Tag: Dujų kainos

  • Lenkijos vyriausybė žada „įšaldyti“ dujų kainas, Tuskas kalba ir apie elektrą

    Lenkijos vyriausybė paskelbė planą „įšaldyti“ energijos kainas namų ūkiams. Pagal šiuos ketinimus dujų kaina 2027 metais turėtų likti dabartiniame lygyje – 197,29 zloto už megavatvalandę (MWh).

    Apie tai kalbėdamas ministras pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat užsiminė, kad bus dirbama ir su elektros energijos kainomis. Kol kas detalesni sprendimai dėl elektros nebuvo išdėstyti, tačiau kryptis – ieškoti būdų stabilizuoti kainas gyventojams.

    Toks kainų „įšaldymo“ planas reiškia siekį apsaugoti namų ūkius nuo galimų kainų šuolių ateityje. Pateiktas konkretus dujų kainos dydis rodo, kad valdžia orientuojasi į aiškų atskaitos tašką, kurį būtų galima išlaikyti ir po kelerių metų.

    Gyventojams tai aktualu todėl, kad energijos kainos tiesiogiai atsispindi kasdienėse išlaidose – nuo šildymo iki maisto gaminimo, o elektros kaina svarbi praktiškai visiems namų ūkiams. Kol kas aišku tik tai, kad dujų kainai numatomas konkretus „lubų“ lygis, o sprendimai dėl elektros dar tik rengiami.

  • Naftos ir dujų kainos gali vėl kilti: Iranas skelbia dronais atakavęs JAV bazę Bahreine

    Naftos ir dujų kainos gali vėl brangti, nes Artimuosiuose Rytuose fiksuojama nauja įtampos eskalacija. Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) sekmadienį pranešė, kad dronais smogė JAV bazei Bahreine.

    Pasak IRGC, taikiniu tapo oro gynybos radarų sistema sraigtasparnių bazėje Al-Riffa, į kurią esą buvo nukreipti šeši dronai. Šią informaciją citavo agentūra FARS, tačiau JAV pusė atakos nepatvirtino.

    Tuo pat metu Bahreino vidaus reikalų ministerija socialiniame tinkle X paskelbė perspėjimus apie grėsmę ir paragino gyventojus išlikti ramiais bei vykti į artimiausias saugias vietas. Tai buvo pirmieji tokio pobūdžio perspėjimai šalyje nuo rugsėjo.

    Situaciją rinkose ypač aštrina ir pranešimai dėl Ormūzo sąsiaurio – strategiškai svarbaus naftos transportavimo kelio. IRGC pareiškė, kad sąsiauris lieka uždarytas, nepaisant JAV pastangų lydėti laivus šiuo maršrutu.

    Iranas kalba apie smūgį, JAV viešai nepatvirtina

    IRGC savo pareiškime taip pat pagrasino, kad bet koks JAV „agresijos aktas“ sulauktų dar griežtesnio atsako. Kol kas JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) šio naujausio pranešimo nekomentavo.

    Vis dėlto prieš dvi dienas, po panašaus IRGC pareiškimo apie ataką Bahreine, JAV kariuomenė šiuos teiginius buvo paneigusi. Tuomet skelbta, kad perimti du Irano dronai, o žalos nepadaryta.

    Bahreine – oro gynybos veiksmai ir perspėjimai gyventojams

    Apie oro gynybos veiksmus skelbė ir regiono žiniasklaida. „Al Jazeera“ pranešė, kad vietos priešlėktuvinė gynyba sunaikino kelias į Bahreiną nukreiptas „oro atakas“.

    Bahreine yra dislokuota JAV karinio jūrų laivyno Penktoji flotilė – tai vienas svarbiausių JAV karinių taškų Persijos įlankos regione. Tokios aplinkybės didina riziką, kad incidentai gali turėti platesnių pasekmių saugumui ir energijos išteklių tiekimui.

    „Reuters“ atkreipė dėmesį, kad įtampos foną gali veikti ir politiniai sprendimai: penktadienį Bahreinas ragino visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2817, kurioje pasmerkti Irano išpuoliai prieš Persijos įlankos valstybes ir raginama juos nedelsiant nutraukti.

  • Vokietija ruošia anglies elektrines žiemai: dujų kainos Europoje šoktelėjo iki 95 eurų už MWh

    Europoje vėl brangsta dujos, o Vokietija jau rengia atsarginį planą žiemai: prireikus būtų atnaujintas anglimi ir mazutu kūrenamų elektrinių darbas. Taip Berlynas siekia apsidrausti, jei šaltuoju sezonu imtų trūkti dujų.

    Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, 2026 metų lapkritį gamtinių dujų kainos Europos biržose per trumpą laiką pašoko beveik 10 proc. ir priartėjo prie maždaug 95 eurų už megavatvalandę.

    Šį šuolį lemia keli vienu metu sutapę veiksniai: artėjantis atšalimas Europoje, didinsiantis dujų poreikį šildymui, ir tiekimo trikdžiai. Minimi ir gedimai, kurie riboja srautus iš Norvegijos, įskaitant svarbų Troll telkinį.

    Įtampą rinkoje didina ir tai, kad Europa į šildymo sezoną ateina su mažesnėmis atsargomis nei įprasta. Tai reiškia mažesnį „pagalvės“ dydį, kai paklausa staiga išauga arba tiekimas sutrinka.

    Dujos brangsta, o atsargos – žemesnės nei vidurkis

    Publikacijoje nurodoma, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos užpildytos kiek mažiau nei 72 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikui siekia apie 89 proc. Toks atsargų atotrūkis verčia rinką jautriau reaguoti į kiekvieną blogesnę žinią.

    Ypač išsiskiria Vokietija: jos saugyklos, teigiama, užpildytos mažiau nei 60 proc. Kadangi tai didžiausia Europos ekonomika ir viena didžiausių dujų vartotojų, bet koks staigesnis paklausos šuolis čia tampa svarbus visam regionui.

    Tekste primenama, kad kainos buvo trumpam atslūgusios – kotiruotės buvo nusileidusios nuo maždaug 104 iki 78 eurų už megavatvalandę, tačiau vėliau optimizmas išgaravo ir kainos vėl ėmė kilti.

    Berlynas rengia taisykles anglies ir mazuto elektrinėms

    Vokietijos vyriausybė, reaguodama į riziką, rengia teisinį mechanizmą, kuris leistų įjungti rezervines anglies ir mazuto elektrines tuomet, jei būtų oficialiai paskelbta nepaprastoji padėtis dėl dujų trūkumo.

    Tokios jėgainės įprastai būna išjungtos ir paleidžiamos tik kraštutiniu atveju, kai reikia užtikrinti elektros sistemos stabilumą. Planas iš esmės siejamas su tikslu taupyti dujas, kad jų užtektų namų ūkiams ir svarbiausioms pramonės šakoms.

    Numatoma, kad operatoriai, kuriems tektų paleisti šias elektrines, turėtų iš anksto sukaupti kuro atsargas: anglies – 30 darbo dienų, o mazuto – 10 dienų. Tokios sąlygos reikalingos tam, kad rezervas būtų realiai paruoštas veikti, o ne tik egzistuotų „popieriuje“.

    Taip pat nurodoma, kad numatomos nuostatos galiotų iki 2028 metų kovo. Tai signalas, jog Berlynas riziką vertina ne kaip vienos žiemos problemą, o kaip ilgesnio laikotarpio iššūkį, galintį kartotis dar bent kelis sezonus.

  • Eurostatas: 2026 metų pirmąjį pusmetį ES pinga elektra ir dujos, bet skirtumai – milžiniški

    Eurostatas: 2026 metų pirmąjį pusmetį ES pinga elektra ir dujos, bet skirtumai – milžiniški

    2026 metų pirmąjį pusmetį namų ūkių elektros ir gamtinių dujų kainos Europos Sąjungoje vidutiniškai mažėjo, lyginant su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Nors karo Irane pradžia didino didmenines dujų kainas, galutinės sąskaitos gyventojams daugelyje šalių per pirmąją metų pusę vis tiek buvo mažesnės, skelbia „Euronews“ remdamasis Eurostato duomenimis.

    Tačiau kainų skirtumai tarp valstybių išliko labai ryškūs: už tą patį elektros kiekį vienoje šalyje mokama kelis kartus daugiau nei kitoje.

    Be to, analitikai įspėja, kad didmeninių kainų pokyčiai į gyventojų sąskaitas ateina su vėlavimu, todėl didesni tarifai gali pasijusti vėliau – ypač 2027 metų pradžioje.

    Elektros kainos: brangiausia Airijoje, ES pigiausia – Vengrijoje

    Vertinant 38 Europos šalis, 2026 metų pirmąjį pusmetį namų ūkių elektros kaina su mokesčiais svyravo nuo 6,6 euro už 100 kWh Turkijoje iki 38,7 euro Airijoje.

    ES vidurkis siekė 28,3 euro už 100 kWh. Mažiausia kaina ES fiksuota Vengrijoje – 11,4 euro už 100 kWh.

    Po Airijos aukščiausios kainos eurais buvo Vokietijoje (36,2), Belgijoje (35,8), Austrijoje (32,6), Italijoje (31,4) ir Švedijoje (30,6) – visos viršijo 30 eurų už 100 kWh.

