CP v2

Tag: Dujų kainos

  • Baigiasi elektros kainų „įšaldymas“: didmeninės kainos kyla, o sąskaitų smūgis dar tik artėja

    Lenkijoje administracinis elektros kainų ribojimas pamažu traukiasi, tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad vartotojai tik dabar pradės jausti tikrąją pokyčių kainą. Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose energetikos atstovai kalbėjo apie augančias didmenines elektros ir dujų kainas bei CO2 taršos leidimų brangimą.

    Valstybės energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis teigė, kad situacija didmeninėje rinkoje šiuo metu atrodo stabili, tačiau vien trumpalaikių kainų stebėjimo nepakanka. Anot jo, ruošiama ilgalaikė energetikos politika iki 2050 metų ir atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato planas, kuriuose prioritetas teikiamas atsinaujinančiai energetikai, tinklų modernizavimui ir elektrifikacijai.

    Diskusijoje skambėjo ir itin ambicingi investicijų mastai. Pasak K. Wojnarowskio, per artimiausius keliolika metų investicijos į energetiką gali siekti apie 230 milijardų eurų, o valdžios tikslas yra mažesnės galutinės kainos vartotojams ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Lenkijos energijos biržos vadovas Piotras Listwońis atkreipė dėmesį, kad pastarieji mėnesiai atnešė didmeninių elektros ir dujų kainų augimą. Jo teigimu, dujų brangimas persiduoda elektros kainoms, o papildomą spaudimą daro CO2 taršos leidimų kaina, kuri 2026 metais buvo pastebimai pakilusi.

    Jis taip pat akcentavo pasikeitusį prekybos modelį: kai dujos brangsta, rinkos dalyviai dažniau renkasi trumpalaikius sandorius, o elektros rinkoje, priešingai, aktyviau naudojami ilgesnio laikotarpio kontraktai. Tai, anot jo, didina kainų svyravimo riziką ir apsunkina planavimą tiek tiekėjams, tiek dideliems vartotojams.

    Ar kainų ribojimas padėjo?

    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis kainų „įšaldymo“ politiką vertino kritiškai. Jo nuomone, kompensacijų mechanizmai dažnai virsta neefektyvia pinigų perskirstymo schema, kuri nekuria ilgalaikių sprendimų.

    „Nematau jokių teigiamų dalykų, nes kainų įšaldymas yra pinigų ištraukimas iš dešinės kišenės, kad būtų įdėta į kairę, tik ne tiek pat, o gerokai mažiau“, – sakė G. Onichimowskis.

    Jo teigimu, vietoje dirbtinai palaikomų tarifų reikia skatinti vartotojų lankstumą, kad elektra būtų vartojama tada, kai jos daug ir ji pigesnė. Tam būtinos išmanesnės apskaitos priemonės, dinaminiai tarifai ir energijos kaupikliai, kurie ypač svarbūs augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai.

    Dinaminiai tarifai ir kaupikliai

    Įmonių „Bankilo Obrót“ ir „Pstryk Energy Group“ vadovas Mirosławas Bielińskis teigė, kad po kainų ribojimo laikotarpio rinka formaliai „atšilo“, tačiau dalis struktūrinių barjerų liko. Jo nuomone, didžiausias potencialas slypi dinaminėse kainose ir energijos kaupikliuose, kurie leistų vartotojams pigiai įsikrauti energiją mažų kainų valandomis ir daugiau sutaupyti piko metu.

    „Prieš kainų įšaldymą rinka buvo užbetonuota, vėliau įšaldyta. Ji buvo atšildyta, bet betonas liko ir tai yra didelė kliūtis lankstesniems tarifams“, – sakė M. Bielińskis.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad lankstumo priemonės neturėtų būti skirtos tik vienai vartotojų grupei, o aiškesnės taisyklės ir vienodesnės teisės prie prijungimo tinklui galėtų paskatinti platesnį dalyvavimą rinkoje, įskaitant daugiabučių gyventojus.

    Konkurencija, duomenys ir CSIRE

    Rinkos dalyviai konferencijoje aptarė ir didesnės konkurencijos klausimą. P. Listwońis aiškino, kad didesnė prekyba per biržą paprastai didina rinkos likvidumą, mažina kainų skirtumus ir pagerina skaidrumą, o tai svarbu ir galutinių tiekėjų konkurencijai.

    Vienu iš kertinių projektų įvardytas CSIRE, kuris turi pagerinti duomenų apsikeitimą energetikos rinkoje ir supaprastinti tiekėjo keitimą. Anot diskusijos dalyvių, dinaminiai tarifai realiai veiks tik tada, kai vartotojai gaus aiškius ir detalius duomenis apie savo suvartojimą.

    Parama pramonei ir ilgas perėjimas

    Audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ partneris Sławomiras Czajka atkreipė dėmesį, kad kainų ribojimo pabaiga nereiškia, jog valstybės įsikišimas visiškai baigėsi. Jo vertinimu, dalis pagalbos persikėlė į priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, kurios susiduria su tarptautinės konkurencijos spaudimu.

    Jo teigimu, ankstesniais metais kompensacijoms pramonei buvo skirta apie 1,3 milijardo eurų, o naujuose planuose numatomi papildomi paramos paketai, kurie turėtų būti siejami su dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumu ir investicijomis į atsinaujinančią energetiką. Vis dėlto jis pabrėžė, kad atrankos kriterijai turi būti aiškesni, kad panašaus profilio įmonės nebūtų traktuojamos skirtingai.

