Tag: Donaldas Tuskas

  • Lenkijos Seimas balsavo dėl nepasitikėjimo D. Tusko vyriausybe: sprendimas jau priimtas

    Lenkijos Seime ketvirtadienį įvyko balsavimas dėl konstruktyvaus nepasitikėjimo ministro pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama Vyriausybe.

    Kaip skelbia Lenkijos portalas „wPolityce“, iniciatyvą Seime pateikė opozicijos klubo „Rozwój Plus“ frakcija, siejamas su buvusiu premjeru Mateuszu Morawieckiu.

    Parlamente šis klausimas buvo svarstomas po įtemptos ir audringos diskusijos. Balsavimas surengtas kiek prieš 17 valandą.

    Be paties nepasitikėjimo klausimo, konstruktyvaus balsavimo metu svarbu ir tai, kas būtų siūlomas naujuoju ministru pirmininku, jei dabartinė Vyriausybė netektų pasitikėjimo.

    Ką siūlė į premjerus

    Prieš balsavimą buvo paskelbta, kad Marekas Jurekas pareiškė esąs pasirengęs vadovauti techninei Vyriausybei, jei iniciatyva Seime sulauktų palaikymo.

    Tokie „techninės Vyriausybės“ scenarijai paprastai siejami su laikinu valdymu ir bandymu stabilizuoti situaciją, tačiau sprendimą šiuo atveju turėjo priimti Seimo dauguma.

    Seimo balsavimas jau įvyko

    Po diskusijų Lenkijos Seimas perėjo prie balsavimo, o sprendimas dėl inicijuoto konstruktyvaus nepasitikėjimo jau priimtas.

    Daugiau detalių apie tikslius balsavimo rezultatus pateiktame tekste nenurodoma.

  • Lenkijoje nuo trečiadienio mažinamos maksimalios degalų kainos: 95 benzinas – 5,99 zl

    Lenkijoje vairuotojai nuo trečiadienio už degalus turėtų mokėti mažiau – Vyriausybė dar kartą sumažino maksimalias kainas degalinėse.

    Kaip skelbiama, nustatytos naujos „lubos“: 95 benzino litras kainuos ne daugiau kaip 5,99 zl, o dyzelino – 7,57 zl.

    Šios kainos yra maksimalios, todėl degalinės negalės pardavinėti brangiau, tačiau galės taikyti ir mažesnius tarifus.

    Už nustatytų maksimalių kainų viršijimą numatyta bauda, galinti siekti iki 1 mln. zl.

    Kiek keičiasi kainos

    Palyginti su antradieniu, 95 benzino maksimali kaina mažėja nuo 6,02 zl iki 5,99 zl, o dyzelino – nuo 7,64 zl iki 7,57 zl.

    Taip pat mažinama ir 98 benzino kaina: nauja maksimali riba – 6,64 zl už litrą (anksčiau buvo 6,68 zl).

    Programos „Ceny Paliwa Niżej“ kontekstas

    Maksimalių kainų mažinimas yra trečiosios vyriausybinės programos „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) dalis, kuria siekiama pristabdyti staigesnį kainų augimą degalinėse.

    Nurodoma, kad programa finansuojama iš naujo 60 proc. mokesčio, taikomo degalų bendrovių „viršpelniui“.

    Tekste taip pat minima, jog įstatymą pasirašė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tačiau dokumentas perduotas Konstituciniam Tribunolui.

    Pirmoji CPN programos versija įvesta 2026 metų kovo pabaigoje reaguojant į naftos kainų šuolį, siejamą su ginkluotu konfliktu tarp JAV, Izraelio ir Irano, o antroji – galiojo trumpesnį laiką vasaros laikotarpiu.

  • Lenkijos vyriausybė žada „įšaldyti“ dujų kainas, Tuskas kalba ir apie elektrą

    Lenkijos vyriausybė paskelbė planą „įšaldyti“ energijos kainas namų ūkiams. Pagal šiuos ketinimus dujų kaina 2027 metais turėtų likti dabartiniame lygyje – 197,29 zloto už megavatvalandę (MWh).

