CP v2

Tag: Donaldas Tuskas

  • Lenkijoje įsteigtas Kovos su dezinformacija centras: jam vadovaus viceministras Pawelas Olszewskis

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasirašė potvarkį dėl vyriausybinio Kovos su dezinformacija centro steigimo. Centro vadovu paskirtas skaitmenizacijos viceministras Pawelas Olszewskis, kuruojantis kibernetinį saugumą ir informacinį atsparumą.

    Apie sprendimą pranešta Varšuvoje vykusiame kibernetinio saugumo forume, kuriame skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis akcentavo, kad dokumentai jau pasirašyti. Taip pat patvirtinta, kad naujoji struktūra turės koordinuoti iki šiol skirtingose institucijose išskaidytas iniciatyvas.

    Naujo centro tikslas

    P. Olszewskis viešai pripažino, kad dezinformacijos visiškai panaikinti nepavyks, tačiau, jo teigimu, valstybė turi reaguoti greičiau ir veikti vieningiau. Centras turėtų stiprinti atsparumą ne tik technine prasme, bet ir visuomenės gebėjimą atpažinti manipuliacijas.

    „Dezinformacijos neišnaikinsime. Ji buvo, yra ir bus. Turime bendradarbiauti ir reaguoti kitu, veiksmingesniu būdu“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Pawelas Olszewskis.

    Pasak jo, artimiausiu metu bus paskirtas centro sekretorius, o į institucijas bus išsiųsti prašymai deleguoti kontaktinius asmenis tiek operaciniame, tiek vadovų lygmenyje. Tai turėtų sudaryti pagrindą nuolatiniam informacijos apsikeitimui ir bendrų veiksmų planavimui.

    Kas dalyvaus centre?

    Skelbiama, kad į Kovos su dezinformacija centro veiklą bus įtraukti įvairių ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, civilinės saugos bei teisėsaugos institucijų atstovai. Taip pat numatytas bendradarbiavimas su kibernetinių incidentų valdymo komandomis ir kitomis nacionalinio saugumo grandimis.

    Prireikus į posėdžius galės būti kviečiami ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų atstovai, nevyriausybinės organizacijos bei nepriklausomi ekspertai. Toks modelis atitinka Europos valstybių praktiką, kai dezinformacija vertinama kaip hibridinių grėsmių dalis.

    Strategija dar tik ruošiama

    Kartu su centro įkūrimu Lenkijoje atnaujintos ir diskusijos dėl nacionalinės kovos su dezinformacija strategijos. Skaitmenizacijos ministerija pranešė parengusi pirminį strategijos metmenų projektą, kurį ketinama aptarti su visuomeninėmis organizacijomis.

    Lenkijos valdžia pabrėžia, kad kovos su dezinformacija priemonės turi derėti su demokratijos principais ir žodžio laisve. P. Olszewskis akcentavo, kad laisvė reikšti nuomonę nereiškia teisės skleisti neapykantos ar informacijos, kuri sąmoningai kenkia valstybės saugumui.

    „Strategijoje pirmoje vietoje yra pilietinės laisvės, demokratija, teisės principai ir žodžio laisvė. Tačiau žodžio laisvė nereiškia laisvės skleisti neapykantą ar kartoti žinutes, kurios kenkia Lenkijai“, – teigė Pawelas Olszewskis.

    Naujoji struktūra kuriama tuo metu, kai daugelyje Europos valstybių stiprinami mechanizmai prieš užsienio informacinę įtaką. Praktikoje tai reiškia didesnį institucijų tarpusavio suderinamumą, greitesnę reakciją į koordinuotas kampanijas ir didesnį dėmesį visuomenės atsparumo ugdymui.

  • Lenkijoje prezidentas nepritarė naujam SOP vadovui: be suderinimo su premjeru kandidatas nebus skiriamas

    Lenkijoje kilo įtampa dėl Służba Ochrony Państwa vadovo skyrimo: prezidentas Karol Nawrocki premjerui Donaldui Tuskui perdavė neigiamą poziciją dėl plk. Tomaszo Jackowiczo kandidatūros. Apie tai viešai pranešė prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius.

    Pagal galiojančią tvarką SOP vadovą premjeras skiria vidaus reikalų ministro teikimu, tačiau sprendimui būtinas ir prezidento suderinimas. Šįkart, kaip teigiama, tokio suderinimo nebuvo, todėl kandidatūra sustojo procedūriniame etape.