    Kalbant apie ilgalaikį miksą, Lenkijos valdžia deklaruoja kryptį į atsinaujinančius išteklius ir branduolinę energetiką, pirmąjį reaktorių planuojant 2036 metais. Tačiau konferencijos dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu daug lems didmeninių kainų dinamika, tinklų modernizavimas, kaupiklių plėtra ir tai, kaip greitai vartotojams bus pasiūlyti realiai veikiantys dinaminiai tarifai.

  • Lenkijos dujų saugyklos užpildytos 98 proc.: žiemos tiekimas saugus, bet sąskaitos gali šoktelėti

    Lenkijoje požeminės dujų saugyklos artėja prie pilno užpildymo – operatorius „Gas Storage Poland“ skelbia pasiekęs 98 proc. ribą. Tai reiškia, kad techniniu požiūriu šalis į žiemos sezoną žengia gerai pasiruošusi, tačiau vartotojams ramybę gali aptemdyti sparčiai kilusios dujų kainos.

    Operatoriaus duomenimis, saugyklose sukaupta apie 36,2 TWh dujų, tai atitinka maždaug 3,3 mlrd. kubinių metrų. Dalį šio kiekio sudaro privalomosios atsargos, kurias pagal teisės aktus turi sukaupti dujas į šalį importuojančios bendrovės.

    Privalomųjų atsargų apimtis Lenkijoje siekia apie 1,3 mlrd. kubinių metrų saugyklų talpos. Šios atsargos turi būti realiai patiekiamos į perdavimo ar skirstymo sistemas per ne ilgesnį nei 40 dienų laikotarpį, todėl svarbus ne tik sukauptas kiekis, bet ir atidavimo galia.

    Investicijos į saugyklas

    „Gas Storage Poland“ vadovė Karina Szostak pabrėžia, kad aukštas užpildymas rodo pasirengimą žiemai, tačiau jau artimiausiais metais dujų saugojimo paslaugų paklausa turėtų didėti. Pasak jos, bendrovė rengia investicinius projektus, susijusius su dujų kaupimo infrastruktūros plėtra, įskaitant kaverinių tipo saugyklas.

    „Kadangi „Gas Storage Poland“ yra saugojimo sistemos operatorius, tačiau nėra saugyklų įrenginių savininkas, reikia papildomų suderinimų, kurie daro įtaką viso proceso tempui“, – sakė Karina Szostak.

    „Gas Storage Poland“ yra 100 proc. Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus Gaz-System valdoma įmonė. Jos užduotis – užtikrinti rinkos dalyviams prieigą prie saugyklų pajėgumų ir jų paskirstymą pagal rinkos poreikius.

    Kainos kyla, rizika išlieka

    Nors saugyklos beveik pilnos, pagrindinis klausimas išlieka kitas: kokia kaina dujos bus perkamos žiemą. Europos biržose kainos pastaruoju metu išsilaiko ties aukščiausiais lygiais nuo 2022 metais fiksuotų šuolių, o tai reiškia didesnį spaudimą tiekėjams ir vartotojų sąskaitoms.

    Situaciją Europoje komplikuoja ir tai, kad bendra ES saugyklų užpildymo statistika yra prastesnė už daugiametį vidurkį. Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį skirtumas nuo įprastų lygių išryškėjo daugelyje valstybių, o didžiausioje Europos rinkoje – Vokietijoje – saugyklų užpildymas buvo pastebimai mažesnis nei įprasta.

    Lenkija šiame kontekste išsiskiria kaip viena geriausiai pasiruošusių šalių pagal užpildymo procentą, tačiau turi kitą silpną vietą – palyginti mažą absoliučią talpą. Lenkijos saugyklų aktyvioji talpa siekia apie 3,3 mlrd. kubinių metrų, kai Vokietijos bendra talpa yra kelis kartus didesnė ir siekia apie 24 mlrd. kubinių metrų.

    Todėl net ir esant aukštam užpildymo procentui, tikrasis saugumo rezervas priklauso nuo bendros sistemos apimties, tiekimo kelių įvairovės ir galimybės greitai papildyti atsargas rinkoje, kai kainos svyruoja. Artėjant šildymo sezonui, būtent kainų dinamika ir ES regiono atsargų balansas gali tapti svarbiausiu veiksniu vartotojų mokėjimams.

  • Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų rinkoje vėl juntama įtampa: didmeninės kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį nuo 2023 metų, o viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama vienam rodikliui – kiek užpildytos dujų saugyklos. Graikijos energetikos viceministro Nikos Tsafos vertinimu, vien saugyklų užpildymo procentas neparodo realaus pasirengimo žiemai.

    Šiuo metu Europos dujų saugyklos yra užpildytos apie 66 proc., tačiau svarbiau ne pats procentas, o tai, kiek dujų per žiemą iš jų paprastai sunaudojama. Istoriškai rinka žiemą remiasi ne tik saugyklomis: dalį poreikio dengia vamzdynais ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalais atkeliaujantys srautai, taip pat – pramonės ir energetikos paklausos pokyčiai.

    Kiek dujų žiemą paimama iš saugyklų?

    Pasak N. Tsafos, per pastarąsias 15 žiemų iš saugyklų vidutiniškai buvo sunaudojama apie 644 TWh dujų. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, kai mažėjo Europos Sąjungos vidaus gavyba, tipinis suvartojimas iš saugyklų priartėja prie maždaug 700 TWh.

