CP v2

Tag: Dronai

  • Rusija skelbia rekordą: per parą numušė 1 671 droną, o JAV rengia netikėtą vizitą Kyjive

    Rusija skelbia rekordą: per parą numušė 1 671 droną, o JAV rengia netikėtą vizitą Kyjive

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas oro gynybos sistemos esą perėmė rekordinį skaičių Ukrainos bepiločių – 1 671 droną. Teigiama, jog atakos apėmė tiek Rusijos regionus, tiek laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas.

    Kariniai analitikai, vertinantys viešai prieinamus duomenis, pabrėžia, kad toks skaičius būtų didžiausias nuo plataus masto invazijos pradžios. Tačiau svarbu tai, kad Maskva skelbia tik perimtus dronus, todėl realus į orą pakeltų bepiločių kiekis galėjo būti dar didesnis.

    Pastarosiomis dienomis Ukrainos dronų smūgiai į taikinius Rusijos gilumoje suintensyvėjo, įskaitant ir Maskvos apylinkes. Rusijos pareigūnai anksčiau yra skelbę apie šimtus perimtų bepiločių per vieną naktį, o po kai kurių atakų pranešta apie gaisrus sandėliuose ir kitose infrastruktūros vietose.

    Ukrainos pusė nuosekliai teigia, kad tokiais smūgiais siekia mažinti Rusijos galimybes tęsti karą, taikantis į karinę, logistinę ir energetinę infrastruktūrą. Rusija tokius veiksmus savo ruožtu vadina išpuoliais prieš civilius taikinius, nors nepriklausomas kiekvieno incidento patvirtinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas.

    Į intensyvėjančius smūgius reaguoja ir Jungtinės Valstijos: Vašingtonas svarsto siųsti į Kyjivą prezidento Donaldo Trumpo specialiuosius pasiuntinius Steve’ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį. Šaltiniai, susipažinę su planavimu, nurodo, kad vizitas galėtų įvykti apie Ukrainos Nepriklausomybės dieną, rugpjūčio 24 dieną.

    Iki šiol šie pasiuntiniai ne kartą lankėsi Maskvoje, tačiau oficialiai nebuvo nuvykę į Ukrainą, todėl galimas atvykimas į Kyjivą būtų reikšmingas signalas. Tikimasi, kad susitikimuose būtų aptariama padėtis fronte, papildomo spaudimo Rusijai priemonės ir galimybės atgaivinti įstrigusias derybas.

  • Ukrainos žvalgyba: Rusija sukūrė droną elektros linijoms griauti, taikiniu žiemą liks energetika

    Ukrainos karinė žvalgyba perspėja, kad Rusija parengė naujo tipo droną, skirtą smogti vienai jautriausių šalies vietų – elektros perdavimo infrastruktūrai. Pasak Ukrainos žvalgybos atstovų, tokie įrenginiai gali būti naudojami sistemingai ardyti linijoms ir atramoms, o tai tiesiogiai didintų elektros tiekimo sutrikimų riziką šalčio metu.

    Kaip nurodoma Ukrainos pusės komentaruose, naujasis dronas esą sukonstruotas taip, kad sprogstamasis užtaisas būtų integruotas sparnuose ir galėtų pažeisti metalą. Tokia paskirtis leistų taikytis ne tik į elektrines ar pastotes, bet ir į pačias perdavimo linijas, kurios dažnai driekiasi dideliais atstumais ir yra sudėtingai apsaugomos.

    „Neseniai rusai sukūrė droną, skirtą naikinti energetikos atramas, tai yra elektros perdavimo linijas. Jo sparnuose įmontuotas sprogstamasis užtaisas, galintis perpjauti metalą“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibickis.

    Ukrainos vertinimu, energetikos objektai ir toliau išliks vienu pagrindinių Maskvos taikinių artėjant rudens ir žiemos sezonui. Žvalgyba taip pat mini galimus smūgius degalinių infrastruktūrai, kariniams objektams bei logistikos grandinėms – būtent sektoriams, nuo kurių priklauso tiek civilinis aprūpinimas, tiek kariuomenės judumas.

