Deklaraciją, kuri apima šimtus puslapių, Baltieji rūmai pateikė JAV Vyriausybės etikos biurui. Joje išsamiai išdėstytos pajamos, honorarai ir įvairių verslų generuojamas srautas, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra pelno ataskaita, todėl galutinė nauda po išlaidų ir mokesčių lieka neaiški.

    Kur susidarė kripto pajamos

    Didžioji dalis nurodytų kriptovaliutų pajamų siejama su dviem kryptimis. Viena jų – „World Liberty Financial“, kuri, kaip teigiama, pardavinėjo naujus kriptovaliutų produktus, įskaitant vadinamuosius valdymo žetonus, suteikiančius balsavimo teises tam tikruose sprendimuose.

    Antroji – su „$TRUMP“ memų moneta siejamas projektas, kurio pajamos deklaracijoje priskiriamos žetonų pardavimams. Dokumente akcentuojama, kad tokie projektai gali generuoti didelį pinigų srautą organizatoriams per mokesčius, licencijavimą ar išankstinius pardavimus, net jei vėliau rinkoje kaina krinta.

    Investuotojams – nuostoliai ir kritika

    Tuo pat metu daliai smulkiųjų investuotojų tokia istorija susiklostė gerokai prasčiau: viešai aptariama, kad memų monetų ir panašių žetonų vertė gali smarkiai svyruoti, o po pradinio šuolio seka staigūs nuosmukiai. Dėl to rinkoje vis dažniau keliami klausimai apie skaidrumą, interesų konfliktų riziką ir vartotojų apsaugą.

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad deklaracijoje minimi dideli atskirų investuotojų įnašai bei su kriptovaliutų rinka susiję teisiniai procesai. Kritikai teigia, kad aktyvi politiko veikla ir paraleliai vykdomas komercinis prekės ženklo monetizavimas gali ištrinti ribą tarp viešųjų pareigų ir privačios naudos.

    „Nei prezidentas, nei jo šeima niekada nedalyvavo ir nedalyvaus interesų konfliktuose“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly.

    Ji taip pat pabrėžė, kad administracijos politika, jų vertinimu, prisidėjo prie JAV, kaip kriptovaliutų rinkos centro, stiprėjimo. Baltieji rūmai atmeta teiginius, kad deklaracijoje nurodytos pajamos kelia etikos problemų.

    Ne tik kriptovaliutos: plėtra ir prekės ženklas

    Finansinėje deklaracijoje aprašoma ir platesnė Trumpo verslo veikla: tarptautiniai nekilnojamojo turto projektai, viešbučių bei kurortų susitarimai ir su prekės ženklu siejami licencijavimo sandoriai. Nurodoma, kad dalis pajamų gauta šalyse, kurios tuo pačiu metu derėjosi su Vašingtonu dėl prekybos ar saugumo klausimų.

    Dokumente išskiriami ir vidaus rinkos srautai, įskaitant privačio klubo Mar-a-Lago Floridoje pajamas. Be to, aprašoma plati su Trumpo prekės ženklu siejamų prekių pasiūla, kurios monetizavimas, kritikų vertinimu, yra be precedento einančio pareigas JAV prezidento atveju.

    JAV teisės aktai numato, kad prezidentas ir viceprezidentas privalo deklaruoti pajamas ir turtą. Tokios deklaracijos paprastai skirtos užtikrinti viešumą, tačiau jos ne visada leidžia tiksliai įvertinti realų uždarbį, nes atskleidžia pajamas, o ne galutinį pelną.

    Rinkos stebėtojai pastebi, kad kriptovaliutų projektų ir politinės įtakos sankirta pastaraisiais metais tampa vis dažnesne tema tiek JAV, tiek Europoje, kur griežtinami reguliavimo ir reklamos standartai. Tai reiškia, kad panašūs atvejai artimiausiu metu greičiausiai sulauks dar daugiau priežiūros institucijų ir visuomenės dėmesio.

  • „Washington Post“: Baltieji rūmai skyrė apie 465 mln. eurų pokylių salei be konkurso

    „Washington Post“ skelbia, kad Donaldo Trumpo administracija skyrė sutartį dėl didelės pokylių salės statybos prie Baltųjų rūmų, apeidama įprastą viešųjų pirkimų konkursą. Pasak leidinio, bendra sandorio vertė siekia apie 465 mln. eurų.

    Anot laikraščio, remtasi konfidencialios sutarties tekstu, su kuriuo buvo leista susipažinti žurnalistams. Dokumentuose teigiama, kad Baltieji rūmai projektui pasirinko bendrovę „Clark Construction“, pasitelkdami padalinį, kuris paprastai rūpinasi kasdieniais pastato remonto darbais, baldų pirkimais ir mažesnės apimties užsakymais.