    Šalčiausių žiemų scenarijus, anot jo, reikštų didesnį poreikį – apie 818–853 TWh. Būtent šie skaičiai leidžia blaiviau vertinti riziką: svarbu palyginti, kiek energijos ekvivalento dujų yra saugyklose ir kokiu tempu jos pildomos.

    N. Tsafos nurodo, kad dabartinis saugyklų lygis siekia apie 742 TWh ir didėja maždaug 100 TWh per mėnesį. Be to, Ukrainoje papildomai laikoma apie 108 TWh dujų, kurių dalis, priklausomai nuo techninių ir komercinių sąlygų, galėtų prisidėti prie regiono pasiūlos piko metu.

    Kodėl kainos kyla, net kai dujų „užtektų“?

    Energetikos rinkose kainą dažnai formuoja ne vidutiniai, o ribiniai ir rizikos scenarijai: užtenka kelių nepalankių veiksnių, kad prekybininkai įskaičiuotų „draudimo“ priedą. Tokiais veiksniais tampa ne tik saugyklų užpildymo tempas, bet ir SGD krovinių konkurencija su Azija, netikėti tiekimo sutrikimai, oro prognozės, geopolitinė įtampa bei infrastruktūros remontai.

    Europos dujų balansas taip pat jautrus elektros gamybos struktūrai: jei silpnesnis vėjas ar mažesnė hidroenergijos gamyba didina dujinių elektrinių poreikį, rinka tai greitai atspindi kainose. Pramonės vartojimas, nors ir mažesnis nei iki 2022 metų, išlieka reikšmingas, o bet koks atsigavimo signalas gali kilstelėti lūkesčius dėl paklausos.

    „Bendra situacija atrodo gerokai perspektyvesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti“, – sakė Nikos Tsafos.

    Jo teigimu, vien iš duomenų neatrodo, kad rinka turėtų pagrindo skubiai įkainoti didelį fizinį dujų trūkumą artėjančią žiemą. Vis dėlto kainų šuoliai dažnai kyla iš išankstinio nerimo dėl galimų ekstremalių scenarijų, todėl pagrindinis klausimas šiuo metu – ar rizikos priedas atitinka realią tiekimo ir paklausos situaciją.

  • Lenkiškai pilnos dujų saugyklos: Lenkija pirmauja Europoje, bet tai turi ir nemalonią kainą

    Europos dujų saugyklų pildymo tempai šių metų pradžios rudeniui išsiskiria iš ankstesnių sezonų. Kontinentiniu mastu atsargų lygis yra pastebimai mažesnis nei įprasta, o tai kelia papildomą įtampą prieš šildymo sezoną.

    Pagal Europos dujų infrastruktūros operatorius vienijančios organizacijos Gas Infrastructure Europe duomenis, Europos Sąjungos saugyklos buvo pripildytos apie 65,85 proc. Tai reiškia maždaug 72 mlrd. kubinių metrų sukauptų dujų, o atotrūkis nuo daugiametės normos išlieka reikšmingas.

    Lenkija tarp lyderių

    Bendrame Europos kontekste Lenkija atrodo kaip viena ryškiausių išimčių. Šalies dujų saugyklų užpildymas siekė apie 94,25 proc., todėl ji atsidūrė Europos viršūnėje pagal užpildymo procentą.

    Tarp aukščiausių rodiklių minimos ir Portugalija bei Italija, tačiau skirtumai tarp valstybių yra dideli. Kai kuriose šalyse, įskaitant Latviją, Nyderlandus ir Vokietiją, užpildymo lygis buvo gerokai mažesnis, o tai reiškia didesnį jautrumą kainų šuoliams ir tiekimo trikdžiams.

    Kodėl aukštas rodiklis ne visada geras?

    Lenkijos „pirmavimas“ turi ir kitą pusę: saugyklų talpa palyginti nedidelė. Bendra jų talpa siekia apie 3,3 mlrd. kubinių metrų, todėl procentiškai jas užpildyti lengviau nei valstybėms, turinčioms didžiules saugojimo apimtis.

    Pavyzdžiui, Vokietijos dujų saugyklos laikomos didžiausiomis Europos Sąjungoje ir jų talpa siekia apie 24 mlrd. kubinių metrų. Dėl to net ir esant vidutiniam užpildymo procentui realus sukauptų dujų kiekis gali būti kelis kartus didesnis nei šalyse, kurios „laimi“ procentais.

    Kainos, rizika ir pasikeitusi rinka

    Dujų atsargų kaupimas įmonėms kainuoja: svarbios ne tik dujų įsigijimo išlaidos, bet ir jų laikymo bei finansavimo kaštai. Be to, rinkoje veikia kainų rizika, nes įsigytos dujos vėliau gali būti parduotos pigiau nei buvo nupirktos.

    Po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą Europos dujų rinka pasikeitė iš esmės: daug šalių sumažino priklausomybę nuo rusiškų srautų, o tiekimas tapo labiau diversifikuotas. Didėjo suskystintų gamtinių dujų vaidmuo, daugiau dėmesio skiriama alternatyviems maršrutams ir tiekėjams, todėl dalis valstybių persvarsto, kokio dydžio atsargos iš tikrųjų būtinos.

    Vis dėlto žemesnis nei įprasta Europos saugyklų užpildymas reiškia, kad kainos artėjant žiemai gali išlikti jautrios bet kokiems sutrikimams. Tokiose sąlygose aukštas užpildymo procentas atrodo kaip privalumas, bet jis neatsako į klausimą, kiek realiai dujų šalis gali sukaupti ir kaip brangiai tai kainuoja.