    Apie tai kalbėdamas ministras pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat užsiminė, kad bus dirbama ir su elektros energijos kainomis. Kol kas detalesni sprendimai dėl elektros nebuvo išdėstyti, tačiau kryptis – ieškoti būdų stabilizuoti kainas gyventojams.

    Toks kainų „įšaldymo“ planas reiškia siekį apsaugoti namų ūkius nuo galimų kainų šuolių ateityje. Pateiktas konkretus dujų kainos dydis rodo, kad valdžia orientuojasi į aiškų atskaitos tašką, kurį būtų galima išlaikyti ir po kelerių metų.

    Gyventojams tai aktualu todėl, kad energijos kainos tiesiogiai atsispindi kasdienėse išlaidose – nuo šildymo iki maisto gaminimo, o elektros kaina svarbi praktiškai visiems namų ūkiams. Kol kas aišku tik tai, kad dujų kainai numatomas konkretus „lubų“ lygis, o sprendimai dėl elektros dar tik rengiami.

  • Lenkijos ministrė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz traukiasi iš vyriausybės po ginčo su D. Tusku

    Lenkijoje iš vyriausybės pasitraukė fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz. Apie sprendimą ji paskelbė socialiniuose tinkluose, nurodydama, kad pareigų atsisako spalio pabaigoje 2026 metais.

    Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, jos pasitraukimo fone – įtampa dėl vicepremjerės posto. Pranešama, kad prieš sprendimą kilo ginčas su ministru pirmininku Donaldu Tusku.

    Politinis konfliktas siejamas ir su didėjančia trintimi valdančiojoje koalicijoje. Nurodoma, kad papildomų nesutarimų įnešė balsavimas Seime dėl dviejų kadencijų ribojimo savivaldoje panaikinimo.

    Laidoje „Alfabet Millera“ buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Leszekas Milleris teigė, jog konfliktas brendo kurį laiką. Vis dėlto, jo vertinimu, ši situacija neturėtų kelti grėsmės valdančiosios koalicijos stabilumui.

    Ginčo priežastis – vicepremjerės postas

    Pasak pranešimų, būtent nesutarimas dėl vicepremjerės pareigų tapo vienu iš svarbiausių veiksnių, nulėmusių ministrės sprendimą trauktis. Tai rodo, kad ginčas buvo ne tik asmeninis, bet ir susijęs su įtakos pasidalijimu koalicijos viduje.

    Ministrės atsistatydinimas reiškia, kad artimiausiu metu vyriausybei teks spręsti tiek jos pareigų perėmimo, tiek politinės pusiausvyros klausimus. Tokie pokyčiai paprastai tampa jautrūs, kai koalicijoje jau yra susikaupę nesutarimų.

    Balsavimas Seime pagilino įtampą

    Tekste pažymima, kad koalicijos atmosferą apsunkino ir balsavimas Seime dėl dviejų kadencijų ribojimo savivaldos vadovams panaikinimo. Šis klausimas Lenkijoje yra politiškai aštrus, nes tiesiogiai susijęs su vietos valdžios atsinaujinimo ir įtakos regionuose tema.

    Nors Leszekas Milleris situaciją apibūdino kaip ilgiau brendusį konfliktą, jis teigė nematantis pagrindo manyti, kad ministrės pasitraukimas galėtų sugriauti koaliciją. Tai leidžia manyti, kad bent kol kas pagrindinis iššūkis bus ne valdžios daugumos išlikimas, o vidaus santykių stabilizavimas.

  • Tuskas sukritikavo Nawrockio veto dėl DSA: „nukenčia Lenkijos vaikai ir tėvai“

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas griežtai sukritikavo prezidento Karolo Nawrockio sprendimą vetuoti vyriausybės siūlytą įstatymo pataisą, susijusią su Skaitmeninių paslaugų aktu (DSA). Jo teigimu, dėl tokio veto laimi neapykantos skleidėjai, rusiškos trolių fermos ir pedofilai, o didžiausios pasekmės tenka vaikams ir jų tėvams.

