Tag: Druska

  • Silkė laikoma itin sveika žuvimi, bet kai kuriems gali smarkiai pakenkti: kas rizikuoja?

    Silkė laikoma itin sveika žuvimi, bet kai kuriems gali smarkiai pakenkti: kas rizikuoja?

    Silkė – viena dažniausiai ant stalo atsiduriančių žuvų, vertinama dėl skonio ir gana palankios kainos. Mitybos specialistai ją neretai mini tarp naudingų pasirinkimų, nes tai baltymų ir riebalų rūgščių šaltinis, tačiau ne visiems ji tinka vienodai.

    Kaip ir daugelyje riebesnių žuvų, silkėje yra omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su palankesne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle bei uždegiminių procesų mažėjimu. Be to, žuvis aprūpina organizmą vitaminais ir mineralais, o pakankamas baltymų kiekis padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Didžiausia bėda – druska ir padažai

    Praktikoje silkė dažniausiai valgoma marinuota, sūdyta ar rūkyta, neretai patiekiama su aliejumi ar grietininiais padažais. Tokie variantai gali smarkiai padidinti suvartojamo natrio kiekį ir bendrą patiekalo kaloringumą, todėl kasdieniam racionui jie tinka ne visada.

    Didelis druskos kiekis siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu ir skysčių kaupimusi organizme. Dėl to sūrių silkės gaminių atsargiau turėtų rinktis žmonės, kuriems diagnozuota hipertenzija, širdies nepakankamumas ar inkstų ligos, taip pat tie, kurie linkę tinti.

    Podagra, histaminas ir migrena

    Marinuotoje ir rūkytoje silkėje gali būti nemažai purinų – natūralių junginių, iš kurių organizme susidaro šlapimo rūgštis. Žmonėms, sergantiems podagra ar turintiems padidėjusį šlapimo rūgšties kiekį, toks maistas gali didinti paūmėjimų riziką, todėl racioną verta aptarti su gydytoju.

    Kita aktuali tema – histaminas, kurio daugiau būna tam tikruose fermentuotuose ar ilgiau laikytuose produktuose, įskaitant kai kuriuos žuvies gaminius. Jautresniems asmenims jis gali prisidėti prie odos paraudimo, niežėjimo, nosies užgulimo ar kitų į alergiją panašių simptomų.

    Silkėje ir jos gaminiuose aptinkama ir tiramino, kuris daliai žmonių siejamas su migrenos epizodais. Jei po sūdytos ar marinuotos žuvies dažnėja galvos skausmai ar atsiranda pykinimas, vertėtų stebėti ryšį ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju.

    Kaip rinktis protingiau?

    Norint išlaikyti žuvies naudą, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir paruošimo būdą: mažiau sūri, neapsunkinta padažais silkė paprastai yra geresnis pasirinkimas. Jei vis dėlto renkatės sūdytą ar marinuotą variantą, porcijos dydis ir vartojimo dažnis tampa ypač svarbūs.

    Esant lėtinėms ligoms, padidėjusiam kraujospūdžiui, inkstų sutrikimams, podagrai ar ryškiam jautrumui histaminui, saugiausia mitybos sprendimus derinti individualiai. Tai padeda išvengti situacijų, kai iš pažiūros sveikas produktas netikėtai tampa savijautos pablogėjimo priežastimi.

  • Spaudimas gali šoktelėti per kelias sekundes: šių produktų griežtai nevalgykite naktį

    Gydytojai įspėja, kad vėlyvi užkandžiai kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti staigesnius arterinio kraujospūdžio svyravimus ir prastesnį miegą. Didžiausia rizika siejama su sūriu, stipriai perdirbtu maistu bei saldintais gėrimais, ypač jei žmogus jau turi hipertenziją ar širdies ir kraujagyslių ligų.

    Viena dažniausių klaidų vakare yra sūrūs ir konservuoti produktai: sūdyta žuvis, mėsos konservai, pramoniniai padažai, paruoštos sriubos, marinuotos ar konservuotos daržovės. Toks maistas paprastai turi daug druskos, o per didelis natrio kiekis skatina skysčių susilaikymą organizme, dėl to gali didėti apkrova kraujotakai ir ryškėti tinimai.

    Kodėl vakarais pavojinga druska?

    Druska tiesiogiai siejama su kraujospūdžio didėjimu, o Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos per dieną. Praktikoje daug žmonių šią ribą viršija net to nepastebėdami, nes didelė dalis druskos „slepiasi“ duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose ir pusgaminiuose.

    Vėlyvas sūrus maistas gali būti ypač nepalankus žmonėms, kuriems būdingas naktinis kraujospūdžio nekritimas. Specialistai pabrėžia, kad naktį kraujospūdis turėtų natūraliai mažėti, o jei taip nevyksta, didėja ilgalaikė širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika.

    Saldūs gėrimai ir kofeinas

    Dar viena probleminė grupė yra saldinti gėrimai: limonadai, saldūs kavos gėrimai, energiniai gėrimai ar įvairūs kokteiliai. Didelis cukraus kiekis gali sukelti staigesnius gliukozės svyravimus, kurie kai kuriems žmonėms pasireiškia galvos skausmu, silpnumu, nerimu ar prastesne miego kokybe.