    Kaip aiškinama veto logika?

    Prezidento kanceliarija pabrėžia, kad yra pasirengusi derinti kitą kandidatą, kuris užtikrintų profesionalų ir stabilų formacijos valdymą. SOP atsakinga už svarbiausių šalies pareigūnų apsaugą, todėl jos vadovo pasirinkimas Lenkijoje tampa ir politinio pasitikėjimo klausimu.

    „Plk. Tomaszo Jackowiczo kandidatūra nesulaukė būtino suderinimo“, – sakė Rafałas Leśkiewiczius.

    Kas vyko SOP pastaraisiais mėnesiais?

    Situacija vystosi po ankstesnių vadovybės pokyčių: prezidento aplinka anksčiau buvo pritarusi gen. bryg. Radosławo Jaworskio atleidimui. Tuo metu akcentuota, kad už SOP būklę politinę atsakomybę prisiima ją prižiūrintis vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcin Kierwiński.

    Viešojoje erdvėje SOP pokyčiai siejami ir su vidiniais patikrinimais bei disciplininėmis procedūromis. Tarp aptariamų aplinkybių minėtas ir rezonansinis atvejis, kai, kaip skelbta, buvo pavogtas su premjero šeima siejamas automobilis, po kurio sekė personalo sprendimai bei papildomų ataskaitų reikalavimai.

    Ką saugo SOP?

    SOP sukurta 2017 metais ir 2018 metais pakeitė ankstesnę Vyriausybės apsaugos tarnybą. Formacija užtikrina prezidento, Seimo ir Senato maršalkų, premjero, atitinkamų ministrų, buvusių prezidentų, užsienio delegacijų ir kitų įstatyme numatytų asmenų bei objektų apsaugą.

    Kol nėra prezidento suderinimo, premjerui sudėtinga užbaigti skyrimo procedūrą, todėl artimiausiu metu tikėtinos naujos derybos dėl kito kandidato. Tai reiškia, kad SOP vadovybės klausimas Lenkijoje išlieka atviras ir politiškai jautrus.

  • 14-oji pensija Lenkijoje: apie 200 tūkst. senjorų jos negavo dėl fiksuoto pajamų limito

    Išmokos pabaiga ir mažėjantis gavėjų skaičius

    Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS baigia šių metų vadinamosios 14-osios pensijos išmokėjimą. Papildoma išmoka pasiekė apie 6,3 mln. pensininkų ir neįgaliųjų pensijų gavėjų, tačiau gavėjų skaičius per metus sumažėjo maždaug 200 tūkst.

    Pokytis siejamas ne su vėlavimais ar klaidomis, o su taisyklėmis, pagal kurias dalis senjorų prarado teisę į išmoką arba gavo gerokai mažesnę sumą. ZUS informaciją apie išmokėjimų pabaigą sieja su įprastu pervedimų grafiku, kuris apima skirtingas gavėjų grupes.

    Kodėl dalis senjorų 14-osios negavo?

    Pagrindinė priežastis yra įstatyme nustatytas fiksuotas pajamų slenkstis: visa 14-oji pensija mokama tik tiems, kurių bazinė mėnesio pensija ar renta neviršija 2 900 zlotų bruto. Viršijus šią ribą taikomas principas, pagal kurį išmoka mažinama tiek, kiek pajamos peržengia slenkstį.

    Kadangi kasmet vyksta pensijų indeksavimas, bazinės išmokos didėja, o slenkstis ilgą laiką išlieka nepakitęs. Dėl to vis daugiau žmonių „peržengia“ ribą ir arba gauna mažesnę 14-osios dalį, arba negauna jos visai.

    Kiek tai sudaro ir kokia kryptis toliau?

    Šių metų 14-osios pensijos dydis siekė 1 978,49 zlotų bruto, tai yra suma, prilyginama minimaliai pensijai. Perskaičiavus į eurus pagal apvalintą 1 zloto ir 0,23 euro santykį, tai sudaro apie 455 eurus bruto.

    Numatyta ir minimali išmokos riba: jei po sumažinimo apskaičiuota suma būtų per maža, taikoma mažiausia 50 zlotų bruto išmoka, tai yra apie 12 eurų. Toks modelis reiškia, kad daliai gavėjų 14-oji tampa simboline, o dalis jos negauna dėl pajamų „nukirtimo“ mechanizmo.

