Tag: Dronai

  • Po sabotažo geležinkelyje Lenkija ruošia „saugumo skydą“: daugiau galių SOK ir naujos technologijos

    Prieš metus Lenkijoje įvykdyti diversijos aktai geležinkelio linijoje Nr. 7 parodė, kaip pažeidžiama gali būti kritinė infrastruktūra. Tuomet kroviniam traukiniui važiuojant pro Mika miestelį po bėgiais detonuotas sprogmuo, o kitame epizode ties Gołąb apgadintas kontaktinis tinklas ir ant bėgio pritvirtinti metaliniai elementai, galėję sukelti nuvažiavimą nuo bėgių.

    Abiem atvejais buvo tiesioginė geležinkelio katastrofos grėsmė, tačiau didesnės nelaimės pavyko išvengti. Kaip primena lenkų portalas WNP, po sprogimo traukiniai kurį laiką dar važinėjo tuo pačiu ruožu, o pažeidimas galutinai išryškėjo tik vėliau, kai apie nelygumą pranešė keli mašinistai.

    Incidentai paskatino platesnę diskusiją: beveik 20 tūkst. kilometrų geležinkelio tinklo fiziškai neįmanoma nuolat patruliuoti. Dėl to saugumo stiprinimas remiamas ne vien papildomais patikrinimais, bet ir planuojamais teisės aktų pakeitimais bei technologiniais sprendimais.

    Per pastaruosius 12 mėnesių pradėta operacija „Tor“, kurioje dalyvauja policija, Geležinkelių apsaugos tarnyba (SOK) ir kariuomenė. Skelbiama, kad per šią operaciją sulaikyta 15 asmenų, įtariamų sabotažu ar diversija, o panašių išpuolių pasikartojimo per metus nefiksuota.

    SOK žada daugiau įgaliojimų

    Vienas svarbiausių atsako elementų – planuojami SOK įgaliojimų pokyčiai. Konsultacijų stadijoje esantys pakeitimai numato daugiau galimybių tikrinti asmenis ir bagažą bei platesnį priėjimą prie stebėjimo sistemų, įskaitant kūno kameras ir bepiločius orlaivius.

    Numatoma, kad pareigūnai galės greičiau identifikuoti grėsmes ir operatyviau reaguoti į incidentus, turinčius įtakos keleivių ir infrastruktūros saugumui. Taip pat minimos priemonės, kurios galėtų būti naudojamos sulaikant įtariamuosius, ir aiškesnės galimybės bendradarbiauti su kitomis tarnybomis.

    Pokyčiai paliestų ir veiklą už įprastinių geležinkelio teritorijų ribų: tam tikromis sąlygomis būtų galima tęsti persekiojimą, jei jo nutraukimas keltų riziką transporto saugumui. Dar viena kryptis – didesnis vaidmuo kelių eismo kontrolėje, ypač geležinkelio pervažose.

    Jeigu įstatymų pakeitimai būtų priimti ir pasirašyti, išsiplėstų pažeidimų sąrašas, už kuriuos SOK pareigūnai galėtų skirti baudas. Taip pat siūloma patikslinti, kada infrastruktūros valdytojams atsirastų pareiga kurti tokią tarnybą, ir keisti kai kuriuos reikalavimus kandidatams, pavyzdžiui, atsisakant prievolės turėti sutvarkytą santykį su karine tarnyba.

    Skaitmeninė priežiūra: nuo šviesolaidžių iki dronų

    Kita saugumo „skydo“ dalis – technologijos, galinčios padėti pastebėti įtartiną veiklą ar bėgių pažeidimus. Tekste pabrėžiama, kad šiuo metu dauguma sprendimų dar yra testavimo etape, nes universalaus metodo, tinkančio visoms modernizuotoms linijoms, nėra.

    Vienas svarstomų variantų – DAS (Distributed Acoustic Sensing) technologija, kai šalia bėgių einantys šviesolaidžiai naudojami akustiniams signalams fiksuoti ir neįprastiems įvykiams aptikti. Priimtas sprendimas tokius bandymus atlikti realiomis sąlygomis.

    Lygiagrečiai vystomos ir kontaktinio tinklo apsaugos idėjos: anksčiau vykdyti koncepciniai darbai dėl sistemos, kuri nuolat stebėtų tinklo parametrus ir automatiškai siųstų signalus aptikus galimą įsikišimą ar anomalijas.

    Taip pat minimi planai dėl automatinės infrastruktūros būklės stebėsenos sistemos, kuri būtų paremta dronais ir įvairiais jutikliais. Surinkti vaizdai ir matavimai ateityje galėtų būti analizuojami algoritmais, kad gedimai ar pažeidimai būtų aptinkami greičiau, o patikros vyktų dažniau ir efektyviau.

