CP v2

Tag: Donaldas Tuskas

  • Lenkijos kariuomenė Baltijoje ištraukė droną: gynybos ministerija įtaria rusišką kilmę

    Dronas rastas prie Rusinovo

    Lenkijos kariuomenė Baltijos jūroje, netoli Rusinovo gyvenvietės prie Jaroslavieco, aptiko ir iškėlė iš vandens droną. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad pirminės apžiūros duomenimis tai gali būti Rusijos karinis bepilotis orlaivis.

    Pasak ministro, įvykio vietoje dirba tarnybos, kurios užtikrina teritorijos apsaugą ir paimtos įrangos saugumą. Toliau bus atliekami techniniai tyrimai ir identifikavimo procedūros, kurios turi patvirtinti kilmę ir nustatyti, kokiai paskirčiai dronas buvo naudotas.

    Kodėl ši vieta jautri?

    Rusinovas yra kelių ar keliolikos kilometrų atstumu nuo Centrinio karinių oro pajėgų poligono Vicko Morske, esančio netoli Ustkos. Ši teritorija reguliariai naudojama pratyboms, įskaitant oro gynybos ir aviacijos treniruotes.

    Lenkijos pareigūnų teigimu, toks radinys jautriame regione verčia griežtai vertinti galimus incidento scenarijus: nuo prarasto žvalgybinio aparato iki sąmoningo bandymo rinkti informaciją apie infrastruktūrą ar karinius objektus. Pastaraisiais metais NATO rytiniame flange ypač daug dėmesio skiriama bepilotei žvalgybai ir elektroninės kovos priemonėms.

    Politikų reakcijos ir platesnis fonas

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po specialaus tarnybų pasitarimo akcentavo, kad Rusijos veiksmų eskalacija tampa apčiuopiama, o jos pavyzdžiai vis dažniau fiksuojami netoli Lenkijos sienos. Tai siejama su intensyvėjančiais karo Ukrainoje epizodais ir augančiu rizikų skaičiumi pasienio regione.

    Seime apie situaciją paklaustas gynybos viceministras Cezary Tomczykas patvirtino, kad pirminė informacija taip pat leidžia įtarti rusišką kilmę. Jo teigimu, dronas pagal nustatytas procedūras bus perduotas atsakingoms tarnyboms ekspertizei.

    „Lenkija šiandien daugeliu aspektų yra pirmo numerio taikinys, kalbant apie hibridines atakas ar stebėjimą“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viceministras ragino stiprinti visuomenės atsparumą ir situacijos supratimą, pabrėždamas, kad kol išlieka grėsmė iš Rusijos pusės, Lenkija bus tikrinama įvairiais būdais. Tarp galimų veiksmų minimi žvalgybiniai skrydžiai ir oro erdvės stebėjimas, į kuriuos Lenkija reaguoja perėmimo ir kontrolės priemonėmis, laikantis tarptautinių taisyklių.

    Ką teigia Kremlius

    Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Rusijos kariuomenė veikia visoje Ukrainos teritorijoje ir ketina tęsti operacijas. Šie komentarai nuskambėjo po pranešimų apie atakas Ukrainos vakaruose, netoli Lenkijos sienos.

    Ukrainos institucijos taip pat informavo apie incidentus pasienio geležinkelio infrastruktūroje, įskaitant situaciją, kai netoli smūgių buvo diplomatiniai ir tarptautinių pareigūnų kelionėms naudoti traukiniai. Tai dar labiau išryškina rizikas regione, kuriame bet koks bepilotės technikos pasirodymas gali tapti svarbiu saugumo signalu.

  • Rusijos dronų smūgiai vis arčiau Lenkijos sienos: Tuskas įspėja dėl galimų blogesnių scenarijų

    Rusijos atakų intensyvėjimas vis dažniau jaučiamas prie Lenkijos ir Ukrainos sienos. Įvykiai prie pasienio perėjų rodo, kad rizika regiono saugumui didėja, o incidentai gali turėti tiesioginių pasekmių ir NATO rytiniam flangui.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po specialios tarnybų pasitarimo Rządowego Centrum Bezpieczeństwa būstinėje pabrėžė, kad eskalacijos ženklų daugėja ir jie fiksuojami vis arčiau Lenkijos teritorijos. Pasak jo, pastarųjų mėnesių žvalgybinė informacija leidžia manyti, kad grėsmių spektras gali plėstis.

    „Tai, ką žinome ir ko galima tikėtis, yra tai, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus labai suintensyvėjusių Rusijos veiksmų laikotarpis, ir, deja, negalime atmesti, kad eskalacija gali paliesti ir mūsų teritoriją“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Lenkijos kariuomenė pranešė, kad ankstų rytą buvo stebimas dronų smūgių epizodas Vakarų Ukrainoje, o kai kurie taikiniai buvo pasiekti kelių kilometrų atstumu nuo sienos. Reaguodamos į situaciją, Lenkijos ginkluotosios pajėgos kėlė naikintuvus ir sustiprino oro erdvės stebėseną, o gyventojams prie pasienio buvo perduodami perspėjimai.