    „Kadangi indeksuojamos pensijos, o slenkstis lieka fiksuotas, natūraliai mažėja žmonių, kuriems priklauso visa išmoka“, – sakė ZUS atstovas, komentuodamas išmokų statistiką.

    Lenkijos viešojoje erdvėje akcentuojama, kad pasirinktas mechanizmas iš anksto buvo suvokiamas kaip palaipsniui „išsikvėpiantis“: kuo didesnės bazinės pensijos, tuo mažiau žmonių telpa į nekeičiamos ribos rėmus. Jei slenkstis ir toliau nebus indeksuojamas, kitais metais gavėjų skaičius gali vėl sumažėti.

  • Lenkijos ministrai ragina prezidentą nedelsti: degalų įstatymas žada mažesnes kainas vairuotojams

    Lenkijos energetikos ir infrastruktūros ministrai Miłoszas Motyka ir Dariuszas Klimczakas viešai paragino prezidentą Karolį Nawrockį nedelsiant pasirašyti vadinamąjį degalų įstatymą. Pasak jų, prezidento sprendimas yra lemiamas, kad įsigaliotų priemonės, kurios, Vyriausybės vertinimu, galėtų prisidėti prie degalų kainų mažinimo.

    Įstatymas numato vadinamąjį viršpelnio mokestį degalų sektoriui ir lėšomis finansuoti vartotojams skirtą programą Ceny Paliwa Niżej. Senatas dokumentą priėmė be pataisų, todėl tolesnis žingsnis yra prezidento parašas.

    Kas numatyta įstatyme?

    Pagrindinė priemonė yra mokestis nuo išskirtinai didelio pelningumo degalų rinkoje, taikomas tiek Lenkijoje degalus gaminantiems verslams, tiek importuotojams, dirbantiems pagal prekybos degalais licencijas. Mokestį planuojama susieti su vadinamąja referencine marža, kad apmokestinamos būtų tik virš jos gautos papildomos pajamos.

    Gamintojams numatyta 60 proc. tarifo dalis nuo apmokestinamosios bazės, o pardavėjams, kurie nėra gamintojai, 50 proc. Nustatytas ir saugiklis: mokėtina suma negalėtų viršyti 50 proc. jų metinių pajamų arba grynojo pelno, priklausomai nuo taikymo logikos konkrečiu atveju.

    Referencinė marža apibrėžiama kaip 2025 metų vidutinė procentinė degalų pardavimo marža, padidinta 20 proc., tačiau jos lygis negalėtų būti mažesnis nei 2 proc. Tokia konstrukcija skirta atskirti įprastą verslo maržą nuo situacijų, kai uždirbama gerokai daugiau dėl išorinių rinkos sukrėtimų.

    Politiniai argumentai ir ankstesnė istorija

    Ministrai teigė, kad delsimas pasirašyti įstatymą reikštų politinę atsakomybę už aukštas degalų kainas. Dariuszas Klimczakas akcentavo, jog greitas įsigaliojimas esą svarbus transportui ir visai ekonomikai, o diskusiją perkėlė ir į platesnį prezidento bei Vyriausybės bendradarbiavimo konfliktą.

    „Tikimės, kad prezidentas po grįžimo iš Jungtinių Valstijų nedelsdamas pasirašys šį įstatymą. Nėra jokio dalykinio pagrindo blokuoti sprendimą, kuris leistų mažinti degalų kainas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Tai yra antroji mėginimo įvesti vadinamąjį viršpelnio mokestį versija. Ankstesnę redakciją prezidentas buvo perdavęs Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, keldamas abejones dėl teisės aktų negaliojimo atgaline data principo.

    Naujoje versijoje esminis pakeitimas yra apmokestinimo laikotarpio perstumdymas į 2026 metų kovo 1 dienos–2027 metų kovo 31 dienos intervalą. Kartu numatyta, kad finansų ministras galėtų mažinti akcizo tarifą poįstatyminiu aktu, jei būtų priimtas politinis sprendimas greičiau reaguoti į kainų dinamiką.

    Kiek kainuotų programa?

    Iš mokesčio planuojama finansuoti programą Ceny Paliwa Niżej, kurią Vyriausybė pristato kaip vartotojams skirtą apsauginę priemonę. Pradiniame vertinime viršpelnio mokesčio įplaukos buvo siejamos su maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, suma.

