Tag: Dujinės elektrinės

  • „Tauron“: be galios rinkos po 2030-ųjų naujų dujinių OCGT elektrinių projektų nebus

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ aiškiai sieja naujų dujinių piko elektrinių (OCGT) plėtrą su vienu dalyku – galios rinkos mechanizmo tęstinumu ir aukcionais po 2030 metų.

    Apie tai, skelbiant 2026 metų pirmųjų trijų ketvirčių rezultatus, kalbėjo „Tauron Polska Energia“ valdybos vicepirmininkas Michałas Orłowskis, atsakingas už turto valdymą ir plėtrą.

    Pasak jo, bendrovė ruošia projektus, kurie galėtų dalyvauti būsimuose galios rinkos aukcionuose, tačiau be tokio finansinio „užnugario“ sprendimų dėl investicijų į naujas lanksčias elektrines nebus.

    Kontekstas svarbus: paskutinis pagrindinis galios rinkos aukcionas pagal dabar galiojančias taisykles įvyko 2025 metų gruodį ir buvo skirtas 2030 metų tiekimo laikotarpiui – todėl tolesnė sistema po 2030-ųjų kol kas nėra patvirtinta.

    OCGT Jaworzno projektas: 600 MW ir 2029 metų pabaiga

    Tarp šiuo metu vykdomų investicijų „Tauron“ mini OCGT Jaworzno – 600 MW klasės dujinį piko bloką, kurį plėtoja „Tauron Wytwarzanie“.

    2026 metų trečiojo ketvirčio ataskaitoje nurodyta, kad projekto fizinė pažanga siekė 6 proc., o planuojamas investicijos užbaigimas numatytas 2029 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    M. Orłowskis pabrėžė, kad naujų lanksčių blokų gali reikėti energetikos sistemai toliau „žalėti“, tačiau be galios rinkos aukciono ir numatytos paramos papildomi projektai nebus įgyvendinti.

    Investicijos 2026 metais: 3,857 mlrd. zl ir dėmesys tinklams

    Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius „Tauron“ investicijos siekė 3,857 mlrd. zlotų – tai apie 5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (augimas sudarė 190 mln. zlotų).

    Didžiausia investicijų dalis teko elektros skirstymo segmentui: jo dalis bendrose kapitalo išlaidose sudarė 72 proc., o investicijos šiame segmente, palyginti su praėjusiais metais, augo 9 proc.

    Vicepirmininkas aiškino, kad 45 proc. skirstymo segmento investicijų buvo skirta naujiems prijungimams, tačiau jų dalis mažėja dėl augančių modernizavimo darbų apimčių – prijungimų lygis iš esmės atitinka paklausą, o tinklų atnaujinimas spartėja.

    Tarp didesnių krypčių skirstymo segmente įvardytos ir investicijos į išmaniuosius skaitiklius.

    Išmanieji skaitikliai ir energijos kaupikliai: 3,4 mln. ir 623 MW

    Iki 2026 metų trečiojo ketvirčio pabaigos „Tauron“ tinkle buvo įdiegta 3,4 mln. išmaniųjų skaitiklių – tai sudaro apie 56 proc. vartotojų.

    Kitas reguliacinis tikslas – 65 proc. iki 2027 metų pabaigos; bendrovės teigimu, ji juda link šio rodiklio.

    „Tauron“ taip pat plečia baterinius energijos kaupiklius: eksploatacijoje ir įgyvendinime grupė turi projektų, kurių bendra galia siekia 623 MW. Iš jų veikiantys Dąbie, Przewóz ir Proszówek kaupikliai kartu sudaro 17 MW, o didžiausia dalis naujų pajėgumų – 487 MW – numatyta 2028 metais.

    Finansiniu požiūriu per tris 2026 metų ketvirčius grupės grynasis pelnas siekė 2,58 mlrd. zlotų (metais anksčiau – 2,89 mlrd. zlotų), o EBITDA sudarė 5,51 mlrd. zlotų (metais anksčiau – 6,14 mlrd. zlotų).

  • PGE atnaujino strategiją iki 2035 metų: investicijos mažinamos iki 49 mlrd. eurų, griežtinami tikslai

    Nauja strategija iki 2035 metų

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė PGE paskelbė atnaujinusi strategiją iki 2035 metų, kurioje daugiau dėmesio skiriama efektyvesniam kapitalo panaudojimui ir veiklos grąžai. Bendrovė pabrėžia, kad planus koreguoja dėl sparčiai kintančios elektros rinkos, didėjančios ekonomikos elektrifikacijos ir augančių investuotojų lūkesčių.

    Atnaujintas dokumentas pakeitė ankstesnę kryptį ir numato plėtrą per tris pagrindines ašis: augimą dėl elektrifikacijos, turto portfelio transformaciją ir investicinės bei operacinės veiklos efektyvumą. PGE teigia, kad sieks būti ne tik energijos gamintoja ir tiekėja, bet ir aktyviu pramonės bei skaitmeninių paslaugų plėtros partneriu.