    Lenkijos operacinė vadovybė nurodė, kad šalies siena nebuvo pažeista. Tačiau vien tai, kad smūgiai vyko taip arti, ekspertų vertinimu, didina atsitiktinio incidento tikimybę, ypač masinių atakų metu, kai ore vienu metu gali būti dešimtys skirtingų tipų taikinių.

    Oro gynyba ir pasienio perėjų darbas

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų atstovai pabrėžė, kad antžeminės oro gynybos priemonės buvo parengtos veikti, o situacija stebėta šalies žvalgybos sistemomis. Toks režimas dažniausiai taikomas, kai dėl trajektorijų ar smūgių artumo kyla rizika, jog taikinys gali netyčia nukrypti į Lenkijos pusę.

    Pasienio tarnybos informavo, kad eismo organizavimas perėjose tam tikrais momentais buvo ribojamas dėl grėsmės Ukrainos pusėje. Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant sumažinti žmonių susitelkimą prie infrastruktūros objektų, kurie, karinių ekspertų vertinimu, gali tapti patraukliais taikiniais dėl logistikos svarbos.

    Lenkijos premjeras teigė, kad artimiausiais mėnesiais pasienio perėjų darbas gali įgauti „specialų“ pobūdį. Jo nuomone, svarbiausias tikslas yra išlaikyti sklandų judėjimą ir kartu neleisti formuotis spūstims, nes transporto sankaupos gali kelti papildomą riziką.

    Ką tai reiškia regiono saugumui?

    Pastaruoju metu Rusija vis dažniau remiasi masinėmis dronų atakomis, kurios derinamos su raketiniais smūgiais ir siekia išsekinti oro gynybą. Tokia taktika didina incidentų tikimybę prie sienų, ypač kai atakos vykdomos plačiu frontu ir naudojami skirtingo aukščio bei greičio taikiniai.

    Lenkijai tai reiškia didesnį poreikį palaikyti nuolatinę oro erdvės stebėseną, sparčią reagavimo grandinę ir aiškius protokolus pasienio infrastruktūrai apsaugoti. Kartu tai tampa ir platesniu signalu regionui, kad karo dinamika Ukrainoje vis labiau persikelia į valstybių kaimynių kasdienę saugumo darbotvarkę.

  • MSPO parodė kryptį: „PGZ“ pristatė „Niedźwiedź“, sutarta dėl „Piorun“ ir „Patriot“ komponentų

    Kielcuose vykusi tarptautinė gynybos pramonės paroda MSPO dar kartą parodė, kad Lenkijos ginkluotės sektorius juda į spartesnės gamybos, didesnio eksportinio potencialo ir glaudesnės partnerystės su JAV bei Europos tiekėjais kryptį. Renginyje pristatyti nauji platformų projektai, pasirašytos sutartys ir bendradarbiavimo memorandai, kurie turėtų tiesiogiai sustiprinti Lenkijos kariuomenės pajėgumus.

    MSPO tradiciškai tampa vieta, kur viešai įvardijami prioritetai ir pramonės galimybės, ypač atsižvelgiant į regione išaugusias saugumo rizikas ir NATO planavimo ciklus. Šių metų akcentai apėmė pėstininkų kovos mašinų raidą, oro gynybos amunicijos papildymą ir technologines grandines, susijusias su „Patriot“ sistema bei žvalgyba iš kosmoso.

    „Mes prisiimame visišką atsakomybę už stiprios ir saugios Lenkijos kūrimą. Niekas mūsų nesustabdys stiprinant sienas, kariuomenės galią ir kario aprūpinimą“, – sakė gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    „Niedźwiedź“: sunkesnė ir universalesnė platforma

    Viena labiausiai aptartų naujienų buvo „Polska Grupa Zbrojeniowa“ pristatytas naujas sunkusis pėstininkų kovos mašinos projektas „Niedźwiedź“. Skelbiama, kad platforma yra maždaug 12 tonų sunkesnė nei „Borsuk“, o toks augimas siejamas su didesniais apsaugos reikalavimais, įskaitant atsparumą minoms ir balistiniams poveikiams.

    Gamintojų teigimu, transporto priemonė projektuojama taip, kad tilptų trijų žmonių įgula ir aštuoni desantininkai. Kartu akcentuojamas modulinis principas: platforma turi būti pritaikyta skirtingoms kovinėms bokštelio konfigūracijoms, įskaitant 30 ar 40 milimetrų kalibro sprendimus, o ateityje ir didesnius.

    „Tai modernus ir tikrai puikus produktas. Šis lenkiškas „Niedźwiedź“ buvo sukurtas per dvylika mėnesių“, – sakė premjeras Donaldas Tusk.

