CP v2

Tag: Dronai

  • Zelenskis pranešė apie smūgius prie Sankt Peterburgo: taikyta į Rusijos naftos infrastruktūrą

    Zelenskis pranešė apie smūgius prie Sankt Peterburgo: taikyta į Rusijos naftos infrastruktūrą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad penktadienio vakarą Ukrainos pajėgos smogė Rusijos naftos infrastruktūros objektams netoli Sankt Peterburgo. Pasak jo, taikiniu tapo uosto infrastruktūra, kuri generuoja pajamas Rusijos karui finansuoti.

    V. Zelenskis teigė, kad buvo suduotas ir „sėkmingas smūgis Kronštate“, šį objektą įvardydamas svarbiu kariniu taikiniu. Prezidento vertinimu, atstumas nuo Ukrainos valstybinės sienos iki taikinio viršija 850 kilometrų.

    „Smogėme uosto naftos infrastruktūrai, kuri uždirba pinigus Rusijos karui. Taip pat buvo sėkmingų smūgių Kronštate“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka anksčiau skelbė, kad virš regiono esą buvo perimta „kelios dešimtys“ ukrainietiškų dronų. Jo teigimu, nuolaužos krito Vysocko uosto teritorijoje, o apie padarinius detalių nepateikta.

    Šios žinios pasirodė Ukrainai pranešus ir apie naujus Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. „Naftogaz“ grupės vadovas Serhijus Koreckis nurodė, kad šeštadienio rytą Poltavos srityje buvo atakuoti dujų gavybos pajėgumai, kilo gaisras, o objekto darbas laikinai sustabdytas.

    „Objekte kilo gaisras, o veikla sustabdyta. Šiuo metu dar neįmanoma įvertinti žalos masto“, – sakė Serhijus Koreckis.

    Kontekstas išlieka itin įtemptas po šią savaitę surengtos masinės Rusijos dronų ir raketų atakos Kyjive, apie kurią Ukrainos institucijos skelbė kaip apie vieną didžiausių pastarojo meto smūgių sostinei. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad atakoje buvo panaudotas mišrus ginkluotės paketas, įskaitant balistines raketas ir „Shahed“ tipo dronus.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau taikosi į Rusijos energetikos ir kuro logistikos grandines, siekdama didinti ekonominį spaudimą Kremliui ir mažinti Rusijos pajėgumus aprūpinti kariuomenę. Analitikai pabrėžia, kad naftos perdirbimo ir uostų infrastruktūra yra kritinė dėl eksporto pajamų, tačiau tokių operacijų poveikis priklauso nuo realios žalos masto ir remonto galimybių.

  • Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija paskelbė apie penkis didelės apimties bendrus gynybos projektus, kuriais siekiama spartinti ES šalių bendradarbiavimą ir mažinti fragmentuotus, atskirai vykdomus pirkimus. Iniciatyva apima sprendimus nuo dronų iki priešraketinės gynybos, o tikslas – greičiau didinti pajėgumus ir geriau suderinti investicijas.

    Projektai orientuoti į penkias kryptis: dronų ir antidronų sistemas, jūrų bei povandeninės infrastruktūros apsaugą, kosmoso sritį, oro galią ir priešraketinę gynybą. Komisija pabrėžia, kad šios sritys tampa kritinės dėl augančių grėsmių, hibridinių incidentų ir technologijų vaidmens moderniame kare.

    Kas dalyvauja ir kiek skiriama?

    Komisija nurodė, kad projektams pradėti ir diegti skiriama 325 000 000 eurų parama. Visuose penkiuose projektuose dalyvauja 18 ES valstybių narių, o Ukraina įsitraukia į keturis iš jų, taip išplečiant bendrų pajėgumų kūrimą už ES ribų.

    Ypatingas dėmesys skiriamas rytiniam ES flangui – valstybių juostai nuo Suomijos iki Bulgarijos. Pastaruoju metu daugėjant dronų incidentų regione, vis dažniau keliami klausimai, kaip sustiprinti atgrasymą, oro erdvės stebėseną ir reagavimo grandines tarp kaimyninių šalių.