    Ispanijoje (25,1) ir Prancūzijoje (24,9) elektros kaina buvo mažesnė nei ES vidurkis.

    Perkamosios galios požiūriu pirmauja Rumunija, Lietuvoje – vienas didžiausių šuolių

    Įvertinus vietos kainų lygį (perkamosios galios standartais, PPS), šalių rikiuotė keičiasi: mažiausia elektros kaina buvo Islandijoje (12,6 PPS už 100 kWh), o didžiausia – Rumunijoje (46,9).

    Toliau pagal brangumą PPS skaičiavimuose sekė Lenkija (41,1) ir Čekija (34,3).

    Lyginant su 2025 metų antrąja puse, ES vidutiniškai elektros kainos sumažėjo 2,2 proc. Vis dėlto kai kur jos augo: didžiausias kilimas fiksuotas Suomijoje (19,5 proc.), o Lietuva kartu su Lenkija pateko tarp šalių, kur augimas siekė 10,6 proc.

    Lyginant 2026 metų pirmąjį pusmetį su 2025 metų pirmuoju pusmečiu, ES vidutinė elektros kaina sumažėjo 1,6 proc., bet Rumunijoje ji eurais šoktelėjo net 51,9 proc.

    Skirtumus, kodėl vienur kainos krenta, o kitur kyla, gali lemti valstybės politika ir kainos sandara: mokesčiai, rinkliavos bei tinklo mokesčiai sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį.

    Dujos: brangiausia Švedijoje, ES pigiausia – Vengrijoje

    Namų ūkių gamtinių dujų kainos (29 šalys, kuriose yra duomenų) 2026 metų pirmąjį pusmetį svyravo nuo 1,6 euro už 100 kWh Sakartvele iki 22 eurų Švedijoje.

    ES vidurkis siekė 11 eurų už 100 kWh, o mažiausia kaina ES fiksuota Vengrijoje – 3,3 euro.

    Tarp brangiausių šalių pagal kainą eurais buvo ir Nyderlandai (16,2), Prancūzija (13,5), Portugalija (12,6) bei Austrija (12,4).

    PPS skaičiavimuose dujos brangiausios tapo Šiaurės Makedonijoje (20,8 PPS už 100 kWh), nors pagal eurus ši šalis buvo žemiau ES vidurkio. Mažiausia PPS kaina vėl fiksuota Vengrijoje (4,3).

    Lyginant su 2025 metų antrąja puse, ES vidutiniškai dujų kainos krito 10,2 proc. Didžiausi kritimai eurais buvo Italijoje (–23,2 proc.), Ispanijoje (–17,6 proc.) ir Graikijoje (–16 proc.), o didžiausias augimas – Turkijoje (12,9 proc.).

    Kodėl sąskaitos vėluoja reaguoti ir kas gali laukti 2027 metais?

    Profesorius Xiaoyi Mu iš Dandžio universiteto atkreipia dėmesį, kad tarp didmeninės dujų kainos (TTF) ir to, ką moka namų ūkiai, paprastai yra laiko tarpas – nuo kelių mėnesių iki daugiau nei metų.

    Vėlavimą didina fiksuotos kainos sutartys: kol galioja sutartos sąlygos, tiekėjai negali iškart perkelti didmeninių kainų šuolių vartotojams.

    Dar viena priežastis – tiekėjų praktika pirkti energiją iš anksto, siekiant apsidrausti nuo kainų svyravimų. Tai taip pat „ištempia“ didmeninių pokyčių įtaką galutinėms sąskaitoms.

    Pasak X. Mu, dėl ankstesnio didmeninių kainų kritimo 2026 metų pirmąjį pusmetį gyventojai dar galėjo jausti palankesnį efektą, tačiau vėliau sąskaitos gali didėti: didesni tarifai tikėtini 2026 metų antroje pusėje, o dar labiau – 2027 metų pirmoje pusėje.

    Namų ūkių energijos kainų indeksą (HEPI) sudarančių sostinių stebėsena rodo, kad nuo vasario 2 dienos iki rugsėjo 1 dienos dujų kainos ES sostinėse vidutiniškai augo 12 proc., o elektros – 4,2 proc.

  • Italijoje infliacija šoktelėjo iki 5,4 proc.: energijos kainos spaudžia, auga stagfliacijos baimė

    Italijoje infliacija šoktelėjo iki 5,4 proc.: energijos kainos spaudžia, auga stagfliacijos baimė

    Italijoje metinė infliacija spalį paspartėjo iki 5,4 proc., pranešė šalies statistikos institucija Istat. Rugsėjį kainų augimas siekė 4,2 proc., tad šuolis per mėnesį tapo vienu ryškiausių šių metų pokyčių.

