CP v2

Tag: Dujų kainos

  • Dujų kainos Europoje nukrito iki 2 mėnesių žemumų: kas pasikeitė dėl Ormuzo sąsiaurio

    Europos dujų kainos smuko iki žemiausio lygio per maždaug du mėnesius, o rinkos dalyviai tai sieja su geopolitinių rizikų sumažėjimu Artimuosiuose Rytuose. Didesnį optimizmą kursto signalai dėl galimo laivybos atsigavimo per Ormuzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos žaliavų maršrutų.

    Nyderlandų TTF biržoje, kuri laikoma pagrindiniu Europos gamtinių dujų kainų etalonu, ateities sandoriai priartėjo prie 40 eurų už megavatvalandę ribos. Per savaitę kainų kritimas viršijo 10 proc., o tai rodo, kad rinkoje išsisklaidė dalis įtampos premijos, įprastai įskaičiuojamos esant karinių konfliktų rizikai.

    Rinka sureagavo į JAV ir Irano signalus

    Investuotojų nuotaikas paveikė žinia apie JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą laikiną susitarimą, susijusį su konflikto su Iranu deeskalavimu. Rinkos tai interpretuoja kaip ženklą, kad gali sumažėti rizika energijos tiekimui ir transportui regione.

    „Pasirašyta. Ką tik pasirašiau“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams po vakarienės Versalyje.

    Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmail Baghaei taip pat patvirtino, kad memorandumas tarp Irano ir JAV esą yra užbaigtas, nurodydamas, jog abi pusės pateikė savo patvirtinimus. Nors viešai skelbiamos detalės ribotos, vien pats signalas apie derybų eigą pakako, kad sumažėtų įtampa energijos rinkose.

    Kodėl Ormuzo sąsiauris toks svarbus?

    Ormuzo sąsiauris yra kritinis taškas, per kurį keliauja didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Kai regione kyla karinė ar politinė įtampa, draudimo kaštai ir logistikos rizika didėja, o tai tiesiogiai persiduoda į energijos kainas Europoje.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad realus laivų judėjimas šiame maršrute dar nėra grįžęs į įprastas vėžes, o srautai išlieka santykinai riboti. Vis dėlto net ir nedidelis transporto stabilizavimas gali turėti reikšmės kainodarai, ypač kai rinka vertina galimybę greičiau pristatyti LNG krovinius.

    ES atsargos mažesnės nei įprasta

    Kainų kritimas vyksta tuo metu, kai Europos Sąjungos dujų saugyklose atsargos tebėra mažesnės už penkerių metų vidurkį. Remiantis Gas Infrastructure Europe skelbiamais duomenimis, saugyklų užpildymas siekia 45,3 proc., kai penkerių metų vidurkis šiam laikotarpiui yra 59,6 proc.

    Iš viso ES saugyklose sukaupta apie 512,04 teravatvalandės dujų. Tai reiškia, kad artėjant šaltajam sezonui papildymo tempas išlieka jautrus bet kokiems tiekimo sutrikimams, todėl rinkos stebi ne tik kainas, bet ir faktinį LNG krovinių bei vamzdynais tiekiamų dujų srautų stabilumą.

    Jeigu Ormuzo sąsiauryje logistinė situacija išties stabilizuotųsi, Europa galėtų lengviau pritraukti papildomus LNG krovinius ir sparčiau pildyti saugyklas. Tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad bet koks geopolitinių įvykių pasikeitimas gali greitai grąžinti kainų svyravimus.

  • Dujos Europoje vėl brangsta: Artimųjų Rytų įtampa spaudžia kainas, o saugyklas reikia pildyti dabar

    Dujos Europoje vėl brangsta: Artimųjų Rytų įtampa spaudžia kainas, o saugyklas reikia pildyti dabar

    Europos dujų rinkoje vėl fiksuojamas kainų kilimas po trumpalaikio atoslūgio. Prekybininkai ir analitikai pagrindiniu rizikos veiksniu įvardija Artimųjų Rytų įtampą, kuri didina tiekimo sutrikimų tikimybę ir įskaičiuojama į kontraktų kainas.

    Orientyras Europoje dažniausiai išlieka Nyderlandų TTF prekybos taškas, pagal kurį vertinama didelė dalis žemyno sandorių. Kai geopolitinė rizika auga, rinkos paprastai brangina ne tik dujas, bet ir vadinamąją saugumo premiją, net jei realūs srautai dar nepasikeitė.

    Rinką veikia geopolitinė rizika

    Pastarosiomis dienomis dėmesys krypsta į JAV ir Irano santykius bei platesnę saugumo situaciją regione. Bet kokie pranešimai apie karinius incidentus ar griežtesnę retoriką investuotojams tampa signalu, kad energijos tiekimas gali tapti mažiau prognozuojamas.