    Šis sprendimas svarbus todėl, kad toks padalinys, kaip rašo „Washington Post“, netaiko standartinių procedūrų, būdingų dideliems statybų projektams, įskaitant konkurso skelbimą. Baltieji rūmai tvirtina, kad veikė pagal galiojančias taisykles ir teisės aktus.

    Leidinys pažymi, kad „Clark Construction“ yra viena didžiausių bendrovių, vykdančių JAV valdžios užsakymus statybų srityje. Pasak dokumentų, kuriais remiasi „Washington Post“, įmonės pelnas iš šio projekto gali siekti apie 60 mln. eurų.

    Tuo pat metu dėmesį patraukė ir vieši Donaldo Trumpo pasisakymai apie projekto finansavimą. „Washington Post“ primena, kad interviu jis yra tvirtinęs, jog rangovas esą siūlė pokylių salę pastatyti nemokamai, tačiau sutarties duomenys rodo kitokią finansinę logiką.

    Anksčiau Donaldas Trumpas buvo minėjęs, kad statybos galėtų kainuoti apie 186 mln. eurų, tačiau dabartiniai skaičiavimai, pasak laikraščio, yra maždaug tris kartus didesni. Leidinio teigimu, nors viešai buvo kalbėta apie privačių rėmėjų indėlį, maždaug pusę visos sumos turėtų padengti mokesčių mokėtojai.

    „Washington Post“ šį atvejį pristato kaip dar vieną situaciją, kai Baltieji rūmai rangovus renkasi ne konkurso būdu. Anot laikraščio, anksčiau panašiai buvo parinktos įmonės Lafayette parko prie Baltųjų rūmų atnaujinimui ir kitam projektui, susijusiam su Reflecting Pool remonto darbais prie Linkolno memorialo.

  • Trumpas žada pertvarkyti East Potomac golfą Vašingtone: teisėja įspėja dėl pasekmių

    Trumpas žada pertvarkyti East Potomac golfą Vašingtone: teisėja įspėja dėl pasekmių

    Donaldas Trumpas paskelbė apie naują planą Vašingtone: numatoma pertvarkyti East Potomac Golf Links golfo aikštyną. Kritikai projektą jau vadina asmeninių ambicijų demonstravimu, o ginčų ašyje atsidūrė ir leidimų bei priežiūros klausimai.

    Apie sumanymą Trumpas pranešė socialiniame tinkle „Truth Social“, teigdamas, kad dabar esantis aikštynas yra nusidėvėjęs ir nebesaugus. Jo teigimu, po rekonstrukcijos vieta turėtų tapti viešai prieinama ir pajėgi priimti aukščiausio lygio golfo turnyrus.

    Trumpo įraše minėta, kad darbai galėtų startuoti rugsėjo 1 dieną. Vis dėlto situaciją komplikuoja teisiniai niuansai: JAV apygardos teisėja Ana Reyes viešai perspėjo, kad bet koks darbų pradėjimas be išankstinio pritarimo ir informavimo teismui gali turėti rimtų pasekmių.

    „Pasakysiu tai dar kartą: nenoriu situacijos, kai kažkas jau įvyko, o tada man sakoma, jog per vėlu ką nors pakeisti. Jei taip nutiks, bus rimtų pasekmių“, – sakė Ana Reyes.

    Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į Trumpo pažadus dėl didžiųjų turnyrų. Tokie renginiai kaip JAV atvirasis čempionatas ar PGA čempionatas paprastai planuojami daug metų į priekį, todėl vien infrastruktūros atnaujinimas dar nereiškia, kad Vašingtonas realiai galėtų greitai atsidurti didžiųjų golfo varžybų kalendoriuje.

    Diskusijas kursto ir platesnis kontekstas: pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje aptarinėti keli su Trumpo administracija siejami Vašingtono pertvarkymo sumanymai, sulaukę nevienareikšmių reakcijų. Dalies visuomenės akyse tai tampa klausimu apie prioritetus tuo metu, kai politinėje darbotvarkėje netrūksta socialinių ir saugumo temų.

    Kol kas neaišku, kokiu tiksliai modeliu būtų vykdoma East Potomac Golf Links rekonstrukcija, kokie leidimai reikalingi ir kokios institucijos prižiūrėtų procesą. Artimiausios savaitės turėtų parodyti, ar projektas įgaus pagreitį, ar įstrigs teisiniuose ginčuose ir procedūrose.