  • Dujos Europoje šauna virš 70 eurų: Artimųjų Rytų eskalacija kelia naują grėsmę žiemai

    Dujos Europoje šauna virš 70 eurų: Artimųjų Rytų eskalacija kelia naują grėsmę žiemai

    Europos dujų rinkoje vėl sugrįžo įtampa: Nyderlandų TTF etaloninė kaina spalio mėnesio pristatymui intradieną pakilo virš 70 eurų už megavatvalandę. Tokį šuolį lėmė atsinaujinę kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose ir augantis nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo per Persijos įlanką.

    Rinka itin jautriai reaguoja į bet kokius sutrikimus Hormūzo sąsiauryje, per kurį paprastai keliauja reikšminga pasaulinės SGD prekybos dalis. Net ir tuo atveju, kai Europos Sąjunga iš regiono tiesiogiai importuoja nedaug, logistinės rizikos iškart atsiliepia kainoms Europoje ir didina konkurenciją dėl laisvų SGD krovinių.

    Sandėliai pildosi lėčiau nei įprasta

    Įtampa kainų grafikuose sutampa su laikotarpiu, kai Europa pildo dujų saugyklas prieš šildymo sezoną. Pagal Gas Infrastructure Europe duomenis, ES saugyklos buvo užpildytos 64,7 proc., o tai reiškia, kad atsargos išlieka mažesnės nei įprastai šiuo metų laiku.

    Didesnės kainos ir nepalanki rinkos struktūra lėtina įsigijimus: skirtumas tarp dabartinių ir žiemos kainų ne visada padengia saugojimo kaštus bei riziką. Dėl to kyla diskusijų, ar kai kurios valstybės spės įvykdyti saugyklų užpildymo tikslus iki lapkričio 1 dienos, kaip numatyta nacionaliniuose planuose.

    Smūgis pramonei gali ateiti pirmas

    Žemesnis saugyklų lygis savaime nereiškia, kad dujų žiemą tikrai pritrūks, tačiau jis didina pažeidžiamumą staigiems kainų šuoliams ar tiekimo sutrikimams. Tai ypač svarbu Vokietijai, kur dujos tebėra reikšmingos pramonei ir šilumos ūkiui.

    „Jei nepakankamai užpildytos saugyklos sutaps su labai šalta žiema, Vokietija gali nebesugebėti pilnai patenkinti įprastos dujų paklausos“, – sakė Vokietijos dujų saugyklų asociacijos INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    „Jei tuomet kainos pakils virš to lygio, kurį pajėgia mokėti pramonės vartotojai, įmonės bus priverstos mažinti gamybą, o tai galėtų sukelti didelę ekonominę žalą“, – pridūrė jis.

    Ar brangs sąskaitos gyventojams?

    Namų ūkiams poveikis dažniausiai vėluoja, nes didmeninės kainos į galutines sąskaitas persiduoda palaipsniui. Oxford Economics vertinimu, vidutiniškai tam prireikia apie šešių mėnesių, nors skirtingose šalyse laikas labai skiriasi.

    Nyderlanduose kainos vartotojams gali sureaguoti beveik iš karto, o Vokietijoje ar Austrijoje pikas gali ateiti tik po maždaug metų. Jei dabartinis šuolis pasirodytų trumpalaikis, poveikis sąskaitoms būtų ribotas, tačiau užsitęsusi įtampa dėl SGD srautų galėtų įtvirtinti aukštesnį kainų lygį visai žiemai.

    Riziką didina ir galimas Europos bei Azijos pirkėjų varžymasis dėl tų pačių SGD krovinių, jei tiekimas iš Persijos įlankos strigtų ilgiau. Kai kurie investiciniai bankai neatmeta scenarijų, kad didmeninės kainos galėtų artėti prie 100 eurų už megavatvalandę, jei sutrikimai užsitęstų.

  • Dujų krizė gilėja: Kataras pratęsė LNG tiekimų stabdymą, o Europa į žiemą žengia su brangiu kuru

    Kataras pratęsė force majeure

    Kataras, vienas didžiausių suskystintų gamtinių dujų tiekėjų pasaulyje, pratęsė force majeure dėl LNG pristatymų daliai pirkėjų Europoje ir Azijoje. Pranešimuose klientams nurodoma, kad anksčiau sutartais grafikais suplanuotos siuntos ir toliau atšaukiamos.

    Pagrindinė priežastis siejama su tebesitęsiančiais sutrikimais Hormūzo sąsiauryje, kuris yra kritinis energetinių žaliavų tranzito taškas. Dėl to dalis Kataro krovinių nepasiekia rinkos, o pasiūla tarptautinėje LNG prekyboje dar labiau įsitempia.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu didžiausių energetikos rinkos „siaurųjų kaklelių“, nes per jį juda reikšminga pasaulinės LNG prekybos dalis. Kai tranzitas tampa nesaugus arba brangus dėl rizikos ir draudimo kaštų, LNG kroviniai nukreipiami, vėluoja arba yra atšaukiami.

    LNG laivų rinka yra labiau „uždara“ nei naftos: specializuotų dujovežių yra mažiau, jie brangesni, o logistika priklauso nuo terminalų grandinės ir ilgalaikių sutarčių. Dėl to net laikini trikdžiai greitai persiduoda kainoms ir fiziniam prieinamumui Europoje bei Azijoje.

