Nauja strategija iki 2035 metų
Didžiausia Lenkijos energetikos grupė PGE paskelbė atnaujinusi strategiją iki 2035 metų, kurioje daugiau dėmesio skiriama efektyvesniam kapitalo panaudojimui ir veiklos grąžai. Bendrovė pabrėžia, kad planus koreguoja dėl sparčiai kintančios elektros rinkos, didėjančios ekonomikos elektrifikacijos ir augančių investuotojų lūkesčių.
Atnaujintas dokumentas pakeitė ankstesnę kryptį ir numato plėtrą per tris pagrindines ašis: augimą dėl elektrifikacijos, turto portfelio transformaciją ir investicinės bei operacinės veiklos efektyvumą. PGE teigia, kad sieks būti ne tik energijos gamintoja ir tiekėja, bet ir aktyviu pramonės bei skaitmeninių paslaugų plėtros partneriu.
Investicijos mažėja, bet lieka didelės
PGE nurodo, kad 2025–2035 metais į investicijas planuoja nukreipti apie 49 mlrd. eurų. Tai mažiau nei ankstesnėje strategijos versijoje, kur buvo numatyta apie 55 mlrd. eurų, todėl bendrovė akcentuoja siekį didinti investicijų pelningumą, o ne vien apimtį.
Finansiniuose tiksluose numatoma, kad per 2025–2035 metus sukaupta EBITDA siektų apie 49 mlrd. eurų, o 2030 metais ji turėtų sudaryti apie 3,5 mlrd. eurų. 2035 metais PGE tikisi EBITDA virš 7 mlrd. eurų, taip signalizuodama, kad vėlesniu laikotarpiu didesnę grąžą turi generuoti modernizuotas gamybos ir tinklų portfelis.
Grupė taip pat planuoja sugrįžti prie dividendų nuo 2026 metų pelno, numatydama, kad dividendų pajamingumas neturėtų viršyti 5 proc. Kartu deklaruojama konservatyvesnė skolos kontrolė: maksimalus grynosios skolos ir EBITDA santykis būtų 2,8, o tikslas išlaikyti investicinį reitingą lieka galioti.
Žalioji gamyba, dujos ir kaupikliai
Pagal atnaujintus planus iki 2035 metų PGE sieks prijungti 11 gigavatų naujų atsinaujinančių išteklių elektrinių galios. Kartu keliama ambicija turėti 18 gigavatvalandžių energijos kaupimo pajėgumų, kurie laikomi būtina sąlyga didesnei vėjo ir saulės integracijai.
Strategijoje taip pat numatomas 9,6 gigavatų lanksčių dujinių pajėgumų tikslas, turint omenyje sistemos balansavimo poreikį ir anglies generacijos mažėjimą. PGE skaičiuoja, kad iki 2035 metų atsinaujinančių išteklių elektros gamyba iš grupės valdomų ir vystomų projektų turėtų siekti 28 teravatvalandes.
Investicijų struktūroje didžiausios kryptys išlieka atsinaujinančios energetikos ir kaupimo projektai bei tinklų infrastruktūra. PGE nurodo, kad į atsinaujinančią energetiką ir kaupimą 2025–2035 metais planuojama skirti apie 19 mlrd. eurų, o į elektros tinklus, skirstymą ir susijusią infrastruktūrą – apie 16 mlrd. eurų.
Akcentas vietiniam turiniui ir DI
Naujoje strategijoje atsiranda ryškesnis vietinio komponento akcentas: PGE numato, kad per investicijų gyvavimo ciklą vietinis turinys turėtų sudaryti ne mažiau kaip 65 proc. Tai siejama su tiekimo grandinių saugumu ir didesne ekonomine nauda šalies pramonei.
Taip pat išskiriamos naujos kryptys, susijusios su duomenų centrų poreikiais ir skaitmenizacija. PGE mini DI sprendimų plėtrą ir specializuotus energetinius pasiūlymus duomenų centrams, kur patikimas elektros tiekimas ir lankstumas tampa konkurenciniu pranašumu visame regione.
Kalbėdama apie investicijų discipliną, bendrovė pabrėžia, kad tikisi monetizuoti daugiau kaip 70 proc. investicinių išlaidų per reguliacinius mechanizmus, įskaitant tarifus ir kontraktus dėl skirtumo. Investicijoms, kurios remiasi pajėgumų ir energijos rinkomis, PGE taikiniu įvardija 7–9 proc. vidinę grąžos normą, o kitoms investicijoms – didesnę nei 9 proc. grąžą.
Strategijoje taip pat numatoma efektyvinimo programa, kurios tikslas – apie 4,4 mlrd. eurų optimizavimo efektas. PGE teigimu, tai turėtų padėti pasiekti iškeltus pelningumo ir finansinio stabilumo rodiklius, net ir mažinant bendrą investicijų apimtį lyginant su ankstesne versija.
Leave a Reply