Tag: Dronai

  • Ukraina smogė 1 000 km nuo fronto: paviešintas pirmasis FP-5 Flamingo smūgio vaizdo įrašas

    Ukraina smogė 1 000 km nuo fronto: paviešintas pirmasis FP-5 Flamingo smūgio vaizdo įrašas

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios tikslų smūgį į Rusijoje, Čeboksaruose, esantį objektą, siejamą su įranga dronams ir raketoms. Kartu internete pasirodė, kaip teigiama, pirmasis viešai paskelbtas FP-5 „Flamingo“ kovinio panaudojimo vaizdo įrašas.

    Skelbiama, kad taikinys buvo VNIIR-Progress elektrotechnikos įmonė, kuri gali būti susijusi su navigacijos ir antenų įrangos gamyba. Tokia įranga aktuali įvairioms Rusijos sistemoms, įskaitant smogiamuosius dronus ir raketinę ginkluotę, todėl šis objektas laikomas karinės pramonės grandinės dalimi.

    Kas rodoma vaizdo įraše?

    Vaizdo įraše matomas ilgo nuotolio sparnuotosios raketos tipo skrydis virš miesto prieš smūgį. Po pataikymo, remiantis viešai platinamais pranešimais, kilo sprogimas ir gaisras, o vietos gyventojai fiksavo padarinius iš gyvenamųjų namų.

    Nepriklausomas tokio įrašo patvirtinimas dažnai užtrunka, nes karo metu dalis informacijos viešinama selektyviai. Vis dėlto tokie kadrai paprastai tampa informacinės kampanijos dalimi, siekiant parodyti pajėgumą smogti toli už fronto linijos.

    FP-5 „Flamingo“: ką apie jį žinoma

    Pranešimuose FP-5 „Flamingo“ įvardijamas kaip Ukrainoje sukurtas ilgo nuotolio sparnuotosios raketos tipo ginklas. Viešojoje erdvėje minimas maksimalus nuotolis iki 3 000 kilometrų, o tai teoriškai leistų pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.

    Taip pat skelbiama, kad raketa gali turėti iki 1 150 kilogramų kovinę galvutę, o jos navigacija derina palydovinį ir inercinį valdymą. Tokie parametrai, jei atitinka realybę, reikštų didelį smūgio potencialą prieš pramoninius ir infrastruktūros objektus.

    Kodėl smūgiai gilyn į Rusiją tampa tendencija

    Pastaraisiais metais Ukraina nuosekliai plečia priemonių spektrą, leidžiantį atakuoti logistiką, gamybą ir sandėlius toli nuo fronto. Tai apima tiek dronus, tiek įvairaus tipo raketines sistemas, kuriomis siekiama mažinti Rusijos karinės pramonės pajėgumus.

    Kariuomenės logikoje tokie smūgiai vertinami kaip bandymas sutrikdyti tiekimo grandines ir priversti priešininką skirti daugiau resursų oro gynybai užnugaryje. Kuo daugiau objektų turi būti saugoma, tuo labiau išsiskaido gynybiniai pajėgumai ir didėja spaudimas pramonei.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas giluminių smūgių kampaniją, ne kartą akcentavo, kad prioritetas yra Rusijos karinio potencialo silpninimas. Kartu ekspertai pabrėžia, kad tokių operacijų poveikį lemia ne vienas atskiras smūgis, o jų reguliarumas ir gebėjimas taikyti į kritines gamybos grandis.

  • Lenkai jau turi dronų naikintoją: „PZL Mielec“ M28 Bryza gali tapti nauju ginklu

    Lenkai jau turi dronų naikintoją: „PZL Mielec“ M28 Bryza gali tapti nauju ginklu

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos ieško greitų ir palyginti nebrangių sprendimų kovai su masiškai naudojamais dronais. Į šį poreikį atsiliepė gamykla „PZL Mielec“, pristačiusi priešdroninę populiaraus lėktuvo M28 „Bryza“ koncepciją.

    Gamintojo teigimu, modernizuota platforma būtų skirta aptikti, identifikuoti ir naikinti bepiločius orlaivius, o pritaikymas galėtų vykti etapais. Toks modulinis požiūris leistų derinti įrangą pagal biudžetą, užduotis ir terminus, kurių reikalauja kariuomenė.

    Patirtis iš Ukrainos karo

    Koncepcija remiasi viešai prieinama informacija apie Ukrainos naudojamus An-28 tipo orlaivius, kurie, kaip skelbta, pasitelkiami medžiojant bepiločius. „PZL Mielec“ atstovai akcentuoja, kad papildomai atliko ir savo analizę, vertindami, kaip M28 galėtų būti integruojamas į C-UAS užduotis.