    Veto buvo paskelbtas penktadienį – prezidentas atsisakė pasirašyti pataisą, kuri turėjo padėti greičiau riboti prieigą prie internete skelbiamo nelegalaus turinio. Tuskas tą pačią dieną viešai pareiškė, kad vargiai yra svarbesnė tema, kuri turėtų vienyti politikus nepaisant pažiūrų, nei vaikų apsauga nuo nusikaltėlių internete.

    Pagal vetuotą projektą buvo numatyta sukurti procedūrą, kuri leistų operatyviai priimti nurodymus dėl neteisėto turinio prieigos apribojimo. Tai – viena iš priemonių, kuriomis siekiama, kad platformos greičiau reaguotų į pavojingą ar neteisėtą medžiagą.

    Diskusija dėl DSA įgyvendinimo Lenkijoje vyksta platesniame ginče apie saugumą internete ir žodžio laisvės ribas: prezidentas pabrėžia piliečių laisvių ir saugumo argumentus, o vyriausybė akcentuoja, kad dabartinių įrankių nepakanka, kai kalbama apie vaikų apsaugą.

    Kodėl prezidentas vetavo pataisą

    Karolas Nawrockis aiškino, kad neketina pasiduoti valdančiųjų spaudimui, ypač kai, jo vertinimu, sprendžiami piliečių saugumo ir laisvės klausimai. Jis taip pat tvirtino, kad valstybė jau dabar turi priemonių, leidžiančių apsaugoti visuomenę nuo grėsmių internete.

    Vis dėlto šis sprendimas sulaukė kritikos ne tik iš premjero. Nerimą išreiškė ir Valstybinė komisija, užsiimanti nepilnamečių iki 15 metų seksualinio išnaudojimo prevencija – jos vertinimu, veto reiškia svarbių mechanizmų, skirtų jauniausių interneto vartotojų apsaugai, įgyvendinimo atidėjimą.

    Kokios priemonės buvo numatytos

    Komisija atkreipė dėmesį, kad pataisoje buvo sprendimų, kurie galėjo realiai sustiprinti vaikų apsaugą. Tarp jų minėtos greitesnės platformų reakcijos į nelegalų turinį, tokios medžiagos blokavimas, amžiaus patikros mechanizmai ir su platformų veikla susijusių rizikų vertinimas.

    Praktikoje tokie instrumentai yra svarbūs dėl to, kad neteisėtas turinys internete gali plisti labai greitai, o pavėluota reakcija dažnai reiškia, kad žala jau būna padaryta – ypač kalbant apie nepilnamečių saugumą.

    Vyriausybė žada naują įstatymą

    Vetuota DSA įgyvendinimo pataisa buvo vienas iš dviejų projektų, kuriuos vyriausybė parengė po ankstesnio prezidento veto metų pradžioje, kai buvo blokuotos kitos su elektroninių paslaugų reglamentavimu susijusios pataisos.

    Po naujausio sprendimo Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė, kad bus rengiamas dar vienas įstatymas, skirtas saugumui internete stiprinti.

  • Tuskas pakvietė prezidentą Nawrockį į Sopotą, bet Prezidentūra kelia sąlygas pokalbiui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai pakvietė prezidentą Karolį Nawrockį su šeima į prieškalėdinį susitikimą savo namuose Sopote. Kvietime siūloma kartu pasidalyti kalėdaičiu ir pasikalbėti.

    Prezidentūra šį gestą įvertino kritiškai – kaip politinį žaidimą. Tačiau kartu leido suprasti, kad pokalbis įmanomas, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos, susijusios su konfliktu dėl Konstitucinio Tribunolo.

    Kvietimas nuskambėjo Lenkijai minint Nepriklausomybės dieną – 2026 metų lapkričio 11-ąją. Tuo metu įtampa tarp Vyriausybės ir Prezidentūros jau buvo sustiprėjusi dėl užsitęsusio ginčo dėl tribunolo.