    Investicijos mažėja, bet lieka didelės

    PGE nurodo, kad 2025–2035 metais į investicijas planuoja nukreipti apie 49 mlrd. eurų. Tai mažiau nei ankstesnėje strategijos versijoje, kur buvo numatyta apie 55 mlrd. eurų, todėl bendrovė akcentuoja siekį didinti investicijų pelningumą, o ne vien apimtį.

    Finansiniuose tiksluose numatoma, kad per 2025–2035 metus sukaupta EBITDA siektų apie 49 mlrd. eurų, o 2030 metais ji turėtų sudaryti apie 3,5 mlrd. eurų. 2035 metais PGE tikisi EBITDA virš 7 mlrd. eurų, taip signalizuodama, kad vėlesniu laikotarpiu didesnę grąžą turi generuoti modernizuotas gamybos ir tinklų portfelis.

    Grupė taip pat planuoja sugrįžti prie dividendų nuo 2026 metų pelno, numatydama, kad dividendų pajamingumas neturėtų viršyti 5 proc. Kartu deklaruojama konservatyvesnė skolos kontrolė: maksimalus grynosios skolos ir EBITDA santykis būtų 2,8, o tikslas išlaikyti investicinį reitingą lieka galioti.

    Žalioji gamyba, dujos ir kaupikliai

    Pagal atnaujintus planus iki 2035 metų PGE sieks prijungti 11 gigavatų naujų atsinaujinančių išteklių elektrinių galios. Kartu keliama ambicija turėti 18 gigavatvalandžių energijos kaupimo pajėgumų, kurie laikomi būtina sąlyga didesnei vėjo ir saulės integracijai.

    Strategijoje taip pat numatomas 9,6 gigavatų lanksčių dujinių pajėgumų tikslas, turint omenyje sistemos balansavimo poreikį ir anglies generacijos mažėjimą. PGE skaičiuoja, kad iki 2035 metų atsinaujinančių išteklių elektros gamyba iš grupės valdomų ir vystomų projektų turėtų siekti 28 teravatvalandes.

    Investicijų struktūroje didžiausios kryptys išlieka atsinaujinančios energetikos ir kaupimo projektai bei tinklų infrastruktūra. PGE nurodo, kad į atsinaujinančią energetiką ir kaupimą 2025–2035 metais planuojama skirti apie 19 mlrd. eurų, o į elektros tinklus, skirstymą ir susijusią infrastruktūrą – apie 16 mlrd. eurų.

    Akcentas vietiniam turiniui ir DI

    Naujoje strategijoje atsiranda ryškesnis vietinio komponento akcentas: PGE numato, kad per investicijų gyvavimo ciklą vietinis turinys turėtų sudaryti ne mažiau kaip 65 proc. Tai siejama su tiekimo grandinių saugumu ir didesne ekonomine nauda šalies pramonei.

    Taip pat išskiriamos naujos kryptys, susijusios su duomenų centrų poreikiais ir skaitmenizacija. PGE mini DI sprendimų plėtrą ir specializuotus energetinius pasiūlymus duomenų centrams, kur patikimas elektros tiekimas ir lankstumas tampa konkurenciniu pranašumu visame regione.

    Kalbėdama apie investicijų discipliną, bendrovė pabrėžia, kad tikisi monetizuoti daugiau kaip 70 proc. investicinių išlaidų per reguliacinius mechanizmus, įskaitant tarifus ir kontraktus dėl skirtumo. Investicijoms, kurios remiasi pajėgumų ir energijos rinkomis, PGE taikiniu įvardija 7–9 proc. vidinę grąžos normą, o kitoms investicijoms – didesnę nei 9 proc. grąžą.

    Strategijoje taip pat numatoma efektyvinimo programa, kurios tikslas – apie 4,4 mlrd. eurų optimizavimo efektas. PGE teigimu, tai turėtų padėti pasiekti iškeltus pelningumo ir finansinio stabilumo rodiklius, net ir mažinant bendrą investicijų apimtį lyginant su ankstesne versija.

  • „PGE Energia Ciepła“ investicijos peržengė 100 mln eurų: kaip įmonė pasitinka šildymo sezoną

    Šildymo sezonas startuoja miestuose

    „PGE Energia Ciepła“ praneša užbaigusi šių metų remontus ir modernizaciją bei tikina, kad visos jos elektrinės šiluminės yra parengtos šilumos tiekimui prasidėjus šildymo sezonui. Bendrovės teigimu, daugumoje miestų, kuriuose ji turi šilumos gamybos pajėgumų, sezonas prasidėjo rugsėjo pabaigoje arba pirmąją spalio savaitę.