    Pasak Istat, kainas labiausiai kilstelėjo brangusi energija, taip pat maistas ir transporto paslaugos. Toks tempas gerokai viršija Europos Centrinio Banko siekiamą maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zonoje.

    Energetika vėl tampa varikliu

    Energetikos kainų įtaka infliacijai Italijoje išlieka itin didelė, nes brangstant naftai ir dujoms tai greitai persiduoda tiek degalams, tiek logistikai, tiek daliai pramonės kaštų. Dėl to vartotojai pokyčius pajunta ne tik sąskaitose už energiją, bet ir kasdienio krepšelio kainose.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energijos brangimas pavojingas tuo, jog jis gali sukelti antrinį efektą: įmonės didesnius kaštus mėgina kompensuoti keldamos kainas, o darbuotojai siekia didesnių atlyginimų. Tokia grandinė gali užtęsti infliacijos spaudimą net ir tada, kai pirminis šokas pradeda slopti.

    Euro zona auga, bet rizikos nemažėja

    Tuo pat metu nauji euro zonos duomenys rodo, kad 21 šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį augo 0,4 proc. Tai daugiau, nei prognozavo rinkos, tačiau augimo tempas sulėtėjo, palyginti su 0,6 proc. antrąjį ketvirtį.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad bendrą rezultatą reikšmingai kilstelėjo itin spartus Airijos augimas, todėl be šios šalies euro zonos plėtra būtų kuklesnė. Dėl to vis dažniau kalbama apie netolygų atsigavimą ir didėjančią riziką, kad dalis valstybių gali įstrigti tarp lėto augimo ir aukštos infliacijos.

    „Euro zonos ekonomika kol kas atlaikė geopolitinių sukrėtimų poveikį, tačiau brangstanti energija žiemą gali tapti papildomu iššūkiu augimui“, – teigė ING vyriausiasis ekonomistas Bertas Colijnas.

    Skirtingi šalių scenarijai

    Duomenys rodo, kad situacija euro zonoje skiriasi: Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 0,2 proc., o Ispanija išlaikė 0,6 proc. tempą. Tuo metu Prancūzija fiksavo 0,1 proc. nuosmukį, o Italijos ekonomika, remiantis ketvirčio dinamika, iš esmės neaugo.

    Ekonomistai tokią mozaiką vertina kaip signalą, kad bendri euro zonos rodikliai gali slėpti silpnesnes didžiųjų šalių tendencijas. Jei infliacija toliau stebins į viršų, o augimas išliks trapus, didės vadinamosios stagfliacijos rizika, kai kainos kyla, bet ekonomika beveik nejuda.

    Rinkoms tai reikštų sudėtingesnį laikotarpį: griežtesnė pinigų politika paprastai mažina infliaciją, tačiau kartu gali slopinti vartojimą ir investicijas. Dėl to artimiausi mėnesiai bus ypač svarbūs vertinant, ar energetikos brangimas taps trumpu šoku, ar ilgesne problema žiemos sezonu.

  • Europos dujų kainos vėl perkopė 100 eurų už MWh: atsargos menkos, žiema gali pakurstyti naują bangą

    Europos gamtinių dujų kainos vėl šoktelėjo ir pirmą kartą nuo 2022 metų pabaigos peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą. Toks lygis rinkoje laikomas psichologiniu slenksčiu, o jo pasiekimas sustiprino nuotaikas, kad artėjant šildymo sezonui kainų svyravimai gali tapti aštresni.

    Pagrindiniu atskaitos tašku Europoje laikomi Nyderlandų TTF biržos kontraktai brango apie 4,1 proc. ir kilo iki maždaug 100 eurų už MWh. Tai reikšmingas pokytis, turint omenyje, kad pastaraisiais mėnesiais rinka daugiausia gyveno lūkesčiais dėl stabilizuoto tiekimo ir pakankamų importo srautų.

    Vienas svarbiausių įtampos veiksnių yra nepakankamai pripildytos saugyklos. Europos Sąjungos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 75 proc., kai pastarųjų penkerių metų vidurkis šiuo laikotarpiu siekia apie 89,5 proc., rodo Gas Infrastructure Europe skaičiavimai.

    Didžiausią dėmesį rinka kreipia į Vokietiją, kuri yra didžiausia dujų vartotoja Europoje. Šios šalies saugyklų užpildymas siekia apie 61,55 proc., kai penkerių metų vidurkis panašiu metu sudaro apie 88,3 proc., todėl bet koks šaltesnio oro epizodas gali greičiau išauginti poreikį pirkti dujas rinkoje.

    Kodėl 100 eurų riba svarbi?