    „Remdamiesi turima informacija ir savo skaičiavimais matome, kad M28 yra tinkama platforma sistemoms, leidžiančioms aptikti ir naikinti dronus“, – sakė „PZL Mielec“ verslo plėtros biuro vadovas Tomaszas Kieć.

    Ką galėtų gauti kariuomenė

    Pirmame etape siūlomas sprendimas būtų pragmatiškas: optoelektroninė stebėjimo galvutė ir vamzdinis ginklas, minimi 7,62 ir 12,7 milimetro kalibrai. Tokia konfiguracija orientuota į lėtesnius taikinius, ypač vadinamąją Shahed klasę, kurių skrydžio greitis dažnai artimas lengvųjų turbopropelerinių lėktuvų galimybėms.

    Vėlesnėse fazėse, priklausomai nuo užsakovo poreikių, būtų svarstoma platesnė integracija, įskaitant papildomas priemones greitesniems taikiniams. Gamintojas mini galimybę pritaikyti kitas priešdronines ar raketines priemones, tačiau pabrėžia, kad tai jau priklausytų nuo konkretaus užsakymo.

    Kada galėtų pakilti pirmasis?

    Jei užsakovas jau turi M28 parką ir perduotų lėktuvus modernizacijai, gamintojas kalba apie keliasdešimties savaičių terminą iki bazinės konfigūracijos parengimo. Jei būtų pasirinkta sudėtingesnė integracija, terminai galėtų išsitęsti iki keliolikos mėnesių.

    Naujo orlaivio gamyba naujam klientui, priklausomai nuo komplektacijos, realistiškai galėtų užtrukti 24–36 mėnesius. Esminis veiksnys – sertifikavimo ir bandymų apimtis, kuri taikos metu paprastai yra griežtesnė nei karo sąlygomis.

    „Mūsų tikslas yra greitai suteikti bazinį pajėgumą, o vėliau jį nuosekliai auginti“, – sakė T. Kieć.

    Kur M28 būtų naudingiausias

    Priešdroninis M28 pirmiausia matomas kaip papildymas antžeminėms oro gynybos priemonėms, o ne jų pakaitalas. Jo pranašumas būtų mobilumas ir galimybė veikti iš trumpų, neparuoštų ar neasfaltuotų pakilimo takų, kas padidina dislokavimo lankstumą.

    Dar viena svarbi kryptis – situacinio vaizdo kūrimas. Integravus karinio ryšio sprendimus, tokius kaip taktiniai radijo ryšio įrenginiai ar Link 16, orlaivis galėtų perduoti duomenis apie aptiktus taikinius kitoms oro gynybos grandims ir taip pagreitinti reagavimą.

    Analitikai pažymi, kad dronų grėsmė Europoje sparčiai keičiasi: daugėja pigių vienkartinių platformų, auga spiečių taktika, o dalis bepiločių tampa greitesni ir sudėtingiau aptinkami. Dėl to valstybės ieško ir nestandartinių, greitai diegiamų sprendimų, kurie užpildytų spragas tarp labai trumpųjų nuotolių priemonių ir brangesnių sistemų.

  • Europa kuria ginklą prieš dronų spiečius: „Thales“ „RapidDestroyer“ šūvis kainuoja centus

    Europa kuria ginklą prieš dronų spiečius: „Thales“ „RapidDestroyer“ šūvis kainuoja centus

    Europoje intensyvėja lenktynės kuriant nebrangias priemones, galinčias sustabdyti masines dronų atakas. Jungtinėje Karalystėje per naujausius bandymus mikrobangomis pagrįsta sistema „RapidDestroyer“ neutralizavo 80 dronų ir parodė didesnį veikimo nuotolį.

    Ši technologija priskiriama radio dažnio nukreiptos energijos ginklams, kai į taikinį nukreipiama koncentruota elektromagnetinė spinduliuotė. Mikrobangos gali sutrikdyti drono elektroniką, ryšį ar valdymo grandines, todėl mažus taikinius įmanoma išjungti greitai ir pakartotinai.

    Kas yra „RapidDestroyer“?

    „RapidDestroyer“ kuriamas kaip mobilus sprendimas, tinkamas sausumoje, jūroje ir ore aptinkamiems taikiniams. Projekto vystymą koordinuoja Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos padaliniai, o tarp pramonės partnerių minima „Thales“ Jungtinėje Karalystėje.

    Per pratybas Pershore apylinkėse Glosteršyro grafystėje pirmą kartą panaudotas patobulintas keturių panelių efektorius. Gamintojo teigimu, toks sprendimas padidina galios sutelkimą, todėl daugiau energijos pasiekia taikinį ir realus veikimo nuotolis didėja.