  • Buvęs Ukrainos vicepremjeras Mychajlo Fedorovas Varšuvoje skelbs partnerystę su J. R. Ciszewskiu

    Buvęs Ukrainos vicepremjeras, skaitmeninės transformacijos ir gynybos ministras Mychajlo Fedorovas atvyksta į Lenkiją, kur Varšuvoje turėtų paskelbti apie naują bendradarbiavimą su žinomu Lenkijos investuotoju Januaryu Romanu Ciszewskiu.

    Kaip rašo „Rzeczpospolita“, kalbama apie partnerystę su bendrove, kurios pagrindinis akcininkas yra J. R. Ciszewskis – tai JRH ASI, veikianti kapitalo investicijų naujųjų technologijų ir skaitmeninių sprendimų srityje.

    M. Fedorovas šiemet pasitraukė iš vyriausybės ir ėmėsi veiklos gynybos pramonės versle. Straipsnyje nurodoma, kad kartu su buvusiu dronų padalinio „Lasar’s Group“ vadu jis įkūrė įmonę „Mission Defense Partners“.

    Ši įmonė, kaip teigiama, ruošiasi gaminti nebrangias raketas, skirtas kovai su bepiločiais orlaiviais, tarp jų – „Shahed“ tipo dronais. Neatmetama, kad Lenkijoje planuojamas projektas gali būti susijęs ir su dronų bei radarų sistemų gamyba.

    Vizitas Varšuvoje – lapkričio 17-ąją

    Skelbiama, kad M. Fedorovas į Lenkiją turėtų atvykti lapkričio 17 dieną. Būtent Varšuvoje jis, kaip nurodoma, ketina pranešti apie bendradarbiavimą su Varšuvos biržoje kotiruojama bendrove.

    Minima JRH ASI veiklos kryptis – investicijos į naująsias technologijas, skaitmeninę sritį, „deep tech“ sprendimus ir biotechnologijas. Kokios apimties ir formato bus skelbiama partnerystė, kol kas detaliai neatskleidžiama.

    JRH: radarų kontraktas ir galimas kapitalo įėjimas

    Tuo metu pati JRH pastarosiomis dienomis yra pateikusi su Ukraina susijusios informacijos: biržos pranešime nurodyta, kad bendrovė pasirašė sutartį su ukrainiečių partneriu dėl radarų sistemų tiekimo.

    Taip pat pranešta, kad praėjusią savaitę buvo paviešintas sutarties priedas, atveriantis galimybę Lenkijos įmonei į Ukrainos bendrovę įeiti kapitalu.

    Šie žingsniai, sprendžiant iš skelbiamų detalių, rodo didėjantį tarpvalstybinį bendradarbiavimą technologijų ir gynybos pramonės srityse, kuriame gali dalyvauti ir viešai biržoje kotiruojamos įmonės.

  • Estijos premjeras: dronų gamintoja „Threod Systems“ tapo GRU užsakytos diversijos taikiniu

    Estijos premjeras: dronų gamintoja „Threod Systems“ tapo GRU užsakytos diversijos taikiniu

    By&nbspNathan Rennolds
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Prime Minister Kristen Michal said Estonia was preparing to potentially close its border with Russia to “reduce the risks to our people and national security.”

    Estonian drone manufacturer Threod Systems was the target of a Russian intelligence-ordered sabotage attack on Saturday, Prime Minister Kristen Michal said.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The attempted attack, which took place in the early hours of Saturday morning, aimed to cause an explosion and set fire to Threod’s premises, according to Estonia’s Internal Security Service.

    In a post on social media on Sunday, Michal said “extensive damage” had been averted thanks to “heightened security measures and a swift reaction by law enforcement.”

    The alleged attackers have been detained, he added. Local media outlets are reporting that eight people were taken into custody in relation to the incident.

    “This is part of Russia’s broader hybrid war against Europe, with the aim of decreasing support to Ukraine and pressure on Russia,” Michal wrote.

    Founded in 2012, Threod develops and manufactures unmanned aircraft and surveillance systems such as its Eos drones and eOpic electro-optical units. The company is based in Viimsi Parish, near the Estonian capital, Tallinn.

    The Main Directorate of the General Staff of the Armed Forces of the Russian Federation, or GRU, is Russia’s military intelligence agency, and it is suspected of being behind numerous hybrid attacks on European territory in recent years.

    It is believed that the agency, along with other intelligence bodies in Russia, often attempts to recruit local assets to carry out sabotage missions.

    Michal said Estonia was now preparing to potentially close its border with Russia to “reduce the risks to our people and national security.”

    It comes after Milrem Robotics, another Estonian defence firm, was hit by an arson attack in August. Estonian officials have said that attack was ordered by Russian special services.

