CP v2

Tag: Donaldas Tuskas

  • Tuskas apie OAE Lenkijoje: atsinaujinanti energija dažnai pigiausia, dėl antros jėgainės varžosi Koninas ir Belchatovas

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, apsilankęs Klečevo saulės ir vėjo elektrinių komplekse, pabrėžė, kad atsinaujinantys energijos ištekliai yra ne tik klimato kaitos mažinimo priemonė, bet daugeliu atvejų ir pigiausias elektros gamybos būdas. Pasak jo, šio tipo projektai leidžia didinti vietinę generaciją ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių.

    Klečevo projektas pristatomas kaip vienas didžiausių atsinaujinančios energetikos objektų Vidurio ir Rytų Europoje, o taip pat – didžiausia fotovoltinė elektrinė „Orlen“ grupės portfelyje. Tuskas akcentavo, kad sprendimai dėl energetikos turi būti paremti racionaliais skaičiavimais, o ne ideologija, ypač kai rinkoje svarbiausi tampa kaina ir tiekimo saugumas.

    „Tai nėra vien klimato apsauga. Daugeliu atvejų tai tiesiog pigiausia energija“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjeras taip pat pranešė, kad artimiausiu metu turi būti pristatyta vieta, iš kurios į tinklą pirmą kartą Lenkijos istorijoje bus tiekiama elektra iš jūrinių vėjo parkų. Jūrinė vėjo energetika Baltijos jūroje laikoma vienu svarbiausių šalies planų stabiliai didinti generaciją ir mažinti anglies elektrinių vaidmenį.

    Žurnalistams paklausus apie antrosios atominės elektrinės statybos vietą, Tuskas teigė, kad Koninas ir Belchatovas yra panašiai tinkami variantai. Jo vertinimu, abiejose vietovėse svarbūs ne tik geografiniai ir geologiniai kriterijai, bet ir tai, kad regione vyksta perėjimas nuo tradicinės, taršios energetikos.

    „Dėl vietos turi apsispręsti ekspertai, o sprendimas bus maksimaliai skaidrus, kad nekiltų abejonių dėl politinių motyvų“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Energetikos planuose numatyta, kad antrosios atominės elektrinės partneris ir technologija turėtų būti pasirinkti 2027 metais, o galutinė vieta – 2028 metais. Pagal viešai skelbtus grafikus, statybų pradžia planuojama 2032 metais, o pirmojo bloko eksploatacijos startas – 2040 metais.

    Lenkijai tai būtų svarbus žingsnis diversifikuojant gamybos portfelį: atsinaujinantys ištekliai sparčiai plečiami, tačiau branduolinė energetika vertinama kaip priemonė užtikrinti didelės apimties pastovią generaciją, ypač kai sistemoje daugėja nepastovių šaltinių, tokių kaip saulė ir vėjas. Tokį derinį vis dažniau renkasi Europos šalys, siekiančios suderinti kainą, patikimumą ir klimato tikslus.

  • Donaldo Tusko sprendimas dėl imuniteto: byla dėl šmeižto keliauja į Seimo komisiją, kas toliau?

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas atsisakė parlamentinio imuniteto, susijusio su privačiu kaltinimu dėl galimo šmeižto. Tai patvirtino Ministro Pirmininko kanceliarija, o dokumentai perduodami Seimui, kad būtų įformintos tolesnės procedūros.

    Ginčas kilo po Tusko viešų pareiškimų apie pinigų srautus į su dešiniąja politine stovykla siejamus darinius. Pasak jo, lėšos esą buvo pervestos iš subjektų, susijusių su kriptovaliutų sektoriaus įmone ir jos vadovu, o kontekstas siejamas ir su tuo metu vykusiomis diskusijomis dėl kriptovaliutų rinkos reguliavimo.

    Ką reiškia imuniteto atsisakymas?

    Imuniteto atsisakymas pats savaime nereiškia kaltės pripažinimo, tačiau atveria kelią, kad byla būtų nagrinėjama teisme be papildomų parlamentinių apsaugos procedūrų. Tokiais atvejais esminė prielaida yra ta, kad politikas sutinka ginti savo poziciją teisiniais argumentais, o ne remtis statuso suteikiamomis garantijomis.

    Vyriausybės atstovas spaudai Adamas Szłapka teigė, kad ministras pirmininkas yra pasirengęs „konfrontacijai“ teisme ir nemato abejonių dėl faktinės situacijos. Jis taip pat akcentavo, kad, Vyriausybės vertinimu, pareiškimus pagrindžia ryšiai tarp finansavimo šaltinių ir su ginču siejamų organizacijų.