    100 eurų už MWh riba dažnai veikia kaip signalas tiekėjams, pramonei ir politikos formuotojams, kad energijos sąnaudos vėl gali tapti jautria tema. Nors dabartiniai lygiai tebėra gerokai žemiau ankstesnės krizės pikų, aukštesnės kainos greitai persiduoda į elektros gamybos savikainą ir dalies verslų kaštus.

    „100 eurų lygis yra aiški psichologinė riba, kuri trumpuoju laikotarpiu gali pristabdyti tolesnį brangimą“, – sakė Wood Mackenzie Europos dujų ir SGD rinkos vadovas Tomas Marzec-Manser.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kainas aukštyn stumia ne vien atsargų klausimas. Šaltesnė orų prognozė šiaurės vakarų Europoje gali padidinti šildymo poreikį, o silpnesnis vėjo elektrinių generacijos potencialas reikštų didesnį dujų naudojimą elektros gamyboje.

    Geopolitika ir SGD konkurencija

    Riziką didina ir geopolitinis neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose. Ilgiau trunkantys sutrikimai šiame regione didina tikimybę, kad Europa turės mokėti daugiau, kad pritrauktų suskystintų gamtinių dujų krovinius, ypač jei tuo pat metu augs paklausa Azijoje.

    Rinka taip pat vertina, kad žiemos pradžioje paprastai sustiprėja konkurencija tarp pirkėjų skirtinguose regionuose. Jei Europoje ir Azijoje vienu metu pasitaikytų šaltesnių orų periodai, kainų spaudimas galėtų išlikti ilgiau, o atsargų atkūrimas taptų brangesnis.

    Tuo metu Europos Sąjungoje svarstomos priemonės, kurios galėtų sumažinti kai kurių reguliacinių pakeitimų trumpalaikį poveikį importui, tačiau tai nėra greitas būdas stabilizuoti kainas. Todėl artimiausiomis savaitėmis didžiausią įtaką rinkai darys orai, saugyklų pildymo tempas ir SGD krovinių prieinamumas.

  • Irano krizė pakėlė SGD kainą: importuotojai 2026 metais mokės apie 36 mlrd. eurų daugiau

    Įtampa Persijos įlankoje ir su ja susiję saugumo sukrėtimai vėl išjudino pasaulinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką. Analitikų vertinimu, net jei perkamo dujų kiekio sumažės, bendra importuotojų sąskaita 2026 metais augs dėl išaugusių kainų ir logistikos rizikų.

    Tokią prognozę pateikia energetikos analizės bendrovė „Rystad Energy“. Ji skaičiuoja, kad pasaulinės SGD importo išlaidos 2026 metais bus bent 39 mlrd. JAV dolerių didesnės nei manyta iki krizės, tai yra maždaug 36 mlrd. eurų, nors fizinis importo apimtis mažėtų apie 60,7 mln. tonų.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Didžiausią įtaką, pasak analitikų, daro rizika tiekimo keliams ir galimi trikdžiai Persijos įlankoje. Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių srautų, todėl bet kokie ribojimai čia tiesiogiai kelia transportavimo ir draudimo kaštus.

    „Rystad Energy“ modelyje daroma prielaida, kad SGD tiekimas iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų galėtų būti neprieinamas nuo kovo iki 2026 metų pabaigos. Tokiu atveju rinkoje išauga konkurencija dėl alternatyvių krovinių, o pirkėjai dažniau priversti remtis spot rinka, kur kainos paprastai reaguoja greičiausiai.

    Europa moka daugiau, nors perka mažiau

    Pagal šį scenarijų pasaulinės SGD pirkimo išlaidos 2026 metais didėtų nuo iki krizės prognozuotų 217,8 mlrd. JAV dolerių iki bent 256,3 mlrd. JAV dolerių, tai yra nuo maždaug 201 mlrd. eurų iki maždaug 237 mlrd. eurų. Kitaip tariant, vien dėl kainų ir rizikos priedų bendra sąskaita išsipūstų, nors dujų rinkoje realiai būtų nuperkama mažiau.

    Didžiausias smūgis prognozuojamas Europai: regiono išlaidos SGD, „Rystad Energy“ vertinimu, augtų mažiausiai 12 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 11 mlrd. eurų. Tai sudarytų maždaug 18 proc. didėjimą iki maždaug 73 mlrd. eurų, net jei paklausa mažėtų apie 24 mln. tonų.

    Azija turi daugiau amortizacijos

    Rytų Azijos šalys, palyginti su Europa, vertinamos kaip turinčios daugiau „pagalvių“: dalis jų pasižymi labiau diversifikuotu ilgalaikių sutarčių portfeliu ir turi alternatyvių tiekimo krypčių už Artimųjų Rytų ribų. Be to, kai kuriose rinkose paklausa gali būti santykinai mažesnė, todėl kainų šuoliai ne taip greitai persiduoda į skubius pirkimus.