    Skibickis teigė, kad išvados daromos stebint priešo žvalgybinę veiklą Ukrainos teritorijoje, įskaitant nuotolinį objektų stebėjimą. Pasak jo, kritinės infrastruktūros žvalgyba apima plačią geografiją, todėl rizika vertinama ne kaip lokali, o kaip apimanti visą šalies energetikos tinklą.

    Įspėjimų fone minimas ir galimas spaudimo didinimas kitoms kritinėms sistemoms, įskaitant vandens infrastruktūrą. Ukrainos pareigūnai ne kartą akcentavo, kad energetikos, šilumos ir vandens tiekimas yra tarpusavyje susiję, todėl smūgiai vienai grandžiai gali sukelti kaskadinius sutrikimus miestuose ir regionuose.

    Ankstesniais šaltaisiais sezonais Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą sukėlė ilgalaikius elektros ir šildymo tiekimo sutrikimus, o kai kur – ir vandens tiekimo problemas. Tokia taktika, kai taikomasi į infrastruktūrą, paprastai siekiama paveikti civilių gyvenimą ir apsunkinti valstybės gebėjimą palaikyti normalų ekonomikos ir viešųjų paslaugų veikimą.

    Ukrainos energetikos pajėgumai per pastaruosius metus patyrė didelį spaudimą dėl sugadintos infrastruktūros ir prarastų objektų. Ypatingas veiksnys yra Zaporižios atominės elektrinės okupacija – tai vienas didžiausių branduolinės energetikos objektų Europoje, kurio kontrolė ir būklė išlieka svarbiu saugumo ir energetinio stabilumo klausimu.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad artėjant žiemai itin svarbūs tampa oro gynybos pajėgumai, greitas tinklų remontas ir atsarginiai tiekimo sprendimai. Kuo tikslingesni smūgiai perdavimo infrastruktūrai, tuo daugiau resursų reikia ne tik atstatyti pažeidimus, bet ir perplanuoti energijos srautus bei apsaugoti kritinius mazgus.

  • Jungtinė Karalystė pasiuntė žinią Maskvai: Ukrainą remsime 100 proc., kad ir kokios grėsmės

    Jungtinė Karalystė pasiuntė žinią Maskvai: Ukrainą remsime 100 proc., kad ir kokios grėsmės

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė, kad Londonas toliau teiks „šimtaprocentę“ paramą Ukrainai, nepaisant Rusijos perspėjimų apie galimas „pasekmes“. Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant įtampai dėl Ukrainos smūgių taikiniams Rusijos teritorijoje.

    Rusijos ambasada Londone anksčiau įspėjo, kad Jungtinė Karalystė „sumokės“, jei paaiškės, jog Ukrainos atakose Rusijos gilumoje buvo panaudoti Jungtinėje Karalystėje pagaminti dronai. Diplomatai taip pat apkaltino Londoną sąmoningai pasirinkus eskalaciją ir faktiškai tampant Ukrainos veiksmų bendrininku.

    „Mes teikiame paramą tam, kad Ukraina galėtų gintis“, – sakė Andy Burnham.

    Ministro pirmininko teigimu, Jungtinė Karalystė laikosi ilgalaikės pozicijos padėti Ukrainai atremti Rusijos pradėtą karą, o parama nėra priklausoma nuo trumpalaikių politinių aplinkybių. Jis pabrėžė, kad Londonas neketina atsitraukti Ukrainai patiriant didžiausią spaudimą.

    Ukrainos smūgiai gilyn į Rusiją

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina intensyvina tolimojo nuotolio atakas prieš, jos teigimu, karą palaikančią infrastruktūrą Rusijoje. Taikiniais dažnai tampa energetikos objektai, logistikos mazgai ir karinei pramonei reikšmingi pajėgumai, siekiant silpninti Rusijos ekonomiką ir karo tiekimo grandines.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį teigė, kad buvo smogta naftos objektui Ust Lugoje netoli Estijos sienos, taip pat „Progress“ raketų ir kosmoso centrui. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas yra nurodęs, kad šiame centre pagamintos raketos gali būti naudojamos kariniams, žvalgybiniams ir ryšių palydovams iškelti į orbitą.

    Smūgiai Charkivo regione

    Tuo pat metu pranešta apie Rusijos raketų ataką Charkivo srities kaime Pečenihy, per kurią, vietos valdžios duomenimis, žuvo mažiausiai 10 žmonių, dar 18 buvo sužeista. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Oleh Syniehubov nurodė, kad apgadinta apie 10 namų, taip pat automobiliai, parduotuvės.