    Kodėl ES skuba keisti modelį?

    Sprendimas pristatyti penkis projektus siejamas su Europos gynybos agentūros vertinimais, kad šalys narės vis dar pernelyg dažnai perka ginkluotę ir įrangą kiekviena atskirai. Agentūros duomenimis, 2025 metais bendri pirkimai sudarė 24 proc. gynybos investicijų, o bendradarbiavimas tarp šalių išlieka netolygus.

    Europos gynybos agentūra taip pat pažymi, kad nacionaliniai sprendimai dominuoja, o įrangos įsigijimo ir keitimo ciklai dažnai nėra suderinti. Dėl to mažėja galimybės kartu planuoti, užsakyti didesnius kiekius, greičiau pristatyti pajėgumus ir mažinti vieneto kainą per masto ekonomiją.

    Ambicijos iki 2036 metų

    Komisija akcentuoja, kad iniciatyva skirta ne tik atskiriems pirkimams, bet ir bendrai gamybai bei investicijoms, kurios ilgainiui turėtų sustiprinti Europos strateginę autonomiją. Komisijos atstovai pabrėžia, kad gynybos pramonės pajėgumai turi augti greičiau, o sprendimai turi būti priimami koordinuotai.

    „Reikia judėti greičiau, gaminti kartu ir investuoti į saugumą. Būtent tai ir darome“, – sakė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius teigia, kad šie projektai turėtų padėti gerinti ES karinę parengtį ir stiprinti bendrus pajėgumus. Pasak jo, bendra finansavimo ambicija iki 2036 metų siekia apie 190 000 000 000 eurų, o tai rodo, kad iniciatyva planuojama kaip ilgalaikis krypties pokytis, o ne vienkartinis sprendimas.

    Komisijos pranešimas pasirodė NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse. Tikimasi, kad susitikime daug dėmesio bus skiriama naujam Aljanso gynybos finansavimo tikslui – 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2035 metų – ir tam, kaip šalys ketina realiai užtikrinti tokių įsipareigojimų įgyvendinimą.

  • Vėjo turbinų mentėse plintančios mikroįtrūkos: jas jūroje aptinka autonominiai dronai su DI

    Vėjo turbinų mentėse plintančios mikroįtrūkos: jas jūroje aptinka autonominiai dronai su DI

    Vėjo turbinos dažnai pristatomos kaip švari energija: pastatai ir ilgai pamiršti. Tačiau realybėje jų mentės nuolat patiria dideles apkrovas, o aukštai virš žemės ar jūros gali nepastebimai plisti mikroįtrūkos.

    Didžiausia problema ta, kad ankstyvieji pažeidimai dažnai būna beveik nematomi plika akimi ir slepiasi po paviršiumi. Laiku jų neaptikus, smulkūs defektai gali virsti brangiais remontais, ilga prastova ar net rimtais avarijos scenarijais.

    Šiuolaikinės vėjo turbinų mentės pasiekia maždaug 100–150 metrų ilgį, todėl nuodugni apžiūra yra sudėtinga ir lėta. Iki šiol patikimiausias būdas daugeliu atvejų reiškė žmones ant virvių, platformas ar kranus, o tai didina riziką ir dažnai verčia turbiną sustabdyti kelioms dienoms.

    Kur slypi didžiausias aklumas

    Sunkiausia patikrinti būtent tas vietas, kurios svarbiausios: mentės briaunas, paviršiaus eroziją ir smulkius struktūrinius įtrūkimus. Ypač jūroje, kur prisideda druskingas purškalas, stiprūs vėjai ir sudėtinga logistika, reguliarūs patikrinimai kainuoja brangiai.

    Dėl to operatoriai dažnai atsiduria tarp dviejų blogybių: arba stabdyti gamybą ir siųsti komandą, arba rizikuoti, kad pažeidimas bus pastebėtas per vėlai. Tokia priežiūra labiau primena reakciją į gedimą, o ne prognozuojamą prevenciją.