    Situaciją aptariant laidoje „Dudek o polityce“, istorikas ir politologas prof. Antoni Dudekas atkreipė dėmesį, kad kvietimas turi politinį atspalvį, bet gali būti naudingas komunikaciškai – daliai rinkėjų jis gali atrodyti kaip signalas, jog premjeras bent formaliai pasirengęs ieškoti susitarimo.

    Kvietimas paskelbtas per valstybines iškilmes

    Pasak tekste pateikiamos informacijos, D. Tuskas kvietimą prezidentui pateikė viešai per 11-osios lapkričio minėjimą. Jis pasiūlė susitikti dar iki Kūčių ir į svečius atvykti kartu su sutuoktine bei vaikais.

    Premjero iniciatyva pasirodė tuo metu, kai ginčas tarp valdžios institucijų tapo viena ryškiausių Lenkijos vidaus politikos temų, o jo epicentre atsidūrė Konstitucinis Tribunolas.

    Prezidentūros sąlygos susijusios su Konstituciniu Tribunolu

    Prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius pareiškė, kad kvietimas esą buvo ciniška politinė taktika. Vis dėlto prezidento aplinka nurodė, kad dialogas būtų įmanomas, jei Vyriausybė atsižvelgtų į sąlygas dėl ginčo aplinkybių.

    Tarp minimų reikalavimų – kariuomenės ir policijos patraukimas nuo tribunolo būstinės bei leidimas Bogdanui Święczkowskiui patekti į pastatą. Ginčas apima ir procedūras, susijusias su Konstitucinio Tribunolo pirmininku bei teisėjų skyrimu.

    Politologas: tai gali būti naudingas komunikacinis ėjimas

    Prof. A. Dudeko vertinimu, kvietimas greičiausiai neatsitiktinis ir susijęs su politine dinamika, tačiau gali suveikti kaip bandymas parodyti premjerą kaip atviresnį susitarimui. Pasak jo, daliai neapsisprendusių rinkėjų tai gali pasirodyti svarbu, ypač aštrių konfliktų fone.

    Vis dėlto profesorius prognozavo, kad prezidentas kvietimo greičiausiai nepriims, o premjeras – neįgyvendins Prezidentūros keliamų sąlygų. Todėl, anot jo, nereikėtų tikėtis nei susitikimo prieš Kūčias, nei greito konflikto atslūgimo artimiausiu metu.

    Tekste taip pat primenama, kad įtampa gali stiprėti artėjant Lenkijos parlamento rinkimams, numatytiems 2027 metų rudenį.

  • Tuskas: susivienijusi ES gali tapti „27 kartus produktyvesnė“ ir atsigriebti DI lenktynėse

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad Europos Sąjunga, suderinusi 27 valstybių narių veiksmus dirbtinio intelekto (DI) srityje, galėtų šoktelėti produktyvumu ir sustiprinti savo pozicijas pasaulinėse DI lenktynėse.

    Apie tai jis kalbėjo po neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio Dubline, kuriame viena pagrindinių temų buvo DI potencialas didinant Europos konkurencingumą. Kaip skelbia portalas WNP.pl, tai buvo pirmoji tokio lygio strateginė ES lyderių diskusija šia tema.

    Savo įraše socialiniame tinkle „X“ D. Tuskas pabrėžė masto svarbą: jo teigimu, veikdama kartu Europa įgytų didesnę galią ir įtaką, o koordinacija leistų tapti „27 kartus produktyvesnei“ bei pasiekti „27 kartus platesnį paslaugų spektrą“.

    Premjeras akcentavo, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija pranašumą įgyja būtent dėl didelės veiklos apimties, todėl Europa turi ieškoti būdų veikti vieningiau ir greičiau paversti mokslinius pasiekimus pramoniniu potencialu.

    Ką siūlo D. Tuskas

    Vienas iš D. Tusko siūlymų – kurti lyderiaujančius DI mokslinių tyrimų institutus, kurie padėtų sutelkti išteklius ir paspartinti inovacijų perkėlimą į verslą bei pramonę.