    Ypač jautri tema yra laivyba strategiškai svarbiais maršrutais, kuriais gabenami energijos ištekliai, įskaitant suskystintas gamtines dujas. Rinkos dalyviai vertina ne tik faktinius apribojimus, bet ir riziką, kad logistikos grandinė gali sutrikti ilgesniam laikui.

    Saugyklas būtina pildyti prieš žiemą

    Europa šiltuoju metų laiku paprastai kaupia atsargas kitam rudens ir žiemos sezonui, tačiau šis procesas yra jautrus kainoms ir pasaulinei konkurencijai dėl krovinių. Jei kainos kyla, saugyklų pildymas brangsta, o sprendimus tenka priimti greičiau, kad vėliau netektų pirkti piko metu.

    Dalis valstybių į saugyklas jau aktyviai pumpuoja dujas, bet bendra situacija skiriasi priklausomai nuo infrastruktūros, importo galimybių ir ankstesnio sezono pabaigos. Jei atsargų lygis yra žemesnis už įprastą daugiametį vidurkį, bet koks naujas kainų šuolis tampa dar skausmingesnis.

    Karščiai didina paklausą ir Europoje, ir Azijoje

    Papildomą spaudimą kainoms kelia ir sezoniniai veiksniai: karštesni orai didina elektros poreikį vėsinimui, o dalyje šalių tam netiesiogiai prisideda ir dujų elektrinės. Kai paklausa vienu metu kyla ir Europoje, ir Azijoje, suskystintų gamtinių dujų kroviniai dažniau nukreipiami ten, kur tuo metu mokama daugiau.

    Dėl to Europos pirkėjams tenka konkuruoti globalioje rinkoje, o kainų jautrumas naujienoms išlieka didelis. Artėjant aktyviam saugyklų pildymo laikotarpiui, bet kokia neapibrėžtumo banga gali lemti didesnius svyravimus nei įprastai.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai labiausiai stebės deeskalacijos ženklus Artimuosiuose Rytuose, realius tiekimo srautų pokyčius ir tai, kaip sparčiai pavyks kaupti atsargas. Šie veiksniai kartu nulems, ar dabartinis kainų kilimas taps trumpu epizodu, ar naujos, brangesnės vasaros pradžia.

  • Maskvos signalas Jerevanui: „Gazprom“ gali kelti dujų kainą, Armėnija atkerta, kad to nebus

    Iš Maskvos sklinda signalai, kad Rusija svarsto didinti Armėnijai tiekiamų gamtinių dujų kainą. Oficialiai tai grindžiama argumentu, jog dabartinė kaina esą pernelyg nutolusi nuo pasaulinių dujų kainų ir todėl turėtų būti „peržiūrėta“.

    Ši diskusija kilo blogėjant Maskvos ir Jerevano santykiams bei Armėnijai aktyviau ieškant ryšių su Europos partneriais. Energetika regione tradiciškai naudojama kaip įtakos priemonė, o dujų kainodara tampa vienu jautriausių svertų.

    Kiek kainos skiriasi?

    Rusijos atstovai viešai akcentuoja, kad Armėnija iki šiol gauna dujas lengvatine kaina, kuri esą nebeatitinka rinkos realijų. Jie lygina ją su aukštesnėmis kainomis, kurias įvairiais laikotarpiais mokėjo Europos pirkėjai, ir teigia, kad nuolaidos mastas per didelis.

    Pagal šiame kontekste įvardytus skaičius, europinė referencija siekė apie 560 eurų už 1 000 kubinių metrų, o Armėnijai taikoma kaina buvo apie 165 eurus už 1 000 kubinių metrų. Toks skirtumas naudojamas kaip argumentas, kodėl kainą esą reikėtų kelti.

    Armėnijos premjero pozicija

    Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas viešai atmetė galimybę, kad kaina būtų didinama. Jis pabrėžė, kad galioja abiem šalims naudingos sutartys ir jose nustatytų sąlygų privalu laikytis.

    „Tarp Armėnijos ir Rusijos galioja abiem pusėms naudingas susitarimas su aiškiomis sąlygomis. Dėl dujų kainos turime strateginius susitarimus ir jų reikia laikytis“, – sakė Nikolas Pašinianas.

    Kodėl dujos tampa spaudimo įrankiu?

    Analitikai kainos klausimą sieja su Armėnijos bandymais plėsti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, įskaitant aukšto lygio susitikimus su ES lyderiais. Tokie žingsniai Maskvoje gali būti vertinami kaip Jerevano bandymas mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos pažeidžiamumą didina ir tai, kad šalis faktiškai turi vieną pagrindinį gamtinių dujų tiekėją – „Gazprom“. Dujos į Armėniją tiekiamos tranzitu per Gruzijos teritoriją, todėl tiekimo grandinė priklauso ne tik nuo kainų politikos, bet ir nuo platesnės regiono geopolitikos.