    Europa: kainos kyla, atsargos įtemptos

    Europos didmeninėje rinkoje dujų kainos pastarosiomis savaitėmis pastebimai šoktelėjo, o prekybininkai vis atidžiau vertina LNG srautų stabilumą. TTF biržoje fiksuojami lygiai, primenantys ankstesnių metų energetikos įtampos periodus, kai dujos pabrango kelis kartus.

    Situaciją sunkina ir sezoninis faktorius: artėjant šildymo sezonui dujų poreikis didėja, todėl bet koks LNG pasiūlos sumažėjimas Europai reiškia dar didesnę konkurenciją su Azija. Jeigu sutrikimai užsitęstų, spaudimas kainoms gali išlikti, o dalis pramonės vartotojų vėl atsidurtų rizikos zonoje.

    Tuo pat metu Europos Sąjungos dujų saugyklų užpildymas kai kuriose šalyse vertinamas kaip nepatogiai žemas, lyginant su įprastu pasirengimu žiemai. Mažesnės atsargos reiškia, kad rinkai reikia daugiau LNG ir vamzdynais tiekiamų dujų būtent dabar, kai pasiūla tampa mažiau patikima.

    Lenkijos ir Lietuvos regiono kontekstas

    Lenkijos viešai skelbiami saugyklų duomenys rodo aukštą užpildymo lygį, kuris trumpuoju laikotarpiu mažina vidaus rinkos pažeidžiamumą. Vis dėlto net ir gerai pasiruošusios šalys yra priklausomos nuo bendros Europos kainodaros, todėl brangstančios dujos neišvengiamai keliauja per regioną.

    Lietuvai aktualus ne tik bendras Europos kainų fonas, bet ir tai, kaip greitai Europa gali perskirstyti LNG krovinius bei užsitikrinti alternatyvius srautus. Ilgesnis Kataro tiekimų apribojimas didina riziką, kad žiemą kainų svyravimai bus aštresni, o įmonėms ir gyventojams svarbesnė taps fiksuotų kainų ir rizikos valdymo sprendimų reikšmė.

  • Vokietija atsilieka pildydama dujų saugyklas: įspėjimas dėl kainų šuolio ir pramonės

    Vokietija atsilieka pildydama dujų saugyklas: įspėjimas dėl kainų šuolio ir pramonės

    Vokietija rizikuoja nepasiekti įstatymu nustatyto gamtinių dujų saugyklų užpildymo tikslo iki lapkričio 1 dienos, jei dabartinis dujų įleidimo į saugyklas tempas nesikeis. Apie tai perspėja šalies dujų saugyklų asociacija INES, pabrėždama, kad artėjant šildymo sezonui didėja kainų ir tiekimo rizikų svarba.

    Rugpjūčio 25 dieną Vokietijos saugyklos buvo užpildytos maždaug 51,5 proc., kai prieš metus tuo pačiu metu rodiklis siekė apie 69 proc. Pagal galiojančius reikalavimus, iki lapkričio 1 dienos bendrai turi būti pasiektas 70 proc. užpildymas, tačiau rinkos sąlygos pildymą lėtina.

    „Jei dujų įleidimas į saugyklas ir toliau vyks tokiu tempu, Vokietija neįvykdys užpildymo reikalavimų iki lapkričio 1 dienos“, – sakė INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    Žemesni saugyklų lygiai fiksuojami ir kitose Europos šalyse, todėl Vokietijos atsilikimas tampa reikšmingu veiksniu visam regionui. Vokietija turi didžiausią dujų saugojimo pajėgumą Europoje, tad jos sprendimai ir rinkos elgsena gali turėti įtakos žiemos kainoms visoje ES.

    Kodėl verslas neskuba kaupti dujų?

    Pagrindinė priežastis – aukštos dujų kainos ir nepakankamas sezoninis kainų skirtumas, kuris įprastai skatina vasarą pirkti pigiau ir žiemą parduoti brangiau. Kai rinkoje trūksta aiškios ekonominės naudos, prekybininkai ir tiekėjai vengia papildomų įsigijimų saugojimui.

    Kaip nurodoma rinkos apžvalgose, Europos etaloninė Olandijos TTF ateities sandorių kaina buvo pakilusi iki maždaug 69 eurų už megavatvalandę, kai metų pradžioje siekė apie 29 eurus už megavatvalandę. Kainų šuoliai mažina motyvaciją „užrakinti“ brangias dujas saugyklose, ypač kai neaišku, ar žiemą kainos bus pakankamai didesnės.

    Didelis Vokietijos dujų prekybininkas „Uniper“ patvirtino, kad rinkos sąlygos riboja pildymo apimtis, nors įmonė nemato ūmaus tiekimo trūkumo Europoje. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad tik stipresni ekonominiai signalai galėtų paskatinti papildomas injekcijas į saugyklas iki lapkričio pradžios.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad rezervuota saugyklų talpa nebūtinai reiškia realiai sukauptas dujas. INES duomenimis, apie 78 proc. turimos talpos jau yra užsakyta, tačiau faktinis pildymas priklauso nuo kainų, logistikos ir tiekimo srautų.

    Kada rizika taptų reali pramonei?

    Vokietijos institucijos viešai teigia, kad artėjantį sezoną tiesioginio dujų trūkumo nesitikima, nes saugumo vertinimas apima ne tik saugyklas. Šalis gali remtis importu vamzdynais, suskystintų gamtinių dujų terminalais ir tiekimu iš kaimyninių valstybių, o esant vidutinei žiemai 60–70 proc. saugyklų lygis paprastai laikomas pakankamu.