    „Ministras pirmininkas šioje byloje atsisakė imuniteto ir yra pasirengęs akistatai teisme“, – sakė Adamas Szłapka.

    Seimo komisijos vaidmuo ir tolesni žingsniai

    Toliau klausimas keliauja į Seimo reglamento, parlamentarų reikalų ir imuniteto komisiją, kuri turi patikrinti, ar imuniteto atsisakymas įformintas tinkamai. Komisijos pirmininkas Jarosławas Urbaniakas aiškino, kad tai formalus, bet būtinas etapas, kad vėliau nekiltų procesinių abejonių teisme.

    Po komisijos išvados informacija perduodama Seimo maršalkai, o šis oficialiai informuoja pareiškėją, kad imuniteto atsisakymas įsigaliojo. Tuomet atsiveria galimybė bylą nagrinėti teisme pagal privataus kaltinimo tvarką.

    Kokios galimos teisinės pasekmės?

    Byla susijusi su šmeižto reguliavimu, kai teigiama, kad informacija paskleista viešai per masinės komunikacijos priemones. Tokiais atvejais Lenkijos teisėje numatytos sankcijos gali apimti baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki vienų metų, priklausomai nuo teismo vertinimo ir nustatytų aplinkybių.

    Viešojoje erdvėje ginčo šalys skirtingai aiškina ir patį turinį: kritikuojamos organizacijos savo ruožtu kaltina ministrą pirmininką politine ataka ir bando akcentuoti, kad valstybės institucijos, jų vertinimu, nepakankamai aktyviai reagavo į kriptovaliutų rinkos rizikas. Šis ginčas, tikėtina, taps ir politinės kovos, ir teisinių standartų dėl viešų pareiškimų tikslumo testu.

  • Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad tarp Varšuvos ir Kyjivo planuotas susitarimas dėl MiG-29 perdavimo mainais į Ukrainos dronų technologijas žlugo. Pasak ministro, Ukraina esą iš pradžių pritarė „MiG-29 už dronus“ principui, tačiau vėliau iš jo pasitraukė.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad dėl to „MiG-29 Ukrainai nebus“, nes nebuvo įgyvendinta technologijų ir pajėgumų perdavimo dalis. Ukraina viešai šių teiginių kol kas nekomentavo, todėl faktinės žlugimo priežastys išlieka neaiškios.

    Kas buvo sutarta dėl MiG-29

    MiG-29 yra sovietinės konstrukcijos naikintuvai, kuriuos Lenkija palaipsniui keičia Vakarų gamybos orlaiviais, tarp jų JAV sukurtais F-16 ir F-35. Lenkija jau anksčiau buvo perdavusi Ukrainai 14 MiG-29, tapdama viena pirmųjų valstybių, kurios po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainai suteikė naikintuvų.

    Pranešama, kad 2026 metų pradžioje Lenkija buvo pritarusi dar devynių MiG-29 perdavimui Ukrainai, o dalis šių lėktuvų buvo planuojami nurašyti dėl modernizacijos programų. Ar būtent šie orlaiviai turėjo tapti „MiG-29 už dronus“ susitarimo dalimi, oficialiai nepatikslinta.

    Ukrainos dronų eksporto kryptis

    Šį pavasarį Ukraina paskelbė apie siekį atverti dalį gynybos pramonės eksporto, akcentuodama vadinamuosius „dronų sandorius“ su šalimis partnerėmis. Šių susitarimų idėja grindžiama bendra gamyba, tiekimu, programinės įrangos sprendimais ir technologijų mainais, paremtų Ukrainos sukaupta karo patirtimi.

    Lenkijos ministras pripažino, kad Ukraina turi pažangius karinius dronų sprendimus ir didelę operacinę patirtį, kuri gali būti vertinga partneriams. Vis dėlto jis tvirtino, kad šiuo atveju Varšuva negavo nei dronų, nei sutartų pajėgumų, todėl mainų principas prarado prasmę.

    Dvišaliai ginčai ir ES veto grėsmė

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastaruoju metu patiria įtampą dėl istorijos atminties klausimų. Lenkijos politinėje darbotvarkėje ypač jautriai vertinamos temos, susijusios su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir Voluinės tragedija, o Ukrainoje dalis to meto struktūrų vertinamos per pasipriešinimo sovietų valdžiai prizmę.

    Šiame kontekste Kosiniakas-Kamyszas dar kartą kritikavo Ukrainos sprendimus, kurie, pasak jo, veda į konfliktą su Lenkijos visuomenės lūkesčiais. Ministras taip pat pagrasino, kad Varšuva gali blokuoti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą, jei, Lenkijos vertinimu, Ukrainoje bus toliau „garbinamos“ su skaudžiais įvykiais Lenkijai siejamos istorinės organizacijos.