    Pasak jo, smūgiams buvo panaudotos dvi sparnuotosios raketos „Banderol“. Nepriklausomas šių teiginių patvirtinimas karo sąlygomis dažnai yra apsunkintas, tačiau Charkivo sritis išlieka viena labiausiai apšaudomų Ukrainos teritorijų dėl geografinio artumo Rusijos sienai.

    Jungtinės Karalystės pareiškimas apie nenutrūkstančią paramą Ukrainai rodo, kad Vakarų sostinės, nepaisant Rusijos diplomatinio spaudimo, tęsia politinę ir karinę paramą Kyjivui. Analitikų vertinimu, artimiausiu metu ši įtampa gali augti, nes Ukraina didina smūgių nuotolį, o Rusija ieško būdų atgrasyti ją remiančias valstybes.

  • Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų investuotoja ir kūrėja „Gallos Technologies“ pritraukė apie 46 mln. eurų finansavimą. Bendrovė pranešė, kad investicijų raundas dar neuždarytas, todėl galutinė suma gali didėti.

    Raundui vadovavo „Ventura Capital“ ir turto valdytoja „Aberdeen Investments“, prisidėjo ir esamas investuotojas „Lansdowne Partners“. Tokia investuotojų sudėtis rodo augantį institucinių rinkos dalyvių dėmesį gynybos bei saugumo technologijoms.

    Kas yra „Gallos“ ir ką ji daro

    „Gallos“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas Joshas Burchas ir kariuomenės veteranas Deanas Jonesas. Bendrovė veikia kaip investuotoja ir startuolių kūrėja, orientuota į gynybos, saugumo ir atsparumo sprendimus.

    Tarp „Gallos“ portfelio įmonių minima „StirlingX“, kuri kuria dronų ir duomenų žvalgybos sprendimus. Taip pat nurodoma „AI Score“, dirbanti duomenų nutekėjimo prevencijos srityje; šiose įmonėse „Gallos“ komanda dalyvauja ir kaip investuotoja, ir kaip strateginė partnerė.

    GCHQ buvęs vadovas pataria ir vadovauja tarybai

    Prie „Gallos“ prisideda ir buvęs Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos bei kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovas seras Jeremy Flemingas. Jis nurodomas kaip patarėjas, o taip pat vadovauja „Gallos“ strateginei patariamajai tarybai; be to, jis yra ir „StirlingX“ valdybos pirmininkas.

    „Pasaulis susiduria su sparčiai augančiomis ir kintančiomis skaitmeninėmis grėsmėmis, kurias kursto geopolitinis nestabilumas, o jas aštrina greitis, kuriuo naujos technologijos atsisuka prieš mus“, – sakė Jeremy Flemingas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas bus skirtas finansuoti kitą investicijų etapą ir naują portfelio įmonių grupę. Taip pat planuojama investuoti į platformą, kuri padeda greičiau atrinkti perspektyvias komandas, vystyti produktus ir juos pritaikyti gynybos bei saugumo užsakymams.

    Finansavimas skelbiamas tuo metu, kai dėl įtampos tarptautinėje arenoje daugelis vyriausybių didina išlaidas gynybai, o modernios technologijos tampa kritiškai svarbios tiek mūšio lauke, tiek kibernetinėje erdvėje. Rinkoje tai stiprina vadinamojo defence tech sektoriaus augimą ir didina konkurenciją dėl talentų, duomenų bei tiekimo grandinių.

  • Ukraina surengė vieną didžiausių dronų atakų Rusijoje: smogta karinei pramonei ir energetikai

    Ukraina surengė vieną didžiausių dronų atakų Rusijoje: smogta karinei pramonei ir energetikai

    Atakų mastas didėja

    Ukraina sekmadienį pranešė surengusi plataus masto dronų ataką Rusijos teritorijoje, nutaikytą į karinės pramonės objektus ir energetikos infrastruktūrą. Tai viena didžiausių tokių operacijų nuo 2022 metais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos.

    Rusijos pareigūnai skelbė apie mažiausiai šešis žuvusiuosius, dalis jų – pietiniame Rostovo regione. Taip pat pranešta apie aukas Belgorode ir Maskvoje, o Ukraina teigė taikiusi į karines gamyklas ir energetikos taikinius.