    Tuo metu bendrą programos biudžetą Lenkijos finansų ministerija siejo su maždaug 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1 210 000 000 eurų. Premjeras Donaldas Tuskas yra deklaravęs, kad kainų mažinimo mechanizmai galėtų būti aktyvuojami iškart po prezidento parašo.

    Kritikai iš Prezidento kanceliarijos pusės teigia, kad papildomas mokestis gali būti perkeltas vartotojams ir sukelti priešingą efektą. Jie taip pat akcentuoja konstitucinį lex retro non agit principą, o Vyriausybė atsako, kad sprendimas yra reakcija į neprognozuojamas geopolitines įtampas ir energijos kainų šokus.

  • Išpuolis vienuolyne netoli Ukrainos sienos: Lenkijoje sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis

    Išpuolis vienuolyne netoli Ukrainos sienos: Lenkijoje sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis

    Lenkijos pietryčiuose, Jaroslavo mieste esančiame XVII amžiaus katalikų vienuolyne, ketvirtadienį įvykdytas išpuolis peiliu, per kurį žuvo vienas žmogus, o dar keturi buvo sužeisti. Lenkijos policija pranešė, kad netrukus po incidento sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis.

    Kaip skelbia pareigūnai, išpuolis įvyko apie 9.30 valandą ryto, kai buvo gautas pranešimas apie užpuolimą. Vienuolynas yra maždaug 30 kilometrų nuo Ukrainos sienos, o tarp nukentėjusiųjų – keturi vyrai ir viena moteris.

    Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad žuvusysis galėjo būti kunigas, tačiau policija viešai nepatvirtino aukos tapatybės. Prokuratūros vertinimu, incidento aplinkybės ir tikslūs motyvai dar tiriami.

    Tyrimas aiškinasi motyvus

    Pasak prokurorų, įtariamasis į Lenkiją atvyko iš Vokietijos ir, kaip teigiama, vyko Ukrainos sienos link. Vis dėlto jis užsuko į vienuolyną, kur, įtariama, paėmė peilį iš virtuvės ir užpuolė dvasininkus bei tikinčiuosius.

    Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis pranešė, kad įtariamasis buvo nedelsiant sulaikytas, o tarnybos aiškinasi įvykio motyvus ir aplinkybes.

    „Tragiški įvykiai Jaroslave. Ukrainos pilietis iškart po išpuolio prieš penkis žmones buvo sulaikytas policijos. Tarnybos tiria incidento motyvus ir aplinkybes“, – sakė Marcinas Kierwińskis.

    Reakcija Varšuvoje ir Kyjive

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai pareiškė, kad įtariamasis bus nubaustas pagal Lenkijos įstatymus. Jo teigimu, atsakomybė už tokius nusikaltimus turi būti neišvengiama.

    Išpuolį pasmerkė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžęs, kad už padarytą blogį turi būti atsakyta teisiškai. Ukrainos vadovas akcentavo, kad teisingumas turi būti įvykdytas.

    „Šio blogio vykdytojas turi prisiimti visą atsakomybę pagal įstatymą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vietos žiniasklaida publikavo nuotraukas, kuriose matyti prie vienuolyno atvykę policijos ir ugniagesių ekipažai, o teritorija aptverta. Tyrėjai toliau renka informaciją ir apklausia liudytojus, siekdami nustatyti tikslią įvykių seką.

  • Europos lyderiai perspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės: NATO nemato artėjančio puolimo

    Europos lyderiai perspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės: NATO nemato artėjančio puolimo

    Europos sostinėse stiprėja nerimas, kad Rusija, tęsdama hibridines operacijas, gali išplėsti spaudimą NATO šalims ir provokuoti incidentus ore ar prie kritinės infrastruktūros. Politikų perspėjimai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, ypač Rytų ir Šiaurės Europoje, tačiau NATO kol kas teigia nematanti neišvengiamos atakos požymių.

    Situaciją paaštrina tai, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o Maskva nuolat testuoja Vakarų reagavimo ribas. Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie dronų ar raketų patekimo į NATO teritoriją riziką, sabotažo grėsmę bei dezinformacijos kampanijas, kurios gali būti naudojamos tiek spaudimui, tiek vidaus auditorijoms mobilizuoti.

