CP v2

Tag: Dujiniai prietaisai

  • Gartraukis daugiabutyje gali užtraukti bėdą: kada montuoti draudžiama ir gresia baudos

    Kodėl gartraukis daugiabutyje kelia rizikų?

    Planuojant keisti ar montuoti gartraukį daugiabutyje pirmiausia būtina įvertinti, kokia vėdinimo sistema įrengta name. Senuose daugiabučiuose dažniausiai veikia natūrali, vadinamoji gravitacinė ventiliacija, kurios balansą lengva išderinti.

    Gravitacinėje sistemoje oras šalinamas per vertikalius ventiliacijos kanalus, o šviežias patenka per orlaides arba mikroventiliaciją. Prijungus įrangą, kuri sukuria stiprų ištraukimą, pasikeičia slėgiai ir gali sutrikti trauka ne tik jūsų, bet ir kaimynų butuose.

    Dažniausia klaida – jungimas į bendrą kanalą

    Didžiausia problema kyla tada, kai gartraukis su ventiliatoriumi tiesiogiai pajungiamas į bendrą daugiabučio ventiliacijos šachtą. Tokiu atveju kvapai, drėgmė ir smulkios dalelės gali būti stumiamos atgal į kitus butus per jų ventiliacijos groteles.

    Pirmieji signalai paprastai pasirodo greitai: kaimynai ima jausti svetimus kvapus, pablogėja trauka, virtuvėje ilgiau laikosi drėgmė. Kai kuriais atvejais pati gartraukio ortakio dalis uždengia natūralios ventiliacijos angą, todėl, išjungus prietaisą, patalpoje išvis nebelieka normalios oro apykaitos.

    Kada montavimas gali būti draudžiamas?

    Rizika ypač išauga, jei bute naudojami dujiniai prietaisai, kurie ima orą degimui iš patalpos. Tokiais atvejais stiprus mechaninis ištraukimas gali sudaryti sąlygas pavojingam reiškiniui, kai dūmai ar degimo produktai grįžta į patalpas.

    „Netinkamai pajungtas gartraukis gali sutrikdyti viso ventiliacijos stovo darbą ir kelti grėsmę gyventojų saugumui“, – sako su daugiabučių priežiūra dirbantys specialistai.

    Praktikoje tai reiškia, kad ne visi gartraukiai ir ne visi pajungimo būdai daugiabutyje yra tinkami. Sprendimas priklauso nuo namo projekto, kanalo pralaidumo, ar yra atskiras ištraukimo kanalas virtuvei, ir ar bute naudojama dujinė įranga.

    Ką gali padaryti administratorius ir kokios pasekmės?

    Daugiabučiuose ventiliacijos ir dūmtraukių kanalai periodiškai tikrinami, o pakeitimai dažnai matomi iš karto. Neteisėtas ar netinkamas pajungimas gali būti įvertintas kaip pažeidimas, apie kurį informuojamas namo administratorius, bendrija ar kitas valdytojas.

    Dažniausias scenarijus būna paprastas: gyventojas įpareigojamas demontuoti prijungimą ir atkurti natūralios ventiliacijos angą. Jei reikalavimai ignoruojami, konfliktas gali peraugti į oficialias procedūras, o kraštutiniu atveju – ir į administracines sankcijas.

    Dar rimtesnės pasekmės galimos įvykus nelaimei, pavyzdžiui, apsinuodijus degimo produktais ar kilus gaisrui. Tokiais atvejais netinkamai pakeista ventiliacija gali tapti svarbiu faktoriumi vertinant atsakomybę ir žalų atlyginimą.

    Koks sprendimas dažniausiai saugiausias?

    Jei nėra galimybės saugiai ir teisėtai išvesti oro į atskirą kanalą, dažnai rekomenduojamas gartraukis, veikiantis recirkuliacijos principu. Toks įrenginys orą filtruoja ir grąžina atgal į patalpą, todėl neapkrauna bendros ventiliacijos šachtos.

    Prieš pasirenkant konkretų modelį verta pasitikslinti pas namo administratorių, kokia ventiliacija įrengta, ir ar virtuvės kanalas nėra bendras su kitomis patalpomis. Jei kyla abejonių, saugiausia konsultuotis su kvalifikuotu vėdinimo specialistu ir laikytis nustatytų techninių reikalavimų.

  • Šaltasis sezonas jau čia: šios PAGD rekomendacijos gali apsaugoti nuo gaisro ir smalkių

    Šaltasis sezonas jau čia: šios PAGD rekomendacijos gali apsaugoti nuo gaisro ir smalkių

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) primena, kad prasidėjus šildymo sezonui namuose daugėja gaisrų ir apsinuodijimų smalkėmis rizika. Didžiausi pavojai kyla kūrenant krosnis ir židinius, naudojant elektrinius šildytuvus ar netinkamai eksploatuojant dujinius prietaisus.