    Jei kainodara būtų peržiūrėta, poveikį pirmiausia pajustų namų ūkiai ir pramonė, nes dujos svarbios šilumos gamybai ir daliai elektros energijos sektoriaus. Tokiose situacijose kainos klausimas greitai tampa ir vidaus politikos tema, o Jerevanui tenka laviruoti tarp ekonominio stabilumo ir užsienio politikos prioritetų.

  • Rusiškų dujų atsisakymas iki 2027 metų: CSEE šalims įspėjama apie ilgalaikį kainų priedą

    Rusiškų dujų atsisakymas iki 2027 metų: CSEE šalims įspėjama apie ilgalaikį kainų priedą

    Europos Sąjungai rengiantis iki 2027 metų pabaigos atsisakyti rusiškų dujų, sausumos koridoriais nuo jūros atskirtas Vidurio ir Pietryčių Europos (CSEE) regionas gali susidurti su ilgalaikiu gamtinių dujų kainų priedu. Apie tai viešai kalbėjo Vengrijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus FGSZ Földgázszállító vadovas Szabolcs I. Ferencz, aptardamas rinkos pokyčius ir reguliavimo iššūkius.

    Jo teigimu, vien tiekimo saugumo prasme po visiško rusiškų dujų atsisakymo situacija išlieka valdoma, tačiau didžiausia rizika slypi ekonomikoje. Mažesnis rinkos likvidumas ir labiau įtempta pasiūla gali lemti struktūrinį kainų priedą visam regionui, o tai reikštų nuolatinį konkurencinį trūkumą pramonei ir vartotojams.

    Kodėl kainos gali skirtis

    Sausumos CSEE šalys turi ribotesnę prieigą prie suskystintų gamtinių dujų, nes SGD terminalai dažniausiai yra pakrantėse, o dujų srautai iki regiono priklauso nuo tarpvalstybinių jungčių ir jų pralaidumo. Kai alternatyvūs tiekimo keliai perpildomi, kainų skirtumai tarp regionų gali tapti ne laikini, o nuolat pasikartojantys.

    Papildomą spaudimą gali sukelti ir prekybos apimtys: jei regione mažėja dujų kiekiai, kuriais aktyviai prekiaujama tarpvalstybiniu mastu, krenta likvidumas ir didėja kainų svyravimo rizika. Tai taip pat gali mažinti srautus per perdavimo tinklus ir keisti tarifų paskirstymą, dėl ko perdavimo kaštai vienam vienetui gali augti.

    Vien infrastruktūros gali nepakakti

    Pasak S. I. Ferencz, konkurencingų koridorių kūrimas vien investicijomis į infrastruktūrą problemos iki galo neišspręs. Nors naujos jungtys, reversiniai pajėgumai ir papildomos kryptys padeda diversifikuoti tiekimą, jos ne visuomet užtikrina, kad regionas gaus dujas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip didžiausi ir likvidžiausi Europos centrai.

    Jis pabrėžė, kad Europos dujų rinkoje įsitvirtinant SGD dominuojamai realybei, būtina derinti infrastruktūrą, tarifų sistemas ir reguliavimo modelį. Kitaip tariant, be geriau suderintų taisyklių ir lankstesnio reguliavimo regionui gali būti sunkiau užpildyti pasiūlos spragas ir pasinaudoti naujomis tiekimo galimybėmis.

    Diskusijos apie šiuos pokyčius CSEE dujų rinkose vyko tarptautinėje „Flame“ konferencijoje, kur daug dėmesio skirta tiekimo diversifikacijai, tarpvalstybinių jungčių plėtrai ir taisyklių pritaikymui prie pasikeitusios rinkos struktūros. Regiono dalyviai sutaria, kad vienas svarbiausių uždavinių artimiausiais metais bus sumažinti kainų skirtumus, kurie gali tapti ilgalaikiai.

  • Europa dar labiau priklausys nuo JAV SGD: įspėja dėl naujos rizikos ir augančių sąnaudų

    Europa dar labiau priklausys nuo JAV SGD: įspėja dėl naujos rizikos ir augančių sąnaudų

    JAV SGD dalis auga

    Europa 2026 metais gali beveik du trečdalius suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo gauti iš JAV, rodo Institute for Energy Economics and Financial Analysis (IEEFA) analizė. Tai reikštų dar didesnį poslinkį nuo rusiškų iškastinių energijos išteklių, kuriuos ES siekia galutinai pakeisti.

    IEEFA vertinimu, 2025 metais JAV jau sudarė apie 57 proc. Europos SGD importo. Jei išliks dabartinės tendencijos ir įsigalios papildomos ilgalaikės sutartys, ši dalis toliau didės.