    Sitting on NATO’s eastern flank, Estonia and its Baltic neighbours have been particularly exposed to security consequences believed to stem from Russia’s full-scale invasion of Ukraine, and there have been rapidly increasing reports of cyberattacks, drone incursions and sabotage attempts targeting the region.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Can a European Security Council help the EU fight Russia’s hybrid attacks?


    Țoiu: NATO and EU must boost response to hybrid attacks


    NATO’s deterrence increasingly undermined by lack of response to Russian ‘hybrid’ attacks

  • Lenkijos gynybos viceministrė: dronų „pirkimas į sandėlį“ nereikalingas dėl sparčios technologijų kaitos

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad „pirkti dronus į sandėlį“ nėra prasmės, nes per trumpą laiką mūšio lauke atsiranda naujų tipų ir sprendimų. Pasak jos, atsargos tokiu atveju greitai prarastų vertę.

    Kaip skelbia WNP.pl, pareigūnė šią poziciją pristatė konferencijoje, kur buvo aptartos Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams prielaidos. Gynybos sektoriaus užsakymai Lenkijai įvardijami tarp svarbiausių prioritetų.

    Sobkowiak-Czarnecka akcentavo, kad, atsižvelgiant į saugumo grėsmes ir itin sparčią technologijų raidą, būtina maksimaliai trumpinti pirkimų procesus. Ji kėlė klausimą, kokia prasmė užsakymams, jei tiekėjas parenkamas per penkerius metus, kai poreikiai keičiasi „čia ir dabar“.

    Pasak viceministrės, kartu svarbu užtikrinti atsakomybės apsaugą tiems, kurie vykdo pirkimus, kai jie atliekami ne pagal įprastas viešųjų pirkimų taisykles. Tokių sprendimų tikslas – greičiau aprūpinti kariuomenę reikalingomis priemonėmis.

    Kodėl dronų nekaupia dideliais kiekiais

    Pareigūnė pabrėžė, kad dronai yra aiškus pavyzdys, kaip greitai kinta technologijos šiuolaikiniame kare. Jos teigimu, jei šiandien nupirktos didelės atsargos, po kelių mėnesių kariuomenei gali reikėti jau visai kitokio tipo sistemų.

    „Jeigu kažkas manęs klausia, kodėl neperkame tonų dronų, atsakau: kam man juos sandėliuoti, jeigu po dviejų mėnesių mūšio lauke turėsiu kitą dronų tipą? Toks pirkimas į atsargas tiesiog nereikalingas“, – sakė ji.

    Sobkowiak-Czarnecka taip pat priminė, kad 2025 metų rugsėjį Lenkijos gynybos ministerija priėmė sprendimą (Nr. 123), susijusį su dronų ir antidronų sistemomis. Šis sprendimas numato galimybę supaprastinti užsakymų kelią, jei sistema sėkmingai praeina bandymus ir gauna teigiamas kariuomenės rekomendacijas bei ministro pritarimą.

    Tokiu atveju, anot jos, kariuomenė gali teikti užsakymą aplenkdama Viešųjų pirkimų įstatymo procedūras. Viceministrė tai pavadino „gigantišku sutrumpinimu“.

    Išlaidos dronams sparčiai auga

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra priminęs, kad 2023 metais sistemoms be įgulos buvo skiriama apie 100 mln. zlotų per metus. Tuo metu 2026 metais dronams ir antidronų sistemoms numatyta 26 mlrd. zlotų.

    Tekste taip pat nurodoma, kad 2027 metų sausį pirmasis MQ-9B „SkyGuardian“ turėtų pasiekti 12-ąją bepilocių orlaivių bazę Miroslaviece. Šis aparatas įvardijamas kaip didžiausias ir brangiausias bepilotis Lenkijos kariuomenės arsenale.

    Trijų tokių orlaivių tiekimo sutartį, kurios vertė – 310 mln. JAV dolerių, Lenkijos gynybos ministerija pasirašė 2024 metų gruodį. MQ-9B turėtų pakeisti senesnius MQ-9A „Reaper“, kuriuos kariuomenė naudoja pagal lizingo schemą nuo 2023 metų vasario ir kurie dislokuoti Miroslaviece.

  • Floridoje 5 metrų pitoną pavertė „žvalgu“: kaip mokslininkai juo ieško kitų gyvačių

    Floridos Evergleidso pelkėse mokslininkai į laukinę gamtą paleido beveik 5 metrų ilgio ir 67 kg sveriantį tamsųjį tigrinį pitoną – bet ne tam, kad jis tiesiog „grįžtų į gamtą“.