    Rusijos kariuomenė nurodė esą per naktį numušusi 822 ukrainietiškus dronus, iš jų 600, anot Maskvos, skrido sostinės kryptimi. Nepriklausomai patvirtinti šių skaičių dažnai neįmanoma, tačiau abiejų pusių pranešimai rodo intensyvėjantį tolimojo nuotolio smūgių etapą.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau remiasi dronais ir raketomis, siekdama spausti Rusijos logistiką, karinės pramonės grandinę ir degalų bei elektros tiekimą. Tokia taktika leidžia kelti kaštus užnugaryje net ir tada, kai fronto linijoje progresas būna lėtesnis.

    Atsakomosios atakos Ukrainoje

    Tuo pat metu Ukraina patyrė naktinius smūgius savo teritorijoje. Pranešta, kad Kryvyj Riho plieno gamykloje per ataką žuvo du žmonės, o smūgiai taip pat pareikalavo aukų Zaporižios regione ir Sumų srityje.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose informavo apie situaciją po smūgių ir gelbėjimo bei atstatymo darbus. Jo teigimu, per pastarąją savaitę Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 1 500 dronų.

    „Europa turi mobilizuoti turimus priešraketinius pajėgumus, kad jie gintų žmones, o ne būtų laikomi sandėliuose“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką rodo ši tendencija

    Pastarųjų dienų intensyvėjimas išryškina dvi paralelines karo realijas: abi pusės didina oro antskrydžių apimtis, o ypač svarbiu ginklu tampa dronai. Jie pigesni už daugelį raketų, gali būti leidžiami masiškai ir verčia priešininką brangiai naudoti oro gynybos priemones.

    Energetikos ir karinės pramonės taikinių pasirinkimas rodo siekį paveikti ne tik momentinį mūšio lauką, bet ir Rusijos gebėjimą palaikyti karą ilguoju laikotarpiu. Tuo pat metu Ukrainai tenka spręsti civilinės saugos ir infrastruktūros apsaugos iššūkius, kai smūgiai nukreipiami į pramonės ir energetikos objektus šalies viduje.

    Diplomatinės pastangos išlieka vangios, o tai reiškia, kad tolimojo nuotolio atakos ir oro gynybos varžybos artimiausiu metu greičiausiai tik stiprės. Dėl to didėja ir rizika, kad smūgiai toliau palies civilinę infrastruktūrą bei gyventojus abiejose pusėse.

  • Odesos srityje nyksta reti rožiniai flamingai: mokslininkai sieja tai su karinių dronų keliamu triukšmu

    Kaip teigia parko mokslinių tyrimų skyriaus vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas, pagrindinė priežastis siejama su karo sukelta triukšmo apkrova, ypač dėl Rusijos naudojamų dronų skrydžių.

    Pasak mokslininko, didelė flamingų banda, kuri dar liepos pradžioje buvo gerokai gausesnė, dabar suskilo į kelias mažas grupes. Šiuo metu parke esą liko kiek daugiau nei 100 šių paukščių.

    Ivanas Rusevas pabrėžia, kad praskrendant dronams paukščiai patiria stiprų stresą: išsigąsta ir pakyla nuo vandens ne tik flamingai, bet ir kitos rūšys, pavyzdžiui, kirai. Vis dėlto, anot jo, būtent flamingams toks trikdymas yra ypač žalingas, nes jie jautrūs nuolatiniam triukšmui ir staigiems sujudimams.

    Ornitologų vertinimu, nuolatinis trikdymas veisimosi ir maitinimosi teritorijose gali pakeisti paukščių elgseną: jie dažniau palieka saugias vietas, prasčiau maitinasi ir tampa labiau pažeidžiami plėšrūnų. Ilgainiui tai mažina tikimybę sėkmingai perėti jauniklius, o migracinėms rūšims gali lemti sprendimą apskritai nebegrįžti į anksčiau tinkamas buveines.

    Tokios tendencijos ypač aktualios kolonijiniams paukščiams, kuriems svarbus stabilumas ir ramybė. Flamingai dažnai peri didelėmis kolonijomis sekliose lagūnose ir limanuose, todėl pasikartojantys trikdžiai gali išsklaidyti būrį ir suardyti veisimosi ritmą.