    Vieną priklausomybę keičia kita

    Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos šalys skubiai didino SGD pirkimus, kad kompensuotų sumažėjusius rusiškų dujų srautus vamzdynais. Tokiu būdu sustiprintas trumpalaikis tiekimo saugumas, tačiau didėja koncentracijos rizika, kai rinka remiasi vienu dominuojančiu tiekėju.

    Europos Komisijos strategijoje REPowerEU numatyta iki 2027 metų atsisakyti rusiškų dujų importo. Tuo pat metu politikos formuotojai vis dažniau akcentuoja, kad energetinis saugumas neturėtų virsti nauja priklausomybe nuo vienos krypties.

    „Neturėtume vienos priklausomybės pakeisti kita, todėl būtina spartinti investicijas į atsinaujinančią energetiką ir elektrifikaciją“, – sakė Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Teresa Ribera.

    Mažesnė paklausa, bet brangus importas

    SGD dažnai kainuoja daugiau nei vamzdynais tiekiamos dujos, nes prie žaliavos kainos prisideda suskystinimas, transportavimas laivais ir dujinimas terminaluose. IEEFA skaičiuoja, kad nuo 2022 metų pradžios iki 2025 metų vidurio ES šalys JAV SGD importui išleido maždaug 117 mlrd. eurų.

    Paradoksalu, bet importo augimas vyksta tuo metu, kai Europos dujų vartojimas pastaraisiais metais mažėjo. Tai siejama su aukštomis kainomis po energetikos krizės, lėtesne pramonės dinamika, taupymo priemonėmis ir spartesniu atsinaujinančių išteklių diegimu.

    IEEFA duomenimis, 2024 metais SGD importas Europoje buvo sumažėjęs, kai vartojimas pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį. Vis dėlto 2025 metais importas vėl ūgtelėjo dėl šaltesnių orų ir valstybių pastangų papildyti dujų saugyklas.

    Kartu plečiama ir infrastruktūra: kelios ES šalys didina SGD priėmimo pajėgumus, o Vokietija, anksčiau itin priklausiusi nuo rusiškų vamzdynų, sparčiai įdiegė plaukiojančius SGD terminalus. Energetikos analitikai vis dažniau kelia klausimą, ar Europa nerizikuoja susikurti perteklinių SGD pajėgumų, jei ilgalaikėje perspektyvoje dujų paklausa dėl energetikos transformacijos ir toliau trauksis.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: energijos lyderiai įspėja dėl kainų šuolių ir rizikų žiemai

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: energijos lyderiai įspėja dėl kainų šuolių ir rizikų žiemai

    Budapešte vykusiame 7-ajame SGD viršūnių susitikime energetikos sektoriaus vadovai perspėjo, kad du paraleliai vykstantys geopolitiniai konfliktai – Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje – didina tiekimo sutrikimų riziką. Jų vertinimu, rinkos kainodara ne visuomet atspindi visą rizikos mastą, todėl kainų svyravimai gali išlikti dideli ir artėjant kitam šaltajam sezonui.

    Diskusijoje dalyvavę „ENGIE“, SOCAR, BOTAŞ, MVM ONEnergy, „OMV Petrom“ ir „MET Hungary“ atstovai pabrėžė, kad SGD Europai tapo svarbiu sistemos lankstumo šaltiniu. Tačiau būtent lankstumas, pasak dalyvių, vis dažniau kainuoja brangiau, nes valstybės ir įmonės konkuruoja dėl papildomų krovinių, laivybos pajėgumų ir terminalų pralaidumų.

    Rizika, kuri gali būti neįkainota

    „ENGIE“ atstovas Ralfas Dickgreberis akcentavo, kad rinkoje vienu metu susikerta keli rizikos veiksniai, o kainos ne visada adekvačiai įvertina galimus tiekimo sukrėtimus. Jo teigimu, jei kainos grįžtų prie ankstesnių aukštumų, paklausos problemos pirmiausia gali išryškėti jautresniuose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijoje.

    „Manau, kad rinka tinkamai neįkainojo tiekimo šoko. Turime Rusijos karą Ukrainoje, o ant viršaus – konfliktą Artimuosiuose Rytuose“, – sakė Ralfas Dickgreberis.

    „MET Hungary“ vadovė Eszter Szekeres išskyrė skirtumą tarp Europos ir Azijos reakcijos į energijos kainas. Jos vertinimu, Europa dažniau orientuojasi į trumpalaikius kainų skirtumus ir momentines rizikas, o tai gali lemti situaciją, kai saugumas užtikrinamas, bet už jį mokama brangiausiai.

    „Europa turės energijos, bet Europa mokės brangiausią kainą. Skubiausias klausimas šiandien – kada rinka pradės labiau įkainoti riziką kitai žiemai“, – sakė Eszter Szekeres.