    Vis dėlto INES įspėja, kad problema galėtų išryškėti itin šaltos žiemos atveju, ypač jei sutriktų importo grandinės. Tokiu scenarijumi kainos gali šoktelėti iki lygio, kurio dalis pramonės vartotojų nebepajėgtų absorbuoti, o tuomet įmonės būtų priverstos mažinti gamybą.

    „Jei nepakankamai užpildytos saugyklos sutaptų su labai šalta žiema, Vokietija gali nebegalėti visiškai padengti įprasto dujų poreikio“, – sakė Sebastianas Heinermannas.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad jautriausi yra procesai, kurių neįmanoma greitai sustabdyti ar pakeisti kitu kuru. Pavyzdžiui, farmacijos gamyboje dujos dažnai naudojamos šilumai ir technologiniams procesams, todėl staigūs kainų šuoliai ar tiekimo trikdžiai gali turėti tiesioginį poveikį gamybos tęstinumui.

    Kokie sprendimai svarstomi?

    INES teigimu, greičiausias kelias didinti pildymo tempą – sustiprinti finansinius stimulus, mažinant saugojimo kaštus. Tarp svarstomų priemonių minimas kai kurių su tinklais ir reguliavimu susijusių mokesčių mažinimas bei biurokratinių procedūrų supaprastinimas, kad dujų laikymas saugyklose taptų patrauklesnis.

    Jei rinkos dalyviai nepasinaudoja užsakyta talpa ir kyla grėsmė neįvykdyti tikslo, pagal taisykles nepanaudota talpa gali būti perduota Trading Hub Europe, kuris galėtų organizuoti viešus konkursus papildomoms dujoms į saugyklas užtikrinti. Taip valstybė ir reguliuotojai gali įsikišti ne tiesiogiai pirkdami dujas, o mobilizuodami rinką.

    Ilgesnėje perspektyvoje Vokietija planuoja nuo 2027–2028 metų įvesti valstybės kontroliuojamą strateginį dujų rezervą, kuris būtų skirtas dideliems importo sutrikimams sušvelninti. Siūloma rezervo apimtis – apie 24 TWh, tai yra beveik dešimtadalis šalies saugyklų pajėgumo, tačiau šis planas dar nėra galutinai įtvirtintas teisės aktuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad šių metų pildymo dinamika svarbi ne tik Vokietijai, bet ir visos Europos kainų stabilumui. Kuo mažiau dujų sukaupiama iki žiemos pradžios, tuo didesnė tikimybė, kad šalys bus priverstos konkuruoti dėl brangesnių krovinių šildymo sezono metu, o tai tradiciškai persiduoda ir pramonei, ir gyventojų sąskaitoms.

  • Dujų kainos Europoje gali šoktelėti jau šią žiemą: atsargos mažiausios per metus, rizika auga

    Europa į šaltąjį sezoną žengia su mažesnėmis gamtinių dujų atsargomis nei įprastai, o rinkoje daugėja signalų, kad kainos gali vėl tapti nepastovios. Energetikos analitikai perspėja, jog keli neįprastai šalti savaitgalio ar savaitės laikotarpiai gali greitai pakeisti kainų kryptį, ypač jei tuo pat metu sutriktų suskystintų gamtinių dujų tiekimas.

    Pagal Europos dujų saugyklų duomenis, vasaros pabaigoje bendras užpildymas siekė kiek daugiau nei 60 proc., o sukauptas kiekis buvo mažesnis nei prieš karą Ukrainoje. Skirtumai tarp valstybių išlieka ryškūs: kai kuriose šalyse saugyklos artėja prie 80–90 proc. ribos, tačiau didžiausiose rinkose užpildymas kai kur tesiekia apie pusę.

    Kas keičia dujų kainų dinamiką?

    Iki karo Europoje ilgą laiką veikė paprastas modelis: dujos vasarą būdavo perkamos pigiau, saugomos, o žiemą parduodamos brangiau. Tačiau pastaraisiais metais kainų skirtumas tarp vasaros ir žiemos ne visada kompensuoja saugojimo ir finansavimo kaštus, todėl dalis rinkos dalyvių atsargų kaupti vengia.

    Europos Sąjunga po rusiškų dujų srauto sumažėjimo įvedė privalomus saugyklų užpildymo tikslus, bet praktikoje vien reguliavimas ne visada sukuria ekonominį stimulą užsipirkti kurą anksčiau. Dėl to kai kurios valstybės taiko paramos ar kompensavimo schemas, kad užtikrintų atsargų kaupimą prieš žiemą.

    Konkurencija su Azija ir SGD svarba

    Europos rinka vis labiau priklauso nuo suskystintų gamtinių dujų, kurios atkeliauja jūriniais maršrutais ir konkuruoja su Azijos paklausa. Vasarą Azijoje išaugęs elektros poreikis dėl kondicionavimo dažnai padidina SGD importą, o tai reiškia, kad Europa turi siūlyti konkurencingesnę kainą, jei nori pritraukti krovinius.

    Be to, geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikos gali greitai padidinti rinkos nervingumą. Tokiais periodais kainos į viršų kyla ne vien dėl realaus dujų trūkumo, bet ir dėl atsargumo priemonių: tiekėjai ir pirkėjai siekia apsidrausti, o tai didina paklausą trumpuoju laikotarpiu.