    Tuzlų limanų nacionalinis gamtos parkas pastaraisiais metais tapo viena iš vietų, kur stebimi rožiniai flamingai. 2023 metais čia pirmą kartą fiksuotas sėkmingas jų perėjimas, kai išsirito apie 200 jauniklių.

    Vėlesniais metais veisimosi sezonai, kaip skelbta, buvo nesėkmingi: karo veiksmai ir su tuo susijęs trikdymas siejami su tuo, kad šimtai lizdų buvo suardyti, o paukščiai nerado saugios vietos kolonijai įsitvirtinti. 2026 metų pavasarį flamingų būrys į parką buvo sugrįžęs, tačiau, pasak mokslininko, ir šį sezoną jie neatrado tinkamų sąlygų perėti.

    Be to, teigiama, kad dalis paukščių laikosi sunkiau pasiekiamose parko vietose, todėl atsitiktiniams lankytojams juos pamatyti darosi vis sudėtingiau. Tai, pasak specialistų, gali būti susiję su bandymais ieškoti ramesnių zonų, kuriose mažesnė trikdymo rizika.

  • NATO kuria dronų ir DI mūšio tinklą Rytų flange: skristų algoritmai, smūgius tvirtintų žmonės

    NATO kuria dronų ir DI mūšio tinklą Rytų flange: skristų algoritmai, smūgius tvirtintų žmonės

    NATO planuoja stiprinti rytinį Aljanso pakraštį kurdama tankų dronų, jutiklių ir dirbtinio intelekto tinklą, skirtą greičiau aptikti grėsmes ir atgrasyti galimą Rusijos puolimą. Pagrindinė idėja nėra pilna autonomija: DI galėtų padėti valdyti skrydį ir apdoroti duomenis, o sprendimą dėl smūgio priimtų žmogus.

    Vakarų šalių pareigūnų aptariamas modelis remiasi pamoka iš Ukrainos, kur dronai tapo viena svarbiausių karo priemonių. Ten DI vis dažniau naudojamas navigacijai, taikinių aptikimui ir identifikavimui, tačiau kariškiai ir gynybos technologijų kūrėjai nuosekliai pabrėžia, kad galutinė atsakomybė turi likti operatoriui.

    Ši kryptis siejama su Rytų flango atgrasymo iniciatyva, kuria kuriama vadinamoji skaitmeninė mūšio erdvė nuo Suomijos šiaurės iki Juodosios jūros. Tinklas turėtų sujungti tūkstančius dronų, antžeminių jutiklių ir palydovinių duomenų srautus, kad situacija pasienyje būtų matoma beveik realiu laiku.

    Tokioje sistemoje didžiausias iššūkis yra ne atskiras dronas, o suderinamumas: skirtingų šalių ryšio, vadovavimo ir duomenų standartai dažnai nesutampa. Todėl NATO akcentuoja duomenų perdavimo karkasą, kuris leistų greitai dalintis informacija tarp sąjungininkų ir sutrumpinti kelią nuo aptikimo iki sprendimo.

    JAV kariuomenės atstovai pabrėžia, kad automatizuoti būtų galima rutininę skrydžio dalį, kai dronas ilgai patruliuoja ir ieško požymių, o operatoriams trūksta laiko ir pajėgumų valdyti didelius kiekius platformų. Tačiau taikinio parinkimas ir smūgio patvirtinimas lieka žmogaus atsakomybė, nes tai susiję su teise, etika, klaidų kaina ir priešininko taktikos kaita.

    „Žmonės nusprendžia, ką dronas daro, bet jiems nebūtinai reikia patiems jį skraidinti, nes neturime milijono pilotų ir negalime vienu metu valdyti milijono dronų“, – sakė JAV kariuomenės majoras Benas Schiffas.

    Planai nereiškia, kad tradicinės pajėgos praras reikšmę. NATO vertinimu, tankai, artilerija, naikintuvai ir oro gynyba ir toliau sudarys gynybos stuburą, o dronų ir DI sluoksnis būtų pirmoji akys ir ausys bei greitesnė reakcija į įsiveržimo požymius.