    Kodėl svarbi kaina ir mastas?

    Vienas iš pagrindinių nukreiptos energijos ginklų pranašumų yra šūvio savikaina. Jungtinės Karalystės vertinimu, vienas „RapidDestroyer“ panaudojimas gali kainuoti apie 0,12 euro, todėl atsiranda galimybė ekonomiškai reaguoti į pigias, masiškai naudojamas grėsmes.

    Tai ypač aktualu atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas, kur dronai tapo kasdieniu įrankiu tiek žvalgybai, tiek atakoms. Tradicinės priemonės, tokios kaip zenitinės patrankos ar raketos, dažnai yra brangesnės, o jų atsargos ribotos, todėl kariuomenės ieško sprendimų, kurie atlaikytų spiečiaus taktiką.

    Kur link juda Europos gynyba?

    „RapidDestroyer“ dažniausiai minimas kaip sluoksniuotos oro gynybos dalis, galinti papildyti radarus, elektroninės kovos priemones ir įprastą priešlėktuvinę ginkluotę. Mikrobangų sistemos ypač patrauklios trumpiems nuotoliams, kur svarbi reakcijos sparta ir didelis taikinių skaičius.

    Lygiagrečiai Jungtinėje Karalystėje vystomos ir lazerinės nukreiptos energijos programos, pavyzdžiui, „DragonFire“, kurios taip pat orientuotos į mažą vieno panaudojimo kainą. Bendras tikslas aiškus: sukurti gynybos priemones, galinčias saugoti infrastruktūrą ir pajėgas, kai grėsmė yra pigi, masinė ir nuolat besikeičianti.

  • „Asseco“ antidrone sistema keičia žaidimą: jutikliai ant gatvių žibintų stebės dangų?

    „Asseco“ antidrone sistema keičia žaidimą: jutikliai ant gatvių žibintų stebės dangų?

    Lenkijos technologijų bendrovė „Asseco“ pristatė sprendimą, skirtą aptikti ir stebėti dronus, pasitelkiant akustinius jutiklius. Jie gali būti montuojami tiesiai ant gatvių apšvietimo stulpų, taip sukuriant lengvai plečiamą stebėsenos tinklą miestuose ir prie kritinės infrastruktūros.

    Tokios vietos pasirinktos neatsitiktinai: žibintai užtikrina patogų elektros tiekimą ir leidžia jutiklius įrengti aukščiau, mažiau pažeidžiamose vietose. Sistema sukurta veikti kaip pasyvus sprendimas, todėl pati neskleidžia papildomų signalų ir gali būti sunkiau aptinkama bei atsparesnė trikdymui.

    Surinkti garso duomenys per mobilųjį ryšį perduodami į „Asseco“ daiktų interneto platformą, kur atliekama analizė, įtraukiant DI. Tokiu būdu sistema atpažįsta objektą, seka jo judėjimą ir gali modeliuoti tikėtiną skrydžio trajektoriją, o nustačius neleistiną skrydį iš anksto apibrėžtose zonose, automatiškai siunčia perspėjimus.

    „Asseco“ teigimu, sprendimas numatytas dvejopai paskirčiai: gynybai ir civilinei saugai. Jis galėtų būti taikomas saugant karines teritorijas, oro uostus, tiltus, energetikos objektus bei kitą kritinę infrastruktūrą, kur svarbus ankstyvas mažai aukštyje skrendančių bepiločių aptikimas.

    Praktikoje didžiausias tokios technologijos iššūkis yra klaidingi suveikimai, kai drono skleidžiamas garsas supainiojamas su kitais šaltiniais, pavyzdžiui, motoroleriu ar vejapjove. „Asseco“ nurodo, kad testuojant siekiama maksimaliai sumažinti tokius atvejus, kad operatoriai gautų signalus tik patvirtintose situacijose.

    „Svarbus etapas buvo klaidingų suveikimų pašalinimas, kad įspėjimai būtų siunčiami tik tada, kai atvejis patvirtintas“, – sakė „Asseco“ atstovas Grzegorzas Bartleris.

    Dronų aptikimo technologijos Europoje sparčiai vystomos dėl augančio bepiločių prieinamumo, jų panaudojimo neteisėtam stebėjimui ar kontrabandai, taip pat dėl saugumo grėsmių šalia oro uostų ir strateginių objektų. Tokių sistemų paklausa didėja ir dėl to, kad vien tik dronų neutralizavimas be patikimo aptikimo bei identifikavimo grandinės dažnai laikomas nepakankamu sprendimu.

