Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) primena, kad prasidėjus šildymo sezonui namuose daugėja gaisrų ir apsinuodijimų smalkėmis rizika. Didžiausi pavojai kyla kūrenant krosnis ir židinius, naudojant elektrinius šildytuvus ar netinkamai eksploatuojant dujinius prietaisus.
Specialistai pabrėžia, kad vien šilumos neužtenka, svarbu užtikrinti ir tvarkingą įrangą bei saugius įpročius. Dalis nelaimių įvyksta dėl smulkių klaidų, pavyzdžiui, paliktos be priežiūros ugnies, perkrautų ilgintuvų ar nevalyto dūmtraukio.
Krosnys, židiniai, katilai
Prieš pradedant intensyviau kūrenti rekomenduojama patikrinti šildymo įrenginį ir dūmtraukį, o susikaupusius suodžius pašalinti. Šildymo sezono metu suodžius patariama valyti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, nes suodžių sluoksnis didina dūmtraukio užsidegimo tikimybę.
Pastebėjus įtrūkimus, nesandarumus ar kitus gedimus, įrenginio naudoti nereikėtų, kol gedimai nepašalinti. Taip pat svarbu nepalikti kūrenamos krosnies ar židinio be priežiūros ir neleisti jų prižiūrėti mažamečiams vaikams.
PAGD primena nenaudoti degių skysčių ugniai įkurti, o malkas, drabužius ir kitas degias medžiagas laikyti ne mažesniu kaip 0,5 metro atstumu nuo šildymo įrenginių. Karštus pelenus ir žarijas būtina pilti tik į nedegų indą ir jo nelaikyti prie degių daiktų ar pastatų.
Elektriniai šildytuvai ir dujiniai prietaisai
Naudojant elektrinius šildytuvus svarbiausia rinktis techniškai tvarkingus prietaisus ir naudoti juos pagal gamintojo paskirtį. Vienas dažniausių pavojų namuose yra perkrauti elektros lizdai ir ilgintuvai, kai į vieną vietą jungiami keli didelės galios įrenginiai.
Elektrinius šildytuvus reikėtų laikyti atokiau nuo užuolaidų, baldų, patalynės ir kitų degių daiktų, o drabužių ant jų nedžiovinti. Išeinant iš namų patariama elektrinius šildymo prietaisus išjungti, o pastebėjus kaistančius ar kibirkščiuojančius laidus, kištukus ar lizdus nedelsiant nutraukti naudojimą.
Dujinius prietaisus būtina eksploatuoti pagal instrukciją ir užtikrinti patalpų vėdinimą, neuždengiant ventiliacijos angų. Pajutus dujų kvapą negalima naudoti atviros ugnies ir negalima junginėti elektros prietaisų, jei saugu, reikia užsukti dujas, išvėdinti patalpas, išeiti į lauką ir kviesti pagalbą telefonu 112.
Taip pat pabrėžiama, kad dujinė viryklė nėra skirta patalpoms šildyti, toks įprotis didina smalkių susidarymo ir nelaimės riziką. Smalkės yra nematomos ir bekvapės, todėl pavojus gali būti pastebėtas per vėlai.
Detektoriai ir veiksmai gaisro metu
PAGD primena, kad kiekviename gyvenamajame būste privalo būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Svarbu reguliariai patikrinti jo veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką ir laiku pakeisti maitinimo elementus.
Namuose, kuriuose naudojamos krosnys, židiniai ar kiti kurą deginantys įrenginiai, rekomenduojama įsirengti ir smalkių detektorių. Vien turėti detektorių nepakanka, jis turi būti tinkamai sumontuotas ir nuolat veikti.
Kilus gaisrui pirmiausia būtina pasirūpinti žmonių saugumu, jei įmanoma, nedelsiant išeiti iš pavojingos patalpos, perspėti kitus ir skambinti telefonu 112. Specialistai ragina nerizikuoti gyvybe bandant gesinti išplitusį gaisrą savarankiškai.
Leave a Reply