    „Piorun“ papildymas ir „Patriot“ grandinės plėtra

    Parodoje daug dėmesio sulaukė ir oro gynyba. Skelbta apie sutartį, pagal kurią Lenkija įsigis kelis tūkstančius nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų „Piorun“ bei kelis šimtus paleidimo komplektų, o tiekimą iki 2030 metų turėtų užtikrinti „Mesko“.

    Sutarties vertė nurodyta apie 700 000 000 eurų, o dalis lėšų siejama su Europos Sąjungos SAFE iniciatyva, skirta gynybos pramonės finansavimui ir pajėgumų didinimui. Šis užsakymas laikomas reikšmingu tiek atsargų papildymui, tiek gamybos apimčių stabilizavimui ilgesniam laikotarpiui.

    „Didžiuojamės „Piorun“. Taip pat SAFE dėka „Piorun“ tapo ir eksporto produktu“, – sakė Donaldas Tusk.

    Be to, parodoje viešai aptartas ir „Piorun 2“ raidos etapas. Minėta, kad naujoje versijoje numatomi techniniai pakeitimai, susiję su valdymo elementais ir taikinių aptikimo bei nukreipimo sprendimais, taip pat su kovinės dalies konstrukcija, kas paprastai siejama su didesniu efektyvumu ir patikimumu skirtingomis sąlygomis.

    Kitas svarbus blokas susijęs su „Patriot“ sistemos tiekimo grandine. Skelbta, kad Wojskowe Zakłady Elektroniczne pasirašė du susitarimus su JAV partneriais „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“, apimančius komponentus, skirtus perėmimo raketoms PAC-3 MSE bei naujos kartos LTAMDS radarų energijos kaupimo sprendimams.

    Žvalgyba iš kosmoso ir nauji memorandumai

    MSPO metu akcentuota ir kosmoso technologijų svarba žvalgybai bei situacijos stebėsenai. Pranešta apie pirmuosius Žemės paviršiaus vaizdus, gautus iš palydovo EYCORE-1, o tai pateikta kaip visos technologinės grandinės veikimo patvirtinimas nuo radaro ir antenos iki duomenų apdorojimo žemėje.

    Taip pat skelbta apie „PGZ“ susitarimą su „ICEYE“, kuriuo numatomas bendradarbiavimas dėl palydovinių technologijų paslaugų ir sprendimų, padedančių žvalgybai bei duomenų rinkimui gynybos reikmėms. Tokie projektai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kai šalys siekia didinti strateginį autonomiškumą žvalgybos ir ryšių srityse.

    Renginio organizatoriai ir pramonės atstovai pabrėžė, kad pasirašytų dokumentų spektras platus: nuo šarvuotų platformų ir logistikos transporto iki robotikos, bepiločių sistemų, optoelektronikos ir jūrinių sprendimų. MSPO kontekste tai rodo siekį vienu metu auginti tiek didžiųjų platformų gamybą, tiek aukštos pridėtinės vertės komponentų kompetencijas.

  • Lenkija pristatė naują pėstininkų kovos mašiną: kodėl buvęs „Ratel“ dabar vadinsis Niedźwiedź

    Lenkija tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pristatė naują sunkesnę pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“ versiją, kuri oficialiai pavadinta Niedźwiedź. Pavadinimą paskelbė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, pabrėžęs, kad demonstratorius sukurtas per 12 mėnesių.

    Naujoji mašina kurį laiką liko be vardo ne dėl kūrėjų abejonių, o dėl teisinių niuansų. Anksčiau bandyta naudoti pavadinimą „Ratel“, tačiau jis, kaip skelbta, jau buvo rezervuotas kito gynybos pramonės gamintojo, todėl Lenkijos pramonė privalėjo jo atsisakyti.

    „Netrukus suteiksime jam vardą. Taip, tai bus Niedźwiedź. Šis lenkiškas Niedźwiedź – modernus ir iš tiesų puikus produktas – sukurtas per 12 mėnesių“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Borsuk ir sunkesnė kryptis

    Niedźwiedź kuriamas Huta Stalowa Wola gamykloje, priklausančioje valstybinei Lenkijos gynybos pramonės grupei PGZ. Tai koncepcinis žingsnis nuo plaukiojančios platformos prie sunkesnio, geriau apsaugoto varianto, kurio atsiradimą ilgainiui skatino diskusijos apie išgyvenamumą šiuolaikiniame mūšio lauke.

    Plaukiojančio „Borsuk“ programa Lenkijoje vystoma daugiau nei dešimtmetį, o serijinės tiekimo sutartys jau sudarytos. Šiame kontekste Niedźwiedź matomas kaip tos pačios šeimos plėtra, orientuota į didesnę masę, aukštesnį apsaugos lygį ir kitus kovinės platformos sprendinius.