    „Asseco“ sprendimas dar laukia pirmųjų komercinių diegimų, tačiau pati koncepcija rodo kryptį, kuria juda rinka: tankūs, ant esamos infrastruktūros įrengiami sensorių tinklai, gebantys sujungti skirtingus duomenų šaltinius ir realiu laiku pateikti aiškius perspėjimus saugos tarnyboms.

  • „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Fire Point“ teigia vystanti balistinių raketų projektą, kurio deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Maskvoje ir Sankt Peterburge. Bendrovės atstovų žinutė nuskambėjo karo fone, kai abi pusės intensyviai naudoja tolimojo nuotolio priemones infrastruktūrai ir kariniams objektams atakuoti.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vyriausiasis konstruktorius Denys Shtylerman viešai pareiškė, kad bandomasis skrydis Maskvos kryptimi teoriškai galėtų įvykti jau šią vasarą. Jo teigimu, technologiškai daug kas esą parengta, tačiau iki pilno bandymų scenarijaus dar trūksta vieno kritinio komponento.

    „Ukrainos balistinės raketos skris Maskvos kryptimi šią vasarą. Viskas paruošta, trūksta tik raketinio variklio“, – sakė Denys Shtylerman.

    Pasak jo, variklio klausimą išsprendus, kitas bandomasis skrydis būtų planuojamas jau Maskvos kryptimi, o sėkmingų sisteminių bandymų atveju būtų siekiama pagaminti 10–20 raketų partiją. Tokia retorika iš karto kelia klausimų, kiek tai yra realus gamybinis grafikas, o kiek – viešos komunikacijos dalis, skirta parodyti technologinę pažangą.

    „Fire Point“ pristatoma kaip viena sparčiausiai augančių privačių Ukrainos gynybos pramonės įmonių, išgarsėjusi smogiamaisiais dronais ir „Flamingo“ pavadintu sparnuotuoju užtaisu. Bendrovė tvirtina, kad dalį naujų projektų finansuoja iš savo pajamų, gautų parduodant ankstesnius gaminius.

    Viešai minimi keli kuriami raketų variantai: mažesnė FP-7 versija siejama su maždaug 200–300 kilometrų nuotoliu, o didesnė FP-9 apibūdinama kaip galinti gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę į maždaug 850 kilometrų atstumą. Tokie skaičiai teoriškai reikštų galimybę smogti gerokai už fronto linijos, tačiau realų efektyvumą lemia ne tik nuotolis, bet ir taiklumas, patikimumas, gamybos tempas bei žvalgybinis taikinių parinkimas.

    Kas patvirtinta, o kas lieka deklaracija?

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra oficialus Ukrainos gynybos institucijų pranešimas ar patvirtinta ginkluotės priėmimo į tarnybą informacija. Patys Ukrainos komentatoriai akcentuoja, jog gynybos pramonėje skelbiami terminai neretai būna optimistiški, o realią pažangą gali pristabdyti tiek techniniai, tiek gamybiniai ribojimai.

    Praktikoje tolimojo nuotolio balistinių sistemų kūrimas priklauso nuo kelių sudėtingų grandžių: variklio, valdymo ir navigacijos sprendimų, bandymų infrastruktūros, taip pat masinės gamybos tiekimo grandinės. Net ir turint prototipą, perėjimas prie stabilios serijinės gamybos dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Lygiagrečiai bendrovė mini ir FP-7.X kryptį, siejamą su oro gynybos ir perėmimo funkcijomis prieš rusiškas raketas, įskaitant „Iskander“. Tokie projektai atitinka platesnę Ukrainos strategiją ieškoti pigesnių ir greičiau pagaminamų alternatyvų brangioms vakarietiškoms oro gynybos sistemoms, tačiau jų realus pajėgumas dažniausiai paaiškėja tik po ilgesnių bandymų.

    Jei „Fire Point“ pareiškimai pasitvirtintų, 2026 metų vasara galėtų tapti lūžio tašku Ukrainos bandymuose su savais tolimaisiais balistiniais sprendimais. Kol kas tai išlieka gamintojo ambicija, kurios įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo variklio parengimo ir tolesnių bandymų sėkmės.

  • Ukrainiečiai pristatė droną „Adis“: misijas galima valdyti palydovu iš bet kurio pasaulio taško

    Ukrainiečiai pristatė droną „Adis“: misijas galima valdyti palydovu iš bet kurio pasaulio taško

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė sunkųjį keturpropelį droną „Adis“, kurį galima valdyti per palydovinį ryšį. Tai reiškia, kad operatorius misijai gali vadovauti nebūdamas šalia fronto linijos, o tai mažina jo aptikimo ir apšaudymo riziką.