    Centralizuoto šildymo sistemose faktinį šildymo įjungimo laiką dažniausiai lemia pastatų savininkų ar administratorių sprendimai. Praktikoje tai reiškia, kad daugiabučių bendrijos, kooperatyvai ar kiti valdytojai kreipiasi į šilumos tiekėjus pagal nustatytą tvarką.

    Daugiau kaip 118 mln eurų modernizacijoms

    Šių metų modernizacijoms ir remontams bendrovė skyrė 512 mln. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 118 mln. eurų. Įmonė nurodo, kad darbai apėmė įrangos remontus, technines apžiūras, šilumos gamybos ir tinklų infrastruktūros atnaujinimą, taip pat naujų šilumos šaltinių paleidimą.

    „PGE Energia Ciepła“ valdybos pirmininkas Zbigniewas Wadachas sako, kad bendrovė šiuo metu įgyvendina didžiausią investicijų programą savo istorijoje. Pasak jo, prioritetai yra tiekimo patikimumas ir mažesnės emisijos, kurios tampa vis svarbesnės energetikos transformacijos kontekste.

    Nauji pajėgumai ir atliekų energija

    Bendrovė skelbia, kad šis šildymo sezonas bus pirmasis pilnas darbo laikotarpis daliai šiemet paleistų objektų Gdynėje, Rzešuve ir Gryfine. Pavyzdžiui, Gdynėje pradėjo veikti penki dujomis kūrenami kogeneraciniai agregatai, o greta tęsiama biokuro instaliacijos statyba, siejama su šilumos ūkio dekarbonizacija.

    Gryfine nuo rugpjūčio dirba nauja dujinė katilinė, skirta šilumai tiekti vietos vartotojams. Rzešuve rugsėjo 2026 metais pradėjo veikti antroji atliekų terminio apdorojimo su energijos atgavimu linija, kuri, kaip teigiama, didina komunalinių atliekų apdorojimo pajėgumą ir kartu gamina šilumą bei elektrą miestui.

    Tęsiami projektai didžiuosiuose miestuose

    „PGE Energia Ciepła“ nurodo tęsianti investicijas ir kituose miestuose, tarp jų Gdanske, Ščecine, Vroclave ir Krokuvoje. Krokuvoje pradėti darbai, susiję su naujo dujinio kogeneracinio šaltinio statyba, kuris ateityje turėtų pakeisti dalį esamų anglimi kūrenamų įrenginių.

    Įmonė taip pat mini planus Torunėje, Rzešuve ir Zelionoje Guroje diegti didelio masto šilumos siurblius, panaudojančius energiją iš išvalytų nuotekų. Lenkijos šilumos sektoriuje tokie sprendimai vis dažniau siejami su mažesnėmis emisijomis ir didesniu sistemos lankstumu, ypač tada, kai derinami su šilumos akumuliacija.

    Bendrovės duomenimis, jos elektrinių šiluminių pagaminta šiluma pasiekia apie 2 mln. vartotojų. Įmonė taip pat nurodo turinti reikšmingą dalį kogeneracinės šilumos rinkoje ir valdanti tiek šilumos gamybos, tiek šilumos tinklų infrastruktūrą.

  • Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos „Reverion“ pritraukė 154,2 mln. eurų: dujomis maitinamos SOFC elektrinės taikosi į rinką

    Vokietijos energetikos technologijų bendrovė „Reverion“ pranešė užbaigusi B serijos investicijų etapą ir pritraukusi 154,2 mln. eurų. Įmonė ketina spartinti reversinių kietojo oksido kuro elementų (SOFC) elektrinių gamybą ir didinti jų galią iki megavatų klasės.

    Finansavimo etapui vadovavo „Kembara“, priklausantis „Mundi Ventures“ giliosios technologijos ir klimato fondų krypčiai. Prie investuotojų prisijungė ir „Allianz“, KfW Capital, „Aurum Impact“ bei „Carbon Equity“, taip pat dalyvavo ankstesni rėmėjai, tarp jų „European Innovation Council Fund“.

    Kaip veikia reversinės SOFC elektrinės

    „Reverion“ kuria aukštos temperatūros kuro elementų sistemas, kurios dujas paverčia elektra elektrocheminiu būdu, be degimo. Įmonė teigia, kad toks veikimo principas leidžia efektyviau išnaudoti kurą ir kartu atskirti anglies dioksidą iš kuro srauto gryna forma.

    Pagal bendrovės informaciją, technologija gali naudoti gamtines dujas, biodujas ar vandenilį, o reversinis režimas leidžia veikti ir kaip energijos kaupiklis. Kai elektros sistemoje atsiranda perteklinės generacijos, įrenginys gali ją panaudoti dujoms pagaminti ir sukaupti vėlesniam naudojimui.

    „Saulė ir vėjas suteikia švarią energiją, tačiau tik tada, kai leidžia oras. Reikia švarios galios, kuri būtų pasiekiama pagal poreikį“, – sakė „Reverion“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephanas Herrmannas.