    Kita jo minima kryptis – efektyviau organizuoti finansavimą. Premjeras ragino atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo modelio ir daugiau veikti bendromis ES pastangomis.

    Taip pat jis paragino užtikrinti, kad realiai veiktų 27 valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“ – Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės režimas, skirtas palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Su kuo kalbėjosi ES lyderiai

    Dubline ES lyderiai susitiko ir su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti modelius kaip alternatyvą JAV technologijų milžinų sprendimams.

    Dar vienas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Tekste nurodoma, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu gavo Nobelio fizikos premiją.

  • Tuskas: Lenkija įtraukta į E5 formatą deryboms dėl taikos Ukrainoje su JAV ir Rusija

    Po neformalaus Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Dubline Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pranešė, kad šalis bus įtraukta į naują E5 formatą. Ši grupė, pasak jo, turėtų atstovauti Europai taikos derybose dėl karo Ukrainoje, kuriose dalyvautų ir JAV, Ukraina bei Rusija.

    E5 apibūdinamas kaip neformalus penkių valstybių formatas, skirtas užtikrinti vieningą Europos poziciją. Į jį įtrauktos Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Lenkija.

    D. Tuskas pabrėžė, kad Lenkijos įtraukimas reiškia didesnį šalies vaidmenį sprendžiant regiono saugumo klausimus. Jo teigimu, tai signalas, kad Varšuvos balsas dėl Ukrainos ir rytinio Europos flango bus girdimas prie derybų stalo.

    Kartu akcentuojama ir platesnė europinė dimensija: E5 turėtų padėti kalbėti „vienu balsu“, kad derybose nebūtų išskaidytų, tarpusavyje konkuruojančių Europos pozicijų.

    E5 formatas ir Lenkijos vaidmuo

    Naujasis formatas pristatomas kaip siauresnė lyderių grupė, kuri koordinuotų Europos dalyvavimą derybose. Skelbiama, kad prie E5 darbo taip pat prisidėtų pagrindinių Europos institucijų vadovai.

    Lenkijai tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas: būdama E5 dalimi, ji patenka į valstybių ratą, kuris, tikėtina, turės didžiausią įtaką formuojant europinę poziciją ir derybų darbotvarkę.

    Sąlygos deryboms: „teisinga taika“, o ne bet kokia kaina

    D. Tuskas aiškiai nurodė, kad derybų tikslas – teisinga taika, o ne susitarimas bet kokia kaina. Jo teigimu, esminė E5 laikysena – nesutikti su nuolaidomis Rusijai, kurios galėtų pažeisti dabartinę Europos saugumo tvarką.

    Tokia pozicija reiškia siekį išlaikyti tvirtą ir vieningą kursą, kad derybose nebūtų grįžtama prie principų, kuriais remiasi Europos saugumo architektūra, peržiūrėjimo.

    Kas kalbės Europos vardu

    Kaip nurodoma, jei reikėtų vieno oficialaus Europos balso, juo turėtų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Vis dėlto pabrėžiama, kad didžioji dalis darbo vyks ekspertiniu lygiu, kur sprendžiamos techninės detalės ir formuluojami konkretūs derybų rėmai.

    Pasak D. Tusko, tokia struktūra turėtų užtikrinti, kad Lenkijos pozicija bus atstovaujama ne tik politiniuose pareiškimuose, bet ir rengiant realius sprendimus, turinčius įtakos saugumui regione.

  • Tuskas: suvienijusi DI pajėgas ES galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad Europos Sąjunga, suvienijusi pastangas dirbtinio intelekto (DI) srityje ir geriau koordinuodama veiksmus, galėtų tapti „27 kartus produktyvesnė“.

    Apie tai jis kalbėjo po penktadienį Dubline vykusio neformalaus Europos Vadovų Tarybos posėdžio, kuriame DI ir jo potencialas stiprinant Europos konkurencingumą tapo pagrindine tema. Tai buvo pirmoji strateginė ES lyderių diskusija šiuo klausimu.