    Gamintoja „Martyn Tech“ teigia, kad naujasis sprendimas sprendžia vieną didžiausių bepiločių problemų kare: tradicinio radijo ryšio nuotolio ir patikimumo ribas, ypač kai veikia elektroninės kovos priemonės. Palydovinis valdymas leidžia išlaikyti ryšį ir tada, kai vietinės ryšio grandys yra slopinamos.

    Kam skirtas „Adis“

    Modulinės konstrukcijos dronas pritaikytas kelioms užduotims: smūgiams, tiksliam minavimui ir logistikai. Tokia universali konfigūracija leidžia tą pačią platformą greitai perkonfigūruoti pagal konkrečios operacijos poreikius.

    Pasak kūrėjų, „Adis“ gali gabenti vandenį, maistą, vaistus ar šaudmenis į sunkiai pasiekiamas pozicijas, taip pat vykdyti krovinių numetimą nurodytose vietose. Tokios logistikos misijos Ukrainos pajėgoms tampa vis svarbesnės dėl intensyvių apšaudymų ir sudėtingo priėjimo prie kai kurių ruožų.

    Pagrindinės techninės savybės

    Nurodoma, kad standartinė naudingoji apkrova siekia 10 kilogramų, o kovinis nuotolis apie 20 kilometrų. Bandymuose esą pavyko pasiekti ir didesnius rodiklius: 12 kilogramų tame pačiame nuotolyje bei 3 kilogramus iki 50 kilometrų.

    Vienu baterijų įkrovimu dronas ore gali išbūti maždaug valandą. Skelbiama, kad kruizinis greitis siekia apie 65 kilometrus per valandą, o maksimalus gali artėti prie 90 kilometrų per valandą, darbinis aukštis nurodomas apie 400 metrų.

    Kodėl akcentuojamos naktinės misijos

    Kūrėjai pabrėžia, kad platforma optimizuota darbui naktį, kai vizualinis aptikimas sudėtingesnis, o dalis operacijų gali būti vykdoma mažesniu triukšmu. Kare Ukrainoje naktinės bepiločių misijos išlieka viena svarbiausių taktikų, nes leidžia mažinti nuostolius ir didinti staigmenos efektą.

    „Adis“ pavadinimas, pasak gamintojų, siejamas su žuvusiu Ukrainos kariu, o pats projektas gimė kaip tiesioginis atsakas į fronto poreikius. Bendrovė taip pat nurodo, kad dronas jau yra integruojamas į praktinius naudojimo scenarijus, tačiau detalių viešai neatskleidžia.

    „Tai ne tik naujas dronas, o logiška mūsų produktų linijos evoliucija, sukurta atsižvelgiant į fronto prašymus dėl sudėtingų smūgių, minavimo ir logistikos misijų, kai ribotas radijo ryšio horizontas“, – sakė „Martyn Tech“ vadovas Illia Samoshkin.

    „Dronas jau integruotas į kovinius scenarijus, tačiau apie detales galėsime kalbėti vėliau“, – pridūrė jis.

    Naujo tipo palydoviniu ryšiu valdomi bepiločiai atspindi platesnę tendenciją: Ukrainos technologijų kūrėjai vis dažniau ieško sprendimų, kurie didina atsparumą ryšio slopinimui ir leidžia operatorius perkelti kuo toliau nuo pavojaus zonos. Tai ypač aktualu, kai abi kariaujančios pusės intensyviai taiko elektroninę kovą ir medžioja valdymo punktus.

  • Oro pavojus: kur slėptis ir ko nedaryti, kad išvengtumėte skeveldrų, stiklo ir nuolaužų

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia yra kuo greičiau sumažinti riziką būti sužeistam nuo skeveldrų, stiklo duženų ar griūvančių konstrukcijų. Daugiausia sužeidimų tokiose situacijose sukelia ne tiesioginis smūgis, o antriniai veiksniai, todėl sprendimai pirmomis minutėmis turi didžiausią reikšmę.

    Jei esate lauke, nelikite atviroje erdvėje ir nedelskite ieškodami „tobulos“ slėptuvės. Dažniausiai saugiausia yra artimiausia pasiekiama saugesnė vieta, o ne kelionė per miestą ar bandymas pasiekti kitą rajoną, ypač kai situacija gali keistis greitai.

    Kokia vieta laikoma saugesne

    Jei esate pastate, paprastai saugiau jame ir likti, bet pasitraukti į vietą kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų. Langai ir fasado elementai yra vieni pavojingiausių, nes nuo smūgio bangos ar nuolaužų jie gali subyrėti į aštrias šukes, o fragmentai gali būti nunešti į patalpas.