    Kur investicijos bus panaudotos

    Pagrindinė pritrauktų lėšų dalis, pasak „Reverion“, bus skirta naujai gamyklai Vokietijoje ir serijinei gamybai išplėsti. Bendrovė tikisi gamybos pajėgumus padidinti dešimteriopai ir pasiekti maždaug 250 megavatų per metus.

    Įmonės teigimu, jos komanda per pastarąjį laiką išaugo nuo 100 iki daugiau nei 200 žmonių, o naujoje gamybos vietoje planuojama sukurti iki 800 papildomų darbo vietų. Bendrovė taip pat nurodo, kad septynios elektrinės jau veikia klientų objektuose, o pirmieji tarptautiniai projektai planuojami artimiausiu metu.

    Kodėl akcentuojami duomenų centrai ir DI

    „Reverion“ išskiria augantį poreikį patikimai energijai, ypač duomenų centruose, kurių elektros paklausa didėja dėl DI skaičiavimo pajėgumų plėtros. Įmonė argumentuoja, kad vietoje įrengiamos dujomis maitinamos sistemos gali sumažinti priklausomybę nuo tinklo pralaidumo ir greičiau užtikrinti pastovią galią.

    Investuotojai pabrėžia, kad vertė slypi ne vien efektyvume, bet ir galimybėje mažinti emisijas, kai naudojamos atsinaujinančios kilmės dujos. „Augimo rinka yra duomenų centrų aprūpinimas energija, kur svarbus ir efektyvumas, ir anglies pėdsakas“, – sakė „Kembara“ klimato krypties vadovas Robertas Trezona.

    Anksčiau „Reverion“ skelbė gavusi 19,5 mln. eurų paramą iš Europos inovacijų fondo, o 2024 metais buvo pritraukusi 56 mln. eurų A serijos finansavimą. Naujas 154,2 mln. eurų etapas įmonei turėtų padėti pereiti nuo ribotos gamybos prie pramoninio masto ir siekti didesnės galios sprendimų.

  • „PGE“ refinansuoja dujų garo blokus Gryfine: daugiau nei 700 mln. eurų kreditas iki 2039 metų

    „PGE“ grupės bendrovė PGE Gryfino Dolna Odra pasirašė terminuotos paskolos sutartį su Lenkijos bankų konsorciumu, kuriame dalyvauja Bank Gospodarstwa Krajowego ir PKO Bank Polski. Gautas finansavimas bus skirtas refinansuoti dviejų dujų garo (kombinuoto ciklo) blokų statybos ir eksploatacijos projektą Gryfino mieste.

    Paskolos suma siekia apie 3,05 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 706 mln. eurų. Projekto apimtyje numatyta palaikyti jau veikiančią infrastruktūrą, kuri svarbi tiek elektros gamybai, tiek šilumos tiekimui, ypač augant lankstaus generavimo poreikiui elektros sistemoje.

    Ką reiškia CCGT technologija?

    Minėti blokai yra CCGT tipo, tai yra kombinuoto ciklo dujų turbinos elektrinės, kuriose dujos naudojamos elektros ir šilumos gamybai, o dalis energijos papildomai panaudojama garo turbinai. Tokia schema leidžia pasiekti aukštą naudingumo koeficientą ir mažesnes emisijas, palyginti su anglimi kūrenamomis elektrinėmis.

    „PGE“ nurodo, kad dviejų blokų bendra įrengtoji galia siekia 1 366 MW, o deklaruojamas efektyvumas yra apie 63 proc. Bendrovės teigimu, šie įrenginiai Gryfine veikia nuo 2024 metų ir yra vieni efektyviausių tokio tipo Lenkijoje.

    Paskolos sąlygos ir užtikrinimas

    Sutartyje numatyti 6 mėnesių palūkanų laikotarpiai, o palūkanos bus kintamos ir skaičiuojamos pagal WIBOR atskaitos normą, prie jos pridedant maržą. Tokia struktūra būdinga didelės apimties infrastruktūros finansavimui, kai palūkanų našta kinta kartu su rinkos palūkanų normomis.

    Paskola užtikrinta „PGE“ laidavimu, o galutinis grąžinimo terminas nustatytas 2039 metų rugsėjo 29 dieną. Ilgas terminas leidžia paskirstyti projekto kaštus per ilgesnį laikotarpį, tačiau kartu didina jautrumą palūkanų normų ir reguliacinės aplinkos pokyčiams.

    Energetikos rinkoje dujinių CCGT blokų vaidmuo pastaraisiais metais auga dėl atsinaujinančių išteklių plėtros ir poreikio greitai reguliuojamai generacijai. Tuo pat metu investuotojai vis dažniau vertina ilgalaikes dujų kainų, tiekimo saugumo bei dekarbonizacijos politikos rizikas, todėl refinansavimo sprendimai tampa svarbia finansinio stabilumo dalimi.