    Gyvatei implantuotas radijo siųstuvas, o jos judėjimas stebimas tam, kad tyrėjai galėtų rasti kitus šios invazinės rūšies pitonus. Apie tokį metodą rašo „Futura Sciences“.

    Evergleidsas laikomas viena problemiškiausių vietų JAV, kur sparčiai plinta tamsieji tigriniai (Birmos) pitonai: jie gerai slepiasi, greitai dauginasi, o didžiulėje pelkėtoje teritorijoje juos aptikti itin sunku.

    JAV Geologijos tarnyba (USGS) bando naują priemonę – sujungti radiotelemetriją ir nedidelius bepiločius orlaivius, kad invazinės gyvatės būtų aptinkamos greičiau ir saugiau, o vietinei faunai daroma žala mažėtų.

    Kaip veikia „gyvatės-žvalgės“ metodas

    USGS pitonus, kuriems įdedami siųstuvai ir kurie vėliau sekami laisvėje, vadina „gyvatėmis-žvalgėmis“. Idėja paprasta: stebint vieną pažymėtą individą, galima užtikti ir kitus pitonus.

    Tyrimui atrenkami tiek patinai, tiek patelės, o siųstuvai į jų kūnus implantuojami chirurginiu būdu. Biologai stebi gyvates visus metus, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas dauginimosi laikotarpiui.

    Būtent tada patinai linkę rinktis aplink poruotis pasirengusią patelę – susiformuoja kelių gyvačių sankaupos. Tai leidžia vienu metu sugauti ne vieną, o kelis individus.

    USGS nurodo, kad per 2019–2020 metų dauginimosi sezoną šis metodas padėjo iš gamtos pašalinti 86 suaugusius pitonus, kurių bendras svoris siekė apie 2 270 kg. Tarp jų buvo 53 veistis galinčios patelės, nešiojusios daugiau nei 2 500 kiaušinių.

    Kodėl į pagalbą pasitelkiami dronai

    Vis dėlto pitonų paieška išlieka labai varginanti: norėdami pagauti radijo signalą, tyrėjai neretai turi pėsčiomis brautis per pelkėtas pievas ir tankią augmeniją.

    Todėl 2026 metų rugsėjį eksperimente buvo pasitelktas kompaktiškas bepiločio tipo orlaivis (sUAS). Tuo metu Floridos universiteto stažuotojai paleido 4,88 metro ilgio, 67 kg sveriančią Birmos pitono patelę su radijo siųstuvu.

    Tyrėjai siekė įvertinti, ar signalą iš oro galima aptikti efektyviau nei ant žemės dirbančiai komandai. Priklausomai nuo užduoties, droną galima aprūpinti radijo imtuvu siųstuvų paieškai arba kamera vizualiniam stebėjimui.

    Jei bandymai pasiteisintų, tokia technologija, tikimasi, mažintų paieškos sąnaudas, leistų dažniau nustatyti gyvačių buvimo vietą ir sumažintų rizikas darbuotojams, dirbantiems sunkiai prieinamose vietovėse.

    Kuo invaziniai pitonai pavojingi

    USGS tyrimai rodo, kad Birmos pitonai medžioja vietinius, saugomus gyvūnus. Tarp minimų rūšių – federaliniu lygmeniu nykstančia laikoma Ki Largo medžių žiurkė, taip pat amerikietiškasis kliuvas, arama ir floridinė ondatra.

    Kaip papildomą priemonę tyrėjai lygina ir kitus būdus: vertinimuose minėta, kad specialiai apmokyti šunys pitonus randa maždaug 2,5 karto efektyviau nei žmonės be gyvūnų pagalbos, tačiau tokios paieškos priklauso nuo sąlygų ir kinologų prieinamumo.

    USGS pabrėžia, kad dronų ir radiotelemetrijos derinio efektyvumas dar nėra galutinai patvirtintas – tyrimas tęsiamas Evergleidso nacionaliniame parke ir „Big Cypress“ nacionaliniame draustinyje.

    Taip pat pranešta, kad 2026 metų rugsėjį paskelbtas geoduomenų rinkinys su pitonų, stebėtų 2005–2026 metais šiose teritorijose, koordinatėmis – jis padeda geriau suprasti, kaip invazinė rūšis plinta.

  • Ukrainoje aptariamas naujas dronas „Banderol“: ką apie jį žinoma

    Originalioje pateiktoje medžiagoje nurodoma tik antraštė „БпЛА Бандероль“, tačiau nėra paties straipsnio turinio apie droną.

    Likusiame tekste matomi tik registracijos ir prisijungimo pranešimai bei svetainės teisinės pastabos, nesusijusios su naujienos tema.

    Dėl to šiuo metu neįmanoma parengti faktų pagrindu paremto lietuviško straipsnio: trūksta informacijos apie tai, kas yra „Banderol“, kur ir kada jis panaudotas ar pristatytas, kas apie jį pranešė.