    Autonominiai dronai keičia priežiūrą

    2026 metų sausį Danijoje pademonstruotas sprendimas, kuris rodo, kur juda rinka: autonominis dronas apžiūrėjo jūrinę vėjo turbiną jai vis dar sukantis. Esminis skirtumas tas, kad patikra vyko nestabdant įrenginio ir nesiunčiant žmonių į pavojingas aukštumas.

    Tokiose sistemose derinami jutikliai, termovizija, kompiuterinė rega ir dirbtinis intelektas, padedantis iš nuotraukų ir vaizdo nustatyti erozijos zonas, paviršiaus pažeidimus ir tikėtinas mikroįtrūkų vietas. Kuo daugiau patikrų, tuo daugiau duomenų mokymui, todėl algoritmai tampa tikslesni atskiriant menką kosmetinę žymę nuo realios rizikos.

    Praktinis efektas operatoriams paprastas: darbas, kuris anksčiau trukdavo dienas ir reikalaudavo prastovų, gali sutrumpėti iki valandų. Anksti aptiktas nedidelis defektas dažniausiai reiškia pigesnį remontą, o laiku neaptikta problema jūroje gali kainuoti ypač daug dėl laivų, kranų, atsarginių dalių ir prarastos gamybos.

    Rinka sparčiai auga

    Dronų patikros vėjo energetikoje jau tampa atskira industrija: kai kurios įmonės skelbia atlikusios dešimčių tūkstančių menčių apžiūras, o vieno parko mastu per dieną galima patikrinti dešimtis turbinų. Toks tempas anksčiau buvo sunkiai pasiekiamas, kai apžiūra priklausė nuo virvių komandų ir oro langų.

    Vis dar įprasta dalį patikrų atlikti sustabdžius ar sulėtinus mentes, kad būtų lengviau fiksuoti detales. Vis dėlto bandymai apžiūrėti turbiną jai veikiant rodo kryptį į nuolatinę, mažiau trikdančią priežiūrą, kai gedimai fiksuojami anksčiau, o remonto planavimas tampa labiau prognozuojamas.

    Didėjant jūrinių parkų galiai ir turbinoms tolstant nuo kranto, svarbiausias veiksnys tampa pasiekiamumas. Todėl autonominiai dronai, gebantys dirbti sudėtingomis sąlygomis ir greitai pateikti duomenis, vis dažniau laikomi vienu svarbiausių įrankių, kad vėjo energetika išliktų patikima ir ekonomiška.

  • Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželį Ukrainos karo fronto linija iš esmės išliko beveik nepakitusi, o Rusijos pajėgų judėjimas toliau lėtėjo. Tai rodo AFP atlikta analizė, paremta Institute for the Study of War (ISW) geografinės žvalgybos komandos vertinimais ir viešai prieinamais fronto pokyčių duomenimis.

    ISW skaičiavimais, birželį Rusija grynuoju rezultatu užėmė apie 30 kvadratinių kilometrų, daugiausia šiaurės rytuose, Charkivo srityje. Tačiau dalis šio „prieaugio“ siejama ne su naujomis atakomis, o su ankstesnių įsiveržimų perklasifikavimu, kai atsirado daugiau patvirtinančių įrodymų.

    Tuo pat metu Ukraina, remiantis tais pačiais vertinimais, susigrąžino apie 11 kvadratinių kilometrų Zaporižios srityje ir dar apie 18 kvadratinių kilometrų Dnipropetrovsko srityje. ISW pabrėžia, kad šių kontratakų mastas ir rezultatai ne visada aiškūs realiuoju laiku, todėl pilnesnis vaizdas dažnai atsispindi tik po kelių savaičių.

    „Vykstančių Ukrainos kontratakų apimtis šiose srityse nėra iki galo aiški“, – nurodė ISW Geografinės žvalgybos komanda.