    Kas kelia daugiausia nerimo

    Vokietijoje pradėta plačiau kalbėti apie pasirengimą ekstremaliems scenarijams, įskaitant medicinos sistemos atsparumą galimam konfliktui ar masinių sužeidimų situacijoms. Baltijos regione atnaujinami civilinės saugos planai, o NATO karinis pasirengimas palaikomas pratybomis, skirtomis greitam reagavimui ir oro erdvės gynybai.

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais negalima atmesti dronų ar raketų įskridimo į NATO šalių teritoriją, ypač toms valstybėms, kurios aktyviai remia Ukrainą. Tokie pareiškimai atspindi bendrą regiono nuotaiką, kai net ir vienas incidentas gali sukelti didelę politinę įtampą.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, aptardamas saugumo situaciją su šalies politiniais lyderiais, pabrėžė, kad hibridinės grėsmės Europai pastaruoju metu stiprėja. Kartu Paryžius pristatė papildomas priemones kritinei infrastruktūrai saugoti, nes būtent ji laikoma viena labiausiai pažeidžiamų hibridinio spaudimo taikinių.

    NATO vertinimas ir žvalgybos klausimas

    NATO pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu nėra indikacijų apie artėjančią tiesioginę Rusijos ataką prieš Aljansą. Vis dėlto akcentuojama, kad sąjungininkai neturi būti naivūs ar atsipalaiduoti, o atgrasymo ir gynybos priemonės turi būti nuosekliai stiprinamos.

    Neapibrėžtumo prideda tai, kad vieši perspėjimai ne visada reiškia naują žvalgybinę informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nurodė, kad Lietuva turėjo panašią žvalgybos informaciją kaip ir Lenkija apie galimą provokaciją, tačiau leido suprasti, jog ji siejasi su anksčiau turėtais vertinimais.

    Hibridinės atakos: daugiau, dažniau ir drąsiau

    Europos saugumo aplinkoje vis ryškiau matomas hibridinių incidentų augimas: nuo oro erdvės pažeidimų iki bandymų rengti sabotažą ir kelti grėsmę logistikos mazgams. Ekspertai pastebi, kad tokių veiksmų tikslas dažnai yra ne tiesioginė karinė eskalacija, o psichologinis spaudimas, visuomenių gąsdinimas ir sąjungininkų vienybės silpninimas.

    Vienas iš strateginių atsakų į šią grėsmę tampa išankstinis visuomenės informavimas, kad provokacijos ar galimos melagingos vėliavos operacijos nesukeltų chaoso ir nepastumtų valstybių į skubotus sprendimus. Tuo pat metu Europos vyriausybės siekia stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, oro gynybos pajėgumus ir tarpinstitucinį reagavimą, kad atgrasymas veiktų ne tik karinėje, bet ir civilinėje plotmėje.

    Kol kas bendras signalas iš NATO ir pagrindinių Europos sostinių išlieka dvigubas: grėsmę būtina vertinti rimtai, tačiau panikai nėra pagrindo. Daug kas priklausys nuo to, ar Rusija ir toliau didins rizikos apetitą hibridinėje erdvėje, ir kaip greitai sąjungininkai gebės adaptuoti gynybą prie nuolat kintančių iššūkių.

  • Tuskas ir Stockeris sutarė dėl 1 mlrd. eurų geležinkelio iki Varšuvos: ką tai keičia regione?

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po susitikimo su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu Varšuvoje akcentavo, kad Europos Sąjungai būtina stiprinti atsparumą galimoms Rusijos provokacijoms ir išpuoliams. Abu lyderiai kalbėjo apie saugumo situacijos dinamiką, hibridines grėsmes ir paramos Ukrainai svarbą.

    Austrijos kancleris pabrėžė, kad hibridinio karo priemonės ir migracijos spaudimas yra bendri iššūkiai, kuriems reikia koordinuoto atsako. Jis taip pat akcentavo Lenkijos vaidmenį saugant ES išorės sieną ir pareiškė ketinantis susipažinti su sienos apsaugos praktika bei tarptautiniu bendradarbiavimu Varšuvoje.

    Saugumas ir rizika Ukrainai

    D. Tuskas teigė, kad išpuolių rizika gali augti, ypač artėjant žiemai, kai Rusija dažnai intensyvina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Jo vertinimu, energetikos objektai išlieka vienu jautriausių taikinių, todėl regionui svarbu ruoštis tiek kritinės infrastruktūros apsaugai, tiek galimiems tiekimo sutrikimams.