    Saugesnėmis vietomis dažniausiai laikomos požeminės ar pusiau požeminės patalpos, rūsiai, taip pat vidinės patalpos be langų. Jei tokios patalpos nėra, tinka koridorius tarp vidinių sienų ar kita vieta, kur mažesnė stiklo ir nuolaužų tikimybė.

    Daugiabutyje: pasiruošimas ir elgesys

    Daugiabučių gyventojams verta iš anksto išsiaiškinti, kur name yra rūsys ar kita saugesnė vieta, ir kaip greičiausiai ją pasiekti. Iš anksto aptartas šeimos planas sumažina chaosą, o paprastos priemonės, tokios kaip žibintuvėlis ir įkrautas telefonas, padeda išlikti informuotiems ir savarankiškiems.

    Pavojaus metu rekomenduojama nesinaudoti liftu, nes jis gali sustoti dingus elektrai ar kilus gedimui. Taip pat svarbu neužblokuoti praėjimų ir įėjimų, kad žmonės galėtų greitai judėti, ir pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus bei riboto judumo asmenimis.

    Jei pastebėjote droną ar įtartiną radinį

    Pastebėjus įtartiną ar žemai skrendantį droną, saugiausia yra nedelsiant eiti į pastato vidų arba kitą saugesnę vietą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Taip pat nereikėtų artintis prie nukritusio drono ar jo dalių, nes jos gali būti pavojingos.

    Rekomenduojama nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, kad nebūtų platinama nepatikrinta informacija ar atskleidžiamos jautrios detalės. Apie pastebėtą droną ar kitą grėsmę reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

    Radus įtartiną daiktą, jo negalima liesti ar judinti. Reikia pasitraukti saugiu atstumu, neleisti kitiems žmonėms artintis ir kviesti pagalbą telefonu 112, o vėliau vykdyti pareigūnų nurodymus.

    Patikimiausia informacija ekstremaliosios situacijos metu yra atsakingų institucijų pranešimai, todėl svarbu sekti oficialius nurodymus ir neplatinti gandų. Ramybė, pasirengimas ir aiškus veiksmų planas padeda sumažinti riziką ir apsaugoti artimuosius.

  • Ukraina į kovą su „Shahed“ meta netikėtą ginklą: civilinis lėktuvas tapo dronų medžiotoju

    Ukraina į kovą su „Shahed“ meta netikėtą ginklą: civilinis lėktuvas tapo dronų medžiotoju

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pristatė dar vieną netradicinį sprendimą, kaip didinti oro gynybos pajėgumus per masines Rusijos dronų atakas. Lengvas civilinis lėktuvas „Aeroprakt“ A-32 buvo pritaikytas kaip platforma, galinti pakelti į orą ir paleisti dronus perėmėjus, skirtus naikinti „Shahed“ tipo smogiamuosius bepiločius.

    Ukrainos kariškių paskelbtoje vaizdinėje medžiagoje matyti, kad po A-32 sparnais sumontuoti specialūs laikikliai, ant kurių gali būti tvirtinami keli perėmimo dronai. Nurodoma, kad tokioje konfigūracijoje galima nešti iki šešių „Sting“ arba P1-SUN tipo dronų perėmėjų, o realiose nuotraukose aiškiai matomi bent keturi.

    „Tokie sprendimai leidžia greitai ir palyginti pigiai didinti galimybes numušti „Shahed“ dronus, kai oro gynybos resursai yra ypač įtempti“, – sakė Ukrainos kariuomenės atstovai, pristatę modifikacijos idėją.

    „Aeroprakt“ A-32 yra Ukrainoje gaminamas ultralengvas dvivietis orlaivis, kurio konstrukcija pritaikyta paprastam ir ekonomiškam eksploatavimui. Skelbiama, kad jo tuščio svorio riba siekia apie 320 kilogramų, o maksimali kilimo masė – iki 600 kilogramų, todėl toks lėktuvas išlieka pakankamai „lengvas“ net ir po papildomos įrangos integracijos.

    Orlaivio galimybes apibūdina ir jo skrydžio parametrai: kruizinis greitis apie 213 kilometrų per valandą, skrydžio trukmė iki 4,5 valandos, o degalų bakas – 95 litrai. Tokie skaičiai svarbūs praktikoje, nes perėmimo dronams dažnai reikia būti iškeliamiems į reikiamą aukštį ir rajoną, kad jie galėtų laiku pasivyti taikinį ar patruliuoti tikėtinose dronų maršrutų zonose.