    „Šių kovinių veiksmų baigtis išlieka neapibrėžta ir tikėtina, kad bus aiškiau matoma artimiausių savaičių duomenyse“, – pridūrė ji.

    Analizė rodo platesnę tendenciją: Rusijos puolimo tempas 2026 metais ženkliai sumažėjo. Skaičiuojama, kad šiemet vidutiniškai Rusija per mėnesį pažengia apie 15 kvadratinių kilometrų, kai 2025 metais šis vidurkis siekė apie 405 kvadratinius kilometrus per mėnesį.

    Taip pat pažymima, kad balandį ir gegužę Rusija neteko maždaug 403 kvadratinių kilometrų, o balandis tapo pirmu mėnesiu per maždaug dvejus su puse metų, kai Rusijos pajėgos prarado daugiau teritorijos nei užėmė. Gegužę Ukraina, pagal vertinimus, šią kryptį iš dalies išlaikė.

    Ekspertai vienu iš svarbiausių veiksnių įvardija išaugusį Ukrainos bepiločių atakų efektyvumą, ypač prieš fronto logistiką, artileriją ir vidutinio nuotolio taikinius. Tokia taktika silpnina Rusijos galimybes stabiliai remti puolimą, net jei lokaliai pavyksta pasiekti taktinę pažangą.

    ISW duomenys paprastai neapima Rusijos pareiškimų apie užimtą teritoriją, jei jų negalima patikimai patvirtinti nepriklausomais šaltiniais. Šis metodas mažina propagandos įtaką bendram vaizdui, tačiau kartu reiškia, kad kai kurie pokyčiai gali būti fiksuojami vėliau, kai atsiranda daugiau patikrinamos medžiagos.

    Vertinant bendrą kontrolės žemėlapį, Rusija šiuo metu yra užėmusi kiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos. Į šį skaičių įtraukiamas Krymas ir dalis Donbaso, kurie buvo okupuoti arba kontroliuojami prorusiškų pajėgų dar iki plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metų vasarį.

    Karo kaina išlieka milžiniška: nuo 2022 metų invazijos pradžios žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus. Šis karas laikomas kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o atskiri tyrimai ir vertinimai skelbia apie milijonus karinių nuostolių abiejose pusėse, didžiausią naštą patiriant Rusijos pajėgoms.

  • Odesos srityje kregždės lizdą susuko „Shahed“ nuolaužoje: jaunikliai netrukus leisis į 7 000 km kelionę

    Ukrainos pietuose, Odesos srityje, kregždės įsikūrė neįprastoje vietoje: lizdą jos susuko Rusijos smogiamojo drono „Shahed“ nuolaužoje. Apie šį radinį socialiniuose tinkluose pranešė biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusjevas, vadovaujantis Tuzlovo limanų nacionalinio gamtos parko tyrimų padaliniui.

    Mokslininko paviešintame vaizdo įraše matyti suaugęs paukštis, rūpestingai šeriantis kelis jauniklius, įsitaisiusius metalinėje nuolaužoje. Kontrastas akivaizdus: tai, kas neseniai buvo karo įrankis, trumpam tapo prieglobsčiu gyvybei.

    Pasak I. Rusjevo, jaunikliai netrukus sustiprės, išmoks skraidyti ir kartu su suaugusiais paukščiais pradės sezoninę migraciją į Pietų Afriką. Jis nurodė, kad skrydis gali siekti apie 7 000 kilometrų nuo Tuzlovo limanų teritorijos.

    Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal vizualius požymius nuolauža gali būti susijusi su „Geran“ žymėjimu, kuriuo Rusija neretai vadina Irano kilmės „Shahed“ tipo dronus. Kadruose netgi įžiūrimi techniniai žymėjimai, leidžiantys spėti apie konkrečią aparato kilmę.