    Padėtis regione ir ką tai reiškia vartotojams

    Regiono šalys žiemą dažnai remiasi ne tik nacionalinėmis saugyklomis, bet ir tarpvalstybine infrastruktūra bei vienos kitos pajėgumais. Kai atsargos mažesnės, jautrumas šaltesniems orams išauga: šildymo sezono pradžia ir keli šalti epizodai gali greitai padidinti suvartojimą, o kartu ir kainas didmeninėje rinkoje.

    Lietuvoje galutinė kaina gyventojams priklauso nuo tiekimo sutarčių, reguliavimo ir kainų fiksavimo sprendimų, tačiau didmeninės rinkos šuoliai paprastai didina spaudimą visoje grandinėje. Dėl to artėjant žiemai didesnį dėmesį rinkoje skiria ne tik kainų lygiui, bet ir tam, kiek stabiliai bus pildomos saugyklos bei kaip sėkmingai Europa pritrauks SGD srautus.

  • Morawieckis pristatė „Azotų“ gelbėjimo planą: bendrovė atkerta, kad problemos – ankstesnės valdžios palikimas

    Politinis planas ir aštri reakcija

    Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis Tarnove pristatė Stowarzyszenie Rozwój Plus siūlomą planą, kuris, jo teigimu, galėtų padėti gelbėti chemijos ir trąšų gamintoją „Grupa Azoty“. Pasak politiko, įmonė susidūrė su itin sudėtinga finansine padėtimi, o esą aiškaus atsigavimo kelio kol kas nematyti.

    M. Morawieckis akcentavo, kad planas apimtų finansines, reguliacines ir teisėkūros priemones bei papildomas investicijas. Jis taip pat išskyrė energijos ir žaliavų kainų reikšmę trąšų pramonei, kuriai dujų kaina yra vienas svarbiausių sąnaudų veiksnių.

    „Investicijos bus „Grupa Azoty“ išsigelbėjimas, o ne vinis į karstą“, – sakė Mateuszas Morawieckis.

    Ką siūlo buvęs premjeras

    Tarp siūlymų nurodoma galimybė mažinti įmonei tiekiamų dujų kainą per „Orlen“, taip pat pasitelkti kompensavimo mechanizmus, susijusius su Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistema. Politikas teigė, kad tam tikrais atvejais pramonė gali pretenduoti į kompensacijas už netiesiogines emisijų kaštų įtakas, tačiau tai priklauso nuo nacionalinių sprendimų ir taikomų schemų.

    Be to, jis kalbėjo apie įmonės dokapitalizavimą ir pasiūlė nedelsiant įvesti Lenkijos masto embargo trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokios priemonės kontekstas siejamas su geopolitine rizika, sankcijų politika ir konkurenciniu spaudimu Europos trąšų gamintojams.

    „Grupa Azoty“: kaltina 2015–2023 metų valdymą

    Po politinio pasisakymo „Grupa Azoty“ atstovai pateikė griežtą atsaką. Bendrovės pozicija – dabartiniai sunkumai didele dalimi susiję su sprendimais, priimtais ankstesniu laikotarpiu, kai įmonę prižiūrėjo buvusios valdžios paskirti ministrai ir vadovai.

    Bendrovės atstovas spaudai Grzegorzas Kulikas nurodė, kad 2015–2023 metais esą reikšmingai išaugo skola ir smuko įmonės vertė, o tai, pasak jo, iki šiol riboja veiksmų laisvę. „Grupa Azoty“ taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kai, jų teigimu, problemos gilėjo, tokio masto politinės intervencijos nebuvo.

    „Vis dar tvarkomės su tų sprendimų pasekmėmis ir jų kaštus jausime dar ilgai“, – sakė Grzegorzas Kulikas.

    Restruktūrizacija ir rezultatai: ką rodo skaičiai

    Bendrovė pastaraisiais mėnesiais viešai signalizavo apie skolų restruktūrizacijos kryptį, derantis su bankais dėl terminų ir mokėjimų grafiko. Tokie susitarimai paprastai siekia suteikti laiko stabilizuoti pinigų srautus, išlaikyti investicines programas ir sumažinti trumpalaikį finansinį spaudimą.

    „Grupa Azoty“ skelbė, kad pirmąjį metų ketvirtį patyrė 210 606 000 zlotų nuostolį, o pardavimo pajamos siekė 3 700 367 000 zlotų. Perskaičiavus apytiksliu 4,3 zloto už 1 eurą kursu, tai sudaro apie 49 000 000 eurų nuostolio ir apie 861 700 000 eurų pajamų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad siekia gerinti veiklos rezultatus ir atkurti pozicijas rinkoje, tačiau trąšų ir chemijos pramonei toliau daro įtaką dujų kainų svyravimai, paklausos ciklai žemės ūkyje, tarptautinė konkurencija bei ES klimato politikos kaštai.

    Strateginė įmonė ir platesnis kontekstas

    „Grupa Azoty“ yra viena didžiausių Lenkijos chemijos grupių, kurioje valstybė valdo reikšmingą akcijų paketą. Įmonė priskiriama prie svarbių regiono trąšų gamintojų, o jos veiklos rezultatai yra jautrūs tiek žaliavų kainoms, tiek reguliacinei aplinkai.

    Diskusija dėl „Grupa Azoty“ ateities atskleidžia platesnę problemą, su kuria susiduria Europos chemijos sektorius: didelės energijos sąnaudos, investicijų poreikis ir konkurencija su gamintojais, kurių kaštai mažesni. Dėl to politiniai sprendimai, tokie kaip kompensavimo schemos ar importo ribojimai, vis dažniau tampa viešų debatų objektu.

  • Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Europoje sparčiai kylant didmeninėms gamtinių dujų kainoms, vis daugiau ekspertų perspėja, kad šią žiemą gali brangti ir dujos, ir elektra. Rizika didėja, jei aukštos kainos išsilaikys pakankamai ilgai, kad persiduotų į vartotojų tarifus bei naujai sudaromas sutartis.

    Orientyrinė Europos biržos kaina, Nyderlandų TTF artimiausio mėnesio kontraktas, rugpjūčio 26 dieną svyravo apie 66 eurus už megavatvalandę. Tai gerokai daugiau nei metų pradžioje, kai kaina buvo apie 29 eurus už megavatvalandę, o toks šuolis didina spaudimą energijos tiekėjams ir galutiniams vartotojams.

    Kainas aukštyn stumia geopolitinė įtampa ir rinkų baimė dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutrikimų. Ypač jautriai reaguojama į riziką, kad Persijos įlankos regione esantys tranzito keliai gali būti ribojami ilgiau, o tai mažintų pasiūlą pasaulinėje SGD rinkoje.

    Papildomą nerimą kelia ir tai, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos į šildymo sezoną įžengia su neįprastai žemu užpildymu. Gas Infrastructure Europe duomenimis, rugpjūčio 24 dieną ES saugyklos buvo užpildytos 62,99 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 79 proc.

    Argus Media atstovė Natasha Fielding teigė, kad dujų atsargos šiuo metu yra neįprastai mažos, lyginant su įprastu metų laiku. Ji pabrėžė, kad panašiai žemą lygį per pastaruosius 15 metų Europa matė tik 2021 metais, prieš paskutinę didžiąją dujų krizę.

    Didžiosiose rinkose padėtis skiriasi: Vokietijos saugyklos buvo apie 51 proc. užpildymo, o Nyderlandų apie 44,3 proc. Toks fonas reiškia, kad žiemą Europa gali būti labiau priklausoma nuo SGD krovinių, o kartu ir nuo konkurencijos su Azijos pirkėjais.

    „Oxford Economics“ vertinimu, ES dujų suvartojimas vis dar yra maždaug 15–20 proc. mažesnis nei 2021 metais, todėl teoriškai galima išgyventi ir su mažesnėmis atsargomis. Tačiau tai didintų poreikį importuoti daugiau SGD žiemą, kai paklausa ir kainos paprastai šokteli, o konkurencija dėl krovinių paaštrėja.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vien tik didmeninės kainos šuolis dar nereiškia akimirksniu brangsiančių sąskaitų. Poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išsilaikys brangimas, kaip tiekėjai yra apsidraudę ir kada baigiasi jų fiksuotos pirkimo sutartys.

    Kaip kainos persiduoda vartotojams?

    Didmeninė TTF kaina paprastai kyla greičiau nei faktinė importo kaina, nes pastarąją „sugeria“ anksčiau sudarytos sutartys ir apsidraudimo sandoriai. Vis dėlto, kai tiekėjams tenka pirkti daugiau dujų naujomis sąlygomis, savikaina pamažu artėja prie biržos lygio.

    Tada brangimas atsispindi vartotojų tarifuose, kai peržiūrimi planai ar atnaujinamos sutartys. N. Fielding teigimu, pirmiausia pokyčius pajustų namų ūkiai, turintys kintamų tarifų planus, o dujų brangimo poveikis elektros sąskaitoms paprastai būna silpnesnis ir priklauso nuo šalies elektros gamybos struktūros.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad vidutiniškai prireikia apie šešių mėnesių, kol didmeninių kainų pokyčiai pilnai atsispindi vartotojų kainose, tačiau skirtumai tarp šalių labai dideli. Ten, kur dominuoja 12 ar 24 mėnesių fiksuotos kainos sutartys, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, pilnas efektas gali užtrukti beveik metus.

    Tuo metu labiau liberalizuotose rinkose kainų persidavimas būna greitesnis. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, vartotojų kainos gali sureaguoti per kelis mėnesius, o Nyderlanduose pokyčiai neretai juntami beveik iš karto.

    Kas lemia didžiausią riziką žiemą?

    Didžiausias nežinomasis išlieka žiemos orai: kuo šaltesnis sezonas, tuo didesnė šildymo paklausa ir spaudimas tiek atsargoms, tiek kainoms. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad dujos vis dar yra pagrindinė patalpų šildymo atrama ES, todėl energijos kainos artimiausią žiemą išliks itin jautrios temperatūrai.

    Konsultacinės bendrovės vertinimu, jei didmeninės kainos išliktų aukštos, euro zonos vartotojų energijos kainos ketvirtąjį metų ketvirtį galėtų būti iki 15 proc. didesnės nei prieš metus. Tokios prognozės labiausiai aktualios šalims, kur dujos sudaro didelę šildymo ir elektros gamybos dalį, o kainų persidavimas vartotojams vyksta greitai.

    Fone išlieka ir politiniai sprendimai dėl importo: Europos Sąjunga jau yra numačiusi pereinamuosius laikotarpius, siekdama riboti dujų importą iš Rusijos, o rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar neatsiras spaudimo koreguoti planus, jei pasiūla taptų per maža. Tokie signalai, net ir be realių pokyčių, gali kelti rizikos premiją kainose.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar dabartinis kainų šuolis virs ilgalaike tendencija. Vartotojams svarbiausias veiksnys bus ne vienas staigus šuolis, o tai, ar brangimas išsilaikys iki rudens ir žiemos, kai tiekėjai perskaičiuoja tarifus ir atnaujina sutartis.