    Vis dėlto, prognozė rodo, kad ir šiame regione importo sąskaita didėtų. „Rystad Energy“ teigia, kad Rytų Azijos SGD importo išlaidos galėtų augti apie 9,8 proc. iki 104,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug iki 96 mlrd. eurų, palyginti su iki krizės planu.

    Energetikos rinkoje toks kainų augimo ir apimčių mažėjimo derinys paprastai reiškia viena: pirkėjai daugiau moka ne už didesnį vartojimą, o už didesnę riziką ir brangesnį tiekimo užtikrinimą. Artimiausiais mėnesiais pagrindiniu veiksniu išliks tiekimo koridorių saugumas, SGD krovinių prieinamumas ir tai, kiek ilgai rinkoje laikysis aukštesni rizikos priedai.

  • Europos dujų kainos šauna į viršų: atsargos krenta prieš žiemą, rinkas nervina Artimųjų Rytų įtampa

    Europoje sparčiai brangsta gamtinės dujos: Amsterdamo TTF biržoje orientaciniai ateities sandoriai pasiekė apie 97 eurus už megavatvalandę. Tai vienas aukščiausių lygių nuo 2022 metais fiksuoto energetikos šoko, o rinkoje daugėja signalų, kad artėjanti žiema gali būti brangesnė.

    Kainų kilimą skatina ne vien spekuliacinės nuotaikos, bet ir realūs rodikliai. Europos Sąjungos dujų saugyklose sukaupta apie 74,6 proc. talpos, kai penkerių metų vidurkis šiuo metų laiku siekia maždaug 89,5 proc., rodo „Gas Infrastructure Europe“ duomenys.

    Skirtumas nuo įprasto sezoniškumo reiškia didesnę riziką, jei užsitęstų šaltesni orai arba sutriktų importo srautai. Analitikai pabrėžia, kad mažesnės atsargos didina Europos pažeidžiamumą kainų šuoliams, nes rinkai lieka mažiau „pagalvės“ netikėtiems sutrikimams.

    Atsargos skiriasi tarp valstybių

    Didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje saugyklos užpildytos apie 61,5 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 88,3 proc. Toks atotrūkis rinkoje vertinamas kaip rizikos veiksnys, nes Vokietija yra svarbi regiono vartotoja ir tranzito mazgas.

    Lenkijoje situacija kitokia: šios šalies saugyklos užpildytos apie 99,1 proc., o jose sukaupta maždaug 36,51 teravatvalandės dujų. Tai rodo, kad dalis regiono į žiemą įžengia geriau pasiruošusi, tačiau bendras ES lygis išlieka žemiau istorinių normų.

    Kas kelia kainas dabar?

    Prekiautojai tikisi didesnio šildymo poreikio, nes daugelyje Europos regionų prognozuojamas temperatūros kritimas. Didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu paprastai kelia biržos kainas, ypač kai atsargų lygis yra žemesnis nei įprastai.

    Rinkos jautrumą dar labiau didina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose. Šis regionas svarbus pasaulinei energijos logistikai, todėl bet kokia eskalacija didina draudimo, transportavimo ir tiekimo trikdžių tikimybę, o tai persiduoda ir Europos dujų kainoms.

    Neapibrėžtumą kursto ir politiniai pareiškimai JAV, kurie finansų rinkose dažnai veikia kaip papildomas rizikos priedas energetikos kainose. Dalis investuotojų vertina, kad retorikos aštrėjimas gali sustiprinti sankcijų, atsakomųjų veiksmų ar logistikos sutrikimų scenarijus.

    Ko laukti vartotojams ir įmonėms?

    TTF kaina yra svarbus orientyras tiek energijos tiekėjams, tiek pramonei, todėl ilgesnis brangimas gali reikšti didesnį spaudimą šildymo ir elektros sąnaudoms, ypač jei ateityje brangtų ir susieti tiekimo kontraktai. Galutinė įtaka sąskaitoms priklausys nuo to, kiek kainų rizikos yra fiksuota iš anksto ir kokia bus žiemos temperatūra.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, kaip greitai pildomos saugyklos, kokie bus orų modeliai ir ar neatsiras papildomų trikdžių LNG ir vamzdynų tiekimo grandinėse. Esant mažesnėms atsargoms, rinkai gali pakakti kelių nepalankių signalų, kad kainų svyravimai išliktų ryškūs.