  • PSE vadovas įspėja: vandens trūkumas jau riboja elektrinių darbą ir kelia rizikų rinkos mokesčiams

    Vanduo energetikos sektoriui tampa ne mažiau svarbiu ištekliumi nei kuras, o hidrologinė situacija vis dažniau riboja dalies elektrinių darbą. Apie tai Seime vykusioje konferencijoje kalbėjo Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis.

    Jo teigimu, senesni anglimi kūrenami blokai, kuriuose vis dar naudojamas atviras aušinimo vandeniu ciklas, yra ypač jautrūs upių debitui ir vandens temperatūrai. Kai vandens per mažai arba jis per šiltas, elektrinės turi mažinti galią, kad nepažeistų aplinkosauginių reikalavimų ir technologinių ribų.

    Rizikos pajėgumų mechanizmui

    PSE vadovas atkreipė dėmesį, kad dėl tokių apribojimų energetikos įmonėms darosi sunkiau patikimai vykdyti pajėgumų mechanizmo įsipareigojimus. Tai turi tiesioginę reikšmę sistemos saugumui, nes pajėgumų mechanizmas skirtas užtikrinti, kad kritiniais laikotarpiais būtų pakankamai disponuojamos galios.

    Jis priminė, kad pajėgumų mechanizmas senesniems blokams pratęstas iki 2028 metų, o neseniai surengtame aukcione 2027 metams buvo kontraktuota daugiau kaip 6 000 megavatų. PSE vadovo vertinimu, mažesnį kontraktavimo mastą lemia auganti rizika, susijusi su vandens prieinamumu ir realiu galios užtikrinimu.

    Problema neapsiriboja anglimi

    Pasak G. Onichimowskio, vandens stygius riboja ne tik anglimi kūrenamas elektrines. Dalis šalių pastaraisiais metais buvo priverstos mažinti ir branduolinių elektrinių gamybą, kai dėl sausros ar karščio trūko aušinimui tinkamo vandens.

    Tokia tendencija siejama su dažnėjančiomis karščio bangomis ir sausromis, kurios didina konkurenciją dėl vandens tarp energetikos, pramonės ir žemės ūkio. Energetikos infrastruktūrai tai reiškia poreikį investuoti į efektyvesnius aušinimo sprendimus, vandens recirkuliaciją ar pajėgumų planavimą, kuris atsižvelgtų į klimato rizikas.

    Dujų projektai vėluoja, sprendimų reikia greitai

    PSE vadovas taip pat kalbėjo apie naujų pajėgumų perspektyvą ir pabrėžė, kad kontraktuotos investicijos iki 2030 metų turėtų atnešti apie 8 gigavatus dujinių elektrinių galios. Vis dėlto dalis projektų vėluoja, todėl kyla klausimas, kas užtikrins disponuojamą galią, jei senesni anglies blokai formaliai turėtų baigti dalyvavimą mechanizme 2028 metais.

    Jo vertinimu, tikėtina, kad šaliai teks ieškoti papildomų sprendimų, susijusių su pajėgumų mechanizmu, kad senesni blokai galėtų dirbti ilgiau. PSE vadovas taip pat prognozavo, kad dujos iki 2050 metų išliks kaip disponuojama galia, o branduolinė energetika turėtų prisidėti prie augančio elektros poreikio, ypač didmiesčiuose.

    „Vanduo tampa vienu pagrindinių iššūkių energetikai. Ne tik kuras, bet ir vanduo“, – sakė G. Onichimowskis.

  • Lenkijos energetikos lūžis stringa: anglies blokai dar laiko sistemą, o dujos ir atomai vėluoja

    Lenkija spartina perėjimą nuo anglies prie atsinaujinančių išteklių ir branduolinės energetikos, tačiau transformacijos tempą riboja vienas esminis veiksnys – tiekimo patikimumas. Energetikos sektoriaus atstovai įspėja, kad artimiausiais metais elektros sistemos stabilumas vis dar labiausiai priklausys nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo.

    Energopomiar vadovas Tomasz Słupik pabrėžia, kad net didėjant vėjo ir saulės elektrinių galiai, anglies blokai išlieka pagrindine atrama, kai gamyba iš OZE svyruoja dėl oro sąlygų. Jo vertinimu, šios priklausomybės greitai pakeisti nepavyks, todėl planuojant anglies blokų išjungimą būtina nuosekliai įvertinti alternatyvių pajėgumų įgyvendinimo rizikas.

    Anglies blokų vaidmuo sistemoje

    Pagal Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus ir sektoriaus duomenis, centralizuotai dispečeruojamoje elektrinių grupėje tebėra kelios dešimtys anglies blokų, kurių bendra pasiekiama galia siekia apie 21 800 megavatų. Šie pajėgumai naudojami ne tik kasdienei gamybai, bet ir kaip rezervas, užtikrinantis sistemos balansą didelio vartojimo ar mažos vėjo ir saulės generacijos laikotarpiais.