    Ukrainos patirtis rodo ir kitą tendenciją: mūšio lauke vis labiau konkuruoja ne tik platformos, bet ir sprendimų priėmimo greitis. Todėl NATO siekia pereiti nuo lėtesnės linijinės schemos, kai informacija keliauja grandine pirmyn ir atgal, prie tinklo principo, kur duomenys greitai pasiekia kelis sprendimų priėmėjus ir leidžia veikti koordinuotai.

    Aljansas pabrėžia, kad Ukrainos modelis nėra kopijuojamas aklai, o naudojamas kaip praktinis šiuolaikinio karo pavyzdys. Tikslas yra sukurti sistemą, kurioje DI pagreitina stebėjimą ir valdymą, o žmonės išlaiko kontrolę sprendžiant, kada ir į ką smogti.

  • Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    Trumpas smogia Europos dronams: JAV muitai iki 100 proc. keičia žaidimą rinkoje

    JAV įveda naujus tarifus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė proklamaciją, kuria nustatomi dideli muitai į JAV importuojamiems iš Europos Sąjungos kilusiems dronams ir jų dalims. Vašingtonas sprendimą grindžia siekiu mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir stiprinti nacionalinį saugumą, įskaitant kibernetinį saugumą.

    Administracijos teigimu, prioritetas yra spartinti vidaus pramonės plėtrą ir sutrumpinti tiekimo grandines, kad kritinės technologijos būtų lengviau kontroliuojamos krizės ar konflikto atveju. Dronai JAV vis dažniau vertinami kaip strateginė priemonė tiek gynybai, tiek infrastruktūros apsaugai.

    Kokie muitai numatyti

    Didžiausias, 100 proc. muitas taikomas atskiroms kategorijoms: sunkesniems nei 25 kilogramų dronams, sistemoms su termovizinėmis kameromis, dokavimo stotims ir pasirinktiems esminiams komponentams. Mažesniems dronams be itin jautrių funkcijų ir likusioms dalims numatytas 25 proc. tarifas.

    Europos Sąjungai įvardyta galimybė taikyti mažesnį, 15 proc. muitą, tačiau su griežta sąlyga: beveik visa įranga, programinė įranga ir technologijos turėtų būti kilusios iš JAV. Praktikoje tai reiškia sudėtingą kilmės įrodinėjimą ir riziką, kad dalis tiekimo grandinės neatitiks reikalavimų.

    Smūgis Europos gamintojams

    Nors 15 proc. tarifas formaliai atrodo švelnesnis nei 100 proc., Europos dronų sektoriui tai gali virsti rimtu konkurencingumo praradimu. Gamintojams grėstų ne tik didesnės sąnaudos, bet ir papildoma administracinė našta, įskaitant detalią komponentų kilmės dokumentaciją.

    Dalis bendrovių gali būti priverstos svarstyti gamybos perkėlimą į JAV, kad išvengtų muitų, arba nukreipti eksportą į kitus regionus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia investicijų perskirstymą, ilgesnius projektų terminus ir brangesnį finansavimą.

    Papildomą spaudimą kuria ir ankstesni ribojimai, susiję su užsienio dronų autorizacijomis JAV rinkoje. Dėl to Europos įmonėms gali mažėti galimybių veikti vienoje didžiausių ir finansiškai patraukliausių pasaulio rinkų.

    Kada tai įsigalios

    Skelbiama, kad dalis naujų tarifų įsigalios praėjus 21 dienai nuo dokumento pasirašymo, tai yra rugsėjo pradžioje. Mažiau jautriems komponentams numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis, o reikalavimai pradėtų veikti po 180 dienų.

    Proklamacijoje taip pat numatytos paskatos įmonėms, kurios ryžtųsi gaminti JAV, nes tokiu atveju būtų galima išvengti dalies muitų naštos. Tai signalas, kad tarifai naudojami ne tik kaip prekybos, bet ir kaip pramonės politikos įrankis.

    Saugumo argumentas ir platesnė tendencija

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad priklausomybė nuo importo kelia rizikas tiekimo sutrikimų, geopolitinės įtampos ir kibernetinių atakų atvejais. Dronai vertinami kaip kritinė technologija, o jų taikymas plečiasi nuo žvalgybos iki logistikos ir strateginių objektų apsaugos.