    Specialistai pabrėžia, kad vien šilumos neužtenka, svarbu užtikrinti ir tvarkingą įrangą bei saugius įpročius. Dalis nelaimių įvyksta dėl smulkių klaidų, pavyzdžiui, paliktos be priežiūros ugnies, perkrautų ilgintuvų ar nevalyto dūmtraukio.

    Krosnys, židiniai, katilai

    Prieš pradedant intensyviau kūrenti rekomenduojama patikrinti šildymo įrenginį ir dūmtraukį, o susikaupusius suodžius pašalinti. Šildymo sezono metu suodžius patariama valyti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, nes suodžių sluoksnis didina dūmtraukio užsidegimo tikimybę.

    Pastebėjus įtrūkimus, nesandarumus ar kitus gedimus, įrenginio naudoti nereikėtų, kol gedimai nepašalinti. Taip pat svarbu nepalikti kūrenamos krosnies ar židinio be priežiūros ir neleisti jų prižiūrėti mažamečiams vaikams.

    PAGD primena nenaudoti degių skysčių ugniai įkurti, o malkas, drabužius ir kitas degias medžiagas laikyti ne mažesniu kaip 0,5 metro atstumu nuo šildymo įrenginių. Karštus pelenus ir žarijas būtina pilti tik į nedegų indą ir jo nelaikyti prie degių daiktų ar pastatų.

    Elektriniai šildytuvai ir dujiniai prietaisai

    Naudojant elektrinius šildytuvus svarbiausia rinktis techniškai tvarkingus prietaisus ir naudoti juos pagal gamintojo paskirtį. Vienas dažniausių pavojų namuose yra perkrauti elektros lizdai ir ilgintuvai, kai į vieną vietą jungiami keli didelės galios įrenginiai.

    Elektrinius šildytuvus reikėtų laikyti atokiau nuo užuolaidų, baldų, patalynės ir kitų degių daiktų, o drabužių ant jų nedžiovinti. Išeinant iš namų patariama elektrinius šildymo prietaisus išjungti, o pastebėjus kaistančius ar kibirkščiuojančius laidus, kištukus ar lizdus nedelsiant nutraukti naudojimą.

    Dujinius prietaisus būtina eksploatuoti pagal instrukciją ir užtikrinti patalpų vėdinimą, neuždengiant ventiliacijos angų. Pajutus dujų kvapą negalima naudoti atviros ugnies ir negalima junginėti elektros prietaisų, jei saugu, reikia užsukti dujas, išvėdinti patalpas, išeiti į lauką ir kviesti pagalbą telefonu 112.

    Taip pat pabrėžiama, kad dujinė viryklė nėra skirta patalpoms šildyti, toks įprotis didina smalkių susidarymo ir nelaimės riziką. Smalkės yra nematomos ir bekvapės, todėl pavojus gali būti pastebėtas per vėlai.

    Detektoriai ir veiksmai gaisro metu

    PAGD primena, kad kiekviename gyvenamajame būste privalo būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Svarbu reguliariai patikrinti jo veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką ir laiku pakeisti maitinimo elementus.

    Namuose, kuriuose naudojamos krosnys, židiniai ar kiti kurą deginantys įrenginiai, rekomenduojama įsirengti ir smalkių detektorių. Vien turėti detektorių nepakanka, jis turi būti tinkamai sumontuotas ir nuolat veikti.

    Kilus gaisrui pirmiausia būtina pasirūpinti žmonių saugumu, jei įmanoma, nedelsiant išeiti iš pavojingos patalpos, perspėti kitus ir skambinti telefonu 112. Specialistai ragina nerizikuoti gyvybe bandant gesinti išplitusį gaisrą savarankiškai.

  • JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    San Fransisko įlankos regione JAV bręsta sprendimas, kuris gali tapti precedentu visai šaliai: vietos oro kokybės priežiūros institucija svarsto faktiškai uždrausti naujų dujinių vandens šildytuvų pardavimą. Galutinis balsavimas numatomas spalio mėnesį, o diskusijų ašis sukasi tarp visuomenės sveikatos argumentų ir gyventojams tenkančių išlaidų.

    Už draudimą pasisakantys ekspertai pabrėžia, kad dujiniai buitiniai įrenginiai išskiria azoto oksidus, kurie prisideda prie smogo ir didina kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Regiono vertinimu, tarša iš krosnių ir vandens šildytuvų kasmet siejama su iki 85 priešlaikinėmis mirtimis, o sveikatos sistemos ir visuomenės kaštai gali siekti iki 823 000 000 eurų per metus.