    Šios koncepcijos esmė – ne tik „pigesnis lėktuvas vietoj naikintuvo“, bet ir lankstesnė taktika. Teigiama, kad misijų metu lėktuve gali būti operatoriai, kurie ore aptinka taikinius ir nuotoliniu būdu paleidžia perėmimo dronus, todėl sprendimas tampa mobilesnis už stacionarias paleidimo sistemas ir mažiau priklausomas nuo vieno konkretaus objekto gynybos.

    Tai nėra pirmas kartas, kai Ukraina lengvus orlaivius pritaiko kaip dronų nešėjus. Skelbta, kad 2026 metais balandį kovinėse užduotyse buvo panaudotas ir transporto lėktuvas An-28, iš kurio taip pat paleidinėti perėmėjai prieš „Shahed“ tipo taikinius, o dabar panašią rolę gali atlikti mažesnis ir potencialiai pigiau eksploatuojamas A-32.

    Ekspertai pažymi, kad perėmimo dronų plėtra yra viena ryškiausių pastarųjų metų oro gynybos tendencijų, ypač kovoje su masiškai naudojamais, palyginti nebrangiais kamikadzė dronais. Tokie sprendimai leidžia „perimti pigiau“ ir taupyti brangesnes sistemas bei raketas, kurios dažnai reikalingos sudėtingesniems taikiniams.

    Ukrainos patirtis taip pat kelia klausimų ir kitoms valstybėms, kaip greitai didinti atsparumą netikėtiems bepiločių incidentams ir pasienio pažeidimams. Idėja naudoti paprastus, lengvai pritaikomus orlaivius kaip „perėmėjų vežėjus“ rodo, kad šiuolaikiniame kare svarbi ne vien ginkluotė, bet ir gebėjimas greitai sujungti turimas priemones į veikiantį sprendimą.

  • Pietų Korėja žengė lemtingą žingsnį: „Korea Aerospace Industries“ MAH sėkmingai išlaikė bandymus

    Pietų Korėja žengė lemtingą žingsnį: „Korea Aerospace Industries“ MAH sėkmingai išlaikė bandymus

    Pietų Korėjos gynybos įsigijimų agentūra DAPA pranešė, kad kuriamas naujas jūrinis smogiamasis sraigtasparnis MAH sėkmingai įveikė svarbiausią bandymų etapą ir pasiekė pažangią vystymo stadiją. Tai reiškia, kad artėja sprendimas dėl serijinės gamybos starto ir būsimų užsakymų apimčių.

    Projektą vykdo „Korea Aerospace Industries“, o pati platforma kuriama remiantis MUH-1 „Marineon“ sprendiniais, kurie yra jūrinė KUH-1 „Surion“ versija. Toks pasirinkimas leidžia greičiau pereiti nuo prototipo prie eksploatacijai paruoštos sistemos, nes dalis technologijų ir grandžių jau patikrintos.

    Pagrindinė MAH paskirtis – teikti ugnies paramą Pietų Korėjos jūrų pėstininkams desantinėse operacijose, kai veikiama nuo amfibinių laivų. Tarp minimų platformų – ROKS Dokdo ir ROKS Marado, todėl sraigtasparnis projektuojamas atsižvelgiant į darbą virš jūros ir laivų denių sąlygas.

    DAPA teigimu, bandymų metu MAH demonstravo gebėjimus ne tik atakuoti antžeminius taikinius, bet ir neutralizuoti grėsmes ore. Agentūra akcentuoja, kad sraigtasparnis gali dengti transporto sraigtasparnius, susidurdamas su priešo smogiamaisiais sraigtasparniais ar dronais.

    Vienu reikšmingiausių pasiekimų įvardijama integruota valdoma ginkluotė oras–oras, kuri, pasak DAPA, yra pirmas toks atvejis šalies sukurtame kariniame sraigtasparnyje. Toks sprendimas siejamas su platesne tendencija, kai dronų grėsmė verčia didinti trumpojo nuotolio oro gynybos ir savisaugos galimybes net ir rotacinių orlaivių segmentuose.

    „Tai pirmas atvejis, kai šalyje pagamintas karinis sraigtasparnis pademonstravo galimybę nešti ir paleisti valdomas oras–oras raketas. Tikimasi, kad tai reikšmingai padidins jūrų pėstininkų desantinių operacijų pajėgumus“, – sakė DAPA.

    MAH viešai pirmą kartą pristatytas 2021 metais Seule vykusioje ADEX parodoje. 2024 metais buvo užbaigti trys prototipai, pradėti antžeminiai bandymai, o 2024 metų gruodį įvyko pirmasis skrydis, kurio metu tikrintos bazinės manevravimo ir valdymo charakteristikos.