    Tuzlovo limanų nacionalinis parkas karo metu ne kartą atsidūrė dėmesio centre dėl aplinkosauginių pasekmių, kurias regione fiksuoja mokslininkai. Anksčiau I. Rusjevas yra pranešęs ir apie didelį žuvusių delfinų skaičių parko pakrantėje, pabrėždamas, kad per vieną dieną užregistruotas radinių mastas gali būti beprecedentis, o neapžiūrėtose ruožuose jų gali būti gerokai daugiau.

  • Ukraina ruošia skraidančius motociklus: taip kariai greičiau pasiektų frontą ir grįžtų

    Ukraina ruošia skraidančius motociklus: taip kariai greičiau pasiektų frontą ir grįžtų

    Brave1 ieško naujų sprendimų

    Ukrainoje veikianti valstybinė gynybos inovacijų platforma Brave1 plečia ambicijas: tarp svarstomų idėjų atsirado ir skraidantys motociklai bei bagiai. Tikslas – rasti būdų, kaip karius ir įrangą greičiau bei saugiau perkelti į pavojingiausius fronto ruožus.

    Brave1 modelis paremtas atviru kvietimu kūrėjams: pasiūlymus gali teikti tiek įmonės, tiek inžinierių komandos ar pavieniai autoriai. Atrinkti projektai toliau vystomi, testuojami ir, jei pasiteisina, pritaikomi realioms kariuomenės užduotims.

    Kodėl ieškoma skraidančios alternatyvos?

    Brave1 atstovai viešai akcentuoja problemą, su kuria nuolat susiduriama fronte: tradiciniai karių perdislokavimo būdai pėsčiomis ar šarvuota technika dažnai yra lengvai pastebimi. Dėl to didėja rizika patekti į apšaudymą, ypač vietovėse, kur intensyviai naudojami dronai ir stebėjimo priemonės.

    „Mums reikia sprendimų, kurie leistų greičiau ir saugiau pristatyti karius į užduoties vietą, o po jos – sumažinti praradimų riziką“, – sakė Brave1 vadovas Andrij Hryceniuk.

    Kaip tai galėtų veikti praktikoje?

    Pagal pirminę koncepciją kuriamos platformos turėtų gebėti transportuoti kariškius, o dalis jų galėtų veikti ir be piloto. Tai reikštų, kad atlikusi užduotį transporto priemonė galėtų savarankiškai grįžti į bazę, taip mažindama riziką žmonėms ir taupydama laiką.

    Tokios priemonės būtų siejamos ne tik su greitu pervežimu, bet ir su specialiosiomis operacijomis, evakuacijos užduotimis ar logistikos misijomis, kai svarbiausia – mobilumas ir galimybė greitai pakeisti maršrutą. Vis dėlto pabrėžiama, kad projektas dar ankstyvoje stadijoje, todėl apie terminus ar realų diegimą kol kas nekalbama.

    Panašios idėjos vystomos ir kitose šalyse: kuriami itin lengvi asmeniniai skraidymo aparatai, įskaitant reaktyvinius ar elektrinius daugiasraigčius sprendimus. Ukraina tikisi, kad tokios krypties technologijos ateityje padės sumažinti pavojingiausio transportavimo rizikas ir padidins dalinių, veikiančių arti priešo, manevringumą.

  • Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija pareiškė, kad per šešis mėnesius jos oro gynyba esą numušė 64 000 Ukrainos dronų. Jei šie skaičiai būtų tikslūs, vien birželį tai reikštų maždaug po 600 numuštų bepiločių per dieną, tačiau Vakarų analitikai ir OSINT bendruomenė ragina tokius teiginius vertinti atsargiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kol kas nepateikta nepriklausomų įrodymų, kurie patvirtintų tokio intensyvumo Ukrainos dronų kampaniją virš Rusijos teritorijos. Dėl to didžiausią abejonių dalį kelia ne pavieniai atvejai, o būtent deklaruojama masto dinamika per trumpą laiką.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Rusijos statistika, kaip teigiama, apima tik lėktuvinio tipo, didesnio nuotolio dronus, veikiančius virš Rusijos teritorijos. Skaičiavimo metodika gali skirtis nuo Ukrainos karinių oro pajėgų naudojamų kriterijų, todėl tiesioginis skaičių palyginimas tampa komplikuotas.