    Praėjusiais metais daugiau kaip pusė Lenkijoje pagamintos elektros energijos vis dar buvo iš anglies, todėl staigus atsitraukimas nuo šio kuro reikštų didesnę riziką tiek tinklų balansavimui, tiek tiekimo saugumui. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis blokų dar yra palyginti geros techninės būklės, tačiau kitiems brangūs remontai ir modernizacijos gali tapti ekonomiškai nebeprasmingi.

    Didžiausia rizika – vėluojantys pakaitiniai pajėgumai

    Lenkijos planuose anglies generaciją turi pakeisti dujomis kūrenami kombinuoto ciklo blokai, vėliau – branduolinė energetika, o kartu sparčiai augtų OZE dalis ir energijos kaupimas. Tačiau didelė dalis šių projektų, kaip pripažįsta pramonės dalyviai, susiduria su įprastais inžineriniais ir tiekimo grandinių vėlavimais.

    Pasak T. Słupiko, dujų jėgainių statybose kelių mėnesių nuslydimai nuo grafiko yra dažnas reiškinys, o kai kuriais atvejais vėlavimai užsitęsia ilgiau. Situaciją apsunkina ir globalus investicijų bumas dujinėje energetikoje, siejamas su sparčiu duomenų centrų plėtojimu ir dėl to didėjančia elektros paklausa, kuri sustiprina konkurenciją dėl įrangos, ypač dujų turbinų.

    „Lenkijos energetikos transformacijoje svarbiausias rizikos veiksnys yra garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, kuris šiuo metu priklauso nuo anglies blokų prieinamumo ir greitai nepasikeis“, – sakė Tomasz Słupik.

    Dar vienas neapibrėžtumas – branduolinių projektų terminai. Nors Lenkija siekia pastatyti pirmąsias atomines elektrines, tokio masto projektai pasaulyje dažnai susiduria su sudėtingais licencijavimo, tiekimo, rangos ir finansavimo etapais, todėl sistemai reikia tarpinio sprendimo, kuris užtikrintų patikimą bazinę ir manevrinę generaciją.

    Didėjant OZE daliai, įtampa auga ir dėl technologinių spragų, ypač ilgalaikio energijos kaupimo. Kol nėra pakankamai didelių kaupimo pajėgumų, tinklams reikia greitai reguliuojamų šaltinių, o praktikoje dažniausiai pasirenkami dujų blokai, kurių įgyvendinimą dabar riboja įrangos prieinamumas ir terminai.

    Ką tai reiškia artimiausiems metams?

    Ekspertai Lenkijoje vis dažniau kalba apie poreikį parengti detalią anglies blokų naudojimo iki 2040 metų analizę ir suderintą išjungimo grafiką, kuriame būtų aiškiai atskirta, kurie blokai galėtų būti palikti strateginiam rezervui. Toks planavimas turėtų būti derinamas su perdavimo sistemos operatoriumi, kad nauji pajėgumai būtų įtraukiami tik patvirtinus jų realų prieinamumą sistemos bandymais.

    Kita diskusijos kryptis – ekonominiai mechanizmai. Dalis anglies blokų Lenkijoje dar remiasi pajėgumų rinkos schema, tačiau po 2028 metų dabartinės taisyklės keičiasi, todėl kyla klausimas, kaip finansuoti blokų išlaikymą pereinamuoju laikotarpiu. Jei sprendimas nebus rastas, ekonominė logika skatintų greitesnį blokų uždarymą, o tai didintų tiekimo riziką.

    Apibendrinant, Lenkijos perėjimas nuo anglies prie OZE ir branduolinės energetikos juda į priekį, tačiau artimiausiu metu sistemos saugumo dilema išlieka: anglies blokai dar būtini, o jų pakaitos projektai, ypač dujiniai ir branduoliniai, gali vėluoti. Todėl pagrindinis transformacijos uždavinys tampa ne tik diegti naujus pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad senieji būtų išjungiami tik tada, kai nauji realiai gali perimti jų vaidmenį.

  • Tauron žengia į kitą OCGT Jaworzno etapą: kada bus parinktas inžinierius ir startuos statybų konkursas

    OCGT Jaworzno: kas jau padaryta

    Energetikos grupė „Tauron“ tęsia OCGT Jaworzno dujinės elektrinės projektą Lenkijoje. Numatyta dviejų turbinų greito paleidimo (OCGT) jėgainė, kurios bendra galia siektų apie 630 megavatų.

    Įmonės teigimu, artimiausi darbai sutelkti į dvi kryptis: leidimų gavimą ir pačios statybos parengimą. Šie žingsniai laikomi pagrindinėmis projekto „vartų“ stadijomis, nuo kurių priklausys tolesnis grafikas.

    Leidimai ir inžinierius kontraktui

    „Tauron“ nurodo, kad būtina užbaigti su poveikiu aplinkai susijusias procedūras ir gauti statybos leidimą. Bendrovė planuoja, kad statybos leidimas galėtų būti gautas 2027 metų antrąjį ketvirtį.