    Ką žinoma apie Niedźwiedź

    Skelbiama, kad demonstratorius kol kas yra labai ankstyvos stadijos ir bandymuose juda ribotu greičiu, nes nuvažiavo tik pirmuosius kilometrus. PGZ taip pat nurodė, kad vėliau bus statomas dar vienas egzempliorius, kuris jau turėtų prototipo statusą ir būtų skirtas išsamesniems bandymams.

    Mašina, kaip teigiama, gali vežti trijų žmonių įgulą ir iki aštuonių desanto karių, o tai būtų daugiau nei „Borsuk“ platformoje. Konstrukciškai ji ilgesnė už „Borsuk“ ir turi septynias atraminių ratų poras, kai plaukiojančiame variante jų yra šešios.

    PGZ pateikė ir pagrindinius orientacinius mobilumo rodiklius: iki 500 kilometrų nuotolis bei iki 65 kilometrų per valandą maksimalus greitis, tačiau pabrėžiama, kad tikslūs parametrai bus tikslinami bandymų metu. Taip pat nurodoma, kad demonstratoriuje naudojamas 800 kilovatų galios variklis ir „Allison“ transmisija, o ginkluotei pasirinktas nuotoliniu būdu valdomas bokštelis ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka.

    Kada jis galėtų pasiekti kariuomenę?

    PGZ vadovybės viešuose pasisakymuose įvardijama, kad po tobulinimo ir bandymų mašina potencialiai galėtų patekti į kariuomenės ginkluotę apie 2029–2030 metais. Toks grafikas priklausys nuo derybų, bandymų rezultatų ir galimų kariuomenės pasiūlytų pakeitimų, nes demonstratoriaus stadijoje techniniai sprendimai dar koreguojami.

    Pats pavadinimo pasirinkimas Lenkijos gynybos pramonėje taip pat vertinamas kaip komunikacinė detalė, kuri turėtų padėti atskirti projektą nuo „Borsuk“ ir kartu išlaikyti aiškų ryšį su vietine kilme bei platformų šeima. Nors diskusijos dėl terminų, apibūdinančių svorį ir paskirtį, tebevyksta, oficialus vardas jau įtvirtintas.

  • CIA įspėjimas Lenkijai: Tuskas apie galimas provokacijas pasienyje ir rizikas visai ES rytiniame flange

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po susitikimo su Višegrado grupės vyriausybių vadovais Bratislavoje pranešė gavęs tiesioginę JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovo ataskaitą apie galimus įvykius artimiausiais mėnesiais. Pasak jo, perspėjimai apima ne tik Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir platesnį rizikų spektrą Europos Sąjungos rytiniame flange.

    Tuskas teigė, kad Lenkija ir Europa turi būti pasirengusios skirtingiems scenarijams, įskaitant provokacijas pasienyje ir veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti situaciją. Jis pabrėžė, kad grėsmės gali būti nukreiptos į infrastruktūrą ir logistikos grandines, kurios karo metu tampa kritinėmis tiek Ukrainai, tiek ES.

    Premjeras taip pat informavo, kad naktį, bendradarbiaujant Lenkijos ir Ukrainos tarnyboms, pavyko užkirsti kelią tiesioginei grėsmei viename iš pasienio kontrolės punktų. Jis priminė, kad Rusija jau yra pasirinkusi provokacijų taktiką prieš pasienio infrastruktūrą kitose regiono valstybėse, todėl panašių bandymų tikimasi ir Lenkijoje.

    „Tai ne taip, kad Lenkijai šiuo klausimu reikia Europos Sąjungos pagalbos. Mes atliekame sunkiausią užduotį šiuo metu visai Europai, ne tik sau“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Tusko teigimu, diskusijose su partneriais akcentuota, kad rytinio flango saugumas yra bendras, o ne atskirų valstybių rūpestis. Jo vertinimu, spaudimas pasienyje, galimos diversijos ir bandymai kelti sumaištį vidaus teritorijoje turėtų būti vertinami kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama išbandyti ES ir NATO atsparumą.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Pastaraisiais metais Europos saugumo institucijos vis dažniau kalba apie hibridines operacijas: sabotažą, dezinformaciją, kibernetines atakas ir provokacijas prie sienos. Tokie veiksmai dažnai pasirenkami todėl, kad leidžia sukelti įtampą neperžengiant akivaizdžios karinės eskalacijos ribos, o atsako priemonės reikalauja koordinacijos tarp kelių valstybių.

    Lenkijos ir kitų rytinio flango šalių vaidmuo karo Ukrainoje kontekste yra ypatingas, nes per šį regioną keliauja dalis karinės, humanitarinės ir ekonominės paramos srautų. Todėl pasienio kontrolės punktai, geležinkelio mazgai ir energetikos infrastruktūra išlieka tarp jautriausių taikinių, kuriuos gali bandyti paveikti priešiškos jėgos.