    Jei pateiksite pilną originalų straipsnio tekstą (be prisijungimo langų) arba bent kelias pastraipas su faktais, parengsiu kokybišką publikaciją pagal jūsų reikalavimus.

  • Miunchene įsikūrusi „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų erdvinei žvalgybai autonominėms gynybos sistemoms

    Miunchene įsikūrusi „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų erdvinei žvalgybai autonominėms gynybos sistemoms

    Miunchene įsikūrusi erdvinės žvalgybos (angl. spatial intelligence) bendrovė „SE3“ pritraukė 27,04 mln. eurų A serijos investiciją – įmonė kuria programinę įrangą autonominėms sistemoms, pirmiausia gynybos srityje.

    Apie finansavimo etapą pranešė „EU-Startups“: raundui vadovavo „Accel“, taip pat dalyvavo „Keen“, „Lakestar“ ir „Seedcamp“.

    „SE3“ technologija skirta tam, kad mašinos galėtų „matyti“ ir suprasti fizinę aplinką: bendrovė jungia kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą, kad jutiklių duomenys virstų erdviniu suvokimu ir leistų sistemoms veikti autonomiškai.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimai kuriami sudėtingoms sąlygoms, kur patikimumas kritinis – pavyzdžiui, kai trikdoma palydovinė navigacija, o tai gynybos technologijoms yra itin jautri tema.

    Kam bus panaudotos investicijos

    „SE3“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas plėsti inžinerijos, komercijos ir operacijų komandas bei pasirengti vykdyti daugiau sutarčių augant apimtims.

    Įmonė taip pat ketina stiprinti savo buvimą Vokietijoje ir Ukrainoje, atidaryti biurą Jungtinėje Karalystėje ir toliau plėstis Europoje. Artimiausiu metu pagrindinis dėmesys išlieka gynybai.

    Pasak bendrovės, nuo 2027 metų ji planuoja plačiau žvalgytis ir į civilines sritis – robotiką, pagalbą ekstremaliųjų situacijų metu ir kitas taikymo kryptis, kuriose tenka dirbti sudėtingoje aplinkoje.

    „Dirbant gynybos srityje mūsų technologija privalo veikti lauko sąlygomis, spaudimo akivaizdoje“, – investicijų paskelbimo proga sakė „SE3“ vadovas ir vienas įkūrėjų Lukas Köstler.

    Technologijos šaknys – Miuncheno technikos universitete

    „SE3“ įkurta 2023 metais. Įkūrėjai – Lukas Köstler (vadovas), Simon Klenk (technologijų vadovas) ir vyriausiasis mokslo vadovas profesorius Danielis Cremers.

    Bendrovė išaugo iš Danielio Cremers kompiuterinės regos laboratorijos Miuncheno technikos universitete (TUM), kur L. Köstler ir S. Klenk dirbo su doktorantūros projektais kompiuterinės regos ir robotikos srityse.

    Profesorius D. Cremers vadovauja TUM kompiuterinės regos ir DI krypčiai ir yra gavęs Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo premiją – vieną prestižiškiausių Vokietijos mokslo apdovanojimų.

    Kaip veikia „SE3“ sprendimas

    Bendrovė teigia kurianti platformai nepriklausomą „programinės erdvinės žvalgybos sluoksnį“ nepilotuojamoms sistemoms. Idėja – sujungti skirtingų gamintojų dronus ir antžemines transporto priemones į bendrą ekosistemą.

    „SE3“ aiškina, kad jos programinė įranga sujungia įvairių sistemų jutiklių duomenis į bendrą 3D aplinkos vaizdą, taip suteikdama pilnesnį erdvinį situacijos supratimą.

    Taip pat nurodoma, kad sprendimas gali „valdyti spiečių“ – optimizuoti kiekvienos sistemos elgseną, maršrutus ir pozicijas, remiantis reljefo ir aplinkos suvokimu. Operatoriai esą gali komandų dalį perduoti balsu.

    Dar viena akcentuojama detalė – programinė įranga veikia „edge“ principu, t. y. lokaliai pačiuose įrenginiuose, o ne tik debesijoje. Tai svarbu, kai ryšys nestabilus arba aplinka yra aktyviai trikdoma.

    „SE3“ taip pat pabrėžia moduliškumą ir suderinamumą su skirtingais tiekėjais – anot įmonės, tokios iniciatyvos kaip MOSA ir Vokietijos programa MOSABw palengvina ginkluotosioms pajėgoms skirtingų gamintojų sistemų derinimą.