    „Su Bandera Ukraina į Europos Sąjungą neįstos“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kol kas neaišku, ar šis diplomatinis ginčas tiesiogiai lėmė „MiG-29 už dronus“ susitarimo sustojimą, ar tai buvo atskiras, techninis ir pramoninis nesutarimas dėl technologijų perdavimo sąlygų. Aišku tik tai, kad gynybos pramonės mainai ir karinė parama vis dažniau persipina su politinėmis sąlygomis ir derybomis dėl Ukrainos integracijos į Europos struktūras.

  • Amerikiečiai muša pavojaus varpais: Lenkija ruošėsi ne tam karui – ko dabar trūksta?

    Amerikiečiai muša pavojaus varpais: Lenkija ruošėsi ne tam karui – ko dabar trūksta?

    Lenkija per pastaruosius metus sparčiai stiprino konvencinius pajėgumus ir šiandien laikoma viena tvirčiausių NATO rytinio flango kariuomenių Europoje. Tačiau 2025 metų pabaigos ir 2026 metų pradžios incidentai išryškino, kad didžiausią spaudimą kelia ne tik klasikinės invazijos scenarijus, bet ir hibridinės atakos.

    Tarptautinėje analizėje pabrėžiama, kad modernizacija ilgą laiką buvo orientuota į sunkiosios ginkluotės įsigijimą, karių skaičiaus didinimą ir atgrasymą. Vis dėlto realūs iššūkiai vis dažniau pasireiškia masiniu pigių dronų naudojimu, sabotažu ir bandymais trikdyti kritinę infrastruktūrą.

    Dronai ir infrastruktūra tapo taikiniu

    2025 metų rugsėjo 9 dienos ir rugsėjo 10 dienos naktį Lenkijos oro erdvę pažeidė 19–23 Rusijos dronai, daugiausia įvardijami kaip pigesni modeliai. Dalis jų buvo numušti, įsitraukiant ir sąjungininkų aviacijai, o situacija baigėsi laikinais ribojimais kai kuriuose oro uostuose.

    Po šio epizodo Lenkija aktyvavo NATO sutarties 4 straipsnio konsultacijų mechanizmą, kuris taikomas, kai valstybė narė mato grėsmę savo saugumui. Tai buvo vienas ryškiausių oro erdvės pažeidimų nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios.

    2025 metų lapkričio 16 dieną įvyko sprogimas geležinkelio linijoje Varšuva–Liublinas netoli Mikos vietovės, apgadintas bėgis tuo metu, kai važiavo krovininis traukinys. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas incidentą pavadino beprecedenčiu sabotažo aktu, o ši kryptis laikoma svarbia logistikai, susijusiai su parama Ukrainai.

    Hibridinės atakos tampa kasdienybe

    Analitikai teigia, kad šie atvejai įsilieja į platesnį Rusijos hibridinių veiksmų modelį, kuris 2025 metais suintensyvėjo. Be oro erdvės pažeidimų, fiksuojami bandymai smogti transporto ir logistikos mazgams, daugėja kibernetinių incidentų bei mėginimų verbuoti asmenis žvalgybinėms ar diversinėms užduotims.

    Lenkijos saugumo iššūkis yra ne tik atremti atskiras atakas, bet ir užtikrinti sisteminę atsparumo grandinę: ankstyvą aptikimą, greitą reagavimą ir aiškią atsakomybę tarp kariuomenės, vidaus saugumo institucijų bei civilinės infrastruktūros valdytojų.

    Ką keisti, kad spraga neužsidarytų per vėlai

    Ekspertų vertinimu, vien modernūs tankai ar artilerija neapsaugo nuo pigių dronų spiečių, diversijų ar koordinuotų kibernetinių atakų. Dėl to prioritetu tampa priešdroninė gynyba, kritinės infrastruktūros apsauga, rezervo ir civilinės saugos mokymai, taip pat operatyvesnė žvalgybos informacijos sklaida.

    Lenkija pastaraisiais mėnesiais skelbia spartinanti priešdroninių sprendimų plėtrą ir stiprinanti veikimą NATO formatuose, susijusiuose su rytinio flango stebėsena. Vis dėlto pabrėžiama, kad sėkmę lems ne vien technika, bet ir koordinacija, pratybos bei visuomenės pasirengimas veikti krizėje.

    Šiandienos saugumo aplinkoje, kur grėsmės dažnai ateina be fronto linijos, Lenkijai tenka persiorientuoti nuo vien tik konvencinio atgrasymo prie plataus atsparumo modelio. Būtent tai, pasak ekspertų, gali nulemti, ar hibridinės atakos bus suvaldytos dar iki joms peraugant į didesnę krizę NATO teritorijoje.