    CŽV vadovo vizitas regione

    Viešojoje erdvėje taip pat minėta, kad CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as rugpjūčio 25 dieną lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos žvalgybos bei saugumo institucijų vadovais. Tokie kontaktai paprastai siejami su aukšto lygio saugumo klausimais, krizių valdymu ir rizikų mažinimu, tačiau jų detalės dažniausiai neviešinamos.

    Anksčiau ir Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas buvo užsiminęs apie svarbų pokalbį su CŽV vadovu, tačiau temos neatskleidė. Tusko išsakytas perspėjimas rodo, kad Varšuva šiuos signalus vertina kaip raginimą spartinti pasirengimą galimoms provokacijoms ir stiprinti bendrą regiono saugumo koordinavimą su sąjungininkais.

  • Pigūs degalai baigiasi? V4 lyderiai sako, kad biudžetai nebeleidžia dirbtinai mažinti kainų

    V4 šalių vadovai po susitikimo Bratislavoje pripažino, kad valstybės nebegali tęsti plataus masto degalų kainų mažinimo per subsidijas ar administracinį kainų nustatymą. Pasak jų, ilgiau dirbtinai palaikyti mažesnes kainas nebeleidžia biudžetų galimybės ir užsitęsęs neapibrėžtumas pasaulio energijos rinkose.

    Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras po derybų akcentavo, kad V4 šalys bendru sutarimu neketina eiti keliu, kai valdžia iš viršaus „nuleidžia“ mažesnes degalų kainas. Tai reiškia, kad vartotojams kainų svyravimai labiau priklausys nuo naftos kainų, valiutų kursų, logistikos ir mokesčių, o ne nuo valstybės įsikišimo.

    „Valstybių biudžetai nebeturi galimybių toliau dotuoti ir daryti kainas mažesnes. Sutarėme, kad šia kryptimi nebegalime judėti“, – sakė Peteris Magyaras.

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis degalų kainų kompensavimas dažnai tampa brangiu sprendimu viešiesiems finansams, ypač kai išauga naftos kaina ir importo sąnaudos. Tokios priemonės gali trumpam sumažinti infliacijos spaudimą, tačiau kartu padidina deficitą arba išstumia lėšas iš kitų sričių, pavyzdžiui, gynybos, sveikatos ar infrastruktūros.

    Kas stumia kainas į viršų?

    V4 lyderių retorikoje minėta ir įtampa strateginiuose maršrutuose, kurie daro tiesioginę įtaką naftos tiekimui bei draudimo ir pervežimo kaštams. Kai rinkoje auga rizikos priedas, brangsta žaliava ir galutinė degalų kaina, o valstybėms dar sunkiau „uždengti“ skirtumą subsidijomis.

    Prie kainų prisideda ir vidaus veiksniai: akcizai, pridėtinės vertės mokestis, prekybos antkainiai bei sezoniškumas. Todėl net ir stabilizuojantis naftos kainai galutinė suma degalinėje gali išlikti aukšta, jei kartu didėja mokesčiai ar logistikos sąnaudos.

    Ne tik degalai: energijos kainų klausimas

    Susitikime aptartos ir elektros kainos, kurios Vidurio Europoje išlieka jautri tema dėl pramonės konkurencingumo. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad regione elektros kainos turi mažėti, o bet kokie sprendimai, galintys jas dar labiau didinti, sulauks pasipriešinimo.

    „Energijos kainos šiame regione, įskaitant Lenkiją, turi mažėti. Viskas, kas didintų riziką dar brangesnei energijai, bus blokuojama“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Politikai taip pat užsiminė apie europinius taršos reguliavimo mechanizmus, kurie, jų vertinimu, gali turėti reikšmingą poveikį kainoms namų ūkiams ir verslui. V4 šalys signalizuoja, kad sieks sprendimų, kurie mažintų sąnaudas pramonei ir gyventojams, kartu išlaikant bendrus ES klimato politikos tikslus.

  • Lenkija prieš rinkimus perbraižo PIT: naujas 24 proc. tarifas ir aukštesnė riba, kas laimės?

    Lenkijoje, artėjant parlamento rinkimams, įsibėgėja diskusijos dėl gyventojų pajamų mokesčio (PIT) pakeitimų. Valdantieji siūlo ne didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o perbraižyti tarifų ribas, kad perėjimas prie didesnio tarifo būtų švelnesnis.

    Vyriausybės planas numato, kad nuo 2027 metų pirmosios pakopos riba būtų keliama nuo 120 000 iki 130 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 27 000 iki 29 000 eurų per metus. Tuo pat metu atsirastų nauja tarpinė 24 proc. PIT pakopa pajamoms tarp 130 000 ir 150 000 zlotų, arba maždaug 29 000–34 000 eurų.

    Kas keistųsi darbuotojams?

    Dabar Lenkijoje pajamos iki 120 000 zlotų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijus ribą taikomas 32 proc. tarifas. Reformos šalininkai teigia, kad būtent šis staigus šuolis sukuria vadinamąjį mokesčių „skardį“, kai papildomas uždirbtas euras staiga apmokestinamas gerokai griežčiau.

    Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, pakeitimai paliestų apie 3 500 000 mokesčių mokėtojų. Taip pat prognozuojama, kad 32 proc. tarifą mokančiųjų dalis sumažėtų nuo maždaug 14 iki 7,2 proc., nes dalis pajamų patektų į tarpinę 24 proc. pakopą.

    Didžiausia metinė nauda, skelbiama vertinimuose, siektų apie 3 600 zlotų, tai yra maždaug 800 eurų. Vis dėlto tai nėra universali nauda visiems, nes realus efektas labiau juntamas tiems, kurių pajamos priartėja prie naujai nustatytų ribų.

    Nepajudinta svarbiausia pažado dalis

    Neapmokestinamasis pajamų dydis Lenkijoje ir toliau liktų 30 000 zlotų, tai yra apie 7 000 eurų. Tai reiškia, kad valdantieji atsitraukia nuo ankstesnio pažado šį dydį didinti iki 60 000 zlotų, arba maždaug 14 000 eurų.

    Premjeras Donaldas Tuskas anksčiau viešai pripažino, kad dvigubinti neapmokestinamąją sumą nuo 2027 metų mažai tikėtina. Vietoj visiems taikomos lengvatos didinimo, pakeitimas labiau orientuotas į vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus, kurie priartėja prie dabartinės 32 proc. ribos.

    Opozicija kelia kartelę dar aukščiau

    Diskusiją įkaitina ir kitų politinių jėgų siūlymai. Viešojoje erdvėje aptariami projektai, kurie numato dar labiau didinti 32 proc. tarifo taikymo ribą iki 140 000, 180 000 ar net 200 000 zlotų, tai yra maždaug iki 32 000–45 000 eurų per metus.

    Taip pat siūlomi modeliai, kurie remiasi ne ribų kilnojimu, o didesne neapmokestinamąja suma, siejant ją su minimalia alga. Tokios idėjos dažniausiai pristatomos kaip paprastesnis būdas sumažinti mokesčių naštą plačiam gyventojų ratui, tačiau jos įprastai kainuoja daugiau valstybės biudžetui.

    Problema platesnė nei tarifai

    Mokesčių ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien tarifų pakopos neišsprendžia struktūrinių sistemos skirtumų. Lenkijoje ryškus atotrūkis tarp darbo santykių apmokestinimo ir individualios veiklos ar fiksuotų tarifų režimų, todėl daliai žmonių išlieka paskata rinktis savarankišką veiklą vien dėl palankesnės mokestinės naštos.

    Kitas nuolat kartojamas argumentas – mokesčių ribų neindeksavimas. Jei ribos neauga kartu su atlyginimais ir infliacija, ilgainiui vis daugiau žmonių „įkrenta“ į aukštesnius tarifus net ir nepatirdami realaus gyvenimo lygio šuolio, o tai vadinama šaltąja progresija.

    „Peržengęs ribą, mokesčių mokėtojas nuo kiekvieno papildomo uždirbto zloto valstybei atiduoda beveik tris kartus daugiau nei anksčiau“, – sakė mokesčių ekspertas Piotras Juszczykas.

    „Nauja 130 000 zlotų riba neturėtų būti laikoma kompensacija, nes tai daugiausia šaltosios progresijos švelninimas“, – sakė mokesčių konsultantas Pawełas Świąderis.

  • Geležinkelių sektorius kreipėsi į Donaldą Tuską: žada prioritetą, bet sprendimai vėluoja

    Lenkijos geležinkelių sektoriaus organizacijos atviru laišku kreipėsi į ministrą pirmininką Donaldą Tuską, kaltindamos Vyriausybę ryškiu neatitikimu tarp viešų deklaracijų ir realių sprendimų. Pagrindiniai priekaištai susiję su Finansavimo mechanizmais, krovinių vežimo sąnaudomis bei planuojamais kelių transporto reguliavimo pokyčiais.

    Laišką pasirašė Izba Gospodarcza Transportu Lądowego, Forum Kolejowe Railway Business Forum ir Związek Niezależnych Przewoźników Kolejowych. Organizacijos primena, kad 2025 metais Trako parodoje Gdanske geležinkeliai buvo įvardyti kaip vienas svarbiausių prioritetų, tačiau praktikoje esą matomas reformų vilkinimas.

    Fondų reforma nukeliama

    Vienas svarbiausių ginčo taškų yra Geležinkelių fondo reforma, kuri turėtų užtikrinti stabilesnį ir lankstesnį infrastruktūros finansavimą. Sektorius siekia, kad geležinkelių investicijų planavimas būtų mažiau priklausomas nuo trumpalaikių biudžeto sprendimų ir labiau prognozuojamas verslui.