    Bendrovė praneša, kad per pastaruosius dvejus metus pristatė tūkstančius sistemų ir dirba su keliais kontraktais Ukrainoje bei su Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis – Bundesveru. Tarp partnerių įvardijami ir gynybos sektoriaus žaidėjai, tokie kaip HENSOLDT, taip pat įmonės „Auterion“ ir „ERC System“.

  • Kruvinas išpuolis Krokuvoje: miestas skirs 6 mln zlotų, saugumo išlaidos augs milijonais

    Po kruvino išpuolio Krokuvos centre miestas planuoja skirti apie 6 mln zlotų nuolatiniams senamiesčio apsaugos sprendimams. Numatyta didinti fizines užtvaras ir riboti įvažiavimus į labiausiai lankomas vietas – tai dar vienas ženklas, kad miestų saugumas tampa brangia biudžetų eilute.

    Kaip rašoma WNP, Krokuvoje nuolatinės apsaugos priemonės apimtų daugiau nei 20 lokacijų, o laikinos užtvaros turėtų atsirasti prie įvažiavimų į Pagrindinę ir Mažąją turgaus aikštes. Vėliau planuojami ir išvažiuojantys stulpeliai, taip pat daugiau patruliavimo.

    Tokie sprendimai Europoje jau tapo įprasta praktika po pastarųjų dešimtmečių teroristinių atakų, kai transporto priemonėmis buvo rėžiamasi į žmonių minias. Miestų erdvėse daugėja plieninių stulpelių, betoninių blokų, vaizdo stebėjimo ir kontroliuojamų įvažiavimų – tai keičia ir kasdienį gyventojų judėjimą, ir miestų veidą.

    Vis dėlto tai nėra tik „vieno miesto problema“: panašios investicijos kitur siekė dešimtis milijonų eurų ar dolerių. Be fizinių barjerų vis dažniau kalbama ir apie dar vieną grėsmę – dronus, kurių aptikimo ir neutralizavimo sistemos gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų zlotų.

    Barjerai, stulpeliai ir milijoninės sąskaitos

    Kitų miestų patirtis rodo, kad po didelių incidentų apsaugos priemonės dažnai tampa ilgalaike infrastruktūros dalimi. Pavyzdžiui, Nicoje po 2016 metų liepos 14 dienos atakos pertvarkyta Promenade des Anglais atkarpa buvo apsaugota giliai įtvirtintais stulpeliais ir plieninėmis linomis – investicija kainavo apie 19 mln eurų.

    Paryžiuje, saugant Eifelio bokšto teritoriją, įrengti kulkų nepraleidžiantys sprendimai ir plieninės užtvaros, o projekto kaina buvo vertinama 20–35 mln eurų. Niujorke planuota įrengti apie 1 500 nuolatinių stulpelių – pirmasis etapas turėjo kainuoti per 50 mln JAV dolerių.

    Ekspertai pabrėžia, kad konkrečios priemonės turėtų būti parenkamos pagal rizikos analizę ir galimus scenarijus. Vienas taranavimo prevencijai skirtas stulpelis, atitinkantis tarptautinius standartus, gali kainuoti dešimtis tūkstančių zlotų – suma priklauso nuo to, ar jis stacionarus, ar išvažiuojantis, ir kokią apkrovą atlaiko.

    Dronai: nauja grėsmė, naujos technologijos

    Fizinės užtvaros gali padėti sustabdyti automobilį, tačiau jos neapsaugo nuo grėsmių iš oro. Dėl to miestams ir infrastruktūros valdytojams vis dažniau tenka svarstyti sprendimus, skirtus dronams aptikti, identifikuoti ir, prireikus, neutralizuoti.

    Tekste pateikiami pavyzdžiai rodo, kad tokios sistemos gali būti brangios: Paryžiaus Orly oro uosto sprendimas kainavo 8,32 mln eurų, o Los Andželo uostas anti-dronų sprendimams skyrė 461 tūkst. JAV dolerių. Kartu pabrėžiama, kad vien aptikimas dažnai tėra pirmas žingsnis – toliau reikalingos priemonės grėsmei įvertinti ir sustabdyti.

    Naujos taisyklės infrastruktūros operatoriams

    Didėjančias saugumo išlaidas didina ir reguliavimas. Europos Sąjungos direktyva 2022/2557 (CER) numatė reikalavimus kritinių subjektų atsparumui, o Lenkija šiuos reikalavimus perkėlė į nacionalinį reguliavimą vėluodama – įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2026 metų liepos 4 dieną.

    Naujos nuostatos numato papildomas pareigas kritinės infrastruktūros operatoriams, susijusias su grėsmių vertinimu ir apsaugos stiprinimu. Tekste pažymima, kad vis dar laukiama Vyriausybės reglamento, kuris turėtų nustatyti minimalius reikalavimus, apimančius fizinį ir techninį saugumą, personalo patikimumą, kibernetinį saugumą bei veiklos tęstinumą.