    Ekspertai pabrėžia, kad moderniuose konfliktuose dronai tapo vienu svarbiausių pajėgumų, tačiau gamybos mastai ir tiekimo patikimumas ne visada atitinka poreikius. Europos Sąjungai tai yra dar vienas ženklas, kad strateginėse technologijose Vašingtonas vis labiau remiasi vidaus gamyba, net jei tai apsunkina sąjungininkų prieigą prie rinkos.

  • Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    By&nbspQuirino Mealha
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    US President Donald Trump has imposed tariffs of up to 100% on imported drones and their components, with EU manufacturers facing a preferential rate of 15% and British firms 10%, in a measure meant to rebuild American production of a technology central to modern warfare.

    Imported drones will be taxed at rates reaching 100% under an order the US president approved on Thursday.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    European producers escaped the harshest tariff bracket. Equipment from the bloc will be charged 15% and British-made models will face a 10% rate. Washington’s argument is that the US can no longer afford to depend on foreign factories for a weapon that has reshaped the battlefield and is central to modern warfare.

    US President Donald Trump used Section 232 to impose the tariff rate, the national security provision already applied to steel, aluminium, copper, cars and pharmaceuticals.

    The 100% rate covers drones weighing more than 25 kilograms at take-off or carrying thermal imaging, plus their docking stations and certain critical components. Smaller, less capable models and other parts face a 25% tariff.

    Alongside the EU, the 15% band covers Japan, South Korea, Switzerland, Liechtenstein and Taiwan, with the UK being the only one with the lowest 10% tariff. However, the caveat matters more than the rate.

    To qualify for the lower band, all of a drone’s hardware, software and technology must substantially originate in those countries or the US. That is a demanding test for European manufacturers, whose motors, batteries, cameras and flight controllers are still often bought from Chinese suppliers that dominate global production.

    Related

    A drone failing it does not merely lose the discount, it falls back into the 25% or 100% category, depending on size and capability.

    The tariffs will take effect 21 days after the signing of the order, or 180 days for less sensitive components, and the US Secretary of Commerce has been told to design a programme rewarding companies that move production onshore.

    Who in Europe is exposed

    The continent’s drone industry is among the fastest-growing corners of European technology, and the US its most coveted export market.

    France’s Parrot is the most directly exposed listed manufacturer as its ANAFI range is certified under American defence procurement rules and is the default non-Chinese option for Western police and security forces.

    Germany’s Quantum Systems, valued above €1 billion, sells its reconnaissance aircraft to American customers, while Portugal’s Tekever, worth over €1.1 billion, has been expanding into the US.

    For some, geography limits the damage.

    Quantum Systems already operates production facilities in the US, and several peers have been building American capacity to satisfy procurement rules favouring domestic suppliers. For them, the tariff is an argument for accelerating plans already under way.

    FILE. A drone of G-TEKG's Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025

    FILE. A drone of G-TEKG’s Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025
    AP Photo/Kin Cheung

    Part of Trump’s wider military overhaul

    The tariff proclamation is one of several defence measures moving at once.

    On the same day, US President Donald Trump signed a memorandum ordering a fifth naval shipyard be built, the first in more than 80 years, to expand submarine and aircraft carrier repair capacity, alongside a new component repair centre and a reorganisation of the Naval Sea Systems Command.

    The same order instructs the navy to abandon electromagnetic catapults on its newest carriers and return to steam.

    Behind it also lies a supply problem.

    US media reported that US President Donald Trump confronted US Secretary of War Pete Hegseth at Camp David in late July over depleted munitions stocks, after separate reporting suggested the Iran conflict had consumed much of the American inventory.

    Those accounts have not been independently verified and the White House denies the exchange took place, with the US president insisting publicly that there is no shortage and calling the coverage false.

    The proposed US defence budget for next year is around $1.5 trillion (€1.3bn).

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    NATO pratybose Vokietijoje ukrainiečių dronai sutriuškino JAV tankus: ką tai reiškia aljansui?

    Per NATO pratybas Combined Resolve 26 Vokietijoje ukrainiečių dronų operatoriai iš 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ imitaciniame mūšyje ryškiai pranoko JAV šarvuotosios brigados veiksmus. Nors pratybos vyko 2026 metų balandžio ir gegužės sandūroje, apie rezultatus viešai pranešta tik dabar.