    Pasak organizacijų, reforma turėjo įsigalioti 2027 metų sausio 1 dieną, tačiau dabar planuojama ją nukelti vieniems metams. Tokį sprendimą pasirašiusieji vadina sunkiai suderinamu su ilgalaikiais infrastruktūros planais iki 2050 metų ir viešai deklaruojama geležinkelių svarba.

    Kroviniai praranda dalį rinkos

    Kita kritikos kryptis susijusi su krovinių vežimu geležinkeliais ir infrastruktūros mokesčiais. Laiške teigiama, kad 2022–2025 metais geležinkeliai prarado 12 proc. pervežamos masės ir 10 proc. krovinių vežimo darbo, o tai rodo blogėjančią konkurenciją su kelių transportu.

    Organizacijos taip pat akcentuoja, kad infrastruktūros valdytojas bandė reikšmingai didinti mokesčius už naudojimąsi tinklu, nors vėliau radikaliausias didinimas buvo atšauktas. Sektoriaus vertinimu, geležinkelių kroviniams reikia mažinti konkurencines kliūtis, o ne didinti sąnaudas, kurios skatina krovinių srautus persikelti į kelius.

    Nerimas dėl megasunkvežimių

    Trečiasis klausimas susijęs su planuojamais kelių transporto pakeitimais, kurie apimtų didesnio ilgio ir masės sunkvežimių, vadinamų megasunkvežimiais, įteisinimą. Geležinkelių atstovai įspėja, kad tokie sprendimai sustiprintų kelių transporto operacines galimybes ir dar labiau spaustų geležinkelių bei intermodalinių pervežimų konkurencingumą.

    Organizacijos ragina Vyriausybę laikytis trijų kryptingų veiksmų: neatidėlioti Geležinkelių fondo reformos, formuoti infrastruktūros mokesčių politiką, kuri realiai stiprintų krovinių vežimą geležinkeliais, ir vertinant kelių reguliavimą atsižvelgti į poveikį geležinkelių rinkos daliai.

    „Tikimės, kad ministras pirmininkas paskatins sprendimus, kurie leis patikrinti, ar žodžiai apie absoliutų prioritetą yra realus įsipareigojimas, ar liks politine deklaracija“, – rašė laiško signatarai.

  • Tuskas perspėja dėl Rusijos eskalacijos: artimiausi 7–8 mėnesiai gali būti kritiniai NATO saugumui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė matantis signalų, kad Rusija ruošiasi rimtai eskaluoti karą prieš Ukrainą ir didinti įtampą regione. Pasak jo, artimiausi 7–8 mėnesiai gali būti kritiniai, todėl sąjungininkams būtina išlikti budriems ir pasirengusiems skirtingiems scenarijams.

    Tuskas kalbėjo apie Vakarų žvalgybos vertinimus ir viešojoje erdvėje pasirodančius požymius, leidžiančius spręsti apie galimą Rusijos pasirengimą platesnio masto veiksmams. Jis pabrėžė, kad kai kurie saugumo klausimai negali būti aptariami detaliai, tačiau bendras situacijos rimtumas esą nekelia abejonių.

    Signalai apie mobilizaciją

    Lenkijos premjeras nurodė, kad Rusija gali ruoštis naujiems mobilizacijos sprendimams, o įvairiuose vertinimuose minimi skaičiai siekia iki 600 000 karių. Anot jo, tokio masto mobilizacija Rusijai būtų didelis iššūkis net ir esant karo ekonomikai, todėl ji turėtų aiškų tikslą didinti karinį spaudimą.

    Pastaraisiais metais Rusija nuosekliai plėtė karines pajėgas, didino gynybos finansavimą ir stiprino pramonės pajėgumus, kad galėtų ilgiau išlaikyti karo tempą. Vakarų šalys savo ruožtu akcentuoja, kad Rusijos karinė pramonė prisitaiko, o karo veiksmai Ukrainoje tampa ilgalaikiu išbandymu tiek frontui, tiek užnugariui.

    NATO reakcija ir Baltijos šalių scenarijus

    Tuskas akcentavo, kad NATO patikimumas remiasi praktiniu, o ne deklaratyviu įsipareigojimų vykdymu. Jo teigimu, jei Rusija ryžtųsi ribotam išpuoliui prieš kurią nors NATO valstybę, Aljanso atsakas turėtų būti greitas ir vieningas, kad būtų išvengta klaidingų Kremliaus skaičiavimų.

    Premjeras kaip pavyzdį įvardijo Estiją ir pažymėjo, kad delsimas ar bandymas „išlaukti“ tik didintų riziką, jog kitos regiono valstybės atsidurtų „eilėje“. Tuskas pabrėžė, kad Lenkija, Baltijos šalys ir kiti rytinio NATO flango sąjungininkai privalo aktyviai telkti Aljansą nedviprasmiškai atgrasymo politikai.