    Lenkijos premjeras taip pat užsiminė apie planuojamus europinių lyderių susitikimus ir NATO pratybas Lenkijoje, kurios turėtų stiprinti pasirengimą saugumo scenarijams regione. Pasak jo, praktinis sąjungininkų koordinavimas tampa ne mažiau svarbus nei politinės deklaracijos.

    Migracija ir hibridinės atakos

    C. Stockeris sakė, kad efektyvi ES išorės sienų apsauga yra būtina veiksmingai migracijos politikai, o tai neturėtų būti vien atskirų valstybių atsakomybė. Austrija pabrėžė solidarumą su Lenkija ir ragino stiprinti bendras priemones kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta migracija.

    Jis taip pat išskyrė readmisijos mechanizmų ir grąžinimo centrų plėtros svarbą, kad žmonės, neturintys teisės likti Europoje, galėtų būti grąžinami greičiau. Lyderių teigimu, hibridinio spaudimo formos dažnai peržengia nacionalinių sienų ribas, todėl atsakas turi būti suderintas europiniu lygiu.

    1 mlrd. eurų investicija į geležinkelį

    Didžiausias praktinis susitikimo akcentas – Austrijos planuojama maždaug 1 milijardo eurų investicija į geležinkelio jungties tarp Vienos ir Varšuvos gerinimą. C. Stockerio teigimu, tikslas – reikšmingai sutrumpinti kelionės laiką ir sustiprinti ekonominius ryšius tarp Vidurio Europos valstybių.

    Šis projektas siejamas ir su platesniais regiono tikslais: patikimesnėmis logistikos grandinėmis, didesniu keleivių bei krovinių mobilumu ir konkurencingesniais transporto maršrutais. Lyderiai taip pat sutarė dėl reguliarių dvišalių ekonomikos konferencijų kas dvejus metus, įtraukiant ministrus ir verslo atstovus.

    D. Tuskas, kalbėdamas apie būsimą ES daugiametį biudžetą 2028–2034 metams, pabrėžė, kad Lenkijai reikalingas finansavimas ne tik žemės ūkiui ir sanglaudai, bet ir saugumui bei sienų apsaugai. Austrija savo ruožtu pakartojo poziciją, kad bendras biudžeto dydis turėtų būti peržiūrėtas, daugiau dėmesio skiriant prioritetams.

    „Turime galvoti, kaip apsaugoti mūsų valstybes ir visą Europos Sąjungą nuo galimų Rusijos provokacijų ir atakų“, – sakė Donaldas Tuskas.

    „Išorės sienų apsauga nėra vien nacionalinė užduotis – galite kliautis Austrijos bendradarbiavimu ir solidarumu“, – sakė Christianas Stockeris.

  • Lenkijoje vėl svarstomas CPN: Donaldas Tuskas žada mažesnes degalų kainas po prezidento parašo

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad degalų kainos šalyje galėtų mažėti, jei prezidentas pasirašytų pakartotinai pateiktą įstatymą dėl vadinamojo viršpelnio mokesčio degalų įmonėms. Pasak premjero, vos po parašo Vyriausybė būtų pasirengusi grįžti prie dar vieno programos CPN varianto, skirto degalų kainoms mažinti.

    CPN, kurios pavadinimą būtų galima versti kaip Ceny Paliwa Niżej, jau buvo taikoma anksčiau, tačiau pasibaigus jos antrajam etapui degalų kainos degalinėse vėl pastebimai pakilo. Tuskas akcentavo, kad šuoliai rinkoje labiausiai smogia vartotojams, o krizinių laikotarpių naudą dažniau pasiima didžiosios degalų bendrovės.

    Kas turėtų finansuoti CPN?

    Premjeras pabrėžė, kad idėja apmokestinti „nadzwyczajne zyski“, tai yra neįprastai išaugusį pelną, atsirado siekiant surinkti lėšų mokesčių lengvatoms degalams. Vyriausybės logika tokia: dalis papildomų įmonių uždarbių būtų grąžinama gyventojams per mažesnius vartojimo mokesčius ar kitus kainų mažinimo mechanizmus.