    Gynybos srities apžvalgininkai skaičiuoja, kad jei birželį būtų perimta 17 832 dronai, Ukraina vien per mėnesį turėtų pagaminti ir panaudoti iki 20 000–25 000 tokių aparatų. Tai būtų beprecedentė kampanija šiuolaikinių konfliktų istorijoje, tačiau viešai skelbti Ukrainos gamybos pajėgumai tokio tempo tiesiogiai nepatvirtina.

    Analitikai neatmeta, kad itin aukšti skaičiai gali būti naudingi Maskvos informacinei strategijai. Tokie pareiškimai gali stiprinti naratyvą apie tariamai itin efektyvią oro gynybą, argumentuoti didesnes išlaidas brangioms sistemoms ir sumažinti reputacinę žalą po sėkmingų smūgių objektams Rusijos gilumoje.

    Tuo pat metu nepriklausomi šaltiniai periodiškai patvirtina, kad Ukrainos dronai pasiekia taikinius, susijusius su degalų perdirbimu, gynybos pramone ir amunicijos sandėliavimu. Palydoviniai vaizdai ir socialiniuose tinkluose pasirodanti medžiaga rodo žalą skirtinguose regionuose, o tai leidžia daryti išvadą, kad tolimojo nuotolio smūgių kampanija intensyvėja, nors jos tikroji apimtis išlieka sunkiai tiksliai įvertinama.

  • Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukrainos gynybos sektorius pristatė naujos kartos dronų perėmėją ZIRKA, sukurtą reaguojant į sparčiai augantį Rusijos bepiločių greitį. Kijevas pripažįsta, kad ankstesni perėmimo sprendimai vis dažniau atsiduria ant ribos, kai taikiniai tampa per greiti ir per sunkiai pasiekiami.

    Problema ypač išryškėjo Rusijai naudojant „Shahed“ šeimos analogus ir jų modifikacijas, kurios, Ukrainos kariškių teigimu, kai kuriais atvejais gali viršyti 300 km/h. Kad perėmimas būtų patikimas, perėmėjas turi turėti aiškų greičio pranašumą, o kelių ar keliolikos kilometrų per valandą skirtumo dažnai nepakanka.

    ZIRKA kuriamas tam, kad užpildytų šią spragą: pagal paskelbtą specifikaciją jis gali skrieti daugiau kaip 340 km/h greičiu. Nurodoma, kad dronas gali veikti iki 6 kilometrų aukštyje, jo veikimo nuotolis siekia apie 30 kilometrų, o ore jis išsilaiko maždaug 20 minučių.

    Projektą vystė Ukrainos bendrovė „NOCTIS“, o gamybos plėtros partneriu įvardijama „Vyriy Industries“. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendiniai buvo derinami su fronto patirtį turinčiais operatoriais, įskaitant 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ struktūrose veikiančius antidronų padalinius.

    Didžiausias ZIRKA akcentas – kaina: gamintojas deklaruoja, kad vieno drono savikaina neviršija maždaug 1 850 eurų. Tokia suma, lyginant su brangesnėmis oro gynybos priemonėmis ar raketinėmis sistemomis, leidžia kalbėti apie masiškumą ir mažesnę perėmimo kainą, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    „Mūsų tikslas – perėmimą padaryti greitą, pigų ir pakankamai automatizuotą, kad operatorius galėtų veikti intensyviomis atakų sąlygomis“, – teigiama projekto vystytojų pristatyme.

    Kūrėjai jau kalba ir apie tolesnę evoliuciją – ZIRKA 2.0. Skelbiama, kad nauja versija turėtų automatiškai nukreipti perėmėją į grėsmės aptikimo zoną, o termovizinė kamera su kompiuterinės regos algoritmais galėtų padėti aptikti taikinius maždaug 2 kilometrų atstumu.