    Karo lūžio taškas

    Tusko vertinimu, karas Ukrainoje išlieka lūžio taške: vienu metu matomi ženklai, kad Ukraina įgyja iniciatyvą, tačiau netrukus išryškėja ir realios rizikos, susijusios su Rusijos resursais bei gebėjimu tęsti spaudimą. Tokia dinamika, pasak jo, ir lemia, kodėl artimiausi mėnesiai gali tapti itin jautrūs visam regionui.

    Jis taip pat pabrėžė glaudaus Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų koordinavimo svarbą, išskirdamas Lenkijos vaidmenį kaip vieno pagrindinių saugumo ramsčių rytiniame flange. Politinė žinutė aiški: atgrasymas veikia tik tada, kai sąjungininkų vienybė ir pasirengimas matomi ne tik dokumentuose, bet ir sprendimuose bei realiuose pajėgumuose.

  • Lenkijos Vyriausybė patvirtino 2027 metų biudžetą: daugiau gynybai ir sveikatai, deficitas auga

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir atnaujintą makroekonominių rodiklių prognozę. Apie sprendimą po Ministrų Tarybos posėdžio pranešė finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Pagal projektą planuojama, kad 2027 metais biudžeto pajamos sieks apie 162 360 000 000 eurų, o išlaidos – apie 228 440 000 000 eurų. Tai reiškia maždaug 66 080 000 000 eurų deficitą, kuris, lyginant su einamųjų metų planu, didėja.

    Kas didina deficitą?

    Ministras aiškino, kad šių metų biudžeto vykdymui įtakos turėjo keli papildomi veiksniai. Tarp jų minėta degalų kainų mažinimo priemonė, kuri, pasak jo, biudžetui kainavo apie 1 170 000 000 eurų.

    Taip pat buvo akcentuotos PVM apskaitos detalės, susijusios su ES programa SAFE, ir spartesni PVM grąžinimai verslui. Dalis šių sprendimų, anot ministro, buvo pasirinkti sąmoningai, siekiant palaikyti įmonių likvidumą ir sumažinti ekonominį neapibrėžtumą.

    Ryškiai auga ir skolos aptarnavimo kaina: 2027 metais ji planuojama apie 25 010 000 000 eurų, arba maždaug 3 980 000 000 eurų daugiau nei šiemet. Vyriausybė tai sieja su didesne skolos apimtimi ir tuo, kad refinansavimas vyksta jau gerokai aukštesnių palūkanų aplinkoje nei 2020–2021 metais.

    Didžiausios eilutės: gynyba ir sveikata

    Vienas ryškiausių akcentų – gynybos finansavimas: 2027 metais jam numatoma apie 46 340 000 000 eurų, o tai sudarytų daugiau nei 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Ministras pabrėžė, kad šis lygis leistų Lenkijai išlikti tarp NATO šalių lyderių pagal gynybos išlaidas.

    Sveikatos apsaugai planuojama skirti apie 64 210 000 000 eurų – tai maždaug 6 160 000 000 eurų daugiau nei 2026 metais. Iš valstybės biudžeto šiai sričiai būtų pervedama apie 17 090 000 000 eurų, įskaitant dotaciją Nacionaliniam sveikatos fondui, kuri siektų apie 9 710 000 000 eurų.

    Vyriausybė paaiškino, kad bendras sveikatos finansavimas nėra vien tik biudžeto eilutė, nes dalį sistemos sudaro sveikatos draudimo įmokų srautai. Be to, ministras užsiminė apie planuojamus sprendimus dėl akcizų, siejant papildomas pajamas su Nacionalinio sveikatos fondo finansavimu.

    Energija ir atnaujintos prognozės

    Energetinio saugumo ir transformacijos priemonėms 2027 metais numatoma apie 4 610 000 000 eurų, tai yra apie 351 000 000 eurų daugiau nei šiemet. Finansų ministerija taip pat nurodė, kad pirmajai Lenkijos atominei elektrinei numatytas apie 1 870 000 000 eurų kapitalo injekcijos finansavimas.

    Makroekonominėse prielaidose Vyriausybė prognozuoja, kad 2027 metais vidutinė infliacija sieks apie 2,8 proc., o BVP augimas – apie 3 proc. Taip pat tikimasi, kad nedarbo lygis pagal ES metodiką 2027 metų pabaigoje sudarys apie 6 proc.

    Premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad biudžetas yra įtemptas, bet atsakingas, o papildomos išlaidos siejamos su saugumo aplinka Europoje ir būtinybe investuoti į energetiką bei infrastruktūrą. Jis pabrėžė, kad Vyriausybė siekia išlaikyti ekonomikos augimą, kartu finansuodama prioritetus.

    Pagal Lenkijos biudžeto procedūrą galutinis biudžeto įstatymo projektas turi būti pateiktas Seimui iki rugsėjo 30 dienos. Konstitucija numato terminus, per kuriuos biudžetas turi pasiekti prezidentą ir būti pasirašytas, o užsitęsęs procesas gali sukelti politinių pasekmių.