  • Lenkijos prezidentas siūlo atimti iš Zelenskio Baltąjį Erelį: įtampa dėl UPA vardo

    Lenkijos prezidentas siūlo atimti iš Zelenskio Baltąjį Erelį: įtampa dėl UPA vardo

    Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis pareiškė ketinantis kreiptis į Baltosios Erelio ordino kapitulą su siūlymu atimti šį aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Sprendimą jis aiškina Kijevo žingsniu pervadinti elitinį Specialiųjų operacijų pajėgų dalinį, siejant jį su Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) tradicija.

    Volodymyras Zelenskis gegužės 27 dieną pasirašė dekretą, kuriuo naujasis dalinio pavadinimas pristatytas kaip bandymas atkurti istorines nacionalinės kariuomenės tradicijas ir įvertinti karių indėlį ginant Ukrainos teritorinį vientisumą bei nepriklausomybę. Lenkijoje toks sprendimas sutiktas kaip jautrus ir skaldantis dėl Antrojo pasaulinio karo laikotarpio istorinių interpretacijų.

    „Taip nekurti santykiai tarp tautų“, – sakė Karolis Navrockis, teigdamas, kad UPA glorifikavimas suteikia papildomo pagrindo Rusijos dezinformacijai. Lenkijos vadovas pabrėžė, jog atminties politika yra valstybės kompetencija, o visuomenės ir politikų raginimus jis vertina rimtai.

    Kapituloje klausimas turėtų būti svarstomas birželio 8 dieną. Baltosios Erelio ordinas Volodymyrui Zelenskiui buvo įteiktas 2023 metais balandžio 5 dieną, kai Lenkijos prezidento pareigas ėjo Andrzejus Duda, pabrėžęs Ukrainos vaidmenį stabdant Rusijos imperializmą ir ginant žmogaus teises.

    Į konfliktą sureagavo ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, raginęs „atvėsinti emocijas“ abipus sienos. Jo teigimu, istorija išlieka skausminga tema, tačiau dabartinėje saugumo situacijoje esminis tikslas turėtų būti vienybės išsaugojimas, nes pagrindinis regiono priešininkas yra Rusija.

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė nusivylimą, kad nebuvo atsižvelgta į Lenkijos istorinius jautrumus. Užsienio reikalų ministerija sprendimą įvertino vienareikšmiškai neigiamai, o diplomatiniais kanalais perdavė protestą ir išsikvietė Ukrainos atstovus aptarti situacijos.

    Ukrainos pusėje viena pirmųjų viešų reakcijų pasigirdo iš Lvivo mero Andrijaus Sadovojo. Jis akcentavo, kad kiekviena valstybė turi savus herojus, o karo akivaizdoje Ukraina ir Lenkija yra toje pačioje barikadų pusėje, kovodamos prieš Rusijos agresiją, kuri, jo žodžiais, kelia grėsmę demokratijai ne tik Ukrainoje.

    Istorinis ginčas sukasi apie UPA, kuri veikė 1942–1949 metais ir siejama su Ukrainos nacionalistiniu judėjimu. Lenkijoje UPA laikoma atsakinga už masines lenkų civilių žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 metais, o šie įvykiai Lenkijos politiniu lygmeniu yra pripažinti nusikaltimais, turinčiais genocido požymių.

    Istorikų vertinimai dėl aukų skaičiaus ir įvykių kvalifikavimo skiriasi, tačiau Lenkijos atminties politikoje tai išlieka vienas skaudžiausių XX amžiaus epizodų. Ukrainos viešojoje erdvėje UPA dažnai pristatoma pirmiausia kaip pasipriešinimo jėga, kovojusi už nepriklausomybę prieš nacistinę Vokietiją ir Sovietų Sąjungą, nors dalies UPA narių dalyvavimas nusikaltimuose taip pat pripažįstamas.

    Tokie istorijos klausimai ne kartą veikė Varšuvos ir Kijevo santykius net ir glaudaus bendradarbiavimo laikotarpiu. Pastaraisiais metais abi pusės ieškojo susitaikymo kelių per bendrus minėjimus ir sprendimus dėl istorinių tyrimų, tačiau simboliniai žingsniai, susiję su atmintimi ir pavadinimais, vis dar gali greitai tapti politinės įtampos katalizatoriumi.