  • Sutrikimai Ormūzo sąsiauryje kelia LNG kainas: ribotos alternatyvos ir rizika Lenkijai bei regionui

    Galimi trikdžiai Ormūzo sąsiauryje ir Persijos įlankos LNG eksporto ribojimai išryškina pasaulinės dujų rinkos pažeidžiamumą. Energetikos analitikai perspėja, kad kainų šuolius lems ne vien pats sutrikimas, bet ir tai, kiek ilgai jis tęsis.

    Oxford Institute for Energy Studies vertinimu, rinkoje šiuo metu yra nedidelė laisvų LNG skystinimo pajėgumų atsarga. Tai reiškia, kad užsitęsus tiekimo pertrūkiui pusiausvyrą greičiau atkurtų ne staigus pasiūlos didėjimas, o mažėjantis vartojimas ir importas.

    Tiekimo grįžimas gali užtrukti

    Institutas baziniame scenarijuje daro prielaidą, kad reikšmingesnis eksporto atsigavimas iš Persijos įlankos galėtų įvykti tik 2027 metais. Jei atsigavimas nusikeltų dar pusmečiui, pasaulinėje rinkoje atsirastų didelis dujų trūkumas, kurio kiti tiekėjai galėtų kompensuoti tik nedidele dalimi.

    Tokiomis sąlygomis didžiausia korekcija persikeltų į paklausą: daliai šalių tektų mažinti importą, o pramonei ir energetikai taikyti taupymo priemones. Europai tai reikštų ir sudėtingesnį pasiruošimą kitam šildymo sezonui, nes brangstant žaliavai pildyti saugyklas tampa sunkiau.

    Pasiūlos pusėje reakcijos galimybės ribotos: JAV LNG terminalai dažnai dirba beveik maksimaliai, todėl greito ir didelio eksporto šuolio tikėtis sudėtinga. Dalis papildomų krovinių teoriškai galėtų atkeliauti iš Australijos, tačiau to gali nepakakti, jei sutrikimai užsitęstų.

    Ką tai gali reikšti Lenkijai ir regionui

    Nors Lenkija pastaraisiais metais diversifikavo tiekimą, ji išlieka priklausoma nuo importo, o dujų vartojimas šalyje auga. 2025 metais Lenkijos dujų importas, Energetikos ministerijos duomenimis, augo 23 proc., pasiekdamas 213,5 TWh.

    Svarbi importo dalis buvo suskystintos gamtinės dujos per Svinouiscės terminalą: jos sudarė 42,9 proc. viso importo. Dujos į Lenkiją plaukė ir vamzdynais, įskaitant Baltic Pipe, kuriuo tiekiamos dujos per Daniją ir iš Norvegijos, taip pat srautai iš Vokietijos ir Lietuvos.

    Lenkijos vidaus gavyba 2025 metais siekė 40,7 TWh ir sudarė apie 17,7 proc. šalies suvartojimo. Tai reiškia, kad globalūs LNG kainų svyravimai ir konkurencija dėl krovinių gali tiesiogiai atsiliepti tiek sąskaitoms, tiek tiekimo planavimui visame regione, įskaitant kaimynines rinkas.

    Analitikų išvada paprasta: net ir esant aukštoms kainoms, rinka ne visuomet greitai pasiūlo papildomų dujų kiekių. Tokiu atveju kainų mechanizmas ne panaikina trūkumą, o tik perskirsto, kam tenka mažinti vartojimą pirmiausia.

  • Baigiasi elektros kainų „įšaldymas“: didmeninės kainos kyla, o sąskaitų smūgis dar tik artėja

    Lenkijoje administracinis elektros kainų ribojimas pamažu traukiasi, tačiau rinkos dalyviai perspėja, kad vartotojai tik dabar pradės jausti tikrąją pokyčių kainą. Konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose energetikos atstovai kalbėjo apie augančias didmenines elektros ir dujų kainas bei CO2 taršos leidimų brangimą.

    Valstybės energetikos ministerijos viceministras Konradas Wojnarowskis teigė, kad situacija didmeninėje rinkoje šiuo metu atrodo stabili, tačiau vien trumpalaikių kainų stebėjimo nepakanka. Anot jo, ruošiama ilgalaikė energetikos politika iki 2050 metų ir atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato planas, kuriuose prioritetas teikiamas atsinaujinančiai energetikai, tinklų modernizavimui ir elektrifikacijai.

    Diskusijoje skambėjo ir itin ambicingi investicijų mastai. Pasak K. Wojnarowskio, per artimiausius keliolika metų investicijos į energetiką gali siekti apie 230 milijardų eurų, o valdžios tikslas yra mažesnės galutinės kainos vartotojams ilgesnėje perspektyvoje.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Lenkijos energijos biržos vadovas Piotras Listwońis atkreipė dėmesį, kad pastarieji mėnesiai atnešė didmeninių elektros ir dujų kainų augimą. Jo teigimu, dujų brangimas persiduoda elektros kainoms, o papildomą spaudimą daro CO2 taršos leidimų kaina, kuri 2026 metais buvo pastebimai pakilusi.