    Planuojama modernizuoti ryšio ir pozicionavimo sprendimus bei automatizuoti kovinės dalies detonaciją. Ukrainos gynybos pramonė vis dažniau remiasi būtent tokia logika: kurti didesnį skaičių santykinai nebrangių sistemų, kurios galėtų mažinti priešo dronų spaudimą ir išsaugoti brangesnes priemones kritiniams taikiniams.

  • Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkija: žlugus MiG-29 už dronus susitarimui su Ukraina, Varšuva grasina blokuoti stojimą į ES

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad tarp Varšuvos ir Kyjivo planuotas susitarimas dėl MiG-29 perdavimo mainais į Ukrainos dronų technologijas žlugo. Pasak ministro, Ukraina esą iš pradžių pritarė „MiG-29 už dronus“ principui, tačiau vėliau iš jo pasitraukė.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad dėl to „MiG-29 Ukrainai nebus“, nes nebuvo įgyvendinta technologijų ir pajėgumų perdavimo dalis. Ukraina viešai šių teiginių kol kas nekomentavo, todėl faktinės žlugimo priežastys išlieka neaiškios.

    Kas buvo sutarta dėl MiG-29

    MiG-29 yra sovietinės konstrukcijos naikintuvai, kuriuos Lenkija palaipsniui keičia Vakarų gamybos orlaiviais, tarp jų JAV sukurtais F-16 ir F-35. Lenkija jau anksčiau buvo perdavusi Ukrainai 14 MiG-29, tapdama viena pirmųjų valstybių, kurios po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainai suteikė naikintuvų.

    Pranešama, kad 2026 metų pradžioje Lenkija buvo pritarusi dar devynių MiG-29 perdavimui Ukrainai, o dalis šių lėktuvų buvo planuojami nurašyti dėl modernizacijos programų. Ar būtent šie orlaiviai turėjo tapti „MiG-29 už dronus“ susitarimo dalimi, oficialiai nepatikslinta.

    Ukrainos dronų eksporto kryptis

    Šį pavasarį Ukraina paskelbė apie siekį atverti dalį gynybos pramonės eksporto, akcentuodama vadinamuosius „dronų sandorius“ su šalimis partnerėmis. Šių susitarimų idėja grindžiama bendra gamyba, tiekimu, programinės įrangos sprendimais ir technologijų mainais, paremtų Ukrainos sukaupta karo patirtimi.

    Lenkijos ministras pripažino, kad Ukraina turi pažangius karinius dronų sprendimus ir didelę operacinę patirtį, kuri gali būti vertinga partneriams. Vis dėlto jis tvirtino, kad šiuo atveju Varšuva negavo nei dronų, nei sutartų pajėgumų, todėl mainų principas prarado prasmę.

    Dvišaliai ginčai ir ES veto grėsmė

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastaruoju metu patiria įtampą dėl istorijos atminties klausimų. Lenkijos politinėje darbotvarkėje ypač jautriai vertinamos temos, susijusios su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir Voluinės tragedija, o Ukrainoje dalis to meto struktūrų vertinamos per pasipriešinimo sovietų valdžiai prizmę.

    Šiame kontekste Kosiniakas-Kamyszas dar kartą kritikavo Ukrainos sprendimus, kurie, pasak jo, veda į konfliktą su Lenkijos visuomenės lūkesčiais. Ministras taip pat pagrasino, kad Varšuva gali blokuoti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą, jei, Lenkijos vertinimu, Ukrainoje bus toliau „garbinamos“ su skaudžiais įvykiais Lenkijai siejamos istorinės organizacijos.

    „Su Bandera Ukraina į Europos Sąjungą neįstos“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kol kas neaišku, ar šis diplomatinis ginčas tiesiogiai lėmė „MiG-29 už dronus“ susitarimo sustojimą, ar tai buvo atskiras, techninis ir pramoninis nesutarimas dėl technologijų perdavimo sąlygų. Aišku tik tai, kad gynybos pramonės mainai ir karinė parama vis dažniau persipina su politinėmis sąlygomis ir derybomis dėl Ukrainos integracijos į Europos struktūras.

  • Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegija tyliai perdavė Ukrainai šimtus tūkstančių N7 dronų kovinių galvučių

    Norvegijos gynybos pramonės bendrovė „Nammo“ pusantrų metų tiekė Ukrainai N7 tipo dronų kovines galvutes, tačiau apie šį susitarimą viešai prabilta tik dabar. Informacija iškilo gynybos parodoje Eurosatory 2026 Paryžiuje, kai bendrovės atstovai patvirtino, jog Kyjivui perduotas šešiaženklis šių užtaisų kiekis.

    Toks apibūdinimas reiškia tiekimą, skaičiuojamą šimtais tūkstančių vienetų, o tai rodo mastą, kuriuo Ukraina plečia dronų smogiamąsias galimybes. „Nammo“ teigimu, skirtingi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniai N7 jau kurį laiką naudoja įvairių tipų bepiločiuose orlaiviuose.

    N7: ką gali ši galvutė

    N7 yra apie 1,5 kilogramo masės 66 milimetrų kalibro kumuliacinė prieštankinė kovinė galvutė su variniu įdėklu. Gamintojo nurodomos savybės leidžia jai pramušti iki 450 milimetrų valcuoto vienalyčio šarvo, todėl ji teoriškai gali kelti grėsmę ir sunkiau šarvuotiems taikiniams.

    Sistema kurta taip, kad būtų lengvai integruojama su dronais ir galėtų būti naudojama dviem būdais: kaip numetama amunicija arba kaip FPV tipo dronui montuojama kovinė galvutė. Tokia universalumo kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai tas pats užtaisas pritaikomas skirtingoms platformoms, siekiant supaprastinti logistiką.

    Modulinė sistema ir kovinė patirtis

    Eurosatory 2026 „Nammo“ N7 demonstravo kartu su kroatišku MRM2-10 dronu, kurį kuria bendrovė „Orqa“, ir pristatė modulinio smūgio sprendimo koncepciją. Gamintojas teigė turintis kovinį vaizdo įrašą iš Ukrainos, kuriame matyti drono ataka prieš rusišką reaktyvinės artilerijos sistemą BM-21 Grad.

    Atstovai pabrėžė, kad tokio tipo kumuliacinė amunicija paprastai skirta kitiems, labiau šarvuotiems taikiniams, tačiau karo sąlygomis ji naudojama lanksčiau, priklausomai nuo situacijos ir dronų operatorių taktikos. Ukrainos fronte vis dažniau matomas modelis, kai pigesni ir greitai pagaminami dronai išplečia galimybes smogti technikai toli už priekinės linijos.

    Kodėl apie tai sužinota tik dabar

    Viešas N7 pristatymas įvyko tik 2025 metų gegužę parodoje SOF Week Jungtinėse Valstijose, nors tiekimas Ukrainai, kaip teigiama, buvo pradėtas dar anksčiau. Tai atspindi praktiką, kai dalis ginkluotės programų sąmoningai neviešinamos dėl operacinio saugumo, tiekimo grandinių apsaugos ir politinių aplinkybių.

    Tuomet taip pat buvo atskleista, kad N7 turi elektroninį sprogdiklį, pritaikytą darbui su dronais: operatorius gali nuotoliniu būdu perjungti užtaisą į saugų režimą. Praktikoje tai reiškia galimybę nutraukti misiją ir grąžinti droną su nepanaudota amunicija, mažinant atsitiktinės detonacijos riziką.

    Faktas, kad N7 buvo naudojamos operaciškai dar iki viešos premjeros, leidžia daryti išvadą, jog sistema buvo testuojama realiomis kovos sąlygomis. Tokia patirtis paprastai pagreitina tobulinimus, nes gamintojas gauna tiesioginį grįžtamąjį ryšį apie patikimumą, integraciją su skirtingais dronais ir efektyvumą prieš įvairius taikinius.