  • Lenkija skuba laiką: iki gegužės pabaigos pasirašys 40 SAFE sutarčių už 43,7 mlrd. eurų

    Lenkija skuba laiką: iki gegužės pabaigos pasirašys 40 SAFE sutarčių už 43,7 mlrd. eurų

    Lenkija pradėjo itin spartų gynybos pirkimų etapą, siekdama iki gegužės pabaigos užbaigti apie 40 finansinių sutarčių pagal Europos Sąjungos instrumentą SAFE. Šis terminas svarbus todėl, kad pereinamuoju laikotarpiu kai kuriuos pirkimus galima finansuoti ir vienos valstybės sutartimis, o ne tik bendrais kelių šalių projektais.

    Gegužės 28 dieną Varšuvoje pasirašyti pirmieji dokumentai, susiję su kriptografijos sistemomis ir kibernetiniu saugumu. Ceremonijoje dalyvavo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėžę, kad lėšos turi pagreitinti pajėgumų stiprinimą ir vietos pramonės užsakymus.

    SAFE (Security Action For Europe) yra 150 mlrd. eurų vertės ES finansinis mechanizmas, skirtas paspartinti valstybių narių gynybos parengtį ir didinti Europos karinės pramonės gamybos apimtis. Instrumentas veikia paskolų principu: grąžinimo pradžia atidedama, o įsipareigojimai gali būti išdėstyti ilgam laikotarpiui, priklausomai nuo ES skolinimosi sąlygų.

    Pagal SAFE taisykles, finansavimas nukreipiamas į pajėgumus ir įrangą, kurių reikšminga dalis komponentų pagaminama ES, Europos ekonominėje erdvėje arba Ukrainoje. Tai reiškia, kad šalys, planuodamos pirkimus, privalo derinti operacinius poreikius su tiekimo grandinių reikalavimais ir pramoniniais pajėgumais regione.

    Lenkijai šiame instrumente numatyta 43,7 mlrd. eurų suma, didžiausia tarp dalyvaujančių valstybių. Tam, kad realiai prasidėtų lėšų srautai, šalis turi sudaryti paskolos sutartį su Europos Komisija ir užbaigti nacionalines procedūras, po kurių finansavimas gali būti naudojamas tiek naujiems, tiek tam tikromis sąlygomis refinansuojamiems kontraktams.

    Pagal viešai aptariamas kryptis, SAFE pinigai Lenkijoje siejami su plačiu gynybos projektų spektru: nuo kibernetinio saugumo ir ryšių apsaugos iki bepiločių sistemų, artilerijos ir šaudmenų. Nors detali pirkinių sudėtis dažnai neviešinama, valdžios užuominos ir pramonės pranešimai leidžia spręsti apie didelę paklausą dronams, amunicijai ir oro pajėgumų daugikliams.

    Minimi ir konkretūs sprendimai: bepiločiai „FlyEye“ ir „Warmate“, taip pat „GLADIUS“ sistemos iš „WB Group“, artilerijos kryptys, pėstininkų kovos mašinos Borsuk, savaeigės haubicos „Krab“, 155 mm artilerijos šaudmenys, priešdroninė sistema SAN, nešiojamosios oro gynybos sistemos „Piorun“. Taip pat aptariami infrastruktūros ir Baltijos jūros saugumo poreikiai, įskaitant specializuotus laivus duomenims rinkti bei gelbėjimo ir kritinės infrastruktūros apsaugos projektus.

    Greitas sutarčių pasirašymo tempas siejamas ir su praktiniu aspektu: didžioji dalis dokumentų jau buvo suderinti derybose, todėl likęs etapas dažnai laikomas formalumu. Dėl sutarčių gausos dalis jų gali būti pasirašoma be viešų ceremonijų, o dėmesys sutelkiamas į labiausiai politiškai ir pramoniniu požiūriu reikšmingus kontraktus.

    SAFE instrumentas yra platesnės ES gynybos stiprinimo krypties dalis, kurią paskatino saugumo situacija Europoje ir poreikis greitai didinti gamybos pajėgumus. Lenkijos atvejis rodo, kad valstybės, turinčios parengtus projektus ir aktyvią vietos pramonę, siekia maksimaliai išnaudoti trumpus procedūrinius langus, kad finansavimas kuo greičiau virstų realiais pajėgumais.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašys saugumo sutartį: kibernetinis ir sveikatos saugumas centre

    Kas numatyta sutartyje?

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad trečiadienį bus pasirašyta Lenkijos ir Jungtinės Karalystės partnerystės sutartis saugumo ir gynybos srityje. Jo teigimu, dokumentas turi sustiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą ir realiai didinti Lenkijos saugumą taikos metu.