    TTF priklausomybė ir nauji indeksai

    MVM ONEnergy vadovas Gábor Orbán pabrėžė, kad Vidurio Europoje vis dar dominuoja priklausomybė nuo TTF kainų indekso, kuris išlieka nepastovus. Kartu, jo teigimu, pasaulinėje rinkoje daugėja sandorių, susietų su JAV „Henry Hub“ indeksu, tačiau šis perėjimas reikalauja kitokio rizikų valdymo ir kompetencijų.

    Vadovas taip pat pateikė pavyzdį, kai bendrovė svarstė rezervuoti pajėgumus šiauriniame SGD terminale, tačiau siūlomas kainodaros priedas prie TTF, jo vertinimu, buvo per didelis. Tai, pasak jo, rodo, kad net turint prieigą prie infrastruktūros, galutinė tiekimo kaina gali tapti ribojančiu faktoriumi.

    Infrastruktūra, ilgalaikės sutartys ir regiono vaidmuo

    „OMV Petrom“ valdybos narys Franckas Neelis teigė, kad nauji projektai gali padėti sumažinti įtampą, tačiau artimiausi metai išliks jautrūs geopolitiniams sukrėtimams. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis regioninių iniciatyvų, susijusių su alternatyviais maršrutais ir tarifais, susiduria su ekonominio patrauklumo problema, todėl rinkos dalyviai ne visuomet aktyviai naudojasi siūlomais sprendimais.

    BOTAŞ atstovas Mithatas Aydinas pabrėžė Turkijos ambiciją stiprinti tiekimo saugumą ir didinti vaidmenį kaip regioninio tiekimo ir prekybos mazgo. Jo teigimu, auganti vidaus gavyba ir plečiami saugyklų pajėgumai leidžia geriau amortizuoti žiemos paklausos šuolius, o perteklinė logistika gali būti nukreipta ir į Europos rinkas.

    „Mūsų pagrindinis tikslas – Turkijos tiekimo saugumas, o antra – galime tiekti energiją Europai prekybos pagrindu“, – sakė Mithatas Aydinas.

    SOCAR viceprezidentas Vitaliy Baylarbayov priminė, kad nepaisant augančios SGD svarbos, vamzdynai regione išlieka pagrindinė tiekimo „stuburo“ dalis. Jis akcentavo, kad energetikos politika, mokesčiai ir reguliaciniai sprendimai tiesiogiai persiduoda vartotojų kainoms, todėl, jo vertinimu, Europa turi derinti trumpalaikius sprendimus su ilgalaikėmis sutartimis ir realiu infrastruktūros pralaidumu.

    „Kiekvienas energetikos politikos sprendimas didina kainas vartotojams. Be dujų Europa neišsilaikys, o be dujų nebus ir elektros artimiausius 10–15 metų“, – sakė Vitaliy Baylarbayov.

    Diskusijos pabaigoje dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu lemiami bus rizikų valdymo sprendimai, skaidrios tarptautinės partnerystės ir praktiškai veikiantys tiekimo maršrutai. Jie taip pat perspėjo, kad užsitęsus aukštoms energijos kainoms, didėja spaudimas Europos pramonės konkurencingumui.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: laikini dujų rinkos trikdžiai ar gilėjančios struktūrinės rizikos?

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: laikini dujų rinkos trikdžiai ar gilėjančios struktūrinės rizikos?

    Budapešte vykusiame 7-ajame Budapešto SGD viršūnių susitikime energetikos sektoriaus atstovai vertino, kiek Europos dujų rinka iš tiesų tapo atsparesnė po pastarųjų metų tiekimo sukrėtimų. Pagrindinis diskusijos klausimas buvo paprastas, bet esminis: dabartiniai svyravimai tėra laikini, ar jie rodo gilesnes, ilgalaikes rizikas energijos saugumui.

    Diskusijoje dalyvavo Tarptautinės energetikos agentūros analitikas Gergely Molnár, SGD rinkos vadovas Luis Sanchez iš „MET Group“, MVM ONEnergy atstovas László Fritsch, CEEGEX vadovas Dániel Garai ir „OMV Petrom“ valdybos narys Franck Neel. Ekspertai akcentavo, kad rinkos dalyviai šiandien į krizes reaguoja kitaip nei 2022 metais, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog rizikos išnyko.

    Rinka ramesnė, bet testas tęsiasi

    Pasak Gergely Molnár, pastaruoju metu vis dažniau lyginama su 2022 metų krize, tačiau dabar sukrėtimai neretai vertinami kaip laikini, o ne kaip ilgalaikis struktūrinis dujų pasiūlos praradimas. Tai keičia ir įmonių sprendimus, ir kainodaros lūkesčius, nes rinkoje mažiau vietos panikai, o daugiau skaičiavimui.