    Be to, planuojama, kad įrengtų apsaugos sprendimų priėmimas turėtų būti dokumentuojamas ir paremtas testais, o veikiančios sistemos vėliau būtų tikrinamos per auditus ar sertifikavimą kas trejus metus. Tai reiškia, kad saugumas tampa ne vienkartine investicija, o ilgalaikiu įsipareigojimu.

    Auganti rinka – ir auganti našta

    Tekste pateikiami „IndexBox“ vertinimai rodo, kad Lenkijos apsaugos įrangos, programinės įrangos, diegimo ir priežiūros rinka jau siekia 8–10 mlrd. zlotų ir gali augti 6–9 proc. per metus. Tai reiškia didesnę paklausą technologijoms ir paslaugoms, susijusioms su stebėjimu, aptikimu, duomenų analize, auditu ir sertifikavimu.

    Tačiau miestams ir įmonėms tai pirmiausia yra sąnaudos: nuo įrangos pirkimo ir diegimo iki nuolatinio aptarnavimo, programinės įrangos atnaujinimų, mokymų ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Krokuvos sprendimas skirti milijonus po išpuolio gali tapti precedentu, po kurio panašių išlaidų banga neišvengiamai palies ir kitus miestus.

  • Odesos srityje po rusų dronų sprogimų žuvo migruojantys paukščiai: įvardijo priežastį

    Odesos srityje, netoli nacionalinio gamtos parko Tuzlovskės limanai, po galingų rusų smogiamųjų dronų sprogimų fiksuota migruojančių paukščių žūtis. Apie tai pranešta po to, kai teritorijoje aptikti žuvę giesminiai strazdai.

    Pasak biologijos mokslų daktaro, parko mokslinių tyrimų skyriaus vadovo Ivano Rusevo, paukščiai šiuo metu migruoja į pietus ir šią vietovę naudoja kaip laikiną poilsio stotelę. Jis paviešino ir nuotraukas, kuriose matyti nugaišę paukščiai.

    Specialistas teigia, kad žuvusiems paukščiams nustatyti ūmios sprogimo traumos požymiai – barotrauma, lydima itin stiprios organizmo šoko būklės. Tai siejama su smūgio banga ir staigiu atmosferos slėgio pokyčiu sprogimo metu.

    Aiškinama, jog paukščiai ypač jautrūs tokiems poveikiams dėl greitesnės medžiagų apykaitos, intensyvaus širdies ir kraujagyslių sistemos darbo bei mažo kūno dydžio. Dėl to slėgio šuoliai, anot mokslininko, gali beveik akimirksniu pažeisti vidaus organus.

    Kas yra barotrauma ir kodėl ji pavojinga

    Ivano Rusevo teigimu, sprogimo metu susidarantis staigus slėgio skirtumas perduodamas audiniams ir vidaus organams, o plonos kraujagyslių ir kapiliarų sienelės gali neatlaikyti tokios apkrovos. Dėl to fiksuojami daugybiniai kraujosruvų židiniai ir vidaus organų pažeidimai.

    Papildomu veiksniu įvardijama itin stipri stresinė reakcija. Sprogimo akimirką organizme staigiai didėja streso hormonų koncentracija, o tai veikia kraujagyslių tonusą ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą.

    Dėl kraujagyslių spazmų ir slėgio šuolių gali sutrikti mikrocirkuliacija, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, o kraujas ima kauptis audiniuose ar kūno ertmėse. Ypač pažeidžiamos gali būti paukščių kepenys, nes šiame organe yra tankus smulkių kraujagyslių tinklas ir santykinai didelis kraujo tūris.

    Mokslininkas teigia, kad sunkiais atvejais galimi net kepenų audinio plyšimai ir vidinis kraujavimas. Tiriant žuvusius paukščius, specialistai aptiko pokyčių, kurie, pasak jo, gali rodyti reikšmingus kraujagyslių sistemos pažeidimus dėl sprogimo poveikio.

    Taip pat nurodoma, kad po sprogimo gali ištikti centrinės nervų sistemos šokas ir ūmus širdies sustojimas. Anot Rusevo, itin stiprus impulsas ir šokinis poveikis gali sutrikdyti kvėpavimo centro veiklą, o širdis gali pradėti virpėti (fibriliuoti) arba sustoti dėl ūmios hipoksijos.

    Dar viena aplinkybė – sprogimai paukščius galėjo užklupti naktinio poilsio metu. Mokslininko vertinimu, kai organizmas yra ramesnėje būsenoje, staigus ypač stiprus stresas gali sukelti kritinį reguliacinių mechanizmų sutrikimą, kuris tampa lemtingas.