    Kaip nurodė Lenkijos finansų ministerija, viršpelnio mokesčio tarifas sudarytų 60 proc. apmokestinamosios bazės. Ministerijos vertinimu, už laikotarpį nuo 2026 metų kovo iki 2026 metų gruodžio biudžetas galėtų papildomai gauti apie 920 000 000 eurų pajamų.

    „Garantuoju, kad jeigu prezidentas pagaliau pasirašys pakartotinai pateiktą viršpelnio mokesčio įstatymą, iškart įgyvendinsime kitą CPN variantą, kad degalai atpigtų“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Ką CPN reiškė vairuotojams?

    Ankstesni CPN etapai buvo paremti laikinais mokesčių pakeitimais ir kainų reguliavimo priemonėmis. Viename iš etapų buvo mažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas kai kurioms degalų rūšims, taip pat taikytos laikinos akcizo lengvatos, o tam tikru laikotarpiu buvo nustatytos ir maksimalios degalų kainos degalinėse.

    Skaičiuojama, kad bendra programos CPN kaina Lenkijos biudžetui siekė apie 1 200 000 000 eurų. Iš jų trumpas etapas rugpjūčio antroje pusėje kainavo apie 114 000 000 eurų, todėl sprendimas tęsti ar atnaujinti programą tiesiogiai priklauso nuo papildomų pajamų šaltinių.

    Politinis konfliktas ir kainų rizikos

    Donaldas Tuskas viešai spaudė prezidentą pasirašyti įstatymą, teigdamas, kad delsimas gali kainuoti brangiai vartotojams. Premjeras siejo galimą kainų kilimą su geopolitinėmis rizikomis Artimuosiuose Rytuose bei Rusijos karo veiksnių poveikiu energijos žaliavų rinkoms.

    Tuo metu Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka anksčiau buvo pripažinęs, kad tęsti CPN be papildomų biudžeto įplaukų sudėtinga dėl įtemptos valstybės finansų padėties. Jo vertinimu, viršpelnio mokestis būtų esminė sąlyga, leidžianti programą aktyvuoti dar kartą.

  • Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama savo palydovinę nepriklausomybę: tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pasirašytas susitarimas tarp Polska Grupa Zbrojeniowa ir bendrovės „ICEYE“. Partnerystė apima palydovines technologijas, žvalgybą ir sprendimus, leidžiančius greitai surinkti bei perduoti duomenis.

    Premjeras Donaldas Tuskas viešai iškėlė ambicingesnę viziją – Lenkija, jo teigimu, galėtų sukurti savotišką nacionalinį „Starlink“ atitikmenį. Idėja grindžiama tuo, kad nuosava palydovų infrastruktūra mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir suteikia didesnę kontrolę kritinei ryšių bei duomenų grandinei.

    „Tai nėra mrzonka – kalbame apie realius technologinius pajėgumus ir aiškius valstybės poreikius“, – sakė projekto pristatyme cituotas PGZ vadovybės atstovas, pabrėždamas strateginę kryptį.

    PGZ pirmasis viceprezidentas Arkadiusz Bąk aiškino, kad susitarimas su „ICEYE“ yra strateginės reikšmės, o tikslas – plėtoti Lenkijos žemojoje Žemės orbitoje veikiančius pajėgumus. Tokie sprendimai, anot jo, turėtų aptarnauti žvalgybą, vadovavimą ir saugią komunikaciją, kur ypač svarbus greitis bei patikimumas.

    „ICEYE“ specializacija – mažieji sintetinės apertūros radaro palydovai, galintys stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys gynybos planavime vertinami dėl to, kad leidžia stebėti situaciją net tada, kai optinės kameros „nemato“.

    Projekte numatyta įtraukti ir kitas Lenkijos įmones, dirbančias ryšių, elektronikos, žvalgybos ir kibernetinio saugumo srityse. Tai signalizuoja siekį, kad būsima sistema būtų kiek įmanoma labiau paremta vietiniais sprendimais ir kompetencijomis, kartu išlaikant prieigą prie tarptautinių technologijų.

    Politinis ir karinis kontekstas taip pat aiškus: šiuolaikinėse krizėse ir konfliktuose laimi tas, kas greičiau gauna patikimą vaizdą ir gali saugiai perduoti sprendimams reikalingą informaciją. Premjero teigimu, technologinė pažanga jau leido kai kurių duomenų laukimo laiką sutrumpinti nuo kelių dienų iki kelių valandų, o toks skirtumas realiomis sąlygomis gali lemti operacijų sėkmę.