    Luis Sanchez pabrėžė, kad SGD išlieka vienu svarbiausių Europos stabilumo ramsčių, ypač tada, kai vamzdynais tiekiamų dujų srautai tampa politiškai ar techniškai neapibrėžti. Jo vertinimu, dabartinė situacija energetikai yra reikšmingas ištvermės testas, parodantis, kaip greitai rinka sugeba perskirstyti krovinius ir prisitaikyti prie paklausos bei pasiūlos šuolių.

    Praktikoje tai reiškia, kad Europa vis labiau priklauso nuo pasaulinės SGD rinkos konkurencijos ir laivybos maršrutų saugumo. Kuo daugiau neapibrėžtumo tarptautinėje prekyboje, tuo labiau svarbi tampa infrastruktūra, terminalų apkrovimas, ilgalaikės tiekimo sutartys ir galimybė greitai reaguoti į kainų signalus.

    Saugyklų tikslai ir kainų svyravimai

    MVM ONEnergy atstovas László Fritsch atkreipė dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu pirkimo strategijos iš esmės nepasikeitė, tačiau pasikeitė rinkos elgsena. Jo teigimu, jei 2022 metais viena naujiena galėdavo sukelti apie 30 proc. kainų šuolį ar kritimą, dabar svyravimai dažniau telpa į 10–25 proc. ribas.

    Vis dėlto, Fritsch perspėjo, kad ramesnė dinamika gali būti apgaulinga, nes dalis rizikų niekur nedingo, o rinkos nuotaika gali būti pernelyg atvėsusi. Daug kalbama apie dujų saugyklų užpildymą ir pasirengimą žiemai, bet realūs veiksmai, jo vertinimu, ne visuomet atitinka ambicijas, ypač siekiant 90 proc. saugyklų užpildymo tikslų.

    Ši tema ypač svarbi todėl, kad saugyklos Europoje veikia kaip draudimo mechanizmas staigių tiekimo sutrikimų atveju. Jei pildymas vėluoja arba tampa pernelyg brangus, rizika persikelia į šildymo sezoną, kai paklausos šuolis gali sutapti su pasaulinės SGD rinkos įtampa.

    Reguliavimas, geopolitika ir Azijos faktorius

    CEEGEX vadovas Dániel Garai pabrėžė, kad neapibrėžtumą didina ir teisinių bei reguliacinių sprendimų grandinė Europos Sąjungoje. Tarp temų buvo aptarta ir politinė kryptis riboti rusiškų dujų srautus, taip pat su tuo susiję ginčai, kurie gali turėti įtakos tiekimo planavimui ir sandorių rizikos vertinimui regione.

    „OMV Petrom“ atstovas Franck Neel atkreipė dėmesį į kainų ryšį tarp Azijos ir Europos rodiklių, kai SGD kroviniai konkuruoja globaliai, o kainų signalai viename regione greitai atsispindi kitame. Jo teigimu, kai kurios Azijos valstybės, siekdamos stabilumo, imasi pragmatiškų priemonių, įskaitant valstybės intervencijas, o didžiosios ekonomikos, tokios kaip Kinija, prioritetą teikia vidaus apsaugai, kas gali mažinti rinkai prieinamą lankstumą.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad Europai padėjo diversifikuoti tiekimą ir išplėsti SGD pajėgumus, tačiau ilgalaikis atsparumas priklausys nuo kelių veiksnių vienu metu. Tarp jų yra aiškus ir prognozuojamas reguliavimas, saugyklų politika, infrastruktūros plėtra, paklausos valdymas ir gebėjimas konkuruoti dėl SGD krovinių su Azijos rinka, kai įtampa pasaulyje vėl išauga.

    „Rinka šiandien dažniau traktuoja sukrėtimus kaip laikinus, o ne kaip struktūrinį dujų pasiūlos praradimą“, – sakė Gergely Molnár.

    „SGD išlieka kritiškai svarbus Europos rinkos stabilumui, o dabartis yra rimtas sektoriaus testas“, – sakė Luis Sanchez.

  • Dujos Lenkijoje brangsta biržose, bet sąskaitas gali pakeisti viena data: ką sako „Orlen“

    Kas kelia dujų kainas

    Pasaulinėje SGD rinkoje pastarosiomis savaitėmis sustiprėjo įtampa, kai dėl geopolitinių rizikų Artimuosiuose Rytuose išaugo neapibrėžtumas tiekimo grandinėse. Rinkos dalyviai jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie galimus tranzito ribojimus strategiškai svarbiuose maršrutuose ir į infrastruktūros saugumo rizikas regione.

    Šie signalai greitai persikelia į Europą, nes SGD kroviniai globalioje rinkoje konkuruoja tarp regionų. Net jei didesnė Artimųjų Rytų SGD dalis tradiciškai keliauja į Aziją, ilgiau užsitęsę sutrikimai mažina pasiūlą ir Europoje, o kainų svyravimai tampa ryškesni.