    Pasak vyriausybės vadovo, tarp svarbiausių sutarties akcentų bus kibernetinis saugumas ir sveikatos saugumas. Šios sritys vis dažniau traktuojamos kaip nacionalinio atsparumo dalis, greta tradicinės gynybos ir atgrasymo priemonių.

    Kodėl svarbus kibernetinis saugumas?

    Kibernetinis saugumas pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių Europos valstybių klausimų dėl augančių atakų prieš valstybines institucijas, energetikos, finansų ir ryšių infrastruktūrą. Tokios atakos dažnai siejamos su geopolitine įtampa ir informaciniu spaudimu regione, todėl valstybės plečia partnerystes žvalgybos, incidentų valdymo ir kritinės infrastruktūros apsaugos srityse.

    Praktikoje tai paprastai reiškia greitesnį informacijos apsikeitimą apie grėsmes, bendras pratybas, suderintas reakcijos procedūras ir didesnę paramą institucijoms bei strateginiams sektoriams. Kuo artimesni sąjungininkai, tuo lengviau koordinuoti veiksmus, kai ataka peržengia vienos valstybės ribas.

    Sveikatos saugumas kaip atsparumo dalis

    Sveikatos saugumas po pandemijos Europoje įgavo naują svorį, nes sveikatos sistemos pajėgumas tapo tiesiogiai susijęs su valstybės gebėjimu užtikrinti paslaugų tęstinumą krizių metu. Į šią sąvoką vis dažniau įtraukiamas pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, tiekimo grandinių patikimumas ir kritinių medicinos paslaugų apsauga.

    Tuskas pabrėžė, kad būtent kibernetinis ir sveikatos saugumas turėtų tapti svarbiomis planuojamos partnerystės dalimis. Tai signalizuoja, kad gynybos sutartys šiandien apima ne tik kariuomenių sąveiką, bet ir platesnį atsparumo priemonių spektrą.

    Bendradarbiavimo fonas ir kontekstas

    Lenkijos vyriausybės vadovas priminė, kad panašų sustiprinto bendradarbiavimo ir draugystės susitarimą Lenkija prieš metus pasirašė su Prancūzija. Anot jo, tai yra nuosekli strategija stiprinti ryšius su valstybėmis, kurios yra pasirengusios realiai prisidėti prie saugumo didinimo.

    Kaip vieną svarbiausių argumentų glaudesniam bendradarbiavimui Tuskas nurodė jau vykstančią Lenkijos ir Jungtinės Karalystės koordinaciją teikiant paramą Ukrainai. Jo vertinimu, tokia praktinė sąveika sudaro pagrindą plėsti partnerystę ir įtvirtinti ją aukščiausio politinio lygmens susitarimu.

    Apie planuojamą sutarties pasirašymą Tuskas anksčiau buvo užsiminęs po susitikimo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Dabar, pasak Lenkijos premjero, dokumentas turėtų būti pasirašytas trečiadienį, o jo tikslas – didesnis abiejų šalių saugumas ir atsparumas šiuolaikinėms grėsmėms.

  • Krokuvoje referendumas nuvertė liberalų merą: smūgis Donaldo Tusko stovyklai ir signalas miestams

    Krokuvoje referendumas nuvertė liberalų merą: smūgis Donaldo Tusko stovyklai ir signalas miestams

    Lenkijos Krokuvoje vietos referendumas baigėsi liberaliojo mero Aleksandro Miszalskio atšaukimu iš pareigų. Šis rezultatas laikomas reikšmingu smūgiu ministro pirmininko Donaldo Tusko remiamai Pilietinei koalicijai ir gali paskatinti panašias politines kampanijas kituose šalies miestuose.

    Balsavime dalyvavo beveik 30 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų, o referendumo galiojimo kartelė siekė 26,98 proc. Iš atėjusiųjų balsuoti net 97,93 proc. pasisakė už mero atšaukimą, prieš buvo mažiau nei 2,1 proc.

    Referendumą inicijavo opozicinė Teisės ir teisingumo partija bei kraštutinių dešiniųjų politinė jėga Konfederacija. Kampanijos organizatoriai teigė surinkę daugiau nei 130 000 parašų, o merą kritikavo kaip nuo kasdienio miestiečių gyvenimo nutolusį technokratą.

    Miszalskis meru buvo išrinktas 2024 metais, žadėdamas žalesnę miesto politiką ir su aplinkosauga susijusius sprendimus, panašius į taikomus Varšuvoje. Vis dėlto augantis nepasitenkinimas planuojamais aplinkosauginiais ribojimais ir didėjančiais automobilių statymo mokesčiais tapo vienu svarbiausių opozicijos mobilizacijos veiksnių.