    Jei gėrimuose yra kofeino, poveikis gali sustiprėti, nes kofeinas daliai žmonių laikinai kelia kraujospūdį ir trikdo užmigimą. Gydytojai dažniausiai pataria kofeino vengti antroje dienos pusėje, ypač jautriems asmenims arba tiems, kurie vartoja vaistus nuo hipertenzijos.

    Ką rinktis vietoj to?

    Medikai primena, kad įprastai normaliu laikomas apie 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio arterinis kraujospūdis, nors individualūs tikslai priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės. Jei vakare norisi užkąsti, dažniausiai saugesnis pasirinkimas yra lengvas, mažai sūrus maistas ir vanduo, o ne perdirbti užkandžiai ar saldinti gėrimai.

    Jeigu pastebite, kad naktimis dažnėja galvos skausmai, širdies permušimai, atsiranda tinimai ar spaudimas tampa nestabilus, verta peržiūrėti vakaro mitybą ir pasitarti su gydytoju. Hipertenzijos atveju savarankiškai keisti gydymą ar „nusimušinėti“ spaudimą vien maisto korekcijomis nereikėtų.

  • Inkstų akmenys vargina vis dažniau: gydytojai įvardijo produktus, kurie gali padėti

    Inkstų akmenligė – viena dažniausių šlapimo takų ligų, o jos riziką didina ne tik paveldimumas, bet ir mityba, nepakankamas skysčių vartojimas bei antsvoris. Medikai pabrėžia, kad vienas svarbiausių kasdienių įpročių, galinčių padėti išvengti akmenų susidarymo ir palengvinti jų pasišalinimą, yra pakankamas vandens kiekis.

    Daugumai žmonių rekomenduojama gerti tiek, kad šlapimas būtų šviesus, o ne tamsus ir koncentruotas. Didesnis skysčių kiekis padeda praskiesti šlapimą ir sumažina medžiagų, iš kurių formuojasi akmenys, koncentraciją, todėl mažėja kristalų susidarymo tikimybė.

    Kokie produktai gali būti naudingi

    Naudingas pasirinkimas gali būti citrusiniai vaisiai ir jų sultys, ypač citrinos, nes juose esantis citratas siejamas su mažesne kalcio akmenų susidarymo rizika. Praktikoje tai gali reikšti paprastą įprotį į vandenį įspausti citrinos sulčių, tačiau svarbu nepersistengti su saldintais gėrimais.

    Kasdienėje mityboje vertėtų didinti daržovių ir vaisių kiekį, nes jie suteikia kalio, skaidulų ir kitų medžiagų, padedančių palaikyti palankesnę šlapimo sudėtį. Dažnai minimi obuoliai, melionai, agurkai, bananai, tačiau svarbiausia yra įvairovė ir reguliarumas.

    Gydytojai atkreipia dėmesį ir į kalcio turinčius produktus, nes su maistu gaunamas kalcis žarnyne gali surišti oksalatus ir taip sumažinti jų patekimą į šlapimo sistemą. Dėl šios priežasties pieno produktų atsisakymas be aiškios medicininės priežasties ne visada yra naudingas, ypač jei žmogus linkęs į oksalatinius akmenis.

    Taip pat aptariami ankštiniai ir pilno grūdo produktai, kurie yra magnio šaltinis, o magnis siejamas su mažesne kristalų formavimosi tikimybe. Lengvą šlapimo išsiskyrimą skatinančių savybių gali turėti ir kai kurios žaliosios daržovės bei prieskoninės žolelės, tačiau jos neturėtų pakeisti vandens vartojimo.

    Ko geriau vengti kasdien

    Viena dažniausių klaidų – per didelis druskos kiekis maiste, nes jis gali didinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu. Dėl to verta riboti stipriai sūdytus užkandžius, perdirbtus mėsos gaminius ir dažniau rinktis namuose ruoštą maistą.

    Kita rizika siejama su labai dideliu raudonos mėsos ir kitų gyvūninių baltymų kiekiu, ypač jei žmogus turi polinkį į šlapimo rūgšties akmenis. Taip pat nepalankiai veikia daug pridėtinio cukraus turintys gėrimai, įskaitant saldžius gazuotus gėrimus, nes jie gali bloginti bendrą medžiagų apykaitos pusiausvyrą.

    Ką sako šiuolaikinės rekomendacijos

    Specialistai dažnai mini DASH mitybos principus, kurie remiasi daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų gausa ir mažesniu druskos kiekiu. Toks racionas siejamas ne tik su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata, bet ir palankesniais rodikliais, susijusiais su inkstų akmenų rizika.

    Vis dėlto svarbu prisiminti, kad inkstų akmenys būna skirtingų tipų, todėl universalios vienos dietos visiems nėra. Jei akmenligė kartojasi, jaučiamas stiprus skausmas, pakyla temperatūra ar sutrinka šlapinimasis, gydytojai ragina neatidėlioti konsultacijos, o mitybos korekcijas derinti su individualiais tyrimais.