    Ką rodo Europos rinka

    Europos etaloninėse prekybos aikštelėse dujų kainos reagavo kilimu, o dėmesio centre atsidūrė Nyderlandų TTF indeksas, kuris dažnai laikomas pagrindiniu atskaitos tašku žemynui. Kainoms kylant, didėja vartotojų nerimas, ar brangimas per trumpą laiką pasieks ir galutines sąskaitas.

    Vis dėlto buitinių vartotojų sąskaitos ne visada juda kartu su biržos kreivėmis, nes daugelyje šalių dalis kainos priklauso nuo reguliavimo, tarifų tvirtinimo ir tiekėjų pirkimų strategijų. Dėl to net ir reikšmingi trumpalaikiai šuoliai rinkoje nebūtinai reiškia automatinį kainų perskaičiavimą gyventojams.

    Viena data, kuri svarbi sąskaitoms

    Lenkijoje buitinių vartotojų dujų tarifai yra reguliuojami, o galiojanti tvarka numato, kad dabartiniai tarifai taikomi iki birželio pabaigos. Tai reiškia, kad artimiausiomis savaitėmis pagrindinis lūžio taškas vartotojams yra liepos 1 diena, kai gali įsigalioti nauji tarifai.

    Lenkijos viešai skelbiamais duomenimis, dujas buityje naudoja apie 4,9 mln. namų ūkių, todėl bet koks kainų pokytis turi didelį socialinį ir politinį svorį. Dėl šios priežasties rinkos svyravimai stebimi itin atidžiai, tačiau galutinis poveikis priklausys nuo sprendimų, susijusių su tarifų tvirtinimu ir tiekimo sąnaudų vertinimu.

    „Orlen“: tarifų iki liepos neplanuoja keisti

    Į situaciją sureagavo „Orlen“, pabrėžusi, kad dabartinių tarifų keisti iki liepos 1 dienos neplanuojama, o trumpalaikiai geopolitiniai įvykiai ir momentinės biržos kotiruotės savaime nėra tiesioginis pagrindas koreguoti reguliuojamus tarifus. Bendrovė taip pat akcentavo turinti pakankamai lankstų sutarčių portfelį ir galimybes pasiremti Lenkijos infrastruktūra, jei reikėtų greitai pakeisti tiekimo kryptis.

    „Dėl mūsų sutarčių portfelio lankstumo ir Lenkijos infrastruktūros galimybių galime greitai papildyti net ir gerokai didesnius gamtinių dujų kiekius“, – sakė bendrovės atstovai.

    Pasak „Orlen“, SGD importas iš Kataro 2025 metais sudarė apie 10 proc. grupės ir jos klientų poreikio, todėl tiekimo iš vieno šaltinio sutrikimai savaime nereiškia, kad rinka liks be alternatyvų. Praktikoje tai signalizuoja, kad trumpuoju laikotarpiu vartotojų sąskaitos neturėtų keistis, o realus sprendimų langas labiausiai siejamas su naujo tarifo įsigaliojimu vasarą.

  • Rusijos BVP pirmą kartą nuo 2023 metų smuko: valdžia mini žiemą ir mokesčius, bet ar tai tik pradžia?

    Rusijos ekonomika 2026 metų pirmąjį ketvirtį susitraukė: šalies Ekonomikos ministerija paskelbė, kad bendrasis vidaus produktas buvo 0,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai pirmas metinis BVP kritimas nuo 2023 metų pradžios ir aiškus signalas, kad po vangiai augusių 2025 metų tempas dar labiau silpsta.

    Maskva aiškina, kad rezultatą iš dalies nulėmė kalendorius: metų pradžioje esą buvo mažiau darbo dienų. Tačiau net ir Vladimiras Putinas viešai pripažino, kad vien toks argumentas nepaaiškina viso sulėtėjimo, todėl pradėta vardyti ir kiti veiksniai.

    Vienas jų – mokesčių pokyčiai. Nuo metų pradžios Rusijoje padidintas pridėtinės vertės mokestis, o tai paprastai trumpuoju laikotarpiu spaudžia vartojimą ir verslo apyvartas, ypač kai gyventojų perkamoji galia jau ir taip įtempta.

    Prie prastesnių ketvirčio skaičių prisidėjo ir neįprastai atšiauri žiema, kuri paveikė logistiką, statybas bei dalį paslaugų sektoriaus. Panašų efektą šaltuoju metų laiku yra patyrusios ir kitos Europos šalys, kai dėl oro sąlygų sulėtėja projektai ir sumažėja dalies veiklų apimtys.

    Mėnesiniai duomenys rodo nevienodą metų pradžios dinamiką: sausį fiksuotas 1,8 proc. kritimas, vasarį – 1,1 proc., tačiau kovą ekonomika jau augo 1,8 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai sustiprino lūkestį, kad pasibaigus žiemai rodikliai gali laikinai atsitiesti.