    Pagal DAPA skelbiamą grafiką, vystymo darbai turėtų būti baigti 2026 metų rugpjūtį, o serijinė gamyba planuojama nuo 2027 metų. Jei terminai bus išlaikyti, Pietų Korėja turės naują specializuotą jūrinį smogiamąjį sraigtasparnį, pritaikytą amfibinėms operacijoms ir modernioms grėsmėms ore.

  • Lenkija skuba laiką: iki gegužės pabaigos pasirašys 40 SAFE sutarčių už 43,7 mlrd. eurų

    Lenkija skuba laiką: iki gegužės pabaigos pasirašys 40 SAFE sutarčių už 43,7 mlrd. eurų

    Lenkija pradėjo itin spartų gynybos pirkimų etapą, siekdama iki gegužės pabaigos užbaigti apie 40 finansinių sutarčių pagal Europos Sąjungos instrumentą SAFE. Šis terminas svarbus todėl, kad pereinamuoju laikotarpiu kai kuriuos pirkimus galima finansuoti ir vienos valstybės sutartimis, o ne tik bendrais kelių šalių projektais.

    Gegužės 28 dieną Varšuvoje pasirašyti pirmieji dokumentai, susiję su kriptografijos sistemomis ir kibernetiniu saugumu. Ceremonijoje dalyvavo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėžę, kad lėšos turi pagreitinti pajėgumų stiprinimą ir vietos pramonės užsakymus.

    SAFE (Security Action For Europe) yra 150 mlrd. eurų vertės ES finansinis mechanizmas, skirtas paspartinti valstybių narių gynybos parengtį ir didinti Europos karinės pramonės gamybos apimtis. Instrumentas veikia paskolų principu: grąžinimo pradžia atidedama, o įsipareigojimai gali būti išdėstyti ilgam laikotarpiui, priklausomai nuo ES skolinimosi sąlygų.

    Pagal SAFE taisykles, finansavimas nukreipiamas į pajėgumus ir įrangą, kurių reikšminga dalis komponentų pagaminama ES, Europos ekonominėje erdvėje arba Ukrainoje. Tai reiškia, kad šalys, planuodamos pirkimus, privalo derinti operacinius poreikius su tiekimo grandinių reikalavimais ir pramoniniais pajėgumais regione.

    Lenkijai šiame instrumente numatyta 43,7 mlrd. eurų suma, didžiausia tarp dalyvaujančių valstybių. Tam, kad realiai prasidėtų lėšų srautai, šalis turi sudaryti paskolos sutartį su Europos Komisija ir užbaigti nacionalines procedūras, po kurių finansavimas gali būti naudojamas tiek naujiems, tiek tam tikromis sąlygomis refinansuojamiems kontraktams.

    Pagal viešai aptariamas kryptis, SAFE pinigai Lenkijoje siejami su plačiu gynybos projektų spektru: nuo kibernetinio saugumo ir ryšių apsaugos iki bepiločių sistemų, artilerijos ir šaudmenų. Nors detali pirkinių sudėtis dažnai neviešinama, valdžios užuominos ir pramonės pranešimai leidžia spręsti apie didelę paklausą dronams, amunicijai ir oro pajėgumų daugikliams.

    Minimi ir konkretūs sprendimai: bepiločiai „FlyEye“ ir „Warmate“, taip pat „GLADIUS“ sistemos iš „WB Group“, artilerijos kryptys, pėstininkų kovos mašinos Borsuk, savaeigės haubicos „Krab“, 155 mm artilerijos šaudmenys, priešdroninė sistema SAN, nešiojamosios oro gynybos sistemos „Piorun“. Taip pat aptariami infrastruktūros ir Baltijos jūros saugumo poreikiai, įskaitant specializuotus laivus duomenims rinkti bei gelbėjimo ir kritinės infrastruktūros apsaugos projektus.

    Greitas sutarčių pasirašymo tempas siejamas ir su praktiniu aspektu: didžioji dalis dokumentų jau buvo suderinti derybose, todėl likęs etapas dažnai laikomas formalumu. Dėl sutarčių gausos dalis jų gali būti pasirašoma be viešų ceremonijų, o dėmesys sutelkiamas į labiausiai politiškai ir pramoniniu požiūriu reikšmingus kontraktus.

    SAFE instrumentas yra platesnės ES gynybos stiprinimo krypties dalis, kurią paskatino saugumo situacija Europoje ir poreikis greitai didinti gamybos pajėgumus. Lenkijos atvejis rodo, kad valstybės, turinčios parengtus projektus ir aktyvią vietos pramonę, siekia maksimaliai išnaudoti trumpus procedūrinius langus, kad finansavimas kuo greičiau virstų realiais pajėgumais.