    Lygiagrečiai vyksta konkursas inžinieriui kontraktui parinkti, kuris prižiūrėtų projekto įgyvendinimą. „Tauron“ skaičiuoja, kad šis pasirinkimas galėtų būti atliktas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Kada prasidės statybų konkursas

    Kitas svarbus žingsnis bus statybos dalies pirkimas, kurį planuojama skelbti užbaigus bazinį ir techninį projektavimą. Pagal įmonės planą tai turėtų įvykti 2027 metų pradžioje.

    Toks etapų atskyrimas reiškia, kad technologinė įranga ir statybos darbai kontraktuojami atskirai. Pasak bendrovės, ši schema turi padėti išlaikyti didesnį aiškumą dėl terminų ir didinti vietinės pramonės dalyvavimą statybų dalyje.

    Turbinos užsakytos, pristatymas numatytas 2028–2029 metais

    Projektą įgyvendina „Tauron“ grupės bendrovė „Tauron Wytwarzanie“, kuri 2026 metų liepą pasirašė sutartį su „Ansaldo Energia“ dėl pagrindinės technologinės įrangos tiekimo. Į susitarimą įtraukta ir daugiametė turbinų priežiūros sutartis.

    Bendra sutarčių vertė siekia apie 293 000 000 eurų be mokesčių, iš jų turbinų tiekimui tenka apie 193 000 000 eurų. Numatyta pristatyti dvi dujines turbinas, kurių kiekvienos galia apie 314,6 megavato.

    „Tauron“ savo 2026 metų pirmojo pusmečio ataskaitoje nurodė, kad turbinų pristatymas planuojamas 2028 ir 2029 metų sandūroje. Projektas turi galios rinkos sutartį 2030–2044 metų laikotarpiui, todėl terminų laikymasis bendrovei yra kritiškai svarbus.

    „Kodėl mums pavyko? Tai dviejų dalykų klausimas. Pirmasis yra technologinis lankstumas, antrasis – investuotojo tiekimų modelis, kai statybų dalis atskiriama nuo turbinų kontraktavimo“, – sakė „Tauron“ vadovas Michałas Orłowskis.

  • „Tauron Ciepło“ didina tinklo pralaidumą: nuo 2026–2027 sezono šiluma iš Łagiszos pasieks Sosnovcą

    Lenkijos šilumos tiekimo bendrovė „Tauron Ciepło“ pradėjo didinti šilumos tinklo pralaidumą, kad galėtų nukreipti daugiau šilumos iš Łagiszos elektrinės–šiluminės jėgainės. Įmonė teigia, kad sprendimas skirtas sustiprinti tiekimo saugumą ir užtikrinti patikimesnį centralizuotos šilumos tiekimą regione.

    Skelbiama, kad nuo 2026–2027 metų šildymo sezono iš Łagiszos pagaminta šiluma galės naudotis ir Sosnovco gyventojai. „Tauron Ciepło“ pabrėžia, jog tinklo pertvarkymas pats savaime neturėtų reikšti šilumos kainų didėjimo vartotojams.

    Akcentas – tiekimo saugumas

    Centralizuotos šilumos sistemos Lenkijoje pastaraisiais metais vis dažniau vertinamos per atsparumo prizmę, ypač kai dalis šaltinių priklauso nuo išorinių tiekėjų ar kintančių kuro kainų. Dėl to tinklų pralaidumo didinimas ir alternatyvių šilumos šaltinių prijungimas tampa svarbia priemone mažinant rizikas.

    Projektas siejamas su Łagiszos objekto dekarbonizacijos kryptimi: tikslas – mažinti taršą ir kartu išlaikyti stabilų šilumos srautą miestams, prijungtiems prie „Tauron Ciepło“ tinklų. Įmonės vertinimu, nauja šilumos srauto kryptis leis patikimiau valdyti šilumos balansą visame Zaglebės regione.

    Planuojamos investicijos iki 2030 metų

    Łagiszoje iki 2030 metų numatoma įrengti mažesnių emisijų šilumos šaltinį, kuriame būtų du dujiniai kogeneraciniai katilai, šilumos akumuliavimo sistema ir vadinamoji power-to-heat technologija. Tokia schema leidžia lanksčiau reaguoti į paklausą ir dalį šilumos gaminti panaudojant elektros energiją, kai tai sistemiškai ar ekonomiškai palanku.

    „Mūsų pareiga yra užtikrinti šilumą situacijose, kai atsiranda potencialių tiekimo rizikų iš išorinių šaltinių“, – sakė „Tauron Ciepło“ vadovas Pawełas Staniszewskis.