    Pratybos vyko Hohenfels poligone, viename didžiausių NATO manevrų mokymo centrų Europoje. Jose dalyvavo apie 3 500 JAV karių, daugiausia iš 1-osios kavalerijos divizijos 3-iosios šarvuotosios brigados kovinės grupės iš Fort Hudo Teksase. JAV pajėgos vykdė puolimą prieš sąlyginį priešininką, kurį sustiprino nedidelė ukrainiečių dronų operatorių grupė, siejama su mažiau nei 20 žmonių.

    Ukrainiečiai rėmėsi realaus karo patirtimi ir greitai identifikavo artėjančias šarvuotas mašinas pagal dulkes ir judėjimo pėdsakus. Tuomet jie imitavo smūgius FPV kamikadzėmis ir dronais, galinčiais numesti sprogstamuosius užtaisus. Pataikymas buvo fiksuojamas, kai dronas praskrisdavo itin arti taikinio arba stabiliai išlaikydavo poziciją virš jo.

    Skelbiama, kad sąlyginiai JAV nuostoliai buvo tokie dideli, jog teisėjams ne kartą teko „prikelti“ sunaikintą techniką ir personalą, kad pratybų scenarijus galėtų tęstis. Nors amerikiečiai naudojo standartines elektroninės kovos ir antidronines priemones, pirminiuose epizoduose jų nepakako, o efektyvumas išaugo tik pakartojus scenarijus ir patobulinus maskuotę, sklaidą bei elektroninės kovos panaudojimą.

    Vėlesnėse fazėse dalis ukrainiečių operatorių perėjo į JAV pusę ir taip pat demonstravo aukštą puolamųjų veiksmų efektyvumą. Tai sustiprino pratybų išvadą, kad kritinis veiksnys šiuolaikinėje kovoje yra ne vien platformos, o žvalgybos, taikinių nustatymo greitis ir pigių dronų masiškumas, kai net nedidelė komanda gali daryti neproporcingą poveikį.

    Ko NATO mokosi iš Ukrainos?

    Karo Ukrainoje pamokos rodo, kad fronto realybėje dronai tapo nuolatine grėsme tiek šarvuotai technikai, tiek pėstininkams, o svarbiausia tampa gebėjimas išskaidyti vienetus, greitai keisti pozicijas ir slėpti judėjimo požymius. Dronai taip pat spaudžia peržiūrėti logistiką, ryšių discipliną ir net kasdienę taktiką, nes aptikimą gali lemti dulkės, šiluminis pėdsakas ar net pakartotiniai maršrutai.

    Kita ryški tendencija yra elektroninės kovos svarbos augimas, tačiau vien jos nepakanka. Pratybų kontekste pabrėžiama daugiasluoksnė gynyba: nuo maskuotės ir klaidinimo iki ryšių apsaugos, radijo dažnių kontrolės, pasyvių aptikimo priemonių ir fizinių antidroninių sprendimų, kurie turi veikti kartu.

    Šios pratybos taip pat primena, kad moderniame mūšio lauke „pigaus“ ir „brangaus“ santykis keičia planavimą: palyginti nedidelės sąnaudos dronams gali priversti šarvuotąsias pajėgas veikti atsargiau ir lėčiau. NATO šalims tai reiškia poreikį sparčiau diegti mokymus, standartus ir naują įrangą, kad konvencinės pajėgos būtų atsparesnės dronų karui.

    Ką tai reiškia JAV ir Europai?

    JAV kariuomenei ir Europos sąjungininkams tokie rezultatai tampa praktiniu signalu, kad mokymų scenarijai turi būti dar labiau priartinti prie realybės, o dronų grėsmė įtraukiama ne kaip papildomas elementas, bet kaip nuolatinė sąlyga. Taip pat akcentuojama būtinybė greičiau adaptuoti taktiką šarvuotosioms kolonomis, artilerijai ir užnugario aprūpinimui.

    NATO vis dažniau remiasi ukrainiečių ekspertize būtent todėl, kad ji suformuota intensyvaus konflikto sąlygomis ir nuolat atnaujinama. Pratybų žinutė paprasta: jei sąlyginė užduotis tampa sudėtinga prieš Ukrainos patirtį turinčius dronų operatorius, panašios ar didesnės rizikos reikia tikėtis ir realios grėsmės atveju.