    Kol kas kalbama apie tolesnį projekto etapų suderinimą ir konkrečių karinių poreikių įvardijimą: kariuomenė turi apibrėžti, kokių pajėgumų reikia, o pramonė – pasiūlyti architektūrą, kuri tai užtikrintų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad „nacionalinio Starlink“ tipo sistema nėra vien palydovai: būtini antžeminiai valdymo centrai, terminalai, saugumo priemonės ir patikimos tiekimo grandinės.

    Tokios iniciatyvos dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai valstybės ir institucijos siekia stiprinti atsparumą, kurti alternatyvas komerciniams tinklams ir mažinti priklausomybę nuo vieno paslaugų teikėjo. Lenkijos atvejis rodo, kad palydovinis ryšys ir žvalgyba vis dažniau tampa ne vien technologijų, bet ir nacionalinio saugumo politikos pagrindu.

  • Tusko susitikimas su kariuomenės vadais: po dronų incidentų planuojama stiprinti Lenkijos sienas

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas rugsėjo 14 dieną sušaukė posėdį su ministrais, Lenkijos kariuomenės vadais ir tarnybomis, kuriame aptartos tolesnės priemonės stiprinant šalies sienų saugumą. Pasak premjero, sprendimai susiję su augančia įtampa regione ir pastaraisiais incidentais netoli Lenkijos ir Ukrainos pasienio.

    Susitikime dalyvavo gynybos, užsienio reikalų, vidaus reikalų ir finansų sričių vadovai bei specialiųjų tarnybų koordinavimą kuruojantis ministras. Premjeras akcentavo, kad svarbiausias tikslas yra sustiprinti pasienio apsaugą taip, kad būtų užtikrintas ir saugumas, ir sklandus judėjimas per sieną.

    Sienų saugumas po dronų incidentų

    Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė pranešimai apie dronų smūgius Ukrainos pusėje, labai arti sienos su Lenkija. Tarp minimų atvejų buvo incidentas, kurio metu apgadinta lokomotyvo technika geležinkelio stotyje netoli pasienio, taip pat smūgis prie degalinės šalia Dorohusko–Jagodzino pasienio perėjos.

    Tokie epizodai kelia papildomų rizikų ne tik infrastruktūrai, bet ir pasienio logistikai, todėl Lenkijos valdžia ieško sprendimų, kaip sumažinti galimų atakų pasekmes ir užkirsti kelią panašiems incidentams. Viena aptariamų krypčių yra glaudesnė skirtingų institucijų koordinacija ir operatyvesnė reakcija į grėsmes.

    Koordinacija tarp tarnybų ir srautų valdymas

    Donaldas Tuskas viešai pabrėžė, kad bendras darbas tarp muitinės, policijos, sienos apsaugos ir kariuomenės turi būti maksimaliai suderintas. Jo teigimu, svarbu ne tik stiprinti apsaugą, bet ir užtikrinti, kad pasienyje nesusidarytų spūstys, kurios gali tapti papildomu pažeidžiamumu krizių ar atakų atveju.

    Lenkijos vyriausybės atstovai taip pat nurodė, kad prie sprendimų prisideda ir finansų institucijos, nes bet kokios papildomos priemonės pasienyje dažnai reiškia tiek daugiau išteklių, tiek naujus techninius ar organizacinius sprendimus. Praktikoje tai gali apimti papildomą patruliavimą, stebėjimo priemonių stiprinimą ir veiksmų planus, kaip greičiau identifikuoti oro erdvės pažeidimus.

    Rastas dronas prie Baltijos jūros

    Tą pačią dieną Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad netoli Rusinovo, prie Jaroslaveco (Vakarų Pamario vaivadija), kariuomenė aptiko ir iš jūros paėmė droną. Pirminės apžiūros duomenimis, tai gali būti karinės paskirties bepilotis iš Rusijos.

    Šis pranešimas dar labiau sustiprino argumentus dėl platesnio pasienio ir strateginių šalies teritorijų stebėjimo. Lenkija, būdama NATO rytiniame flange, pastaraisiais metais daugiau investuoja į oro gynybą, žvalgybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą, o dronų keliamos grėsmės tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio saugumo iššūkių regione.