    Karas ir poveikis Tuzlovskės limanams

    Tame pačiame Odesos regiono nacionaliniame parke anksčiau buvo fiksuoti ir kiti karo padariniai aplinkai. Skelbta, kad po smūgių uostams į Juodąją jūrą patekus augaliniam aliejui, audros užterštą masę vėl išmetė į nacionalinio parko smėlingas pakrantes.

    Tokie teršalai, kaip pabrėžta, neigiamai veikia jautrias vietos mikroorganizmų bendrijas ir visą pakrančių ekosistemą. Tuzlovskės limanai yra viena svarbių paukščių buveinių ir migracijos maršruto stotelių, todėl bet koks papildomas trikdymas gali turėti platesnių pasekmių laukinei gamtai.

  • Gynybos technologijų vienaragis „TEKEVER“ pritraukė 520 mln. eurų ir žengia į Šiaurės šalis

    Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“ paskelbė užbaigianti 520 mln. eurų „Series D“ finansavimo etapą, kuriame įmonės vertė siekia 5,7 mlrd. eurų. Bendrovė teigia, kad naujos lėšos bus skirtos tolesniam augimui ir veiklos plėtrai.

    Apie šį sandorį pranešė „EU-Startups“, nurodydamas, kad Danijos valstybinis eksporto ir investicijų fondas EIFO antrajame etapo uždaryme investavo 13 mln. eurų. Pirmasis finansavimo etapo uždarymas buvo paskelbtas 2026 metų rugsėjo 23 dieną.

    „TEKEVER“ šį žingsnį sieja su ambicijomis stiprinti pozicijas Šiaurės Europoje – bendrovė planuoja įsitvirtinti Danijoje ir regione. Tikimasi, kad artumas Danijos dronų, robotikos, bandymų ir mokslinių tyrimų ekosistemai atvers daugiau bendradarbiavimo galimybių.

    Bendrovės vadovas Ricardo Mendesas pabrėžė, kad Šiaurės šalys, jo vertinimu, yra svarbios Europos suverenitetui ir atsparumui, o partnerystės su Danijos ekosistemos dalyviais turėtų padėti derinti „TEKEVER“ patirtį kuriant dirbtiniu intelektu paremtas autonomines sistemas.

    Danija – pirmasis operacinis žingsnis Šiaurėje

    „TEKEVER“ skelbia, kad po šio pranešimo ketina įkurti pirmąjį operacinį buvimą Šiaurės šalyse – būtent Danijoje. Tai reikštų ne vien komercinį atstovavimą, bet ir praktinę veiklą regione.

    EIFO vadovas Pederas Lundquistas teigė, kad Europai reikia gynybos įmonių, galinčių augti ir tiekti sprendimus mastu, o investicija turėtų padėti „TEKEVER“ pereiti į kitą plėtros etapą, kartu sukuriant apčiuopiamą bendrovės buvimą Danijoje.

    Ką kuria „TEKEVER“ ir kur ji veikia

    „TEKEVER“ įkurta 2001 metais Lisabonoje. Bendrovė dirba IT, aviacijos, gynybos ir saugumo srityse, o vienas pagrindinių produktų – dirbtiniu intelektu paremti autonominiai dronų sprendimai, skirti, be kita ko, stebėjimui ir žvalgybai.

    Bendrovė teigia, kad jos dronų sistemos Ukrainoje atliko daugiau nei 50 000 operacinių skrydžio valandų. Taip pat nurodoma, jog „TEKEVER“ yra užsitikrinusi ilgalaikes gynybos programas tokiose šalyse kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Portugalija.

    Platesnė Europos gynybos technologijų investicijų banga

    „TEKEVER“ finansavimas vyksta platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje daugėja investicijų į autonomines ir gynybai susijusias technologijas. Straipsnyje minimi ir kiti sandoriai, susiję su dirbtiniu intelektu paremtais dronais ar nepilotuojamomis sistemomis.

    Portugališkų startuolių aplinkoje pažymėta Lisabonoje įsikūrusi „Beyond Vision“, pritraukusi daugiau nei 28 mln. eurų dronų gamybos plėtrai. Tuo metu Vokietijos „Quantum Systems“ įvardijama kaip užsitikrinusi 1 mlrd. eurų „Series D“ etapą nepilotuojamų sistemų mastelio didinimui.

    Šiaurės šalyse išskiriama Norvegijos „Six Robotics“, pritraukusi 12 mln. eurų autonomijos programinei įrangai, ir Danijos „Acodyne“, užsitikrinusi 2,5 mln. eurų autonominiams krovininiams orlaiviams. Nurodoma, kad EIFO dalyvavo abiejuose šiuose etapuose.