    Prie kovą pagerėjusio vaizdo prisidėjo ir energijos žaliavų kainų šuolis, kurį paskatino karo su Iranu eskalacija. Rusijai, kurios biudžetas ir eksportas itin priklausomi nuo naftos bei dujų, tai dažnai tampa greitu, bet ne visada tvariu „gelbėjimosi ratu“.

    Vis dėlto prognozės dėl visų 2026 metų nuosaikėja. Rusijos centrinis bankas nurodo, kad metinis BVP augimas greičiausiai neviršys 1,5 proc., o rinkos dalyvių apklausose dažnai minimas ir apie 1 proc. siekiantis scenarijus. Vyriausybės prognozė kol kas išlieka optimistiškesnė, tačiau oficialiai signalizuojama, kad ji gali būti peržiūrėta žemyn.

    Didžiausias šalies bankas Sberbank taip pat sumažino lūkesčius ir dabar kalba apie 0,5–1 proc. augimą, kaip pagrindines priežastis įvardydamas lėtėjančią privačią vartojimo dinamiką bei statybų sektoriaus sąstingį. Papildoma rizika – aukštesnė nei norima infliacija: jei kainų augimas išlieka virš 6 proc., sprendimų erdvė ekonomikai skatinti tampa ribota.

    Artimiausi ketvirčiai parodys, ar pirmojo ketvirčio kritimas buvo laikinas, susijęs su mokesčiais ir sezoniškumu, ar tai perėjimas į ilgesnį stagnacijos etapą. Jei energijos kainos stabilizuosis arba kris, o vidaus paklausa ir statybos neatsigaus, Rusijos BVP gali susidurti su dar didesniu spaudimu nei rodo vieno ketvirčio statistika.

  • Grupa Azoty vadovybėje permainos: viceprezidentas traukiasi, restruktūrizacija dar derinama

    Lenkijos chemijos koncernas Grupa Azoty pranešė, kad iš valdybos ir viceprezidento pareigų traukiasi Mirosławas Ptasińskis. Bendrovė nurodė, kad jo atsistatydinimas įsigalios 2026 metų balandžio 30 dienos pabaigoje, tačiau sprendimo priežasčių neatskleidė.

    Apie vadovybės pokyčius pranešta tuo metu, kai grupė skelbia naujausius finansinius rezultatus ir tęsia derybas su finansuotojais. Rinka tokius signalus paprastai vertina kaip jautrius, nes vadovybės stabilumas svarbus įgyvendinant skolos ir veiklos pertvarkas.

    Dideli nuostoliai, bet EBITDA grįžo į pliusą

    Grupa Azoty 2025 metais patyrė daugiau kaip 1 100 000 000 eurų grynųjų nuostolių, kai metais anksčiau nuostoliai siekė apie 240 000 000 eurų. Tuo pačiu grupė fiksavo teigiamą EBITDA rezultatą – apie 74 000 000 eurų, kai 2024 metais jis buvo neigiamas ir sudarė maždaug 72 000 000 eurų.

    Bendrovės pajamos iš pardavimų per metus paaugo 0,7 proc., tačiau savikaina ir įsigytų prekių bei žaliavų kaštai didėjo 0,9 proc. Tai reiškia, kad net ir stabilizuojantis apyvartai pelningumą ir toliau spaudė sąnaudų struktūra.

    Strategija iki 2030 metų peržiūrima

    Valstybės turto ministerija informavo, kad 2025 metų lapkritį patvirtinta Grupa Azoty strategija iki 2030 metų yra įgyvendinama, tačiau lygiagrečiai vyksta jos reorganizavimo darbai. Tarp priežasčių įvardijami pastarųjų mėnesių geopolitiniai pokyčiai ir išaugusios dujų kainos, kurios chemijos pramonėje yra kritinis veiksnys.

    Dujos daugeliui chemijos produktų yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbi žaliava, todėl kainų šuoliai tiesiogiai persiduoda gamybos kaštams. Dėl to strateginių planų koregavimas tokio tipo įmonėms dažnai tampa neišvengiamas, ypač kai kartu vyksta finansavimo pertvarkymas.

    Derybos su bankais dar nebaigtos

    Ministerija taip pat pabrėžė, kad situacija dar nėra stabilizuota derybose su bankais dėl susitarimo, susijusio su finansavimo restruktūrizavimu. Pasak institucijos, tai išlieka esminė sąlyga tolesniam Grupa Azoty veiklos užtikrinimui.

    Šiame kontekste viceprezidento pasitraukimas gali būti vertinamas kaip papildomas signalas investuotojams ir kreditoriams: pagrindiniai sprendimai dėl finansavimo ir strategijos krypties dar formuojami. Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys tikėtina koncentruosis į tai, ar pavyks pasiekti susitarimą su bankais ir kaip keisis grupės veiklos planas iki 2030 metų.