    D. Tuskas pabrėžė, kad DI lenktynės yra dar vienas „varžymasis“, kuriame dalyvauja ir Europos Sąjunga. Pasak jo, pranašumą dažnai lemia mastas, todėl atskirų valstybių veiksmai, veikdami pavieniui, sunkiau konkuruoja su didžiosiomis pasaulio galiomis.

    Ministro pirmininko teigimu, koordinuotos 27 valstybių narių pastangos galėtų suteikti didesnį paslaugų pasirinkimą ir paspartinti augimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV ir Kinija įgauna persvarą būtent dėl galimybės veikti dideliu mastu.

    Siūlo bendras DI institucijas ir „28-ąjį režimą“

    D. Tuskas ragino stiprinti Europos pozicijas per konkrečius sprendimus – kurti lyderiaujančius DI tyrimų institutus ir geriau paversti mokslo rezultatus pramoniniu potencialu.

    Be to, jis paragino, kad realiai pradėtų veikti 27 valstybių bendradarbiavimo mechanizmas, vadinamas „28-uoju teisiniu režimu“. Tai Europos Komisijos siūlomas vieningas, pasirenkamas įmonių teisės modelis, kuris turėtų palengvinti verslo kūrimą ir plėtrą per valstybių sienas.

    Ministro pirmininko žinia – Europai verta atsisakyti išskaidyto ambicijų finansavimo ir daugiau veikti kartu, kad žemynas užimtų jam priklausančią vietą DI revoliucijoje.

    Susitikimai su „Mistral AI“ vadovu ir Geoffrey Hintonu

    Dubline ES lyderiai taip pat susitiko su Arthuru Menschu, Prancūzijos bendrovės „Mistral AI“ generaliniu direktoriumi. Ši įmonė laikoma vienu svarbiausių Europos žaidėjų DI srityje ir siekia kurti alternatyvius modelius JAV kuriamiems sprendimams.

    Kitas susitikimo svečias – Geoffrey Hintonas, laikomas vienu iš DI srities pradininkų. Straipsnyje primenama, kad 2024 metais jis kartu su Johnu Hopfieldu buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje.

  • Lenkijoje apgadintas KO parlamentaro biuras: ant sienų – užrašai „Tusk“ ir šūkis apie „Republiką“

    Lenkijoje vandalai apgadino opozicinės Koalicijos Obywatelskos (KO) parlamentaro Michało Jaroso biurą Trzebnicoje – ant pastato sienų ir langų atsirado dažais išpurkšti politiniai užrašai, tarp jų du kartus pakartotas „Tusk“.

    Apie incidentą politikas pranešė viešai, pasidalijęs nuotraukomis ir patikslinęs, kad ant pastato atsirado šūkis „Ręce precz od Republiki“ bei kiti užrašai, nukreipti prieš Donaldą Tuską.

    Pasak M. Jaroso, užrašai greičiausiai buvo padaryti aerozoliniais dažais. Apgadinta ne tik siena, bet ir biuro langai.

    Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad prie biuro yra įrengtos vaizdo kameros, tad į užrašų autorius kreipėsi su užuomina, jog jie gali būti identifikuoti.

    Parlamentaras susiejo įvykį su diskusijomis dėl „Telewizja Republika“

    Reaguodamas į vandalizmą, M. Jaros savo įraše užsiminė apie „Telewizja Republika“ eteryje pasirodžiusius pasisakymus, susijusius su įvykiais Krokuvoje po 24 metų asmens surengto išpuolio.

    Tekste nurodoma, kad po šio išpuolio buvo sužeista keliolika žmonių, o šeši žuvo.

    Taip pat skelbiama, jog Krokuvos apygardos prokuratūra ketvirtadienį, lapkričio 12 dieną, pradėjo tyrimą dėl pasisakymų „Telewizja Republika“ eteryje po teroro išpuolio.

    Prokuratūros teigimu, tyrimas pradėtas, be kita ko, dėl galimo šmeižto.