    Ką numato siūlomos datos

    San Fransisko įlankos oro kokybės valdymo apygarda dar 2023 metais patvirtino nulinės taršos ribas namų šildymo sistemoms ir vandens šildytuvams. Pagal dabar svarstomą formuluotę, naujų dujinių vandens šildytuvų prekyba būtų ribojama nuo 2027 metų sausio, o krosnims analogiški reikalavimai įsigaliotų nuo 2029 metų.

    Vis dėlto institucijos specialistai siūlo kompromisą: įsigaliojimą nukelti devyniais mėnesiais ir pradžią perkelti į 2027 metų spalį. Šis pokytis pristatomas kaip būdas suteikti daugiau laiko pasiruošti tiek gyventojams, tiek rangovams ir įrangos tiekėjams.

    Brangiausia dalis – įrengimas

    Didžiausią pasipriešinimą kelia kaina: šilumos siurblio tipo vandens šildytuvo įrengimas vidutiniškai kainuoja apie 6 500 eurų, tai yra maždaug dukart daugiau nei įprastos dujinės įrangos pasirinkimas. Nors vietos ir valstijos subsidijos gali sumažinti skirtumą, jų pasiekiamumas, anot kritikų, skiriasi priklausomai nuo pajamų, informuotumo ir administracinių barjerų.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad daliai būstų prireiktų elektros įvado ar skydelio modernizavimo. Tokie darbai gali kainuoti nuo maždaug 1 900 iki 28 000 eurų, todėl dalis regiono politikų ragina arba atidėti reikalavimų taikymą, arba remtis savanorišku perėjimu.

    „Man atrodo, kad dabar tam netinkamas metas. Kokia šiandien pagrindinė žmonių tema? Įperkamumas“, – sakė Alamedos apygardos prižiūrėtojas Davidas Haubertas.

    Išimtys: kas galėtų nesilaikyti

    Kad sprendimas būtų įgyvendinamas realybėje, siūloma numatyti vienkartines išimtis tiems, kam įrengti šilumos siurblio vandens šildytuvą yra nepraktiška arba pernelyg brangu. Į išimčių grupę patektų mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, taip pat būstai, kuriuose trūksta vietos ar yra elektros infrastruktūros apribojimų.

    Šilumos siurblio vandens šildytuvams dažnai reikia pakankamai oro tūrio ir erdvės, todėl kai kuriuose pastatuose įrengimas tampa technologiškai sudėtingas. Pagal aptariamą modelį, išimtį gavę gyventojai galėtų įsirengti dujinį įrenginį ir naudoti jį visą jo eksploatacijos laiką, o institucija skaičiuoja, kad išimtys galėtų apimti iki 38 proc. vandens šildytuvų keitimų.

    „Jeigu reikia griauti sieną, gausite išimtį. Jeigu reikia modernizuoti elektros skydelį, gausite išimtį“, – sakė institucijos politikos skyriaus vadovo pavaduotojas Gregas Nuddas.

    Ginčas dėl įperkamumo ir sveikatos

    Taisyklės šalininkai pabrėžia, kad įperkamumas nėra tik įrangos sąskaita, nes taršos poveikis sveikatai taip pat turi kainą. Anot valdybos pirmininkės Lynda Hopkins, mažesnes pajamas gaunančios bendruomenės dažniau patiria astmos, širdies ligų ir kitų sveikatos problemų naštą, kuri virsta praleistomis darbo dienomis ir didesnėmis išlaidomis gydymui.

    „Kai kalbame apie įperkamumą, pakalbėkime ir apie astmos įperkamumą“, – sakė Lynda Hopkins.

    Net ir su išimtimis didžioji dalis būstų vis tiek patektų į naujų reikalavimų lauką, todėl institucija tikisi reikšmingai sumažinti azoto oksidų emisijas. Galutinis sprendimas taps svarbiu signalu kitoms valstijoms, kurios svarsto panašias priemones, o Bay Area modelis gali būti vertinamas ir kaip pavyzdys, ir kaip įspėjimas, kaip suderinti klimato, sveikatos ir socialinio teisingumo tikslus.

    Diskusijas šiek tiek keičia ir technologijų raida: kai taisyklės buvo rengiamos, rinkoje dar nebuvo 120 voltų šilumos siurblio vandens šildytuvų, o dabar jau siūlomi modeliai, kuriuos galima jungti į įprastą buitinį lizdą. Tai kai kuriems namų ūkiams gali sumažinti įrengimo sudėtingumą, tačiau sprendžiant dėl draudimo esmė išlieka ta pati: kiek greitai ir kokia kaina realu atsisakyti dujų buityje.