    Įgyvendinus planus, Łagiszos šaltinis galėtų tiekti centralizuotą šilumą maždaug 150 000 Zaglebės gyventojų Będzine, Sosnovce ir Dąbrowoje Górniczoje. Kogeneracija reiškia, kad vienu metu būtų gaminama ir šiluma, ir elektra, o tai paprastai didina bendrą efektyvumą.

    Kaina ir grafikas

    Investicijos į Łagiszos projektą preliminariai vertinamos 253 000 000–299 000 000 eurų. Numatoma, kad darbai vyks 2026–2030 metais, o pagrindinis rezultatas turėtų būti naujas kogeneracinis šaltinis, tapsiantis vienu svarbiausių šilumos tiekimo atramos taškų regione.

    Planuojama, kad kogeneracinio šaltinio elektrinė galia sieks apie 100 MW, o šiluminė – apie 120–140 MW. Projektas taip pat apima maždaug 30 MW galios elektrodinį katilą ir 20 000 kubinių metrų talpos šilumos akumuliatorių, kurie turėtų padėti subalansuoti sistemos apkrovas.

    „Tauron“ anksčiau skelbė ir apie modernizavimo darbus: Łagiszos 460 MW blokas, pastatytas 2006–2009 metais, buvo pritaikytas šilumos tiekimui regionui, o pastaraisiais metais į objektą nukreiptos papildomos investicijos efektyvumui ir patikimumui didinti.

  • Rybnik elektrinėje anglies blokai veiks ilgiau: „PGE GiEK“ pakeitė uždarymo grafiką iki 2028

    Lenkijos Rybnik elektrinėje dalis senų anglimi kūrenamų blokų bus eksploatuojami ilgiau, nei numatyta ankstesniuose planuose. Sprendimą dėl etapinio uždarymo grafiko korekcijos priėmė bendrovė „PGE GiEK“, valdanti šią elektrinę.

    Pagal atnaujintą planą 5-asis blokas darbą baigs 2026 metų antroje pusėje, 8-asis blokas – 2027 metais. 6-asis ir 7-asis blokai dar veiks iki 2028 metų pirmosios pusės.

    Bendrovė teigia, kad grafikas koreguojamas įvertinus technines, ekonomines ir sistemos poreikio aplinkybes. Esminiu kriterijumi įvardijamas elektros ir šilumos tiekimo saugumas, ypač laikotarpiu, kai iš rinkos traukiami seni pajėgumai, o nauji dar tik statomi.

    Rybnik elektrinėje iki šiol dirbantys 5–8 anglies blokai yra pradėti eksploatuoti 1978 metais, jų bendra galia siekia apie 900 megavatų. „PGE GiEK“ atkreipia dėmesį, kad tai vieni seniausių tokio tipo blokų šalyje, o didėjančios priežiūros sąnaudos ir santykinai žemas naudingumo koeficientas apsunkina jų ekonominį pagrindimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad anglies blokai dar kurį laiką atliks atsarginio ir balansuojančio pajėgumo funkciją, kol į sistemą bus įjungti nauji, lankstesni šaltiniai. Tokia kryptis atitinka platesnę energetikos transformacijos tendenciją regione, kai dėl patikimumo reikalavimų pereinamasis laikotarpis dažnai prailginamas.

    Gyventojams svarbus ir šilumos tiekimas: iki 2029 metų kovo 31 dienos elektrinė turėtų toliau tiekti šilumą išoriniams vartotojams. Bendrovė pabrėžia, kad terminų išdėstymas leidžia išvengti staigių pokyčių ir išlaikyti tiekimo tęstinumą, kol šilumos ūkis bus perorganizuotas.

    Lygiagrečiai Rybnik vyksta naujų dujinių pajėgumų plėtra. Statomas kombinuoto ciklo dujinis blokas, kurio galia – 882 megavatai, o jo paleidimas planuojamas 2027 metų pirmoje pusėje.

    Be to, 2026 metais pasirašyta sutartis dėl dar vienos dujinės jėgainės – maždaug 600 megavatų piko apkrovų bloko – statybos. Šio projekto darbai jau pradedami, o elektros gamybos startas numatomas 2030 metais.

    „PGE GiEK“ sprendimą taip pat sieja su socialine atsakomybe: akcentuojamas dialogas su profesinėmis sąjungomis ir darbuotojų perspektyvos naujuose projektuose. Skelbiama, kad dalis personalo bus perkvalifikuota ir įdarbinta naujame dujiniame bloke, o pereinamajam laikotarpiui numatytos papildomos socialinės priemonės.

    Toks modelis – laikinas senų anglies blokų pratęsimas kartu sparčiai vystant naujas, mažiau taršias dujines elektrines – šiuo metu dažnai pasirenkamas siekiant suderinti dekarbonizacijos tikslus su realiu elektros sistemos patikimumu. Rybnik atvejis rodo, kad net ir aiškiai deklaruojant pasitraukimą iš anglies, praktinį tempą gali koreguoti rinkos bei tinklo stabilumo poreikiai.