    „Ne viską pavyko įgyvendinti taip, kaip buvau numatęs, – sakė Aleksandras Miszalskis.

    „Taip pat suprantu, kad kai kurie sprendimai ir juos lydėjusios emocijos lėmė, jog dalis gyventojų prarado man pasitikėjimą“, – pridūrė jis.

    Prieš referendumą atlikta apklausa rodė, kad didžiausias gyventojų priekaištas siejosi su miesto mažos taršos zona, kuri riboja labiau teršiančių automobilių patekimą į tam tikras teritorijas. Nors krokuviečiams taikomos išimtys, kritikai sugebėjo šią temą pateikti kaip papildomą naštą „paprastiems“ žmonėms, o tokia retorika tapo kampanijos ašimi.

    Tokie konfliktai dėl eismo ribojimų, taršos zonų ir miesto erdvių pertvarkos pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje. Miestų žaliosios priemonės dažnai susiduria su pasipriešinimu, kai gyventojai jas sieja su didesnėmis išlaidomis, sudėtingesniu susisiekimu ar per menku paaiškinimu, kam konkrečiai tie sprendimai skirti.

    Be aplinkosauginių klausimų, dalis rinkėjų akcentavo ir nepasitenkinimą dėl tariamo savivaldybės postų dalijimo politiniams bendražygiams. Meras šiuos kaltinimus neigė, tvirtindamas, kad paskyrimai buvo paremti kompetencija, tačiau reputacinė žala kampanijos metu tapo papildomu argumentu jo oponentams.

    Referendume buvo galima balsuoti ir dėl visos miesto tarybos atšaukimo, kurioje daugumą turėjo Pilietinė koalicija, tačiau šiam balsavimui pritrūko dalyvavimo kartelės. Tai parodė, kad dalis gyventojų savo nepasitenkinimą sutelkė į vieną politinę figūrą, o ne į visą miesto valdžios struktūrą.

    Po mero atšaukimo Krokuvą laikinai valdys paskirtas komisaras, o per artimiausius tris mėnesius turi būti surengti nauji mero rinkimai. Nacionaliniu mastu šis atvejis gali tapti precedentu, kurį dešiniosios jėgos bandys kartoti kituose didmiesčiuose, ypač ten, kur žalieji sprendimai susiduria su dideliu visuomenės skepticizmu.

  • Vengrija svarsto JAV SGD kelią per Lenkiją: ką lems Gdansko terminalas ir tranzito kaina?

    Vengrija svarsto JAV SGD kelią per Lenkiją: ką lems Gdansko terminalas ir tranzito kaina?

    Energetikos tiekimo diversifikacija

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Vengrijos politikas Péteris Magyaras Varšuvoje aptarė, kad Europos Sąjungos valstybės gali savarankiškai spręsti, iš ko pirkti energiją. Vis dėlto jie pabrėžė bendrą regiono tikslą – mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir plėsti alternatyvius kelius.

    Pasak D. Tusko, Lenkija siūlo Vengrijai praktines galimybes didinti tiekimo pasirinkimą, įskaitant bendrus infrastruktūros projektus ir investicijas. Ši kryptis atitinka po 2014 metų ES suaktyvėjusią politiką stiprinti jungtis ir kurti atsparesnį energetikos tinklą Vidurio ir Rytų Europoje.

    JAV SGD per Gdanską

    Agentūros „Reuters“ cituota informacija rodo, kad Lenkija planuoja siūlyti Vengrijai prieigą prie JAV suskystintų gamtinių dujų per naują Gdansko SGD terminalą. Nurodoma, kad terminalas turėtų pradėti veikti 2028 metais, o tai potencialiai atvertų dar vieną maršrutą regionui.

    Tokio sprendimo logika paprasta: SGD terminalai leidžia pirkti dujas globalioje rinkoje ir mažina riziką, susijusią su vienu vamzdynų koridoriumi. Tačiau konkurencingumas priklauso ne tik nuo pačių dujų kainos, bet ir nuo logistikos grandinės, pajėgumų rezervavimo bei perdavimo tarifų.

    Kainos ir tranzito mokesčiai

    P. Magyaras Lenkijos transliuotojui TVN24 teigė, kad Vengrija norėtų mažesnės SGD kainos, o dabartines sąlygas apibūdino kaip dar nepakankamai konkurencingas. Jo vertinimu, situaciją galėtų pagerinti mažesni tranzito mokesčiai arba sprendimai ES lygmeniu, kurie didintų SGD patrauklumą.

    „Būtume laimingiausi, jei tranzito mokestis būtų mažesnis arba jei Europos Sąjunga padėtų padaryti SGD konkurencingesnes“, – sakė Péteris Magyaras.