    Jis taip pat akcentavo pasikeitusį prekybos modelį: kai dujos brangsta, rinkos dalyviai dažniau renkasi trumpalaikius sandorius, o elektros rinkoje, priešingai, aktyviau naudojami ilgesnio laikotarpio kontraktai. Tai, anot jo, didina kainų svyravimo riziką ir apsunkina planavimą tiek tiekėjams, tiek dideliems vartotojams.

    Ar kainų ribojimas padėjo?

    Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis kainų „įšaldymo“ politiką vertino kritiškai. Jo nuomone, kompensacijų mechanizmai dažnai virsta neefektyvia pinigų perskirstymo schema, kuri nekuria ilgalaikių sprendimų.

    „Nematau jokių teigiamų dalykų, nes kainų įšaldymas yra pinigų ištraukimas iš dešinės kišenės, kad būtų įdėta į kairę, tik ne tiek pat, o gerokai mažiau“, – sakė G. Onichimowskis.

    Jo teigimu, vietoje dirbtinai palaikomų tarifų reikia skatinti vartotojų lankstumą, kad elektra būtų vartojama tada, kai jos daug ir ji pigesnė. Tam būtinos išmanesnės apskaitos priemonės, dinaminiai tarifai ir energijos kaupikliai, kurie ypač svarbūs augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai.

    Dinaminiai tarifai ir kaupikliai

    Įmonių „Bankilo Obrót“ ir „Pstryk Energy Group“ vadovas Mirosławas Bielińskis teigė, kad po kainų ribojimo laikotarpio rinka formaliai „atšilo“, tačiau dalis struktūrinių barjerų liko. Jo nuomone, didžiausias potencialas slypi dinaminėse kainose ir energijos kaupikliuose, kurie leistų vartotojams pigiai įsikrauti energiją mažų kainų valandomis ir daugiau sutaupyti piko metu.

    „Prieš kainų įšaldymą rinka buvo užbetonuota, vėliau įšaldyta. Ji buvo atšildyta, bet betonas liko ir tai yra didelė kliūtis lankstesniems tarifams“, – sakė M. Bielińskis.

    Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad lankstumo priemonės neturėtų būti skirtos tik vienai vartotojų grupei, o aiškesnės taisyklės ir vienodesnės teisės prie prijungimo tinklui galėtų paskatinti platesnį dalyvavimą rinkoje, įskaitant daugiabučių gyventojus.

    Konkurencija, duomenys ir CSIRE

    Rinkos dalyviai konferencijoje aptarė ir didesnės konkurencijos klausimą. P. Listwońis aiškino, kad didesnė prekyba per biržą paprastai didina rinkos likvidumą, mažina kainų skirtumus ir pagerina skaidrumą, o tai svarbu ir galutinių tiekėjų konkurencijai.

    Vienu iš kertinių projektų įvardytas CSIRE, kuris turi pagerinti duomenų apsikeitimą energetikos rinkoje ir supaprastinti tiekėjo keitimą. Anot diskusijos dalyvių, dinaminiai tarifai realiai veiks tik tada, kai vartotojai gaus aiškius ir detalius duomenis apie savo suvartojimą.

    Parama pramonei ir ilgas perėjimas

    Audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ partneris Sławomiras Czajka atkreipė dėmesį, kad kainų ribojimo pabaiga nereiškia, jog valstybės įsikišimas visiškai baigėsi. Jo vertinimu, dalis pagalbos persikėlė į priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, kurios susiduria su tarptautinės konkurencijos spaudimu.

    Jo teigimu, ankstesniais metais kompensacijoms pramonei buvo skirta apie 1,3 milijardo eurų, o naujuose planuose numatomi papildomi paramos paketai, kurie turėtų būti siejami su dekarbonizacija, energijos vartojimo efektyvumu ir investicijomis į atsinaujinančią energetiką. Vis dėlto jis pabrėžė, kad atrankos kriterijai turi būti aiškesni, kad panašaus profilio įmonės nebūtų traktuojamos skirtingai.

    Kalbant apie ilgalaikį miksą, Lenkijos valdžia deklaruoja kryptį į atsinaujinančius išteklius ir branduolinę energetiką, pirmąjį reaktorių planuojant 2036 metais. Tačiau konferencijos dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu daug lems didmeninių kainų dinamika, tinklų modernizavimas, kaupiklių plėtra ir tai, kaip greitai vartotojams bus pasiūlyti realiai veikiantys dinaminiai tarifai.