    SGD importo atveju galutinė kaina paprastai susideda iš kelių dalių: tiekimo sutarties, suskystinimo ir laivybos, terminalo paslaugų bei perdavimo tinklų mokesčių. Todėl net ir atsiradus naujam terminalui, galutinis rezultatas Vengrijai priklausytų nuo to, kokiomis sąlygomis būtų rezervuojami pajėgumai ir kiek kainuotų transportavimas iki vartotojų.

    Vengrija jau anksčiau buvo pasirašiusi SGD sutartis su „Shell“, „Chevron“ ir „Engie“, taip diversifikuodama tiekimo portfelį. Lygiagrečiai regione plečiami vamzdynų pajėgumai, tarp jų projektai su Kroatija, taip pat viešai aptariama galimybė ateityje sujungti tinklus su Slovėnija.

  • Lenkija planuoja 75 proc. mokestį naftos sektoriaus viršpelniui: „Orlen“ įvardijamas tarp taikinių

    Lenkijos Vyriausybė ruošia įstatymo projektą dėl mokesčio nuo viršpelnių, susijusių su kai kurių skystųjų degalų gamyba ir prekyba. Pagal Vyriausybės teisėkūros planuose nurodytą grafiką, dokumentą siekiama parengti taip, kad jis galėtų būti priimtas iki birželio pabaigos.

    Už projektą atsakinga Lenkijos finansų ministerija, o Vyriausybės planuojamas sprendimo priėmimo terminas siejamas su 2026 metų antruoju ketvirčiu. Tikslas įvardijamas aiškiai: dalį virš įprastų rinkos sąlygų gautų naftos sektoriaus pajamų nukreipti į valstybės finansuojamas apsaugos priemones.

    Su kuo siejamas naujas mokestis

    Teisėkūros planuose mokestis siejamas su nuo kovo pabaigos taikomu paketu Ceny Paliwa Niżej (CPN), kuriuo numatytos mažesnės kai kurių mokesčių normos ir kasdien skelbiamos maksimalios mažmeninės degalų kainos. Vyriausybė pabrėžia, kad tokios priemonės kainuoja biudžetui, todėl ieškoma papildomų pajamų šaltinių.

    Finansų ministerija argumentuoja, kad nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių sektoriaus uždarbių ir taip mažinti spaudimą viešiesiems finansams. Šis modelis pastaraisiais metais Europoje buvo svarstomas ir kitose šalyse, kai energetikos įmonių pelnai išaugdavo dėl išorinių sukrėtimų, o ne vien dėl veiklos efektyvumo.

    Kas būtų apmokestinama ir kaip skaičiuojama

    Pagal skelbiamas prielaidas mokestis būtų taikomas verslams, kurie gamina tam tikrus skystuosius degalus arba juos importuoja, laikotarpiu nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Apmokestinimo bazė būtų pajamų perteklius, palyginti su 2025 metų pardavimo marža, padidinta 20 proc.

    Kitaip tariant, 2025 metų vidutinė marža, pakelta 20 proc., taptų atskaitos tašku, o virš jos uždirbta dalis būtų laikoma viršpelnio komponentu. Dokumentuose pabrėžiama, kad taip esą saugoma „įprasta“ įmonių grąža ir neapmokestinamas standartinis veiklos augimas.

    75 proc. tarifas ir deklaravimas

    Numatomas mokesčio tarifas siektų 75 proc. nuo apskaičiuotos bazės. Finansų ministerija teigia, kad tarifas atspindi netikėtų naudų mastą, tačiau kartu palieka dalį lėšų įmonėms.

    Surinkimo mechanizmas būtų paremtas savarankišku apskaičiavimu: planuojamos mėnesinės įmokos ir metinis perskaičiavimas pateikiant specialią deklaraciją. Tokia schema, kaip argumentuojama, leistų biudžetą pildyti nuosekliai ir kartu ribotų administracinę naštą.

    Lenkijos finansų ministerija savo biudžeto planavimo dokumentuose nurodo, kad mokestis turėtų kompensuoti dalį biudžeto pajamų netekčių, atsirandančių dėl CPN paketo. Finansų ministras Andrzej Domański yra viešai minėjęs, kad planuojamos įplaukos galėtų viršyti 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, o tarp įmonių, kurios galėtų patekti į taikymo lauką, įvardijamas Orlen.

    „Nauja įmoka leistų perskirstyti dalį viršnorminių naftos sektoriaus pelnų ir finansuoti apsaugos priemones, kurios šiuo metu slegia biudžetą“, – teigiama Vyriausybės teisėkūros planuose cituojamoje argumentacijoje.